|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 6. Dėl Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio ir žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 8, 10 straipsnių aiškinimo ir taikymo Sistemiškai aiškinant Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnį ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 8 ir 10 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad nelaimingo atsitikimo darbe atveju, esant darbuotojo–nukentėjusiojo dideliam neatsargumui, vienkartinės pašalpos dydis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, gali būti mažinamas arba atmetamas. Civilinė byla Nr. 3K–7–865/2001 Bylų kategorija 6. 1 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2001 m. lapkričio 13 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), R-o Č-os, Sigito G-iaus, V-o M-o, B-iaus P-o (pranešėjas), A-o S-niškio, A-o S-čiaus, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Liekupė” kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Jadvygos Vaitelienės, E-enos Vaitelienės, Ingos Vaitelytės, Žygimanto Vaitelės ir L-viko Vaitelės ieškinį atsakovui UAB „Liekupė” bei tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas” ir Valstybinei darbo inspekcijai dėl vienkartinės pašalpos, delspinigių bei laidojimo išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė Jadvyga Vaitelienė nurodė, kad jos vyras Liudas Vaitelė būdamas komandiruotėje, muitinės autokrovinių terminale Rusijoje, M-kvos srities Lenskij rajone, UAB agrokombinate „Lenskij”, 1997 m. lapkričio 21 d. mirė apsinuodijęs netvarkingos dujinės viryklės smalkėmis. Nelaimingas atsitikimas yra susijęs su darbu, nes įvyko atsakovui priklausančiame krovininiame automobilyje KamAZ 5410 (valst. Nr. ZTB 965). Teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 87 400 Lt vienkartinę pašalpą, 81 981,20 Lt delspinigių, 6 290,90 Lt laidojimo išlaidų bei teismo išlaidas. Ieškovai L-vikas Vaitelė, E-ena Vaitelienė, Inga Vaitelytė, Žygimantas Vaitelė taip pat kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 1997 m. lapkričio 21 d. apsinuodijęs netvarkingos dujinės viryklės smalkėmis mirė jų sūnus ir tėvas Liudas Vaitelė, dirbęs pas atsakovą vairuotoju. Ieškovų teigimu, netvarkingą ir nepatvirtintą dujinę įrangą kabinos apšildymui velioniui davė atsakovas. Su L. Vaitele nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nebuvo instruktuotas apie saugų darbą ir jam nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos. Teismo prašė priteisti jiems iš atsakovo 87 400 Lt vienkartinę pašalpą ir 81 981,20 Lt delspinigių. Klaipėdos apygardos teismas 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Liekupė” Jadvygai Vaitelienei, E-enai Vaitelienei, Ingai Vaitelytei, Žygimantui Vaitelei ir L-vikui Vaitelei po 17 480 Lt kiekvienam vienkartinės pašalpos; priteisė iš UAB “Liekupė” Jadvygos Vaitelienės naudai 112,83 Lt laidojimo išlaidų. Kitus ieškovų reikalavimus atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo saugos darbe norminių aktų nesilaikymas, t. y. vairuotojų darbų saugos instrukcijos Nr. 2 8 punkto draudimo šildyti kabiną atvira ugnimi pažeidimas. Kadangi L. Vaitelė su šia instrukcija pasirašytinai nebuvo supažindintas, nelaimingo atsitikimo kaltininku laikytinas darbdavys, kuriam ir atsiranda pareiga mokėti nukentėjusiojo šeimos nariams vienkartinę pašalpą. Remdamasis ekspertizės aktu teismas padarė išvadą, jog nei darbo sutarties, nei saugos darbe instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale L. Vaitelė nepasirašė. Atsakovas šio eksperto išvados nenuginčijo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. Vaitelės neblaivumo nelaimingo atsitikimo metu faktas neturi įtakos išmokamos pašalpos dydžiui, nes įstatymas nenumato vienkartinės pašalpos mažinimo, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę. Dėl prašymo priteisti delspinigius teismas konstatavo, jog delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas šiuo atveju netaikytinas, nes ginčas yra kilęs ne iš darbo teisinių santykių, o iš prievolės atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tik 25 proc. kaltas dėl L. Vaitelės mirties, todėl jam tektų atlyginti 1612,83 Lt laidojimo išlaidų. Atėmus atsakovo suteiktą 1500 Lt pašalpą, iš jo priteistina 112,83 Lt laidojimo išlaidų (CK 510 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo UAB „Liekupė” apeliacinį skundą atmetė, o ieškovės Jadvygos Vaitelienės apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir ieškovei Jadvygai Vaitelienei iš atsakovo UAB „Liekupė” priteistas laidojimo išlaidas padidino iki 1725,66 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas suklydo spręsdamas klausimą dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ieškovei Jadvygai Vaitelienei. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pats velionis neatsargiai naudojo dujinį prietaisą ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Kolegija nustatė, jog bylos duomenimis L. Vaitelė mirė nuo apsinuodijimo anglies monoksidu. Įrodymų, patvirtinančių, kad velionio apsvaigimas nuo alkoholio iš dalies lėmė jo mirtį ar net buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis, teismui nepateikta, todėl kolegija konstatavo, jog tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (CPK 65 straipsnis). Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. vasario 19 d. nutartį ieškovų reikalavimus dėl vienkartinių pašalpų priteisimo atmetant. Kasatorius nurodo, jog Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnis yra blanketinė norma. Šios pašalpos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės nutarimu Nr. 1325 patvirtinti Pašalpos, darbuotojui žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, skyrimo nuostatai. Sąlygas šiai pašalpai išmokėti reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas. Šis įstatymas, numatydamas teisę į pašalpą dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe (8 straipsnis), nustato sąlygas, kurioms esant žalos atlyginimas gali būti sumažinamas arba žala neatlyginama (10 straipsnis). Abu straipsniai yra tarpusavyje susiję, todėl jų normos taikytinos kartu. Kasatorius taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, jog žala visais atvejais neatlyginama, jeigu nelaimingo atsitikimo priežastis yra su technologiniu procesu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio. Ta pati aplinkybė nurodoma ir Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 715 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 15 punkte. Taigi, kasatoriaus nuomone, yra aiškiai išreikšta nuostata, kad dėl neblaivaus asmens elgesio kilęs nelaimingas atsitikimas darbe negali užtraukti bet kokio pobūdžio atsakomybės darbdaviui. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 356 straipsnio nustatyta tvarka negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasacinės instancijos teismas privalo užtikrinti vienodą teisės normų aiškinimą bei jų taikymą (Teismų įstatymo 18 straipsnis), o CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstuosius sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamojoje byloje yra kilusi problema aiškinant ir taikant 1993 m. spalio 22 d. paskelbto Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio 2 dalį (1997 m. rugsėjo 1 d. redakcija). Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo IX skyriaus II skirsnis reguliuoja darbdavių ir darbuotojų atsakomybės klausimus, kai dėl pastarųjų kaltės įvyko arba galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe. Įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įmonė, kurioje dėl saugos darbe norminių aktų pažeidimo įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, mirusiojo šeimai išmoka vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 100 Respublikos ūkio vidutinių darbo užmokesčių. Ši vienkartinė pašalpa savo prigimtimi prilygsta vienai iš žalos atlyginimo rūšiai ir tai yra vienkartinis žalos atlyginimas. 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas nustatė žalos atlyginimo tvarką, dydį bei pagrindus. Šio įstatymo antrajame skirsnyje (Žalos atlyginimo pagrindai. V-kartinės pašalpos) yra reguliuojami klausimai nustatant atsakomybę už padarytą žalą, teisę į žalos atlyginimą ir kt. Minėto įstatymo 8 straipsnyje yra iš esmės atkartotos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 10 straipsnis nustato, kad jeigu paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, žalos atlyginimas turi būti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas, jei įstatymai nenumato kitaip. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 8 ir 10 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad nelaimingo atsitikimo darbe atveju, esant darbuotojo–nukentėjusiojo dideliam neatsargumui, vienkartinės pašalpos dydis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, gali būti mažinamas arba atmetamas. Nagrinėjamojoje byloje teismai nustatė, kad nukentėjusysis 1997 m. lapkričio 21 d. muitinės autokrovinių terminale poilsio metu, automobilio KamAZ 5410 (valst. Nr. ZTB 965) kabinai šildyti naudojo netvarkingą dujinę viryklę, dėl to apsinuodijęs anglies monoksidu mirė. Nukentėjusiojo atviros ugnies panaudojimas sandariai uždarius automobilio kabinos langus ir duris, prilyginamas dideliam nukentėjusiojo neatsargumui, kuris padėjo atsirasti žalai. Vairuotojas, turintis didelę patirtį, privalėjo numatyti galimas pasekmes. Taigi nepagrįstas yra kasatoriaus argumentas, jog teismai, nagrinėdami bylą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad L. Vaitelė nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, ir dėl to nesumažino vienkartinės pašalpos, išmokamos mirusiojo šeimai, dydžio. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius byloje priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo girtumo ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, aplinkybė, kad jo kraujyje buvo rasta alkoholio, negali turėti įtakos žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Vadovaudamasi teismų ištirtomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nustatytina 25 proc. nukentėjusiojo kaltė. Atsižvelgiant į tai, vienkartinės pašalpos dydis mažintinas iki 65 550 Lt (Žmonių saugos darbe įstatymo 79 straipsnio 2 dalis bei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 8, 10 straipsniai). Kadangi mirusiojo šeimą sudaro penki asmenys, tai kiekvienam iš jų priteistina 13 110 Lt suma. Apeliacinės instancijos teismo priteistos laidojimo išlaidos padidinamos iki 3338,48 Lt (CK 510 straipsnis), nes nustačius 25 proc. nukentėjusiojo kaltės, laidojimo išlaidų suma turi būti tenkinama 75 proc. nuo visos laidojimo išlaidų sumos. Kadangi yra sumažinta priteistoji suma, todėl pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį žyminis mokestis mažinamas iki 3444,42 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2000 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartį pakeisti. Priteisti iš UAB „Liekupė” Jadvygai Vaitelienei, E-enai Vaitelienei, Ingai Vaitelytei, Žygimantui Vaitelei ir Liudui Vaitelei po 13 110 Lt kiekvienam vienkartinės pašalpos. Priteisti iš UAB „Liekupė” Jadvygai Vaitelienei 3338,48 Lt laidojimo išlaidų. Priteisti iš UAB “Liekupė” 3444,42 Lt žyminio mokesčio valstybei. Likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |