Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5276: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 7. Dėl at­sa­ko­my­bės už ža­lą, pa­da­ry­tą pa­cien­to svei­ka­tai

V-­ti­nant gy­dy­to­jo
veiks­mus ir spren­džiant jo kal­tės klau­si­mą, tu­ri bū­ti tai­ko­mas ati­daus,
dė­me­sin­go, rū­pes­tin­go, kva­li­fi­kuo­to gy­dy­to­jo el­ge­sio stan­dar­tas.
Spren­džiant gy­dy­to­jo kal­tės klau­si­mą taip pat svar­bu at­si­žvelg­ti į
tai, ko­kios prie­vo­lės su­si­klos­to tei­kiant me­di­ci­nos pa­slau­gas. V-­ti­nant
pa­cien­tą ir gy­dy­to­ją (svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą) sie­jan­čias prie­vo­les,
rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je ci­vi­li­nės tei­sės dok­tri­no­je pri­im­tą prie­vo­lių
skirs­ty­mą į tris rū­šis pri­klau­so­mai nuo sie­kia­mo re­zul­ta­to ir sko­li­nin­ko
pa­rei­gos po­bū­džio. Pa­gal šį kri­te­ri­jų prie­vo­lės skirs­to­mos į prie­vo­les
pa­siek­ti tam tik­rą re­zul­ta­tą, prie­vo­les už­tik­rin­ti, kad pa­rei­ga bū­tų
vyk­do­ma de­dant mak­si­ma­lias pa­stan­gas, ir prie­vo­les ga­ran­tuo­ti tam
tik­rus fak­tus ar re­zul­ta­tą. Pa­pras­tai gy­dy­to­jas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti,
kad bus pa­siek­tas kon­kre­tus re­zul­ta­tas, pa­vyz­džiui, kad li­go­nis bus
iš­gy­dy­tas. Da­ry­ti­na iš­va­da, kad pa­cien­tą ir gy­dy­to­ją (svei­ka­tos
prie­žiū­ros įstai­gą) sie­ja prie­vo­lė, ku­rios tu­ri­nį su­da­ro gy­dy­to­jo
pa­rei­ga už­tik­rin­ti, kad ši prie­vo­lė bū­tų vyk­do­ma de­dant mak­si­ma­lias
pa­stan­gas, t. y. už­tik­ri­nant mak­si­ma­lų ati­du­mo, rū­pes­tin­gu­mo, at­sar­gu­mo
ir kva­li­fi­kuo­tu­mo laips­nį. Tai­gi, spren­džiant dėl gy­dy­to­jų kal­tės,
bū­ti­na at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar tik­rai me­di­ci­nos pa­slau­gos bu­vo
tei­kia­mos de­dant mak­si­ma­lias ati­du­mo, rū­pes­tin­gu­mo, dė­me­sin­gu­mo,
at­sar­gu­mo pa­stan­gas. Šiuo tiks­lu tu­ri bū­ti re­mia­ma­si ne tik tei­sės
ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mą, bet ir gy­dy­to­jų
pro­fe­si­nės eti­kos nuo­sta­to­mis. Kom­plek­siš­ka jų ana­li­zė pa­tvir­ti­na,
kad ati­du­mo, dė­me­sin­gu­mo, rū­pes­tin­gu­mo, at­sar­gu­mo, kva­li­fi­kuo­tu­mo
sto­ka, pro­fe­si­nės eti­kos tai­syk­lių pa­žei­di­mas pro­fe­si­nės at­sa­ko­my­bės
at­ve­ju yra to­ly­gu pro­fe­sio­na­lo kal­tei.
Spren­džiant klau­si­mą
dėl at­sa­ko­my­bės už ža­lą, pa­da­ry­tą pa­cien­tui, sub­jek­to, t. y. nu­sta­tant,
kas kon­kre­čiai – ar gy­dy­to­jas as­me­niš­kai, ar ju­ri­di­nis as­muo – gy­dy­mo
įstai­ga – tu­ri at­sa­ky­ti, pa­grin­di­nę reikš­mę tu­ri ap­lin­ky­bė, kas ir
už ko­kias lė­šas tei­kė svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas. Jei­gu šias pa­slau­gas
tei­kė ne pri­va­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, o vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės
as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ar vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros vie­šo­ji
ar biu­dže­ti­nė įstai­ga, o pa­slau­gos bu­vo ap­mo­ka­mos iš pri­va­lo­mo­jo
svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ar vals­ty­bės (sa­vi­val­dy­bės) biu­dže­to
lė­šų, tai to­kiu at­ve­ju tei­si­niai san­ty­kiai su­si­klos­to tarp pa­cien­to
ir ati­tin­ka­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos. At­sa­ko­my­bės sub­jek­tas
to­kiu at­ve­ju yra svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, kaip ju­ri­di­nis as­muo,
o ne as­me­niš­kai gy­dy­to­jas. Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga to­kiu at­ve­ju
at­sa­ko ne pa­gal su­tar­ti­nės, o pa­gal de­lik­ti­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
tai­syk­les, t. y. pa­gal 1964 m. Ci­vi­li­nio ko­dek­so 484 straips­nį, jei­gu
dėl ža­los at­si­ra­di­mo yra įstai­gos dar­buo­to­jų kal­tė.

                                                                  Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1140/2001
                                                                 By­lų ka­te­go­ri­ja 39. 6. 2. 12



LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
lap­kri­čio 14 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: B-o S-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), V-o
M-o (pra­ne­šė­jas) ir B-iaus P-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės Le­li­jo­nos
Ma­ri­jos San­die­nės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės
16 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Le­li­jo­nos
Ma­ri­jos San­die­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nei,
tre­tie­siems as­me­nims R-­gau­dui Žu­kui, Eu­ge­ni­jui Ka­ra­liū­nui dėl ža­los,
pa­da­ry­tos pa­cien­to svei­ka­tai, at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė L. M. San­die­nė
1999 m. ge­gu­žės 12 d. krei­pė­si su ieš­ki­niu į Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mą ir ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me nu­ro­dė, kad 1996 m. gruo­džio mė­ne­sį ją
kon­sul­ta­vę gy­dy­to­jai re­ko­men­da­vo at­lik­ti de­ši­niojo klu­bo są­na­rio
en­dop­ro­te­za­vi­mo ope­ra­ci­ją. Ka­dan­gi ją var­gi­no di­de­li skaus­mai,
o no­rint gau­ti klu­bo są­na­rio pro­te­zą rei­kė­jo il­gai lauk­ti ei­lė­je,
ieš­ko­vė nu­ro­dė su­ti­ku­si pa­ti su­mo­kė­ti už pro­te­zą bei ope­ra­ci­ją.
Ji taip pat nu­ro­dė, jog 1996 m. gruo­džio 4 d. už są­na­rio pro­te­zą ir bū­si­mą
ope­ra­ci­ją į Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės ka­są su­mo­kė­jo
3800 Lt, 1997 m. sau­sio 15 d. jai bu­vo pa­da­ry­ta de­ši­nio klu­bo są­na­rio
en­dop­ro­te­za­vi­mo ope­ra­ci­ja, ku­rią at­li­ko gy­dy­to­jai R. Žu­kas ir
E. Ka­ra­liū­nas. Ieš­ko­vės tei­gi­mu, pra­ėjus mė­ne­siui po ope­ra­ci­jos,
pra­dė­jo skau­dė­ti de­ši­nį są­na­rį, ta­čiau ją ope­ra­vę gy­dy­to­jai pa­reiš­kė,
jog svei­ka­tos pa­blo­gė­ji­mas ne­su­si­jęs su at­lik­ta ope­ra­ci­ja. Skaus­mams
vis stip­rė­jant, ieš­ko­vė 1998 m. ko­vo mė­ne­sį sa­vo ini­cia­ty­va krei­pė­si
į Klai­pė­dos mies­to li­go­ni­nės Są­na­rių pro­te­za­vi­mo kli­ni­ką, ir po
ten at­lik­tų ty­ri­mų jai bu­vo diag­no­zuo­tas ne­sta­bi­lus de­ši­nio klu­bo
en­dop­ro­te­zas bei auk­si­nio sta­fi­lo­ko­ko in­fek­ci­ja, o 1998 m. ko­vo
27 d. mi­nė­to­je li­go­ni­nė­je bu­vo at­lik­ta re­vi­zi­nė de­ši­nio klu­bo
są­na­rio ope­ra­ci­ja. Ieš­ko­vės tei­gi­mu, Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės
me­di­kai aki­vaiz­džiai blo­gai at­li­ko ope­ra­ci­ją, įne­šus auk­si­nio sta­fi­lo­ko­ko
in­fek­ci­ją jai pa­da­ry­ta ža­la, to­dėl ji 1998 m. lap­kri­čio mė­ne­sį krei­pė­si
į Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos sky­rių, pra­šy­da­ma grą­žin­ti
už ope­ra­ci­ją su­mo­kė­tus 3800 Lt. At­sa­ko­vas, ieš­ko­vės nuo­mo­ne, pri­pa­žin­da­mas
sa­vo kal­tę, 1998 m. gruo­džio mė­ne­sį grą­ži­no jai 1600 Lt. Be to, Vals­ty­bi­nė
me­di­ci­ni­nio au­di­to ins­pek­ci­ja nu­sta­tė, jog at­sa­ko­vas ne­tei­sė­tai
už ope­ra­ci­ją pa­ė­mė 450 Lt. Ieš­ko­vė nu­ro­dė tu­rė­ju­si ir pa­pil­do­mų
iš­lai­dų, nes 4 kar­tus nuo­sa­vu trans­por­tu vy­ku­si į Klai­pė­dą ir ben­zi­nui
iš­lei­du­si 176 Lt. Ieš­ko­vė, rem­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­cien­tų
tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 14 str. 1 d. 1 ir 2
punk­tais, 18 straips­niu, pra­šė teis­mą pri­teis­ti jai iš at­sa­ko­vo Kau­no
Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės už en­dop­ro­te­zą ir ope­ra­ci­ją ne­grą­žin­tus
2200 Lt, 176 Lt už ben­zi­ną, 2000 Lt iš­lai­das už ad­vo­ka­to pa­gal­bą, iš
vi­so 4376 Lt.
Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mas 2001 m. ko­vo 7 d. spren­di­mu ieš­ko­vės L. M. San­die­nės ieš­ki­nį
at­me­tė. Teis­mas spren­di­me nu­ro­dė, kad nė vie­na iš ieš­ko­vės skun­dus
ir pa­reiš­ki­mus ty­ru­sių ins­ti­tu­ci­jų ne­pa­tvir­ti­no at­sa­ko­vo kal­tės
dėl ieš­ko­vės en­dop­ro­te­zo ne­sta­bi­lu­mo. N-s ieš­ko­vė tei­gia, jog gy­dy­to­jai,
pri­pa­žin­da­mi sa­vo kal­tę, jai grą­ži­no 1600 Lt, to­dėl tu­ri grą­žin­ti
ir li­ku­sius 2200 Lt, ta­čiau, teis­mo nuo­mo­ne, nu­ta­ri­mas at­si­sa­ky­ti
kel­ti bau­džia­mą­ją by­lą pa­tvir­ti­na (VPK me­džia­ga, b. l. 1–2), kad 1600
Lt gy­dy­to­jai įtei­kė ieš­ko­vei kaip lab­da­rą dėl po­ope­ra­ci­nės in­fek­ci­jos
gy­dy­mo pa­tir­tų ne­pa­to­gu­mų, ir šie pi­ni­gai iš­duo­ti ne iš li­go­ni­nės
ka­sos. Be to, teis­mo nuo­mo­ne, Vals­ty­bi­nės me­di­ci­ni­nio au­di­to ins­pek­ci­jos
ata­skai­ta (b. l 97–97), ki­ti by­lo­je su­rink­ti ra­šy­ti­niai įro­dy­mai
(VPK ty­ri­mo me­džia­ga, b. l. 7, 10, 11–12, 27–28, 97–98) ne­pa­tvir­ti­na,
kad ieš­ko­vei in­fek­ci­ja įneš­ta Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nė­je
at­lik­tos klu­bo są­na­rio pro­te­za­vi­mo ope­ra­ci­jos me­tu. Teis­mas nu­spren­dė,
kad esant to­kioms ap­lin­ky­bėms ieš­ko­vės ieš­ki­nys dėl 2200 Lt pri­tei­si­mo
at­mes­ti­nas kaip ne­pa­grįs­tas, taip pat ne­ten­kin­ti­nas ir rei­ka­la­vi­mas
pri­teis­ti tu­rė­tas ke­lio­nės iš­lai­das, nes ieš­ko­vė gy­dy­tis į Klai­pė­dą
vy­ko sa­vo no­ru. Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad jei­gu ieš­ko­vė ma­no gy­dy­mo me­tu
jos svei­ka­tai bu­vus pa­da­ry­tą ža­lą, ji tu­ri tei­sę rei­ka­lau­ti ža­los
at­ly­gi­ni­mo Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo
nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2001 m. ge­gu­žės 16 d.
spren­di­mu ieš­ko­vės ape­lia­ci­nį skun­dą pa­ten­ki­no iš da­lies – Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 7 d. spren­di­mą pa­nai­ki­no ir pri­ėmė
nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ko­vės L. M. San­die­nės ieš­ki­nį iš da­lies pa­ten­ki­no
ir pri­tei­sė jai iš Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės 450 Lt be pa­grin­do
įgy­tų lė­šų; li­ku­sią ieš­ki­nio da­lį at­me­tė. Ko­le­gi­ja spren­di­me nu­ro­dė,
kad Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos bei Vals­ty­bi­nės me­di­ci­ni­nio
au­di­to ins­pek­ci­jos raš­tai (b. l. 103, 104) pa­tvir­ti­na, jog at­sa­ko­vas
ne­tei­sė­tai pa­ė­mė iš ieš­ko­vės 450 Lt, nes klu­bo są­na­rio pro­te­za­vi­mo
ope­ra­ci­ja yra vals­ty­bės re­mia­ma as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­ga,
ku­ri tu­ri bū­ti at­lik­ta ne­mo­ka­mai. Ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, jog pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­grįs­tai ne­pa­si­sa­kė dėl mi­nė­to ieš­ko­vės
rei­ka­la­vi­mo (CPK 217 str. 2 d. ), to­dėl teis­mo spren­di­mas nai­kin­ti­nas,
pri­im­ti­nas nau­jas spren­di­mas ir ieš­ko­vės ieš­ki­nys ten­kin­ti­nas iš
da­lies, pri­tei­siant jai iš at­sa­ko­vo 450 Lt, ku­riuos at­sa­ko­vas įgi­jo
be tei­sė­to pa­grin­do (CPK 512 str. ). Ko­le­gi­ja pri­pa­ži­no, kad li­ku­sią
ieš­ki­nio da­lį pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas at­me­tė pa­grįs­tai. Tei­sė­jų
ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad nors ieš­ko­vė ieš­ki­nį grin­džia Pa­cien­tų tei­sių
ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mu, ta­čiau aki­vaiz­du, jog ieš­ko­vės
pre­ten­zi­jos reiš­kia­mos CK 483, 484 straips­nių pa­grin­du. Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo,
kad Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mas nu­ma­to
ža­los kom­pen­sa­vi­mo tvar­ką, kai ža­la pa­cien­tams pa­da­ry­ta gy­dy­to­jo
ar slau­gos dar­buo­to­jo tei­sė­tais veiks­mais (be jų kal­tės) (Įsta­ty­mo 2
str. ), tuo tar­pu ieš­ko­vė įro­di­nė­ja gy­dy­mo įstai­gos dar­buo­to­jų kal­tę,
to­dėl tai­ky­ti­nos CK nor­mos (Įsta­ty­mo 14 str. 3 d. ). Ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo,
jog by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai ne­pa­tvir­ti­na, kad at­sa­ko­vo – li­go­ni­nės
– gy­dy­to­jai bū­tų ne­tin­ka­mai at­li­kę sa­vo pa­rei­gas, nes nei Svei­ka­tos
ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­jos, nei Vals­ty­bi­nė me­di­ci­ni­nio au­di­to
ins­pek­ci­ja ne­nu­sta­tė gy­dy­mo ir tak­ti­kos klai­dų bei ne­pa­tvir­ti­no,
jog at­si­ra­du­si kom­pli­ka­ci­ja bu­vo ne­tin­ka­mai at­lik­tos ope­ra­ci­jos
ar ne­tin­ka­mo gy­dy­mo pa­sek­mė (b. l. 7, 10, 11–12, 27–28, 97–98; VPK me­džia­ga,
b. l. 26–28, 29–30). Mi­nė­ti me­di­ci­ni­nio ty­ri­mo do­ku­men­tai, ko­le­gi­jos
nuo­mo­ne, taip pat pa­tvir­ti­na, kad nė­ra jo­kių duo­me­nų, jog en­dop­ro­te­za­vi­mo
ar per­ri­ši­mo me­tu ieš­ko­vei bu­vo įneš­ta in­fek­ci­ja, nes žaiz­da su­gi­jo
pir­mi­niu bū­du, leu­ko­ci­tų kie­kis krau­jy­je ne­bu­vo pa­di­dė­jęs, po mė­ne­sio
at­lik­to­je klu­bo są­na­rio rent­ge­nog­ra­mo­je ne­bu­vo kom­pli­ka­ci­jos
po­žy­mių (b. l. 97–98; VPK me­džia­ga, b. l. 26–28). Be to, aiš­ki­nant at­si­ra­du­sios
kom­pli­ka­ci­jos prie­žas­tis dau­ge­liu at­ve­ju ak­cen­tuo­ja­ma, jog ieš­ko­vė
ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­ris, ty­ri­mą at­li­ku­sių ko­mi­si­jų nuo­mo­ne,
yra vie­nas svar­biau­sių ri­zi­kos fak­to­rių in­fek­ci­nėms kom­pli­ka­ci­joms
at­si­ras­ti (b. l. 7, 10, 11–12; VPK me­džia­ga, b. l. 26–28, 29–30). Ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, kad, esant to­kiems me­di­ci­nos duo­me­nims, ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti
ir lai­ky­ti įro­dy­ta, jog gy­dy­to­jai ne­tin­ka­mai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas,
ir tai pa­nei­gia jų ne­tei­sė­tą vei­ką, ku­ri yra bū­ti­na są­ly­ga ci­vi­li­nei
at­sa­ko­my­bei dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo at­si­ras­ti. Dėl šių prie­žas­čių
tei­sė­jų ko­le­gi­ja ki­tą ieš­ko­vės ieš­ki­nio da­lį pri­pa­ži­no ne­pa­grįs­ta
ir ne­įro­dy­ta. Ko­le­gi­ja taip pat pa­žy­mė­jo, kad dėl re­vi­zi­nės ope­ra­ci­jos
ieš­ko­vė jo­kių iš­lai­dų ne­tu­rė­jo, nes en­dop­ro­te­zas ir jo prie­dai jai
bu­vo skir­ti ne­mo­ka­mai (b. l 127–162), ir to­dėl pri­pa­ži­no, kad ieš­ko­vei
pa­da­ry­ta ža­la iš es­mės yra at­ly­gin­ta, o ieš­ko­vės vy­ki­mo į Klai­pė­dą
iš­lai­dos nė­ra pa­tvir­tin­tos įro­dy­mais.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė
L. M. San­die­nė pra­šo pa­nai­kin­ti Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m.
ko­vo 7 d. spren­di­mą, Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės 16 d. spren­di­mą ir per­duo­ti by­lą
iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui. Ka­sa­ci­nis skun­das
grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Teis­mų pri­im­ti
spren­di­mai prieš­ta­rau­ja by­lo­je nu­sta­ty­toms fak­ti­nėms ap­lin­ky­bėms,
nes ieš­ko­vei ope­ra­ci­jos ar per­ri­ši­mo me­tu bu­vo įneš­ta auk­si­nio sta­fi­lo­ko­ko
in­fek­ci­ja, in­fek­ci­ja at­si­ra­do už­da­ro­je erd­vė­je, at­sa­ko­vas tuo
me­tu sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no ir grą­ži­no da­lį už ope­ra­ci­ją su­mo­kė­tų
pi­ni­gų (1600 Lt).
2. Teis­mų iš­va­da, kad
nė­ra duo­me­nų apie in­fek­ci­jos įne­ši­mą, yra ne­pa­grįs­ta, nes 1998 m.
lie­pos 9 d. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja nu­sta­tė, jog
po 1997 m. sau­sio 15 d. Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nė­je ieš­ko­vei
pa­da­ry­tos ope­ra­ci­jos iš­si­vys­tė kom­pli­ka­ci­ja – sep­ti­nis klu­bo
pro­te­zo iš­kli­bi­mas, pri­ver­tęs da­ry­ti re­vi­zi­nę ope­ra­ci­ją, ir kad
ko­mi­si­ja fak­to apie in­fek­ci­jos įne­ši­mą per­ri­ši­mo me­tu ne­ga­li nei
pa­tvir­tin­ti, nei pa­neig­ti. Be to, tai, kad pa­sė­ly­je nuo ope­ra­ci­nės
me­džia­gos iš­au­go auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas, pa­tvir­ti­na ir Svei­ka­tos
ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos 1998 m. birželio 11 d. rašto 6 punk­tas.
3. Pa­gal CPK 58 straips­nį
kiek­vie­na ša­lis tu­ri įro­dy­ti tas ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis re­mia­si kaip
sa­vo rei­ka­la­vi­mų ir at­si­kir­ti­mų pa­grin­du. Ieš­ko­vė ne tik nu­ro­dė,
kad dėl ne­tin­ka­mai at­lik­tos ope­ra­ci­jos bei įneš­tos in­fek­ci­jos bu­vo
su­ža­lo­ta jos svei­ka­ta ir ji ta­po I gru­pės in­va­li­de, bet ir pa­tei­kė
šias ap­lin­ky­bes pa­tvir­ti­nan­čius ra­šy­ti­nius įro­dy­mus.
4. Teis­mai, ne­įver­ti­nę
by­lo­je esan­čių įro­dy­mų dėl at­si­ra­du­sios in­fek­ci­jos prie­žas­ti­nio
ry­šio su pa­kar­to­ti­ne ope­ra­ci­ja, ne­pa­nei­gę įro­dy­mų apie auk­si­nio
sta­fi­lo­ko­ko in­fek­ci­jos įne­ši­mą, pa­žei­dė CPK nu­sta­ty­tas įro­dy­mų
ver­ti­ni­mo tai­syk­les, ir tai są­ly­go­jo ne­tin­ka­mą ma­te­ria­li­nės tei­sės
nor­mos tai­ky­mą gin­čo tei­si­niams san­ty­kiams.
CPK 356 straips­nio 2 da­ly­je
nu­sta­ty­ta tvar­ka at­si­lie­pi­mų į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­gau­ta.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

1. Dėl gy­dy­to­jų ci­vi­li­nės
at­sa­ko­my­bės ypa­tu­mų

By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
at­me­tė ieš­ko­vės ieš­ki­nį rem­da­mie­si tuo, kad ne­bu­vo kon­sta­tuo­ta
ieš­ko­vę ope­ra­vu­sių ir gy­džiu­sių gy­dy­to­jų kal­tė. Ka­sa­to­rė tei­gia
prie­šin­gai ir ma­no įro­džiu­si, kad dėl jai pa­da­ry­tos ža­los yra gy­dy­to­jų
kal­tė.
Fak­ti­nių ap­lin­ky­bių,
įro­dan­čių as­mens kal­tę, kon­sta­ta­vi­mas yra fak­to klau­si­mas. Ta­čiau
kon­sta­tuo­tų fak­tų tei­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja ir ver­ti­ni­mas, ana­li­zuo­jant,
ar tam tik­rus as­mens veiks­mus ga­li­ma pri­pa­žin­ti kal­tais, yra tei­sės
klau­si­mas. To­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko dėl ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tų, su­si­ju­sių su gy­dy­to­jų veiks­mų tei­si­niu kva­li­fi­ka­vi­mu.
Spren­džiant klau­si­mą,
ar yra gy­dy­to­jo kal­tė dėl pa­cien­tui pa­da­ry­tos ža­los at­si­ra­di­mo,
bū­ti­na tu­rė­ti ome­ny­je gy­dy­to­jo pro­fe­si­jos, jo tei­kia­mų pa­slau­gų
ir šios veik­los me­tu su­si­klos­tan­čių san­ty­kių spe­ci­fi­ką. Šią spe­ci­fi­ką
le­mia gy­dy­to­jo pro­fe­si­jos ypa­tu­mai, dėl ku­rių gy­dy­to­jo at­sa­ko­my­bė
pri­pa­žįs­ta­ma vie­na iš pro­fe­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių. Pro­fe­si­nei
at­sa­ko­my­bei bū­din­ga tai, kad pro­fe­sio­na­lo veiks­mai ver­ti­na­mi tai­kant
griež­tes­nius ati­du­mo, rū­pes­tin­gu­mo, dė­me­sin­gu­mo, at­sar­gu­mo stan­dar­tus.
Tam tik­rų pro­fe­si­jų (no­ta­rų, gy­dy­to­jų, ad­vo­ka­tų ir kai ku­rių ki­tų)
ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės ypa­tu­mai yra kon­sta­tuo­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. rug­sė­jo
27 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je L. K-­laus­kie­nė
v. D. Jun­ge­vi­čie­nė, Nr. 3K–3–398/1999, ka­te­go­ri­ja 7. Šio­je nu­tar­ty­je
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas nu­ro­dė, kad dau­ge­liui pro­fe­si­jų
(taip pat ir gy­dy­to­jo pro­fe­si­jai) bū­din­ga tai, kad jos yra su­si­ju­sios
su di­des­ne ri­zi­ka pa­da­ry­ti ža­lą ki­tiems as­me­nims. Dėl šios prie­žas­ties
to­kių pro­fe­si­jų at­sto­vams, kaip jau mi­nė­ta, yra tai­ko­mi griež­tes­ni
ati­du­mo, at­sar­gu­mo, dė­me­sin­gu­mo, rū­pes­tin­gu­mo rei­ka­la­vi­mai.
Tai­gi jų ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę ga­li lem­ti bet ku­ri, net ir pa­ti leng­viau­sia
kal­tės for­ma, t. y. bet koks ne­ati­du­mas, ne­rū­pes­tin­gu­mas, ne­dė­me­sin­gu­mas,
ne­pa­kan­ka­mas pro­fe­si­nės pa­rei­gos at­li­ki­mas, pro­fe­si­nės eti­kos
tai­syk­lių pa­žei­di­mas ir pan. Nu­ro­dy­to­je nu­tar­ty­je Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis
Teis­mas taip pat pa­brė­žė, kad kal­tės sam­pra­ta ci­vi­li­nė­je ir bau­džia­mo­jo­je
bei ad­mi­nist­ra­ci­nė­je tei­sė­je ski­ria­si. Ka­dan­gi ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
pa­grin­di­nė funk­ci­ja yra kom­pen­suo­ti pa­tir­tą ža­lą, to­dėl kal­tė ci­vi­li­nė­je
tei­sė­je su­pran­ta­ma ne sub­jek­ty­via, o ob­jek­ty­via pras­me. Spren­džiant
klau­si­mą, ar yra kal­tė, ci­vi­li­nė­je tei­sė­je va­do­vau­ja­ma­si pro­tin­gu­mo,
rū­pes­tin­gu­mo, ati­du­mo kri­te­ri­jais, pa­gal ku­riuos ver­ti­na­mas ža­lą
pa­da­riu­sio as­mens el­ge­sys.
V-­ti­nant gy­dy­to­jo
veiks­mus ir spren­džiant jo kal­tės klau­si­mą, tu­ri bū­ti tai­ko­mas ati­daus,
dė­me­sin­go, rū­pes­tin­go, kva­li­fi­kuo­to gy­dy­to­jo el­ge­sio stan­dar­tas.
Spren­džiant gy­dy­to­jo kal­tės klau­si­mą taip pat svar­bu at­si­žvelg­ti į
tai, ko­kios prie­vo­lės su­si­klos­to tei­kiant me­di­ci­nos pa­slau­gas. V-­ti­nant
pa­cien­tą ir gy­dy­to­ją (svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą) sie­jan­čias prie­vo­les,
rei­kia tu­rė­ti ome­ny­je ci­vi­li­nės tei­sės dok­tri­no­je pri­im­tą prie­vo­lių
skirs­ty­mą į tris rū­šis pri­klau­so­mai nuo sie­kia­mo re­zul­ta­to ir sko­li­nin­ko
pa­rei­gos po­bū­džio. Pa­gal šį kri­te­ri­jų prie­vo­lės skirs­to­mos į prie­vo­les
pa­siek­ti tam tik­rą re­zul­ta­tą, prie­vo­les už­tik­rin­ti, kad pa­rei­ga bū­tų
vyk­do­ma de­dant mak­si­ma­lias pa­stan­gas, ir prie­vo­les ga­ran­tuo­ti tam
tik­rus fak­tus ar re­zul­ta­tą. Pa­pras­tai gy­dy­to­jas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti,
kad bus pa­siek­tas kon­kre­tus re­zul­ta­tas, pa­vyz­džiui, kad li­go­nis bus
iš­gy­dy­tas. Da­ry­ti­na iš­va­da, kad pa­cien­tą ir gy­dy­to­ją (svei­ka­tos
prie­žiū­ros įstai­gą) sie­ja prie­vo­lė, ku­rios tu­ri­nį su­da­ro gy­dy­to­jo
pa­rei­ga už­tik­rin­ti, kad ši prie­vo­lė bū­tų vyk­do­ma de­dant mak­si­ma­lias
pa­stan­gas, t. y. už­tik­ri­nant mak­si­ma­lų ati­du­mo, rū­pes­tin­gu­mo, at­sar­gu­mo
ir kva­li­fi­kuo­tu­mo laips­nį. Tai­gi, spren­džiant dėl gy­dy­to­jų kal­tės,
bū­ti­na at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar tik­rai me­di­ci­nos pa­slau­gos bu­vo
tei­kia­mos de­dant mak­si­ma­lias ati­du­mo, rū­pes­tin­gu­mo, dė­me­sin­gu­mo,
at­sar­gu­mo pa­stan­gas. Šiuo tiks­lu tu­ri bū­ti re­mia­ma­si ne tik tei­sės
ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių me­di­ci­nos pa­slau­gų tei­ki­mą, bet ir gy­dy­to­jų
pro­fe­si­nės eti­kos nuo­sta­to­mis. Kom­plek­siš­ka jų ana­li­zė pa­tvir­ti­na,
kad ati­du­mo, dė­me­sin­gu­mo, rū­pes­tin­gu­mo, at­sar­gu­mo, kva­li­fi­kuo­tu­mo
sto­ka, pro­fe­si­nės eti­kos tai­syk­lių pa­žei­di­mas pro­fe­si­nės at­sa­ko­my­bės
at­ve­ju yra to­ly­gu pro­fe­sio­na­lo kal­tei.
Prie­vo­lė pa­si­bai­gia
tik tin­ka­mai ją įvyk­džius (CK 244 str. ). To­dėl prie­vo­lė, at­si­ra­du­si
tarp gy­dy­to­jo (svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos) ir pa­cien­to, pa­si­bai­gia
tik bai­gus gy­dy­mo kur­są ir ati­tin­ka­mai – ne­pa­si­bai­gia at­li­kus ope­ra­ci­ją,
jei­gu rei­ka­lin­ga po­ope­ra­ci­nė prie­žiū­ra ar kon­tro­lė. Tai­gi pa­rei­ga
rū­pin­tis pa­cien­tu ne­pa­si­bai­gia pa­cien­tui iš­vy­kus iš li­go­ni­nės.
Gy­dy­to­jas pri­va­lo do­mė­tis pa­cien­to būk­le ir po­ope­ra­ci­niu lai­ko­tar­piu.
Ki­lus po­ope­ra­ci­nėms kom­pli­ka­ci­joms, gy­dy­to­jas pri­va­lo ope­ra­ty­viai
ir kva­li­fi­kuo­tai re­a­guo­ti į pa­cien­to nu­si­skun­di­mus.
Spren­džiant klau­si­mą
dėl at­sa­ko­my­bės už ža­lą, pa­da­ry­tą pa­cien­tui, sub­jek­to, t. y. nu­sta­tant,
kas kon­kre­čiai – ar gy­dy­to­jas as­me­niš­kai, ar ju­ri­di­nis as­muo – gy­dy­mo
įstai­ga – tu­ri at­sa­ky­ti, pa­grin­di­nę reikš­mę tu­ri ap­lin­ky­bė, kas ir
už ko­kias lė­šas tei­kė svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas. Jei­gu šias pa­slau­gas
tei­kė ne pri­va­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, o vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės
as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ar vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros vie­šo­ji
ar biu­dže­ti­nė įstai­ga, o pa­slau­gos bu­vo ap­mo­ka­mos iš pri­va­lo­mo­jo
svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to ar vals­ty­bės (sa­vi­val­dy­bės) biu­dže­to
lė­šų, tai to­kiu at­ve­ju tei­si­niai san­ty­kiai su­si­klos­to tarp pa­cien­to
ir ati­tin­ka­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos. At­sa­ko­my­bės sub­jek­tas
to­kiu at­ve­ju yra svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga, kaip ju­ri­di­nis as­muo,
o ne as­me­niš­kai gy­dy­to­jas. Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga to­kiu at­ve­ju
at­sa­ko ne pa­gal su­tar­ti­nės, o pa­gal de­lik­ti­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
tai­syk­les, t. y. pa­gal CK 484 straips­nį, jei­gu dėl ža­los at­si­ra­di­mo
yra įstai­gos dar­buo­to­jų kal­tė. To­kia iš­va­da da­ry­ti­na re­mian­tis Pa­cien­tų
tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 14 straips­nio 3 da­li­mi,
pa­gal ku­rią ža­la, pa­da­ry­ta pa­cien­tams gy­dy­to­jo ar slau­gos dar­buo­to­jo
kal­tais veiks­mais, at­ly­gi­na­ma Ci­vi­li­nio ko­dek­so nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Ne­sant gy­dy­to­jo kal­tės, pa­cien­tui pa­da­ry­ta ža­la kom­pen­suo­ja­ma pa­gal
Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mą.

2. Dėl at­sa­ko­vo ir jo
dar­buo­to­jų veiks­mų tei­si­nio ver­ti­ni­mo

Iš by­los medžia­gos ma­ty­ti,
kad svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos ieš­ko­vei bu­vo tei­kia­mos vie­šo­jo­je
įstai­go­je Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je. Svei­ka­tos
ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos 2000 m. spa­lio 24 d. raš­tas (b. l. 103) pa­tvir­ti­na,
kad są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mas pri­klau­so vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių
re­mia­mai as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gai. Tai­gi at­sa­ko­my­bės
sub­jek­tas šiuo at­ve­ju yra ju­ri­di­nis as­muo – vie­šo­ji įstai­ga.
Pa­gal CK 484 straips­nį
or­ga­ni­za­ci­ja pri­va­lo at­ly­gin­ti ža­lą, pa­da­ry­tą dėl jos dar­buo­to­jų
kal­tės, jiems ei­nant sa­vo dar­bi­nes pa­rei­gas. To­dėl pa­grin­di­nis klau­si­mas
spren­džiant pa­cien­tui pa­da­ry­tos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mą yra gy­dy­to­jų
kal­tės klau­si­mas.
By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
pri­pa­ži­no, kad by­lo­je nu­sta­ty­ti fak­tai ne­pa­tvir­ti­na bu­vus gy­dy­to­jų
– at­sa­ko­vo dar­buo­to­jų – kal­tę. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja su to­kio­mis teis­mų
iš­va­do­mis ne­su­tin­ka, nes teis­mai, spręs­da­mi kal­tės klau­si­mą, ne­tei­sin­gai
aiš­ki­no ir tai­kė CK 483 straips­ny­je įtvir­tin­tą kal­tės pre­zump­ci­ją
bei ne­tai­kė Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo.
Pa­gal Pa­cien­tų tei­sių
ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 6 straips­nį pa­cien­tas tu­ri
tei­sę į vi­sa­pu­siš­ką in­for­ma­ci­ją. Iš by­los me­džia­gos ma­ty­ti, kad
vi­sos ko­mi­si­jos, ty­ru­sios at­sa­ko­vo veik­lą, nu­ro­dė, kad cuk­ri­nis
dia­be­tas, ku­riuo ser­ga ieš­ko­vė, su­da­rė pa­pil­do­mą ri­zi­ką in­fek­ci­nės
kom­pli­ka­ci­jos iš­si­vys­ty­mui (b. l. 10–12, 27–28, 97–98). Tai­gi ši ap­lin­ky­bė
bu­vo la­bai reikš­min­ga, ir ieš­ko­vė pri­va­lė­jo bū­ti apie ją vi­sa­pu­siš­kai
in­for­muo­ta iki ope­ra­ci­jos. Ta­čiau apie tai, kad cuk­ri­nis dia­be­tas ga­li
pa­di­din­ti ri­zi­ką, ieš­ko­vė ne­bu­vo in­for­muo­ta, nes in­for­ma­ci­jo­je,
ku­rią prieš ope­ra­ci­ją ji pa­si­ra­šė, to­kios nuo­ro­dos nė­ra (b. l.
66–68). By­lo­je esan­čio­je gy­dy­to­jų iš­va­do­je, ra­šy­to­je iki ope­ra­ci­jos,
nu­ro­do­ma, kad „cuk­ra­li­gė kom­pen­suo­ta, ope­ra­ci­niam gy­dy­mui kon­train­di­ka­ci­jų
nė­ra” (b. l. 57). Šie fak­tai ver­tin­ti­ni kaip ne­pa­kan­ka­mas gy­dy­to­jų
dė­me­sin­gu­mas, rū­pes­tin­gu­mas ir ati­tin­ka­mai – kaip Pa­cien­tų tei­sių
ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 6 straips­nio pa­žei­di­mas. Pa­cien­to
su­ti­ki­mas vie­no­kiam ar ki­to­kiam gy­dy­mui yra gy­ny­bos pa­grin­das tik
ta­da, kai pa­cien­tas ab­so­liu­čiai tiks­liai bu­vo in­for­muo­tas apie nu­ma­to­mus
gy­dy­mo me­to­dus, prie­mo­nes, ga­li­mus nei­gia­mus gy­dy­mo pa­da­ri­nius.
Net­gi esant pa­cien­to su­ti­ki­mui, gy­dy­to­jas ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas
kal­tu, jei­gu iš­sa­miai pa­cien­to ne­in­for­ma­vo apie šiam siū­lo­mo gy­dy­mo
me­to­dus, prie­mo­nes, pa­da­ri­nius ir to­kiu bū­du pa­žei­dė sa­vo pro­fe­si­nę
pa­rei­gą, įtvir­tin­tą Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo
įsta­ty­mo 6 straips­ny­je.
Nag­ri­nė­ja­mo­jo­je by­lo­je
ap­lin­ky­bė, kad ieš­ko­vė ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, su­po­na­vo ir ati­tin­ka­mą
pa­pil­do­mą gy­dy­to­jų pa­rei­gą ati­džiau ste­bė­ti li­go­nę po­ope­ra­ci­niu
pe­ri­odu. Ta­čiau įra­šai li­gos is­to­ri­jo­je (b. l. 73) pa­tvir­ti­na, kad
li­go­nė ne­bu­vo pa­kan­ka­mai dė­me­sin­gai po ope­ra­ci­jos ste­bi­ma. Šią
ap­lin­ky­bę pa­tvir­ti­na ir Vals­ty­bi­nės me­di­ci­ni­nio au­di­to ins­pek­ci­jos
ata­skai­ta, ku­rio­je nu­ro­do­ma, kad die­ny­no įra­šuo­se ne­ko­men­tuo­ja­mas
fak­tas, jog ke­tu­rio­lik­tą die­ną po ope­ra­ci­jos ieš­ko­vei bu­vo pa­ki­lu­si
tem­pe­ra­tū­ra iki 37,70 C. Bu­vus
ne­tin­ka­mą me­di­ci­nos do­ku­men­ta­ci­jos tvar­ky­mą kon­sta­ta­vo ir Svei­ka­tos
ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ko­mi­si­ja, ty­ru­si L. M. San­die­nės pa­reiš­ki­mus
(Kau­no m. vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to by­los Nr. 16. 29/99,
b. l. 29–30). Pa­žy­mė­ti­na, kad po ope­ra­ci­jos ieš­ko­vė skun­dė­si skaus­mais,
ta­čiau pro­te­za­vi­mą at­li­kę gy­dy­to­jai ne­si­ė­mė pa­kan­ka­mų prie­mo­nių
skaus­mų prie­žas­tims nu­sta­ty­ti, nors, at­si­žvel­giant į ieš­ko­vės svei­ka­tos
būk­lę, tą pri­va­lė­jo da­ry­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
taip pat pa­žy­mi, kad, at­lie­kant pa­kar­to­ti­nę ope­ra­ci­ją, ap­link pro­te­zo
me­di­ci­ni­nį ce­men­tą bu­vo ras­ta pilkš­vo at­spal­vio plė­vė, o pa­im­to­je
iš ope­ra­ci­jos vie­tos medžia­go­je išau­go auk­si­nio sta­fi­lo­ko­ko bak­te­ri­ja
(b. l. 98, 132). To­kie fak­tai ver­tin­ti­ni kaip res ip­sa lo­qui­tur
įro­dy­mas, pa­tvir­ti­nan­tis ope­ra­ci­ją at­li­ku­sių gy­dy­to­jų ne­pa­kan­ka­mą
rū­pes­tin­gu­mą tiek ope­ra­ci­jos me­tu, tiek ir po­ope­ra­ci­niu pe­ri­odu.
Iš by­los me­džia­gos taip pat ma­ty­ti, kad ope­ra­ci­ją at­li­kę gy­dy­to­jai
ieš­ko­vei grą­ži­no 1600 Lt. Ši ap­lin­ky­bė ver­tin­ti­na kaip sa­vo ap­lai­du­mo
pri­pa­ži­ni­mas (CPK 67 str. ), tą pa­tvir­ti­no sa­vo pa­aiš­ki­ni­me gy­dy­to­jai
K. Ski­bic­kas ir R. Žu­kas (Kau­no m. vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to
by­la Nr. 16. 29/99, b. l. 8–11). At­sa­ko­vo dar­buo­to­jų kal­tę taip pat pa­tvir­ti­na
spe­cia­lios ko­mi­si­jos, ty­ru­sios L. M. San­die­nės pra­šy­mą, 1998 m. spa­lio
9 d. tik­ri­ni­mo pa­žy­ma, ku­rio­je nu­ro­do­ma, kad pa­cien­tės pa­reiš­ki­mas
yra iš­da­va to, kad Kau­no Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nė­je ne­bu­vo lai­ky­ta­si
eti­kos ir de­on­to­lo­gi­jos prin­ci­pų (Kau­no m. vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos
ko­mi­sa­ria­to by­la Nr. 16. 29/99, b. l. 26–28). Pro­fe­si­nės eti­kos pa­žei­di­mo
kon­sta­ta­vi­mas, kaip mi­nė­ta, reiš­kia bu­vus gy­dy­to­jo kal­tę.
Esant to­kioms fak­ti­nėms
ap­lin­ky­bėms, tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai ne­tin­ka­mai aiš­ki­no kal­tės sam­pra­tą ir ne­tei­sin­gai tai­kė CK
483 ir 484 straips­nius, dėl to pri­im­ti spren­di­mai nai­kin­ti­ni (CPK 3542 str. 2 ir 5 d. ). Ka­dan­gi fak­ti­nės by­los ap­lin­ky­bės
pa­kan­ka­mai iš­aiš­kin­tos ir nu­sta­ty­tos, o by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai pa­da­rė
tik tei­sės aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo klai­dą, by­lo­je pri­im­ti spren­di­mai
nai­kin­ti­ni ir pri­im­ti­nas nau­jas spren­di­mas, pa­ten­ki­nant ieš­ko­vės
ieš­ki­nį.
Ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
funk­ci­ja yra grą­žin­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį į to­kią pa­dė­tį, ko­kio­je jis
bū­tų bu­vęs, jei­gu jam ne­bū­tų bu­vu­si pa­da­ry­ta ža­la. To­dėl ieš­ki­nys
ten­kin­ti­nas vi­siš­kai, pri­tei­siant iš at­sa­ko­vo jo be tei­si­nio pa­grin­do
gau­tus 450 Lt ir 1750 Lt už pro­te­zą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka su ieš­ko­vės
ar­gu­men­tais, kad ke­lio­nės iš­lai­dos vyks­tant ope­ra­ci­jai į Klai­pė­dą
ir at­gal tu­ri bū­ti ap­skai­čiuo­tos pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­si­sie­ki­mo
mi­nis­te­ri­jos 1995 m. spa­lio 12 d. įsa­ky­mą Nr. 450 „Dėl au­to­mo­bi­lių
ku­ro nor­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos”. At­si­žvel­giant į šiuo tei­sės ak­tu
nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nes ku­ro su­nau­do­ji­mo nor­mas, ieš­ko­vės nau­do­tą
trans­por­to prie­mo­nę (au­to­mo­bi­lis „Au­di–100”) bei at­stu­mą nuo Kau­no
iki Klai­pė­dos, ieš­ko­vei pri­teis­ti­na 176 Lt ke­lio­nės iš­lai­dų. Ieš­ko­vės
iš­lai­dos, tu­rė­tos ad­vo­ka­to pa­gal­bai ap­mo­kė­ti, pri­teis­ti­nos re­mian­tis
CPK 113 straips­niu ir ne­vir­ši­jant ja­me nu­sta­ty­tos pen­kių pro­cen­tų ri­bos.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais
ar­gu­men­tais ir va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio 1 da­lies 4 punk­tu,
370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. ko­vo 7 d. spren­di­mą ir Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės 16 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti
ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą.
Ieš­ki­nį pa­ten­kin­ti.
Pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo Kau­no m. Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės ieš­ko­vės
Le­li­jo­nos Ma­ri­jos San­die­nės nau­dai 2200 Lt (du tūks­tan­čius du šim­tus
li­tų) už pro­te­zą ir ope­ra­ci­ją ir 176 Lt (vie­ną šim­tą sep­ty­nias­de­šimt
še­šis li­tus) ke­lio­nės iš­lai­dų. Pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo ieš­ko­vės nau­dai
118,80 Lt (vie­ną šim­tą aš­tuo­nio­li­ka li­tų aš­tuo­nias­de­šimt cen­tų) at­sto­va­vi­mo
iš­lai­dų ir 20 Lt (dvi­de­šimt li­tų) teis­mo iš­lai­dų.
Pri­teis­ti iš at­sa­ko­vo
Kau­no m. Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės vals­ty­bės nau­dai 187,90 Lt
(vie­ną šim­tą aš­tuo­nias­de­šimt sep­ty­nis li­tus de­vy­nias­de­šimt cen­tų)
teis­mo iš­lai­dų.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.65047 sekundės -