|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 8. Dėl asmens, įgijusio daiktą teismo antstolio akto dėl turto perdavimo išieškotojui pagrindu, sąžiningumo prezumpcijos; dėl 2000 m. Civilinio kodekso 6. 66 ir 6. 67 straipsnių taikymo Asmuo, įgijęs daiktą teismo antstolio akto dėl turto perdavimo išieškotojui pagrindu, preziumuojamas esantis sąžiningas ir jo interesai ginami. Tokiu atveju daikto įgijėjas įgijo nuosavybės teisę, o buvęs savininkas neteko vindikacijos teisės. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 571 straipsnio nuostatomis sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises, turi būti pripažįstamas negaliojančiu, o išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą skolininkui yra nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą. Ši teisės norma taikoma atgaline tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. , Nr. VIII–1864) 42 straipsniu, kuriame nustatyta, kad Civilinio kodekso 6. 66 ir 6. 67 straipsnių normos dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir nesąžiningumo prezumpcijos taikomos ir ginčijant sandorius, sudarytus iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigu nepasibaigę ieškinio senaties terminai, nustatyti ieškiniui pareikšti. Civilinė byla Nr. 3K–7–646/2001 Bylų kategorija 15. 2. 1. 3; 25. 8. 1; 29 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2001 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: R-o Č-os (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės, A-o D-o, Sigito G-iaus, J-os J-ės, A-o M-io (pranešėjas) ir B-o S-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Orbeta” kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Joniškio grūdai” ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pakruojo Mūša”, uždarajai akcinei bendrovei „Orbeta”, uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių hidrogeologija” ir trečiajam asmeniui Antstolių kontorai prie Pakruojo rajono apylinkės teismo dėl arešto turtui panaikinimo, nuosavybės teisių pripažinimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo bei pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Orbeta” priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, susitarimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymo ir priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas AB „Joniškio grūdai” nurodė, kad 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Joniškio grūdai” nupirko iš UAB „Pakruojo Mūša” 3864 kiaules už 1 348 219,62 Lt. Kadangi tuo metu bendrovės „Pakruojo Mūša” skola akcinei bendrovei „Joniškio grūdai” už kombinuotus pašarus buvo beveik tokio pat dydžio, minėtos bendrovės tą pačią dieną pasirašė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Realų pirkimą–pardavimą patvirtina PVM sąskaita faktūra ir gyvulių perdavimo–priėmimo aktas. Tą pačią dieną buvo sudaryta gyvulių auginimo sutartis, kuria UAB „Pakruojo Mūša” įsipareigojo auginti ieškovui priklausančias kiaules, todėl jos buvo paliktos UAB „Pakruojo Mūša” komplekse. 1997 m. gegužės 20 d. Antstolių kontora prie Pakruojo rajono apylinkės teismo areštavo 441 vnt. kiaulių pagal UAB „Orbeta” ir UAB „Šiaulių hidrogeologija” pateiktus vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš skolininko UAB „Pakruojo mūša”, o 1998 m. balandžio 16 d. perdavė išieškotojui UAB „Orbeta” 285 kiaules. Ieškovas AB „Joniškio grūdai” CPK 473 straipsnio ir CK 142 straipsnio pagrindu prašė teismą pripažinti, kad ginčo turtas – 285 vnt. kiaulių, kurios buvo areštuotos 1997 m. gegužės 20 d. Antstolių kontoros prie Pakruojo rajono apylinkės teismo aktu ir perduotos atsakovui UAB „Orbeta” kaip uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo Mūša” turtas (134 352 Lt vertės) – nuo 1997 m. gegužės 15 d. nuosavybės teisėmis priklausė akcinei bendrovei „Joniškio grūdai” pagal 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą AB “Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša”; išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. priteisti iš UAB „Orbeta” 285 vnt. kiaulių, kurių vertė 134 352 Lt, o nesant šio turto natūra – priteisti jo vertę pinigais. Atsakovas UAB „Orbeta” pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tik dėl akių, bendrovei „Pakruojo Mūša” siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Sutartis buvo pasirašyta po to, kai 1997 m. balandžio 30 d. UAB „Pakruojo Mūša” direktoriui buvo įteiktas teismo antstolių kontoros raginimas pagal bendrovei „Orbeta” išduotą vykdomąjį raštą ir įspėjimas, kad nevykdytų jokių juridinių veiksmų. Susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalėjo būti sudarytas, kadangi sutarties pasirašymo dieną nebuvo suėję atsiskaitymo terminai. Be to, turtas pagal sutartį realiai nebuvo perduotas pirkėjui, mokestis pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nesumokėtas. Atsakovas prašė CK 47, 51 ir 571 straipsnių pagrindu pripažinti negaliojančiais 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytą AB „Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša”, dėl 285 vnt. kiaulių už 134 352 Lt, susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir priėmimo–perdavimo aktą. Šiaulių apygardos teismas 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė, kad ginčo turtas – 285 vnt. kiaulių, kuris buvo areštuotas 1997 m. gegužės 20 d. Antstolių kontoros prie Pakruojo rajono apylinkės teismo aktu ir perduotas atsakovui UAB „Orbeta” – nuo 1997 m. gegužės 15 d. nuosavybės teisėmis priklausė akcinei bendrovei „Joniškio grūdai”; panaikino 1997 m. gegužės 20 d. uždėtą turto areštą ir priteisė ieškovui iš UAB „Orbeta” 134 352 Lt vertės 285 vnt. kiaulių, o jų nesant – jų vertę pinigais. Teismas konstatavo, kad pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu 1997 m. gegužės 15 d. kiaulėms areštas nebuvo uždėtas. 1997 m. balandžio 30 d. antstolis paragino UAB „Pakruojo Mūša” gera valia apmokėti UAB „Orbeta“ skolą, tačiau turto neareštavo, nors pagal CPK 390 straipsnį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, turi teisę įteikdamas raginimą kartu areštuoti skolininko turtą. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad areštui pagrindo nebuvo, nes UAB „Pakruojo Mūša” turėjo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Kadangi UAB „Pakruojo Mūša” kiaulės nebuvo areštuotos ir įmonės veikla nebuvo sustabdyta, nebuvo draudimo jas parduoti. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laikė, kad pirkimo–pardavimo sandoris realiai įvyko ir sukūrė teisines pasekmes. Ta aplinkybė, kad kiaulės buvo paliktos auginti UAB „Pakruojo Mūša” ir kad AB „Joniškio grūdai” už jas atsiskaitė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu, nesudaro pagrindo laikyti pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta dėl akių (CK 51 str. ). Pripažinti sandorį negaliojančiu CK 47 straipsnio pagrindu – kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų – taip pat nėra pagrindo, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos yra sutarties dalykas ir kaina, o šiame ginče turtas buvo perduotas pirkėjo nuosavybėn, kaina nustatyta ir šalių susitarimu įskaityta priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu. Ieškovo reikalavimą pripažinti turto areštą neteisėtu teismas atmetė nurodęs, jog įsiteisėjusia Pakruojo rajono apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatyta, kad antstolio veiksmai buvo teisėti (civilinė byla Nr. 21–282/97). Taip pat atmestas ieškovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, kadangi sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas sprendžiamas, įvykdytą sprendimą panaikinus, o Ūkinio teismo 1997 m. balandžio 3 d. sprendimas, kurį vykdant turtas buvo areštuotas ir perduotas bendrovei „Orbeta”, nepanaikintas. UAB „Orbeta” priešieškinį ir papildomą priešieškinį teismas atmetė, laikydamas, kad pripažinti 1997 m. gegužės 15 d. UAB „Pakruojo Mūša” ir AB „Joniškio grūdai” sudarytą sandorį dėl 285 vnt. kiaulių pardavimo tariamu, t. y. sudarytu dėl akių, nėra pagrindo, nes minėtas sandoris sukūrė šalims teisines pasekmes, sutartis faktiškai buvo įvykdyta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Orbeta” ir trečiojo asmens Antstolių kontoros prie Pakruojo rajono apylinkės teismo apeliacinius skundus, 2001 m. kovo 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Orbeta” prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti UAB „Orbeta” priešieškinį, pripažinti negaliojančia 1997 m. gegužės 15 d. AB „Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša” sudarytos sutarties dalį dėl 285 vnt. kiaulių pardavimo, o AB „Joniškio grūdai” ieškinį atmesti. Kasatorius teigia, kad ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl akių, siekiant išvengti atsiskaitymo su išieškotoju pagal teismo sprendimą. PVM sąskaita faktūra nebuvo apmokėta mokesčių inspekcijai, AB „Joniškio grūdai” pinigų už kiaules nemokėjo ir jas paliko pardavėjui. Be to, AB „Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša” negalėjo sudaryti susitarimo dėl reikalavimų įskaitymo, kadangi reikalavimo terminai dėl 337 539,48 Lt dar nebuvo suėję. Kasatorius taip pat nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 21–282/97 dėl antstolio veiksmų areštuojant UAB „Pakruojo Mūša” turtą buvo įrodytas antstolio veiksmų teisėtumas, todėl šioje byloje nepagrįstai nustatyta, kad skolininkas UAB „Pakruojo Mūša” išieškojimui turėjo kito turto. Kasatorius taip pat nurodo, kad turto perdavimo išieškotojui aktas, kaip ir turto pardavimo iš varžytynių aktas, įstatymo yra prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai. Aplinkybė, jog daiktą realizuoja valstybė, sukuria daikto pardavimo teisėtumo prezumpciją. Šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Orbeta” būtų nesąžiningas įgijėjas, todėl antstolio aktu UAB „Orbeta” perduotas turtas nepagrįstai priteistas AB „Joniškio grūdai”. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB “Joniškio grūdai” prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartį palikti nepakeistus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Pagal Lietuvos Respublikos CPK 358 straipsnio nuostatas kasacinės instancijos teismas, remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus, nes jo paskirtis – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 18 str. ). Dėl AB „Joniškio grūdai” ieškinio Šiaulių apygardos teismas, tenkindamas ieškovo AB „Joniškio grūdai” ieškinį dėl 285 vnt. kiaulių, kurių vertė 134 352 Lt, priteisimo iš UAB „Orbeta”, ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, palikdama pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, padarė išvadą, jog ginčijamo turto savininkas buvo AB „Joniškio grūdai”, todėl ši bendrovė pagal CK 142, 143 straipsnius turėjo teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Sutikti su tokia teismų išvada negalima, nes ji padaryta netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normą – CK 143 straipsnį. Byloje teismai nustatė, kad Antstolių kontora prie Pakruojo rajono apylinkės teismo 285 vnt. kiaulių uždarajai akcinei bendrovei „Orbeta” pagal 1998 m. balandžio 16 d. aktą perdavė vykdydama Lietuvos ūkinio teismo 1997 m. balandžio 3 d. sprendimą. Šį turtą UAB „Orbeta” įgijo antstolio surašyto turto perdavimo akto pagrindu, todėl minėta bendrovė dėl jai perduoto turto laikytina sąžininga įgijėja. Pagal CK 142 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau CK 143 straipsnis numato ribojimus išreikalauti turtą, jeigu jis įgytas sąžiningo įgijėjo. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo neleidžiama tais atvejais, kai ginčo daiktas perduotas nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka, t. y. priverstinai. Priimdamas daiktą, kaip savo reikalavimų patenkinimą, išieškotojas privalo turėti garantiją, kad tas daiktas iš jo nebus išreikalautas. Asmuo, įgijęs daiktą teismo antstolio akto dėl turto perdavimo išieškotojui pagrindu, preziumuojamas esantis sąžiningas ir jo interesai ginami. Tokiu atveju daikto įgijėjas įgijo nuosavybės teisę, o buvęs savininkas neteko vindikacijos teisės. Pažymėtina, kad turto perdavimo išieškotojui aktas prilyginamas notariškai patvirtintai sutarčiai (CPK 4341 str. 5 d. ) ir gali būti nuginčytas tik CPK 435 straipsnyje nustatyta tvarka. 1998 m. balandžio 16 d. turto perdavimo aktas nėra nuginčytas. Taigi AB „Joniškio grūdai” ieškinys dėl 285 vnt. kiaulių priteisimo, nuosavybės teisių į šį turtą pripažinimo, arešto minėtam turtui panaikinimo ir kiti papildomi reikalavimai negalėjo būti patenkinti. Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalys, kuriomis patenkinti ieškovo AB „Joniškio grūdai” ieškininiai reikalavimai, yra naikintinos ir AB „Joniškio grūdai” ieškinys atmestinas (CPK 3542 str. 2 d. ). Dėl UAB „Orbeta” priešieškinio UAB „Orbeta” priešieškininiu pareiškimu (įskaitant du papildomus priešieškininius pareiškimus) prašė pripažinti iš dalies (dėl 285 vnt. kiaulių) negaliojančiais UAB „Pakruojo Mūša” ir AB „Joniškio grūdai” 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir priėmimo–perdavimo aktą, savo reikalavimų pagrindu nurodydama Civilinio kodekso 47, 51 ir 571 straipsnius. N-s Šiaulių apygardos teismas 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimu konstatavo, kad UAB „Orbeta” atsisakė nuo priešieškinio, pareikšto CK 571 straipsnio pagrindu, tačiau ši teismo išvada laikytina nepagrįsta, nes nei raštu, nei atsakovo atstovo paaiškinime teismo posėdžio metu apie tai nieko nesakoma. Tai, kad priešieškinio pareiškimo papildyme (2000 m. lapkričio 23 d. ) šis pagrindas nepaminėtas, nereiškia, kad jo atsisakyta, nes ir pradiniame priešieškinio pareiškime (b. l. 141), ir priešieškininio pareiškimo papildyme 1999 m. gegužės 18 d. (b. l. 166) šis ieškinio pagrindas aiškiai nurodytas ir CPK nustatyta tvarka jo atsisakyta nebuvo. N-s kasaciniame skunde ir nekeliamas klausimas, kad AB „Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša” 1997 m. gegužės 15 d. sudaryti sandoriai (pirkimo–pardavimo sutartis, susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir priėmimo–perdavimo aktas) būtų pripažinti negaliojančiais pagal CK 571 straipsnio nuostatas, t. y. kaip sandoriai, kuriais pažeidžiami kreditoriaus interesai, CPK 358 straipsnio 2 dalis numato, kad kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis tais atvejais, kai yra nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas. Šioje byloje teismai nustatė, kad teismo antstolis, vykdydamas Lietuvos ūkinio teismo 1997 m. balandžio 3 d. sprendimą, 1997 m. balandžio 30 d. paragino UAB „Pakruojo Mūša” geruoju atsiskaityti su išieškotoju, t. y. UAB „Orbeta”. Skolininkas, siekdamas išvengti šio teismo sprendimo įvykdymo, 1997 m. gegužės 15 d. sudarė jau minėtus sandorius dėl dalies turto pardavimo akcinei bendrovei „Joniškio grūdai”. Šie skolininko veiksmai rodo jo aiškų nesąžiningumą (CK 6. 67 str. 5 p. ), nes jis žinojo, kad kito turto neturi ir kad toks jo sandoris su AB „Joniškio grūdai” pažeidžia kreditoriaus – UAB „Orbeta” teises, nes jam nebus sumokėta teismo priteista suma. Remiantis CK 571 straipsnio nuostatomis toks sandoris turi būti pripažįstamas negaliojančiu, o išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą skolininkui yra nukreipiamas į perduotą pagal sandorį turtą. Ši teisės norma taikoma atgaline tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. , Nr. VIII–1864) 42 straipsniu, kuriame nustatyta, kad Civilinio kodekso 6. 66 ir 6. 67 straipsnių normos dėl kreditoriaus teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir nesąžiningumo prezumpcijos taikomos ir ginčijant sandorius, sudarytus iki šio kodekso įsigaliojimo, jeigu nepasibaigę ieškinio senaties terminai, nustatyti ieškiniui pareikšti. Nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 6. 66 straipsnyje nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas (actio Pauliana) atitinka 1964 m. CK 571 straipsnyje išdėstytą sandorio negaliojimo pagrindą, kuriuo remiantis ir buvo pareikštas ieškinys. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad AB „Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša” 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis (285 vnt. kiaulių), susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir priėmimo–perdavimo aktas sudaryti pažeidžiant kreditoriaus – UAB „Orbeta” teises, todėl atsakovo priešieškinys dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkintinas, o ši Šiaulių apygardos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina, nes teismai netinkamai taikė materialinės teisės normą (CPK 3542 str. 2 d. ). Pagal CPK 112, 113 straipsnius iš akcinės bendrovės „Joniškio grūdai” uždarajai akcinei bendrovei „Orbeta” priteistina 11 755,80 Lt žyminio mokesčio ir 5500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Šiaulių apygardos teismo 2000 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti. Akcinės bendrovės „Joniškio grūdai” ieškinį atmesti. Uždarosios akcinės bendrovės „Orbeta” priešieškinį patenkinti, pripažinti negaliojančiais AB „Joniškio grūdai” ir UAB „Pakruojo Mūša” 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 285 vienetų kiaulių, kurių vertė 134 352 Lt, susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymo ir priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiais. Priteisti iš akcinės bendrovės „Joniškio grūdai” uždarajai akcinei bendrovei „Orbeta” 11 755,80 Lt (vienuolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt penkis litus 80 centų) žyminio mokesčio ir 5500 Lt (penkis tūkstančius ir penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |