Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5252: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 9. Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 62 straips­nio
aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo

Pa­gal Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so 62 straips­nį teis­mo nuosp­ren­dis ci­vi­li­nė­je by­lo­je tu­ri ri­bo­tą
pre­ju­di­ci­nę ga­lią. Ci­vi­li­nę by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas
teis­mo nuosp­ren­džiu tais at­ve­jais, kai spren­džia­mas klau­si­mas dėl fak­tų,
ku­rie bau­džia­mą­ją by­lą nag­ri­nė­ju­sio teis­mo ne­bu­vo nag­ri­nė­ti ir
ver­tin­ti. Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je tei­sia­mo­jo as­mens veiks­mai ver­ti­na­mi
bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu. Tuo tar­pu ci­vi­li­nė­je by­lo­je
as­mens veiks­mai ver­ti­na­mi ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu. Bau­džia­mo­jo­je
ir ci­vi­li­nė­je tei­sė­je as­mens veiks­mų ne­tei­sė­tu­mas, kal­tė ver­ti­na­mi
pa­gal skir­tin­gus kri­te­ri­jus. To­dėl bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu
as­mens veiks­mai ga­li bū­ti tei­sė­ti, o ci­vi­li­nės tei­sės po­žiū­riu – ne­tei­sė­ti.
Tai reiš­kia, kad bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu as­mens veiks­mai ga­li
ne­su­kel­ti bau­džia­mo­jo­je tei­sė­je nu­ma­ty­tų tei­si­nių pa­da­ri­nių,
ta­čiau ga­li su­kel­ti ci­vi­li­nius tei­si­nius pa­da­ri­nius.

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–7–874/2001
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 15. 2. 2. 3; 15. 2. 2. 7

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
lap­kri­čio 15 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės
A-ės, R-o Č-os, E-i­di­jaus L-o, V-o M-o
(pra­ne­šė­jas), B-iaus P-o ir A-o S-­čiaus,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo Dmit­ri­jaus
Po­ta­šo­vo ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. va­sa­rio 19 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vų Ne­li ir Ana­to­li­jaus Ku­ty­rio­vų
ieš­ki­nį at­sa­ko­vams Dmit­ri­jui Po­ta­šo­vui, Igo­riui Va­si­len­kai dėl iš­kel­di­ni­mo
iš bu­to ir mo­kes­čių už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas pri­tei­si­mo ir at­sa­ko­vo
Dmit­ri­jaus Po­ta­šo­vo prie­šieš­ki­nį Ne­li ir Ana­to­li­jui Ku­ty­rio­vams,
Igo­riui Va­si­len­kai, tre­čia­jam as­me­niui Vil­niaus mies­to 13–ojo no­ta­rų
biu­ro no­ta­rei Gra­ži­nai Klan­gaus­kie­nei dėl įga­lio­ji­mo ir bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieško­vai N. ir A. Ku­ty­rio­vai
1997 m. lap­kri­čio 19 d. krei­pė­si su ieš­ki­niu į Vil­niaus mies­to 4–ąjį
apy­lin­kės teis­mą ir ieš­ki­nio pa­reiš­ki­me nu­ro­dė, kad jie 1997 m. ba­lan­džio
16 d. pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ti­mi įsi­gi­jo dvie­jų kam­ba­rių bu­tą
Vil­niu­je, Ge­nių g. 11–13, ku­rį, veik­da­mas pa­gal bu­to sa­vi­nin­ko D. Po­ta­šo­vo
įga­lio­ji­mą, jiems par­da­vė I. Va­si­len­ka (va­si­len­ko). Su­tar­ties 7 punk­tu at­sa­ko­vas I. Va­si­len­ka
įsi­pa­rei­go­jo iki 1997 m. ge­gu­žės 16 d. iš­re­gist­ruo­ti vi­sus bu­te gy­ve­nan­čius
as­me­nis, su­mo­kė­ti mo­kes­čius bei at­lais­vin­ti bu­tą. Ka­dan­gi I. Va­si­len­ka
su­tar­ties są­ly­gų ne­įvyk­dė – su­ėjus jos 7 punk­te nu­sta­ty­tam ter­mi­nui,
bu­te te­be­gy­ve­no at­sa­ko­vas D. Po­ta­šo­vas, įsi­sko­li­ni­mai už ko­mu­na­li­nius
pa­tar­na­vi­mus ne­bu­vo su­mo­kė­ti, ieš­ko­vai, rem­da­mie­si CK 6, 142,
147, 176 straips­niais, pra­šė teis­mą iš­kel­din­ti at­sa­ko­vą D. Po­ta­šo­vą
iš jiems pri­klau­san­čio bu­to Vil­niu­je, Ge­nių g. 11–13, bei pri­teis­ti iš
at­sa­ko­vo I. Va­si­len­kos mo­kes­čius už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas.
1999 m. lie­pos 14 d. at­sa­ko­vas
D. Po­ta­šo­vas pa­reiš­kė prie­šieš­ki­nį, ku­ria­me nu­ro­dė, kad 1997 me­tais
jo bu­vu­sio kai­my­no sū­nus I. Va­si­len­ka, su­ži­no­jęs apie at­sa­ko­vo ke­ti­ni­mus
par­duo­ti jam pri­klau­san­tį bu­tą Vil­niu­je, Ge­nių g. 11–13, pra­dė­jo
siek­ti gau­ti įga­lio­ji­mą par­duo­ti mi­nė­tą bu­tą. 1997 m. ba­lan­džio 8
d. at­sa­ko­vas Vil­niaus m. 4–aja­me no­ta­rų biu­re pa­si­ra­šė įga­lio­ji­mą,
su­tei­kian­tį I. Va­si­len­kai tei­sę tvar­ky­ti bu­to par­da­vi­mo do­ku­men­tus,
ta­čiau be tei­sės bu­tą par­duo­ti. Ka­dan­gi toks įga­lio­ji­mas I. Va­si­len­kos
ne­ten­ki­no, jis tą pa­čią die­ną nu­ve­žė at­sa­ko­vą į Vil­niaus m. 2–ąjį no­ta­rų
biu­rą, ta­čiau ten at­sa­ko­vas vėl pa­si­ra­šė įga­lio­ji­mą be tei­sės par­duo­ti
bu­tą. At­sa­ko­vo tei­gi­mu, I. Va­si­len­ka, pri­myg­ti­nai siek­da­mas gau­ti
tei­sę par­duo­ti bu­tą ir už­val­dy­ti už par­duo­tą bu­tą gau­tus pi­ni­gus,
1997 m. ba­lan­džio 9 d. pa­vai­ši­no jį alu­mi, ku­ria­me bu­vo iš­tir­pin­ta
kaž­ko­kių psi­chot­ro­pi­nių vais­tų, ir, pa­si­nau­do­da­mas D. Po­ta­šo­vo
ap­svai­gi­mu, nu­ve­žė jį į Vil­niaus m. 13–ąjį no­ta­rų biu­rą, ku­ria­me iš­ga­vo
jam rei­ka­lin­gą įga­lio­ji­mą par­duo­ti bu­tą. At­sa­ko­vas nu­ro­dė, kad,
pa­si­ra­šy­da­mas 1997 m. ba­lan­džio 9 d. įga­lio­ji­mą, jis dėl sa­vo bū­se­nos
ne­su­pra­to jo tu­ri­nio, to­dėl šia­me įga­lio­ji­me ne­bu­vo iš­reikš­ta jo
va­lia su­teik­ti I. Va­si­len­kai tei­sę par­duo­ti bu­tą. At­sa­ko­vas, rem­da­ma­sis
Lie­tu­vos CK 54, 57 ir 47, 66 straips­niais, pra­šė teis­mą pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais
1997 m. ba­lan­džio 9 d. įga­lio­ji­mą Nr. I–202 ir 1997 m. ba­lan­džio 16 d.
bu­to Vil­niu­je, Ge­nių g. 11–13, pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, ku­ria I.
Va­si­len­ka par­da­vė mi­nė­tą bu­tą N. ir I. Ku­ty­rio­vams.
Vil­niaus mies­to 4–asis
apy­lin­kės teis­mas 2000 m. lap­kri­čio 30 d. spren­di­mu ieš­ko­vų ieš­ki­nį
at­me­tė, o at­sa­ko­vo prie­šieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Teis­mas spren­di­me nu­ro­dė,
kad teis­mo nuosp­ren­džiu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je kon­sta­tuo­ta, jog I. Va­si­len­kos
at­kak­lūs veiks­mai, sie­kiant įti­kin­ti D. Po­ta­šo­vą pa­si­ra­šy­ti įga­lio­ji­mą
su tei­se par­duo­ti bu­tą (tris kar­tus ve­žant pas skir­tin­gus no­ta­rus,
gir­dant al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais die­ną prieš įga­lio­ji­mo pa­si­ra­šy­mą
ir kt. ), ro­do iš­anks­ti­nį tiks­lą ir tie­sio­gi­nę ty­čią už­val­dy­ti D. Po­ta­šo­vo
tur­tą ap­gau­le, už tai at­sa­ko­vas I. Va­si­len­ka ir nu­teis­tas. Teis­mas
nu­spren­dė, kad at­sa­ko­vo D. Po­ta­šo­vo tik­ro­ji va­lia bu­vo su­teik­ti
I. Va­si­len­kai tei­sę tik tvar­ky­ti su bu­to par­da­vi­mu su­si­ju­sius do­ku­men­tus,
ta­čiau be tei­sės šį bu­tą par­duo­ti ir gau­ti pi­ni­gus. Toks D. Po­ta­šo­vo
no­ras at­si­spin­di pir­muo­siuo­se dvie­juo­se įga­lio­ji­muo­se. Teis­mas
kon­sta­ta­vo, jog pas­ku­ti­nia­me D. Po­ta­šo­vo pa­si­ra­šy­ta­me įga­lio­ji­me,
su­tei­kian­čia­me I. Va­si­len­kai tei­sę par­duo­ti bu­tą ir gau­ti pi­ni­gus,
nė­ra iš­reikš­ta tik­ro­ji jo va­lia, nes šis san­do­ris bu­vo su­da­ry­tas ap­gau­lės
įta­ko­je, pa­lau­žiant tik­rą­ją va­lią, to­dėl, teis­mo nuo­mo­ne, 1997 m. ba­lan­džio
9 d. įga­lio­ji­mas pri­pa­žin­ti­nas ne­ga­lio­jan­čiu (CK 47, 57, 59, 66
str. ). Teis­mas pa­žy­mė­jo, kad by­lo­je esan­tis 1997 m. ba­lan­džio 29 d. D.
Po­ta­šo­vo ir R. Gra­nov­skio su­si­ta­ri­mas dėl gin­čo bu­to par­da­vi­mo
(b. l. 75) pa­tvir­ti­na, jog apie bu­to par­da­vi­mą Ku­ty­rio­vams D. Po­ta­šo­vas
ne­ži­no­jo, to­dėl mi­nė­tu su­si­ta­ri­mu ir iš­reiš­kė sa­vo va­lią par­duo­ti
bu­tą R. Gra­nov­skiui. Teis­mas nu­spren­dė, kad 1997 m. ba­lan­džio 16 d. gin­čo
bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tis pri­pa­žin­ti­na ne­ga­lio­jan­čia
kaip san­do­ris, su­da­ry­tas ne­įga­lin­to jį su­da­ry­ti as­mens, nes D. Po­ta­šo­vas
aiš­kiai ne­pri­ta­rė mi­nė­tai su­tar­čiai (CK 59, 66 str. ). Teis­mas pri­pa­ži­no,
jog Ku­ty­rio­vai yra są­ži­nin­gi įgi­jė­jai, ta­čiau D. Po­ta­šo­vas tu­ri
tei­sę iš­rei­ka­lau­ti sa­vo tur­tą, nes šis tur­tas nu­sto­jo bū­ti val­do­mas
be jo va­lios (CK 143 str. 1 d. ).
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2001 m. va­sa­rio 19
d. spren­di­mu pa­ten­ki­no ieš­ko­vų N. ir A. Ku­ty­rio­vų ape­lia­ci­nį skun­dą
– Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo 2000 m. lap­kri­čio 30 d. spren­di­mą
pa­nai­ki­no ir pri­ėmė nau­ją spren­di­mą, ku­riuo ieš­ko­vų ieš­ki­nį iš da­lies
pa­ten­ki­no: nu­spren­dė iš­kel­din­ti D. Po­ta­šo­vą iš bu­to Vil­niu­je, Ge­nių
g. 11–13; rei­ka­la­vi­mą pri­teis­ti iš I. Va­si­len­kos mo­kes­čius už ko­mu­na­li­nes
pa­slau­gas pa­li­ko ne­nag­ri­nė­tą; at­sa­ko­vo D. Po­ta­šo­vo prie­šieš­ki­nį
at­me­tė. Ko­le­gi­ja spren­di­me nu­ro­dė, kad by­lo­je nė­ra jo­kių įro­dy­mų,
jog D. Po­ta­šo­vas, pa­si­ra­šy­da­mas įga­lio­ji­mą, su­tei­kian­tį I. Va­si­len­kai
tei­sę par­duo­ti bu­tą, ne­ga­lė­jo su­pras­ti sa­vo veiks­mų reikš­mės ar jų
val­dy­ti (CK 54 str. ), ar­ba įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šė ap­gau­lės įta­ko­je
(CK 57 str. ). Prie­šin­gai, by­lo­je su­rink­ti įro­dy­mai liu­di­ja, jog 1997
m. ba­lan­džio 9 d. įga­lio­ji­mo pa­si­ra­šy­mo me­tu D. Po­ta­šo­vas su­pra­to
sa­vo veiks­mų reikš­mę ir jam ne­bu­vo da­ro­ma įta­ka ap­gau­le. Ko­le­gi­ja
pa­žy­mė­jo, kad 2000 m. ge­gu­žės 22 d. nuosp­ren­džiu kon­sta­tuo­ta, jog D.
Po­ta­šo­vo įga­lio­ji­mas bu­vo gau­tas pik­tnau­džiau­jant pa­si­ti­kė­ji­mu,
o ne ap­gau­lės bū­du, t. y. D. Po­ta­šo­vas da­vė įga­lio­ji­mą įti­kin­tas I.
Va­si­len­kos. Be to, nuosp­ren­dy­je nu­ro­dy­ta, kad D. Po­ta­šo­vo tvir­ti­ni­mas,
kad gin­či­ja­mą įga­lio­ji­mą jis pa­si­ra­šė pa­veik­tas kaž­ko­kių psi­chot­ro­pi­nių
me­džia­gų, nepa­si­tvir­ti­no. Pa­gal CPK 62 straips­nį įsi­tei­sė­jęs teis­mo
nuosp­ren­dis bau­džia­mo­jo­je by­lo­je yra pri­va­lo­mas teis­mui, nag­ri­nė­jan­čiam
ci­vi­li­nę by­lą dėl as­mens, ku­riam pri­im­tas nuosp­ren­dis, veiks­mų ci­vi­li­nių
tei­si­nių pa­da­ri­nių. Ko­le­gi­ja taip pat nu­ro­dė, jog liu­dy­to­jai – gin­či­ja­mą
įga­lio­ji­mą tvir­ti­nu­si no­ta­rė G. Klan­gaus­kie­nė, au­to­mo­bi­liu į no­ta­ri­nę
kon­to­rą D. Po­ta­šo­vą ve­žęs A. Da­de­lo pa­tvir­ti­no, kad D. Po­ta­šo­vas
bu­vo blai­vus ir įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šė ge­ra va­lia, o liu­dy­to­ja – UAB
„Do­mus op­ti­ma” bro­ke­rė D. B-­to­še­vi­čie­nė pa­liu­di­jo, jog 1997 m. va­sa­rio
mė­ne­sį D. Po­ta­šo­vas lei­do ati­duo­ti vi­sus do­ku­men­tus I. Va­si­len­kai,
ku­ris tu­rė­jo įga­lio­ji­mą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, kad ne­sant
ki­tų ob­jek­ty­vių įro­dy­mų ne­ti­kė­ti liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais nė­ra pa­grin­do,
o ap­lin­ky­bė, jog D. Po­ta­šo­vas įga­lio­ji­mą pa­si­ra­šė įti­kin­tas I. Va­si­len­kos,
ne­ga­li bū­ti pa­grin­das pa­nai­kin­ti įga­lio­ji­mą, nes to­kio san­do­rio
ne­ga­lio­ji­mo pa­grin­do CK ne­nu­ma­to. Ko­le­gi­ja pa­žy­mė­jo, kad teis­mo
nuosp­ren­džiu bu­vo pa­ten­kin­tas D. Po­ta­šo­vo ci­vi­li­nis ieš­ki­nys, ku­riuo
jam iš I. Va­si­len­kos pri­teis­ta 50 000 Lt ža­lai at­ly­gin­ti. D. Po­ta­šo­vas
nuosp­ren­džio ne­ap­skun­dė, t. y. jis su to­kiu ci­vi­li­nio ieš­ki­nio iš­spren­di­mu
su­ti­ko. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­spren­dė, jog D. Po­ta­šo­vas su bu­to par­da­vi­mu
su­ti­ko, o prie­šieš­ki­nį pa­reiš­kė tik po to, kai ieš­ko­vai pa­rei­ka­la­vo
iš­si­kel­ti. Ne­sant pa­grin­do pri­pa­žin­ti gin­či­ja­mą įga­lio­ji­mą ne­ga­lio­jan­čiu,
nė­ra pa­grin­do nai­kin­ti ir bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį, to­dėl
at­sa­ko­vo prie­šieš­ki­nis at­mes­ti­nas (CPK 58 str. ). Ten­kin­da­ma ieš­ko­vų
ieš­ki­nį ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad Ku­ty­rio­vai yra tei­sė­ti bu­to sa­vi­nin­kai,
to­dėl tu­ri tei­sę bu­tą val­dy­ti, juo nau­do­tis bei dis­po­nuo­ti (CK 96
str. ). Ka­dan­gi ieš­ko­vai ne­tu­ri ga­li­my­bės įgy­ven­din­ti sa­vo tei­ses,
nes jiems pri­klau­san­čia­me bu­te gy­ve­na at­sa­ko­vas D. Po­ta­šo­vas, pas­ta­ra­sis
iš­kel­din­ti­nas iš gin­čo bu­to (CK 147 str. ). Ieš­ko­vų rei­ka­la­vi­mą pri­teis­ti
iš at­sa­ko­vo I. Va­si­len­kos mo­kes­čius už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas ko­le­gi­ja
pa­li­ko ne­nag­ri­nė­tą, nes ieš­ko­vai ne­įvyk­dė teis­mo nu­tar­ties nu­ro­dy­ti
kon­kre­čią mo­kes­čių su­mą bei su­mo­kė­ti žy­mi­nį mo­kes­tį (CPK 245 str. 8
p. ). Ko­le­gi­ja kon­sta­ta­vo, jog apy­lin­kės teis­mas ne­tei­sin­gai įver­ti­no
by­lo­je esan­čius įro­dy­mus, ne­tin­ka­mai tai­kė bei aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mas, to­dėl teis­mo spren­di­mas nai­kin­ti­nas ir pri­im­ti­nas
nau­jas spren­di­mas.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas
D. Po­ta­šo­vas pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. va­sa­rio 19 d. spren­di­mą ir
pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus mies­to 4–ojo apy­lin­kės teis­mo 2000 m. lap­kri­čio
30 d. spren­di­mą. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tei­sin­gai aiš­ki­no ir tai­kė CPK 62 straips­nį. Pa­gal šį
straips­nį 2000 m. ge­gu­žės 22 d. nuosp­ren­džiu bau­džia­mo­jo­je by­lo­je nu­sta­ty­ti
I. Va­si­len­kos nu­si­kals­ta­mi veiks­mai D. Po­ta­šo­vui, įvai­riais bū­dais
sie­kiant iš­gau­ti jam rei­ka­lin­gą įga­lio­ji­mą, tu­ri pre­ju­di­ci­nę
reikš­mę ci­vi­li­nė­je by­lo­je ir jų bu­vi­mo bei jų pa­da­ry­mo ty­čia fak­tai
ne­tu­ri bū­ti nu­sta­ti­nė­ja­mi iš nau­jo.
2. Nuosp­rendžiu nu­sta­ty­ti
fak­tai įro­do, kad 1997 m. ba­lan­džio 9 d. įga­lio­ji­mas, su­tei­kian­tis I.
Va­si­len­kai tei­sę par­duo­ti bu­tą, bu­vo iš­gau­tas prieš D. Po­ta­šo­vo va­lią.
Ka­dan­gi mi­nė­to įga­lio­ji­mo tu­ri­nys ne­ati­ti­ko tik­ro­sios D. Po­ta­šo­vo
va­lios, šį įga­lio­ji­mą bei jo pa­grin­du su­da­ry­tą bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­grįs­tai pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiais.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį
skun­dą ieš­ko­vai N. ir A. Ku­ty­rio­vai pra­šo ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti
ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. va­sa­rio 19 d. spren­di­mą pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma,
kad:
1. Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­tik­ri­na ap­skųs­tą teis­mo spren­di­mą tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu
(CPK 358 str. ), to­dėl at­sa­ko­vo ka­sa­ci­nia­me skun­de pa­kar­to­ti­nai iš­dės­ty­tos
jau iš­nag­ri­nė­tos bei nu­sta­ty­tos by­los ap­lin­ky­bės ne­ga­li bū­ti pa­grin­das
per­žiū­rė­ti by­lą ka­sa­ci­ne tvar­ka.
2. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, iš nau­jo pa­tik­ri­nęs bei įver­ti­nęs vi­sas by­los ap­lin­ky­bes,
tei­sin­gai iš­aiš­ki­no bei pri­tai­kė CPK 62 straips­nį ir pa­grįs­tai pa­nai­ki­no
ne­tei­sė­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą bei pri­ėmė nau­ją
spren­di­mą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

1. Dėl CPK 62 straips­nio
aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo

Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, nai­kin­da­mas apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą ir at­mes­da­mas D. Po­ta­šo­vo
prie­ši­nį ieš­ki­nį, va­do­va­vo­si CPK straips­niu, įtvir­ti­nan­čiu teis­mo
nuosp­ren­džio pri­va­lo­mu­mą teis­mui, nag­ri­nė­jan­čiam ci­vi­li­nę by­lą
dėl as­mens, ku­riam pri­im­tas teis­mo nuosp­ren­dis, veiks­mų ci­vi­li­nių
tei­si­nių pa­sek­mių. Ka­sa­to­rius tei­gia, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tei­sin­gai aiš­ki­no ir tai­kė šį CPK straips­nį. Pro­ce­so tei­sės
nor­mų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo pro­ble­ma yra tei­sės klau­si­mas, to­dėl tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko dėl šio ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­to.
CPK 62 straips­nio aiški­ni­mo
ir tai­ky­mo pro­ble­mas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas jau yra ne kar­tą
ana­li­za­vęs. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja 1999 m. spa­lio 6 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je ci­vi­li­nė­je
by­lo­je V. Čer­niaus­kas v. UAB „Se­la”, Nr. 3K–3–570/1999, ka­te­go­ri­ja
7, taip pat 2001 m. ge­gu­žės 16 d. nu­tar­ty­je, pri­im­to­je ci­vi­li­nė­je
by­lo­je B. B-­dei­kie­nė v. K. Jur­kus, Nr. 3K–3–525/2001, ka­te­go­ri­ja
39. 2, kon­sta­ta­vo, kad CPK 62 straips­ny­je nu­sta­ty­ta, jog įsi­tei­sė­jęs
teis­mo nuosp­ren­dis bau­džia­mo­jo­je by­lo­je yra pri­va­lo­mas teis­mui,
nag­ri­nė­jan­čiam ci­vi­li­nes by­las dėl as­mens, ku­riam pri­im­tas teis­mo
nuosp­ren­dis, veiks­mų ci­vi­li­nių tei­si­nių pa­sek­mių. Nu­tar­ty­se nu­ro­dy­ta,
kad pa­gal CPK 62 straips­nio pras­mę ci­vi­li­nę by­lą dėl tei­sia­mo­jo veiks­mų
ki­lu­sių ci­vi­li­nių tei­si­nių pa­da­ri­nių nag­ri­nė­jan­tis teis­mas ne­nu­sta­ti­nė­ja
tik da­lies teis­mo nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­tų fak­tų, t. y. ne­nu­sta­ti­nė­ja
fak­tų, ar bu­vo pa­da­ry­ti veiks­mai, ku­rie kon­sta­tuo­ti nuosp­ren­džiu,
ir ar juos pa­da­rė nu­teis­ta­sis. Ki­ti fak­tai, ne­su­si­ję su nu­si­kals­ta­mais
veiks­mais, nag­ri­nė­jant ci­vi­li­nę by­lą ga­li bū­ti gin­či­ja­mi ir teis­mas
tu­ri tei­sę juos ki­taip nu­sta­ty­ti.
Su­si­klos­čiu­si Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­ka pa­tvir­ti­na, kad pa­gal CPK 62 straips­nį
teis­mo nuosp­ren­dis ci­vi­li­nė­je by­lo­je tu­ri ri­bo­tą pre­ju­di­ci­nę ga­lią.
Ci­vi­li­nę by­lą nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nė­ra sais­to­mas teis­mo nuosp­ren­džiu
tais at­ve­jais, kai spren­džia­mas klau­si­mas dėl fak­tų, ku­rie bau­džia­mą­ją
by­lą nag­ri­nė­ju­sio teis­mo ne­bu­vo nag­ri­nė­ti ir ver­tin­ti. Bau­džia­mo­jo­je
by­lo­je tei­sia­mo­jo as­mens veiks­mai ver­ti­na­mi bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės
po­žiū­riu. Tuo tar­pu ci­vi­li­nė­je by­lo­je as­mens veiks­mai ver­ti­na­mi
ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės po­žiū­riu. Bau­džia­mo­jo­je ir ci­vi­li­nė­je
tei­sė­je as­mens veiks­mų ne­tei­sė­tu­mas, kal­tė ver­ti­na­mi pa­gal skir­tin­gus
kri­te­ri­jus. To­dėl bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu as­mens veiks­mai ga­li
bū­ti tei­sė­ti, o ci­vi­li­nės tei­sės po­žiū­riu – ne­tei­sė­ti. Tai reiš­kia,
kad bau­džia­mo­sios tei­sės po­žiū­riu as­mens veiks­mai ga­li ne­su­kel­ti
bau­džia­mo­jo­je tei­sė­je nu­ma­ty­tų tei­si­nių pa­da­ri­nių, ta­čiau ga­li
su­kel­ti ci­vi­li­nius tei­si­nius pa­da­ri­nius.
2000 m. ge­gu­žės 22 d.
nuosp­ren­dy­je yra kon­sta­tuo­ta, kad iš „nu­sta­ty­tos įvy­kių se­kos ma­ty­ti,
kad tei­sia­ma­sis įti­ki­no (D. Po­ta­šo­vą) pa­si­ra­šy­ti pas­ku­ti­nį įga­lio­ji­mą,
o pas­kui, pik­tnau­džiau­da­mas pa­si­ti­kė­ji­mu, už­val­dė gau­tus už bu­tą
pi­ni­gus” (b. l. 102). Tai­gi teis­mo nuosp­ren­džiu yra kon­sta­tuo­ti I. Va­si­len­kos
nuo­sek­lūs, kryp­tin­gi veiks­mai, ku­riais jis sie­kė, kad D. Po­ta­šo­vas
jam iš­duo­tų įga­lio­ji­mą, su­tei­kian­tį tei­sę par­duo­ti bu­tą. Šie I. Va­si­len­kos
veiks­mai, įver­tin­ti pa­gal vi­sų bau­džia­mo­sios by­los fak­ti­nių ap­lin­ky­bių
kon­teks­tą, ci­vi­li­nės tei­sės po­žiū­riu kva­li­fi­kuo­ti­ni kaip aiš­kiai
ne­są­ži­nin­gi, ap­gau­lin­gi veiks­mai, to­dėl pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas tiek įga­lio­ji­mą, tiek ir jo pa­grin­du su­da­ry­tą bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį pa­grįs­tai pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiais. Pa­žy­mė­ti­na, kad D.
Po­ta­šo­vas yra ant­ros gru­pės in­va­li­das, nuo 1984 m. nuo­lat gy­do­si psi­chi­kos
svei­ka­tos įstai­go­se. To­dėl į šią ap­lin­ky­bę bū­ti­na at­si­žvelg­ti tei­siš­kai
kva­li­fi­kuo­jant tiek I. Va­si­len­kos, tiek ir D. Po­ta­šo­vo veiks­mus. Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas, ne­pa­grįs­tai ab­so­liu­ti­zuo­da­mas teis­mo nuosp­ren­džio
pre­ju­di­ci­nę ga­lią ci­vi­li­nė­je by­lo­je, ne­tin­ka­mai aiš­ki­no CPK 62
straips­nį, nu­kry­po nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo for­muo­ja­mos
vie­no­dos teis­mų prak­ti­kos. Šis pro­ce­so tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas bu­vo
ne­tei­sė­to teis­mo spren­di­mo pri­ėmi­mo prie­žas­tis, to­dėl ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas nai­kin­ti­nas ir pa­lik­ti­nas ga­lio­ti apy­lin­kės
teis­mo spren­di­mas (CPK 3542 str. 2
d. ).
2. Dėl res­ti­tu­ci­jos
tai­ky­mo

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas, pri­pa­ži­nęs įga­lio­ji­mą ir jo pa­grin­du su­da­ry­tą bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį ne­ga­lio­jan­čiais, ne­iš­spren­dė res­ti­tu­ci­jos klau­si­mo. Pa­gal
CK 47 straips­nio 2 da­lį teis­mas, pri­pa­žin­da­mas san­do­rį ne­ga­lio­jan­čiu,
pri­va­lo iš­spręs­ti res­ti­tu­ci­jos klau­si­mą ex of­fi­cio. To­dėl
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, pa­lik­da­ma ga­lio­ti apy­lin­kės teis­mo spren­di­mą,
pa­pil­do jo re­zo­liu­ci­nę da­lį ir iš­spren­džia res­ti­tu­ci­jos klau­si­mą.
Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo
įsta­ty­mo 44 straips­nį, jei­gu res­ti­tu­ci­jos klau­si­mas sprendžia­mas ga­lio­jant
nau­ja­jam Ci­vi­li­niam ko­dek­sui, tai tai­ko­mi šio ko­dek­so 6. 145–6. 153
straips­niai.
Tai­kant res­ti­tu­ci­ją
bu­tas grą­žin­ti­nas D. Po­ta­šo­vui, nes jis nė­ra per­leis­tas tre­tie­siems
as­me­nims, to­dėl CK 1. 80 straips­nio 4 da­lis šiuo at­ve­ju ne­tai­ky­ti­na.
Ta­čiau CK 1. 5 straips­ny­je įtvir­tin­tas są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pas svar­bus
ir tais at­ve­jais, kai spren­džia­mas res­ti­tu­ci­jos klau­si­mas tarp san­do­rio
ša­lių. To­dėl res­ti­tu­ci­jos tai­ky­mas taip pat tu­ri bū­ti grin­džia­mas
są­ži­nin­gu­mo prin­ci­pu pla­či­ą­ja pras­me (CK 6. 145 str. 2 d. ). Iš by­los
me­džia­gos ma­ty­ti, kad N. ir A. Ku­ty­rio­vai bu­to pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­tį su­da­rė elg­da­mie­si ne­pa­kan­ka­mai ap­dai­riai ir rū­pes­tin­gai,
kaip ana­lo­giš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je bū­tų el­gę­sis bet ku­ris nuo­vo­kus as­muo
– N. ir A. Ku­ty­rio­vai net ne­ap­žiū­rė­jo bu­to (b. l. 119, 155). To­dėl ob­jek­ty­via
pras­me jie ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­ti są­ži­nin­gais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
spręs­da­ma res­ti­tu­ci­jos klau­si­mą, taip pat at­si­žvel­gia į tai, kad
teis­mo nuosp­ren­džiu 50 000 Lt, ku­riuos N. ir A. Ku­ty­rio­vai tei­gia su­mo­kė­ję
I. Va­si­len­kai už per­ka­mą bu­tą, iš pas­ta­ro­jo yra pri­teis­ti D. Po­ta­šo­vo
nau­dai. Tai­gi D. Po­ta­šo­vui teis­mo nuosp­ren­džiu yra pri­pa­žin­ta rei­ka­la­vi­mo
tei­sė iš­ieš­ko­ti iš I. Va­si­len­kos 50 000 Lt. Grą­ži­nus bu­tą D. Po­ta­šo­vui,
jo rei­ka­la­vi­mo tei­sė dėl 50 000 Lt iš­ieš­ko­ji­mo iš I. Va­si­len­kos per­kel­ti­na
N. ir A. Ku­ty­rio­vams (CK 6. 101 str. 4 d. 2 p. ir CK 6. 145 str. 2 d. ), pri­pa­žįs­tant
jų tei­sę rei­ka­lau­ti iš I. Va­si­len­kos grą­žin­ti su­mo­kė­tus 50 000 Lt.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 368 straips­nio 1 da­lies  2 ir 3
punk­tais, 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. va­sa­rio
19 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti.
Pa­lik­ti ga­lio­ti Vil­niaus
mies­to 4–ojo apy­lin­kės teis­mo 2000 lap­kri­čio 30 d. spren­di­mą, pa­pil­dant
jo re­zo­liu­ci­nę da­lį: pri­tai­ky­ti res­ti­tu­ci­ją ir grą­žin­ti bu­tą,
esan­tį Vil­niu­je, Ge­nių g. 11–33, Dmit­ri­jaus Po­ta­šo­vo nuo­sa­vy­bėn.
Per­kel­ti teis­mo nuosp­ren­džiu D. Po­ta­šo­vui pri­pa­žin­tą rei­ka­la­vi­mo
tei­sę dėl 50 000 Lt iš­rei­ka­la­vi­mo iš Igo­rio Va­si­len­kos ieš­ko­vams Ne­li
Ku­ty­rio­vai ir Ana­to­li­jui Ku­ty­rio­vui.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.66395 sekundės -