TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 10. Dėl įsta­ty­mo ana­lo­gi­jos; dėl darb­da­viui pa­da­ry­tų nuos­to­lių,
dar­buo­to­jui ne­tin­ka­mai vyk­dant sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus;
dėl Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo 38 straips­nio tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo

Įsta­ty­mo ana­lo­gi­ja
yra ga­li­ma esant to­kioms są­ly­goms: 1) kon­sta­tuo­ja­ma tei­sės spra­ga;
2) yra įsta­ty­mas (pla­čiuo­ju po­žiū­riu), reg­la­men­tuo­jan­tis pa­na­šų
san­ty­kį; 3) yra tei­sės nor­mų re­gu­liuo­ja­mų ir ne­re­gu­liuo­ja­mų san­ty­kių
pa­na­šu­mas, ku­ris lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad ana­lo­gi­jos tai­ky­mas
ne­pri­eš­ta­rau­ja tei­si­nio san­ty­kio es­mei ir po­bū­džiui.
Dar­bo įsta­ty­mai ne­kon­kre­ti­zuo­ja
nuos­to­lių są­vo­kos, to­dėl tai­ky­ti­na Ci­vi­li­nio ko­dek­so (1964 m. ) 27
straips­nio ana­lo­gi­ja, ku­ria va­do­vau­jan­tis darb­da­viui pa­da­ry­tais
nuos­to­liais lai­ky­ti­nos ir ne­gau­tos pa­ja­mos, ku­rias jis bū­tų ga­vęs,
jei­gu dar­buo­to­jas bū­tų tin­ka­mai vyk­dęs sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus.
Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo
38 straips­nis darb­da­vio pa­rei­gos raš­tu pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo
prie­žas­tis ne­sie­ja su jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis, tai­gi darb­da­vys pri­va­lo
at­sa­ky­ti į dar­buo­to­jo pra­šy­mą, nors jam ir bu­vo įteik­tas įsa­ky­mas
dėl at­lei­di­mo iš dar­bo.

                                                                 Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1163/2001
                                                                 By­lų ka­te­go­ri­ja 2. 4. 3. 7; 2. 8

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
lap­kri­čio 21 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: J-o Š-­no (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės A-ės
(pra­ne­šė­ja) ir V-aus G-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo BĮ UAB
„Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” ka­sa­ci­nį skun­dą dėl
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. ko­vo 27 d. nu­tar­ties bei ieš­ko­vės D-ios Ru­dzi­kie­nės
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus mies­to pir­mo­jo apy­lin­kės teis­mo 2001 m.
sau­sio 30 d. spren­di­mo bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ko­vo 27 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės D-ios Ru­dzi­kie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vui
BĮ UAB „Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė D. Ru­dzi­kie­nė
nu­ro­dė, jog pas at­sa­ko­vą BĮ UAB „Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” dir­bo
nuo 1998 m. va­sa­rio 17 d. va­dy­bi­nin­ke. 2000 m. ba­lan­džio 17 d. bu­vo at­leis­ta
iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. (kai dar­buo­to­jas įvyk­do tur­to gro­bi­mą
(va­gys­tę) dar­bo­vie­tė­je ar­ba kai dar­buo­to­jas ty­či­ne ne­tei­sė­ta vei­ka
pa­da­ro darb­da­viui nuos­to­lių). Ieš­ko­vės tei­gi­mu, nė vie­nos iš nu­ro­dy­tų
vei­kų ji nė­ra pa­da­riu­si, nei gro­bi­mas (va­gys­tė), nei ne­tei­sė­ta vei­ka
pa­da­ry­ti nuos­to­liai ne­bu­vo kon­sta­tuo­ti. Per dar­bo lai­ko­tar­pį pas
at­sa­ko­vą ji draus­mi­nių nuo­bau­dų ne­tu­rė­jo. Ieš­ko­vė pra­šė pri­pa­žin­ti
ne­tei­sė­tu jos at­lei­di­mą pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. , lai­ky­ti at­leis­ta
pa­gal DSĮ 38 str. , pri­teis­ti 12 vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių dar­bo už­mo­kes­čių
dy­džio kom­pen­sa­ci­ją bei dar­bo už­mo­kes­tį už 20 dar­bo die­nų už už­del­si­mą
pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis.
Vil­niaus mies­to pir­ma­sis
apy­lin­kės teis­mas 2001 m. sau­sio 30 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas
nu­ro­dė, jog ieš­ko­vė, dirb­da­ma va­dy­bi­nin­ke pas at­sa­ko­vą, įstei­gė
ben­dro­vę, ku­ri už­si­ė­mė ana­lo­giš­ka veik­la kaip ir at­sa­ko­vo ben­dro­vė.
Teis­mas kon­sta­ta­vo, jog ieš­ko­vės veiks­mai: at­sa­ko­vo klien­tų už­sa­ky­mų
per­ve­ži­mui nu­krei­pi­mas vyk­dy­ti į ieš­ko­vės įsteig­tą ben­dro­vę, nau­do­ji­ma­sis
sa­vo ben­dro­vės veik­lo­je at­sa­ko­vo au­to­mo­bi­liais, ben­dro­vės trans­por­ta­vi­mo
kai­nos pa­den­gi­mas at­sa­ko­vo są­skai­ta, ro­do ieš­ko­vės ne­tei­sė­tą nau­do­ji­mą­si
pa­rei­go­mis bei ty­či­ne ne­tei­sė­ta vei­ka pa­da­ry­tus at­sa­ko­vui nuos­to­lius
– ne­gau­tas pa­ja­mas. Va­do­vau­da­ma­sis by­lo­je esan­čiais įro­dy­mais,
dar­bo san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čio­mis tei­sės nor­mo­mis, CPK 11 str. 6
d. bei CK 227 str. , teis­mas kon­sta­ta­vo, jog ieš­ko­vė pa­da­rė DSĮ 39 str.
1 d. 7 p. nu­ro­dy­tus veiks­mus, to­dėl at­sa­ko­vas tu­rė­jo pa­grin­dą at­leis­ti
ją iš dar­bo. Be to, teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, jog ieš­ko­vei at­lei­di­mo iš
dar­bo pa­grin­das bu­vo ži­no­mas jau at­lei­di­mo iš dar­bo die­ną, to­dėl nė­ra
jo­kio pa­grin­do pri­teis­ti ieš­ko­vei dar­bo už­mo­kes­tį už už­del­si­mą
pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2001 m. ko­vo 27 d.
nu­tar­ti­mi ieš­ko­vės D. Ru­dzi­kie­nės ape­lia­ci­nį skun­dą ten­ki­no iš da­lies.
Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą pa­kei­tė, pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo
BĮ UAB „Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” ieš­ko­vės nau­dai dar­bo už­mo­kes­tį
už už­del­si­mą pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis, ki­tą pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo da­lį pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja su­ti­ko
su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo mo­ty­vais ir iš­va­da, jog ieš­ko­vė pa­da­rė
DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. nu­ro­dy­tus veiks­mus, to­dėl at­sa­ko­vas tu­rė­jo pa­grin­dą
at­leis­ti ją iš dar­bo. Ta­čiau ko­le­gi­ja nu­ro­dė, jog pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­tei­sin­gai iš­aiš­ki­no ir pri­tai­kė DSĮ 38 str. , ku­ris su­tei­kia
dar­buo­to­jui tei­sę ne vė­liau kaip per de­šimt die­nų nuo at­lei­di­mo die­nos
raš­tu rei­ka­lau­ti, kad darb­da­vys pra­neš­tų jam at­lei­di­mo prie­žas­tis.
At­sa­ko­vas to ne­pa­da­rė. Ko­le­gi­jos tei­gi­mu, įsta­ty­mas pa­rei­gos raš­tu
pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis ne­sie­ja su jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis,
tai­gi at­sa­ko­vas pri­va­lė­jo at­sa­ky­ti į ieš­ko­vės pra­šy­mą, nors jai
ir bu­vo įteik­tas įsa­ky­mas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo. To­dėl iš at­sa­ko­vo
ieš­ko­vei pri­teis­ti­nas dar­bo už­mo­kes­tis už už­del­si­mą pra­neš­ti apie
at­lei­di­mo iš dar­bo priežas­tis.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de
D. Ru­dzi­kie­nė tei­gia, kad teis­mai ne­tei­sin­gai aiš­ki­no ir tai­kė ma­te­ria­li­nės
bei pro­ce­si­nės tei­sės nor­mas, nu­kry­po nuo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo tei­sės aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo prak­ti­kos:
1. Teis­mų spren­di­me
bei nu­tar­ty­je kon­sta­tuo­ta ieš­ko­vės ty­či­nė ne­tei­sė­ta vei­ka bei šia
vei­ka pa­da­ry­ti at­sa­ko­vui nuos­to­liai ne­pa­grįs­ti jo­kiais tei­siš­kai
pa­grįs­tais įro­dy­mais, teis­mų iš­va­dos ne­mo­ty­vuo­tos, grin­džia­mos ne
įro­dy­mų ana­li­ze, o prie­lai­do­mis ir sam­pro­ta­vi­mais, to­dėl prieš­ta­rau­ja
CPK 222 str. 4 d. 3 p. bei ne­ati­tin­ka DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. , taip pat prieš­ta­rau­ja
rei­ka­la­vi­mų įro­dy­mų ver­ti­ni­mo tai­syk­lėms, įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nių
leis­ti­nu­mo bei lies­ti­nu­mo tai­syk­lėms, tai lė­mė ne­tin­ka­mą ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mų tai­ky­mą. Be to, teis­mai, kon­sta­tuo­da­mi, jog darb­da­vio
ne­gau­tos pa­ja­mos lai­ky­ti­nos nuos­to­liais, ne­tei­sin­gai aiš­ki­no DSĮ
29 str. 1 d. 7 p. bei ne­pa­grįs­tai tai­kė CK 227 str. Ka­sa­to­rės tei­gi­mu,
teis­mai tu­rė­jo tai­ky­ti DĮK 9 skir­sny­je nu­ma­ty­tas iš dar­bo san­ty­kių
ky­lan­čią dar­buo­to­jų ma­te­ria­li­nę at­sa­ko­my­bę reg­la­men­tuo­jan­čias
tei­sės nor­mas.
2. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ape­lia­ci­nį skun­dą iš­nag­ri­nė­jo ne vi­sa ap­im­ti­mi, teis­mo nu­tar­ty­je
ne­pa­grįs­tai ne­nu­ro­dy­ta, ko­dėl kai ku­rie ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vai
(dėl neat­si­žvel­gi­mo į ap­mo­kė­tą 2000 m. ko­vo 28 d. PVM są­skai­tą–­fak­tū­rą,
dėl ydin­go per­ve­ži­mo są­nau­dų skai­čia­vi­mo me­to­di­kos ir pan. ) at­me­ta­mi,
ap­si­ri­bo­jant kon­sta­ta­ci­ja, kad au­di­to ata­skai­tą apy­lin­kės teis­mas
ver­ti­no kar­tu su ki­tais įro­dy­mais.
3. Ka­sa­to­rės tei­gi­mu,
draus­mi­nė nuo­bau­da jai skir­ta pra­lei­dus ter­mi­ną. Va­do­vau­jan­tis nu­si­sto­vė­ju­sia
teis­mų prak­ti­ka, dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo die­na yra ta, kai apie dar­buo­to­jo
pa­da­ry­tą nu­si­žen­gi­mą su­ži­no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas. Tai­gi
teis­mai ne­pa­grįs­tai pa­da­rė iš­va­dą, jog at­sa­ko­vas apie UAB „Ka­bal­da”
kro­vi­nio per­ve­ži­mą su­ži­no­jo vė­liau ne­gu 2000 m. ko­vo 9 d. , to­dėl pa­žei­dė
DĮK 159 str. 1 d. reg­la­men­tuo­ja­mą draus­mi­nių nuo­bau­dų sky­ri­mo tvar­ką.
D. Ru­dzi­kie­nė pra­šo
Vil­niaus mies­to pir­mo­jo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 30 d. spren­di­mo
da­lį, ku­rio­je bu­vo at­mes­tas ieš­ki­nys dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu, at­lei­di­mo iš dar­bo for­mu­luo­tės pa­kei­ti­mo bei kom­pen­sa­ci­jos
pri­tei­si­mo, bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ko­vo 27 d. nu­tar­ties da­lį, ku­rio­je apy­lin­kės
teis­mo spren­di­mo da­lis bu­vo pa­lik­ta ne­pa­keis­ta, pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti
nau­ją spren­di­mo da­lį, ieš­ki­nį ten­ki­nant: pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tu jos
at­lei­di­mą pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. , lai­ky­ti at­leis­ta pa­gal DSĮ 38
str. bei pri­teis­ti 12 vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių dar­bo už­mo­kes­čių dy­džio
kom­pen­sa­ci­ją.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de
BĮ UAB „Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” tei­gia, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ties da­lis, ku­ria pa­ten­kin­tas D. Ru­dzi­kie­nės ieš­ki­nys
dėl dar­bo už­mo­kes­čio pri­tei­si­mo už už­del­si­mą pra­neš­ti at­lei­di­mo
iš dar­bo prie­žas­tis, ne­pa­grįs­ta, ka­dan­gi teis­mas ne­tei­sin­gai aiš­ki­no
ir tai­kė ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mas, t. y. DSĮ 38 str. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu,
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­gi­nys, jog įsta­ty­mas pa­rei­gos
raš­tu pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis ne­sie­ja su jo­kio­mis
ap­lin­ky­bė­mis yra ne­pa­grįs­tas, ka­dan­gi by­lo­je esan­tys įro­dy­mai pa­tvir­ti­na,
jog ieš­ko­vei apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo prie­žas­tis bu­vo ži­no­ma
dar iki ją at­lei­džiant iš dar­bo, be to, ieš­ko­vei krei­pu­sis į at­sa­ko­vą
pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis, at­sa­ko­vas tą pa­čią die­ną
įtei­kė įsa­ky­mą, ku­ria­me bu­vo nu­ro­dy­tas at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­das,
ir pa­ti ieš­ko­vė tei­gė at­sa­ko­vui, jog at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tys
jai aiš­kios ir įteik­to raš­tiš­ko įsa­ky­mo jai pa­kan­ka. Tai­gi nė­ra jo­kio
pa­grin­do teig­ti, jog at­sa­ko­vas pa­žei­dė DSĮ 38 str. rei­ka­la­vi­mus.
BĮ UAB „Mi­lit­zer &
Münch For­tran­sas” pra­šo pa­nai­kin­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ko­vo 27 d. nu­tar­tį bei pa­lik­ti
ga­lio­ti Vil­niaus mies­to pirmojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 30 d.
spren­di­mą.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą BĮ UAB „Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” pra­šo ten­kin­ti BĮ UAB
„Mi­lit­zer & Münch For­tran­sas” 2001 m. bir­že­lio 26 d. ka­sa­ci­nį skun­dą,
o D. Ru­dzi­kie­nės ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti. D. Ru­dzi­kie­nės ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tus at­sa­ko­vas lai­ko ne­pa­grįs­tais.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

CPK 358 straips­nio 1 da­lis
įpa­rei­go­ja ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mą, ne­per­žen­giant ka­sa­ci­nio
skun­do ri­bų ir re­mian­tis teis­mų nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­rin­ti
ap­skųs­tus teis­mų spren­di­mus tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. Įsta­ty­me api­brėž­tas
ka­sa­ci­jos da­ly­kas le­mia tai, jog šio­je by­lo­je tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko
tik dėl tų ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų, ku­riais ka­sa­to­rė ke­lia tei­sės
aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo klau­si­mus.

Dėl DSĮ 29 str. 1 d. 7
p. aiš­ki­ni­mo

DSĮ 29 str. 1 d. 7 punk­tas
nu­ma­to at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dą – kai dar­buo­to­jas įvyk­do tur­to
gro­bi­mą dar­bo­vie­tė­je ar­ba kai dar­buo­to­jas ty­či­ne ne­tei­sė­ta vei­ka
pa­da­ro darb­da­viui nuos­to­lių. Šia­me straips­ny­je yra nu­ma­ty­ti du sa­va­ran­kiš­ki
at­lei­di­mo iš dar­bo pa­grin­dai. Šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju at­sa­ko­vas at­lei­do
ieš­ko­vę iš dar­bo dėl ty­či­nės ne­tei­sė­tos vei­kos, ku­ria darb­da­viui pa­da­ry­ti
nuos­to­liai.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, kad šio DSĮ straips­nio tai­ky­mui bū­ti­na nu­sta­ty­ti šias
są­ly­gas:
1) ne­tei­sė­tą dar­buo­to­jo
vei­ką;
2) nuos­to­lius;
3) prie­žas­ti­nį ry­šį
tarp ne­tei­sė­tos vei­kos ir nuos­to­lių;
4) dar­buo­to­jo kal­tę,
pa­si­reiš­kian­čią ty­čia.
Šių są­ly­gų vi­se­tą ga­li­ma
įro­di­nė­ti vi­so­mis įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė­mis (CPK 57 str. ).
By­lo­je nu­sta­ty­ta,
jog ieš­ko­vė, dirb­da­ma pas at­sa­ko­vą va­dy­bi­nin­ke, įstei­gė ana­lo­giš­ka
veik­la už­si­i­man­čią ben­dro­vę ir at­li­ko veiks­mus: at­sa­ko­vo klien­tų
už­sa­ky­mų per­ve­ži­mui nu­kreip­da­vo vyk­dy­ti į ieš­ko­vės įsteig­tą ben­dro­vę,
nau­do­jo­si sa­vo ben­dro­vės veik­lo­je at­sa­ko­vo au­to­mo­bi­liais, ben­dro­vės
trans­por­ta­vi­mo kai­ną pa­deng­da­vo at­sa­ko­vo są­skai­ta. Teis­mai to­kius
veiks­mus įver­ti­no kaip ieš­ko­vės ne­tei­sė­tą nau­do­ji­mą­si pa­rei­go­mis;
o tai, jog ieš­ko­vė yra kon­ku­ruo­jan­čios ben­dro­vės stei­gė­ja ir ak­ci­nin­kė,
– kaip ap­lin­ky­bę, lei­džian­čią teig­ti, jog mi­nė­tus veiks­mus ieš­ko­vė
at­li­ko ty­čia, tu­rė­da­ma tiks­lą, kad jos įsteig­ta ben­dro­vė su­da­ry­tų
eko­no­miš­kai nau­din­gus san­do­rius.
Be to, teis­mai pa­grįs­tai
kon­sta­ta­vo, jog mi­nė­tais veiks­mais ieš­ko­vė pa­da­rė at­sa­ko­vui nuos­to­lių
ir to­kiais nuos­to­liais lai­ky­ti­nos at­sa­ko­vo ne­gau­tos pa­ja­mos. Pa­žy­mė­ti­na,
jog ka­sa­to­rė gin­či­ja teis­mo iš­va­dą, jog at­sa­ko­vo pa­tir­tos ne­gau­tos
pa­ja­mos ga­li bū­ti lai­ko­mos nuos­to­liais DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. pras­me,
ir nu­ro­do, kad pa­gal ana­lo­gi­ją CK 227 str. ne­tai­ky­ti­nas, nes dar­buo­to­jų
ma­te­ria­li­nę at­sa­ko­my­bę reg­la­men­tuo­ja DĮK 9 skir­snis.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka,
kad DĮK 142 str. 2 d. yra nu­ro­do­ma, kad ma­te­ria­liai dar­buo­to­jas at­sa­ko
tik tuo at­ve­ju, kai yra pa­da­ry­ta tie­sio­gi­nė tik­ra ža­la. Tuo pat me­tu
rei­kė­tų at­si­žvelg­ti į tai, kad ši nuo­sta­ta DĮK yra nuo 1973 m. , ža­los
sam­pra­ta yra pa­ki­tu­si. Be to, šio­je by­lo­je nuos­to­lių pa­da­ry­mo darb­da­viui
klau­si­mas yra spren­džia­mas ne ža­los at­ly­gi­ni­mo as­pek­tu, bet yra aiš­ki­na­ma,
kas yra nuos­to­lių darb­da­viui pa­da­ry­mas DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. pras­me.
Tai nė­ra iš­spręs­ta nei DĮK, nei DSĮ, to­dėl yra ga­li­mas įsta­ty­mo ana­lo­gi­jos
tai­ky­mas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, kad įsta­ty­mo ana­lo­gi­ja yra ga­li­ma esant to­kioms są­ly­goms:
1) kon­sta­tuo­ja­ma tei­sės spra­ga; 2) yra įsta­ty­mas (pla­čiuo­ju po­žiū­riu),
reg­la­men­tuo­jan­tis pa­na­šų san­ty­kį; 3) yra tei­sės nor­mų re­gu­liuo­ja­mų
ir ne­re­gu­liuo­ja­mų san­ty­kių pa­na­šu­mas, ku­ris lei­džia da­ry­ti iš­va­dą,
kad ana­lo­gi­jos tai­ky­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja tei­si­nio san­ty­kio es­mei
ir po­bū­džiui. Taip šiuo kon­kre­čiu at­ve­ju ir yra. To­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja
su­tin­ka su teis­mų iš­va­do­mis, jog dar­bo įsta­ty­mai ne­kon­kre­ti­zuo­ja
nuos­to­lių są­vo­kos, to­dėl tai­ky­ti­na CK 227 str. ana­lo­gi­ja, ku­ria va­do­vau­jan­tis
darb­da­viui pa­da­ry­tais nuos­to­liais lai­ky­ti­nos ir ne­gau­tos pa­ja­mos,
ku­rias jis bū­tų ga­vęs, jei­gu dar­buo­to­jas bū­tų tin­ka­mai vyk­dęs sa­vo
įsi­pa­rei­go­ji­mus. Tai­gi ka­sa­to­rės ar­gu­men­tas, jog DSĮ 29 str. 1 d. 7
p. pras­me ne­gau­tos pa­ja­mos ne­ga­li bū­ti lai­ko­mos nuos­to­liais, ne­pa­grįs­tas.
Va­do­vau­jan­tis tuo,
kas iš­dės­ty­ta, da­ry­ti­na iš­va­da, jog teis­mai tin­ka­mai tai­kė ir aiš­ki­no
DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. bei kon­sta­ta­vo vi­sas bū­ti­nas są­ly­gas šiam straips­niui
tai­ky­ti.
Be to, ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
jog teis­mai by­los ap­lin­ky­bes nu­sta­tė ir įro­dy­mus ver­ti­no, ne­pa­žeis­da­mi
CPK nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Tai­gi pa­grin­do teig­ti, jog dėl ne­tin­ka­mo
DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. tai­ky­mo ir aiš­ki­ni­mo bei pro­ce­si­nės tei­sės nor­mų,
re­gu­liuo­jan­čių įro­di­nė­ji­mo pro­ce­są by­lo­je, pa­žei­di­mo teis­mų
spren­di­mas ir nu­tar­tis yra ne­pa­grįs­ti, nė­ra.

Dėl DSĮ 38 straips­nio
aiš­ki­ni­mo

By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
skir­tin­gai aiš­ki­no DSĮ 38 straips­nį. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas,
nu­ro­dy­da­mas, jog pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, pa­da­ręs iš­va­dą,
jog ta ap­lin­ky­bė, kad at­sa­ko­vas ne­pra­ne­šė raš­tu apie ieš­ko­vės at­lei­di­mo
prie­žas­tis, tie­sio­gi­nės įta­kos at­lei­di­mo pa­grįs­tu­mui ne­tu­ri, ne­tei­sin­gai
iš­aiš­ki­no ir pri­tai­kė DSĮ 38 str. , ku­ris su­tei­kia dar­buo­to­jui tei­sę
ne vė­liau kaip per de­šimt die­nų nuo at­lei­di­mo die­nos raš­tu rei­ka­lau­ti,
kad darb­da­vys pra­neš­tų jam at­lei­di­mo prie­žas­tis. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
su­tin­ka su ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos pa­da­ry­ta iš­va­da, jog DSĮ 38
str. darb­da­vio pa­rei­gos raš­tu pra­neš­ti at­lei­di­mo iš dar­bo prie­žas­tis
ne­sie­ja su jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis, tai­gi at­sa­ko­vas pri­va­lė­jo at­sa­ky­ti
į ieš­ko­vės pra­šy­mą, nors jai ir bu­vo įteik­tas įsa­ky­mas dėl at­lei­di­mo
iš dar­bo. To darb­da­vys ne­pa­da­rė. To­dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­grįs­tai spren­dė, kad dėl šios prie­žas­ties iš at­sa­ko­vo ieš­ko­vei
pri­teis­ti­nas dar­bo už­mo­kes­tis už už­del­si­mą pra­neš­ti apie at­lei­di­mo
iš dar­bo prie­žas­tis.

Dėl DĮK 159 straips­nio
1 da­lies tai­ky­mo

Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, kad at­lei­di­mas iš dar­bo DSĮ 29 str. 1 d. 7 p. nu­ma­ty­tu
pa­grin­du pri­skir­ti­nas prie nuo­bau­dų už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą, to­dėl
yra tai­ky­ti­nos įsta­ty­me nu­ma­ty­tos tai­syk­lės draus­mi­nei nuo­bau­dai
skir­ti. DĮK 159 str. 1 d. draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo pra­džią sie­ja
su die­na, kai darb­da­viui pa­aiš­kė­ja nu­si­žen­gi­mas. Nu­si­žen­gi­mo pa­aiš­kė­ji­mo
die­na ir ter­mi­no draus­mi­nei nuo­bau­dai pa­skir­ti pra­džia yra fak­to
klau­si­mai, nu­sta­ty­ti ir įver­tin­ti pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mų, to­dėl tei­sė­jų ko­le­gi­ja dėl jų, taip pat dėl ki­tų ka­sa­ci­niuo­se
skun­duo­se iš­dės­ty­tų ap­lin­ky­bių, ku­rie yra fak­to klau­si­mai, ne­pa­si­sa­ko.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu ir 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ko­vo 27 d.
nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos
pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt