|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 15. Dėl tikrųjų šalių ketinimų dėl pervežimo sutarties ir konkretaus vežėjo bei jo atsakomybės, kai krovinio tarptautinio pervežimo kelių transportu sutartis įforminta ne tik CMR važtaraščiu, bet ir kitais dokumentais Tais atvejais, kai krovinio tarptautinio pervežimo kelių transportu sutartis įforminta ne tik CMR važtaraščiu, bet ir kitais dokumentais, tikrieji šalių ketinimai dėl pervežimo sutarties ir konkretaus vežėjo bei jo atsakomybės gali būti tinkamai atskleisti tik išanalizavus dokumentų, patvirtinančių sutarties sudarymą, visumą, jų sudarymo aplinkybes bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Esant vežėjų daugetui, nepriklausomai nuo to, kad kurie nors iš šių asmenų faktiškai krovinio pervežėjų funkcijų nevykdė, jų atsakomybė nustatytina atsižvelgiant į konkrečių pervežimo sutarčių nuostatas ir CMR Konvencijos 3 straipsnį, kuris numato, jog pagal šią Konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ir kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Civilinė byla Nr. 3K–3–1283/2001 Bylų kategorija 36. 3; 37. 6; 54 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS Lietuvos Respublikos vardu 2001 m. gruodžio 17 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), A-o D-o (pranešėjas) ir E-idijaus L-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import ieškinį atsakovams A. Surgont įmonei ir uždarajai akcinei bendrovei „Marnika”, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „L-dra”, bendrajai įmonei uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Drauda” ir uždarajai akcinei bendrovei „B-tik Garant” dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovas Vanik Armenakian Eksport Import 2000 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad pagal 1999 m. gruodžio 31 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Marnika”, UAB „Marnika” įsipareigojo teikti krovinių vežimo kelių transportu paslaugas – iš Lenkijos į Armėniją, Jerevano miestą, pervežti mėsos produktus. Sutarties 5. 1 punkte numatyta, kad krovinį turėjo nuvežti sunkvežimis – refrižeratorius, priklausantis A. Surgont įmonei. 2000 m. sausio 7 d. Lenkijoje pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (toliau – CMR važtaraštis) į A. Surgont įmonei priklausantį sunkvežimį – refrižeratorių buvo pakrauti 20 509 kilogramai šaldytų mėsos produktų. A. Surgont įmonei ieškovas sumokėjo pusę už krovinio nuvežimą priklausančios sumos – 3000 JAV dolerių. 2000 m. sausio 29 d. sunkvežimiui atvykus į Jerevano muitinės terminalą, sanitarinės tarnybos pareigūnai, dalyvaujant krovinio gavėjui ir sunkvežimio vairuotojui, nustatė, kad krovinys sugedęs, netinkamas naudoti ir turi būti sunaikintas. Vėliau paaiškėjo, kad šaldyti mėsos produktai sugedo, nes jie nebuvo tinkamai šaldomi 2000 m. sausio 19 – 29 d. dėl techninio sunkvežimio – refrižeratoriaus šaldymo sistemos gedimo. Krovinys buvo sunaikintas. Tokiu būdu ieškovui buvo padaryta 13 830,85 JAV dolerių žala už krovinį, jo pervežimą, saugojimą ir sunaikinimą. Ieškovas tvirtino, kad už žalą atsakinga UAB „Marnika”, kuri 1999 m. gruodžio 31 d. sutartyje prisiėmė atsakomybę už krovinio sugadinimą. Taip pat atsakyti, ieškovo manymu, turi ir A. Surgont įmonė, nes ji krovinį priėmė pagal CMR važtaraštį (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR Konvencija) 17 straipsnis). Ieškovas teismo prašė priteisti iš UAB „Marnika” ir A. Surgont įmonės 55 323,40 Lt padarytai žalai atlyginti ir teismo bei bylos vedimo išlaidas. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2001 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import naudai iš atsakovo A. Surgont įmonės 55 323 Lt žalai atlyginti ir 3766 Lt teismo išlaidų. Atsakovo UAB „Marnika” atžvilgiu ieškinys atmestas. Teismas nustatė, jog krovinys į Jerevaną buvo pristatytas sugedęs, tai patvirtina ir UAB DK „L-dra” partnerių Vokietijoje užsakymu 2000 m. vasario 3–18 d. Jerevano muitinės terminale atlikta ekspertizė. Šaldyti mėsos produktai sugedo dėl techninio sunkvežimio – refrižeratoriaus šaldymo sistemos gedimo. Teismas konstatavo vežėjo kaltę, nes pastebėjus šaldymo sistemos gedimą nebuvo imtasi jokių priemonių jam pašalinti. Pervežimo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir A. Surgont įmonės, tą patvirtina CMR važtaraštis. Todėl pastarasis atsakovas pripažintas atsakingu už ieškovo patirtą žalą. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamo ginčo atveju solidarinės atsakomybės nenumatė nei CMR Konvencija, nei krovinio pervežimo sutartiniai santykiai, patvirtinti važtaraščiu, dėl to ieškinys UAB „Marnika” atžvilgiu atmestas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import apeliacinį skundą, 2001 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija ieškovo apeliacinio skundo reikalavimą UAB „Marnika” pripažinti krovinio vežėju ir taikyti atsakomybę abiem atsakovams atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 1999 m. gruodžio 31 d. ieškovas ir UAB „Marnika” sudarė sutartį dėl krovinių vežimo kelių transportu paslaugų teikimo. Pagal šalių susitarimą krovinį į Jerevaną turėjo nuvežti sunkvežimis refrižeratorius, priklausantis A. Surgont įmonei. Ieškovo ir UAB „Marnika” sutikimu prie 1999 m. gruodžio 31 d. sutarties prisijungė A. Surgont įmonė, kuri perėmė krovinio vežėjo teises ir pareigas iš UAB „Marnika”. Ginčo tarp UAB „Marnika” ir A. Surgont įmonės nėra. Ieškovas krovinio vežėjo pakeitimui neprieštaravo, CMR važtaraštį išrašė A. Surgont įmonei. Tuo tarpu UAB „Marnika”, kaip krovinio vežėjui, CMR važtaraštis nebuvo išduotas. 1999 m. gruodžio 31 d. sutartyje nėra numatyta, kad vežėjo pasikeitimas nėra galimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad važtaraštyje nurodyta, jog pervežimas vykdomas pagal CMR Konvenciją, neatsižvelgiant į kitus susitarimus, ir kad UAB „Marnika” jokių konkrečių krovinio vežėjo funkcijų nevykdė. Kasaciniu skundu ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import atstovas advokatas M. Pūkas prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys UAB „Marnika” atžvilgiu, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir priteisti ieškovo naudai 55 323 Lt žalai atlyginti ir teismo išlaidas iš atsakovų UAB „Marnika” ir A. Surgont įmonės. Nesutikimą su skundžiamais teismų sprendimo dalimi ir nutartimi kasatorius grindžia tuo, kad teismai netinkamai taikė CMR Konvencijos nuostatas, reguliuojančias pervežimo santykius, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus manymu, netinkamai įvertinta 1999 m. gruodžio 31 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Marnika”, esmė. Ši sutartis buvo sudaryta faksu. Tik tiesiogiai atvykus UAB „Marnika” direktoriui ir A. Surgont įmonės savininkui, sutartis buvo papildyta punktu dėl draudimo, kurį pasirašė A. Surgont, kartu pasirašydamas sutartį kaip sutarties šalis. Su UAB „Marnika” papildomas susitarimas dėl draudimo buvo pasirašytas ant atskiro lapo, kurį pasirašė UAB „Marnika” direktorius ir ieškovo atstovas. Dėl to pervežimą vykdė ir UAB „Marnika”, ir A. Surgont įmonė. Abiejų įmonių atsakomybė numatyta 1999 m. gruodžio 31 d. sutartyje. Ieškovas nežinojo A. Surgont įmonės bei jos galimybių, todėl visiškai pasitikėjo UAB „Marnika”, kaip pervežimo organizatoriumi, įsipareigojusiu ne tik pervežti krovinį, bet ir atlyginti dėl pervežimo patirtus nuostolius. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai A. Surgont įmonė ir UAB „Marnika” prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 1. Teismas nepagrįstai vadovavosi vežėjo kaltės prezumpcija. Pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto d papunktį turėjo būti laikoma, jog atsakovas nėra kaltas, kol ieškovas neįrodė priešingai. Galimas mėsos produktų sugedimas priskirtinas prie ypatingos rizikos veiksnių, susijusių su natūraliomis krovinio savybėmis. Atsakovo šaldymo įranga sugedo kelte, buvusiame atviroje jūroje. Iš jos išbėgo freonas. Tokį gedimą pašalinti įmanoma tik specializuotame servise. Vairuotojo pastangomis jo pašalinti kelte buvo negalima. Ieškovas neįrodė, kad vežėjas neišnaudojo visų įmanomų priemonių šaldymo įrangos gedimui pašalinti. Todėl, remiantis CMR Konvencijos 18 straipsnio 4 punktu, tikslinga kalbėti apie vežėjo nekaltumo prezumpciją. 2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 59, 65 ir 78 straipsnius – byloje nėra tinkamai patvirtintų dokumentų originalų, nuorašai reikiamai nepaliudyti, kai kurie dokumentai neturi ryšio su byla, nepašalinti įrodymų prieštaravimai (antai Armėnijos sanitarijos tarnybos laboratorijos išvada datuojama 2000 m. sausio 2 d. , nors jos turinyje nurodyta, kad krovinys gautas 2000 m. sausio 29 d. ). 3. Iš vežėjo krovinio saugojimo ir likvidavimo išlaidos priteistos nepagrįstai – pažeistas CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 punktas. 4. Apylinkės teismas neįvertino kritiškai tos aplinkybės, kad ieškovas praleido pretenzijos pateikimo terminą (CMR Konvencijos 30 straipsnis) ir laiku nepateikė krovinio praradimo reikalavimo. Todėl pažeistos procesinės teisės normos. 5. Ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš antrojo atsakovo nėra pagrįstas, nes UAB „Marnika” jokių konkrečių krovinio vežėjo funkcijų pagal 1999 m. gruodžio 31 d. sutartį nevykdė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog CMR Konvencijos prasme vežėju, atsakingu už krovinio sugadinimą, pripažinę tik atsakovą A. Surgont įmonę, faktiškai vykdžiusią krovinio pervežimą, teismai netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovų. Aiškindami ieškovo ir atsakovų sutartinių santykių esmę ir atskleisdami tikruosius šalių ketinimus ir tikslus, teismai privalėjo įvertinti su tuo susijusių įrodymų visumą – 1999 m. gruodžio 31 d. pervežimo sutarties ir jos vėlesnių papildymų turinį, CMR važtaraščio turinį, minėtų sutarties, papildymų ir važtaraščio sudarymo aplinkybes (CPK 65 straipsnis ir 217 straipsnio 1 dalis), o ne vadovautis vien fragmentišku atskirų įrodymų apie šalių tikruosius ketinimus ir tikslus vertinimu. Be to, turėjo būti atsižvelgta ir į CMR Konvencijos nuostatas dėl kelių vežėjų ir dėl asmens, įsipareigojusio būti vežėju bei atsakyti už pervežimą, bei jo agento – vežėjo, faktiškai vykdžiusio pervežimą, atsakomybės ir dėl CMR važtaraščio įrodomosios galios (CMR Konvencijos 3, 4, 9 ir 37 straipsniai). CMR Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis nurodo, kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto c papunktį CMR važtaraštyje turi būti nurodytas vežėjo pavadinimas ir adresas. Tačiau CMR Konvencijos 4 straipsnyje nurodyta, kad nors krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis, tame pačiame straipsnyje pažymėta, jog važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Todėl tais atvejais, kai krovinio tarptautinio pervežimo kelių transportu sutartis įforminta ne tik CMR važtaraščiu, bet ir kitais dokumentais, tikrieji šalių ketinimai dėl pervežimo sutarties ir konkretaus vežėjo bei jo atsakomybės gali būti tinkamai atskleisti tik išanalizavus dokumentų, patvirtinančių sutarties sudarymą, visumą, jų sudarymo aplinkybes bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Esant vežėjų daugetui, nepriklausomai nuo to, kad kurie nors iš šių asmenų faktiškai krovinio pervežėjų funkcijų nevykdė, jų atsakomybė nustatytina atsižvelgiant į konkrečių pervežimo sutarčių nuostatas ir CMR Konvencijos 3 straipsnį, numatantį, jog pagal šią Konvenciją vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ir kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1999 m. gruodžio 31 d. sutartis buvo sudaryta tik tarp Vanik Armenakian Eksport Import ir UAB „Marnika”. Pastarasis atsakovas įsipareigojo pervežti krovinį ir atsakyti už pervežimą. Pirminiame sutarties tekste nurodytas sunkvežimis – refrižeratorius, kuriuo bus vykdomas pervežimas, tačiau A. Surgont įmonė kaip vežėjas ar kaip sunkvežimio savininkas išvis neminima (b. l. 6–9, 28). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vėliau prie sutarties prisijungė A. Surgont įmonė, prisiimdama vežėjo teises ir įsipareigojimus. Apygardos teismas konstatavo, jog tokiu būdu A. Surgont visas vežėjo teises ir pareigas iš UAB „Marnika” perėmė. Taigi iš esmės pripažinta, kad įvyko 1999 m. gruodžio 31 d. sutarties novacija, pakeičiant vieną vežėją kitu ir pirminio vežėjo UAB „Marnika” atžvilgiu prievolę pabaigiant (CK 249 straipsnis). Teisių ir pareigų perėmimą, apeliacinės instancijos teismo teigimu, patvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas CMR važtaraštį išrašė tik A. Surgont įmonei ir kad važtaraštyje nurodyta, jog pervežimas vykdomas pagal CMR Konvenciją, neatsižvelgiant į kitus susitarimus. Tačiau pagal teismų nustatytas aplinkybes pripažinti, jog įvyko novacija, kurios pagrindu UAB „Marnika” įsipareigojimai ieškovui pasibaigė, negalima. Novacija, kaip prievolių pasibaigimo pagrindas, sukelia itin svarbias teisines pasekmes. Todėl novaciją galima konstatuoti tik tada, kai yra įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Susitarimas dėl prievolės pasibaigimo nepreziumuojamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą byloje AB Turto bankas v. AB „Jonavos montuotojas”, bylos Nr. 3K–3–483/2001, bylų kategorija 36. 3; 32. 2 ir 2001 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą byloje AB Turto bankas v. J. K-vičienė, bylos Nr. 3K–3–1083/2001, bylų kategorija 27. 6; 31. 3. 4; 36. 3; 37. 6; 37. 10). Ieškovas ginčija, kad sutiko vieną vežėją pakeisti kitu. Susitarime, kuriuo A. Surgont įmonė prisijungė prie sutarties, nėra aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota, jog UAB „Marnika” atžvilgiu 1999 m. gruodžio 31 d. sutartis pasibaigė (b. l. 82). CMR važtaraščio išrašymas tik A. Surgont įmonei pagal CMR Konvencijos 4 straipsnį taip pat negali būti laikomas pakankamu įrodymu, jog 1999 m. gruodžio 31 d. sutartis UAB „Marnika” atžvilgiu pasibaigė. Nuoroda CMR važtaraštyje, jog pervežimas vykdomas pagal CMR Konvenciją, neatsižvelgiant į kitus susitarimus, reiškia, kad vežimui taikytina teisė yra CMR Konvencija. Tačiau tai nepanaikina visų ankstesnių vežėjų ir krovinio siuntėjų susitarimų (CMR Konvencijos 4 straipsnis). Jokių įrodymų, patvirtinančių aiškų ir nedviprasmišką šalių susitarimą UAB „Marnika” atleisti nuo atsakomybės už pervežimą, byloje nėra. Todėl turėjo būti laikoma, jog pagal 1999 m. gruodžio 31 d. sutartį UAB „Marnika” liko įsipareigojusi ir tuomet, kai prie sutarties prisijungė A. Surgont įmonė. Proceso šalys neginčijo, jog pervežimą organizavo UAB „Marnika”, o vykdė tik A. Surgont įmonė. Dėl to už krovinio sugadinimą UAB „Marnika” atsakinga pagal CMR Konvencijos 3 straipsnį, numatantį vežėjo atsakomybę už agentų veiksmus ir klaidas. Prie sutarties prisijungus A. Surgont įmonei, ji taip pat prisiėmė visą atsakomybę už pervežimą. Taigi ieškovas įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl visų iš pervežimo kilusių nuostolių atlyginimo ir iš A. Surgont įmonės, ir iš UAB „Marnika”. Faktinė situacija, kai skolininkų daugeto atveju atsakomybė grindžiama principu „vienas už visus” (kreditoriui suteikiama galimybė reikalauti taikyti atsakomybę visa apimtimi tiek vieno skolininko, tiek ir jų visų atžvilgiu), kvalifikuotina kaip solidarinė atsakomybė. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti jo turėtus nuostolius iš abiejų atsakovų solidariai turėjo būti pripažintas pagrįstu ir tenkinamas. Atsiliepime į kasacinį skundą pirmuoju, antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju argumentais atsakovai iškelia, jų manymu, teismų įvykdytus materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, nepatenkančius į ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import atstovo kasacinio skundo pagrindą. CPK 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Kasacinio skundo, o kartu ir bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas sąlygoja kasacinio skundo pagrindas (CPK 3543 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 358 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas nėra saistomas kasacinio skundo ribomis tik tais atvejais, kai yra nustatomi CPK 3542 straipsnio 3 dalyje išvardyti absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba materialinės teisės normos pažeidimas. Atsiliepimo į kasacinį skundą pirmajame ir trečiajame argumentuose atsakovai nurodo, jų manymu, įvykdytus materialinės teisės normų pažeidimus, t. y. tas aplinkybes, kurios gali sudaryti pagrindą teisėjų kolegijai peržengti kasacinio skundo ribas. Todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisako nutartyje. Dėl kitų atsiliepimo į kasacinį skundą argumentų, siekdama neperžengti CPK 358 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, teisėjų kolegija nepasisako. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kad teismai pažeidė CMR Konvencijos nuostatas dėl vežėjo nekaltumo prezumpcijos, nėra pagrįsti. CMR Konvencijos 4 punkto d papunktyje nurodytu atleidimo nuo atsakomybės pagrindu, suponuojančiu vežėjo nekaltumo prezumpciją (CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 punktas), atsakovai galėjo remtis tik tuo atveju, jeigu būtų įrodę, jog panaudojo visas reikiamas priemones pasirinkdami, prižiūrėdami ir panaudodami specialią šaldymo įrangą (CMR Konvencijos 18 straipsnio 4 punktas). Tačiau teismas konstatavo, kad šių aplinkybių atsakovai neįrodė. Priešingai, teismas nustatė, jog paaiškėjus šaldymo sistemos gedimui A. Surgont įmonė nesiėmė jokių priemonių jam pašalinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vežėjo kaltės prezumpcija vadovautasi pagrįstai (CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 punktas). Atsakovų argumentas, kad krovinio saugojimo ir likvidavimo išlaidos priteistos pažeidžiant CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 punktą, taip pat nėra pagrįstas. Pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 punktą vežėjas privalo kompensuoti ne tik sugadinto krovinio vertę, bet ir užmokestį už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas. „Kitomis su krovinio vežimu susijusiomis išlaidomis” laikytinos privalomos išlaidos, kurias su netinkamai atliktu vežimo įvykdymu sieja tiesioginis priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mėlynoji uoga” v. UAB „Danajos autotransportas” ir kt. , bylos Nr. 3K–7–936/2001, bylų kategorija 54 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 aprobuotą Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 15, p. 397). Teismo priteistos krovinio saugojimo ir sunaikinimo išlaidos – tai privalomos ieškovo išlaidos, atsiradusios būtent dėl krovinio sugadinimo, už kurį atsakingi vežėjai, t. y. dėl netinkamo pervežimo sutarties įvykdymo. Todėl šios išlaidos pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 punktą turėjo būti priteistos ieškovui. Kitų CPK 358 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių byloje taip pat nėra. Atsižvelgdama į tai, jog teismai, atsakingu už krovinio sugadinimą pripažinę tik atsakovą A. Surgont įmonę, netinkamai pagal teismų nustatytas aplinkybes kvalifikavo tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusius teisinius santykius, teisėjų kolegija teismų sprendimą ir nutartį pakeičia. Ieškinys tenkinamas visiškai, ir 55 323,40 Lt sudarantys ieškovo nuostoliai priteisiami iš abiejų atsakovų solidariai. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir teismo sprendimu paskirstytų teismo išlaidų bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymas (CPK 112 straipsnio 5 dalis). Šios išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų po lygiai, iš kiekvieno atsakovo po 1883 Lt (CPK 112 straipsnio 1 dalis ir 113 straipsnio 1 dalis). Patenkinus kasacinį skundą, ieškovas laikytinas laimėjusiu apeliacinį ir kasacinį procesus, dėl to jam iš atsakovų taip pat priteistinas žyminis mokestis, kurį jis turėjo mokėti ir sumokėjo paduodamas apeliacinį ir kasacinį skundus (CPK 112 straipsnio 4 dalis). Už apeliacinį skundą ieškovas turėjo mokėti (CPK 104 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis) ir sumokėjo 1383 Lt žyminį mokestį (b. l. 317). Už kasacinį skundą ieškovas turėjo mokėti 691,54 Lt žyminį mokestį (CPK 104 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis). Tačiau 2001 m. liepos 23 d. už kasacinį skundą sumokėtas 1383 Lt žyminis mokestis (b. l. 376). Todėl iš atsakovų ieškovui priteisiama po 1037,27 Lt (1383 Lt + 691,54 Lt):2) žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus, o 691,46 Lt žyminio mokesčio permoka už kasacinį skundą (1383 Lt – 691,54 Lt) ieškovui grąžinama (CPK 107 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2001 m. kovo 1 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 10 d. nutartį pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį šioje byloje išdėstyti taip: „Ieškovo Vanik Armenakian Eksport Import ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovui Vanik Armenakian Eksport Import iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Marnika” ir A. Surgont individualios įmonės solidariai 55 323,40 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus 40 centų), priteisti iš kiekvieno atsakovo po 1883 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) ieškovo turėtų teismo išlaidų ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti. ” Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Marnika” ir A. Surgont individualios įmonės ieškovui Vanik Armenakian Eksport Import po 1037,27 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt septynis litus 27 centus) žyminio mokesčio, sumokėto ieškovo už apeliacinį ir kasacinį skundus. Grąžinti ieškovui 691,46 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą 46 centus) žyminio mokesčio, kurio buvo sumokėta per daug 2001 m. liepos 23 d. už paduotą kasacinį skundą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |