TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 15. Dėl tik­rų­jų ša­lių ke­ti­ni­mų dėl per­ve­ži­mo su­tar­ties ir kon­kre­taus
ve­žė­jo bei jo at­sa­ko­my­bės, kai kro­vi­nio tarp­tau­ti­nio per­ve­ži­mo ke­lių
trans­por­tu su­tar­tis įfor­min­ta ne tik CMR važ­ta­raš­čiu, bet ir ki­tais
do­ku­men­tais

Tais at­ve­jais, kai kro­vi­nio
tarp­tau­ti­nio per­ve­ži­mo ke­lių trans­por­tu su­tar­tis įfor­min­ta ne tik
CMR važ­ta­raš­čiu, bet ir ki­tais do­ku­men­tais, tik­rie­ji ša­lių ke­ti­ni­mai
dėl per­ve­ži­mo su­tar­ties ir kon­kre­taus ve­žė­jo bei jo at­sa­ko­my­bės ga­li
bū­ti tin­ka­mai at­skleis­ti tik iš­ana­li­za­vus do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių
su­tar­ties su­da­ry­mą, vi­su­mą, jų su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes bei ki­tas tu­rin­čias
reikš­mės ap­lin­ky­bes. Esant ve­žė­jų dau­ge­tui, ne­pri­klau­so­mai nuo to,
kad ku­rie nors iš šių as­me­nų fak­tiš­kai kro­vi­nio per­ve­žė­jų funk­ci­jų
ne­vyk­dė, jų at­sa­ko­my­bė nu­sta­ty­ti­na at­si­žvel­giant į kon­kre­čių per­ve­ži­mo
su­tar­čių nuo­sta­tas ir CMR Kon­ven­ci­jos 3 straips­nį, ku­ris nu­ma­to, jog
pa­gal šią Kon­ven­ci­ją ve­žė­jas at­sa­ko ne tik už sa­vo veiks­mus ir klai­das,
bet ir už veiks­mus bei klai­das sa­vo agen­tų ir vi­sų ki­tų as­me­nų, ku­rių
pa­slau­go­mis ve­ži­mo pro­ce­se jis nau­do­ja­si, kai šie agen­tai ir ki­ti
as­me­nys vyk­do jo įpa­rei­go­ji­mus.

                                                                Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–1283/2001
                                                                 By­lų ka­te­go­ri­ja 36. 3; 37. 6; 54
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos var­du

2001 m.
gruodžio 17 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), A-o D-o
(pra­ne­šė­jas) ir E-i­di­jaus L-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Va­nik
Ar­me­na­kian Eks­port Im­port ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus mies­to 1–ojo
apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 1 d. spren­di­mo ir Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės
10 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo Va­nik
Ar­me­na­kian Eks­port Im­port ieš­ki­nį at­sa­ko­vams A. Sur­gont įmo­nei ir
už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei „Mar­ni­ka”, da­ly­vau­jant tre­tie­siems as­me­nims
už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei drau­di­mo kom­pa­ni­jai „L-­dra”, ben­dra­jai
įmo­nei už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei drau­di­mo kom­pa­ni­jai „Drau­da”
ir už­da­ra­jai ak­ci­nei ben­dro­vei „B-­tik Ga­rant” dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieško­vas Va­nik Ar­me­na­kian
Eks­port Im­port 2000 m. bir­že­lio 1 d. krei­pė­si į teis­mą ir nu­ro­dė, kad
pa­gal 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­tį, su­da­ry­tą tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vo
UAB „Mar­ni­ka”, UAB „Mar­ni­ka” įsi­pa­rei­go­jo teik­ti kro­vi­nių ve­ži­mo
ke­lių trans­por­tu pa­slau­gas – iš Len­ki­jos į Ar­mė­ni­ją, Je­re­va­no mies­tą,
per­vež­ti mė­sos pro­duk­tus. Su­tar­ties 5. 1 punk­te nu­ma­ty­ta, kad kro­vi­nį
tu­rė­jo nu­vež­ti sunk­ve­ži­mis – ref­ri­že­ra­to­rius, pri­klau­san­tis A.
Sur­gont įmo­nei. 2000 m. sau­sio 7 d. Len­ki­jo­je pa­gal tarp­tau­ti­nį kro­vi­nių
trans­por­ta­vi­mo važ­ta­raš­tį (to­liau – CMR važ­ta­raš­tis) į A. Sur­gont
įmo­nei pri­klau­san­tį sunk­ve­ži­mį – ref­ri­že­ra­to­rių bu­vo pa­krau­ti 20
509 ki­log­ra­mai šal­dy­tų mė­sos pro­duk­tų. A. Sur­gont įmo­nei ieš­ko­vas
su­mo­kė­jo pu­sę už kro­vi­nio nu­ve­ži­mą pri­klau­san­čios su­mos – 3000 JAV
do­le­rių. 2000 m. sau­sio 29 d. sunk­ve­ži­miui at­vy­kus į Je­re­va­no mui­ti­nės
ter­mi­na­lą, sa­ni­ta­ri­nės tar­ny­bos pa­rei­gū­nai, da­ly­vau­jant kro­vi­nio
ga­vė­jui ir sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­jui, nu­sta­tė, kad kro­vi­nys su­ge­dęs,
ne­tin­ka­mas nau­do­ti ir tu­ri bū­ti su­nai­kin­tas. Vė­liau pa­aiš­kė­jo,
kad šal­dy­ti mė­sos pro­duk­tai su­ge­do, nes jie ne­bu­vo tin­ka­mai šal­do­mi
2000 m. sau­sio 19 – 29 d. dėl tech­ni­nio sunk­ve­ži­mio – ref­ri­že­ra­to­riaus
šal­dy­mo sis­te­mos ge­di­mo. Kro­vi­nys bu­vo su­nai­kin­tas. To­kiu bū­du
ieš­ko­vui bu­vo pa­da­ry­ta 13 830,85 JAV do­le­rių ža­la už kro­vi­nį, jo per­ve­ži­mą,
sau­go­ji­mą ir su­nai­ki­ni­mą. Ieš­ko­vas tvir­ti­no, kad už ža­lą at­sa­kin­ga
UAB „Mar­ni­ka”, ku­ri 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­ty­je pri­si­ė­mė at­sa­ko­my­bę
už kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą. Taip pat at­sa­ky­ti, ieš­ko­vo ma­ny­mu, tu­ri
ir A. Sur­gont įmo­nė, nes ji kro­vi­nį pri­ėmė pa­gal CMR važ­ta­raš­tį (Tarp­tau­ti­nio
kro­vi­nių ve­ži­mo ke­liais su­tar­ties kon­ven­ci­jos (to­liau – CMR Kon­ven­ci­ja)
17 straips­nis). Ieš­ko­vas teis­mo pra­šė pri­teis­ti iš UAB „Mar­ni­ka” ir A.
Sur­gont įmo­nės 55 323,40 Lt pa­da­ry­tai ža­lai at­ly­gin­ti ir teis­mo bei
by­los ve­di­mo išlai­das.
Vil­niaus mies­to 1–asis
apy­lin­kės teis­mas 2001 m. ko­vo 1 d. spren­di­mu ieš­ki­nį ten­ki­no – pri­tei­sė
ieš­ko­vo Va­nik Ar­me­na­kian Eks­port Im­port nau­dai iš at­sa­ko­vo A. Sur­gont
įmo­nės 55 323 Lt ža­lai at­ly­gin­ti ir 3766 Lt teis­mo iš­lai­dų. At­sa­ko­vo
UAB „Mar­ni­ka” at­žvil­giu ieš­ki­nys at­mes­tas. Teis­mas nu­sta­tė, jog kro­vi­nys
į Je­re­va­ną bu­vo pri­sta­ty­tas su­ge­dęs, tai pa­tvir­ti­na ir UAB DK „L-­dra”
part­ne­rių Vo­kie­ti­jo­je už­sa­ky­mu 2000 m. va­sa­rio 3–18 d. Je­re­va­no
mui­ti­nės ter­mi­na­le at­lik­ta eks­per­ti­zė. Šal­dy­ti mė­sos pro­duk­tai
su­ge­do dėl tech­ni­nio sunk­ve­ži­mio – ref­ri­že­ra­to­riaus šal­dy­mo sis­te­mos
ge­di­mo. Teis­mas kon­sta­ta­vo ve­žė­jo kal­tę, nes pa­ste­bė­jus šal­dy­mo
sis­te­mos ge­di­mą ne­bu­vo im­ta­si jo­kių prie­mo­nių jam pa­ša­lin­ti. Per­ve­ži­mo
san­ty­kiai su­si­klos­tė tarp ieš­ko­vo ir A. Sur­gont įmo­nės, tą pa­tvir­ti­na
CMR važ­ta­raš­tis. To­dėl pas­ta­ra­sis at­sa­ko­vas pri­pa­žin­tas at­sa­kin­gu
už ieš­ko­vo pa­tir­tą ža­lą. Įver­ti­nęs by­los ap­lin­ky­bes, teis­mas pri­pa­ži­no,
kad nag­ri­nė­ja­mo gin­čo at­ve­ju so­li­da­ri­nės at­sa­ko­my­bės ne­nu­ma­tė
nei CMR Kon­ven­ci­ja, nei kro­vi­nio per­ve­ži­mo su­tar­ti­niai san­ty­kiai,
pa­tvir­tin­ti važ­ta­raš­čiu, dėl to ieš­ki­nys UAB „Mar­ni­ka” at­žvil­giu at­mes­tas.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka pa­gal ieš­ko­vo Va­nik Ar­me­na­kian Eks­port Im­port
ape­lia­ci­nį skun­dą, 2001 m. ge­gu­žės 10 d. nu­tar­ti­mi Vil­niaus mies­to
1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 1 d. spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą,
o ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja ieš­ko­vo ape­lia­ci­nio
skun­do rei­ka­la­vi­mą UAB „Mar­ni­ka” pri­pa­žin­ti kro­vi­nio ve­žė­ju ir
tai­ky­ti at­sa­ko­my­bę abiem at­sa­ko­vams at­me­tė kaip ne­pa­grįs­tą. Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­tė, jog 1999 m. gruo­džio 31 d. ieš­ko­vas ir UAB
„Mar­ni­ka” su­da­rė su­tar­tį dėl kro­vi­nių ve­ži­mo ke­lių trans­por­tu pa­slau­gų
tei­ki­mo. Pa­gal ša­lių su­si­ta­ri­mą kro­vi­nį į Je­re­va­ną tu­rė­jo nu­vež­ti
sunk­ve­ži­mis ref­ri­že­ra­to­rius, pri­klau­san­tis A. Sur­gont įmo­nei. Ieš­ko­vo
ir UAB „Mar­ni­ka” su­ti­ki­mu prie 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­ties pri­si­jun­gė
A. Sur­gont įmo­nė, ku­ri pe­rė­mė kro­vi­nio ve­žė­jo tei­ses ir pa­rei­gas iš
UAB „Mar­ni­ka”. Gin­čo tarp UAB „Mar­ni­ka” ir A. Sur­gont įmo­nės nė­ra. Ieš­ko­vas
kro­vi­nio ve­žė­jo pa­kei­ti­mui ne­pri­eš­ta­ra­vo, CMR važ­ta­raš­tį iš­ra­šė
A. Sur­gont įmo­nei. Tuo tar­pu UAB „Mar­ni­ka”, kaip kro­vi­nio ve­žė­jui, CMR
važ­ta­raš­tis ne­bu­vo iš­duo­tas. 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­ty­je nė­ra
nu­ma­ty­ta, kad ve­žė­jo pa­si­kei­ti­mas nė­ra ga­li­mas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
taip pat pa­žy­mė­jo, kad važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­ta, jog per­ve­ži­mas vyk­do­mas
pa­gal CMR Kon­ven­ci­ją, neat­si­žvel­giant į ki­tus su­si­ta­ri­mus, ir kad
UAB „Mar­ni­ka” jo­kių kon­kre­čių kro­vi­nio ve­žė­jo funk­ci­jų ne­vyk­dė.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vo
Va­nik Ar­me­na­kian Eks­port Im­port at­sto­vas ad­vo­ka­tas M. Pū­kas pra­šo
Vil­niaus mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 1 d. spren­di­mo da­lį,
ku­ria at­mes­tas ieš­ki­nys UAB „Mar­ni­ka” at­žvil­giu, bei Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės
10 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­teis­ti ieš­ko­vo nau­dai 55 323 Lt ža­lai
at­ly­gin­ti ir teis­mo iš­lai­das iš at­sa­ko­vų UAB „Mar­ni­ka” ir A. Sur­gont
įmo­nės. Ne­su­ti­ki­mą su skun­džia­mais teis­mų spren­di­mo da­li­mi ir nu­tar­ti­mi
ka­sa­to­rius grin­džia tuo, kad teis­mai ne­tin­ka­mai tai­kė CMR Kon­ven­ci­jos
nuo­sta­tas, re­gu­liuo­jan­čias per­ve­ži­mo san­ty­kius, ir nu­kry­po nuo Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo prak­ti­kos. Ka­sa­to­riaus ma­ny­mu, ne­tin­ka­mai
įver­tin­ta 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­ties, su­da­ry­tos tarp ieš­ko­vo ir
UAB „Mar­ni­ka”, es­mė. Ši su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ta fak­su. Tik tie­sio­giai
at­vy­kus UAB „Mar­ni­ka” di­rek­to­riui ir A. Sur­gont įmo­nės sa­vi­nin­kui,
su­tar­tis bu­vo pa­pil­dy­ta punk­tu dėl drau­di­mo, ku­rį pa­si­ra­šė A. Sur­gont,
kar­tu pa­si­ra­šy­da­mas su­tar­tį kaip su­tar­ties ša­lis. Su UAB „Mar­ni­ka”
pa­pil­do­mas su­si­ta­ri­mas dėl drau­di­mo bu­vo pa­si­ra­šy­tas ant at­ski­ro
la­po, ku­rį pa­si­ra­šė UAB „Mar­ni­ka” di­rek­to­rius ir ieš­ko­vo at­sto­vas.
Dėl to per­ve­ži­mą vyk­dė ir UAB „Mar­ni­ka”, ir A. Sur­gont įmo­nė. Abie­jų
įmo­nių at­sa­ko­my­bė nu­ma­ty­ta 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­ty­je. Ieš­ko­vas
ne­ži­no­jo A. Sur­gont įmo­nės bei jos ga­li­my­bių, to­dėl vi­siš­kai pa­si­ti­kė­jo
UAB „Mar­ni­ka”, kaip per­ve­ži­mo or­ga­ni­za­to­riu­mi, įsi­pa­rei­go­ju­siu ne
tik per­vež­ti kro­vi­nį, bet ir at­ly­gin­ti dėl per­ve­ži­mo pa­tir­tus nuos­to­lius.
At­si­lie­pi­mu į ka­sa­ci­nį
skun­dą at­sa­ko­vai A. Sur­gont įmo­nė ir UAB „Mar­ni­ka” pra­šo Vil­niaus
mies­to 1–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 1 d. spren­di­mą bei Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m.
ge­gu­žės 10 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui. At­si­lie­pi­mas grin­džia­mas to­kiais ar­gu­men­tais:
1. Teis­mas ne­pa­grįs­tai
va­do­va­vo­si ve­žė­jo kal­tės pre­zump­ci­ja. Pa­gal CMR Kon­ven­ci­jos 17
straips­nio 4 punk­to d pa­punk­tį tu­rė­jo bū­ti lai­ko­ma, jog at­sa­ko­vas
nė­ra kal­tas, kol ieš­ko­vas ne­įro­dė prie­šin­gai. Ga­li­mas mė­sos pro­duk­tų
su­ge­di­mas pri­skir­ti­nas prie ypa­tin­gos ri­zi­kos veiks­nių, su­si­ju­sių
su na­tū­ra­lio­mis kro­vi­nio sa­vy­bė­mis. At­sa­ko­vo šal­dy­mo įran­ga su­ge­do
kel­te, bu­vu­sia­me at­vi­ro­je jū­ro­je. Iš jos iš­bė­go fre­o­nas. To­kį ge­di­mą
pa­ša­lin­ti įma­no­ma tik spe­cia­li­zuo­ta­me ser­vi­se. Vai­ruo­to­jo pa­stan­go­mis
jo pa­ša­lin­ti kel­te bu­vo ne­ga­li­ma. Ieš­ko­vas ne­įro­dė, kad ve­žė­jas
ne­iš­nau­do­jo vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių šal­dy­mo įran­gos ge­di­mui pa­ša­lin­ti.
To­dėl, re­mian­tis CMR Kon­ven­ci­jos 18 straips­nio 4 punk­tu, tiks­lin­ga
kal­bė­ti apie ve­žė­jo ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ją.
2. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­žei­dė CPK 59, 65 ir 78 straips­nius – by­lo­je nė­ra tin­ka­mai pa­tvir­tin­tų
do­ku­men­tų ori­gi­na­lų, nuo­ra­šai rei­kia­mai ne­pa­liu­dy­ti, kai ku­rie
do­ku­men­tai ne­tu­ri ry­šio su by­la, ne­pa­ša­lin­ti įro­dy­mų prieš­ta­ra­vi­mai
(an­tai Ar­mė­ni­jos sa­ni­ta­ri­jos tar­ny­bos la­bo­ra­to­ri­jos iš­va­da da­tuo­ja­ma
2000 m. sau­sio 2 d. , nors jos tu­ri­ny­je nu­ro­dy­ta, kad kro­vi­nys gau­tas
2000 m. sau­sio 29 d. ).
3. Iš ve­žė­jo kro­vi­nio
sau­go­ji­mo ir lik­vi­da­vi­mo iš­lai­dos pri­teis­tos ne­pa­grįs­tai – pa­žeis­tas
CMR Kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 4 punk­tas.
4. Apy­lin­kės teis­mas
ne­įver­ti­no kri­tiš­kai tos ap­lin­ky­bės, kad ieš­ko­vas pra­lei­do pre­ten­zi­jos
pa­tei­ki­mo ter­mi­ną (CMR Kon­ven­ci­jos 30 straips­nis) ir lai­ku ne­pa­tei­kė
kro­vi­nio pra­ra­di­mo rei­ka­la­vi­mo. To­dėl pa­žeis­tos pro­ce­si­nės tei­sės
nor­mos.
5. Ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas
pri­teis­ti ža­los at­ly­gi­ni­mą iš ant­ro­jo at­sa­ko­vo nė­ra pa­grįs­tas,
nes UAB „Mar­ni­ka” jo­kių kon­kre­čių kro­vi­nio ve­žė­jo funk­ci­jų pa­gal
1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­tį ne­vyk­dė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Ka­sa­ci­nia­me skun­de
pa­grįs­tai nu­ro­dy­ta, jog CMR Kon­ven­ci­jos pras­me ve­žė­ju, at­sa­kin­gu
už kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą, pri­pa­ži­nę tik at­sa­ko­vą A. Sur­gont įmo­nę,
fak­tiš­kai vyk­džiu­sią kro­vi­nio per­ve­ži­mą, teis­mai ne­tin­ka­mai kva­li­fi­ka­vo
tei­si­nius san­ty­kius, su­si­klos­čiu­sius tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vų. Aiš­kin­da­mi
ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vų su­tar­ti­nių san­ty­kių es­mę ir at­skleis­da­mi tik­ruo­sius
ša­lių ke­ti­ni­mus ir tiks­lus, teis­mai pri­va­lė­jo įver­tin­ti su tuo su­si­ju­sių
įro­dy­mų vi­su­mą – 1999 m. gruo­džio 31 d. per­ve­ži­mo su­tar­ties ir jos vė­les­nių
pa­pil­dy­mų tu­ri­nį, CMR važ­ta­raš­čio tu­ri­nį, mi­nė­tų su­tar­ties, pa­pil­dy­mų
ir važ­ta­raš­čio su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes (CPK 65 straips­nis ir 217 straips­nio
1 da­lis), o ne va­do­vau­tis vien frag­men­tiš­ku at­ski­rų įro­dy­mų apie ša­lių
tik­ruo­sius ke­ti­ni­mus ir tiks­lus ver­ti­ni­mu. Be to, tu­rė­jo bū­ti at­si­žvelg­ta
ir į CMR Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas dėl ke­lių ve­žė­jų ir dėl as­mens, įsi­pa­rei­go­ju­sio
bū­ti ve­žė­ju bei at­sa­ky­ti už per­ve­ži­mą, bei jo agen­to – ve­žė­jo, fak­tiš­kai
vyk­džiu­sio per­ve­ži­mą, at­sa­ko­my­bės ir dėl CMR važ­ta­raš­čio įro­do­mo­sios
ga­lios (CMR Kon­ven­ci­jos 3, 4, 9 ir 37 straips­niai).
CMR Kon­ven­ci­jos 9
straips­nio 1 da­lis nu­ro­do, kad važta­raštis yra vežimo su­tar­ties su­da­ry­mo
pa­tvir­ti­ni­mas, taip pat įro­dy­mas, kad kro­vi­nys ve­žė­jo dis­po­zi­ci­jon
yra per­ėjęs iki tol, kol bus įro­dy­ta prie­šin­gai. Pa­gal Kon­ven­ci­jos 6
straips­nio 1 punk­to c pa­punk­tį CMR važ­ta­raš­ty­je tu­ri bū­ti nu­ro­dy­tas
ve­žė­jo pa­va­di­ni­mas ir ad­re­sas. Ta­čiau CMR Kon­ven­ci­jos 4 straips­ny­je
nu­ro­dy­ta, kad nors kro­vi­nio ve­ži­mo su­tar­tį pa­tvir­ti­nan­tis do­ku­men­tas
yra važ­ta­raš­tis, ta­me pa­čia­me straips­ny­je pa­žy­mė­ta, jog važ­ta­raš­čio
ne­bu­vi­mas, pa­me­ti­mas ar ne­tei­sin­gas už­pil­dy­mas ne­tu­ri įta­kos nei
su­tar­čiai, nei su­tar­ties vei­ki­mui. To­dėl tais at­ve­jais, kai kro­vi­nio
tarp­tau­ti­nio per­ve­ži­mo ke­lių trans­por­tu su­tar­tis įfor­min­ta ne tik
CMR važ­ta­raš­čiu, bet ir ki­tais do­ku­men­tais, tik­rie­ji ša­lių ke­ti­ni­mai
dėl per­ve­ži­mo su­tar­ties ir kon­kre­taus ve­žė­jo bei jo at­sa­ko­my­bės ga­li
bū­ti tin­ka­mai at­skleis­ti tik iš­ana­li­za­vus do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių
su­tar­ties su­da­ry­mą, vi­su­mą, jų su­da­ry­mo ap­lin­ky­bes bei ki­tas tu­rin­čias
reikš­mės ap­lin­ky­bes. Esant ve­žė­jų dau­ge­tui, ne­pri­klau­so­mai nuo to,
kad ku­rie nors iš šių as­me­nų fak­tiš­kai kro­vi­nio per­ve­žė­jų funk­ci­jų
ne­vyk­dė, jų at­sa­ko­my­bė nu­sta­ty­ti­na at­si­žvel­giant į kon­kre­čių per­ve­ži­mo
su­tar­čių nuo­sta­tas ir CMR Kon­ven­ci­jos 3 straips­nį, nu­ma­tan­tį, jog pa­gal
šią Kon­ven­ci­ją ve­žė­jas at­sa­ko ne tik už sa­vo veiks­mus ir klai­das, bet
ir už veiks­mus bei klai­das sa­vo agen­tų ir vi­sų ki­tų as­me­nų, ku­rių pa­slau­go­mis
ve­ži­mo pro­ce­se jis nau­do­ja­si, kai šie agen­tai ir ki­ti as­me­nys vyk­do
jo įpa­rei­go­ji­mus.
By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
nu­sta­tė, kad 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­tis bu­vo su­da­ry­ta tik tarp Va­nik
Ar­me­na­kian Eks­port Im­port ir UAB „Mar­ni­ka”. Pas­ta­ra­sis at­sa­ko­vas
įsi­pa­rei­go­jo per­vež­ti kro­vi­nį ir at­sa­ky­ti už per­ve­ži­mą. Pir­mi­nia­me
su­tar­ties teks­te nu­ro­dy­tas sunk­ve­ži­mis – ref­ri­že­ra­to­rius, ku­riuo
bus vyk­do­mas per­ve­ži­mas, ta­čiau A. Sur­gont įmo­nė kaip ve­žė­jas ar kaip
sunk­ve­ži­mio sa­vi­nin­kas iš­vis ne­mi­ni­ma (b. l. 6–9, 28). Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­tė, kad vė­liau prie su­tar­ties pri­si­jun­gė
A. Sur­gont įmo­nė, pri­si­im­da­ma ve­žė­jo tei­ses ir įsi­pa­rei­go­ji­mus.
Apy­gar­dos teis­mas kon­sta­ta­vo, jog to­kiu bū­du A. Sur­gont vi­sas ve­žė­jo
tei­ses ir pa­rei­gas iš UAB „Mar­ni­ka” pe­rė­mė. Tai­gi iš es­mės pri­pa­žin­ta,
kad įvy­ko 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­ties no­va­ci­ja, pa­kei­čiant vie­ną
ve­žė­ją ki­tu ir pir­mi­nio ve­žė­jo UAB „Mar­ni­ka” at­žvil­giu prie­vo­lę pa­bai­giant
(CK 249 straips­nis). Tei­sių ir pa­rei­gų pe­rė­mi­mą, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo tei­gi­mu, pa­tvir­ti­na tos ap­lin­ky­bės, kad ieš­ko­vas CMR važ­ta­raš­tį
iš­ra­šė tik A. Sur­gont įmo­nei ir kad važ­ta­raš­ty­je nu­ro­dy­ta, jog per­ve­ži­mas
vyk­do­mas pa­gal CMR Kon­ven­ci­ją, neat­si­žvel­giant į ki­tus su­si­ta­ri­mus.
Ta­čiau pa­gal teis­mų nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes pri­pa­žin­ti, jog įvy­ko no­va­ci­ja,
ku­rios pa­grin­du UAB „Mar­ni­ka” įsi­pa­rei­go­ji­mai ieš­ko­vui pa­si­bai­gė,
ne­ga­li­ma. No­va­ci­ja, kaip prie­vo­lių pa­si­bai­gi­mo pa­grin­das, su­ke­lia
itin svar­bias tei­si­nes pa­sek­mes. To­dėl no­va­ci­ją ga­li­ma kon­sta­tuo­ti
tik ta­da, kai yra įro­dy­mų, jog prie­vo­lės ša­lys aiš­kiai ir ne­abe­jo­ti­nai
iš­reiš­kė sa­vo va­lią pa­keis­ti vie­ną prie­vo­lę ki­ta. Su­si­ta­ri­mas dėl
prie­vo­lės pa­si­bai­gi­mo ne­pre­ziu­muo­ja­mas (žr. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio
25 d. nu­tar­tį, pri­im­tą by­lo­je AB Tur­to ban­kas v. AB „Jo­na­vos mon­tuo­to­jas”,
by­los Nr. 3K–3–483/2001, by­lų ka­te­go­ri­ja 36. 3; 32. 2 ir 2001 m. lap­kri­čio
7 d. nu­tar­tį, pri­im­tą by­lo­je AB Tur­to ban­kas v. J. K-­vi­čie­nė,
by­los Nr. 3K–3–1083/2001, by­lų ka­te­go­ri­ja 27. 6; 31. 3. 4; 36. 3; 37. 6;
37. 10). Ieš­ko­vas gin­či­ja, kad su­ti­ko vie­ną ve­žė­ją pa­keis­ti ki­tu. Su­si­ta­ri­me,
ku­riuo A. Sur­gont įmo­nė pri­si­jun­gė prie su­tar­ties, nė­ra aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai
už­fik­suo­ta, jog UAB „Mar­ni­ka” at­žvil­giu 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­tis
pa­si­bai­gė (b. l. 82). CMR važ­ta­raš­čio iš­ra­šy­mas tik A. Sur­gont įmo­nei
pa­gal CMR Kon­ven­ci­jos 4 straips­nį taip pat ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas pa­kan­ka­mu
įro­dy­mu, jog 1999 m. gruo­džio 31 d. su­tar­tis UAB „Mar­ni­ka” at­žvil­giu
pa­si­bai­gė. Nuo­ro­da CMR važ­ta­raš­ty­je, jog per­ve­ži­mas vyk­do­mas pa­gal
CMR Kon­ven­ci­ją, neat­si­žvel­giant į ki­tus su­si­ta­ri­mus, reiš­kia, kad
ve­ži­mui tai­ky­ti­na tei­sė yra CMR Kon­ven­ci­ja. Ta­čiau tai ne­pa­nai­ki­na
vi­sų anks­tes­nių ve­žė­jų ir kro­vi­nio siun­tė­jų su­si­ta­ri­mų (CMR Kon­ven­ci­jos
4 straips­nis). Jo­kių įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių aiš­kų ir ne­dvip­ras­miš­ką
ša­lių su­si­ta­ri­mą UAB „Mar­ni­ka” at­leis­ti nuo at­sa­ko­my­bės už per­ve­ži­mą,
by­lo­je nė­ra. To­dėl tu­rė­jo bū­ti lai­ko­ma, jog pa­gal 1999 m. gruo­džio
31 d. su­tar­tį UAB „Mar­ni­ka” li­ko įsi­pa­rei­go­ju­si ir tuo­met, kai prie
su­tar­ties pri­si­jun­gė A. Sur­gont įmo­nė. Pro­ce­so ša­lys ne­gin­či­jo,
jog per­ve­ži­mą or­ga­ni­za­vo UAB „Mar­ni­ka”, o vyk­dė tik A. Sur­gont įmo­nė.
Dėl to už kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą UAB „Mar­ni­ka” at­sa­kin­ga pa­gal CMR Kon­ven­ci­jos
3 straips­nį, nu­ma­tan­tį ve­žė­jo at­sa­ko­my­bę už agen­tų veiks­mus ir klai­das.
Prie su­tar­ties pri­si­jun­gus A. Sur­gont įmo­nei, ji taip pat pri­si­ė­mė vi­są
at­sa­ko­my­bę už per­ve­ži­mą. Tai­gi ieš­ko­vas įgi­jo tei­sę reikš­ti rei­ka­la­vi­mą
dėl vi­sų iš per­ve­ži­mo ki­lu­sių nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo ir iš A. Sur­gont
įmo­nės, ir iš UAB „Mar­ni­ka”. Fak­ti­nė si­tu­a­ci­ja, kai sko­li­nin­kų dau­ge­to
at­ve­ju at­sa­ko­my­bė grin­džia­ma prin­ci­pu „vie­nas už vi­sus” (kre­di­to­riui
su­tei­kia­ma ga­li­my­bė rei­ka­lau­ti tai­ky­ti at­sa­ko­my­bę vi­sa ap­im­ti­mi
tiek vie­no sko­li­nin­ko, tiek ir jų vi­sų at­žvil­giu), kva­li­fi­kuo­ti­na
kaip so­li­da­ri­nė at­sa­ko­my­bė. Rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais mo­ty­vais, tei­sė­jų
ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, jog ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mas pri­teis­ti jo tu­rė­tus
nuos­to­lius iš abie­jų at­sa­ko­vų so­li­da­riai tu­rė­jo bū­ti pri­pa­žin­tas
pa­grįs­tu ir ten­ki­na­mas.
At­si­lie­pi­me į ka­sa­ci­nį
skun­dą pir­muo­ju, ant­ruo­ju, tre­čiuo­ju ir ket­vir­tuo­ju ar­gu­men­tais at­sa­ko­vai
iš­ke­lia, jų ma­ny­mu, teis­mų įvyk­dy­tus ma­te­ria­li­nės ir pro­ce­si­nės
tei­sės nor­mų pa­žei­di­mus, ne­pa­ten­kan­čius į ieš­ko­vo Va­nik Ar­me­na­kian
Eks­port Im­port at­sto­vo ka­sa­ci­nio skun­do pa­grin­dą. CPK 358 straips­nio
1 da­lis nu­sta­to, kad ka­sa­ci­nis teis­mas pa­tik­ri­na ap­skųs­tus spren­di­mus
ir nu­tar­tis ne­per­ženg­da­mas ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų. Ka­sa­ci­nio skun­do,
o kar­tu ir by­los nag­ri­nė­ji­mo ka­sa­ci­nia­me teis­me ri­bas są­ly­go­ja
ka­sa­ci­nio skun­do pa­grin­das (CPK 3543 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas). Pa­gal CPK 358 straips­nio 2 da­lį ka­sa­ci­nis
teis­mas nė­ra sais­to­mas ka­sa­ci­nio skun­do ri­bo­mis tik tais at­ve­jais,
kai yra nu­sta­to­mi CPK 3542
straips­nio 3 da­ly­je iš­var­dy­ti ab­so­liu­tūs spren­di­mo ar nu­tar­ties ne­ga­lio­ji­mo
pa­grin­dai ar­ba ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mos pa­žei­di­mas. At­si­lie­pi­mo
į ka­sa­ci­nį skun­dą pir­ma­ja­me ir tre­čia­ja­me ar­gu­men­tuo­se at­sa­ko­vai
nu­ro­do, jų ma­ny­mu, įvyk­dy­tus ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų pa­žei­di­mus,
t. y. tas ap­lin­ky­bes, ku­rios ga­li su­da­ry­ti pa­grin­dą tei­sė­jų ko­le­gi­jai
per­ženg­ti ka­sa­ci­nio skun­do ri­bas. To­dėl dėl šių ar­gu­men­tų tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko nu­tar­ty­je. Dėl ki­tų at­si­lie­pi­mo į ka­sa­ci­nį
skun­dą ar­gu­men­tų, siek­da­ma ne­per­ženg­ti CPK 358 straips­ny­je nu­sta­ty­tų
by­los nag­ri­nė­ji­mo ka­sa­ci­nia­me teis­me ri­bų, tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­pa­si­sa­ko.
At­si­lie­pi­mo į ka­sa­ci­nį
skun­dą ar­gu­men­tai, kad teis­mai pa­žei­dė CMR Kon­ven­ci­jos nuo­sta­tas
dėl ve­žė­jo ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos, nė­ra pa­grįs­ti. CMR Kon­ven­ci­jos
4 punk­to d pa­punk­ty­je nu­ro­dy­tu at­lei­di­mo nuo at­sa­ko­my­bės pa­grin­du,
su­po­nuo­jan­čiu ve­žė­jo ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ją (CMR Kon­ven­ci­jos 18
straips­nio 2 punk­tas), at­sa­ko­vai ga­lė­jo rem­tis tik tuo at­ve­ju, jei­gu
bū­tų įro­dę, jog pa­nau­do­jo vi­sas rei­kia­mas prie­mo­nes pa­si­rink­da­mi,
pri­žiū­rė­da­mi ir pa­nau­do­da­mi spe­cia­lią šal­dy­mo įran­gą (CMR Kon­ven­ci­jos
18 straips­nio 4 punk­tas). Ta­čiau teis­mas kon­sta­ta­vo, kad šių ap­lin­ky­bių
at­sa­ko­vai ne­įro­dė. Prie­šin­gai, teis­mas nu­sta­tė, jog pa­aiš­kė­jus šal­dy­mo
sis­te­mos ge­di­mui A. Sur­gont įmo­nė ne­si­ė­mė jo­kių prie­mo­nių jam pa­ša­lin­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad ve­žė­jo kal­tės pre­zump­ci­ja va­do­vau­ta­si
pa­grįs­tai (CMR Kon­ven­ci­jos 17 straips­nio 1 punk­tas).
At­sa­ko­vų ar­gu­men­tas,
kad kro­vi­nio sau­go­ji­mo ir lik­vi­da­vi­mo iš­lai­dos pri­teis­tos pa­žei­džiant
CMR Kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 4 punk­tą, taip pat nė­ra pa­grįs­tas. Pa­gal
CMR Kon­ven­ci­jos 23 straips­nio 4 punk­tą ve­žė­jas pri­va­lo kom­pen­suo­ti
ne tik su­ga­din­to kro­vi­nio ver­tę, bet ir už­mo­kes­tį už ve­ži­mą, mui­tų
rin­klia­vas ir mo­kes­čius bei ki­tas su kro­vi­nio ve­ži­mu su­si­ju­sias iš­lai­das.
„Ki­to­mis su kro­vi­nio ve­ži­mu su­si­ju­sio­mis iš­lai­do­mis” lai­ky­ti­nos
pri­va­lo­mos iš­lai­dos, ku­rias su ne­tin­ka­mai at­lik­tu ve­ži­mo įvyk­dy­mu
sie­ja tie­sio­gi­nis prie­žas­ti­nis ry­šys (žr. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nės tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001
m. lap­kri­čio 29 d. nu­tar­tį, pri­im­tą ci­vi­li­nė­je by­lo­je UAB „Mė­ly­no­ji
uo­ga” v. UAB „Da­na­jos au­to­trans­por­tas” ir kt. , by­los Nr.
3K–7–936/2001, by­lų ka­te­go­ri­ja 54 ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
se­na­to 2001 m. bir­že­lio 15 d. nu­ta­ri­mu Nr. 31 ap­ro­buo­tą Lie­tu­vos
teis­mų prak­ti­kos, tai­kant Že­ne­vos 1956 m. Tarp­tau­ti­nio kro­vi­nių ve­ži­mo
ke­liais su­tar­ties kon­ven­ci­jos (CMR) nor­mas, ap­žval­gą, Teis­mų prak­ti­ka
Nr. 15, p. 397). Teis­mo pri­teis­tos kro­vi­nio sau­go­ji­mo ir su­nai­ki­ni­mo
iš­lai­dos – tai pri­va­lo­mos ieš­ko­vo iš­lai­dos, at­si­ra­du­sios bū­tent
dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo, už ku­rį at­sa­kin­gi ve­žė­jai, t. y. dėl ne­tin­ka­mo
per­ve­ži­mo su­tar­ties įvyk­dy­mo. To­dėl šios iš­lai­dos pa­gal CMR Kon­ven­ci­jos
23 straips­nio 4 punk­tą tu­rė­jo bū­ti pri­teis­tos ieš­ko­vui.
Ki­tų CPK 358 straips­nio
2 da­ly­je nu­ro­dy­tų ap­lin­ky­bių by­lo­je taip pat nė­ra. At­si­žvelg­da­ma
į tai, jog teis­mai, at­sa­kin­gu už kro­vi­nio su­ga­di­ni­mą pri­pa­ži­nę tik
at­sa­ko­vą A. Sur­gont įmo­nę, ne­tin­ka­mai pa­gal teis­mų nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes
kva­li­fi­ka­vo tarp ieš­ko­vo ir at­sa­ko­vų su­si­klos­čiu­sius tei­si­nius
san­ty­kius, tei­sė­jų ko­le­gi­ja teis­mų spren­di­mą ir nu­tar­tį pa­kei­čia.
Ieš­ki­nys ten­ki­na­mas vi­siš­kai, ir 55 323,40 Lt su­da­ran­tys ieš­ko­vo nuos­to­liai
pri­tei­sia­mi iš abie­jų at­sa­ko­vų so­li­da­riai.
Kei­čiant pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mą, ati­tin­ka­mai pa­kei­čia­mas ir teis­mo
spren­di­mu pa­skirs­ty­tų teis­mo iš­lai­dų bei iš­lai­dų ad­vo­ka­to pa­gal­bai
ap­mo­kė­ti pa­skirs­ty­mas (CPK 112 straips­nio 5 da­lis). Šios iš­lai­dos pri­tei­sia­mos
iš abie­jų at­sa­ko­vų po ly­giai, iš kiek­vie­no at­sa­ko­vo po 1883 Lt (CPK
112 straips­nio 1 da­lis ir 113 straips­nio 1 da­lis). Pa­ten­ki­nus ka­sa­ci­nį
skun­dą, ieš­ko­vas lai­ky­ti­nas lai­mė­ju­siu ape­lia­ci­nį ir ka­sa­ci­nį
pro­ce­sus, dėl to jam iš at­sa­ko­vų taip pat pri­teis­ti­nas žy­mi­nis mo­kes­tis,
ku­rį jis tu­rė­jo mo­kė­ti ir su­mo­kė­jo pa­duo­da­mas ape­lia­ci­nį ir ka­sa­ci­nį
skun­dus (CPK 112 straips­nio 4 da­lis). Už ape­lia­ci­nį skun­dą ieš­ko­vas tu­rė­jo
mo­kė­ti (CPK 104 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas ir 3 da­lis) ir su­mo­kė­jo
1383 Lt žy­mi­nį mo­kes­tį (b. l. 317). Už ka­sa­ci­nį skun­dą ieš­ko­vas tu­rė­jo
mo­kė­ti 691,54 Lt žy­mi­nį mo­kes­tį (CPK 104 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas
ir 4 da­lis). Ta­čiau 2001 m. lie­pos 23 d. už ka­sa­ci­nį skun­dą su­mo­kė­tas
1383 Lt žy­mi­nis mo­kes­tis (b. l. 376). To­dėl iš at­sa­ko­vų ieš­ko­vui pri­tei­sia­ma
po 1037,27 Lt (1383 Lt + 691,54 Lt):2) žy­mi­nio mo­kes­čio už ape­lia­ci­nį ir
ka­sa­ci­nį skun­dus, o 691,46 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio per­mo­ka už ka­sa­ci­nį
skun­dą (1383 Lt – 691,54 Lt) ieš­ko­vui grą­ži­na­ma (CPK 107 straips­nio 1 da­lies
1 punk­tas).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tu, 370 straips­nio 1
da­li­mi,

n u t a r i a :

Vil­niaus mies­to 1–ojo
apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ko­vo 1 d. spren­di­mą ir Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ge­gu­žės
10 d. nu­tar­tį pa­keis­ti ir teis­mo spren­di­mo re­zo­liu­ci­nę da­lį šio­je
by­lo­je iš­dės­ty­ti taip:
„Ieš­ko­vo Va­nik Ar­me­na­kian
Eks­port Im­port ieš­ki­nį pa­ten­kin­ti. Pri­teis­ti ieš­ko­vui Va­nik Ar­me­na­kian
Eks­port Im­port iš at­sa­ko­vų už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės „Mar­ni­ka”
ir A. Sur­gont in­di­vi­du­a­lios įmo­nės so­li­da­riai 55 323,40 Lt (pen­kias­de­šimt
pen­kis tūks­tan­čius tris šim­tus dvi­de­šimt tris li­tus 40 cen­tų), pri­teis­ti
iš kiek­vie­no at­sa­ko­vo po 1883 Lt (vie­ną tūks­tan­tį aš­tuo­nis šim­tus aš­tuo­nias­de­šimt
tris li­tus) ieš­ko­vo tu­rė­tų teis­mo iš­lai­dų ir iš­lai­dų ad­vo­ka­to pa­gal­bai
ap­mo­kė­ti. ”
Pri­teis­ti iš at­sa­ko­vų
už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės „Mar­ni­ka” ir A. Sur­gont in­di­vi­du­a­lios
įmo­nės ieš­ko­vui Va­nik Ar­me­na­kian Eks­port Im­port po 1037,27 Lt (vie­ną
tūks­tan­tį tris­de­šimt sep­ty­nis li­tus 27 cen­tus) žy­mi­nio mo­kes­čio, su­mo­kė­to
ieš­ko­vo už ape­lia­ci­nį ir ka­sa­ci­nį skun­dus.
Grą­žin­ti ieš­ko­vui
691,46 Lt (še­šis šim­tus de­vy­nias­de­šimt vie­ną li­tą 46 cen­tus) žy­mi­nio
mo­kes­čio, ku­rio bu­vo su­mo­kė­ta per daug 2001 m. lie­pos 23 d. už pa­duo­tą
ka­sa­ci­nį skun­dą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt