Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5278: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 16. Dėl Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo

Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo
10 straips­nis ne­są­ly­go­ja at­lei­di­mo pa­gal Dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mo
29 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tą pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, nes Be­dar­bių
rė­mi­mo įsta­ty­mas tie­sio­giai nu­ma­to ki­to­kias šio pa­žei­di­mo tei­si­nes
pa­sek­mes. Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 straips­nio 4 da­lis nu­ma­to
sank­ci­ją darb­da­viui bei ga­ran­ti­ją dar­buo­to­jui, jog to­kiu at­ve­ju at­lei­di­mo
iš dar­bo ter­mi­nas per­ke­lia­mas iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti
nu­ro­dy­tas 10 straips­nio 1 da­ly­je dvie­jų mė­ne­sių pra­ne­ši­mo ter­mi­nas.
Jei­gu dar­buo­to­jas, at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant Be­dar­bių rė­mi­mo
įsta­ty­mo 10 straips­nį, įsi­dar­bi­na per trum­pes­nį nei 2 mėn. lai­ką, tai
jo at­lei­di­mo ter­mi­nas (da­ta) yra per­ke­lia­mas iki įsi­dar­bi­ni­mo nau­jo­je
dar­bo­vie­tė­je da­tos.

                                                                 Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–7–1072/2001
                                                                 By­lų ka­te­go­ri­ja 2. 4. 3. 2; 13

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2001 m.
gruodžio 18 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), D-­gu­tės
A-ės (pra­ne­šė­ja), A-o D-o, V-aus G-o,
E-i­di­jaus L-o, A-o S-­niš­kio, J-o Š-­no,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Ne­ri­jaus
A-u­se­vi­čiaus ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus mies­to 2–ojo apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. sau­sio 25 d. spren­di­mo bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ko­vo 12 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo
ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo Ne­ri­jaus A-u­se­vi­čiaus ieš­ki­nį
at­sa­ko­vui AB Tau­po­ma­sis ban­kas dėl at­lei­di­mo iš dar­bo pri­pa­ži­ni­mo
ne­tei­sė­tu, kom­pen­sa­ci­jos bei dar­bo už­mo­kes­čio pri­tei­si­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vas N. A-u­se­vi­čius
nu­ro­dė, kad AB Tau­po­ma­sis ban­kas cen­tri­nia­me val­dy­mo apa­ra­te dir­bo
nuo 1998 m. va­sa­rio 11 d. 2000 m. sau­sio 24 d. bu­vo pa­skir­tas AB Tau­po­ma­sis
ban­kas Ap­sau­gos de­par­ta­men­to Pre­ven­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos
sky­riaus vir­ši­nin­ku. 2000 m. lie­pos 1 d. dar­bo su­tar­tį su juo darb­da­vys
nu­trau­kė pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. , nors dar­bas, ku­rį at­li­ko ieš­ko­vas,
pa­gal sa­vo po­bū­dį iš­li­ko, to­dėl ieš­ko­vas lai­kė, jog darb­da­vys pa­žei­dė
dar­bo san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čius įsta­ty­mus: darb­da­vys, kaip to
rei­ka­lau­ja DSĮ 34 str. 1 d. , apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą ne­įspė­jo;
darb­da­vys ne­įvyk­dė DSĮ 34 str. 7 d. rei­ka­la­vi­mo pa­siū­ly­ti dar­bą, in­for­muo­da­mas
apie vi­sas lais­vas dar­bo vie­tas, taip pat ne­vyk­dė DSĮ 39 str. rei­ka­la­vi­mo,
kad do­ku­men­tuo­se apie dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mą at­lei­di­mo for­mu­la­vi­mas
tu­ri ati­tik­ti dar­bo su­tar­ties pa­si­bai­gi­mo ap­lin­ky­bes ir įsta­ty­mus;
darb­da­vys ne­at­sa­kė į ieš­ko­vo pra­šy­mus bei pa­teik­tus klau­si­mus dėl
dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo, taip pa­žeis­da­mas DSĮ 38 str. nu­sta­ty­tus
ter­mi­nus, bei, įfor­min­da­mas at­lei­di­mą iš dar­bo, pa­žei­dė Be­dar­bių
rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 str. Ieš­ko­vas pra­šė pri­pa­žin­ti dar­bo su­tar­ties,
su­da­ry­tos jo ir AB Tau­po­ma­sis ban­kas, nu­trau­ki­mą ne­tei­sė­tu, ne­grą­žin­ti
jo į dar­bą, bet pri­teis­ti jam 12 vi­du­ti­nių mė­ne­si­nių dar­bo už­mo­kes­čio
dy­džio kom­pen­sa­ci­ją, taip pat pri­teis­ti jam iš at­sa­ko­vo at­ly­gi­ni­mą
už 20 dar­bo die­nų bei per­kel­ti jo at­lei­di­mo da­tą.
Vil­niaus m. 2–asis apy­lin­kės
teis­mas 2001 m. sau­sio 25 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis
by­lo­je esan­čiais ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, pa­da­rė iš­va­dą, jog po dar­bo
re­or­ga­ni­za­ci­jos AB Tau­po­ma­sis ban­kas nau­jai įsteig­to Pre­ven­ci­jos
ir in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos sky­riaus funk­ci­jos sky­rė­si nuo anks­čiau
lik­vi­duo­to sky­riaus, ku­ria­me dir­bo ieš­ko­vas, funk­ci­jų, ieš­ko­vas ne­tu­rė­jo
pir­me­ny­bės bū­ti pa­lik­tas dar­be, jam bu­vo pa­siū­ly­tas ki­tas dar­bas,
ir ne­ga­vus su­ti­ki­mo, iš dar­bo at­leis­tas ne­pa­žei­džiant įspė­ji­mo
apie at­lei­di­mą iš dar­bo ter­mi­nų bei ki­tų at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal
DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. rei­ka­la­vi­mų.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2001 m. ko­vo 12 d.
nu­tar­ti­mi ieš­ko­vo N. A-u­se­vi­čiaus ape­lia­ci­nį skun­dą at­me­tė.
Ko­le­gi­ja su­ti­ko su pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo mo­ty­vais ir iš­va­do­mis.
Teis­mas nu­ro­dė, kad darb­da­vio tei­sę vie­na­ša­liš­kai nu­trauk­ti dar­bo
su­tar­tį pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. są­ly­go­ja dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mo
fak­tas bei ati­tin­ka­mai DSĮ 34 str. bei 37 str. nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų
lai­ky­ma­sis. By­lo­je esan­tys ra­šy­ti­niai įro­dy­mai pa­tvir­ti­na, jog AB
Tau­po­ma­sis ban­kas dėl dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mo vy­ko dar­buo­to­jų
skai­čiaus ma­ži­ni­mas, darb­da­vys ne­pa­žei­dė įspė­ji­mo apie at­lei­di­mą
tvar­kos bei ter­mi­nų, apie at­lei­di­mą bu­vo pra­neš­ta Vil­niaus m. sa­vi­val­dy­bei
bei dar­bo bir­žai, to­dėl ne­pa­žeis­ti ir Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mai.
Ieš­ko­vui, kaip to rei­ka­lau­ja DSĮ 34 str. 4 d. , bu­vo pa­siū­ly­tas ki­tas
dar­bas, ta­čiau ieš­ko­vas jo at­si­sa­kė, be to, ieš­ko­vas ne­įro­dė, jog po­tvar­kį
dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šė ne­įga­lin­tas as­muo, tai­gi
pa­grįs­ta pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da, jog ieš­ko­vas iš dar­bo
AB Tau­po­ma­sis ban­kas bu­vo at­leis­tas ne­pa­žei­džiant dar­bo san­ty­kius
re­gu­liuo­jan­čių įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mų.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de
N. A-u­se­vi­čius tei­gia, kad teis­mai ne­tei­sin­gai iš­aiš­ki­no ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mas, to­dėl pri­ėmė ne­tei­sė­tus ir ne­pa­grįs­tus spren­di­mus.
Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­gris­tai
pa­da­rė iš­va­dą, jog at­sa­ko­vas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą in­for­ma­vo
tin­ka­mai ir lai­ku, ka­dan­gi tuo me­tu, kai ka­sa­to­rius, kaip ir ki­ti cen­tri­nia­me
val­dy­mo apa­ra­te dir­bę dar­buo­to­jai, bu­vo in­for­muo­tas tik apie AB Tau­po­ma­sis
ban­kas val­dy­bos nu­ta­ri­mą su­da­ry­ti dar­bo gru­pę nau­jai struk­tū­rai
pa­reng­ti, darb­da­vys ne­ga­lė­jo ži­no­ti, su kuo dar­bo su­tar­tys bus nu­trau­kia­mos,
jei struk­tū­ros pa­kei­ti­mai są­ly­gos dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mą.
Be to, nau­jai įsteig­tas sky­rius pe­rė­mė be­veik vi­sas bu­vu­sio Pre­ven­ci­jos
ir in­for­ma­ci­jos ap­sau­gos sky­riaus, ku­ria­me ka­sa­to­rius dir­bo vir­ši­nin­ku,
funk­ci­jas, tai­gi dėl funk­ci­jų per­skirs­ty­mo su ka­sa­to­riu­mi dar­bo su­tar­ty­je
su­lyg­tas dar­bas li­ko ir dėl to ne­bu­vo pa­grin­do su juo dar­bo su­tar­tį
nu­trauk­ti.
Teis­mai ne­įver­ti­no
ir tų by­los ap­lin­ky­bių, ku­rios liu­di­ja, jog AB Tau­po­ma­sis ban­kas bu­vo
vyk­do­mas ne dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mas, bet jų pa­kei­ti­mas, t. y.
ne­įver­ti­no to­kių ap­lin­ky­bių, ku­rios liu­di­ja, jog į nau­jo­jo sky­riaus
vir­ši­nin­ko pa­rei­gas bu­vo pa­skir­tas dar­buo­to­jas su siau­res­ne dar­bo
pa­tir­ti­mi, jog į re­or­ga­ni­zuo­tą Sau­gos ir in­ka­sa­ci­jos de­par­ta­men­tą
bu­vo pri­ima­mi nau­ji dar­buo­to­jai ir pan.
Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne,
ne­pa­grįs­ta ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos iš­va­da, jog ka­sa­to­rius ne­įro­dė,
kad po­tvar­kį dėl dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mo pa­si­ra­šė ne­įga­lin­tas
as­muo. Tai, jog val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, pa­si­ra­šęs at­lei­di­mo
do­ku­men­tą, bu­vo ne­įga­lin­tas tą pa­da­ry­ti, pa­tvir­ti­na ban­ko pir­mi­nin­ko
įsa­ky­mas, ku­riuo pa­va­duo­to­jas įga­lin­tas jį pa­va­duo­ti tik pir­mi­nin­ko
ko­man­di­ruo­tės me­tu. Tuo me­tu, kai bu­vo pa­si­ra­šy­tas at­lei­di­mo do­ku­men­tas,
pir­mi­nin­kas jau bu­vo grį­žęs iš ko­man­di­ruo­tės.
Be to, teis­mai ne­tei­sin­gai
aiš­ki­no Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 str. nuo­sta­tas ir ne­pa­grįs­tai
pa­da­rė iš­va­dą, jog darb­da­vys šių nuo­sta­tų ne­pa­žei­dė. Be­dar­bių rė­mi­mo
įsta­ty­mo 10 str. įpa­rei­go­ja darb­da­vį įspė­ti dar­buo­to­jus prieš du mė­ne­sius
jų ko­lek­ty­vi­nia­me su­si­rin­ki­me ar kon­fe­ren­ci­jo­je apie gru­pi­nį
dar­buo­to­jų at­lei­di­mą. Ka­sa­to­riaus tei­gi­mu, at­sa­ko­vo pa­teik­tas
2000 m. ba­lan­džio 21 d. ban­ko cen­tri­nio val­dy­mo apa­ra­to dar­buo­to­jų
at­sto­vų su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­las ne­įro­do, kad darb­da­vys įvyk­dė įsta­ty­me
nu­sta­ty­tą pa­rei­gą.
N. A-u­se­vi­čius
pra­šo Vil­niaus m. 2–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 25 d. spren­di­mą
bei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. ko­vo 12 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pri­im­ti nau­ją spren­di­mą –
ieš­ki­nį ten­ki­nant.
Gau­tas AB Lie­tu­vos
tau­po­ma­sis ban­kas at­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį skun­dą, ku­ria­me pra­šo­ma
nu­trauk­ti ka­sa­ci­nį pro­ce­są, nes ka­sa­to­rius ne­nu­ro­dė, ko­kios kon­kre­čiai
ma­te­ria­li­nės ar pro­ce­si­nės tei­sės nor­mos bu­vo pa­žeis­tos. Nu­ro­do,
kad ieš­ko­vas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą bu­vo in­for­muo­tas tin­ka­mai
ir lai­ku, at­leis­tas iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 str. 1 da­lies 2 p. lai­kan­tis
įsta­ty­me nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą pa­si­ra­šė
ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, va­do­vau­da­ma­sis 2000 m.
bir­že­lio 21 d. LTB val­dy­bos pir­mi­nin­ko įsa­ky­mu bei ban­ko sta­tu­tu.
At­si­lie­pi­me nu­ro­do­ma, kad Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mas ne­bu­vo pa­žeis­tas,
nes šis įsta­ty­mas ne­nu­ro­do, ko­kiu bū­du tu­ri bū­ti šau­kia­mas dar­buo­to­jų
su­si­rin­ki­mas (kon­fe­ren­ci­ja), o apie ga­li­mą at­lei­di­mą kiek­vie­nas
dar­buo­to­jas bu­vo įspė­tas pa­si­ra­šy­ti­nai. Be to, ieš­ko­vas ne­pra­šo
per­kel­ti jo at­lei­di­mo da­tą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

CPK 358 straips­nio 1 da­lis
įpa­rei­go­ja ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mą, ne­per­žen­giant ka­sa­ci­nio
skun­do ri­bų ir re­mian­tis teis­mų nu­sta­ty­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, pa­tik­rin­ti
ap­skųs­tus teis­mų spren­di­mus tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu. Įsta­ty­me api­brėž­tas
ka­sa­ci­jos da­ly­kas le­mia tai, jog šio­je by­lo­je tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko
tik dėl tų ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tų, ku­riais ka­sa­to­rius ke­lia tei­sės
aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo klau­si­mus.
Dau­gu­ma ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tų yra fak­to klau­si­mai, ku­rių ty­ri­mas ir ver­ti­ni­mas
yra pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų pre­ro­ga­ty­va. Ka­sa­ci­nia­me
skun­de nu­ro­dy­tos teis­mų nu­sta­ty­tos ir įver­tin­tos fak­ti­nės by­los ap­lin­ky­bės
nė­ra sie­ja­mos su įro­di­nė­ji­mo ar įro­dy­mų ver­ti­ni­mo tai­syk­lių, su­for­mu­luo­tų
CPK 57–92 straips­niuo­se, pa­žei­di­mu, to­dėl ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas dėl šių ar­gu­men­tų ga­li pa­si­sa­ky­ti tik tiek, kiek jie su­si­ję
su ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų tai­ky­mu ir aiš­ki­ni­mu.
Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai,
ku­rie ga­li bū­ti pri­pa­žįs­ta­mi tei­sės klau­si­mu, yra su­si­ję su Dar­bo
su­tar­ties įsta­ty­mo 29 str. 1 d. 2 p. , taip pat su Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo
10 straips­nio aiš­ki­ni­mu ir tai­ky­mu.

Dėl Dar­bo su­tar­ties
įsta­ty­mo 29 str. 1 d. 2 p. tai­ky­mo ir aiški­ni­mo

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis
Teis­mas, iš­ana­li­za­vęs Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mų
tai­ky­mą teis­mų prak­ti­ko­je, 1996 m. bir­že­lio 21 d. nu­ta­ri­mu Nr. 42
„Dėl dar­bo su­tar­ties įsta­ty­mų tai­ky­mo ci­vi­li­nė­se by­lo­se api­ben­dri­ni­mo
re­zul­ta­tų” iš­aiš­ki­no, kad teis­mai, nag­ri­nė­da­mi rei­ka­la­vi­mus grą­žin­ti
į dar­bą as­me­nis, at­leis­tus iš dar­bo dėl dar­buo­to­jų skai­čiaus ma­ži­ni­mo,
tu­ri pa­tik­rin­ti: 1) ar toks su­ma­ži­ni­mas iš tik­rų­jų bu­vo; 2) ar tai
pa­da­ry­ta dėl ga­my­bos ar­ba dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo pa­kei­ti­mų; 3) ar
dar­buo­to­jas bu­vo įspė­tas apie dar­bo su­tar­ties nu­trau­ki­mą, ar bu­vo
lai­ko­ma­si DSĮ 34 straips­ny­je ar ki­tuo­se spe­cia­liuo­se įsta­ty­muo­se
nu­ma­ty­tų įspė­ji­mo ter­mi­nų; 4) ar dar­buo­to­jas ne­tu­rė­jo DSĮ 37
straips­ny­je nu­ma­ty­tos pir­me­ny­bės bū­ti pa­lik­tas dirb­ti; 5) ar ne­bu­vo
ga­li­ma dar­buo­to­ją per­kel­ti jo su­ti­ki­mu į ki­tą dar­bą (DSĮ 34 str. 7
d. ). Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų se­na­tas iš­aiš­ki­no, kad
teis­mas, nu­sta­tęs nors vie­ną iš iš­var­dy­tų pa­žei­di­mų, grą­ži­na dar­buo­to­ją
į anks­tes­nį­jį dar­bą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­tuo­ja, kad teis­mai tin­ka­mai aiš­ki­no DSĮ nuo­sta­tas, pa­tik­ri­no
vi­sas anks­čiau nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes. Pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mų iš­va­dos dėl DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. tai­ky­mo pa­grįs­tos įro­dy­mais,
ku­rie ne­ke­lia abe­jo­nių sa­vo įro­do­mą­ja ga­lia, leis­ti­nu­mu ir tar­pu­sa­vio
ry­šiu (CPK 57, 64, 65 str. ). Tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka su pir­mo­sios ir
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos iš­va­do­mis, jog, at­lei­džiant iš dar­bo ieš­ko­vą,
ne­bu­vo pa­žeis­ti DSĮ 29 str. 1 d. 2 p. rei­ka­la­vi­mai ir nė­ra pa­grin­do
pri­pa­žin­ti jo at­lei­di­mą ne­tei­sė­tu.

Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 str. aiš­ki­ni­mo

Vie­nas Be­dar­bių rė­mi­mo
įsta­ty­mo (to­liau – BRĮ) tiks­lų – pla­čiau tai­ky­ti pre­ven­ci­nes gru­pės
dar­buo­to­jų at­lei­di­mo pa­sek­mių su­švel­ni­ni­mo prie­mo­nes, pa­di­din­ti
dar­buo­to­jų in­for­muo­tu­mą apie nu­ma­to­mus at­lei­di­mus ir su­da­ry­ti
dar­buo­to­jams ga­li­my­bes tar­tis su darb­da­viais, ko­kiais bū­dais ir prie­mo­nė­mis
su­ma­žin­ti at­lei­džia­mų dar­buo­to­jų skai­čių bei su­švel­nin­ti to­kių at­lei­di­mų
tei­si­nes pa­sek­mes. To­dėl BRĮ 10 str. nu­ma­ty­ta pa­rei­ga darb­da­viui,
ke­ti­nan­čiam at­leis­ti gru­pę dar­buo­to­jų, raš­tu prieš du mė­ne­sius apie
bū­si­mą at­lei­di­mą pra­neš­ti dar­bo bir­žai, sa­vi­val­dy­bei ir įmo­nės
pro­fe­si­nei są­jun­gai, o jei­gu jos nė­ra, įmo­nės ko­lek­ty­vi­nia­me su­si­rin­ki­me
(kon­fe­ren­ci­jo­je). Nei BRĮ, nei So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos
1998 m. lie­pos 10 d. įsa­ky­me Nr. 118 pa­tvir­tin­to­je Gru­pi­nio dar­buo­to­jų
at­lei­di­mo ir jo pre­ven­ci­jos tvar­ko­je, ga­lio­ju­sio­je at­lei­di­mo iš
dar­bo pro­ce­dū­ros me­tu, nė­ra nu­ma­ty­ta pro­ce­dū­ra, kaip tu­ri bū­ti
šau­kia­mas dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vi­nis su­si­rin­ki­mas, ta­čiau to­kiu at­ve­ju
tu­ri bū­ti va­do­vau­ja­ma­si ben­drais at­sto­va­vi­mo ins­ti­tu­to prin­ci­pais.
Įsta­ty­mai, kaip be­są­ly­giš­kai bū­ti­ną są­ly­gą at­sto­va­vi­mui, nu­ma­to,
jog tam tu­ri bū­ti iš­reikš­ta at­sto­vau­ja­mo­jo va­lia (CPK 49 str. , 1964
m. CK 67 str. ). Iš by­lo­je esan­čio 2000 m. ba­lan­džio 21 d. dar­buo­to­jų at­sto­vų
su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­lo (b. l. 243) ma­ty­ti, kad su­si­rin­ki­me da­ly­va­vo
ban­ko de­par­ta­men­tų di­rek­to­riai bei Per­so­na­lo ir ad­mi­nist­ra­ci­jos
de­par­ta­men­to Per­so­na­lo sky­riaus dar­buo­to­jai. Įro­dy­mų, jog mi­nė­ti
as­me­nys yra įga­lio­ti at­sto­vau­ti dar­buo­to­jams to­kio po­bū­džio su­si­rin­ki­me,
ne­bu­vo pa­teik­ta, to­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, jog darb­da­vys, nors ir pra­ne­šė
sa­vi­val­dy­bei ir dar­bo bir­žai apie dar­buo­to­jų at­lei­di­mą, bet ne­si­lai­kė
BRĮ 10 str. 1 d. nu­ma­ty­to rei­ka­la­vi­mo apie gru­pės dar­buo­to­jų at­lei­di­mą
pra­neš­ti jiems ko­lek­ty­vi­nia­me su­si­rin­ki­me. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja,
kad nors darb­da­vys DSĮ 34 str. nu­sta­ty­ta tvar­ka tin­ka­mai įspė­jo ieš­ko­vą
apie jo bū­si­mą at­lei­di­mą, bet, ne­si­lai­ky­da­mas gru­pi­nio dar­buo­to­jų
at­lei­di­mo tvar­kos, nu­ma­ty­tos BRĮ (ne­su­šauk­da­mas dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vi­nio
su­si­rin­ki­mo ar kon­fe­ren­ci­jos), pa­žei­dė dar­buo­to­jo tei­ses.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
spren­džia, jog Be­dar­bių rė­mi­mo įsta­ty­mo 10 str. ne­są­ly­go­ja at­lei­di­mo
pa­gal DSĮ 29 str. 1 d. 2 p pri­pa­ži­ni­mo ne­tei­sė­tu, nes BRĮ tie­sio­giai
nu­ma­to ki­to­kias šio pa­žei­di­mo tei­si­nes pa­sek­mes. BRĮ 10 str. 4 d. nu­ma­to
sank­ci­ją darb­da­viui bei ga­ran­ti­ją dar­buo­to­jui, jog to­kiu at­ve­ju at­lei­di­mo
iš dar­bo ter­mi­nas per­ke­lia­mas iki to lai­ko, ka­da tu­rė­jo pa­si­baig­ti
nu­ro­dy­tas 10 str. 1 d. dvie­jų mė­ne­sių pra­ne­ši­mo ter­mi­nas. At­si­žvelg­da­ma
į BRĮ 10 str. tiks­lus, tei­sė­jų ko­le­gi­ja spren­džia, kad jei­gu dar­buo­to­jas,
at­leis­tas iš dar­bo pa­žei­džiant BRĮ 10 str. , įsi­dar­bi­na per trum­pes­nį
nei 2 mėn. lai­ką, tai jo at­lei­di­mo ter­mi­nas (da­ta) yra per­ke­lia­mas
iki įsi­dar­bi­ni­mo nau­jo­je dar­bo­vie­tė­je da­tos.
N-s ka­sa­to­rius sa­vo
skun­de ne­pra­šo per­kel­ti jo at­lei­di­mo iš dar­bo ter­mi­no, ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas, spręs­da­mas, kad teis­mai pa­žei­dė ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mą, iš­ei­na už ka­sa­ci­nio skun­do ri­bų (CPK 358 str. 2 d. ) ir
ieš­ko­vo at­lei­di­mo da­tą ex of­fi­cio per­ke­lia iš 2000 m. lie­pos
1 d. į 2000 m. lie­pos 4 d. , nes 2000 m. lie­pos 5 d. ieš­ko­vas įsi­dar­bi­no
ki­to­je dar­bo­vie­tė­je. Už šį lai­ko­tar­pį ieš­ko­vui pri­teis­ti­nas jo vi­du­ti­nis
dar­bo už­mo­kes­tis už dvi dar­bo die­nas.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio
1 da­lies 2 punk­tu ir 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Iš da­lies pa­keis­ti
Vil­niaus mies­to 2–ojo apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 25 d. spren­di­mą
ir Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. ko­vo 12 d. nu­tar­tį ir spren­di­mo re­zo­liu­ci­nę da­lį iš­dės­ty­ti
taip:
„Per­kel­ti Ne­ri­jaus
A-u­se­vi­čiaus at­lei­di­mo iš dar­bo pa­gal DSĮ 29 straips­nio 1 da­lies
2 punk­tą da­tą iš 2000 m. lie­pos 1 d. į 2000 m. lie­pos 4 d. Pri­teis­ti Ne­ri­jui
A-u­se­vi­čiui iš AB Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas 365,62 Lt (tris šim­tus
še­šias­de­šimt pen­kis li­tus 62 ct).
Ki­tą ieš­ko­vo ieš­ki­nio
da­lį at­mes­ti”.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo jos
pri­ėmi­mo die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67635 sekundės -