|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 18. Dėl Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 3 dalies taikymo; dėl asmenų, gimusių Lietuvoje iki 1940 metų, kilmės Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 3 dalis taikoma ir bylos nagrinėjamos ieškininės teisenos tvarka, kai kyla ginčas tarp suinteresuotų asmenų ne tik dėl paties prašomo nustatyti juridinio fakto, bet ir dėl šiuo faktu siekiamų sukurti teisinių padarinių. Asmenų, kurie yra gimę Lietuvoje iki 1940 metų, kilmės klausimai sprendžiami vadovaujantis teisinių santykių susiklostymo vietoje tuo metu galiojusiais teisės aktais. Šie teisės aktai taikomi vadovaujantis taikymo metu galiojančiomis civilinio proceso normomis. Civilinė byla Nr. 3K–3–1374/2001 Bylų kategorija 70. 4 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2001 m. gruodžio 19 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: R-o Č-os (kolegijos pirmininkas), Algio N-kūno, J-os S-ienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V-os Čeponienės kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Liudovikos Bielskienės ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys V-a Čeponienė, Rasa Samuolaitienė, Vida Švedienė, Loreta Jonikienė, Leonas Bielskis, dėl tėvystės nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė L. Bielskienė (ankstesnė pavardė – Radavičiūtė) kreipėsi į teismą ir paaiškino, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 1992 m. vasario 27 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji yra J. Remeikos dukra. Šio sprendimo pagrindu jai atkurtos nuosavybės teisės į J. Remeikos turėtus 77 ha žemės. Kelmės rajono apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujinęs procesą byloje dėl giminystės santykių nustatymo, Kelmės rajono apylinkės teismo 1992 m. vasario 27 d. sprendimą panaikino ir L. Bielskienės pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo paliko nenagrinėtą. Pareikšdama ieškinį bendraisiais pagrindais, ieškovė nurodo, kad ji yra nesantuokinė Teresės Radavičiūtės ir J-o Remeikos dukra, gimusi 1923 m. rugpjūčio 18 d. Dvarvyčių kaime. Jai gimus, jos motina atidavė ją auginti savo tetai B-islavai Šimkienei, gyvenusiai tame pačiame kaime. J. Remeika pripažino ją savo dukra, bendravo su ja, teikė materialinę paramą, jo giminės pažinojo ją kaip J. Remeikos dukterį, ji J. Remeiką vadino tėvu. Ieškovė prašo nustatyti, kad J. Remeika, gimęs 1892 metais, gyvenęs Kelmės rajone, Ganypravos kaime, miręs 1973 m. gruodžio 26 d. , pripažino tėvystę Liudovikos Radavičiūtės (šiuo metu – Bielskienės), gimusios 1923 m. rugpjūčio 18 d. Kelmės rajone, Dvarviečių kaime, atžvilgiu ir išlaikė ją iki pilnametystės. Toks juridinis faktas jai būtų pagrindas atkurti nuosavybės teises į J. Remeikos valdytą žemę. Kelmės rajono apylinkės teismas 2001 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – nustatė, kad J. Remeika, gimęs 1892 metais, gyvenęs Kelmės rajone, Ganypravos kaime, miręs 1973 m. gruodžio 26 d. , pripažino tėvystę Liudovikos Radavičiūtės (šiuo metu – Bielskienės), gimusios 1923 m. rugpjūčio 18 d. Kelmės rajono Dvarviečių kaime, atžvilgiu ir išlaikė ją iki pilnametystės. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą, nurodė, kad nustatant tėvystės pripažinimo faktą, mirus spėjamam vaiko tėvui, kai vaikas yra gimęs iki 1968 m. spalio 1 d. , reikia vadovautis 1969 m. gruodžio 2 d. įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos” 10 straipsniu, t. y. turi būti įrodyta, kad asmuo pripažino esąs vaiko tėvu ir išlaikė vaiką. Liudytojai B. Mikutavičienė, M. N. Gudeliauskienė, D. J. E-bergaitė, L. Špukienė, E. Š-egauskienė patvirtino, kad J. Remeika vadino L. Radavičiūtę savo dukra, padėjo ją išlaikyti, teikdamas ją auginantiems asmenims materialinę paramą. Kiti liudytojai, nurodę apie J. Remeikos nesantuokinę dukrą L. Radavičiūtę nieko nežinantys, aiškino apie kitą J. Remeikos gyvenimo laikotarpį ir nepaneigė parodymų, patvirtinančių L. Radavičiūtės išlaikymą ir tėvystės pripažinimą. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens V. Čeponienės apeliacinį skundą, 2001 m. liepos 3 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą ir rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad J-a- Remeika yra gimęs 1885 metais, o jo mirties data yra 1973 m. gruodžio 24 d. Kolegija ieškinį laikė įrodytu, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą – pagrįstu ir sutiko su šio teismo įrodymų vertinimu. Kolegija pažymėjo, kad J. Remeika, gyvenęs Kelmės rajone, Ganypravos kaime, miręs 1973 metais, santuokoje vaikų neturėjo, jo žmona yra mirusi, todėl į žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, išskyrus tėvystę įrodinėjančią ieškovę, daugiau pretendentų nėra. Tretieji asmenys nėra pretendentai į J. Remeikos žemę, o tik įrodinėja, kad dalį žemės J. Remeika buvo pardavęs Šveikauskams. N-s jie byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys, jų procesinės teisės nebuvo suvaržytos, todėl apeliantės motyvas, kad jie šioje byloje turėjo būti atsakovai, nėra pagrindas panaikinti sprendimą. Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius dokumentus, patikslino sprendime nurodytą J. Remeikos gimimo ir mirties datas. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo V. Čeponienė prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais teiginiais: 1. Ieškovė pareiškė ieškinį ne jos teisę ginčijusiems asmenims, bet Šiaulių apskrities viršininko administracijai, kuri neturi teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismai, išsprendę bylą tarp ieškovės nurodytų šalių nesant ginčo, pažeidė CPK 146 str. 2 d. 3 punktą ir 222 str. 2 d. 4 punktą. 2. Šiaulių apygardos teismo teiginys, kad tretieji asmenys nėra pretendentai į atkuriamą žemės nuosavybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniui. Tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų yra ginčas dėl 54 ha žemės sklypo, kurį Šveikauskai nupirko iš J. Remeikos. 3. Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2 nuostatų, įpareigojančių bylose dėl tėvystės fakto ar tėvystės pripažinimo fakto nustatymo į bylą įtraukti spėjamojo vaiko tėvo giminaičius tiek pagal tiesiąją aukštutinę bei žemutinę, tiek pagal šalutinę giminystę, taip pat nustatyti, ar asmuo, kuris pripažino esąs vaiko tėvas, vienas ar kartu su vaiko motina išlaikė vaiką. 4. Teismas neišsiaiškino liudytojų skirtingų parodymų priežasčių, neįvertino byloje esančių įrodymų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai bei nepasiūlė ieškovei pateikti papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos buvusią gyvenamąją vietą, taip pažeidė CPK 58 ir 65 straipsnių reikalavimus. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistus. Ieškovė savo prašymą grindžia šiais argumentais: 1. Atsakovu šioje byloje galėtų būti tik J. Remeikos turto paveldėtojai, tačiau tokių, išskyrus ieškovę, nėra. Tretieji asmenys nėra J. Remeikos giminės ir negali pretenduoti į jo turtą kaip įpėdiniai, jie neturi teisės ginčyti ieškovės ir J. Remeikos giminystės, todėl pagrįstai nenurodyti atsakovais. Ginčas tarp ieškovės ir asmenų, šioje byloje esančių trečiaisiais asmenimis, yra kilęs dėl žemės kitoje byloje. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2 nuostatų, įpareigojančių bylose dėl tėvystės fakto ar tėvystės pripažinimo fakto nustatymo į bylą įtraukti spėjamojo vaiko tėvo giminaičius, nes tokių giminaičių, galinčių pretenduoti atkurti nuosavybės teises į J. Remeikos turtą, be ieškovės, daugiau nėra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Kasatorės argumentai, liečiantys giminystės santykių fakto nustatymą, yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimai (CPK 358 str. 1 d. ). Giminystės santykių faktą galima nustatyti visais atvejais, kai toks faktas sukelia teisinius padarinius. Šioje byloje ieškovė, įsiteisinusi tėvystę, siekia atstatyti nuosavybės teises į tėvui priklausiusias žemes. Šie teisiniai padariniai paliečia kitų asmenų, byloje patrauktų trečiaisiais asmenimis, interesus, nes jie ginčija ieškovės siekiamų atkurti nuosavybės teisių apimtis, įrodinėdami, jog 1940 metais iš J-o Remeikos buvo pirktas 54 ha žemės sklypas. Ginčas kilo ne dėl giminystės santykių buvimo ar nebuvimo, o dėl tokių faktų sukeliamų teisinių pasekmių, t. y. dėl konkrečių subjektinių teisių, atsirasiančių ieškovei nustačius giminystės santykių faktą. Kolegija konstatuoja, kad CPK 271 str. 3 d. taikoma ir bylos nagrinėjamos ieškininės teisenos tvarka, kai kyla ginčas tarp suinteresuotų asmenų ne tik dėl paties prašomo nustatyti juridinio fakto, bet ir dėl šiuo faktu siekiamų sukurti teisinių padarinių. Kasatorė ir kiti asmenys, pretenduojantys atkurti nuosavybės teises į jos ir V-lovo bei B-iaus Šveikauskų galimai nupirktą žemę (teisminiai ginčai dėl šių teisių nebaigti), byloje dėl tėvystės nustatymo turėjo būti patraukti atsakovais. CPK 39 straipsnis numato trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, procesinę padėtį. Ši procesinė padėtis yra prilyginama šalies procesinei padėčiai, o trečiųjų asmenų procesinės padėties ypatumai, numatyti CPK 39 straipsnio 2 dalyje, kasatorės procesinių teisių įgyvendinimui šioje byloje nebuvo reikšmingi. Teisėjų kolegija šiuo atveju nekonstatavo tokio pobūdžio procesinės teisės normų pažeidimo, kuris būtų turėjęs įtakos neteisėtiems sprendimui ir nutarčiai priimti (CPK 3542 str. 2 d. ). Ieškovė gimė 1923 metais Kražių parapijoje. Tėvų ir vaikų teisių bei pareigų atsiradimo pagrindus tuo metu, toje vietovėje reguliavo Civilinių įstatymų sąvado X tomo pirmosios knygos antrasis skyrius. Šio skyriaus pirmojo perskyrimo trečioji skirtis numatė pavainikių institutą. Pavainikiais buvo laikomi vaikai, pagimdyti netekėjusios, atsiradę iš svetimavimo arba pagimdyti mirus motinos vyrui, panaikinus santuoką arba pripažinus ją netikra, kada nuo šių įvykių dienos iki kūdikio gimimo dienos praėjo daugiau kaip trys šimtai šešios dienos (Civilinių įstatymų sąvado X tomo 132 straipsnis). Tokie vaikai Lietuvoje buvo laikomi neteisėtais. Civilinių įstatymų sąvado X tomo pirmosios knygos antrojo skyriaus pirmojo perskyrimo ketvirtoji skirtis reglamentavo vaikų įteisinimo pagrindus ir tvarką. Vaikai buvo įteisinami tėvams susituokus ir teismine tvarka. Prašyti įteisinti galėjo ir patys vaikai, kurių gimdytojai jau mirę. Įteisinimas suteikė įteisintiems vaikams visas giminės bei paveldėjimo teises, priderančias teisėtiems vaikams. Kolegija konstatuoja, kad asmenų, kurie yra gimę Lietuvoje iki 1940 metų, kilmės klausimai sprendžiami vadovaujantis teisinių santykių susiklostymo vietoje tuo metu galiojusiais teisės aktais. Šie teisės aktai taikomi vadovaujantis taikymo metu galiojančiomis civilinio proceso normomis. Teismai, nustatydami ieškovės kilmę iš J-o Remeikos, be pakankamo teisinio pagrindo vadovavosi 1969 m. gruodžio 2 d. įsako ,,Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos” 10 straipsniu, nes ieškovė gimė Civilinių įstatymų sąvado galiojimo metu. Kadangi bylos faktinės aplinkybės nustatytos, kasacinės instancijos teismas pritaiko tinkamą teisės normą. Atsižvelgiant į Civilinių įstatymų sąvado X tomo normas, reglamentavusias pavainikių ir jų tėvų santykius, kolegija konstatuoja, kad pavainikiui įteisinti būtini juridiškai reikšmingi faktai: pavainikio tėvas turi dengti jo išlaikymo išlaidas (Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1324 straipsnis), jį pripažinti, giminė turi neginčyti jo įteisinimo, jo gimimo patvirtinimo dokumentuose nėra nurodytas tėvas. Teismai nustatė, kad J-a- Remeika pripažino ieškovę esant jo dukra, teikdavo ieškovę auginantiems asmenims materialinę paramą. J-o Remeikos sesers Anelės dukros laiko ją pussesere. Kitų asmenų parodymai, kad J. Remeika turėjo kitą pavainikę, nepaneigė ieškovės prašomo nustatyti fakto, nes jų parodymai liečia kitą J-o Remeikos gyvenimo laikotarpį, t. y. po santuokos sudarymo. Santuokoje šis asmuo vaikų neturėjo, o liudytojų minimas asmuo Zosė Stanevičiūtė (Belaglovienė) yra mirusi. Kolegija konstatuoja, kad teismų nustatyti faktai sudaro teisinį pagrindą taikyti vaiko, gimusio pavainikiu, įteisinimo institutą ir pripažinti, kad Liudovikos Bielskienės, gimusios 1923 metais, tėvas yra J-a- Remeika. Teismai apskųstais sprendimu ir nutartimi tenkino ieškovės prašymą, kuris atitinka aiškinamų teisės normų esmę, todėl kolegija palieka galioti šiuos teismų procesinius dokumentus (CPK 3542 str. 2 d. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir CPK 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Kelmės rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistus. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |