Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5299: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 24. Dėl ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lių

In­dė­lių ir ki­tų grą­žin­ti­nų
lė­šų pri­ėmi­mas į klien­tams ati­da­ry­tas są­skai­tas, šių są­skai­tų tvar­ky­mas,
mo­kė­ji­mo do­ku­men­tų (če­kių, ak­re­di­ty­vų, vek­se­lių ir kt. ) iš­lei­di­mas
į apy­var­tą ir ope­ra­ci­jų jais at­li­ki­mas yra ban­ko pro­fe­si­nė veik­la
(Ko­mer­ci­nių ban­kų įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 ir 4 punk­tas). B-­ko mo­kė­ji­mo
kor­te­lių, kaip elek­tro­ni­nio mo­kė­ji­mo ne­gry­nai­siais pi­ni­gais prie­mo­nių,
iš­lei­di­mas į apy­var­tą ir ope­ra­ci­jų jo­mis at­li­ki­mas pa­ten­ka į ban­ko
vyk­do­mos pro­fe­si­nės veik­los api­brė­ži­mą. B-­kui, iš­lei­du­siam mo­kė­ji­mo
kor­te­les ir at­lie­kan­čiam ope­ra­ci­jas jo­mis, ten­ka pa­rei­ga pa­si­rū­pin­ti
pa­ti­ki­mu, efek­ty­viu ir sau­giu at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis
sis­te­mos funk­cio­na­vi­mu. Įdieg­da­mas ne­pa­kan­ka­mai sau­gias sis­te­mas,
ne­už­tik­ri­nan­čias mo­kė­ji­mo kor­te­lių ap­sau­gos nuo pa­dir­bi­nė­ji­mo,
mo­kė­ji­mų nu­ro­dy­mams su­for­mu­luo­ti bū­ti­nų duo­me­nų ap­sau­gos, as­me­nų,
at­lie­kan­čių mo­kė­ji­mus, ta­pa­ty­bės nu­sta­ty­mo ir pan. , ir to­kias sis­te­mas
ad­mi­nist­ruo­da­mas, ban­kas pri­si­i­ma su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką.
Tuo at­ve­ju, kai ban­kas
vyk­do mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą, ku­ris tu­rė­jo bū­ti vyk­do­mas pa­tei­kus ban­ko
kor­te­lės tu­rė­to­jui iš­duo­tą mo­kė­ji­mo kor­te­lę, ne pa­gal šią kor­te­lę,
o pa­nau­do­jus ki­tą kor­te­lę ar­ba jos pa­kai­ta­lą ir dėl to kor­te­lės tu­rė­to­jui
bu­vo pa­da­ry­ti nuos­to­liai, to­kių nuos­to­lių naš­ta ten­ka ne ban­ko
klien­tui – kor­te­lės tu­rė­to­jui, bet ban­kui.
Sa­vo at­sa­ko­my­bę kor­te­lės tu­rė­to­jui ban­kas ga­li pa­ša­lin­ti vi­siš­kai
ar­ba iš da­lies, jei­gu įro­do, kad ben­dro po­bū­džio pa­rei­gą ga­ran­tuo­ti
mo­kė­ji­mo kor­te­lių pa­ti­ki­mą ap­sau­gą nuo pa­dir­bi­nė­ji­mo ban­kas tin­ka­mai
vyk­dė pa­gal įsta­ty­mą, ban­ko sta­tu­tą ar su­tar­tį ar­ba jei­gu įro­do,
kad nuos­to­liai ar jų da­lis at­si­ra­do dėl kor­te­lės tu­rė­to­jo kal­tės ar­ba
dėl ne­nu­ga­li­mos jė­gos.

                                                              Ci­vi­li­nė by­la Nr. 3K–3–390/2002
                                                                By­lų ka­te­go­ri­ja 39. 2. 1; 39. 2. 3;
39. 3;                                                                                                                  60; 94. 2






LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos var­du

2002 m.
va­sa­rio 20 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš
tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), A-o D-o
(pra­ne­šė­jas) ir E-i­di­jaus L-o,
sek­re­to­riau­jant Dia­nai
Jur­ge­le­vi­čiū­tei,
da­ly­vau­jant ieš­ko­vui
Žid­rū­nui Ša­pa­lui, ieš­ko­vo at­sto­vui ad­vo­ka­tui Min­dau­gui Šim­kū­nui,
at­sa­ko­vo at­sto­vams D-iui Ba­ra­naus­kui, ad­vo­ka­tei J. E. A-­mie­nei,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vo ak­ci­nės
ben­dro­vės Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m.
bir­že­lio 13 d. spren­di­mo per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal
ieš­ko­vo Žid­rū­no Ša­pa­lo ieš­ki­nį at­sa­ko­vui ak­ci­nei ben­dro­vei Lie­tu­vos
tau­po­ma­jam ban­kui dėl nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieško­vas Ž. Šapa­las
krei­pė­si į teis­mą su ieš­ki­niu, ku­ria­me nu­ro­dė, kad 1999 m. rug­pjū­čio
20 d. jis pa­si­ra­šė su at­sa­ko­vu mo­kė­ji­mo kor­te­lės iš­da­vi­mo ir ap­tar­na­vi­mo
su­tar­tį dėl „Ma­est­ro” kor­te­lės Nr. 6763 7600 3604 5014. 1999 m. rug­pjū­čio
26 d. į kor­te­lės są­skai­tą ieš­ko­vas gry­naisiais pi­ni­gais įne­šė 800 Lt,
o 1999 m. rug­pjū­čio 27 d. – 48 200 Lt. Iš ban­ko ata­skai­tų Ž. Ša­pa­las su­ži­no­jęs,
jog 1999 m. rug­pjū­čio 29 d. Len­ki­jo­je įvai­riuo­se ban­ko­ma­tuo­se iš kor­te­lės
są­skai­tos bu­vo pa­im­ti be­veik vi­si pi­ni­gai. Ta­čiau to­kių ope­ra­ci­jų
ieš­ko­vas tei­gė ne­at­li­kęs. B-­kas at­kur­ti nu­ra­šy­tą pi­ni­gų su­mą at­si­sa­kė.
To­kiu bū­du ieš­ko­vui bu­vo pa­da­ry­ti nuos­to­liai. To­dėl Ž. Ša­pa­las
teis­mo pra­šė iš­ieš­ko­ti iš at­sa­ko­vo AB Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko 48
423,52 Lt nuos­to­lių, su­si­da­riu­sių dėl ne­tei­sė­to lė­šų nu­ra­šy­mo.
Vil­niaus mies­to 2–asis
apy­lin­kės teis­mas 2001 m. ko­vo 26 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė ir pri­tei­sė
iš ieš­ko­vo Ž. Ša­pa­lo vals­ty­bės nau­dai 12,80 Lt paš­to iš­lai­dų. Ieš­ki­nys
at­mes­tas kon­sta­ta­vus, jog nė­ra at­sa­ko­vo dar­buo­to­jų ar jo pa­si­rink­tų
as­me­nų kal­tės, ne­pa­kan­ka­mo rū­pes­tin­gu­mo ar ati­du­mo dėl to, jog nuo
ieš­ko­vo kor­te­lės są­skai­tos Len­ki­jo­je bu­vo pa­im­ti 48 423,52 Lt.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka pa­gal ieš­ko­vo Ž. Ša­pa­lo ape­lia­ci­nį skun­dą,
2001 m. bir­že­lio 13 d. spren­di­mu Vil­niaus mies­to 2–ojo apy­lin­kės teis­mo
2001 m. ko­vo 26 d. spren­di­mą pa­nai­ki­no, o ieš­ko­vo Ž. Ša­pa­lo ieš­ki­nį
pa­ten­ki­no: pri­tei­sė iš AB Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko Ž. Ša­pa­lo nau­dai
48 423,52 Lt nuos­to­lių ir 900 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio. Taip pat ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas pri­tei­sė iš at­sa­ko­vo 2731,77 Lt žy­mi­nio mo­kes­čio
į vals­ty­bės pa­ja­mas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­sta­tė, jog tuo me­tu, kai
Bia­lys­to­ko mies­te, Len­ki­jo­je, Gdans­ko ban­ko ban­ko­ma­te bu­vo pa­ima­mi
ieš­ko­vo pi­ni­gai, at­sa­ko­vo iš­duo­ta kor­te­le tuo pa­čiu me­tu nau­do­jo­si
ieš­ko­vas Ž. Ša­pa­las Lie­tu­vo­je. Šių ap­lin­ky­bių at­sa­ko­vas ne­pa­nei­gė,
to­dėl teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad at­sa­ko­vas nu­ra­šė nuo ieš­ko­vo są­skai­tos
iš­lai­das, pa­da­ry­tas ap­mo­kė­jus ne ta kor­te­le, ku­rią at­sa­ko­vas bu­vo
iš­da­vęs ieš­ko­vui. Pa­gal 1999 m. rug­pjū­čio 20 d. ša­lių su­da­ry­tos su­tar­ties
4 punk­tą at­sa­ko­vas įsi­pa­rei­go­jo nu­ra­šy­ti nuo kor­te­lės są­skai­tos
tik tas iš­lai­das, ku­rios at­lik­tos ap­mo­kė­jus kor­te­le. Kor­te­lės sa­vi­nin­kas
yra ban­kas. Teis­mas iš at­sa­ko­vo at­sto­vų pa­aiš­ki­ni­mų ir liu­dy­to­jo
S. Ga­li­no pa­ro­dy­mų taip pat nu­sta­tė, jog pa­imant pi­ni­gus iš ban­ke
esan­čios są­skai­tos ban­ko­ma­te bei at­lie­kant mo­kė­ji­mus ki­to­se vie­to­se
bū­ti­na nau­do­ti kor­te­lę, t. y. vien ži­nant tik PIN ko­dą pi­ni­gų iš są­skai­tos
pa­im­ti ne­ga­li­ma. To­kiu bū­du teis­mas pri­pa­ži­no, jog at­sa­ko­vas ne­tei­sė­tai,
pa­žeis­da­mas 1999 m. rug­pjū­čio 20 d. su­tar­tį, nu­ra­šė nuo ieš­ko­vo kor­te­lės
są­skai­tos pi­ni­gų su­mas. N-s pi­ni­gai Len­ki­jo­je bu­vo pa­im­ti pa­nau­do­jant
PIN ko­dą, ku­ris, at­sa­ko­vo tei­gi­mu, tu­rė­jo bū­ti ži­no­mas tik ieš­ko­vui,
teis­mas nu­ro­dė, jog at­sa­ko­vas ne­įro­dė, kad pi­ni­gai pa­im­ti nau­do­jant
PIN ko­dą kar­tu su at­sa­ko­vo kor­te­le ar kad pats ieš­ko­vas tu­rė­jo įta­kos
gin­čo pi­ni­gų su­mos pa­ė­mi­mui nuo są­skai­tos (CPK 58 straips­nis). Teis­mas
at­me­tė at­sa­ko­vo ar­gu­men­tą, kad nė­ra AB Lie­tu­vos tau­po­mo­jo ban­ko
kal­tės nu­ra­šant lė­šas nuo ieš­ko­vo są­skai­tos. Pri­pa­žin­ta, jog ban­kas
su­tar­ti­mi įsi­pa­rei­go­jo at­lik­ti pi­ni­gų nu­ra­šy­mo ope­ra­ci­ją, to­dėl
jis pri­va­lė­jo nau­do­ti įran­gą bei at­lik­ti veiks­mus, ku­rie už­tik­rin­tų,
kad pi­ni­gų nu­ra­šy­mo nuo są­skai­tos ope­ra­ci­ja bū­tų at­lie­ka­ma tik
nau­do­jant at­sa­ko­vo iš­duo­tą mo­kė­ji­mo kor­te­lę.
Ka­sa­ci­niu skun­du at­sa­ko­vas
AB Lie­tu­vos tau­po­ma­sis ban­kas pra­šo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. bir­že­lio 13 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti
ir per­duo­ti by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo Vil­niaus mies­to 2–ajam apy­lin­kės
teis­mui. Ne­su­ti­ki­mą su skun­džia­mu ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
spren­di­mu ka­sa­to­rius grin­džia to­kiais mo­ty­vais:
1. Teis­mas pa­žei­dė
1964 m. lie­pos 7 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so 231
straips­nio rei­ka­la­vi­mus, per­kel­da­mas įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gą at­sa­ko­vui.
1999 m. rug­pjū­čio 20 d. ša­lių pa­si­ra­šy­tos kor­te­lės iš­da­vi­mo ir ap­tar­na­vi­mo
su­tar­ties 8 punk­te nu­ro­dy­ta, kad kor­te­lės są­skai­tų sa­vi­nin­kai pa­den­gia
vi­sas iš­lai­das, at­lik­tas kor­te­le nau­do­jant PIN ko­dą, t. y. as­mens
iden­ti­fi­ka­vi­mo ko­dą, nau­do­ja­mą vie­toj pa­ra­šo au­to­ma­ti­niuo­se
kor­te­lės pri­ėmi­mo apa­ra­tuo­se. Ieš­ko­vas teis­me pa­tvir­ti­no, kad PIN
ko­dą ga­vo už­kli­juo­ta­me vo­ke, ku­ris ne­bu­vo pa­žeis­tas. Nuo šio mo­men­to
vi­sa at­sa­ko­my­bė už PIN ko­do slap­tu­mo ap­sau­gą, re­mian­tis mi­nė­tos
su­tar­ties 3 punk­tu, per­ėjo ieš­ko­vui. Teis­mo iš­va­da, kad at­sa­ko­vas
ne­įro­dė, jog pa­im­ti pi­ni­gai pa­nau­do­jant at­sa­ko­vo kor­te­lę kar­tu
su PIN ko­du ar pats ieš­ko­vas tu­rė­jo įta­kos gin­čo pi­ni­gų nu­ė­mi­mui
nuo jo są­skai­tos, prieš­ta­rau­ja ga­lio­ju­sioms tei­sės nor­moms.
2. Teis­mas, kon­sta­ta­vęs,
jog vien tik nau­do­jant PIN ko­dą pri­ėmi­mo apa­ra­tuo­se pa­im­ti pi­ni­gus
nė­ra ga­li­my­bės, ne­tei­sin­gai įver­ti­no PIN ko­do reikš­mę. Šio ko­do pa­skir­tis
– už­kirs­ti ga­li­my­bę ne kor­te­lės są­skai­tos sa­vi­nin­kui pa­si­im­ti
gry­nuo­sius pi­ni­gus iš ban­ko­ma­to.
3. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 1997 m. bir­že­lio 13 d. nu­ta­ri­mo Nr. 5 2. 2 punk­te nu­ro­dy­ta,
kad teis­mo spren­di­mas ne­ga­li bū­ti pa­grįs­tas prie­lai­do­mis apie by­los
ap­lin­ky­bes. Ka­sa­to­rius ma­no, kad tas fak­tas, jog gin­čo pi­ni­gų su­ma
nu­ra­šy­ta už iš­lai­das, at­lik­tas pa­nau­do­jant ne at­sa­ko­vo iš­duo­tą
kor­te­lę, ga­li bū­ti nu­sta­ty­tas tik iš­kė­lus bau­džia­mą­ją by­lą ir at­li­kus
ati­tin­ka­mus pro­ce­si­nius veiks­mus.
4. Teis­mo iš­va­da, kad
mo­kė­ji­mo kor­te­lė ne­pa­kan­ka­mai ap­sau­go­ta nuo pa­dir­bi­nė­ji­mo, nes
jo­je nė­ra nau­do­ja­mos mik­ro­sche­mos, ne­pa­grįs­ta. Kor­te­lės ga­mi­na­mos
nau­do­jant vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ap­ro­buo­tą įran­gą ir re­mian­tis
griež­tais Eu­ro­pos Są­jun­gos mo­kė­ji­mo kor­te­lių ko­ky­bės ir ap­sau­gos
rei­ka­la­vi­mais, ku­riuo­se mik­ro­sche­mos pa­nau­do­ji­mas ne­nu­ma­ty­tas.
An­tra ver­tus, iš­ki­lus pa­na­šaus po­bū­džio klau­si­mams, ku­rių spren­di­mui
rei­ka­lin­gos spe­cia­lios ži­nios, į juos ga­lė­tų at­sa­ky­ti tik teis­mo pa­skir­ta
eks­per­ti­zė.
5. Ieš­ko­vas, ne­tu­rė­da­mas
nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir le­ga­lių pa­ja­mų, į mo­kė­ji­mo kor­te­lės
są­skai­tą įne­šė 49 000 Lt, o po dvie­jų die­nų, pa­nau­do­jant tik vie­nam
ieš­ko­vui ži­no­mą PIN ko­dą, Len­ki­jo­je pa­ima­ma be­veik tiks­li įneš­ta
pi­ni­gų su­ma (48 423,52 Lt) ir net ne­ban­do­ma nuim­ti dau­giau. Kitą die­ną
pa­tik­ri­na­mas są­skai­tos li­ku­tis, jo­kių klau­si­mų ne­ky­la ir tik pra­ėjus
10 die­nų, t. y. lai­ko tar­pui, per ku­rį yra sau­go­mi vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­rų
prie ban­ko­ma­tų įra­šai, krei­pia­ma­si į ban­ką. Ši ieš­ko­vo as­mens ir jo
at­lik­tos vei­kos cha­rak­te­ris­ti­ka vi­siš­kai ne­su­de­ri­na­ma su nau­jo­jo
Ci­vi­li­nio ko­dek­so 1. 5 straips­nio nuo­sta­to­mis ci­vi­li­nių tei­si­nių
san­ty­kių sub­jek­tams įgy­ven­di­nant sa­vo tei­ses ir pa­rei­gas veik­ti pa­gal
tei­sin­gu­mo, pro­tin­gu­mo ir są­ži­nin­gu­mo rei­ka­la­vi­mus. Šiais kri­te­ri­jais
pri­va­lė­jo va­do­vau­tis ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas.
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį
skun­dą CPK 356 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka ne­gau­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė
yra ga­li­ma tik esant vi­soms bū­ti­no­sioms jos są­ly­goms: ne­tei­sė­tiems
veiks­mams, ža­lai (nuos­to­liams), prie­žas­ti­niam ry­šiui tarp ne­tei­sė­tų
veiks­mų ir ža­los (nuos­to­lių) bei pri­va­lan­čio at­sa­ky­ti sub­jek­to kal­tei.
Skir­tin­gai nei bau­džia­mo­jo­je ar ad­mi­nist­ra­ci­nė­je tei­sė­je, ci­vi­li­nė­je
tei­sė­je as­mens veiks­mai ga­li bū­ti pri­pa­žin­ti ne­tei­sė­tais ne tik
tais at­ve­jais, kai šiais veiks­mais pa­žei­džia­mas tie­sio­giai įsta­ty­me
įtvir­tin­tas drau­di­mas, bet ir ta­da, kai as­muo ne­vyk­do ar ne­tin­ka­mai
vyk­do su­tar­ty­je nu­ma­ty­tą pa­rei­gą ar net kai pa­žei­džia ben­dro po­bū­džio
pa­rei­gą, ten­kan­čią vi­siems ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių da­ly­viams
elg­tis ati­džiai ir rū­pes­tin­gai. Ka­dan­gi ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės po­bū­dis
yra la­biau kom­pen­sa­ci­nis nei bau­džia­ma­sis, kal­tė, kaip ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės
są­ly­ga, ver­ti­na­ma pa­gal ob­jek­ty­vius kri­te­ri­jus – tam tik­ro as­me­nų
el­ge­sio kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je stan­dar­tus. Ža­los (nuos­to­lių) pa­da­ry­mas
ne­tei­sė­tais veiks­mais yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das lai­ky­ti, jog kal­tė
nu­sta­ty­ta, nes CK 231 straips­nis įtvir­ti­no pa­žei­du­sio prie­vo­lę as­mens
kal­tės pre­zump­ci­ją. Tik sko­li­nin­kui įro­džius sa­vo ne­kal­tu­mą, ga­li
bū­ti pri­pa­žįs­ta­ma, jog ci­vi­li­nė at­sa­ko­my­bė jam ne­tai­ky­ti­na.
Spren­džiant, ar sko­li­nin­ko kal­tė pa­si­reiš­kė, tai­ky­ti­ni ati­daus ir
rū­pes­tin­go as­mens el­ge­sio kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je kri­te­ri­jai.
Tai, su ko­kio ati­daus ir rū­pes­tin­go as­mens el­ge­siu ly­gin­ti­nas sko­li­nin­ko
el­ge­sys, nu­sta­to­ma vi­sų pir­ma įver­ti­nus, ar šis el­ge­sys reiš­kė­si
pro­fe­si­nė­je veik­lo­je, nes pro­fe­si­nei veik­lai pa­pras­tai ke­lia­mi
griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai. As­mens ati­du­mo bei rū­pes­tin­gu­mo ly­gis
šio­je veik­lo­je lai­ky­ti­nas aukš­tes­niu nei bet ku­rio­je ki­to­je veik­lo­je.
To­dėl ar sko­li­nin­kas el­gė­si ne­tei­sė­tai ir ar jis kal­tas dėl ža­los (nuos­to­lių)
at­si­ra­di­mo tuo at­ve­ju, kai ža­la (nuos­to­liai) at­si­ra­do iš pro­fe­si­nės
sko­li­nin­ko veik­los, tu­ri bū­ti nu­sta­to­ma įver­ti­nus ne tik sko­li­nin­ko
el­ge­sio ati­ti­ki­mą kon­kre­čioms įsta­ty­mo ar su­tar­ties nuo­sta­toms, bet
ir ti­kė­ti­ną rū­pes­tin­go ir ati­daus kon­kre­čios rū­šies pro­fe­sio­na­lo
el­ge­sį ati­tin­ka­mo­je si­tu­a­ci­jo­je.
Už­tik­ri­nant pri­va­čiu
ka­pi­ta­lu ir pri­va­čia ini­cia­ty­va pa­rem­tos eko­no­mi­nės sis­te­mos ir
ci­vi­li­nės apy­var­tos sta­bi­lu­mą, ban­kų veik­la grin­džia­ma sta­bi­lu­mo,
pa­ti­ki­mu­mo, efek­ty­vu­mo ir sau­gu­mo prin­ci­pais (Ko­mer­ci­nių ban­kų
įsta­ty­mo 1 straips­nio 1 da­lis). Šie prin­ci­pai for­muo­ja aukš­tus ban­ko
veik­los, kaip at­ski­ros pro­fe­si­nės veik­los rū­šies, ap­dai­ru­mo ir rū­pes­tin­gu­mo
stan­dar­tus. B-­ko, kaip spe­cia­li­zuo­tos fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos,
pa­rei­ga pro­fe­si­nė­je veik­lo­je elg­tis ap­dai­riai ir rū­pes­tin­gai ap­ima
ben­drą­ją ban­ko pa­rei­gą ga­ran­tuo­ti šios veik­los pa­ti­ki­mu­mą, efek­ty­vu­mą
ir sau­gu­mą. Ko­mer­ci­nių ban­kų įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lis nu­ro­do,
jog ban­kas, vers­da­ma­sis in­dė­lių bei ki­tų grą­žin­ti­nų lė­šų pri­ėmi­mu
ir pa­sko­lų tei­ki­mu, pri­si­i­ma su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką ir at­sa­ko­my­bę.
Ri­zi­kos ir at­sa­ko­my­bės pri­si­ė­mi­mas reiš­kia, jog ban­kui ten­ka ga­li­mų
ža­los (nuos­to­lių), ky­lan­čių iš jo veik­los dėl ne­pa­kan­ka­mo šios veik­los
pa­ti­ki­mu­mo, efek­ty­vu­mo ir sau­gu­mo, naš­ta. To­dėl ban­ko ci­vi­li­nė
at­sa­ko­my­bė ga­li kil­ti ne tik dėl to, jog ban­kas at­li­ko ko­kius nors ne­tei­sė­tus
veiks­mus, ku­riais pa­žei­dė įsta­ty­mą ar su­tar­tį, bet ir dėl to, jog pa­žei­dė
ben­drą­ją ban­ko pa­rei­gą už­tik­rin­ti pa­kan­ka­mą sa­vo vyk­do­mos veik­los
pa­ti­ki­mu­mą, efek­ty­vu­mą ir sau­gu­mą, kad ža­la (nuos­to­liai) ne­at­si­ras­tų.
To­kios po­zi­ci­jos, pa­grįs­tos pa­ti­ki­mos ir sau­gios ban­ki­nin­kys­tės
stan­dar­tų įver­ti­ni­mu, aiš­ki­nant ban­kų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės prin­ci­pus
nuo­sek­liai lai­ko­si Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas (žr. Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. gruo­džio 13 d. nu­tar­tį, pri­im­tą by­lo­je UAB „Vi­le­ka” v. AB
ban­kas „Sno­ras”, by­los Nr. 3K–3–1345/2000, bylų ka­te­go­ri­ja 43 ir
2001 m. bir­že­lio 13 d. nu­tar­tį, pri­im­tą by­lo­je A. Tok­ha­dze v. AB
ban­kas „Sno­ras”, bylos Nr. 3K–3–645/2001, bylų ka­te­go­ri­ja 58; 94. 2;
103).
In­dė­lių ir ki­tų grą­žin­ti­nų
lė­šų pri­ėmi­mas į klien­tams ati­da­ry­tas są­skai­tas, šių są­skai­tų tvar­ky­mas,
mo­kė­ji­mo do­ku­men­tų (če­kių, ak­re­di­ty­vų, vek­se­lių ir kt. ) iš­lei­di­mas
į apy­var­tą ir ope­ra­ci­jų jais at­li­ki­mas yra ban­ko pro­fe­si­nė veik­la
(Ko­mer­ci­nių ban­kų įsta­ty­mo 25 straips­nio 1 ir 4 punk­tas). B-­ko mo­kė­ji­mo
kor­te­lių, kaip elek­tro­ni­nio mo­kė­ji­mo ne­gry­nai­siais pi­ni­gais prie­mo­nių,
iš­lei­di­mas į apy­var­tą ir ope­ra­ci­jų jo­mis at­li­ki­mas pa­ten­ka į ban­ko
vyk­do­mos pro­fe­si­nės veik­los api­brė­ži­mą. B-­kui, iš­lei­du­siam mo­kė­ji­mo
kor­te­les ir at­lie­kan­čiam ope­ra­ci­jas jo­mis, ten­ka pa­rei­ga pa­si­rū­pin­ti
pa­ti­ki­mu, efek­ty­viu ir sau­giu at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis
sis­te­mos funk­cio­na­vi­mu. Įdieg­da­mas ne­pa­kan­ka­mai sau­gias sis­te­mas,
ne­už­tik­ri­nan­čias mo­kė­ji­mo kor­te­lių ap­sau­gos nuo pa­dir­bi­nė­ji­mo,
mo­kė­ji­mų nu­ro­dy­mams su­for­mu­luo­ti bū­ti­nų duo­me­nų ap­sau­gos, as­me­nų,
at­lie­kan­čių mo­kė­ji­mus, ta­pa­ty­bės nu­sta­ty­mo ir pan. , ir to­kias sis­te­mas
ad­mi­nist­ruo­da­mas ban­kas pri­si­i­ma su tuo su­si­ju­sią ri­zi­ką.
Tie­sio­gi­nio, ne­nau­do­jant
In­ter­ne­to ir ki­tų dis­tan­ci­nio at­si­skai­ty­mo bū­dų, at­si­skai­ty­mo
mo­kė­ji­mo kor­te­le es­mė yra ta, kad mo­kė­ji­mą ban­kas at­lie­ka tik pa­tei­kus
jo iš­duo­tą mo­kė­ji­mo kor­te­lę, kaip elek­tro­ni­nio at­si­skai­ty­mo prie­mo­nę,
ir su­for­mu­la­vus ban­kui kon­kre­tų mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą – iš­mo­kė­ti mo­kė­ji­mo
ga­vė­jo nau­dai tam tik­rą pi­ni­gų su­mą. Mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mui pa­tvir­tin­ti
ga­li taip pat bū­ti nu­ma­to­mos pa­pil­do­mos at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo
kor­te­le pa­ti­ki­mu­mo ir ap­sau­gos prie­mo­nės (mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mo bū­ti­nie­ji
rek­vi­zi­tai): rei­ka­la­vi­mas mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą su­da­ran­čiam as­me­niui
pa­teik­ti kor­te­lės tu­rė­to­jo as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą,
rei­ka­la­vi­mas kor­te­lės tu­rė­to­jui mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą pa­tvir­tin­ti
sa­vo pa­ra­šu ra­šy­ti­nia­me do­ku­men­te ar elek­tro­ni­niu pa­ra­šu – įve­dant
į at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­le ter­mi­na­lą ar ban­ko­ma­tą tam tik­rą
duo­me­nų se­ką, ku­ri pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti ži­no­ma tik kor­te­lės tu­rė­to­jui
(PIN ko­dą) (PIN angl. – per­so­nal iden­ti­fi­ca­tion num­ber) ir pan.
Ta­čiau šie mo­kė­ji­mo kor­te­le nu­ro­dy­mo rek­vi­zi­tai ne­eli­mi­nuo­ja bū­ti­ny­bės
for­muo­jant mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą pa­teik­ti ban­ko iš­duo­tą kor­te­lę, nes
ji yra pa­grin­di­nė ir bū­ti­no­ji tie­sio­gi­nio at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo
kor­te­le prie­mo­nė. B-­kas pri­va­lo už­tik­rin­ti mo­kė­ji­mo kor­te­lių ap­sau­gą
nuo klas­to­ji­mo. Ri­zi­ka, kad mo­kė­ji­mas bus at­lik­tas pa­gal su­klas­to­tą
kor­te­lę ar jos pa­kai­ta­lą, ten­ka ban­kui. To­dėl tuo at­ve­ju, kai ban­kas
vyk­do mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą, ku­ris tu­rė­jo bū­ti vyk­do­mas pa­tei­kus ban­ko
kor­te­lės tu­rė­to­jui iš­duo­tą mo­kė­ji­mo kor­te­lę, ne pa­gal šią kor­te­lę,
o pa­nau­do­jus ki­tą kor­te­lę ar jos pa­kai­ta­lą, ir dėl to kor­te­lės tu­rė­to­jui
bu­vo pa­da­ry­ti nuos­to­liai, to­kių nuos­to­lių naš­ta ten­ka ne ban­ko
klien­tui – kor­te­lės tu­rė­to­jui, bet ban­kui. Sa­vo at­sa­ko­my­bę kor­te­lės
tu­rė­to­jui ban­kas ga­li pa­ša­lin­ti vi­siš­kai ar­ba iš da­lies, jei­gu įro­do,
kad ben­dro po­bū­džio pa­rei­gą ga­ran­tuo­ti mo­kė­ji­mo kor­te­lių pa­ti­ki­mą
ap­sau­gą nuo pa­dir­bi­nė­ji­mo ban­kas tin­ka­mai vyk­dė pa­gal įsta­ty­mą,
ban­ko sta­tu­tą ar­ su­tar­tį arba jei­gu įro­do, kad nuos­to­liai ar­ba jų da­lis
at­si­ra­do dėl kor­te­lės tu­rė­to­jo kal­tės ar­ba dėl ne­nu­ga­li­mos jė­gos.
Ap­lin­ky­bės, jog mo­kė­ji­mas
bu­vo at­lik­tas lai­kan­tis ki­tų bū­ti­nų­jų mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mo rek­vi­zi­tų
– mo­kė­ji­mo pa­ti­ki­mu­mo ir ap­sau­gos prie­mo­nių (mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą
tu­rin­čio tei­sę su­for­mu­luo­ti as­mens duo­me­nų ar jo ta­pa­ty­bės do­ku­men­to
pa­nau­do­ji­mas, tu­rin­čio tei­sę pa­si­ra­šy­ti as­mens pa­si­ra­šy­mas ra­šy­ti­nė­je
są­skai­to­je, tin­ka­mo elek­tro­ni­nio pa­ra­šo pa­nau­do­ji­mas ir pan. ), ga­li
tu­rė­ti įta­kos ver­ti­nant, ar nė­ra ap­lin­ky­bių, vi­siš­kai ar iš da­lies
pa­ša­li­nan­čių ban­ko at­sa­ko­my­bę kor­te­lės tu­rė­to­jui. Ta­čiau vien
tas fak­tas, kad mo­kė­ji­mas ati­ti­ko vi­sus bū­ti­nuo­sius mo­kė­ji­mo kor­te­le
rek­vi­zi­tus, pats sa­vai­me ne­pa­ša­li­na ban­ko at­sa­ko­my­bės. Pir­ma, ne
klien­tas, o bū­tent ban­kas pa­gal įsta­ty­mą pri­si­i­ma nuos­to­lių, su­si­ju­sių
su jo vyk­do­ma mo­kė­ji­mų kor­te­lių iš­lei­di­mo į apy­var­tą ir ope­ra­ci­jų
jo­mis at­li­ki­mo veik­la, ri­zi­ką. An­tra, ri­zi­kos pri­si­ė­mi­mas su­po­nuo­ja
ban­ko pa­rei­gą rū­pin­tis at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis sis­te­mos
pa­ti­ki­mu­mu, efek­ty­vu­mu ir sau­gu­mu bei bū­ti bud­riam, vyk­dant ope­ra­ci­jas
su mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis, su­da­ro pa­grin­dą ban­ko at­sa­ko­my­bei ne tik
už ne­pa­kan­ka­mą pa­čių mo­kė­ji­mo kor­te­lių ap­sau­gą, bet ir už ne­pa­kan­ka­mą
mo­kė­ji­mo ban­ko kor­te­lė­mis sis­te­mos pa­ti­ki­mu­mą ir ap­sau­gą, ne­pa­kan­ka­mai
pa­ti­ki­mų ir sau­gių bū­ti­nų­jų mo­kė­ji­mo rek­vi­zi­tų nu­sta­ty­mą, at­si­skai­ty­mo
sis­te­mos pa­ti­ki­mu­mo ir sau­gu­mo prie­mo­nių pa­nau­do­ji­mo kon­tro­lę
ir už tų prie­mo­nių, ku­rias įdie­gė pats ban­kas, sau­gu­mą. Tre­čia, įro­di­nė­ji­mo
naš­ta (onus pro­ban­di) ci­vi­li­nia­me pro­ce­se pa­skirs­to­ma at­si­žvel­giant
į ci­vi­li­nė­je tei­sė­je ga­lio­jan­čią ben­drą­ją ci­vi­li­nių tei­si­nių
san­ty­kių da­ly­vių są­ži­nin­gu­mo pre­zump­ci­ją ir į tai, ku­ri iš ša­lių
tu­ri di­des­nių ga­li­my­bių įro­dy­ti ko­kias nors ap­lin­ky­bes. B-­kas ad­mi­nist­ruo­ja
ir kon­tro­liuo­ja at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mų kor­te­lė­mis sis­te­mą, tu­ri
rū­pin­tis jos sau­gu­mu, bū­ti ap­dai­rus ir rū­pes­tin­gas. Tuo tar­pu ban­ko
klien­tas jo­kios įta­kos at­si­skai­ty­mų mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis sis­te­mos
pa­ti­ki­mu­mui ir sau­gu­mui už­tik­rin­ti ne­tu­ri. Ad­mi­nist­ruo­da­mas ir
kon­tro­liuo­da­mas at­si­skai­ty­mo mo­kė­ji­mo kor­te­lė­mis sis­te­mą, įdieg­da­mas
jos ap­sau­gos prie­mo­nes, ban­kas tu­ri di­des­nes ga­li­my­bes įro­dy­ti,
kad mo­kė­ji­mo ban­ko kor­te­le ap­sau­gos prie­mo­nės įveik­tos ir for­muo­jant
mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą vi­si bū­ti­ni rek­vi­zi­tai pa­nau­do­ti dėl klien­to
kal­tės, ne­gu klien­tas įro­dy­ti, jog jo kal­tės ne­bu­vo. Siek­da­mas įro­dy­ti,
jog vi­si mo­kė­ji­mo ban­ko kor­te­le rek­vi­zi­tai bu­vo pa­nau­do­ti ir ap­sau­gos
prie­mo­nės neut­ra­li­zuo­tos su klien­to ži­nia ar dėl klien­to ne­rū­pes­tin­gu­mo
ar­ba ne­ap­dai­ru­mo, ban­kas tu­ri įro­dy­ti kon­kre­čius kor­te­lės tu­rė­to­jo
veiks­mus. Įro­di­nė­ji­mo naš­ta, jog mo­kė­ji­mo ban­ko kor­te­le ap­sau­gos
prie­mo­nės įveik­tos ne dėl kor­te­lės tu­rė­to­jo kal­tės, per­ke­lia­ma pa­čiam
kor­te­lės tu­rė­to­jui tik tuo at­ve­ju, kai nu­sta­to­ma, jog šios ap­sau­gos
prie­mo­nės ga­lė­jo bū­ti neut­ra­li­zuo­tos tik su kor­te­lės tu­rė­to­jo ži­nia
ar­ba dėl jo ne­at­sar­gu­mo. B-­kui įro­džius kor­te­lės tu­rė­to­jo kal­tę
dėl mo­kė­ji­mo kor­te­le ap­sau­gos prie­mo­nių įvei­ki­mo, o tuo at­ve­ju,
kai ne­kal­tu­mo įro­di­nė­ji­mo naš­ta ten­ka pa­čiam klien­tui, pas­ta­ra­jam
ne­įro­džius sa­vo ne­kal­tu­mo, at­si­žvel­giant į kor­te­lės tu­rė­to­jo kal­tės
laips­nį ban­kas ga­li bū­ti nuo at­sa­ko­my­bės vi­siš­kai ar­ba iš da­lies at­leis­tas
(CK 233 straips­nis).
Vie­nu iš at­si­skai­ty­mo
mo­kė­ji­mo kor­te­le rek­vi­zi­tų, ku­ris kar­tu ga­li bū­ti ir mo­kė­ji­mo pa­ti­ki­mu­mo
bei ap­sau­gos prie­mo­nė, pri­pa­žin­ti­nas elek­tro­ni­nis pa­ra­šas (PIN ko­das).
E-ek­tro­ni­nio pa­ra­šo (PIN ko­do) pa­nau­do­ji­mo at­si­skai­ty­mų me­tu at­ve­ju
įro­dy­mų naš­tos pa­skirs­ty­mas vyk­do­mas at­si­žvel­giant į šio elek­tro­ni­nio
pa­ra­šo sau­gu­mo ly­gį. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos elek­tro­ni­nio pa­ra­šo
įsta­ty­mo 8 straips­nio 1 da­lis nu­ro­do, kad elek­tro­ni­nis pa­ra­šas elek­tro­ni­niams
duo­me­nims tu­ri to­kią pat tei­si­nę ga­lią kaip ir pa­ra­šas ra­šy­ti­niuo­se
do­ku­men­tuo­se ir yra leis­ti­nas kaip įro­di­nė­ji­mo prie­mo­nė teis­me tik
tuo at­ve­ju, kai jis yra sau­gus elek­tro­ni­nis pa­ra­šas, su­kur­tas sau­gia
pa­ra­šo for­ma­vi­mo įran­ga ir pa­tvir­tin­tas ga­lio­jan­čiu kva­li­fi­kuo­tu
ser­ti­fi­ka­tu, ku­riems rei­ka­la­vi­mus nu­sta­to E-ek­tro­ni­nio pa­ra­šo
įsta­ty­mas (2 straips­nio 5, 11 ir 15 da­lys, 3 straips­nio 2 da­lis, 4
straips­nis, tre­čia­sis skir­snis). Dėl įsta­ty­me nu­ma­ty­tų sau­gaus elek­tro­ni­nio
pa­ra­šo, sau­gios elek­tro­ni­nio pa­ra­šo for­ma­vi­mo įran­gos ir kva­li­fi­kuo­to
ser­ti­fi­ka­to bei jo su­da­ry­to­jo sa­vy­bių da­ry­ti­na iš­va­da, kad ori­gi­na­laus
elek­tro­ni­nio pa­ra­šo pa­nau­do­ji­mo fak­tas ga­li pa­tvir­tin­ti elek­tro­ni­nio
pa­ra­šo pa­nau­do­ji­mą tik su jo tu­rė­to­jo ži­nia ar dėl šio as­mens ne­at­sar­gu­mo
tik to­kiu at­ve­ju, kai to­kio elek­tro­ni­nio pa­ra­šo pa­gal esa­mą tech­ni­kos
ly­gį ir dėl jo su­for­ma­vi­mo bei nau­do­ji­mo sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų iš
es­mės ne­ga­li­ma at­kur­ti be pa­si­ra­šan­čio as­mens ži­nios ar jo ne­at­sar­gu­mo.
Tai­gi tarp ban­ko ir kor­te­lės tu­rė­to­jo ki­lus gin­čui dėl PIN ko­do (elek­tro­ni­nio
pa­ra­šo) pa­nau­do­ji­mo įro­do­mo­sios reikš­mės, įro­dy­mus apie kon­kre­čius
kor­te­lės tu­rė­to­jo veiks­mus ar ne­vei­ki­mą, ku­rie pa­tvir­tin­tų PIN ko­do
(elek­tro­ni­nio pa­ra­šo) pa­nau­do­ji­mą su kor­te­lės tu­rė­to­jo ži­nia ar­ba
dėl jo ne­ap­dai­ru­mo ar ne­rū­pes­tin­gu­mo, tu­ri pa­teik­ti ban­kas. B-­kui
ten­ka pa­rei­ga įro­dy­ti ir ap­lin­ky­bę, jog bu­vo pa­nau­do­tas ori­gi­na­lus
PIN ko­das, t. y. toks elek­tro­ni­nis pa­ra­šas, ku­ris iden­ti­fi­kuo­ja kon­kre­tų
as­me­nį – ban­ko klien­tą. Pa­grin­das per­kel­ti įro­di­nė­ji­mo naš­tą kor­te­lės
tu­rė­to­jui dėl ne­tei­sė­to PIN ko­do (elek­tro­ni­nio pa­ra­šo) pa­nau­do­ji­mo
ga­li bū­ti kon­sta­tuo­ja­mas tik to­kiu at­ve­ju, kai pa­nau­do­tas ori­gi­na­lus
PIN ko­das (elek­tro­ni­nis pa­ra­šas), ku­rio pa­gal esa­mą tech­ni­kos ly­gį
ir dėl jo su­for­ma­vi­mo bei nau­do­ji­mo sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų ne­ga­li­ma
at­kur­ti be kor­te­lės tu­rė­to­jo ži­nios ar­ba jo ne­ap­dai­ru­mo ar ne­rū­pes­tin­gu­mo.
Tarp ša­lių su­da­ry­tos
ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lės iš­da­vi­mo ir ap­tar­na­vi­mo su­tar­ties 3 ir 8
punk­tais nu­sta­čius, jog PIN ko­du pa­tvir­tin­tos ope­ra­ci­jos lai­ko­mos
at­lik­tos tin­ka­mai, ir klien­tas vi­sa­da už jas at­sa­ko, PIN ko­dui su­teik­ta
di­des­nė reikš­mė nei pa­čiai kor­te­lei. Šio­mis su­tar­ties nuo­sta­to­mis
įtvir­tin­ta kor­te­le at­lik­tų mo­kė­ji­mų, pa­nau­do­jant PIN ko­dą, tei­sė­tu­mo
pre­zump­ci­ja ir ban­ko ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja dėl ga­li­mų to­kiais at­ve­jais
nuos­to­lių (ža­los) at­si­ra­di­mo klien­tui. Pa­žy­mė­ti­na, kad mi­nė­ta su­tar­tis
pa­gal iš anks­to ban­ko pa­reng­tą ti­pi­nę for­mą su­da­ry­ta klien­to (var­to­to­jo)
pri­si­jun­gi­mo bū­du. Tai­gi ga­li­mų nuos­to­lių, nau­do­jant at­si­skai­ty­mams
mo­kė­ji­mo kor­te­lę, at­si­ra­di­mo ri­zi­ka, taip pat įro­di­nė­ji­mo naš­ta
nu­sta­tant at­lik­tų mo­kė­ji­mų tei­sė­tu­mą bei ban­ko kal­tę, ku­ri pa­gal
įsta­ty­mus ten­ka ban­kui, stan­dar­ti­nė­mis su­tar­ties są­ly­go­mis ne­pa­grįs­tai
per­kel­ta ban­ko klien­tui (var­to­to­jui). B-­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lės iš­da­vi­mo
ir ap­tar­na­vi­mo su­tar­ti­mi ne tik ne­są­ži­nin­gai pa­neig­ta ban­ko kal­tės
pre­zump­ci­ja, bet ir ne­tei­sė­tai ap­ri­bo­ta bei pa­nai­kin­ta ban­ko ci­vi­li­nė
at­sa­ko­my­bė už klien­to (var­to­to­jo) tur­tui ga­li­mą pa­da­ry­ti ža­lą
ban­ko veik­lo­je. To­dėl nė­ra pa­grin­do va­do­vau­tis to­mis ša­lių su­da­ry­tos
ban­ko mo­kė­ji­mo kor­te­lės iš­da­vi­mo ir ap­tar­na­vi­mo su­tar­ties są­ly­go­mis,
ku­rios prieš­ta­rau­ja anks­čiau iš­dės­ty­tiems įsta­ty­muo­se įtvir­tin­tiems
ban­kų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės prin­ci­pams ir įro­di­nė­ji­mo naš­tos pa­skirs­ty­mo
by­lo­se, ku­rio­se spren­džia­mi ban­kų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės dėl jų
pro­fe­si­nė­je veik­lo­je klien­tams ki­lu­sių nuos­to­lių (ža­los), tai­syk­lėms
(CK 47 straips­nis, 2000 m. lie­pos 18 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio
ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo 4
straips­nio 4 da­lis, 45 straips­nis, 48 straips­nio 3 da­lis, nuo 2001 m. lie­pos
1 d. ga­lio­jan­čio Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ci­vi­li­nio ko­dek­so 1. 5
straips­nio 1 ir 4 da­lys).
Tiek pir­mo­sios, tiek
ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai by­lo­je iš­va­das pa­da­rė ne iki ga­lo
iš­ty­rę ir įver­ti­nę vi­sas tu­rin­čias reikš­mės by­lai ap­lin­ky­bes, ne­si­lai­ky­da­mi
anksčiau nu­ro­dy­tų įro­di­nė­ji­mo ir įro­dy­mų naš­tos pa­skirs­ty­mo to­kio
po­bū­džio by­lo­se tai­syk­lių.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas nu­ro­dė, kad Len­ki­jo­je 1999 m. rug­pjū­čio 29 d. pi­ni­gai pa­im­ti
nau­do­jant su­klas­to­tą kor­te­lę. Ta­čiau įro­dy­mų, iš ku­rių teis­mas ga­lė­tų
pa­da­ry­ti to­kią iš­va­dą, by­lo­je nė­ra. Teis­mas neiš­si­aiš­ki­no, ar pa­gal
Len­ki­jos ban­ko, ku­rio ban­ko­ma­tu bu­vo nau­do­ja­ma­si, UAB „Mo­kė­ji­mo
kor­te­lių sis­te­mos”, at­sa­ko­vo ir ki­tų as­me­nų už­fik­suo­tus bei iš­au­go­tus
duo­me­nis iš­vis įma­no­ma nu­sta­ty­ti gin­či­ja­mų tran­sak­ci­jų me­tu pa­nau­do­tos
kor­te­lės ta­pa­tu­mą, ar mi­nė­tų ir by­lo­je esan­čių duo­me­nų pa­grin­du
tu­rin­tys spe­cia­lių ži­nių as­me­nys ga­li šią ap­lin­ky­bę nu­sta­ty­ti, ar
at­sa­ko­vo ieš­ko­vui iš­duo­to ti­po „Ma­est­ro” kor­te­lę 1999 me­tais bu­vu­siu
tech­ni­niu ly­giu ga­li­ma bu­vo su­klas­to­ti, ar tai bu­vo įma­no­ma at­lik­ti
be pa­ties kor­te­lės tu­rė­to­jo ži­nios (pa­vyz­džiui, nau­do­jant kor­te­lę
įpras­tu bū­du ban­ko­ma­tuo­se, at­si­skai­tant kor­te­le už pre­kes ar pa­slau­gas).
Be to, ieš­ko­vas tik tei­gia, jog jis tu­ri ori­gi­na­lią mo­kė­ji­mo kor­te­lę,
bet pa­ti kor­te­lė ne­pa­teik­ta ir prie by­los ne­pri­dė­ta.
By­lą nag­ri­nė­ję teis­mai
nu­sta­tė, jog 1999 m. rug­pjū­čio 29 d. Gdans­ko ban­ko ban­ko­ma­tuo­se Bia­lys­to­ke
at­lie­kant mo­kė­ji­mus, ku­rių pa­grįs­tu­mą ieš­ko­vas gin­či­ja, bu­vo pa­nau­do­tas
ieš­ko­vui, kaip kor­te­lės tu­rė­to­jui, ban­ko su­teik­tas PIN ko­das. Šios
ap­lin­ky­bės tin­ka­mas nu­sta­ty­mas bei jos įro­do­mo­sios reikš­mės įver­ti­ni­mas
ir įro­dy­mų naš­tos dėl jos pa­skirs­ty­mas ga­lė­jo nu­lem­ti tei­sin­gą by­los
iš­spren­di­mą. Ta­čiau nei pir­mo­sios, nei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mai
ne­pa­tik­ri­no, ar ban­ko pa­teik­ti įro­dy­mai – tech­ni­nė do­ku­men­ta­ci­ja
– iš tie­sų pa­grin­džia ban­ko at­sto­vų tei­gi­nius, jog bu­vo pa­nau­do­tas
ori­gi­na­lus PIN ko­das, be to, jog jis iš pir­mo kar­to įves­tas tei­sin­gai.
Ne­įver­tin­tas ir PIN ko­do bei jo nau­do­ji­mo sau­gu­mo ly­gis, nors šio ly­gio
nu­sta­ty­mas tu­ri es­mi­nę įta­ką PIN ko­do pa­nau­do­ji­mo įro­do­ma­jai
reikš­mei nu­sta­ty­ti bei tin­ka­mai pa­skirs­ty­ti įro­dy­mų naš­tą dėl PIN
ko­do pa­nau­do­ji­mo tarp ša­lių.
Ne­iš­aiš­kin­tos taip
pat šios reikš­min­gos ap­lin­ky­bės: ko­kie duo­me­nys elek­tro­ni­niu for­ma­tu
bu­vo sau­go­mi ieš­ko­vui iš­duo­to­je „Ma­est­ro” mo­kė­ji­mo kor­te­lė­je,
ar pa­čio­je mo­kė­ji­mo kor­te­lė­je bu­vo įra­šy­tas są­skai­tos li­ku­tis,
ar at­si­skai­ti­nė­jant kor­te­le jo­je įra­šy­ti duo­me­nys kei­tė­si ir bū­tent
ko­kiu bū­du, ar at­si­skai­tant at­sa­ko­vo iš­duo­ta „Ma­est­ro” kor­te­le
Len­ki­jo­je 1999 me­tais su­ma kor­te­lė­je bu­vo re­zer­vuo­ja­ma ir pi­ni­gų
fak­tiš­kas nu­ra­šy­mas nuo „Ma­est­ro” kor­te­lės tu­rė­to­jo są­skai­tos at­lie­ka­mas
vė­liau, ar šios ope­ra­ci­jos bu­vo at­lie­ka­mos re­a­laus lai­ko re­ži­mu,
ar ta ap­lin­ky­bė, jog 1999 m. rug­pjū­čio 30 d. su jo tu­ri­ma kor­te­le pa­tik­ri­nęs
są­skai­tos li­ku­tį Vil­niu­je esan­čia­me at­sa­ko­vo fi­lia­le ieš­ko­vas su­ži­no­jo,
jog nuo jo są­skai­tos bu­vo nu­ra­šy­ta ne­ma­ža su­ma, ro­do, kad Len­ki­jo­je
bu­vo nau­do­ja­ma ori­gi­na­li at­sa­ko­vo iš­duo­ta kor­te­lė, ar tech­ni­niu
ly­giu bu­vo ga­li­my­bė at­si­skai­ty­mo „Ma­est­ro” kor­te­lė­mis sis­te­mo­se
1999 me­tais be kor­te­lės tu­rė­to­jo ži­nios ir jo ne­at­sar­gu­mo at­kur­ti
PIN ko­dą, ar duo­me­nys apie ne­tei­sin­gai įves­tą PIN ko­dą bu­vo fik­suo­ja­mi,
ar įma­no­ma nu­sta­ty­ti, jog PIN ko­das tei­sin­gai įves­tas iš pir­mo kar­to,
ar pa­gal by­lo­je esan­čius duo­me­nis ga­li­ma ka­te­go­riš­kai tvir­tin­ti,
jog iš tie­sų Len­ki­jo­je ne­bu­vo ban­do­ma pa­im­ti pi­ni­gų vir­ši­jant ieš­ko­vo
są­skai­tos li­ku­tį, ar pa­teik­ti vi­si ga­li­mi tech­ni­niai duo­me­nys, tu­rin­tys
reikš­mės spren­džiant pas­ku­ti­nį mi­nė­tą klau­si­mą, ir ar pa­teik­ta pa­kan­ka­mai
duo­me­nų, ar ieš­ko­vas krei­pė­si į at­sa­ko­vą iš­kart pa­tik­ri­nęs są­skai­tos
li­ku­tį ir su­ži­no­jęs, kad li­ku­tis ge­ro­kai su­ma­žė­jęs, ar pi­ni­gų pa­ė­mi­mo
Len­ki­jo­je ope­ra­ci­jų me­tu ban­ko­ma­tai, ku­riuo­se šios ope­ra­ci­jos at­lik­tos,
bu­vo ap­rū­pin­ti vaiz­do ka­me­ro­mis, ar bu­vo fil­muo­ja­ma, jei­gu bu­vo
fil­muo­ja­ma, kiek lai­ko Gdans­ko ban­kas sau­go­jo vaiz­do ka­me­rų, ku­rios
ga­lė­jo už­fik­suo­ti ieš­ko­vo gin­či­ja­mas ope­ra­ci­jas at­li­ku­sius as­me­nis,
įra­šus, ka­da bu­vo pa­reng­ta 1999 m. rug­sė­jo 1 d. ata­skai­ta, kas ją fak­tiš­kai
pa­ren­gė – at­sa­ko­vas ar UAB „Mo­kė­ji­mo kor­te­lių sis­te­mos”, ka­da iš­siun­tė
ir ka­da ją fak­tiš­kai ga­vo ieš­ko­vas, ko­dėl 1999 m. rug­sė­jo 1 d. ata­skai­to­je
ne­ma­ty­ti 1999 m. rug­pjū­čio 29 d. Gdans­ko ban­ko ban­ko­ma­tuo­se at­lik­tos
tran­sak­ci­jos, per kiek lai­ko apie Gdans­ko ban­ko ban­ko­ma­tuo­se Bia­lys­to­ke,
Len­ki­jo­je at­lik­tus at­si­skai­ty­mus at­sa­ko­vo iš­duo­to­mis „Ma­est­ro”
kor­te­lė­mis 1999 me­tais įpras­ti­ne tvar­ka at­sa­ko­vas at­si­skai­ty­da­vo
sa­vo klien­tams.
Nu­sta­tę, jog nė­ra pa­kan­ka­mai
įro­dy­mų iš­aiš­kin­ti es­mi­nes by­los ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ša­lys grin­džia
sa­vo rei­ka­la­vi­mus ir at­si­kir­ti­mus, teis­mai pri­va­lė­jo iš­aiš­kin­ti
ša­lims tei­sę pa­teik­ti pa­pil­do­mus to­kias ap­lin­ky­bes pa­tvir­ti­nan­čius
įro­dy­mus bei įro­dy­mų ne­pa­tei­ki­mo pa­sek­mes (CPK 15 straips­nis, 58
straips­nio 2 da­lis). Ta­čiau šių veiks­mų teis­mai ne­at­li­ko, iš­spren­dė
by­lą ne­si­lai­ky­da­mi įro­di­nė­ji­mo ir įro­dy­mų naš­tos pa­skirs­ty­mo
tai­syk­lių, dėl to by­la ga­lė­jo bū­ti iš­spręs­ta ne­tei­sin­gai. To­dėl
abie­jų ins­tan­ci­jų teis­mų spren­di­mų ne­ga­li­ma lai­ky­ti tei­sė­tais ir
pa­grįs­tais, jie nai­kin­ti­ni ka­sa­ci­ne tvar­ka (CPK 3542 straips­nio 2 da­lis).
Iš nau­jo nag­ri­nė­jan­tis
by­lą teis­mas tu­ri tin­ka­mai, ne­pa­žeis­da­mas įro­di­nė­ji­mo ir įro­dy­mų
ver­ti­ni­mo tai­syk­lių, nu­sta­ty­ti vi­sas tu­rin­čias reikš­mės by­lai ap­lin­ky­bes,
įver­tin­ti ša­lių pa­teik­tus įro­dy­mus. Pa­žy­mė­ti­na, kad dau­ge­lis tu­rin­čių
reikš­mės by­lai klau­si­mų, su­si­ju­sių su at­si­skai­ty­mo „Ma­est­ro” kor­te­lė­mis
sis­te­mos vei­ki­mo 1999 me­tais pa­ra­met­rais, „Ma­est­ro” kor­te­lių, jas
ap­tar­nau­jan­čių ban­ko­ma­tų ir ter­mi­na­lų, pro­gra­mų, duo­me­nų per­da­vi­mo
ir kau­pi­mo įren­gi­nių bei ki­tų sis­te­mos da­lių ap­sau­gos ly­giu, yra
tech­ni­nio po­bū­džio, rei­ka­lau­ja spe­cia­lių ži­nių. Sie­kiant tin­ka­mai
juos iš­spręs­ti, svars­ty­ti­nas klau­si­mas dėl eks­per­ti­zės pa­sky­ri­mo
(CPK 87 straips­nis).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si CPK 368 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tu, 370 straips­niu,

n u t a r i a :

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. bir­že­lio 13 d. spren­di­mą ir Vil­niaus mies­to 2–ojo apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. ko­vo 26 d. spren­di­mą pa­nai­kin­ti ir by­lą per­duo­ti nag­ri­nė­ti
iš nau­jo Vil­niaus mies­to 2–ajam apy­lin­kės teis­mui.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė,
ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo die­nos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.60788 sekundės -