|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 25. Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir įpėdinių sąrašo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialus įstatymas. Jis nustato pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo nuostatos ne visiškai sutampa su Lietuvos Respublikoje galiojusio ir dabar galiojančio Civilinių kodeksų normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Taip atsitiko dėl objektyvių ekonominių ir socialinių pasikeitimų per pusės amžiaus laikotarpį. Šie faktoriai nulėmė nuosavybės teisių atkūrimo realias galimybes (ribotą restituciją). Nuosavybės teisių ribota restitucija reiškiasi per nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir ribotą įpėdinių sąrašą, jeigu turto savininkai yra mirę. Įpėdinių sąrašas pagal paveldėjimo teisės normas yra platesnis už sąrašą asmenų, galinčių pretenduoti į pažeistų nuosavybės teisių atkūrimą, mirus turto savininkui. Civilinė byla Nr. 3K–7–435/2002 Bylų kategorija 108. 10; 30. 3 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. vasario 21 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), R-o Č-os (pranešėjas), J-os S-ienės, Algio N-kūno, B-o S-o, A-o S-niškio ir E-idijaus L-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Izabelės A-os Kiškiūnienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Izabelės A-os Kiškiūnienės ieškinį atsakovams Ilonai Keršytei, Loretai Keršytei ir Kauno apskrities viršininkui dėl turinčio juridinę reikšmę fakto (naminio testamento pripažinimo galiojančiu) nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ieškovė Izabelė Adona Kiškiūnienė nurodė, kad 1959 m. spalio 4 d. surašytu naminiu testamentu jos tėvo Kazio Aksomaičio brolis J-a- Aksomaitis vieną antrąją dalį turto, t. y. 10,92 ha žemės, esančios Prienų rajone, Veiverių apylinkėje, Veiverių kaime, paliko savo brolienei (ieškovės motinai) Izabelei Aksomaitienei. Šis testamentas nebuvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. J. Aksomaitis mirė 1962 m. ,o ieškovės motina – 1986 m. Ieškovė yra Izabelės Aksomaitienės įstatyminė įpėdinė. Ieškovė prašė teismo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J-a- Aksomaitis 1959 m. spalio 4 d. naminiu testamentu paliko ieškovės motinai Izabelei Aksomaitienei vieną antrąją dalį turto (10,92 ha žemės) ir šio testamento pagrindu gali būti atkurta nuosavybės teisė I. Aksomaitienės dukrai – ieškovei Izabelei Kiškiūnienei. Prienų rajono apylinkės teismas 2001 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, liudytojos M. Andrušienės parodymais bei išnagrinėjęs ieškovės pateiktą naminį testamentą, nusprendė, kad testamentas yra pasirašytas J. Aksomaičio ir kad testamentu buvo išreikšta tikroji jo valia. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių Ilonos Keršytės ir Loretos Keršytės bei Kauno apskrities viršininko apeliacinius skundus, 2001 m. balandžio 11 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 29 d. sprendimą panaikino ir civilinę bylą nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apylinkės teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 272 str. 2 d. 6 p. , 273 str. bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. , Nr. VIII–359) 2 str. 1 d. 2 ir 5 p. nuostatas. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė nepatenka į šio įstatymo 2 str. numatytą asmenų sąrašą, todėl jos prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę faktas negali sukurti jos siekiamų teisinių padarinių – atkurti jai nuosavybę į J-ui Aksomaičiui iki nacionalizacijos priklausiusios vieną antrąją dalį žemės. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 29 d. sprendimą. Kasatorė teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas: 1. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė nenumatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. išvardytų asmenų sąraše, viršijo savo kompetenciją, nes išsprendė teismui nežinybingą klausimą. Šio klausimo nagrinėjimas priklauso apskričių viršininkų kompetencijai. 2. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 272 str. 2 d. 6 p. , 273 str. bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 ir 5 p. nuostatas. Teisėjų kolegija visiškai nepasisakė dėl CPK 26 str. taikymo šioje byloje, nors turėjo jais vadovautis. Be to, šią civilinę bylą du kartus nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegijoje dalyvavo tas pats teisėjas A. B-dulis, kuris pasirašė abi visiškai skirtingų motyvų ir išvadų nutartis. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovės Loreta ir Ilona Keršytės prašo palikti nepakeistą kasatorės ginčijamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir teigia, kad teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Jos nurodo, kad J-a- Aksomaitis savo turto dalį naminiu testamentu paliko Izabelei Aksomaitienei, bet ne ieškovei Izabelei A-ai Kiškiūnienei. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Šioje civilinėje byloje svarbiausias teisės taikymo klausimas yra Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII–359 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų aiškinimas ir taikymas. Šis įstatymas 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis buvo papildytas 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. VIII–1181. Šios nuostatos įsigaliojo 1999 m. birželio 2 d. ir galiojo iki 2002 m. sausio 18 d. , tai yra iki Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–708 įsigaliojimo. Taigi nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. sausio 18 d. galiojo nuostatos, pagal kurias teismams buvo suteikta teisė nustatyti turinčius juridinę reikšmę faktus, kad nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos piliečiams buvo perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Pagal šias nuostatas, teismui pripažinus galiojančiais minėtus sandorius, šių sandorių pagrindu nuosavybės teises įgiję piliečiai tampa pretendentais atkurti pažeistas nuosavybės teises. Prienų rajono apylinkės teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII–359 (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII–1181 redakcija) 2 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkto nuostatomis, ieškovę Izabelę A-ą Kiškūnienę priskyrė prie asmenų, kurie gali pretenduoti į dėdės J-o Aksomaičio naminiu testamentu ieškovės motinai Izabelei Aksomaitienei paliktą žemę. Apylinkės teismas naminį testamentą prilygino notariškai patvirtintam testamentui, todėl nusprendė, kad, mirus testamentinei įpėdinei, pagal naminį testamentą Izabelei Aksomaitienei nuosavybės teisės gali būti atkurtos jos dukrai, kuri yra Izabelės Aksomaitienės įstatyminė įpėdinė. Su šia apylinkės teismo nuomone nesutiko Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri konstatavo, kad minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytos nuostatos netaikytinos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytiems pretendentams atkurti nuosavybės teises. Teisėjų kolegija aiškina, kad įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teisę atkurti pažeistas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, pretendentų teises suteikia tik tam piliečiui, kuriam turtas buvo perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos bei jų testamentiniams įpėdiniams, bet ne įstatyminiams įpėdiniams. Kolegijos nuomone, suteikti šią teisę įstatyminiams įpėdiniams (sutuoktinių vaikams, įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams ir kt. teismai neturi įstatymais numatyto pagrindo. Tokie ieškovės reikalavimai nesukels jai teisių ir pareigų atsiradimo. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nagrinėjamo įstatymo nuostatų aiškinimu. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas yra specialus įstatymas. Jis nustato pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo nuostatos ne visiškai sutampa su Lietuvos Respublikoje galiojusio ir dabar galiojančio Civilinių kodeksų normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius. Taip atsitiko dėl objektyvių ekonominių ir socialinių pasikeitimų per pusės amžiaus laikotarpį. Šie faktoriai nulėmė nuosavybės teisių atkūrimo realias galimybes (ribotą restituciją). Nuosavybės teisių ribota restitucija reiškiasi per nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir ribotą įpėdinių sąrašą, jeigu turto savininkai yra mirę. Įpėdinių sąrašas pagal paveldėjimo teisės normas yra platesnis už sąrašą asmenų, galinčių pretenduoti į pažeistų nuosavybės teisių atkūrimą, mirus turto savininkui. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatos tiksliai išvardija Lietuvos Respublikos piliečius, kurie gali būti pretendentais atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Asmenys, galintys pretenduoti į mirusio savininko nekilnojamojo turto atkūrimą, yra išvardyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose (pagal 1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. 1181 redakciją). Įsigaliojus 2002 m. sausio 15 d. įstatymui Nr. IX–708, tokie pretendentai išvardyti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Paveldėjimo teisės normos visa apimtimi pradeda galioti tik esant Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai – įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai turi būti įstatymo nustatytu laiku padavę prašymus institucijoms, nagrinėjančioms išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo klausimus. Nagrinėjamo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatose šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas nenurodytas. Taigi šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti asmenys tik patys gali pretenduoti į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat jų testamentiniai įpėdiniai, nes taip numatyta šio punkto nuostatuose. Šių asmenų įstatyminiai įpėdiniai pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas negali būti pretendentais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės motina Izabelė Aksomaitienė, kuri galėjo pretenduoti į J-o Aksomaičio žemės dalį pagal pastarojo naminį testamentą, savo testamento nepaliko. Taigi ieškovė Izabelė A-a Kiškiūnienė negali būti pretendente į jos dėdės J-o Aksomaičio turėtų nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Pagal CPK 272 straipsnio nuostatų prasmę kreiptis į teismą dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo gali asmenys, kuriems šie faktai sukelia jų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Kadangi J-o Aksomaičio naminis testamentas ieškovei Izabelei A-ai Kiškiūnienei negali sukelti jos siekiamų teisių, apygardos teismo teisėjų kolegija pagrįstai taikė CPK 243 straipsnio 1 punktą ir civilinę bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 2, aprobuoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 6, 1 punkte išaiškinta: kai prašomas nustatyti faktas nesukuria teisinių pasekmių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), teismas turi nutraukti iškeltą civilinę bylą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija CPK 26, 272 ir 273 straipsnių nuostatų nepažeidė ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikos. Žinybingumas CPK 26 straipsnio nuostatų prasme suprantamas kaip teismo teisė CPK normomis nustatyta tvarka nagrinėti jam priskirtas bylas. Ieškovės I. A. Kiškiūnienės užvesta civilinė byla pagal CPK 272 straipsnio 1 dalį ir 273 straipsnį teismui nagrinėti nepriklauso, nes prašoma nustatyti neturintį juridinės reikšmės faktą. Kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos teisėjas A. B-dulis pasirašė dvi skirtingų motyvų nutartis, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartį. CPK 17 straipsnis nustato, kad visus klausimus, kurie kyla, nagrinėjant bylą, teisėjai sprendžia balsų dauguma. Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Teismo sprendimus ir nutartis pasirašo visi kolegijos teisėjai. Į šias nuostatas kasatorė neatsižvelgė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |