Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1754: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 25. Dėl pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės
tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą
at­kū­ri­mo įsta­ty­mo ir įpė­di­nių są­ra­šo

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo
įsta­ty­mas yra spe­cia­lus įsta­ty­mas. Jis nu­sta­to pa­žeis­tų nuo­sa­vy­bės
tei­sių at­kū­ri­mo są­ly­gas ir tvar­ką. Šio įsta­ty­mo nuo­sta­tos ne vi­siš­kai
su­tam­pa su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je ga­lio­ju­sio ir da­bar ga­lio­jan­čio
Ci­vi­li­nių ko­dek­sų nor­mo­mis, reg­la­men­tuo­jan­čio­mis pa­vel­dė­ji­mo
tei­si­nius san­ty­kius. Taip at­si­ti­ko dėl ob­jek­ty­vių eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių
pa­si­kei­ti­mų per pu­sės am­žiaus lai­ko­tar­pį. Šie fak­to­riai nu­lė­mė nuo­sa­vy­bės
tei­sių at­kū­ri­mo re­a­lias ga­li­my­bes (ri­bo­tą res­ti­tu­ci­ją). Nuo­sa­vy­bės
tei­sių ri­bo­ta res­ti­tu­ci­ja reiš­kia­si per nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mo
bū­dus ir ri­bo­tą įpė­di­nių są­ra­šą, jei­gu tur­to sa­vi­nin­kai yra mi­rę.
Įpė­di­nių są­ra­šas pa­gal pa­vel­dė­ji­mo tei­sės nor­mas yra pla­tes­nis už
są­ra­šą as­me­nų, ga­lin­čių pre­ten­duo­ti į pa­žeis­tų nuo­sa­vy­bės tei­sių
at­kū­ri­mą, mi­rus tur­to sa­vi­nin­kui.

                                                                   Ci­vi­li­nė
by­la Nr. 3K–7–435/2002
                                                                   By­lų
ka­te­go­ri­ja 108. 10; 30. 3

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
va­sa­rio 21 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš tei­sė­jų: Č-­lo­vo J-o (ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas), R-o
Č-os (pra­ne­šė­jas), J-os S-ie­nės, Al­gio N-­kū­no, B-o
S-o, A-o S-­niš­kio ir E-i­di­jaus L-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je
ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vės Iza­be­lės
A-os Kiš­kiū­nie­nės ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 11 d. nu­tar­ties
per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vės Iza­be­lės A-os
Kiš­kiū­nie­nės ieš­ki­nį at­sa­ko­vams Ilo­nai Ker­šy­tei, Lo­re­tai Ker­šy­tei
ir Kau­no ap­skri­ties vir­ši­nin­kui dėl tu­rin­čio ju­ri­di­nę reikš­mę fak­to
(na­mi­nio tes­ta­mento pri­pa­ži­ni­mo ga­lio­jan­čiu) nu­sta­ty­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u s t a t ė :

Ieš­ko­vė Iza­be­lė Ado­na
Kiš­kiū­nie­nė nu­ro­dė, kad 1959 m. spa­lio 4 d. su­ra­šy­tu na­mi­niu tes­ta­mentu
jos tė­vo Ka­zio Ak­so­mai­čio bro­lis J-a- Ak­so­mai­tis vieną antrąją da­lį
tur­to, t. y. 10,92 ha že­mės, esan­čios Prie­nų ra­jo­ne, Vei­ve­rių apy­lin­kė­je,
Vei­ve­rių kai­me, pa­li­ko sa­vo bro­lie­nei (ieš­ko­vės mo­ti­nai) Iza­be­lei
Ak­so­mai­tie­nei. Šis tes­ta­mentas ne­bu­vo pa­tvir­tin­tas įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka. J. Ak­so­mai­tis mi­rė 1962 m. ,o ieš­ko­vės mo­ti­na – 1986 m. Ieš­ko­vė
yra Iza­be­lės Ak­so­mai­tie­nės įsta­ty­mi­nė įpė­di­nė. Ieš­ko­vė pra­šė teis­mo
nu­sta­ty­ti tu­rin­tį ju­ri­di­nę reikš­mę fak­tą, kad J-a- Ak­so­mai­tis
1959 m. spa­lio 4 d. na­mi­niu tes­ta­mentu pa­li­ko ieš­ko­vės mo­ti­nai Iza­be­lei
Ak­so­mai­tie­nei vieną antrąją da­lį tur­to (10,92 ha že­mės) ir šio tes­ta­mento
pa­grin­du ga­li bū­ti at­kur­ta nuo­sa­vy­bės tei­sė I. Ak­so­mai­tie­nės duk­rai
– ieš­ko­vei Iza­be­lei Kiš­kiū­nie­nei.
Prie­nų ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mas 2001 m. sau­sio 29 d. spren­di­mu ieš­ki­nį pa­ten­ki­no. Teis­mas,
rem­da­ma­sis ieš­ko­vės pa­aiš­ki­ni­mais, liu­dy­to­jos M. An­dru­šie­nės pa­ro­dy­mais
bei iš­nag­ri­nė­jęs ieš­ko­vės pa­teik­tą na­mi­nį tes­ta­mentą, nu­spren­dė,
kad tes­ta­mentas yra pa­si­ra­šy­tas J. Ak­so­mai­čio ir kad tes­ta­mentu bu­vo
iš­reikš­ta tik­ro­ji jo va­lia.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, ape­lia­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­ju­si
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal at­sa­ko­vių Ilo­nos Ker­šy­tės ir Lo­re­tos Ker­šy­tės
bei Kau­no ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ape­lia­ci­nius skun­dus, 2001 m. ba­lan­džio
11 d. nu­tar­ti­mi Prie­nų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 29 d.
spren­di­mą pa­nai­ki­no ir ci­vi­li­nę by­lą nu­trau­kė. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
kon­sta­ta­vo, kad apy­lin­kės teis­mas ne­tei­sin­gai tai­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 272 str. 2 d. 6 p. , 273 str. bei Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį
tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo (1997 m. lie­pos 1 d. , Nr. VIII–359) 2 str. 1 d.
2  ir 5 p. nuo­sta­tas. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
nu­ro­dė, kad ieš­ko­vė ne­pa­ten­ka į šio įsta­ty­mo 2 str. nu­ma­ty­tą as­me­nų
są­ra­šą, to­dėl jos pra­šo­mas nu­sta­ty­ti tu­rin­tis ju­ri­di­nę reikš­mę
fak­tas ne­ga­li su­kur­ti jos sie­kia­mų tei­si­nių pa­da­ri­nių – at­kur­ti
jai nuo­sa­vy­bę į J-ui Ak­so­mai­čiui iki na­cio­na­li­za­ci­jos pri­klau­siu­sios
vieną antrąją da­lį že­mės.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vė
pra­šo pa­nai­kin­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 11 d. nu­tar­tį ir pa­lik­ti ga­lio­ti
Prie­nų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. sau­sio 29 d. spren­di­mą. Ka­sa­to­rė
tei­gia, kad teis­mas ne­tin­ka­mai tai­kė ma­te­ria­li­nės ir pro­ce­si­nės
tei­sės nor­mas:
1. Apy­gar­dos teis­mas,
kon­sta­tuo­da­mas, kad ieš­ko­vė ne­nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių
nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo
2 str. iš­var­dy­tų as­me­nų są­ra­še, vir­ši­jo sa­vo kom­pe­ten­ci­ją, nes iš­spren­dė
teis­mui ne­ži­ny­bin­gą klau­si­mą. Šio klau­si­mo nag­ri­nė­ji­mas pri­klau­so
ap­skri­čių vir­ši­nin­kų kom­pe­ten­ci­jai.
2. Teis­mas ne­tei­sin­gai
tai­kė ir aiš­ki­no CPK 272 str. 2 d. 6 p. , 273 str. bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo
įsta­ty­mo 2 str. 1 d. 2  ir 5 p. nuo­sta­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja vi­siš­kai ne­pa­si­sa­kė dėl CPK 26 str. tai­ky­mo šio­je
by­lo­je, nors tu­rė­jo jais va­do­vau­tis. Be to, šią ci­vi­li­nę by­lą du kar­tus
nag­ri­nė­jant ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, tei­sė­jų ko­le­gi­jo­je
da­ly­va­vo tas pats tei­sė­jas A. B-­du­lis, ku­ris pa­si­ra­šė abi vi­siš­kai
skir­tin­gų mo­ty­vų ir iš­va­dų nu­tar­tis.
At­si­lie­pi­mu į ieš­ko­vės
ka­sa­ci­nį skun­dą at­sa­ko­vės Lo­re­ta ir Ilo­na Ker­šy­tės pra­šo pa­lik­ti
ne­pa­keis­tą ka­sa­to­rės gin­či­ja­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nu­tar­tį ir tei­gia, kad teis­mas tei­sin­gai tai­kė ma­te­ria­li­nės ir pro­ce­si­nės
tei­sės nor­mas. Jos nu­ro­do, kad J-a- Ak­so­mai­tis sa­vo tur­to da­lį na­mi­niu
tes­ta­mentu pa­li­ko Iza­be­lei Ak­so­mai­tie­nei, bet ne ieš­ko­vei Iza­be­lei
A-ai Kiš­kiū­nie­nei.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

k o n s t a t u o j a :

Šio­je ci­vi­li­nė­je by­lo­je
svar­biau­sias tei­sės tai­ky­mo klau­si­mas yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių
nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo 1997
m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo Nr. VIII–359 2 straips­nio 1 da­lies 5 punk­to nuo­sta­tų
aiš­ki­ni­mas ir tai­ky­mas. Šis įsta­ty­mas 2 straips­nio 1 da­lies 5 punk­to
nuo­sta­to­mis bu­vo pa­pil­dy­tas 1999 m. ge­gu­žės 13 d. įsta­ty­mu Nr.
VIII–1181. Šios nuo­sta­tos įsi­ga­lio­jo 1999 m. bir­že­lio 2 d. ir ga­lio­jo
iki 2002 m. sau­sio 18 d. , tai yra iki Lie­tu­vos Res­pub­li­kos nuo­sa­vy­bės
tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo 2, 8,
12, 15, 16, 18, 20, 21 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo 2002 m. sau­sio
15 d. įsta­ty­mo Nr. IX–708 įsi­ga­lio­ji­mo. Tai­gi nuo 1999 m. bir­že­lio 2
d. iki 2002 m. sau­sio 18 d. ga­lio­jo nuo­sta­tos, pa­gal ku­rias teis­mams bu­vo
su­teik­ta tei­sė nu­sta­ty­ti tu­rin­čius ju­ri­di­nę reikš­mę fak­tus, kad ne­kil­no­ja­ma­sis
tur­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams bu­vo per­leis­tas ne­si­lai­kant
įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos for­mos ir tvar­kos tes­ta­mentu (na­mi­niu tes­ta­mentu)
ar­ba su­tar­ti­mis (pir­ki­mo–­par­da­vi­mo, do­va­no­ji­mo ar ki­to­kiu ra­šy­ti­niu
do­ku­men­tu), taip pat pi­lie­čiams, ku­riems nuo­sa­vy­bės tei­sių pe­rė­mė­jai
tes­ta­mentu pa­li­ko tur­tą. Pa­gal šias nuo­sta­tas, teis­mui pri­pa­ži­nus
ga­lio­jan­čiais mi­nė­tus san­do­rius, šių san­do­rių pa­grin­du nuo­sa­vy­bės
tei­ses įgi­ję pi­lie­čiai tam­pa pre­ten­den­tais at­kur­ti pa­žeis­tas nuo­sa­vy­bės
tei­ses.
Prie­nų ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mas, rem­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių
į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo 1997 m. lie­pos 1 d. įsta­ty­mo
Nr. VIII–359 (1999 m. ge­gu­žės 13 d. įsta­ty­mo Nr. VIII–1181 re­dak­ci­ja) 2
straips­nio 1 da­lies 2 ir 5 punk­to nuo­sta­to­mis, ieš­ko­vę Iza­be­lę A-ą
Kiš­kū­nie­nę pri­sky­rė prie as­me­nų, ku­rie ga­li pre­ten­duo­ti į dė­dės
J-o Ak­so­mai­čio na­mi­niu tes­ta­mentu ieš­ko­vės mo­ti­nai Iza­be­lei Ak­so­mai­tie­nei
pa­lik­tą že­mę. Apy­lin­kės teis­mas na­mi­nį tes­ta­mentą pri­ly­gi­no no­ta­riš­kai
pa­tvir­tin­tam tes­ta­mentui, to­dėl nu­spren­dė, kad, mi­rus tes­ta­mentinei
įpė­di­nei, pa­gal na­mi­nį tes­ta­mentą Iza­be­lei Ak­so­mai­tie­nei nuo­sa­vy­bės
tei­sės ga­li bū­ti at­kur­tos jos duk­rai, ku­ri yra Iza­be­lės Ak­so­mai­tie­nės
įsta­ty­mi­nė įpė­di­nė. Su šia apy­lin­kės teis­mo nuo­mo­ne ne­su­ti­ko Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, ku­ri
kon­sta­ta­vo, kad mi­nė­to įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te iš­dės­ty­tos
nuo­sta­tos ne­tai­ky­ti­nos šio įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies 5 punk­te
nu­ro­dy­tiems pre­ten­den­tams at­kur­ti nuo­sa­vy­bės tei­ses. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
aiš­ki­na, kad įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies 5 punk­to nuo­sta­tos, su­tei­kian­čios
tei­sę at­kur­ti pa­žeis­tas nuo­sa­vy­bės tei­ses į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą,
pre­ten­den­tų tei­ses su­tei­kia tik tam pi­lie­čiui, ku­riam tur­tas bu­vo
per­leis­tas ne­si­lai­kant įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos for­mos ir tvar­kos bei jų
tes­ta­mentiniams įpė­di­niams, bet ne įsta­ty­mi­niams įpė­di­niams. Ko­le­gi­jos
nuo­mo­ne, su­teik­ti šią tei­sę įsta­ty­mi­niams įpė­di­niams (su­tuok­ti­nių
vai­kams, įvai­kiams), tė­vams (įtė­viams) ar šių as­me­nų su­tuok­ti­niams bei
vai­kams ir kt. teis­mai ne­tu­ri įsta­ty­mais nu­ma­ty­to pa­grin­do. To­kie
ieš­ko­vės rei­ka­la­vi­mai ne­su­kels jai tei­sių ir pa­rei­gų at­si­ra­di­mo.
Ka­sa­ci­nio teis­mo iš­plės­ti­nė
tei­sė­jų ko­le­gi­ja su­tin­ka su ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jų
ko­le­gi­jos nag­ri­nė­ja­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tų aiš­ki­ni­mu.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
pi­lie­čių nuo­sa­vy­bės tei­sių į iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo
įsta­ty­mas yra spe­cia­lus įsta­ty­mas. Jis nu­sta­to pa­žeis­tų nuo­sa­vy­bės
tei­sių at­kū­ri­mo są­ly­gas ir tvar­ką. Šio įsta­ty­mo nuo­sta­tos ne vi­siš­kai
su­tam­pa su Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je ga­lio­ju­sio ir da­bar ga­lio­jan­čio
Ci­vi­li­nių ko­dek­sų nor­mo­mis, reg­la­men­tuo­jan­čio­mis pa­vel­dė­ji­mo
tei­si­nius san­ty­kius. Taip at­si­ti­ko dėl ob­jek­ty­vių eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių
pa­si­kei­ti­mų per pu­sės am­žiaus lai­ko­tar­pį. Šie fak­to­riai nu­lė­mė nuo­sa­vy­bės
tei­sių at­kū­ri­mo re­a­lias ga­li­my­bes (ri­bo­tą res­ti­tu­ci­ją). Nuo­sa­vy­bės
tei­sių ri­bo­ta res­ti­tu­ci­ja reiš­kia­si per nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mo
bū­dus ir ri­bo­tą įpė­di­nių są­ra­šą, jei­gu tur­to sa­vi­nin­kai yra mi­rę.
Įpė­di­nių są­ra­šas pa­gal pa­vel­dė­ji­mo tei­sės nor­mas yra pla­tes­nis už
są­ra­šą as­me­nų, ga­lin­čių pre­ten­duo­ti į pa­žeis­tų nuo­sa­vy­bės tei­sių
at­kū­ri­mą, mi­rus tur­to sa­vi­nin­kui.
Nuo­sa­vy­bės tei­sių į
iš­li­ku­sį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą at­kū­ri­mo įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies
nuo­sta­tos tiks­liai iš­var­di­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čius, ku­rie
ga­li bū­ti pre­ten­den­tais at­kur­ti nuo­sa­vy­bės tei­ses į ne­kil­no­ja­mą­jį
tur­tą. As­me­nys, ga­lin­tys pre­ten­duo­ti į mi­ru­sio sa­vi­nin­ko ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to at­kū­ri­mą, yra iš­var­dy­ti šio įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies 2,
3, 4 ir 5 punk­tuo­se (pa­gal 1999 m. ge­gu­žės 13 d. įsta­ty­mo Nr. 1181 re­dak­ci­ją).
Įsi­ga­lio­jus 2002 m. sau­sio 15 d. įsta­ty­mui Nr. IX–708, to­kie pre­ten­den­tai
iš­var­dy­ti šio įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies 2, 3 ir 4 punk­tuo­se. Pa­vel­dė­ji­mo
tei­sės nor­mos vi­sa ap­im­ti­mi pra­de­da ga­lio­ti tik esant Įsta­ty­mo 2
straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tai są­ly­gai – įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies
1, 2, 3 ir 4 punk­tuo­se nu­ro­dy­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai tu­ri
bū­ti įsta­ty­mo nu­sta­ty­tu lai­ku pa­da­vę pra­šy­mus ins­ti­tu­ci­joms, nag­ri­nė­jan­čioms
iš­li­ku­sio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to at­kū­ri­mo klau­si­mus. Nag­ri­nė­ja­mo
Įsta­ty­mo 2 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­to­se šio Įsta­ty­mo 2 straips­nio 1
da­lies 5 punk­tas ne­nu­ro­dy­tas. Tai­gi šio Įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies
5 punk­te nu­ro­dy­ti as­me­nys tik pa­tys ga­li pretenduoti į iš­li­ku­sio ne­kil­no­ja­mo­jo
tur­to nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mą, taip pat jų tes­ta­mentiniai įpė­di­niai,
nes taip nu­ma­ty­ta šio punk­to nuo­sta­tuo­se. Šių as­me­nų įsta­ty­mi­niai
įpė­di­niai pa­gal šio Įsta­ty­mo 2 straips­nio 1 da­lies 5 punk­to nuo­sta­tas
ne­ga­li bū­ti pre­ten­den­tais.
Iš by­los duo­me­nų ma­ty­ti,
kad ieš­ko­vės mo­ti­na Iza­be­lė Ak­so­mai­tie­nė, ku­ri ga­lė­jo pretenduoti
į J-o Ak­so­mai­čio že­mės da­lį pa­gal pas­ta­ro­jo na­mi­nį tes­ta­mentą,
sa­vo tes­ta­mento ne­pa­li­ko. Tai­gi ieš­ko­vė Iza­be­lė A-a Kiš­kiū­nie­nė
ne­ga­li bū­ti pre­ten­den­te į jos dė­dės J-o Ak­so­mai­čio tu­rė­tų nuo­sa­vy­bės
tei­sių į že­mę at­kū­ri­mą.
Pa­gal CPK 272 straips­nio
nuo­sta­tų pras­mę kreip­tis į teis­mą dėl tu­rin­čių ju­ri­di­nę reikš­mę fak­tų
nu­sta­ty­mo ga­li as­me­nys, ku­riems šie fak­tai su­ke­lia jų as­me­ni­nių ar
tur­ti­nių tei­sių at­si­ra­di­mą, pa­si­kei­ti­mą ar pa­si­bai­gi­mą. Ka­dan­gi
J-o Ak­so­mai­čio na­mi­nis tes­ta­mentas ieš­ko­vei Iza­be­lei A-ai
Kiš­kiū­nie­nei ne­ga­li su­kel­ti jos sie­kia­mų tei­sių, apy­gar­dos teis­mo
tei­sė­jų ko­le­gi­ja pa­grįs­tai tai­kė CPK 243 straips­nio 1 punk­tą ir ci­vi­li­nę
by­lą nu­trau­kė.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo ple­nu­mo 1993 m. lap­kri­čio 26 d. nu­ta­ri­mo Nr. 2, ap­ro­buo­to Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jų se­na­to 1995 m. va­sa­rio 10 d. nu­ta­ri­mu
Nr. 6, 1 punk­te iš­aiš­kin­ta: kai pra­šo­mas nu­sta­ty­ti fak­tas ne­su­ku­ria
tei­si­nių pa­sek­mių (as­me­ni­nių ar tur­ti­nių tei­sių at­si­ra­di­mo, pa­si­kei­ti­mo
ar pa­si­bai­gi­mo), teis­mas tu­ri nu­trauk­ti iš­kel­tą ci­vi­li­nę by­lą.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja
CPK 26, 272 ir 273 straips­nių nuo­sta­tų ne­pa­žei­dė ir ne­nu­kry­po nuo Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo šių įsta­ty­mų aiš­ki­ni­mo ir tai­ky­mo prak­ti­kos.
Ži­ny­bin­gu­mas CPK 26
straips­nio nuo­sta­tų pras­me su­pran­ta­mas kaip teis­mo tei­sė CPK nor­mo­mis
nu­sta­ty­ta tvar­ka nag­ri­nė­ti jam pri­skir­tas by­las. Ieš­ko­vės I. A. Kiš­kiū­nie­nės
už­ves­ta ci­vi­li­nė by­la pa­gal CPK 272 straips­nio 1 da­lį ir 273 straips­nį
teis­mui nag­ri­nė­ti ne­pri­klau­so, nes pra­šo­ma nu­sta­ty­ti ne­tu­rin­tį
ju­ri­di­nės reikš­mės fak­tą.
Ka­sa­to­rės ar­gu­men­tas,
kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos tei­sė­jų ko­le­gi­jos tei­sė­jas A. B-­du­lis
pa­si­ra­šė dvi skir­tin­gų mo­ty­vų nu­tar­tis, taip pat ne­su­da­ro pa­grin­do
pa­nai­kin­ti įsi­tei­sė­ju­sią Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 11 d. nu­tar­tį. CPK 17
straips­nis nu­sta­to, kad vi­sus klau­si­mus, ku­rie ky­la, nag­ri­nė­jant by­lą,
tei­sė­jai spren­džia bal­sų dau­gu­ma. Spren­džiant kiek­vie­ną klau­si­mą, nė
vie­nas iš tei­sė­jų ne­tu­ri tei­sės su­si­lai­ky­ti nuo bal­sa­vi­mo. Teis­mo
spren­di­mus ir nu­tar­tis pa­si­ra­šo vi­si ko­le­gi­jos tei­sė­jai. Į šias
nuo­sta­tas ka­sa­to­rė neat­si­žvel­gė.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų iš­plės­ti­nė ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si
CPK 368 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu, 370 straips­nio 1 da­li­mi,

n u t a r i a :

Kau­no apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. ba­lan­džio 11 d.
nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Ši Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo nu­tar­tis yra ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja nuo pri­ėmi­mo
die­nos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.59976 sekundės -