|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 1. Dėl privatizuotų butų balkonų Pagal Lietuvos CK 153 straipsnio 1 dalį balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną. B-onas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–506/1999 m. pranešėjas V. M-a-, Bylų kategorija 36 apeliacinės instancijos teismo pranešėja N. Cikoto NUTARTIS 1999 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko A. S-aus, teisėjų V. M-o ir J. S-ės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K-os B-kienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 10 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal M-o J-učio ieškinį atsakovei K. B-kienei dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir uždraudimo atsakovei naudotis balkonu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas M. J-utis 1996 m. kovo 6 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto 2–ąjį apylinkės teismą. Ieškininiame pareiškime ieškovas nurodė, kad 1994 m. liepos 13 d. iš T-o L-o nusipirko 2 kambarių butą su virtuve ir 34/100 dalis bendro naudojimo patalpų, esančių Suvalkų gatvėje 5–7, V-; T. L-o šias patalpas buvo privatizavęs pagal valstybinės komisijos 1994 m. gegužės 17 d. sutartį;1996 m. vasario 22 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės K. B-kienės ir N-jamiesčio seniūnijos, pagal kurią atsakovei K. B-kienei buvo parduota 40/100 dalis bendro naudojimo patalpų bei 40/100 dalis ieškovui nuosavybės teise priklausančios virtuvės; atsakovė K. B-kienė savavališkai įsirengė duris į ieškovui priklausantį balkoną ir naudojasi ieškovo balkonu be jo sutikimo. Ieškovas M. J-utis, remdamasis Lietuvos CK 47, 60 ir 147 straipsniais, prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 1996 m. vasario 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. B-kienės ir N-jamiesčio seniūnijos dėl 13,01 m2 ploto patalpų pirkimo–pardavimo, uždrausti atsakovei naudotis jam priklausančiu balkonu ir įpareigoti ją atstatyti pakeistą namo fasadą į pradinę padėtį. Ieškovė K. B-kienė 1996 m. balandžio 6 d. pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti negaliojančia 1994 m. gegužės 17 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. L-o ir N-jamiesčio seniūnijos. Atsakovė savo reikalavimą grindė ta aplinkybe, kad bendro naudojimo patalpomis ji naudojosi nuo 1973 m. , o T. L-o ginčo bendro naudojimo patalpas ir visą balkoną privatizavo neteisėtai, pažeisdamas jos teises (b. l. 51–52). 1996 m. birželio 1 d. papildomu ieškininiu pareiškimu ieškovas M. J-utis ir ieškovai A. D-a- bei UAB „Transgela” prašė pripažinti negaliojančia 1992 m. birželio 10 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. B-kienės ir N-jamiesčio seniūnijos, ir įpareigoti atsakovę nugriauti namo kieme savavališkai pastatytus du garažus. Ieškovai nurodė, kad pagal šią sutartį atsakovė K. B-kienė privatizavo bendro naudojimo patalpas, kurios jai nebuvo suteiktos pagal nuomos sutartį, o buvo naudojamos bendrai ir kitų nuomininkų, todėl ji negalėjo jų visų privatizuoti viena; K. B-kienė namo kieme savavališkai pasistatė du garažus, kurie pažeidžia kitų namo butų savininkų interesus (b. l. 93–95). Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1998 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino 1996 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl 13,01 m2 ploto patalpų negaliojančia: įpareigojo atsakovę K. B-kienę atstatyti namo fasadą į pradinę padėtį bei uždraudė atsakovei ir jos šeimai naudotis balkonu; įpareigojo atsakovę savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus du garažus, esančius prie namo Suvalkų g. 5. R-alavimą dėl 1992 m. birželio 10 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties tarp atsakovės K. B-kienės ir N-jamiesčio seniūnijos pripažinimo negaliojančia teismas atmetė, kaip pareikštą praleidus ieškininės senaties terminą. Atsakovės K. B-kienės priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo patalpos buvo T. L-o nuosavybė, o vėliau jos tapo ieškovo M. J-učio nuosavybe, todėl atsakovei K. B-kienei buvo nepagrįstai parduota M. J-učiui nuosavybės teise priklausanti patalpų dalis – 13,01 m2 ; kadangi balkonas funkcinį ryšį turi tik su ieškovo M. J-učio butu, atsakovė neteisėtai juo naudojosi ir savavališkai vietoje lango, išeinančio iš savo buto į šį balkoną, įrengė duris ir metaline įstiklinta sienele atitvėrė dalį balkono (b. l. 424–428). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. vasario 10 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovės K. B-kienės apeliacinį skundą – panaikino apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje pripažinta negaliojančia 1996 m. vasario 22 d. sutartis dėl 13,01 m2 patalpų pirkimo–pardavimo ir dėl atsakovės įpareigojimo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus du garažus, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Kitą sprendimo dalį teisėjų kolegija paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad teismas turėjo įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybę, nes N-jamiesčio seniūnija nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalimi ir veikė tik pagal Vilniaus miesto valdybos, kuri buvo parduotų patalpų savininkė, potvarkį; Vilniaus miesto valdybos teisės taip pat buvo pažeistos, nes atsakovė garažus pastatė rekonstravusi sandėliukus, kurie priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Palikdama galioti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl uždraudimo atsakovei K. B-kienei naudotis balkonu ir jos įpareigojimo atstatyti namo fasadą į pirminę padėtį, teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog balkonas antrame aukšte turi funkcinį ryšį tik su ieškovo M. J-učio butu Nr. 7, o apklausti liudytojai patvirtino, kad šiuo balkonu naudojosi tik 7–ojo buto gyventojai (b. l. 464–466). Kasaciniu skundu atsakovė K. B-kienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kurioje palikta galioti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo atstatyti į pradinę padėtį namo fasadą ir dėl uždraudimo atsakovei naudotis balkonu, ir perduoti visą bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 57 ir 65 straipsnius, nes neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai; 2) balkonu atsakovė ir jos šeima, taip pat kitos dvi tame pačiame aukšte gyvenusios šeimos bendrai naudojosi nuo 1973 metų; 3) balkonas yra bendra namo konstrukcija, išdėstyta simetriškai atsakovės ir ieškovo butams, todėl jis funkciškai priklauso abiem butams, ir teismai nepagrįstai visą balkoną pripažino ieškovo M. J-učio nuosavybe; 4) atsakovė naudojasi tik jai priklausančia balkono dalimi, o įėjimo į balkoną rekonstrukcijos projektas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, ši rekonstrukcija įregistruota inventorizavimo biure. Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Pagal Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų ir remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio skundo ribomis, jeigu nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė CPK 65 straipsnį (CPK 3542 str. 2 d. ) . Kasaciniame skunde atsakovė K. B-kienė nurodo, kad ginčo balkonas yra bendra namo konstrukcija, išdėstyta simetriškai atsakovės ir ieškovo butams, todėl jis funkciškai priklauso abiem butams. Be to, atsakovė nurodo, kad balkonu naudojosi nuo 1973 m. ir įėjimo į balkoną rekonstrukcijos projektas buvo suderintas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė nuosavybės teisę į butą įgijo privatizavimo būdu (b. l. 5). Pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. B-ų privatizavimo tvarką detalizavo 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 309. Šio nutarimo 7 punktas nustatė, kad, apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Tačiau, nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsižvelgiama, ar butas turi balkoną, ar ne. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 7 punktą buto, kuriame nėra balkono, kaina buvo mažinama 2 procentais. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad balkonas buvo laikomas parduodamo buto priklausiniu. Pagal Lietuvos CK 153 straipsnio 1 dalį daikto priklausinys yra objektas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tas pats CK 153 straipsnis nustato, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. G-mi atvejai, kai vienas daiktas tarnauja dviem pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi. Tokiais atvejais daikto teisinį statusą reikia nustatyti taip pat vadovaujantis CK 153 straipsnio 1 dalimi. Šios normos prasme daiktas, tarnaujantis dviem pagrindiniams daiktams ir susijęs su jais bendra ūkine paskirtimi, yra dviejų pagrindinių daiktų bendras priklausinys. Jeigu pagrindiniai daiktai priklauso skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai į tokį bendrą pagrindinių daiktų priklausinį įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 121 str. ). G-ai dėl naudojimosi bendru turtu sprendžiami Lietuvos CK 122–126 straipsnių nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagal Lietuvos CK 153 straipsnio 1 dalį balkonas laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę ir į balkoną. B-onas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Iš byloje esančio namo plano ir nuotraukų matyti, kad balkonas išsidėstęs simetriškai šalių butams (b. l. 39). Ieškovo ir atsakovės butus skirianti siena eina per balkono centrą. Atsakovės buto techninės apkaitos byloje pusė balkono pažymėta kaip buto priklausinys (b. l. 262). Į balkoną išeina atsakovės buto langas ir ieškovo buto langas bei durys. Jeigu balkonu naudotųsi tik ieškovas, gali būti pažeistos ieškovės ir jos šeimos narių teisės, pavyzdžiui, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė buvo įteisinusi durų į balkoną įrengimą (b. l. 299–300), tačiau šis įteisinimas vėliau buvo panaikintas tik dėl formalių priežasčių (b. l. 394). Esant tokioms aplinkybėms, teismų išvada, kad balkonas turi funkcinį ryšį tik su ieškovo butu, o ieškovas M. J-utis yra viso balkono savininkas, yra nepagrįsta. Techninė galimybė įrengti duris į balkoną iš atsakovės buto yra. Be to, svarstytina aplinkybė, ar balkono dalimi atsakovės šeima gali naudotis net ir be papildomos rekonstrukcijos, t. y. neįrengus durų. Teismai nesiaiškino, kokiu būdu atsakovė ir jos šeima naudojosi ginčo balkonu nuo pat apsigyvenimo savo bute – ar tai buvo daroma patenkant į balkoną pro langą, ar per kaimyniniame bute esančias duris. Kasacinės instancijos teismas gali priimti naują sprendimą, jeigu yra padarytas materialinės teisės pažeidimas. Tačiau tokiu atveju kasacinės instancijos teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Kadangi teisingas CK 153 straipsnio taikymas šioje byloje yra susijęs su papildoma faktinių bylos aplinkybių analize ir įrodymų vertinimu, teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui (CPK 368 str. 4 d. ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 370 straipsniu, nutarė: 1. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apgardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuriomis atsakovė K. B-kienė buvo įpareigota atstatyti namo fasadą į pradinę padėtį ir atsakovei bei jos šeimai uždrausta naudotis balkonu, panaikinti ir grąžinti nagrinėti bylą iš naujo Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui naujos sudėties. 2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. 3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas A. S-us Teisėjai V. M-a- J. S-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
1784: Svečiai