Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13574: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 1. Dėl privatizuotų
butų balkonų

Pagal Lietuvos CK 153 straipsnio 1 dalį balkonas
laikytinas buto priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės
teisę ir į balkoną. B-onas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių
savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės
nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis.

Kasacinės instancijos teismo                                                                 Civilinė
byla Nr. 3K–3–506/1999 m.
pranešėjas V. M-a-,                                                                      Bylų
kategorija 36
apeliacinės instancijos teismo                                        
pranešėja N. Cikoto

NUTARTIS

1999 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko
A. S-aus, teisėjų V. M-o ir J. S-ės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K-os B-kienės kasacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teis­mo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. vasario 10 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal M-o J-učio
ieškinį atsakovei K. B-kienei dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties
pripažinimo iš dalies negaliojančia ir uždraudimo atsakovei naudotis balkonu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas M. J-utis 1996 m. kovo 6 d. kreipėsi su
ieškiniu į Vilniaus miesto 2–ąjį apylinkės teismą. Ieškininiame pareiškime
ieškovas nurodė, kad 1994 m. liepos 13 d. iš T-o L-o nusipirko 2
kambarių butą su virtuve ir 34/100 dalis bendro naudojimo patalpų, esančių
Suvalkų gatvėje 5–7, V-; T. L-o šias patalpas buvo privatizavęs pagal
valstybinės komisijos 1994 m. gegužės 17 d. sutartį;1996 m. vasario 22 d. buvo
sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis tarp atsakovės K. B-­kienės ir
N-jamiesčio seniūnijos, pagal kurią atsakovei K. B-kienei buvo parduota
40/100 dalis bendro naudojimo patalpų bei 40/100 dalis ieškovui nuosavy­bės
teise priklausančios virtuvės; atsakovė K. B-kienė savavališkai įsirengė
duris į ieškovui priklausantį balkoną ir naudojasi ieškovo balkonu be jo
sutikimo. Ieškovas M. J-utis, remdamasis Lietuvos CK 47, 60 ir 147
straipsniais, prašė pripažinti iš dalies negaliojančia 1996 m. vasario 22 d.
pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. B-kienės ir N-jamiesčio
seniūnijos dėl 13,01 m2  ploto
patalpų pirkimo–pardavimo, uždrausti atsakovei naudotis jam priklausančiu
balkonu ir įpareigoti ją atstatyti pakeistą namo fasadą į pradinę padėtį.
Ieškovė K. B-kienė 1996 m. balandžio 6 d.
pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti negaliojančia 1994 m. gegužės 17 d.
buto pirkimo–pardavimo sutartį, suda­rytą tarp T. L-o ir N-jamiesčio
seniūnijos. Atsakovė savo reikalavimą grindė ta aplinkybe, kad bendro naudojimo
patalpomis ji naudojosi nuo 1973 m. , o T. L-o ginčo bendro naudojimo
patalpas ir visą balkoną privatizavo neteisėtai, pažeisdamas jos teises
(b. l. 51–52).
1996 m. birželio 1 d. papildomu ieškininiu
pareiškimu ieškovas M. J-utis ir ieškovai A. D-a- bei UAB „Transgela” prašė
pripažinti negaliojančia 1992 m. birželio 10 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį,
sudarytą tarp K. B-kienės ir N-jamiesčio seniūnijos, ir įpareigoti atsakovę
nugriauti namo kieme savavališkai pastatytus du garažus. Ieškovai nurodė, kad
pagal šią sutartį atsakovė K. B-kienė privatizavo bendro naudojimo patalpas,
kurios jai nebuvo suteiktos pagal nuomos sutartį, o buvo naudojamos bendrai ir
kitų nuomininkų, todėl ji negalėjo jų visų privatizuoti viena; K. B-kienė
namo kieme savavališkai pasistatė du garažus, kurie pažeidžia kitų namo butų
savininkų interesus (b. l. 93–95).
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1998 m.
gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino 1996 m. vasario
22 d. pirkimo–pardavimo su­tar­tį dėl 13,01 m2 ploto patalpų negaliojančia:
įpareigojo atsakovę K. B-­­kienę atstatyti namo fasadą į pradinę padėtį bei
uždraudė atsakovei ir jos šeimai naudotis balkonu; įpareigojo atsakovę savo
lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus du gara­žus, esančius prie namo
Suvalkų g. 5. R-alavimą dėl 1992 m. birželio 10 d. buto pirkimo–pardavimo
sutarties tarp atsakovės K. B-kienės ir N-jamiesčio seniūnijos pripažinimo
negaliojančia teismas atmetė, kaip pareikštą praleidus ieškininės senaties
terminą. Atsakovės K. B-kienės priešieškinį teismas atmetė kaip neįrodytą.
Teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo
patalpos buvo T. L-o nuosavybė, o vėliau jos tapo ieškovo M. J-učio nuosavybe,
todėl atsakovei K. B-kienei buvo nepagrįstai parduota M. J-učiui nuosavybės
teise priklausanti patalpų dalis – 13,01 m2 ; kadangi balkonas funkcinį
ryšį turi tik su ieškovo M. J-učio butu, atsakovė neteisėtai juo naudojosi ir
sava­vališkai vietoje lango, išeinančio iš savo buto į šį balkoną, įrengė duris
ir metaline įstiklinta sienele atitvėrė dalį balkono (b. l. 424–428).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. vasario 10 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovės
K. B-kienės apeliacinį skundą – panaikino apylinkės teismo sprendimo dalį,
kurioje pripažinta negaliojančia 1996 m. vasario 22 d. sutartis dėl 13,01 m2  patalpų pirkimo–pardavimo ir dėl atsakovės
įpareigojimo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus du garažus, ir šią
bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Kitą sprendimo dalį
teisėjų kolegija paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad
teismas turėjo įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybę, nes N-jamiesčio seniūnija
nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalimi ir veikė tik pagal Vilniaus miesto
valdybos, kuri buvo parduotų patalpų savininkė, potvarkį; Vilniaus miesto
valdybos teisės taip pat buvo pažeistos, nes atsakovė garažus pastatė
rekonstravusi sandėliukus, kurie priklausė Vilniaus miesto savi­­val­dybei.
Palikdama galioti apylinkės teismo sprendimo dalį dėl uždraudimo atsakovei
K. B-kienei naudotis balkonu ir jos įpareigojimo atstatyti namo fasadą į
pirminę padėtį, teisėjų kolegija nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų
matyti, jog balkonas antrame aukšte turi funkcinį ryšį tik su ieškovo M. J-učio
butu Nr. 7, o apklausti liudytojai patvirtino, kad šiuo balkonu naudojosi tik
7–ojo buto gyventojai (b. l. 464–466).
Kasaciniu skundu atsakovė K. B-kienė prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kurioje palikta galioti Vilniaus miesto
2–ojo apylinkės teismo sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo atstatyti į
pradinę padėtį namo fasadą ir dėl uždrau­dimo atsakovei naudotis balkonu, ir
perduoti visą bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 57 ir 65
straipsnius, nes neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių visapusiškai, pilnutinai
ir objektyviai;
2) balkonu atsakovė ir jos šeima, taip pat kitos
dvi tame pačiame aukšte gyvenusios šeimos bendrai naudojosi nuo 1973 metų;
3) balkonas yra bendra namo konstrukcija,
išdėstyta simetriškai atsakovės ir ieškovo butams, todėl jis funkciškai
priklauso abiem butams, ir teismai nepagrįstai visą balkoną pripažino ieškovo
M. J-učio nuosavybe;
4) atsakovė naudojasi tik jai priklausančia
balkono dalimi, o įėjimo į balkoną rekonstrukcijos projektas buvo suderintas su
visomis suinteresuotomis institucijomis, ši rekonstrukcija įregistruota
inventorizavimo biure.
Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal Lietuvos CPK 358 straipsnio 1 dalį
kasacinės instancijos teismas, neper­žengdamas kasacinio skundo ribų ir
remdamasis sprendime ar nutartyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, patikrina
apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. To paties straipsnio 2
dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas yra nesaistomas kasacinio
skundo ribomis, jeigu nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija kons­tatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai
taikė materialinės teisės normas ir pažeidė CPK 65 straipsnį (CPK 3542 str. 2 d. ) .
Kasaciniame skunde atsakovė K. B-kienė nurodo,
kad ginčo balkonas yra bendra namo konstrukcija, išdėstyta simetriškai
atsakovės ir ieškovo butams, todėl jis funkciškai priklauso abiem butams. Be
to, atsakovė nurodo, kad balkonu naudojosi nuo 1973 m. ir įėjimo į balkoną
rekonstrukcijos projektas buvo suderintas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė
nuosavybės teisę į butą įgijo privatizavimo būdu (b. l. 5). Pagal 1991 m. gegužės
28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį
pirkimo–pardavimo objektu buvo butai daugiabučiuose namuose. B-ų privatizavimo
tvarką detalizavo 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas
Nr. 309. Šio nutarimo 7 punk­­tas nustatė, kad, apskaičiuojant parduodamo buto
bendrąjį (naudingąjį) plotą, į jį neįskaičiuojamas balkono plotas. Tačiau,
nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsi­­­žvel­giama, ar butas turi balkoną,
ar ne. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 7 punktą buto, kuriame nėra balkono,
kaina buvo mažinama 2 procentais.
Nurodytos teisės normos patvirtina, kad balkonas
buvo laikomas parduodamo buto priklausiniu. Pagal Lietuvos CK 153 straipsnio 1
dalį daikto priklausinys yra objektas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir
susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tas pats CK 153
straipsnis nustato, kad priklausinį ištinka pagrin­dinio daikto likimas, jeigu
įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.
G-mi atvejai, kai vienas daiktas tarnauja dviem
pagrindiniams daiktams ir yra su jais susijęs bendra ūkine paskirtimi. Tokiais
atvejais daikto teisinį statusą reikia nustatyti taip pat vadovaujantis CK 153
straipsnio 1 dalimi. Šios normos prasme daiktas, tarnaujantis dviem
pagrindiniams daiktams ir susijęs su jais bendra ūkine paskirtimi, yra dviejų
pagrindinių daiktų bendras priklausinys. Jeigu pagrindiniai daiktai priklauso
skirtingiems savininkams, tai pagrindinių daiktų savininkai į tokį bendrą
pagrindinių daiktų priklausinį įgyja bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK
121 str. ). G-ai dėl naudojimosi bendru turtu sprendžiami Lietuvos CK 122–126
straipsnių nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, rem­da­masi išdėstytais argumentais, konstatuoja,
kad pagal Lietuvos CK 153 straipsnio 1 dalį balkonas laikytinas buto
priklausiniu, todėl asmuo, privatizavęs butą, įgyja nuosavybės teisę ir į
balkoną. B-onas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi,
priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu
yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis.
Iš byloje esančio namo plano ir nuotraukų matyti,
kad balkonas išsidėstęs simetriškai šalių butams (b. l. 39). Ieškovo ir atsakovės
butus skirianti siena eina per balkono centrą. Atsakovės buto techninės
apkaitos byloje pusė balkono pažymėta kaip buto priklausinys (b. l. 262). Į
balkoną išeina atsakovės buto langas ir ieškovo buto langas bei durys. Jeigu
balkonu naudotųsi tik ieškovas, gali būti pažeistos ieškovės ir jos šeimos
narių teisės, pavyzdžiui, teisė į privataus gyvenimo nelie­čiamumą. Be to,
teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė buvo įteisinusi durų į balkoną
įrengimą (b. l. 299–300), tačiau šis įteisinimas vėliau buvo panaikintas tik dėl
formalių priežasčių (b. l. 394). Esant tokioms aplinkybėms, teismų išvada, kad
balkonas turi funkcinį ryšį tik su ieškovo butu, o ieškovas M. J-utis yra viso
bal­kono savininkas, yra nepagrįsta. Techninė galimybė įrengti duris į balkoną
iš atsakovės buto yra. Be to, svarstytina aplinkybė, ar balkono dalimi
atsakovės šeima gali naudotis net ir be papildomos rekonstrukcijos, t. y.
neįrengus durų. Teismai nesiaiškino, kokiu būdu atsakovė ir jos šeima naudojosi
ginčo balkonu nuo pat apsigyvenimo savo bute – ar tai buvo daroma patenkant į
balkoną pro langą, ar per kaimyniniame bute esančias duris.
Kasacinės instancijos teismas gali priimti naują
sprendimą, jeigu yra padarytas materialinės teisės pažeidimas. Tačiau tokiu
atveju kasacinės instancijos teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismo
nustatytų aplinkybių. Kadangi teisingas CK 153 straipsnio taikymas šioje byloje
yra susijęs su papildoma faktinių bylos aplinky­bių analize ir įrodymų
vertinimu, teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina
nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui (CPK 368 str. 4 d. ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, rem­da­masi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi
Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 370 straipsniu,

nutarė:

1. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1998 m.
gruodžio 15 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apgardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuriomis
atsakovė K. B-kienė buvo įpareigota atsta­tyti namo fasadą į pradinę padėtį
ir atsakovei bei jos šeimai uždrausta naudotis balkonu, panaikinti ir grąžinti
nagrinėti bylą iš naujo Vilniaus miesto 2–ajam apylinkės teismui naujos
sudėties.
2. Pasiūlyti paskelbti nutartį Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.
3. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             A.
S-us

Teisėjai                                                                                                 V.
M-a-
                                                                                                                        J.
S-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.72027 sekundės -