Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13575: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 3. Dėl pagrindinio
daikto ir jo priklausinio įkeitimo

CK 153 str. 1 d. nustato, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti
pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka
pagrindi­nio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.
Daiktas, kuris nuolat susijęs su kitu (pagrindiniu) daiktu, turi bendrą ūkinę
paskirtį ir pagrindinio daikto atžvilgiu yra pagalbinis, laikomas jo priklausiniu.
Taigi pagal bendrą tai­syklę, jeigu įstatyme ar sutartyje nepaminėta kitaip,
visais atvejais priklausiniui taikomos pagrindinį daiktą ištikusios teisinės
pasekmės. Šios nuostatos galioja taip pat ir nekilnojamojo turto įkeitimo
atveju. Hipotekos įstatymo (1992 m. spalio 6 d. , Nr. I–2936 redakcija) 9 str. 1
d. 1 p. nustatė, jog nekilnojamojo turto įkeitimas apima hipotekos registravimo
momentu nekilnojamojo turto registre įregist­ruotą pagrindinį objektą ir jo
priklausinius. Ši teisės norma iš esmės pakartoja CK 153 str. 1 d. suformuluotą
taisyklę ir reiškia, kad pagrindinio daikto įkeitimas galioja ir jo
priklausiniui, jei kitaip nepasakyta įstatyme ar sutartyje. Tokia pati
nuostata, įrodanti bendrą įstatymo leidėjo logiką, įtvirtinta ir vėliau priimto
Nekilnoja­mojo turto registro įstatymo (1996 m. rugsėjo 24 d. , Nr. I–1539) 6
str. 2 dalyje, pagal kurią žemės sklypų ir kitų nekilnojamojo turto objektų
priklausiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruojami kaip atskiras
nekilnojamasis turtas; priklausiniams galioja tos pačios teisės kaip ir
pagrindiniam daiktui, taigi ir įkeitimas.

Kasacinės instancijos teismo                                                     Civilinė
byla Nr. 3K–3–767/1999 m.
pranešėjas A. D-a-,                                                  Bylų
kategorija 42                   
apeliacinės instancijos teismo                            
pranešėja J. S-ė,                                                                                 
pirmosios instancijos teismo
teisėjas G. B-ius

NUTARTIS

1999 m. lapkričio 10 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. M-io,
teisėjų A. D-o ir V. G-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno autotransportas” kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrė­jimo civilinėje byloje pagal
ieškovo AB „Kauno autotransportas” ieškinį atsakovams – Teismo antstolių
kontorai prie Kauno m. apylinkės teismo, AB „Turto bankas”, tre­čia­jam
asmeniui UAB „Centrakas” dėl turto perdavimo akto pripažinimo nega­liojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovas AB „Kauno autotransportas” prašė
panaikinti Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo
nutarimą, kuriuo akcinei bendrovei „Turto bankas” perduota ieškovui
priklausanti 0,932 dalis kiemo įrenginių (asfaltuota teritorija, inžineriniai
tinklai ir kt. ), esančių Kaune, Taikos pr. 135. 1998 m. birželio 5 d. pagal
šios teismo antstolių kontoros aktą Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui
(LVKB) įkeistas turtas, ir 0,932 dalis kiemo įrenginių perduota akcinei bend­rovei
„Turto bankas”. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad 1995 m. gruodžio 21 d.
įkeitimo sutartyje Nr. 360–95/12/0488, sudarytoje tarp ieškovo ir LVKB, kiemo
įrenginiai tarp kitų įkeitimo dalykų nepaminėti. G-ijamas turtas, įkainotas
540 560Lt, nėra įkeisto turto priklausiniu, nes sudaro atskirą struktūrą.
Atsakovas, perduo­damas ir neįkeistą turtą, pažeidė kitų AB „Kauno
autotransportas” kreditorių teises, nes pretenduoti į LVKB neįkeistą ieškovo –
bankrutuojančios įmonės turtą išieškotojas AB „Turto bankas” gali tik įstatymų
nustatyta tvarka, t. y. neturi tam pirmumo teisės.
Kauno apygardos teismas 1999 m. vasario 13 d.
sprendimu ieškinį patenkino. Teismas panaikino 1998 m. birželio 5 d. turto
perdavimo akto dalį, kurioje Teismo antstolių kontora prie Kauno miesto
apylinkės teismo perdavė ieškovui priklau­san­čią 0,932 dalį kiemo įrenginių AB
„Turto bankas”. Ši kiemo įrenginių, esančių Kaune, Taikos pr. 135, dalis
grąžinta ieškovui.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo teisėjų senato 1995 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 18 „Dėl įstatymų
taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas, kuriose paskolos
sutarčių įvykdymas užtikrintas įkeitimo, laidavimo bei garantijos sutartimis”
nurodyta, kad įkaito turėtojas, suteikęs kreditą, netampa įkeisto turto
savininku. Jis įkeistu turtu negali netgi naudotis, jei ko kita nenumato
įstatymas ar sutartis. Skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prie­volės,
įkaito turėtojas pirmiau už kitus kreditorius turi teisę nukreipti reikalavimus
į įkeistą turtą (CK 198, 208 str. ). N-s turto įvertinimo akte parašyta, kad
prie įkeisto pastato priklauso teritorijos plotas, dokumentų, patvirtinančių šį
teiginį, nėra. Teismas nustatė, kad buvo paskelbtos nekilnojamojo turto, kurio
bendra vertė 2 500 000 Lt, varžytynės. Ši turto vertė atitinka įkeisto turto –
pastatų vertę. Antstolių kontoros veiksmai, nukreipti perduoti atsakovo naudai
dalį neįkeisto turto, prieštaravo CK 208 str. 3 d. , nes tuo metu ieškovo įmonė
buvo likviduojama bei turėjo nemažai įsipa­reigojimų darbo santykių pagrindu.
Nuomonė, kad teritorija yra pastatų pri­klausinys, yra klaidinga, nes ji
nesutampa su CK 153 str. nuostatomis. Teismas papildomai paminėjo, kad
ginčijamas turtas neturi detalaus plano, todėl negalima tiks­liai nustatyti šio
turto ribų. Neapibrėžtų ribų teritorija negali būti konkretaus pas­ta­­to
priklausiniu. Atsakovas pažeidė CPK 4261 str. 3 d. ir 462 str.
normas. Naikinant sandorį CK 47 str. pagrindu taikomos normos, numatančios turto
grąžinimą natūra, todėl AB „Turto bankas” privalo ieškovui grąžinti 0,932 kiemo
įrenginių dalį natūra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. gegužės 10 d. nutartimi Kauno apygardos
teismo 1999 m. vasario 13 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos
teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo
dalyką. Pirmosios instancijos teis­mas analizavo šalių prievoles, kilusias iš
įkeitimo sandorio, tačiau ieškovas jų neginčija. Ieškovas mano, kad atsakovas
gavo per didelį skolinio įsipareigojimo patenkinimą, nes kiemo įrenginiai
įkeisti nebuvo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pastatai įkeitimo sutartyje
nurodyti kaip turtas, turintis individualų indeksą turto registre. R-alavimai
įkeičiamam turtui numatyti specialiame įstatyme. 1992 m. spalio 6 d. Hipotekos
įstatymo Nr. I–2936  8 straipsnio
redakcija reglamentavo, kad įkeisti turtą galima tik tiksliai apibrėžtą ir
įregistruotą turto registre kaip atskirą ob­jek­­tą. Kiemo įrenginiai nebuvo
turto registre registruoti kaip atskiras objektas. Įkeitimo sutartyje šalys
nesusitarė dėl ginčijamo turto likimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes
pirmosios instancijos teismas turėjo pritaikyti CK 153 str. 1 d. normą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kiemo įrenginiai yra susiję su
pastatais bendra ūkine paskirtimi. Įkeitimo sutartyje jie neaptarti. Hipotekos
įstatymo 8 str. reikalauja, įkeičiant turto dalį, atskiros šios turto dalies
registracijos. Sudarant įkeitimo sutartį, inventorizavimo biuro pažymėjime
kiemo įrenginiai nebuvo nurodyti atskiru indeksu, todėl pagal šią įkeitimo
sutartį kiemo įrenginius ištinka toks pats likimas kaip ir pagrindinį daktą –
įkeistus pastatus.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija
pastebėjo, kad šalys sutartyje nurodė įkeisto turto rinkos kainą 1995 metais.
V-intojai turtą vertino 1998 m. ir nurodė rinkos kainą 2 500 000 Lt.
V-intojai į šią sumą įtraukė ir kiemo įrenginių vertę. Įkeista turto vertė
negali būti pagrindas daryti išvadą, kad priklausiniai ne­­bu­­vo įkeisti, nes
turto vertintojai nurodė, jog reali įkeisto turto vertė – 3 905 570 Lt.
Hipotekos įstatymo (1992 m. spalio 6 d. redakcija) 9 str. numatė, kad
nekilnojamojo turto įkeitimas apima turto registre įregistruotą pagrindinį
objektą ir jo priklausi­nius bei žemės, ant kurios stovi įkeistas pastatas,
nuomos teisę. 1997 m. birželio 6 d. Šio įstatymo 9 str. 3 d. nauja redakcija
šią problemą išaiškina dar detaliau: „jeigu nėra įkeičiamas žemės sklypas,
pastato įkeitimas apima ir žemės nuomos (panaudos) teisę”.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
gegužės 10 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario
13 d. sprendimą. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas
neteisingai pritaikė CK 153 str. normą, kiemo įrenginiai negali būti vertinami
kaip įkeisto turto priklausinys. Asfalto danga yra žemės pageri­nimo elementas
bei pačios žemės priklausinys. Metalinė tvora, esanti nuo įkeistų pastatų
įvairiais atstumais (nuo 80 iki 300 metrų), taip pat negali būti įkeistų
pastatų priklausiniu.
Šiuo metu nėra detalaus ginčijamo turto plano,
nėra nustatytos turto ribos, todėl negalima manyti, kad neapibrėžtų ribų turtas
yra konkretaus turto priklausinys. G-ijamas turtas yra vienintelis šaltinis
ieškovui atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais.
Atsiliepime į kasatoriaus skundą AB „Turto
bankas” prašo netenkinti kasa­cinio skundo reikalavimų, o palikti galioti
apeliacinės instancijos teismo 1999 m. gegužės 10 d. nutartį. AB „Turto bankas”
mano, kad kiemo įrenginiai yra įkeisto turto, o ne žemės priklausinys.
Nekilnojamo turto buvimas žemės sklype nedaro turto žemės priklausiniu, tiek ir
žemės – turto priklausiniu. Tai patvirtina Hipotekos įsta­ty­mo 9 str. 3 d. ir
4 d. Priklausinių atstumas nuo pagrindinio daikto nėra skiriamasis požymis
pripažinti ar nepripažinti daiktą kito daikto priklausiniu, nes tai
reglamentuoja CK 153 str. taisyklės. Įkeičiant ieškovo pastatus buvo
vadovaujamasi kompetentin­gos institucijos – VĮ Respublikinio inventorizavimo,
projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimu, išduotu 1995 m. rugpjūčio 29 d. Nr.
356410–12. Jame kiemo įrenginiai neįrašyti kaip atskiras savarankiškas nekilnojamasis
turtas, todėl šis turtas laikytinas pažymėjime nurodytų pastatų priklausiniu.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 str. 2 d. nurodo,
kad nekilnojamojo turto priklausiniai Nekil­nojamojo turto registre
neregistruojami kaip atskiras turtas. Turtą pripažįstant priklausiniu nei
Civilinis kodeksas, nei Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registro įstatymai
nereikalauja specialaus plano, nurodančio tikslias daikto ribas. Kasatoriaus
motyvas, kad kiemo įrenginiai gali būti panaudoti kaip vienintelis lėšų
šaltinis atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais nėra susijęs su
nagrinėjamu ginču.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagrindu peržiūrėti kasacine tvarka Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 10
d. nutartį kasatorius nurodo materialinės teisės normos – CK 153 straipsnio –
netinkamą taikymą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog
nustatyti aplinkybę, kas buvo 1995 m. gruodžio 21 d. įkeitimo sutarties dalyku,
galima tik tinkamai išaiškinus bei pritai­kius CK 153 straipsnio nuostatas. Tai
ir sudaro šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka esmę.
CK 153 str. 1 d. nustato, kad priklausinį, tai
yra daiktą, skirtą tarnauti pagrin­diniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine
paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis
nenustato ko kita. Daiktas, kuris nuolat susijęs su kitu (pagrindiniu) daiktu,
turi bendrą ūkinę paskirtį ir pagrindinio daikto atžvilgiu yra pagalbinis,
laikomas jo priklausiniu. Taigi pagal bendrą taisyklę, jeigu įstatyme ar
sutartyje nepaminėta kitaip, visais atvejais priklausiniui taikomos pagrindinį
daiktą ištikusios teisinės pasekmės. Šios nuostatos galioja taip pat ir
nekilnojamojo turto įkeitimo atveju. Hipotekos įstatymo (1992 m. spalio 6 d. ,
Nr. I–2936 redakcija) 9 str. 1 d. 1 p. nustatė, jog nekilnojamojo turto
įkeitimas apima hipotekos registravimo momentu nekilnojamojo turto registre
įregistruotą pagrindinį objektą ir jo priklau­sinius. Ši teisės norma iš esmės
pakartoja CK 153 str. 1 d. suformuluotą taisyklę ir reiškia, kad pagrindinio
daikto įkeitimas galioja ir jo priklausiniui, jei kitaip nepasa­kyta įstatyme
ar sutartyje. Tokia pati nuostata, įrodanti bendrą įstatymo leidėjo logiką,
įtvirtinta ir vėliau priimto Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 m.
rugsėjo 24 d. , Nr. I–1539) 6 str. 2 dalyje, pagal kurią žemės sklypų ir kitų
nekilnojamojo turto objektų priklausiniai Nekilnojamojo turto registre
neregistruojami kaip atskiras nekilnojamasis turtas; priklausiniams galioja tos
pačios teisės kaip ir pagrindiniam daiktui, taigi ir įkeitimas.
1995 m. gruodžio 21 d. įkeitimo sutartyje
atskirai neaptartas įkeičiamų pa­sta­tų priklausinių likimas. Iki šios
sutarties sudarymo ieškovas dėl vėliau įkeistų Lietuvos valstybiniam
komerciniam bankui pastatų priklausinių (kiemo įrenginių) jokių kitų susitarimų
su kitais subjektais nebuvo sudaręs. Minėtos įkeitimo sutarties sudarymo metu
nekilnojamojo turto registro įstaiga kiemo įrenginių atskirai užre­gistravusi
ir atskiro registro indekso suteikusi nebuvo, kiemo įrenginiai buvo įrašyti
kartu su pastatais. Pagal Hipotekos įstatymo 8 str. 3 d. , norint įkeisti dalį
turto, toji dalis turi būti tiksliai apibrėžta ir įregistruota turto registre
kaip atskiras objektas. Taigi, nesant kitokio susitarimo tarp įkeitimo
sutarties šalių, Kaune, Taikos pr. 135, esančių pastatų priklausiniai negalėjo
tapti savarankišku nuosavybės teisės objektu ir juos ištiko pagrindinių daiktų
likimas.
Kiemo įrenginiai, dėl kurių byloje yra kilęs
ginčas (asfaltuota teritorijos danga, privažiavimai prie pastatų, tvora aplink
teritoriją, vartai, inžineriniai tinklai) yra vienoje teritorijoje su įkeistais
bankui pastatais ir pagal savo paskirtį turi užtikrinti tinkamą pastatų
eksploataciją bei apsaugą. T-ėl jie visiškai atitinka priklausinio sąvoką.
Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nurodytieji kiemo įrenginiai turi
būti laikomi žemės, ant kurios jie yra, priklausiniais ar žemės pagerinimo
elementais, nes pats nekilnojamojo turto buvimo žemės sklype faktas nedaro
turto žemės priklau­siniu, kaip ir nedaro žemės to turto priklausiniu. Be to,
žemės sklypas, kuriame yra pasta­tai ir kiemo įrenginiai, ieškovui nuosavybės
teise nepriklausė, taip pat nepriklauso ir nuomos teise, nes nekilnojamojo
turto įkeitimas apima ir žemės nuomos teisę (CK 153 str. 2 d. ; Hipotekos
įstatymo – 1992 m. spalio 6 d. Nr. I–2936 ir 1997 m. birželio 10 d. Nr.
VIII–251 redakcija, 9 str. ; Žemės nuomos įstatymo 7 str. 2 d. ). Priklausinių
atstumas nuo pagrindinio daikto taip pat nėra išskirtinis kriterijus pripažinti
ar nepripažinti daiktą priklausiniu.
Atsižvelgiant į nurodytųjų teisės normų turinį,
vykdydami išieškojimą iš skolininko (ieškovo), teismo antstoliai pagrįstai
pripažino, kad kartu su įkeitimo sutartyje nurodytais pastatais buvo įkeisti ir
jų priklausiniai (kiemo įrenginiai), bei teisėtai kartu su perduodamais
kreditoriui nuosavybėn pastatais proporcingai perdavė taip pat ir atitinkamą
nuosavybės teisės į priklausinius dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB
„Turto bankas” pagal 1998 m. birželio 5 d. aktą (b. l. 17) neįgijo nuosa­vybės
teisės į jokius konkrečius kiemo įrenginius, bet įgijo teisę tik į abstrakčią,
fiziškai neapibrėžtą kiemo įrenginių dalį (0,932) kartu su kitais ieškovui
priklausiusių pastatų įgijėjais. Kol visų pastatų Taikos pr. 135, Kaune,
savininkas buvo vienas – ieškovas, konkretus priklausinių atribojimas ir
priskyrimas atskiriems pastatams nebuvo aktualus. Šiuo metu naujieji savininkai
turi teisę atriboti priklausinius, nustatant naudojimosi jais tvarką bendroje
teritorijoje pagal kiekvienam iš savi­ninkų tenkančias kiemo įrenginių dalis
arba suformuojant naujus žemės sklypus prie atskiriems savininkams
priklausančių pastatų. Šių klausimų sprendimas peržengia nagrinėjamos bylos
ribas.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai
išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias priklausinio
sąvoką, jo priklausomumo nuo pagrin­dinio daikto teisines pasekmes bei įkeitimo
dalyką. Tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir jų atžvilgiu taikęs
įstatymus, teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas apie ieškinio
nepagrįstumą. T-ėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. gegužės 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o kasacinis
skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje
nenustatyta ir CPK 358 str. 2 dalyje numatytų aplinkybių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d.
1 p. ir 370 str. 1 d. ,

nutarė:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             A.
M-is

Teisėjai                                                                                                 A.
D-a-
                                                                                                                        V.
G-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67509 sekundės -