Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13578: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 7. Dėl santuokos
pripažinimo negaliojančia (SŠK 42 str. )

SŠK 42 str. nuostata, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia,
suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes,
nepripažinti santuokos negaliojančia tuo atveju, jei bylos dėl santuokos
pripažinimo negaliojančia nagrinėjimo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios
buvo santuo­kos sudarymo kliūtis.

Kasacinės instancijos teismo                                                     Civilinė
byla Nr. 3K–3–888/1999 m.
pranešėja D. A-ė,                                                         Bylų
kategorija 16                   
apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas A. N-a-,
pirmosios instancijos teismo
teisėja L. U-ė

NUTARTIS

1999 m. gruodžio 8 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Č. J-o, teisėjų
A. S-aus ir D. A-ės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal Zygmundo B-aus (Zygmund B-)
kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d.
sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 14 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B-e­vičiaus ieškinį N. B-
dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Zygmundas B-us kreipėsi į teismą,
prašydamas pripažinti negalio­jan­­čia jo santuoką su N-a B-.
Santuoka buvo sudaryta 1992 m. gruodžio 31 d. Vilniaus m. N-josios Vilnios
Civilinės metrikacijos poskyryje. Šioje santuokoje 1993 m. birželio 19 d. gimė
sūnus. Ieškovas nurodo, kad jis nesenai sužinojęs, jog dabartinė jo sutuoktinė,
sudarydama su juo santuoką, buvo nenutraukusi kitos santuokos. Kita santuoka
buvusi sudaryta 1992 m. kovo 13 d. Čeboksaruose, Rusijoje, su A-u
I-u.
Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 1999 m.
gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš santuokos liudijimo nuorašo matyti,
kad šalys susituokė 1992 m. gruodžio 31 d. N-josios Vilnios CMS. Iš kito
santuokos liudijimo nuorašo matyti, kad atsakovės santuoka su A. I-u
nutraukta, įrašas apie ištuoką registracijos knygoje įrašytas 1993 m. gegužės
18 d. Atsakovė taip pat yra pateikusi faksogramą – išrašą iš teismo sprendimo,
iš kurio matyti, kad sprendimas dėl ištuokos priimtas 1992 m. liepos 3 d.
Iš  išvardytų dokumentų matyti, kad
kliūtis šalių santuokai sudaryti yra išnykusi 1993 m. gegės 18 d. (kai buvo
įregistruota ištuoka su A. I-u). Bylos nagrinėjimo teisme metu ši santuokos
pripažinimo negaliojančia sąlyga seniai išnykusi. Teismų praktikoje priimta
nepripažinti negaliojančia antrosios santuokos, kai bylos nagrinėjimo teisme
metu jau yra nutraukta pirmoji santuoka (SŠK komentaras, „M-is”, 1985,
p. 65).
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 14 d.
nutartimi atmetė Z. B-e­vičiaus apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą
pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija motyvavo, kad vieno iš
sutuoktinių buvimas kitoje santuokoje antros santuokos metu yra kliūtis
santuokai sudaryti (SŠK 17 str. ). Atsižvelgiant į santuokinių ryšių ir šeimos
santykių pobūdį, galimybė santuoką pripažinti negaliojančia šiuo pagrindu
išlieka tol, kol yra išlikę kliūtys santuokai sudaryti. Joms išnykus SŠK 45
str. netaikytinas, todėl apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į nagrinėjamo
klausimo ypatumus ir pagrįstai ieškininių reikalavimų nepatenkino.
Kasaciniame skunde Z. B-us nurodo, kad po
santuokos su A. I-u atsakovė atvyko į Lietuvą kaip I-a N-a.
Vilniaus m. CMS pateikė Lietuvos piliečio pažymėjimą „apie apsisprendimą dėl
Lietuvos Respublikos pilietybės” V-os pavarde. Ji nuslėpė tai, kad turi
TSRS piliečio pasą ir yra sudariusi san­tuo­ką Čeboksaruose. Šiais veiksmais ji
padarė nusikaltimą, numatytą BK 217 str. CPK 251 str. numato, kad „jeigu,
nagrinėdamas civilinę bylą, teismas išaiškina šalies ar kito asmens veiksmuose
nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją
bylą. ” Kasatorius nurodo, kad teismai motyvuose rėmėsi iš Čeboksarų m. teismo
neva gauta faksograma, tačiau šio dokumento kopija teismas negalėjo remtis
priimdamas sprendimą, nes tai yra nepatvirtinta kopija. Teismai savo motyvuose
pripažino, kad atsakovė negalėjo sudaryti santuokos (SŠK 17 str. ), tačiau
teismai neįvertino aplinkybės, kad antra santuoka buvo sudaryta ne su I-a,
o su V-a. Teismas rėmėsi liudytojos T. V-os parodymais, nors ji yra
atsakovės sesuo ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Civilinėje byloje yra
pateiktas laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovė visą jai skirtą
korespondenciją gaudavo ne tuo adresu
kur ji gyvena, o tai įrodo, jog ji slėpė, kad yra santuokoje su A. I-u, ir
ieškovas apie tai nieko nežinojęs. Kasatorius prašo Vilniaus miesto 4–ojo
apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo
1999 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokias
konkrečiai teisės normas pažeidė ar netinkamai aiškino teismai priimdami
sprendimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde ieškovo
išdėstyti argumentai yra su susiję teisės normų, reglamentuojančių santuokos
pripažinimą negaliojančia, aiškinimu bei įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia

SŠK 17 str. 1 d. nurodoma, kad neleidžiama
sudaryti santuokos tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje,
o SŠK 42 str. nurodo, kad santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia,
jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos šio kodekso 15–17 str. ,
taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota neketinant sukurti šeimą
(fiktyvi santuoka). Santuoka nutraukiama teismine tvarka (SŠK 36
str. ) arba civilinės metrikacijos organuose (SŠK 37 str. ). Ištuokos atveju santuoka
laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja
santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi santuokos pasibai­gi­mą
ištuokos atveju įstatymo leidėjas sieja su dviejų juridinių faktų visetu –
teismo sprendimu dėl ištuokos ir santuokos nutraukimo įregistravimu.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, santuoka buvo
tarp šalių sudaryta 1992 m. gruodžio 31 d. , t. y. atsakovei teismine tvarka jau
nutraukus santuoką su A. I-u (1992 m. liepos 3 d. ), bet neįregistravus
ištuokos (ištuoka su A. I-u įregistruota 1993 m. gegužės 18 d. ). Būtent tai,
kad ištuoka su A. I-u nebuvo įregistruota santuokos sudarymo tarp šalių
momentu, kasatorius nurodo kaip pagrindą pripažinti santuoką, sudarytą tarp
ieškovo ir atsakovės, negaliojančia.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokos
negaliojimas nepriklauso nuo vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės buvimo ar
nebuvimo. Santuokos pripažinimas negaliojančia nėra nei atsakomybės už vieno ar
abiejų sutuoktinių padarytus santuo­kos ir šeimos įstatymų pažeidimus priemonė,
nei vienos iš šalių gynybos būdas. Pagrindinis santuokos pripažinimo
negaliojančia tikslas – konstatuoti, kad šalys nepasiekė norimo teisinio
rezultato,  t. y. nesukūrė
santuokinių ryšių, netapo bendrosios jungtinės nuosavybės bendrasavininkiais ir
pan. Įstatymas orientuoja tik į konsta­tavimą, kad santuokos nebuvo apskritai,
o tai reiškia, kad jokių santykių, atsirandančių iš santuokos sudarymo, tarp
asmenų nėra ir neturi būti.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai,
atsižvelgdami į nagrinėjamo klausimus ypatumus, pagrįstai taikė prioritetą
santuokinių ryšių ir šeimyninių santy­kių tęstiniam pobūdžiui prieš formalų
ištuokos įregistravimą ir teisingai nurodė, kad galimybė pripažinti
negaliojančia santuoką ieškovo prašomu pagrindu išlieka tol, kol yra išlikę
kliūtys santuokai sudaryti. Teismai pagrįstai nusprendė, kad yra išnykusi tam
tikra formali santuokos pripažinimo negaliojančia sąlyga.
SŠK 42 str. nuostata, kad santuoka gali būti
pripažinta negaliojančia, suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į konkrečias
bylos aplinkybes, nepripažinti santuokos negaliojančia tuo atveju, jei bylos
dėl santuokos pripažinimo negaliojančia nagri­nėjimo metu yra išnykusios
aplinkybės, kurios buvo santuokos sudarymo kliūtis.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismai
galėjo atmesti ir pagrįstai atmetė ieškinį dėl santuokos tarp šalių pripažinimo
negaliojančia.

Dėl įrodymų ir faktinių aplinkybių byloje vertinimo taisyklių

Kasatoriaus nurodo, kad teismas savo motyvuose
rėmėsi iš Čeboksarų mies­to teismo gauta faksograma, tačiau šio dokumento
kopija teismas negalėjo remtis kaip įrodymu priimdamas sprendimą.
Teisėjų kolegija nelaiko nurodyto fakto esminiu
procesiniu pažeidimu, galė­jusiu turėti įtakos sprendimo teisėtumui. Byloje
esanti faksograma yra informacinio pobūdžio (apie santuokos nutraukimo datą
teisme) dokumentas šalia kitų byloje esančių įrodymų. Nei santuokos nutraukimo
teismine tvarka fakto, nei sprendimo priėmimo datos šalys šioje byloje
neginčijo, todėl teismas neprivalėjo reikalauti Čeboksarų miesto teismo
sprendimo originalo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti kasaciniame
skunde dėstomi faktai (kasatoriaus nurodomi atsakovės nusikalstami veiksmai,
Lietuvos Respublikos pi­lie­­­čio paso gavimo aplinkybės, liudytojos parodymų
vertinimas ir kt. ) yra arba faktinių bylos aplinkybių vertinimas, bet ne
kasacinio nagrinėjimo dalykas, arba apskritai nėra susiję su šios bylos
išsprendimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis
CPK 368 str. 1 d. 1 p. bei 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 1999 m.
gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 14 d.
nutartį palikti nepakeistus.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             Č.
J-a-

Teisėjai                                                                                                 A.
S-us
                                                                                                                        D.
A-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.68294 sekundės -