|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 7. Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (SŠK 42 str. ) SŠK 42 str. nuostata, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepripažinti santuokos negaliojančia tuo atveju, jei bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia nagrinėjimo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo santuokos sudarymo kliūtis. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–888/1999 m. pranešėja D. A-ė, Bylų kategorija 16 apeliacinės instancijos teismo pranešėjas A. N-a-, pirmosios instancijos teismo teisėja L. U-ė NUTARTIS 1999 m. gruodžio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Č. J-o, teisėjų A. S-aus ir D. A-ės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Zygmundo B-aus (Zygmund B-) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B-evičiaus ieškinį N. B- dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija nustatė: Zygmundas B-us kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia jo santuoką su N-a B-. Santuoka buvo sudaryta 1992 m. gruodžio 31 d. Vilniaus m. N-josios Vilnios Civilinės metrikacijos poskyryje. Šioje santuokoje 1993 m. birželio 19 d. gimė sūnus. Ieškovas nurodo, kad jis nesenai sužinojęs, jog dabartinė jo sutuoktinė, sudarydama su juo santuoką, buvo nenutraukusi kitos santuokos. Kita santuoka buvusi sudaryta 1992 m. kovo 13 d. Čeboksaruose, Rusijoje, su A-u I-u. Vilniaus miesto 4–asis apylinkės teismas 1999 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš santuokos liudijimo nuorašo matyti, kad šalys susituokė 1992 m. gruodžio 31 d. N-josios Vilnios CMS. Iš kito santuokos liudijimo nuorašo matyti, kad atsakovės santuoka su A. I-u nutraukta, įrašas apie ištuoką registracijos knygoje įrašytas 1993 m. gegužės 18 d. Atsakovė taip pat yra pateikusi faksogramą – išrašą iš teismo sprendimo, iš kurio matyti, kad sprendimas dėl ištuokos priimtas 1992 m. liepos 3 d. Iš išvardytų dokumentų matyti, kad kliūtis šalių santuokai sudaryti yra išnykusi 1993 m. gegės 18 d. (kai buvo įregistruota ištuoka su A. I-u). Bylos nagrinėjimo teisme metu ši santuokos pripažinimo negaliojančia sąlyga seniai išnykusi. Teismų praktikoje priimta nepripažinti negaliojančia antrosios santuokos, kai bylos nagrinėjimo teisme metu jau yra nutraukta pirmoji santuoka (SŠK komentaras, „M-is”, 1985, p. 65). Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė Z. B-evičiaus apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija motyvavo, kad vieno iš sutuoktinių buvimas kitoje santuokoje antros santuokos metu yra kliūtis santuokai sudaryti (SŠK 17 str. ). Atsižvelgiant į santuokinių ryšių ir šeimos santykių pobūdį, galimybė santuoką pripažinti negaliojančia šiuo pagrindu išlieka tol, kol yra išlikę kliūtys santuokai sudaryti. Joms išnykus SŠK 45 str. netaikytinas, todėl apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į nagrinėjamo klausimo ypatumus ir pagrįstai ieškininių reikalavimų nepatenkino. Kasaciniame skunde Z. B-us nurodo, kad po santuokos su A. I-u atsakovė atvyko į Lietuvą kaip I-a N-a. Vilniaus m. CMS pateikė Lietuvos piliečio pažymėjimą „apie apsisprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės” V-os pavarde. Ji nuslėpė tai, kad turi TSRS piliečio pasą ir yra sudariusi santuoką Čeboksaruose. Šiais veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 217 str. CPK 251 str. numato, kad „jeigu, nagrinėdamas civilinę bylą, teismas išaiškina šalies ar kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymius, jis praneša apie tai prokurorui arba iškelia baudžiamąją bylą. ” Kasatorius nurodo, kad teismai motyvuose rėmėsi iš Čeboksarų m. teismo neva gauta faksograma, tačiau šio dokumento kopija teismas negalėjo remtis priimdamas sprendimą, nes tai yra nepatvirtinta kopija. Teismai savo motyvuose pripažino, kad atsakovė negalėjo sudaryti santuokos (SŠK 17 str. ), tačiau teismai neįvertino aplinkybės, kad antra santuoka buvo sudaryta ne su I-a, o su V-a. Teismas rėmėsi liudytojos T. V-os parodymais, nors ji yra atsakovės sesuo ir yra suinteresuota bylos baigtimi. Civilinėje byloje yra pateiktas laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovė visą jai skirtą korespondenciją gaudavo ne tuo adresu kur ji gyvena, o tai įrodo, jog ji slėpė, kad yra santuokoje su A. I-u, ir ieškovas apie tai nieko nežinojęs. Kasatorius prašo Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja: Kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokias konkrečiai teisės normas pažeidė ar netinkamai aiškino teismai priimdami sprendimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde ieškovo išdėstyti argumentai yra su susiję teisės normų, reglamentuojančių santuokos pripažinimą negaliojančia, aiškinimu bei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia SŠK 17 str. 1 d. nurodoma, kad neleidžiama sudaryti santuokos tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje, o SŠK 42 str. nurodo, kad santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos šio kodekso 15–17 str. , taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota neketinant sukurti šeimą (fiktyvi santuoka). Santuoka nutraukiama teismine tvarka (SŠK 36 str. ) arba civilinės metrikacijos organuose (SŠK 37 str. ). Ištuokos atveju santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi santuokos pasibaigimą ištuokos atveju įstatymo leidėjas sieja su dviejų juridinių faktų visetu – teismo sprendimu dėl ištuokos ir santuokos nutraukimo įregistravimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, santuoka buvo tarp šalių sudaryta 1992 m. gruodžio 31 d. , t. y. atsakovei teismine tvarka jau nutraukus santuoką su A. I-u (1992 m. liepos 3 d. ), bet neįregistravus ištuokos (ištuoka su A. I-u įregistruota 1993 m. gegužės 18 d. ). Būtent tai, kad ištuoka su A. I-u nebuvo įregistruota santuokos sudarymo tarp šalių momentu, kasatorius nurodo kaip pagrindą pripažinti santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, negaliojančia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokos negaliojimas nepriklauso nuo vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės buvimo ar nebuvimo. Santuokos pripažinimas negaliojančia nėra nei atsakomybės už vieno ar abiejų sutuoktinių padarytus santuokos ir šeimos įstatymų pažeidimus priemonė, nei vienos iš šalių gynybos būdas. Pagrindinis santuokos pripažinimo negaliojančia tikslas – konstatuoti, kad šalys nepasiekė norimo teisinio rezultato, t. y. nesukūrė santuokinių ryšių, netapo bendrosios jungtinės nuosavybės bendrasavininkiais ir pan. Įstatymas orientuoja tik į konstatavimą, kad santuokos nebuvo apskritai, o tai reiškia, kad jokių santykių, atsirandančių iš santuokos sudarymo, tarp asmenų nėra ir neturi būti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, atsižvelgdami į nagrinėjamo klausimus ypatumus, pagrįstai taikė prioritetą santuokinių ryšių ir šeimyninių santykių tęstiniam pobūdžiui prieš formalų ištuokos įregistravimą ir teisingai nurodė, kad galimybė pripažinti negaliojančia santuoką ieškovo prašomu pagrindu išlieka tol, kol yra išlikę kliūtys santuokai sudaryti. Teismai pagrįstai nusprendė, kad yra išnykusi tam tikra formali santuokos pripažinimo negaliojančia sąlyga. SŠK 42 str. nuostata, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nepripažinti santuokos negaliojančia tuo atveju, jei bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia nagrinėjimo metu yra išnykusios aplinkybės, kurios buvo santuokos sudarymo kliūtis. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismai galėjo atmesti ir pagrįstai atmetė ieškinį dėl santuokos tarp šalių pripažinimo negaliojančia. Dėl įrodymų ir faktinių aplinkybių byloje vertinimo taisyklių Kasatoriaus nurodo, kad teismas savo motyvuose rėmėsi iš Čeboksarų miesto teismo gauta faksograma, tačiau šio dokumento kopija teismas negalėjo remtis kaip įrodymu priimdamas sprendimą. Teisėjų kolegija nelaiko nurodyto fakto esminiu procesiniu pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos sprendimo teisėtumui. Byloje esanti faksograma yra informacinio pobūdžio (apie santuokos nutraukimo datą teisme) dokumentas šalia kitų byloje esančių įrodymų. Nei santuokos nutraukimo teismine tvarka fakto, nei sprendimo priėmimo datos šalys šioje byloje neginčijo, todėl teismas neprivalėjo reikalauti Čeboksarų miesto teismo sprendimo originalo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti kasaciniame skunde dėstomi faktai (kasatoriaus nurodomi atsakovės nusikalstami veiksmai, Lietuvos Respublikos piliečio paso gavimo aplinkybės, liudytojos parodymų vertinimas ir kt. ) yra arba faktinių bylos aplinkybių vertinimas, bet ne kasacinio nagrinėjimo dalykas, arba apskritai nėra susiję su šios bylos išsprendimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis CPK 368 str. 1 d. 1 p. bei 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai A. S-us D. A-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
8131: Svečiai