Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13586: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 13. Dėl ginčų, kilusių
pagal Lietuvos advokatų tarybos sprendimus, nagrinėjimo teisme

Advokatų taryba nėra valstybinės valdžios ar valdymo institucija. Advokatų
taryba pagal Advokatūros įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas yra advokatų
savivaldos institucija. Esant tokioms aplinkybėms ginčas tarp asmens, padavusio
prašymą pripažinti jį advokatu, ir Advokatų tarybos, atsisakiusios pareiškėją
pripažinti advokatu, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka.

Kasacinės instancijos teismo                                                                 Civilinė
byla Nr. 3K–3–133/2000 m.
pranešėjas R. Č-a,                                                                             Bylų
kategorija 47
apeliacinės instancijos teismo
pranešėja A. J-aitė,
pirmosios instancijos teismo
teisėja R. K-ė

NUTARTIS

2000 m. vasario 7 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko R. Č-os,
teisėjų J. J-ės ir A. N-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V-o L-o kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13
d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. L-o skundą
dėl Lietuvos advokatų tarybos nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Lietuvos advokatų taryba, 1999 m. balandžio 15 d.
svarstydama V. L-o prašymą pripažinti jį advokatu, nustatė, kad V. L-a-
1998 m. birželio 19 d. buvo atleistas iš Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo
pareigų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 str. 1 punktą (savo noru).
V. L-a-, dirbdamas teisėju, buvo du kartus patrauktas drausminėn atsakomybėn
– už aplaidumą darbe ir už vienkartinį šiurkštų proceso teisės normų pažeidimą
(Teismų departamento prie Lietuvos Res­publikos teisingumo ministerijos 1999 m.
kovo 24 d. raštas Nr. 127/153). Taryba konstatavo, kad toks V. L-o elgesys
negali būti laikomas nepriekaištingu ir, remdamasi Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymo 7 str. 4 punktu bei 9 str. 5 punktu (toliau – Advokatūros
įstatymas), nusprendė V. L-o prašymo pripažinti jį advokatu netenkinti.
V. L-a- kreipėsi su skundu į Vilniaus
apygardos teismą, prašydamas panaikinti minėtą Lietuvos advokatų tarybos 1999
m. balandžio 15 d. sprendimą ir įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą pripažinti
jį advokatu. Pareiškėjas nurodė, kad Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punktas yra
blanketinė teisės norma, nukreipianti į Advokatų profesinės etikos kodeksą, ir
kad, nesant priimtam ir negaliojant šiam kodeksui, negali būti kalbos apie jo
taikymą. Be to, Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punkte kalbama apie esamą laiką,
todėl neaišku, koks pareiškėjo elgesys ar veikla Lietuvos advokatų tarybos
sprendimo priėmimo metu nebuvo suderinti su Advo­katų profesinės etikos kodekso
reikalavimais, nes pareiškėjo veiklai, jam dirbant teisėju, negali būti taikomi
šio kodekso reikalavimai. Pareiškėjas dar nurodė, kad drausminėn atsakomybėn
jis buvo traukiamas už klaidas darbe, o ne už elgesį ar veiklą, kuri
prieštarautų profesinei etikai. Advokatūros įstatymo 11 str. 2 dalyje numatyto
Lietuvos advokatų tarybos sprendimo apskundimo termino jis nepraleidęs, nes šis
sprendimas jam buvo įteiktas tik 1999 m. gegužės 3 d.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. birželio 3 d.
sprendimu pareiškėjo V. Lia­tuko skundą pripažino iš dalies pagrįstu ir Lietuvos
advokatų tarybos 1999 m. balandžio 15 d. posėdžio nutarimo dalį, kurioje
V. L-o prašymas pripažinti jį advokatu nebuvo patenkintas, pripažino
nepagrįstą ir ją panaikino. Teismas nurodė, kad Advokatų profesinės etikos
kodeksas nėra priimtas, tačiau šiuo metu yra galiojančios Advokatų profesinės
etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 1996 m. sausio 23 d.
Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos advokatų taryba, nusprendusi netenkinti
pareiškėjo prašymo pripažinti jį advokatu, privalėjo nurodyti, kokių dorovinio
elgesio normų reikalavimų, numatytų Advokatų profesinės etikos taisyklėse,
pareiškėjo elgesys ar veikla neatitiko. Be to, nurodė, kad Advokatų profesinės
etikos taisyklės detalizuoja advokato profesinių pareigų vykdymą. Aplaidumas
darbe ir vienkartinis šiurkštus proceso teisės normų pažeidimas, už kuriuos
pareiškėjas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, yra darbo tvarkos taisyklių
nesilaikymas bei pavestų pareigų neatlikimas, kurie negali būti tapatinami su
profesine dorove. Teismas pabrėžė, kad, sprendžiant pareiškėjo nepriekaištingos
reputacijos aplinkybes, nebuvo išsamiai apsvarstytas pareiškėjo elgesio ar
veiklos suderinamumas su Advokatų profesinės etikos taisyklių reikalavimais.
Dėl kitos pareiškėjo prašymo dalies teismas nurodė, kad Advokatūros įstatymas
teisę pripažinti asmenį advokatu nustatė tik Lietuvos advokatų tarybai.
Įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo
pripažinti jį advokatu įstatymas leidžia tik tuo atveju, jei Lietuvos advokatų
taryba per vieną mėnesį nuo prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos
nepriima sprendimo, todėl nėra pagrindo tenkinti šią pareiškėjo prašymo dalį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal
Lietuvos advokatų tarybos apeliacinį skundą, 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartimi
Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimą paliko iš esmės
nepakeistą.
Kolegija konstatavo, kad apygardos teismas
teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino įstatymus,
padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas bei tinkamai pritaikė materialinės teisės
normas. Tačiau teismas, priimdamas V. L-o skundą ir nagrinėdamas bylą,
netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas. Teismas priėmė ir išnagrinėjo
V. L-o skundą, dalyvaujančius byloje asmenis vadino pareiškėju ir
suinteresuotu asmeniu, nors buvo apskųsti ne valstybinės institucijos veiksmai,
o Advokatų tarybos sprendimas. Advokatų tarybą renka advokatų savivaldos
institucija – advokatų visuotinis susirinkimas (konferencija) (Advokatūros
įstatymo 51–52, 54–55 str. ). N-s Advokatūros įstatymas ir vadina pareiškėju
asmenį, padavusį prašymą Advokatų tarybai, tačiau nenustato specialios šių bylų
nagrinėjimo tvarkos. Teismas, pradėdamas civilinį procesą, nustatydamas
dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir nagrinėdamas tokią bylą, turėjo
vadovautis CPK bendrosiomis ir 10–20 skirsnių normomis. Apylinkės teismas CPK
34, 146, 148, 151 straipsnių nuostatomis nesivadovavo, tačiau šie civilinio
proceso teisės normų pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone,
nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, nes teismas iš esmės
teisingai išsprendė bylą ir nėra pagrindo manyti, kad dėl šio pažeidimo galėjo
būti neteisingai išspręsta byla (CPK 338 str. 1 d. ).
Kasaciniu skundu Lietuvos advokatų taryba prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimą, Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13
d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Kasatorius
teigia, kad teismai neteisingai išaiškino Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punktą.
Šiame punkte kalbama tik apie asmens veiklos, elgesio suderinamumą su advokatų
etikos reikalavimais, įtvirtintais Etikos kodekse, o ne su pačių kodekse
įtvirtintų nuostatų taikymu, vertinant asmens, dar nesančio advokatu, elgesį.
Advokatų etikos kodeksas detalizuoja advokatų profesinių pareigų vykdymą ir jo
nuostatų nenukrypstamai turi laikytis advokatai. Taigi, vertinant asmens,
pateikusio prašymą pripažinti jį advokatu, elgesį, negalima nurodyti, kokias
konkrečiai kodekso nuostatas jis pažeidė, nes asmeniui, dar nesančiam advokatu,
šios nuostatos nėra taikomos. Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas įpareigoja tokio
asmens buvusią veiklą derinti su tose nuostatose įtvirtintais principais.
Byloje pateikti duo­menys aiškiai įrodo pareiškėjo elgesio neatitikimą daugelio
Advokatų profesinės etikos taisyklių reikalavimų, jose įtvirtintų advokatų
profesinės etikos principų. Apsileidimas darbe neginčytinai paneigia asmens
nepriekaištingą elgesį, o proceso normų šiurkštus pažeidimas leidžia suabejoti
ir asmens kvalifikacija, pareigos tiksliai ir nenukrypstamai laikytis įstatymų
tinkamu vykdymu. Esant tokioms aplinkybėms, nepasibaigus drausminių nuobaudų
galiojimo terminui, pareiškėjas negalėjo būti pripažintas advokatu, nes
poelgiai, už kuriuos jis buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn, neabejotinai
menkina pasitikėjimą tokiu asmeniu.
Atsiliepime į kasacinį skundą V. L-a- prašo
palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės
instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad Advokatų profesinės etikos
taisyklės negali būti taikomos asmeniui, kuris niekada nebuvo advokatu. Teismai
padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas,
pavestų pareigų neatlikimas negali būti tapatinamas su profesine dorove, morale.
Be to, V. L-o nuomone, kasatorius painioja teisinės atsakomybės rūšis, nes
nutrūkus darbo santykiams nustoja galioti ir paskirtos drausminės nuobaudos
(DĮK 164 str. ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Vilniaus
apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartis
naikintini dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir aiškinimo (CPK
3542 str. 2 d. ).
Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos
advokatūros 1998 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. VIII–811 7 str. 4 punktą ir 9
str. 5 punktą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad
Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nustatytos
asmens pripažinimo advokatu sąlygos. V-a tarp tų sąlygų yra asmens
nepriekaištinga reputacija (Advokatūros įstatymo 7 str. 4 p. ). Teismas taip pat
teisingai nurodė, kad šio įstatymo 9 straipsnis apibrėžia nepriekaištingos
reputacijos sąvoką. Šio straipsnio 5 punkte parašyta, kad asmuo, pareiškęs norą
būti pripažintas advokatu, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu
pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Advokatų
profesinės etikos kodekso reikalavimais. Teismas taip pat teisingai aiškino,
kad iki Advokatų profesinės etikos kodekso priėmimo Lietuvos advokatų taryba
pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojusiomis Lietuvos advokatų tarybos 1996 m.
sausio 23 d. nutarimu patvirtintomis Advokatų profesinės etikos taisyklėmis.
Kiti teismo aiškinimai yra nepriimtini, nes jie neatitinka šių nuostatų prasmės
ir paskirties. Negalima sutikti su teismo teiginiais, kad aplaidus teisėjo
pareigų vykdymas, šiurkštus proceso teisės nuostatų pažeidimas negali būti
pripažįstami nesuderinamais su būsimam advokatui nustatytais Profesinės etikos
taisyklių reikalavimais. Žodis „reputacija” Tarptautinių žodžių žodyne
apibrėžiamas kaip „susi­da­riusi bendra nuomonė apie kieno nors teigiamas
savybes arba ydas” (žr. Tarptautinių žodžių žodynas. V. , 1951, 581 p. ).
Advokatūros įstatymo 9 str. 5 punkte kalbama ne tik apie pretendento į
advokatus elgesį, bet ir apie jo veiklą, kuria jis verčiasi. Pareiškėjas prašė
pripažinti jį advokatu lengvatinėmis sąlygomis, kurios taikomos ir asmenims,
turintiems ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo darbo stažą (Advokatūros įstatymo 8
str. 2 p. ). Pagal šias įstatymo nuostatas akivaizdu, kad pripažįstant advokatais
buvusius teisėjus reikia vertinti ne tik jų elgesį, bet ir profesinę veiklą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, taikydami šias Advokatūros
įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į Advokatų profesinės etikos taisyklių 3
punktą, kuriame parašyta: „Profesines pareigas advokatas vykdo savarankiškai
įstatymo numatytose ribose, todėl jis turi tiksliai ir nenukrypstamai laikytis
įstatymų, būti aukštos moralės ir nepriekaištingo elgesio”. Advokatų profesinės
etikos kodekso, patvirtinto 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos advokatų
konferencijoje, 1 punkte taip pat įrašyta, kad advokatas savo veikloje privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Advokatūros įstatymo, kitų
įstatymų bei Lietuvos advokatūros statuto. Iš šių nuostatų analizės išplaukia
išvada, kad teisėjo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai yra nesuderinami su
pretenduojančio tapti advokatu asmens nepriekaištinga reputacija. Pagarba
įstatymui, nepriekaištingas jo vykdymas yra labai svarbūs pretenduojančio tapti
advokatu asmens bruožai.
V. L-a- atsiliepime į kasacinį skundą
teisingai aiškina Lietuvos Respub­likos DĮK 164 straipsnio nuostatas, bet šioje
byloje taikytinos ne šio straipsnio, o Advokatūros įstatymo 7, 8 ir 9
straipsnių nuostatos bei Advokatų profesinės etikos taisyklės.
Byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui, nes būtina spręsti V. L-o skundo priėmimo klausimą.
Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 14 d. įstatymu Nr. VIII–1033 nuo
1999 m. gegužės 1 d. pripažino netekusia galios CPK antrojo skyriaus antrąją
dalį (257–2695 str. ). V. L-a- skundą padavė 1999 m. gegužės 13 d. , tai yra tuo metu,
kai bendrosios kompetencijos teismai nebegalėjo priimti skundų dėl valstybinės
valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo,
varžančių kitų asmenų teises. Be to, Lietuvos apelia­cinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartyje teisingai
nurodė, kad Advokatų taryba nėra valstybinės valdžios ar valdymo insti­tucija.
Advokatų taryba pagal Advokatūros įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas yra
advokatų savivaldos institucija. Esant tokioms aplinkybėms ginčas tarp asmens,
padavusio prašymą pripažinti jį advokatu, ir Advokatų tarybos, atsisakiusios
pareiškėją pripažinti advokatu, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka.
Iš naujo nagrinėjant bylą iš Teismų departamento
reikia išreikalauti V. L-o asmens bylos dokumentus bei jo drausmines bylas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, rem­da­masi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 dalies 5 punktu ir 370 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d.
sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti, o V. L-o skundą perduoti
iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nuo pareiškimo priėmimo.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                         R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                             J.
J-ė
                                                                                                                                    A.
N-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.62146 sekundės -