Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13587: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 14. Dėl įmonės, kuriai
iškelta bankroto byla, sanavimo

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 9 punktą teisė siūlyti teis­mui
tvirtinti įmonės sanavimo projektą ir šio projekto pakeitimus priklauso ne
bankrutuojančios įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui, o bankrutuojančios
įmonės kreditorių susirinkimui.
Įstatymas nereikalauja, kad nuolaidas suteiktų visi kreditoriai. Sanavimo
projekte numatomos nuolaidos turi būti pakankamos, kad būtų atkurtas įmonės
mokumas. Nuolaidos gali būti ir nereikalingos, jeigu sanuotojas gali pats
išspręsti bankrutuojančios įmonės finansines problemas ir tai suderina su
kreditoriais.

Kasacinės instancijos teismo                                                                 Civilinė
byla Nr. 3K–3–226/2000 m.
pranešėjas A. M-is,                                                                   Bylų
kategorija 30
apeliacinės instancijos teismo    
pranešėjas V. V-a-,
pirmosios instancijos teismo
teisėjas G. P-is

nutartis

2000 m. vasario 9 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. M-io,
teisėjų J. S-ės ir A. S-­čiaus,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „D-isco Seed A/S” kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo teisėjo 1999 m. rugsėjo 9 d. nutarties ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl bankroto procedūrų
vykdymo akcinėje bendrovėje „Marijampolės cukrus”.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Marijampolės apskrities viršininko administracija
inicijavo bankroto bylos iškėlimą akcinei bendrovei „Marijampolės cukrus”, nes
ši bendrovė, tapusi nemokia, neatsiskaitė su žemdirbiais už supirktus cukrinius
runkelius.
B-kroto byla akcinei bendrovei „Marijampolės
cukrus” iškelta Kauno apy­gardos teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartimi. Ši
nutartis nebuvo apskųsta. B-kroto procedūrų vykdymo metu akcinės bendrovės
„Marijampolės cukrus” kreditorių susirinkimas 1999 m. rugsėjo 2 d. nutarimu
pritarė sanuotojo V. K-o firmos „Arvi” pateiktam akcinės bendrovės
„Marijampolės cukrus” sanavimo projektui, ir šios bankrutuojančios įmonės
administratoriaus UAB „V-slo administravimo centras” įgaliotas asmuo pateikė Kauno
apygardos teismui tvirtinti akcinės bendrovės „Mari­jampolės cukrus” sanavimo
projektą.
Kauno apygardos teismo teisėjas 1999 m. rugsėjo 9
d. nutartimi patvirtino akcinės bendrovės „Marijampolės cukrus” sanavimo
projektą. Teisėjas laikė, kad minėtas sanavimo projektas atitinka Lietuvos
Respublikos įmonių bankroto įstaty­mo VI skirsnio normų reikalavimus ir
Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 962 patvirtintos B-krutuojančių
įmonių sanavimo organizavimo tvarkos nuostatas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi šią bylą pagal
trečiųjų asmenų „D-isco Seed A/S”, UAB „Marijampolės agrochemija” ir „Novartis
Seeds International AB” atstovybės atski­ruosius skundus, 1999 m. spalio 6 d.
nutartimi Kauno apygardos teismo teisėjo
1999 m. rugsėjo 9 d. nutartį paliko nepakeistą, o trečiųjų asmenų atskiruosius
skun­dus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad
bankrutuojančios įmonės sanavimą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas ir
Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimu patvirtinta B-krutuojančių įmonių
sanavimo organizavimo tvarka ir reikalavimai sanavimo projektui, įsigalioję
1999 m. rugsėjo 9 d. Šie teisiniai aktai numato, jog būtinos dvi privalomos
sąlygos, kad sanavimo projektas būtų pateiktas tvirtinti: pirma, kreditorių
susirinkimas turi pritarti sanavimo projektui ir, antra, sanavimo projekte turi
būti numatytos įmonės sanavimo garantijos. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į
tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos B-krutuojančių
įmonių sanavimo organizavimo tvarkos 2 punkte nustatyta, jog sanavimo procedūra
vykdoma pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą tvarką, išsky­rus atvejus, kai
iki nutarimo įsigaliojimo jau yra priimti kitokie Įmonių bankroto įstatymui
neprieštaraujantys kreditorių susirinkimo nutarimai ar teismo nutartys. Šioje
byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bankrutuojančios akcinės
bendro­vės „Marijampolės cukrus” kreditorių susirinkimas 1999 m. rugsėjo 2 d.
nutarimu pritarė įmonės sanavimo projektui, t. y. kreditorių susirinkimo
nutarimas priimtas anksčiau negu Vyriausybė patvirtino B-krutuojančių įmonių
sanavimo organiza­vimo tvarką (toliau – Sanavimo tvarka). Kreditorių
susirinkimo nutarimas Įmonių bankroto įstatymui neprieštarauja.
Byloje taip pat nustatyta, kad yra užtikrintos AB
„Marijampolės cukrus” sanavimo garantijos, todėl apeliacinės instancijos
teismas laikė, jog įvykdytos abi sąlygos, kurioms esant įmonės sanavimo
projektas gali būti pateiktas tvirtinti teismui. Teismas taip pat akcentavo,
jog apeliantų nurodyti sanavimo projekto trūkumai nėra esminiai, jie gali būti
pašalinti sanavimo proceso metu, tuo labiau kad kreditorių susirinkimas pavedė
kreditorių komitetui suderinti, kad sanavimo projektas atitiktų Vyriausybės
patvirtintą Sanavimo tvarką. Pakeitimų darymą sanavimo projekte nu­ma­to ir
Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 9 punktas, ir Vyriausybės patvirtintos
Sanavimo tvarkos 41 punktas. Sanavimo projekto papildymai gali būti daromi kre­ditorių
susirinkimo nutarimu.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė,
kad apeliantai neteisingai aiškina Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 3
punkto turinį. Ši norma nesuteikia teisės joje paminėtiems organams priimti
sprendimus dėl sanavimo projekto, o tik numato administratoriaus pareigą
informuoti juos apie gautą sanavimo projektą. Apeliacinės instancijos teismas
laikė, kad nesant išsamių duomenų apie šios admi­nistratoriaus pareigos
įvykdymą nėra pagrindo pripažinti šią aplinkybę esmine sprendžiant sanavimo
projekto patvirtinimo teisėtumą. AB „Marijampolės cukrus” kreditoriai įmonės
sanavimui pritarė žymia balsų dauguma (86 proc. ), o apeliantų nurodytų šio
projekto trūkumų šalinimas nepagrįstai užvilkintų įmonės sanavimo projekto
įgyvendinimo pradžią, tačiau tai negali pakeisti kreditorių valios vykdyti
įmonės sanavimą.
Kasaciniu skundu trečiojo asmens „D-isco Seed
A/S” atstovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 9 d.
nutartį dėl AB „Marijampo­lės cukrus” sanavimo projekto patvirtinimo.
Kasatoriaus nuomone, Kauno apygardos teismo nutartis naikintina dėl
materialinės ir procesinės teisės pažeidimų. M-erialinės teisės pažeidimais
kasatorius laiko tai, kad nebuvo sušauktas įmonės akcininkų susirinkimas ir kad
jis nebuvo informuotas apie gautą sanavimo projektą; kreditorių susirinkimas
nepritarė sanavimo projektui; sanavimo projekte neteisingai nurodytos
kreditorių suteikiamos nuolaidos; pažeistas Lietuvos Respublikos mokesčių admi­nistravimo
įstatymas atidedant ir išdėstant Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimus;
pažeista sanavimo projekto priėmimo procedūra; sanavimo projektas neatitinka
Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio ir Sanavimo tvarkos 32 punkto bei kitų
punktų nuostatų. Procesinės teisės pažeidimu kasatorius laiko tai, kad bylos
nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas pažeidus CPK 329
straipsnyje nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Trečiasis asmuo
„D-isco Seed A/S” atsiliepimą pateikė 1999 m. spalio 6 d. , t. y. bylos
nagrinėjimo dieną, į jį nebuvo atsižvelgta ir jis nebuvo išnagrinėtas
apeliacinio proceso metu.
Atsiliepime į kasacinį skundą M-mpolės
apskrities viršininko admi­nistracija prašo Kauno apygardos teismo ir Lietuvos
apeliacinio teismo nutartis palikti nepakeistas, o trečiojo asmens kasacinį
skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teigiama, kad patvirtinant sanavimo
projektą nebuvo pažeistas įstatymas, sanavimo projektui pritarė
bankrutuojančios bendrovės kreditorių dauguma, sanavimo projek­tas parengtas
pagal Įmonių bankroto įstatymą, kreditorių susirinkimui jį svarstant dar
negaliojo Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 962 patvirtinta
Sanavimo tvarka. Kreditorių susirinkimas pasisakė už bankrutuojančios įmonės
sanavimą, kartu numatydamas galimybę vėliau pakeisti sanavimo projektą,
atsižvelgiant į Vyriausybės tvirtinamą Sanavimo tvarką.
Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, o teismų priimtas
nutartis palikti nepakeistas; mano, kad teismai nepažeidė nei materialinės, nei
procesinės teisės normų. Inspekcijos kredi­torinis reikalavimas yra 21,2
milijono litų, t. y. apie 2/3 visų kreditorinių reikalavimų sumos. Inspekcija
balsavo už pateiktą sanavimo projektą, atsižvelgdama į sanuotojo firmos „Arvi”
stabilius finansinės veiklos rezultatus bei tvarkingą atsiskaitymą su valstybės
biudžetu. Inspekcijos nuomone, sanavimo projekto ekonominį pagrįstumą ir firmos
„Arvi” pateiktų garantijų realumą parodė pirmieji projekto įgyvendinimo
mėnesiai. AB „Marijampolės cukrus” pradėjo laiku mokėti mokesčius, nuo 1999 m.
spalio 1 d. į biudžetą pervesta 2,6 milijono litų mokesčių.
Atsakovas AB „Marijampolės cukrus” atsiliepime į
kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas teigia, kad AB „Marijampolės
cukrus” sanavimo projektas pareng­tas pagal tuo metu galiojusio Įmonių bankroto
įstatymo reikalavimus. Po to patvirtinta Sanavimo tvarka nepanaikino kreditorių
susirinkimo nutarimo teisinės galios. Kreditorių susirinkimas 1999 m. gruodžio
23 d. nutarimu patvirtino sanavimo projekto pakeitimus ir pateikė juos
tvirtinti Kauno apygardos teismui. Atsiliepime atsakovas pateikia išsamius
samprotavimus apie kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus,
laikydamas juos visiškai nepagrįstais.
Kasatorius šių metų vasario 8 dieną papildomai
pateikė paaiškinimus dėl M-mpolės apskrities viršininko administracijos,
Marijampolės apskrities vals­tybinės mokesčių inspekcijos ir AB „Marijampolės
cukrus” atsiliepimų į kasacinį skundą.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti
Kauno apygardos teismo teisėjo 1999 m. rugsėjo 9 d. nutartį dėl AB
„Marijampolės cukrus” sanavimo projekto patvir­tinimo, tačiau kasacinio skundo
preambulėje parašyta, kad skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 6 d. nutartis, kuria buvo
atmestas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo nutarties
peržiūrėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas privalo
patikrinti abi apskųstas nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 358 str. 1 d. ).
Kasacinio skundo argumentai yra susiję su
materialinės teisės normų, regu­liuojančių bankrutuojančių įmonių sanavimą,
taikymu bei su procesinių normų aiškinimu.

Dėl
materialinės teisės normų, reguliuojančių bankrutuojančių
įmonių
sanavimą, taikymo

1. Dėl Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 3
dalies aiškinimo
Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje
nustatyta, kad teismui iškė­lus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka
savo įgaliojimų. Tačiau šioje įstatymo normoje numatyti ir atvejai, kada
bankrutuojančios įmonės valdymo orga­nas, turintis teisę priimti nutarimą įmonę
reorganizuoti arba likviduoti, gali priimti nutarimus atitinkamais
bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės veiklos klausimais. V-a- iš tokių
atvejų – įmonės sanavimas.
Kaip nustatyta byloje, AB „Marijampolės cukrus”
valdymo organas, turintis teisę likviduoti arba reorganizuoti bendrovę, pagal
šios akcinės bendrovės įstatų VI skyriaus 3 dalies 7 punktą yra bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas. Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 2
dalimi šiam AB „Marijampolės cukrus” visuoti­niam akcininkų susirinkimui
suteikta teisė siūlyti bankrutuojančios įmonės sanavimo projektą. Bendrovės
visuotinis akcininkų susirinkimas šia jam įstatymo suteikta teise nepasinaudojo
ir įmonės sanavimo neinicijavo.
B-krutuojančios AB „Marijampolės cukrus”
sanavimo projektą pateikė V. K-o firma „Arvi”. Pagal Įmonių bankroto
įstatymo 32 straipsnio 3 dalį apie gautą bankrutuojančios įmonės sanavimo projektą
įmonės administratorius įstatymų ir (arba) įmonės steigimo dokumentuose
nustatyta tvarka informuoja įmonės savininką, valdymo organą, kuris turi teisę
priimti nutarimą įmonę reorganizuoti arba likviduoti, ir sušaukia kreditorių
susirinkimą. Įmonių bankroto įstatymas nenumato, kokia tvarka ir forma
bankrutuojančios įmonės administratorius privalo Įstatymo 32 straipsnio 3
dalyje paminėtus subjektus informuoti apie gautą sanavimo projektą. Pagal AB
„Mari­jampolės cukrus” įstatų VI skyriaus 9 dalį visuotinį akcininkų
susirinkimą organizuoja valdyba. Susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi
stebėtojų taryba, valdyba bei akcininkai, kurių akcijų nominali vertė ne
mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo.
AB „Marijampolės cukrus” administratorius
neįvykdė savo pareigos infor­muoti visuotinį akcininkų susirinkimą apie gautą
iš V. K-o firmos „Arvi” įmonės sanavimo projektą, tačiau tai neleidžia
daryti išvados, kad kreditorių susirinkimas negalėjo pritarti pateiktam įmonės
sanavimo projektui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 9 punktą teisė
siūlyti teismui tvirtinti įmonės sanavimo projektą ir šio projekto pakeitimus
priklauso ne bankrutuojančios įmonės visuotiniam akcininkų susirinkimui, o
bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui. AB „Marijampolės cukrus”
kreditorių susirinkimas pateiktam sanavimo projektui pritarė, o Įmonių bank­roto
įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, nepasinaudoję jiems
suteikta teise sanuoti įmonę, dėl pateikto sanavimo projekto jokių pretenzijų
nepateikė.

2. Dėl pritarimo sanavimo projektui
Teismai nustatė, kad akcinės bendrovės
„Marijampolės cukrus” kreditorių susirinkimas pritarė sanavimo projektui 1999
m. rugsėjo 2 d. nutarimu ir tuo pačiu nutarimu pavedė kreditorių komitetui
suderinti, kad sanavimo projektas atitiktų Vyriausybės parengtos
B-krutuojančių įmonių sanavimo organizavimo tvarkos nuostatas. Laikyti šį
kreditorių susirinkimo nutarimą sąlyginiu nėra jokio pagrindo, nes nutarime
nėra jokių išlygų, už nutarimą pritarti sanavimo projektui balsavo kreditoriai,
turintys 86,07 procentų patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. daugiau negu
reikėtų tokiam nutarimui priimti pagal Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5
dalį. Laikyti kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu dėl to, kad buvo
pavesta paruoš­ti sanavimo projekto galimus pakeitimus, jį suderinant su
būsimos Sanavimo tvarkos nuostatomis, nėra pagrindo, nes sanavimo projekto
pakeitimai galimi, ir šio klausimo sprendimas pagal Įmonių bankroto įstatymo 27
straipsnį taip pat priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tokie
pakeitimai parengti ir pateikti tvirtinti teismui.

3. Dėl kreditorių suteikiamų nuolaidų
Kasatorius teigia, kad buvo pažeistos Įmonių
bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 punkto nuostatos, nustatančios, kad įmonės
sanavimo projekte turi būti nurodytos kreditorių suteikiamos nuolaidos
bankrutuojančiai įmonei (prievolių vykdymo terminų atidėjimas, skolų
sumažinimas arba jų dovanojimas, mokesčių mokėjimo, įmokų atidėjimas arba jų
sumažinimas), nes „D-isco Seed A/S”, būdama AB „Marijampolės cukrus”
trečiosios eilės kreditoriumi, nesutiko ir nesutinka teikti bankrutuojančiai
įmonei nuolaidų. Tačiau kasatorius neatsižvelgia į tai, jog įstatymas
nereikalauja, kad nuolaidas suteiktų visi kreditoriai. Sanavimo projekte
numatomos nuolaidos turi būti pakankamos, kad būtų atkurtas įmonės mokumas.
Nuolaidos gali būti ir nerei­kalingos, jeigu sanuotojas gali pats išspręsti
bankrutuojančios įmonės finansines problemas ir tai suderina su kreditoriais.
Nepagrįstu pripažintinas ir kasatoriaus argumentas,
jog Valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės atidėti piniginių prievolių
vykdymo terminų. Mokesčių admi­nistravimo įstatymo (1995 m. birželio 28 d. , Nr.
I–974) 17 straipsnio 19 punkte nustatyta, kad mokesčio administratorius turi
teisę atidėti kreditorinių reikalavimų, atsiradusių dėl mokesčių, baudų ir
delspinigių nesumokėjimo, vykdymo terminus arba jų atsisakyti ar pakeisti
piniginę prievolę kita prievole (atsiskaityti turtu, akcijomis ir vertybiniais
popieriais), kai bankrutuojanti įmonė sanuojama. Ši Mokesčių administravimo
įstatymo nuostata rodo, kad ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip ir
kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, yra suteikta teisė įmonės
sanavimo atveju daryti nuolaidas. Kadangi šiems veiksmams atlikti speciali tvarka
nenustatyta, tai M-mpolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
atidėdama AB „Mari­jampolės cukrus” mokesčių mokėjimo terminą ir išdėstydama
mokėjimus per atitin­kamą laiką, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Įstatymu
mokesčių atidėjimo procesas nesureguliuotas, todėl šiuos klausimus išsprendė
pati Valstybinė mokesčių inspekcija.

4. Dėl sanavimo garantijų
Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalis
numato, kad turi būti pateik­tos įmonės sanavimo garantijos. Garantijų esmė –
užtikrinti, kad sanavimo projekte numatytos prievolės bus įvykdytos.
Kasatorius sanuotojo pateiktas garantijas laiko
nepakankamomis, nes jos neatitinka CK 220 straipsnio nuostatų. Sutikti su
tokiais kasatoriaus argumentais nega­­lima. Ar pakanka sanuotojo pateiktų
garantijų, sprendžia kreditorių susirinkimas. Šiuo atveju kreditorių
susirinkimą patenkino sanuotojo pateiktos garantijos, ir jis kitokių garantijų
nereikalavo. Kreditorių susirinkimo nutarimai pagal Įmonių bankroto įstatymo 28
straipsnio 4 dalį privalomi visiems kreditoriams. Sutapatinti Įmonių bank­roto
įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje minimas įmonės sanavimo garantijas su CK 220
straipsniu nėra pagrindo. Sanavimo proceso eigoje sanavimo garantijų klausimas
iškilus reikalui gali būti svarstomas iš naujo.

5. Dėl sanavimo projekto neatitikimo Sanavimo
tvarkoje numatytiems reikalavimams
Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje išsamiai
numatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti įmonės sanavimo projekte. Teismai
konstatavo, kad sanavimo projektas atitinka minėto straipsnio reikalavimus,
šiam įstatymui neprieštarauja, įgyvendinus pateiktą sanavimo projektą bus
atkurtas įmonės mokumas. Lietuvos Vyriau­sybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarimu
Nr. 962 patvirtinta B-krutuojančių įmonių sanavimo organizavimo tvarka ir
reikalavimai sanavimo projektui yra poįstaty­mi­nis teisės aktas, kurio
nuostatos negali būti viršesnės už Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Be to,
Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 3 d. nutarime Nr. 962 pasakyta, kad iki šio
nutarimo įsigaliojimo priimti kreditorių susirinkimo nutarimai dėl įmonių
sanavimo, neprieštaraujantys įstatymui, gali būti nekeičiami ir įgyvendinami.
Kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkimas ėmėsi priemonių suderinti
sanavimo projektą su Sanavimo tvarkos nuostatomis. Tvirtinant sanavimo projektą,
įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl procesinės teisės normų

Kasatorius teigia, kad bylos nagrinėjimas
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo paskirtas pažeidžiant CPK 329 straipsnyje
nustatytą terminą, per kurį daly­vaujantys apeliaciniame procese asmenys gali
apeliacinės instancijos teismui raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį
skundą.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas
atskirąjį skundą išsiuntė į apeliacinės instancijos teismą 1999 m. rugsėjo 22
d. , taigi, 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti suėjo 1999 m. spalio 6 d. , o
ne spalio 7 d. , kaip teigia kasatorius. Atsiliepimą į trečiųjų asmenų UAB
„Marijampolės agrochemija” ir „Novartis Seeds International AB” atstovybės
atskiruosius skundus „D-isco Seed A/S” pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui
1999 m. spalio 6 d. 16 val. , t. y. bylos nagrinėjimo dieną, tačiau pasibaigus
teismo posėdžiui. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negalėjo
pateikto atsiliepimo išnagrinėti posėdžio metu. Pažymėtina, kad atskiruosius
skundus, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjo 1999 m. rugsėjo 9
d. nutartį, pateikė tretieji asmenys „D-isco Seed A/S”, UAB „Marijampolės
agrochemija” ir „Novartis Seeds International AB” atstovybė. Trečiųjų asmenų
UAB „Marijampolės agrochemija” ir „Novartis Seeds International AB” atstovybės
atski­ruosiuose skunduose buvo dėstomi tie patys argumentai (siauresnės
apimties) kaip ir trečiojo asmens „D-isco Seed A/S” atskirajame skunde, todėl
ir „D-isco Seed A/S” atsiliepime, kuris, kaip jau nurodyta, nebuvo
išnagrinėtas, buvo keliami tie patys klausimai. Tai, kad šis atsiliepimas dėl
kitų dviejų atskirųjų skundų ne­buvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos
teismo posėdyje, neprilygintina CPK 3542 straip­snio 2 dalyje
nurodytam procesinės teisės normų pažeidimui, dėl kurio galėjo būti priimta
neteisėta nutartis. Naikinti nutartį dėl šio procesinio pažeidimo nėra
pagrindo.
CPK 351 straipsnyje nustatyta, kad kasaciniam
procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, išskyrus kodekso 36 skirsnyje
nurodytas išimtis. V-a iš tokių išimčių laikytina tai, kad kasatorius savo
poziciją dėl sprendimo (nutarties) išdėsto kasaciniame skunde. Kasacinio
proceso taisyklės nenumato galimybės pateikti kasatoriaus paaiškinimų prie
kasacinio skundo, tuo labiau kelti paaiškinimuose nau­jus prašymus, kurių
nebuvo kasaciniame skunde.
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių,
nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias
nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 2 d. ). Įmonių bankroto
įstatymas numato nebūdingus civili­niam procesui veiksmus, kuriuos teisėjas
įformina teisėjo nutartimi. Tokiu atveju teismo posėdis neskiriamas ir teismo
posėdžio protokolas nerašomas.
Dėl šių aplinkybių kasacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija laiko negalimu svarstyti kasatoriaus paaiškinime prie
kasacinio skundo keliamą klausimą dėl teismo posėdžio protokolo nebuvimo, kai
Kauno apygardos teismo teisėjas 1999 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutartį.
Kiti kasaciniame skunde išdėstyti motyvai
juridinės reikšmės neturi, todėl kasacinės instancijos teismo kolegija atskirai
jų neanalizuoja.
Išdėstytų motyvų pagrindu kolegija daro išvadą,
kad nagrinėjant bylą kasa­cinėje instancijoje nenustatyta CPK 3542 straipsnyje numatytų
pagrindų kasacine tvarka peržiūrėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nutartis, todėl jos palie­kamos nepakeistos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1
d. 1 p. ir 370 str. 1 d. , teisėjų kolegija

nutarė:

Kauno apygardos teismo teisėjo 1999 m. rugsėjo 9
d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistas.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                         A.
M-is

Teisėjai                                                                                                             J.
S-ė
                                                                                                                                    A.
S-us

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.73884 sekundės -