Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13587: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 15. Dėl ieškininės
senaties termino ir kompensacijos už
nepanaudotas kasmetines atostogas dydžio

Pagal įstatymo analogiją, remiantis DĮK 242 straipsnio 2 dalimi, dėl neiš­mo­kėto
darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais (taigi ir dėl
kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), priteisimo dar­buoto­jas
turi teisę kreiptis į teismą per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis
sužinojo, ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą.
Atostogų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas atostogas
pakeisti pinigine kompensacija. T-ėl, kol ieškovas iš darbo nebuvo atleistas,
jis pagal įstatymą turėjo teisę reikalauti tik atostogų suteikimo, bet ne
kompensacijos už per darbo laiką nepanaudotas atostogas. Be to, Atostogų
įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog darbuotojui už nepanaudotas
atostogas išmokama piniginė kom­pensacija, jei dėl darbo santykių pasibaigimo
jam atostogos negali būti suteiktos arba jei darbuotojas atostogų nepageidauja.
Taigi darbuotojo teisė reikalauti pinigi­nės kompensacijos už nepanaudotas
kasmetines atostogas įstatyme siejama tik su darbo santykių pasibaigimu.
Kadangi iki darbo sutarties su juo nutraukimo ieškovas iš viso neturėjo teisės
gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl iki šio momento
ieškininės senaties termino eiga reikalavimui priteisti piniginę kom­pensaciją
už atostogas net ir negalėjo prasidėti.
Darbo teisės normose nenumatytos specialios ieškininės senaties termi­nų
taikymo taisyklės, išskyrus terminų trukmę ir jų eigos pradžią (pavyzdžiui, DĮK
242 str. , DSĮ 42 str. 2 d. ir kt. ). T-ėl nagrinėjant iš darbo teisinių
santykių kilusius ginčus pagal įstatymo analogiją taikytinos Civilinio kodekso
šeštojo skirsnio „Ieškininė senatis” normose įtvirtintos taisyklės tiek, kiek
tam tikrų klau­simų nereguliuoja darbo teisės normos (CPK 11 str. 6 d. ).
Iškilus dviejų įstatymo galią turinčių ir tuos pačius teisinius santykius
reguliuojančių teisės normų konkurencijai, teismai turėjo taikyti įstatymą, pri­imtą
vėliau. Nustatydamas Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje naują kom­pensacijos
už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo tvarką, įstatymų leidėjas tokiu
būdu išreiškė valią, kad anksčiau DĮK 2521
numatyta tvarka netenka galios. Tai reiškia, kad Atostogų įstatymo 16
straipsnio 2 dalyje duota nuoroda į kitus įstatymus, kurie kompensacijos už
atostogas mokėjimo klausimus gali reglamentuoti kitaip, nereiškia nuorodos į tą
patį DĮK 2521 straipsnį. Šios teisės normos konstrukciją aiškinant
priešingai, netektų loginės prasmės pats Atostogų įstatymo 16 straipsnio
papildymas antrąja dalimi.

Kasacinės instancijos teismo                                                                 Civilinė
byla Nr. 3k–3–253/2000 m.
pranešėjas A. D-a-,                                                              Bylų
kategorija 2
apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas K. K-a-,
pirmosios instancijos teismo
teisėjas E. J-a-

NUTARTIS

2000 m. kovo 8 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. S-aus,
teisėjų A. D-o ir V. M-o
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V-o B-o kasacinį skundą dėl
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V-o
B-o ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Velga” dėl darbo užmokesčio
išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovas nurodė, kad akcinėje bendrovėje „Velga”
dirbo Tiekimo komplek­tavimo skyriuje viršininko pavaduotoju tiekimui nuo 1992
m. rugsėjo 7 d. Atsakovas nuo 1999 m. sausio 18 d. darbo sutartį su ieškovu
nutraukė pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl
darbuotojų skaičiaus mažinimo. Atleidimo iš darbo dieną atsakovas su ieškovu
iki galo neatsiskaitė: neišmokėjo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 1998 m.
birželio mėnesio iki 1999 m. sausio 18 dienos ir išeitinės pašalpos bei
kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo
neišmokėtą darbo užmokestį 715,67 Lt, išeitinę pašalpą 2992,62 Lt, kompensaciją
už nepanaudotas atostogas už 1989 ir 1990 metus – 1427,63 Lt. Kadangi nuo 1998
m. sausio mėnesio darbo užmokestis buvo mokamas nereguliariai, o nuo 1998 m.
birželio – nemokamas visiškai, ieškovas prašė priteisti 1348,91 Lt dels­pinigių.
1992–1997 metais atsakovas nesuteikė ieškovui kasmetinių atostogų, todėl už
nepanaudotas atostogas ieškovas prašė priteisti 5343,10 Lt kompensaciją.
Kadangi atsakovas atleidimo iš darbo dieną su ieškovu iki galo neatsiskaitė,
todėl ieškovas prašė iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą
atsiskaityti laiką nuo 1999 m. sausio 18 d. iki 1999 m. rugpjūčio 2 d. –
6963,59 Lt
Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 1999 m.
rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš
atsakovo 715,67 Lt darbo užmokesčio, 2992,38 Lt išeitinės pašalpos, 823,89 Lt
delspinigių ir 6873,29 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti
laiką, iš viso 11405,23 Lt. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, be to, priteisė
iš atsakovo 570,26 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagri­nėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 1999 m.
rugsėjo 27 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teismai konstatavo, kad atleidimo iš darbo dieną
atsakovas su ieškovu iki galo neatsiskaitė – neišmokėjo ieškovui priklausančios
išeitinės pašalpos 2992,62 Lt bei 1325,17 Lt darbo užmokesčio. Teismai priteisė
ieškovui 2992,62 Lt išeitinės pašalpos, kurios dydžio atsakovas neginčijo, taip
pat 715,67 Lt darbo užmokesčio ieškovo pareikšto reikalavimo ribose. Ieškinio
dalį dėl delspinigių priteisimo už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą
ieškovui teismai tenkino iš dalies – ieško­vui neįrodžius nereguliaraus darbo
užmokesčio mokėjimo faktų per laikotarpį nuo 1998 m. sausio mėnesio iki 1998 m.
birželio mėnesio, priteisė jam 823,89 Lt dels­pinigių už laikotarpį nuo 1998 m.
birželio mėnesio iki 1998 m. lapkričio mėnesio. Remiantis Darbo sutarties
įstatymo 41 straipsniu ieškovui priteista 6873,29 Lt vidutinio darbo užmokesčio
suma, kadangi po ieškovo atleidimo iš darbo atsakovas uždelsė su ieškovu
galutinai atsiskaityti 137 darbo dienas. Ieškininį reikalavimą dėl
kompensacijos už 1989–1990 bei 1992–1997 metais nepanaudotas atostogas ieško­vui
priteisimo teismai atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas praleido vienerių metų
terminą tokiam reikalavimui teisme pareikšti ir nepateikė įrodymų, jog laiku į
teismą nesikreipė dėl svarbių priežasčių.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo bylą
išnagrinėjusių teismų sprendimą bei nutartį pakeisti ir patenkinti ieškinio
dalį dėl kompensacijos priteisimo už nepa­naudotas atostogas. Jis nurodo, kad
iki atleidimo iš darbo atsakovas jam nebuvo suteikęs atostogų už septynerius
darbo metus. Prieš atleisdamas iš darbo atsakovas suteikė jam atostogas už
dvejus metus, todėl remiantis DĮK 2521 straipsniu bei Atostogų
įstatymo 16 straipsniu ieškovui turi būti priteista kompensacija už nepa­naudotas
atostogas už penkerius darbo metus. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė DĮK
2521 straipsnio reikalavimus ir nepagrįstai anuliavo atsakovo ieškovui apskai­čiuotą
kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nors pats atsakovas prašė teismą
ieškovui priteistiną sumą tik sumažinti nuo 5343,10 Lt iki 1427,63 Lt, t. y.
sutiko su ieškinio dalimi dėl kompensacijos priteisimo už dvejus darbo metus.
Atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija

konstatuoja:

V-ame iš ieškininių reikalavimų ieškovas
V. B-a- nurodė, kad jo atleidimo iš darbo dieną atsakovas nebuvo
suteikęs ieškovui kasmetinių atostogų už septynerius darbo metus, ir prašė
priteisti už nepanaudotas atostogas per visą nuro­dytąjį laikotarpį piniginę
kompensaciją iš atsakovo. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovo
atstovė, remdamasi Darbo įstatymų kodekso 2521 straipsniu, ieškinį dėl
kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas pripažino iš dalies, sutiko
dėl kompensacijos ieškovui priteisimo už nepanaudotas atostogas per dvejus
darbo metus, taip pat neprašė šioje reikalavimų dalyje taikyti ieškininės
senaties termino (b. l. 18, 42–43). Be to, ieškovo atleidimo iš darbo metu pats
darbdavys apskaičiavo ieškovui kompensaciją 1427,68 Lt už nepanaudotas
atostogas per dve­jus darbo metus (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas
ieškininį reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas
priteisimo atmetė motyvuo­damas tuo, kad ieškovas praleido vienerių metų
ieškininės senaties terminą tokiam reikalavimui teisme pareikšti. Su tokia
teismo išvada sutiko ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija. Kasaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teismai nepagrįstai
pritaikė ieškininės senaties terminą reikalavimui dėl kompensacijos už
nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, be to, netinkamai taikė DĮK 2521 ir Atostogų įstatymo 16
straipsniuose numatytas teisės normas. Taigi kasaciniame skunde yra keliami du
su teisės normų aiškinimu bei taikymu susiję klausimai: pirma, ieškininės
senaties termino taikymas reikalavimams dėl kom­pensacijos už nepanaudotas
kasmetines atostogas priteisimo; antra, laikotarpis, už kurį kompensacija už
nepanaudotas kasmetines atostogas gali būti priteista.

1. Dėl ieškininės senaties termino taikymo ieškininiam reikalavimui
priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas
Bylą išnagrinėjusieji teismai pagrįstai konstatavo,
jog pagal įstatymo analo­giją, remiantis DĮK 242 straipsnio 2 dalimi, dėl
neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais
(taigi ir dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), priteisimo
darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą per viene­rius metus nuo tos dienos,
kai jis sužinojo, ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Tačiau teismai
padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškininės senaties terminą tokiam
reikalavimui pareikšti ieškovas praleido. Teismai neteisingai taikė
materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškininės senaties termino
eigos pra­džią. Tiek iki 1992 m. sausio 1 d. galiojusiame DĮK 81 straipsnyje,
tiek ir po to įsigaliojusio Atostogų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas
draudimas atostogas pakeisti pinigine kompensacija. T-ėl, kol ieškovas iš
darbo nebuvo atleistas, jis pagal įstatymą turėjo teisę reikalauti tik atostogų
suteikimo, bet ne kompensacijos už per darbo laiką nepanaudotas atostogas. Be
to, Atostogų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog darbuotojui už
nepanaudotas atostogas išmokama piniginė kom­pensacija, jei dėl darbo santykių
pasibaigimo jam atostogos negali būti suteiktos arba jei darbuotojas atostogų
nepageidauja. Taigi darbuotojo teisė reikalauti piniginės kompensacijos už
nepanaudotas kasmetines atostogas įstatyme siejama tik su darbo santykių
pasibaigimu. Kadangi iki darbo sutarties su juo nutraukimo ieškovas iš viso
neturėjo teisės gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl
iki šio momento ieškininės senaties termino eiga reikalavimui priteisti
piniginę kompensaciją už atostogas net ir negalėjo prasidėti. Ieškovas iš darbo
atleistas nuo 1999 m. sausio 18 d. , atleidimo iš darbo dieną ieškovui piniginė
kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo išmokėta. Taigi
atleidimo iš darbo dieną ieškovas įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas
atostogas, ir tą pačią dieną ieškovo teisė buvo pažeista, nes pagal Darbo
sutarties įstatymo 41 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti
su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Ieškininės senaties
termino kreiptis į teismą su ieškiniu eiga prasidėjo nuo teisės pažeidimo
dienos. Ieškovas į teismą su reikalavimu kreipėsi 1999 m. birželio 1 d. , taigi
įstatymo nustatyto ieškininės senaties termino pažeistai teisei ginti jis
nepraleido.
Bylą sprendę teismai padarė ir kitą klaidą,
susijusią su ieškininę senatį reglamentuojančių teisės normų taikymu ir
aiškinimu. Darbo teisės normose nenu­matytos specialios ieškininės senaties
terminų taikymo taisyklės, išskyrus terminų trukmę ir jų eigos pradžią
(pavyzdžiui, DĮK 242 str. , DSĮ 42 str. 2 d. ir kt. ). T-ėl nagrinėjant iš darbo
teisinių santykių kilusius ginčus pagal įstatymo analogiją taikytinos Civilinio
kodekso šeštojo skirsnio „Ieškininė senatis” normose įtvirtintos taisyklės
tiek, kiek tam tikrų klausimų nereguliuoja darbo teisės normos (CPK 11 str. 6
d. ). CK 85 straipsnio 2 dalis numato, jog ieškininę senatį teismas taiko tik
esant skolininko reikalavimui. Atsakovas pripažino ieškinio dalį dėl piniginės
kompensacijos priteisimo ieškovui už nepanaudotas kasmetines atostogas per dve­jus
darbo metus ir taikyti ieškininę senatį šioje reikalavimų dalyje net ir
neprašė. Dėl to buvo pagrindas ieškovui priteisti kompensaciją už nepanaudotas
atostogas per dvejus darbo metus net nepriklausomai nuo to, kaip būtų
aiškinamas DĮK 2521 straipsnio ir Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies konkurencijos
klausimas.

2. Dėl Darbo įstatymų kodekso 2521
straipsnio ir Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
DĮK 2521 straipsnyje nustatyta, jog
darbo ginčą dėl piniginių reikala­­vimų nagrinėjantis organas turi teisę
priimti sprendimą, kad darbuotojui, atleidžiant jį iš darbo, būtų išmokėta jam
priklausanti piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau ne daugiau
kaip už dvejus darbo metus. Nurodytoji teisės norma nereglamentuoja ieškininės
senaties klausimų, bet tik numato maksimalų laikotarpį, už kurį gali būti
priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, jeigu ieškininės senaties
terminas nebus pasibaigęs arba jeigu jis bus atnaujintas kaip praleistas dėl
svarbių priežasčių. Taigi DĮK 2521 straipsnyje numatyta teisės norma dėl
priteisiamos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio ribojimo galėjo
būti taikoma tik tuo atveju, kai darbuotojo piniginiai reikalavimai yra
tenkinami. 1996 m. balandžio 17 d. įstatymu Nr. I–1288 Atostogų įstatymo 16
straipsnis papildytas antrąja dalimi, kurioje nustatyta, jog, darbuotojui
nesuteikus atostogų daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija
išmokama už visas nepanaudotas atostogas, jeigu įstatymas nenustato kitaip.
Tačiau priėmus šį įstatymą, DĮK 2521 straipsnis taip pat nebuvo pakeistas ar
panaikintas. Tokiu būdu ieškovo atleidimo iš darbo metu galiojo dvi tos pačios
teisinės galios normos, reglamentuojančios tuos pačius teisinius san­tykius –
nustatančios piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimo
tvarką, nutraukiant darbo sutartį: DĮK 2521 straipsnis išieškomos
kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį apribojo dvejais darbo metais, o
Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis tokį ribojimą panaikino ir nustatė
galimybę išieškoti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas. Iškilus dviejų
įstatymo galią turinčių ir tuos pačius teisinius santykius reguliuojančių
teisės normų konkurencijai, teismai turėjo taikyti įstatymą, priimtą vėliau.
Nustatydamas Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje naują kompensacijos už
nepanaudotas kasmetines atostogas mokėjimo tvarką, įstatymų leidėjas tokiu būdu
išreiškė valią, kad anksčiau DĮK 2521 numatyta tvarka netenka galios. Tai reiškia, kad
Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje duota nuoroda į kitus įstatymus, kurie
kompensacijos už atostogas mokėjimo klausimus gali regla­mentuoti kitaip, nereiškia
nuorodos į tą patį DĮK 2521 straipsnį. Šios teisės normos konstrukciją
aiškinant priešingai, netektų loginės prasmės pats Atostogų įstatymo 16
straipsnio papildymas antrąja dalimi. Kadangi ieškininės senaties termino ginti
pažeistą teisę ieškovas nepraleido, ir nėra įstatymo, kuris kompensacijos už
nepa­naudotas kasmetines atostogas išmokėjimo ieškovui tvarką reglamentuotų
kitaip nei nustatyta Atostogų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovas
turi teisę į piniginę kompensaciją už visas jo nepanaudotas atostogas pareikštų
ieškininių reikalavimų ribose. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, kasacinis
skundas tenkinamas, byloje priimti teismų sprendimas ir nutartis ieškinio
dalyje dėl kompensacijos už nepa­naudotas atostogas naikinami, kadangi teismai netinkamai
išaiškino ir taikė mate­rialinės teisės normas (CPK 3542 str. 2 d. , 368 str. 4 d. ),
šioje reikalavimų dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti. Už
nepanaudotas kasmetines atostogas per septynerius darbo metus ieškovui iš
atsakovo priteisiama 6770,78 Lt piniginė kompensacija (1427,68 + 1068,62 x 5),
iš atsakovo taip pat priteisiamos teismo išlaidos valstybei (CPK 117 str. 1
d. ).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais
ir vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ir 370 straipsnio 1
dalimi,

nutarė:

Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m.
rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuriomis
atmestas ieškinys dėl kompensacijos priteisimo ieškovui už septynerius darbo
metus nepanaudotas kasmetines atostogas, panaikinti. Šią ieškinio dalį
patenkinti ir priteisti ieškovui V-ui B-ui iš atsakovo AB „Velga”
6770,78 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt litų 78 ct)
kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat priteisti iš atsakovo AB
„Velga” 338,50 Lt (tris šimtus trisdešimt aštuonis litus 50 ct. ) žyminio
mokesčio valstybei. Kitas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 1999 m.
rugpjūčio 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Pasiūlyti šią nutartį paskelbti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                         A.
S-us

Teisėjai                                                             A.
D-a-
                                                                                    V.
M-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.73946 sekundės -