|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 16. Dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo Automobilio savininkas gali realizuoti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas (CK 96 str. ). V-ymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šio valdymo apibrėžimo matyti, kad automobilio savininkas, realizuodamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam savininkui perleidžia ir automobilio valdymą. Savininkas gali sudaryti sandorius dėl savo turto ir įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims. Nuo perleidimo momento automobilio savininkas nenustoja savo daiktinės valdymo teisės, tačiau CK 493 str. prasme tai nėra svarbu, nes ne šios teisės turėtojas yra atsakingas už žalą asmuo. Nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Juo tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai naudoti automobilį ne dėl darbo santykių. Šis subjektas laikytinas automobilio valdytoju CK 493 str. prasme. Sprendžiant dėl žalos, padarytos susidūrus kelioms transporto priemonėms, atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į kaltę, kaip į vieną iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ir, be CK 493 str. , turi būti taikomi CK 483 str. bei Kelių eismo taisyklės. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–7–233/2000 m. pranešėjas A. N-a-, Bylų kategorija 7 apeliacinės instancijos teismo pranešėja A. U-ė, pirmosios instancijos teismo teisėja A. T-ytė NUTARTIS 2000 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Č. J-o, teisėjų V. G-o, S. G-aus, R. Č-os, J. J-ės, J. S-ės, A. N-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N-ės A-ės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. spalio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M-o K-io ieškinį atsakovams – N-ei A-ei ir S-ui A-ui dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 8808 Lt žalai, atsiradusiai autoįvykio metu, atlyginti, bei 400 Lt žyminio mokesčio ir 440 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 9648 Lt. Jis nurodė, kad 1998 m. lapkričio 12 d atsakovas S. A-a-, vairuodamas atsakovei N. A-ei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 626”, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, gerokai apgadino ieškovui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80”. Kaltu dėl autoįvykio pripažintas S. A-a-. Kadangi atsakovai gera valia žalos neatlygina, žala turi būti išieškota teismine tvarka pagal CK 227, 483, 493 ir 496 straipsnius. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 1999 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovo naudai iš atsakovės N. A-ės 9248 Lt, o atsakovo S. A-o atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas taikė CK 493 str. ir nurodė, jog žala padaryta padidinto pavojaus šaltinio. Atsakyti už padarytą žalą turi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju – atsakovė N. A-ė. Ieškinį atsakovo S. A-o atžvilgiu teismas atmetė, nes jis automobilį vairavo neturėdamas jokio juridinio pagrindo, taigi nebuvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoju. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. lapkričio 4 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą pakeitė: priteistą ieškovo naudai iš atsakovės N. A-ės sumą sumažino iki 7048 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su apylinkės teismo išvada, kad pagal CK 493 str. žalą ieškovui privalo atlyginti teisėtas automobilio valdytojas – savininkė N. A-ė. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 493 str. , o ne CK 483 str. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas neteisingai nustatė atlygintinos žalos dydį. Teismas žalos dydžiui nustatyti kaip pagrindą ėmė orientacinę atstatomojo remonto vertę – 11 714 Lt, neatsižvelgdamas į detalių vertės mažėjimą dėl amortizacijos. T-ėl šią sprendimo dalį pakeitė – sumažino priteistos žalos dydį iki 7048 Lt. Kasaciniu skundu atsakovė N. A-ė prašė panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o M. K-io ieškinį jai atmesti. Ji nurodė, kad teismai nepagrįstai pripažino ją atsakove. Ta aplinkybė, kad S. A-a- vairavo atsakovės automobilį, nėra pagrindas reikalauti iš jos, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, žalos atlyginimo. Teismai neturėjo taikyti CK 493 str. , nes, susidūrus dviem padidinto pavojaus šaltiniams, ši norma netaikoma, o taikytinas CK 483 str. , pagal kurį žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, šiuo atveju – atsakovas S. A-a-. Tai, kad S. Arlauskas vairavo automobilį neturėdamas tam reikalingo dokumento, neturėjo jokios įtakos žalos atsiradimui, be to, kelių policija S. A-o už svetimo automobilio vairavimą nebaudė. Taigi galima teigti, kad S. A-a- automobilį vairavo legaliai. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai traktavo jos automobilį kaip padidinto pavojaus šaltinį, nes susidūrimas įvyko ne dėl to, kad S. A-o vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį ieškovo automobilį, o todėl, kad ieškovo vairuojamas automobilis staiga sustojo. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia 1998 m. gruodžio 28 d. kalkuliacija, kuri akivaizdžiai viršija sugadinto automobilio vertę, nes automobilis taip ir nebuvo remontuotas. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovo atstovas nurodo, kad kasacinis skundas atmestinas. Jo nuomone, nei autoįvykio metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks juridinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas S. A-a- turėjo teisę valdyti automobilį. 1997 m. gegužės 8 d. teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 36/193 numatytas išsamus dokumentų sąrašas, pagal kuriuos galima naudotis transporto priemone, kai šalia nėra savininko. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai didesnio pavojaus šaltinio valdytoja pripažino atsakovę N. A-ę. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako už žalą, net ir nesant jo kaltės. Byloje nenustatytos aplinkybės, šalinančios didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltę, kaip numatyta įstatyme. Atsakovas S. A-a- naudojosi mašina su atsakovės N. Arlauskienės žinia, todėl automobilio neteisėto išėjimo iš valdytojos žinios fakto nėra, ir jos, kaip valdytojos, atsakomybė nepasibaigė. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja: Žala padaryta autoįvykio metu, kai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo atsakovo S. A-o vairuojama mašina atsitrenkė į ieškovo automobilį. Veikla, susijusi su transporto priemonių eksploatavimu, jų dalyvavimu eisme, neabejotinai kelia didesnį pavojų visiems aplinkiniams asmenims. Važiuodama mašina dėl savo masės, išvystomo greičio, įgaunamos energijos, konstrukcinių ir kitų ypatybių yra ribotai manevringa ir negali būti visiškai žmogaus kontroliuojama. Išvardytos pavojingos savybės taip pat lemia žalos atsiradimo pobūdį ir mastą. Būtent dėl to nustatyta atsakomybė už žalą asmeniui, kurio veikla susijusi su automobilio valdymu, nors to asmens veikoje ir nėra kaltės (CK 493 str. ). T-ėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas CK 493 str. Pagal jo nurodymus ir kitus teisės aktus sprendžiama, kas yra automobilio valdytojas. Dėl automobilio valdytojo, kaip asmens, atsakingo už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio Atsakomybė už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, nustatyta organizacijoms ar fiziniams asmenims, kurių veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Įstatymas nevartoja didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvokos ir neduoda jos apibrėžimo. Atsakingais už žalą laikomi fiziniai asmenys ir organizacijos, kurių veikla kelia didesnį pavojų kitiems. Tai bendro pobūdžio nurodymas. Be jo, CK 493 str. išvardija konkrečios veiklos rūšis ir tam tikrus asmenis, kurie gali būti laikomi atsakingais už žalą. Tarp jų nurodomi ir automobilių valdytojai. Kas yra automobilio valdytojas, turi būti aiškinama vadovaujantis tuo, kad tai asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Automobilis gali kelti didesnį pavojų tada, kai jis naudojamas, t. y. važiuoja ar pajuda savaime. J-ėjimo metu mašina negali būti visiškai kontroliuojama žmogaus, jos pavojingos savybės (masė, greitis, energija, ribotas manevringumas, inercija) daro įtaką žalos atsiradimo faktui, jos mastui ir pobūdžiui. T-ėl už judančio automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą turi atsakyti asmenys, kurie turi galimybę jais teisėtai naudotis ir kurie privalo užtikrinti jų saugų eksploatavimą. S-bu ir tai, kad automobilių valdytojai patys tiesiogiai atsako už žalą, padarytą šio didesnio pavojaus šaltinio. Ne visi teisėtai mašinas naudojantys asmenys yra tiesiogiai atsakingi nukentėjusiajam už žalą. Kai automobilis yra perduotas fiziniam asmeniui vairuoti ryšium su darbo santykiais, tiesioginė atsakomybė už žalą neatsiranda. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kuris iš fizinių asmenų yra automobilio valdytojas. Atsakovė N. A-ė yra automobilio savininkė, o atsakovas S. Arlauskas gavo jį naudotis iš savininko. R-ia nuspręsti, kurio veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Automobilio savininkas gali realizuoti nuosavybės teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas (CK 96 str. ). V-ymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šio valdymo apibrėžimo matyti, kad automobilio savininkas, realizuodamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam savininkui perleidžia ir automobilio valdymą. Savininkas gali sudaryti sandorius dėl savo turto ir įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims. Nuo perleidimo momento automobilio savininkas nenustoja savo daiktinės valdymo teisės, tačiau CK 493 str. prasme tai nėra svarbu, nes ne šios teisės turėtojas yra atsakingas už žalą asmuo. Nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Juo tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai naudoti automobilį ne dėl darbo santykių. Šis subjektas laikytinas automobilio valdytoju CK 493 str. prasme. Nagrinėjama norma nenustato pagrindų ir tvarkos, pagal kuriuos automobiliai yra naudojami ar perduodami naudotis iš vienų asmenų kitiems, todėl turi būti remiamasi kitomis įstatymo normomis ir teisės aktais. Savininko teisių turinį apibrėžia CK 96 str. , numatantis, kad savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Transporto priemones vairuojantys asmenys gali naudotis transporto priemone nustatyta tvarka. Kelių eismo taisyklių 3. 3. 4 p. nurodo, kad, nesant kartu transporto priemonės savininko, reikia turėti nustatyta tvarka patvirtintą dokumentą su Kelių policijos žyma. Šis taisyklių punktas tiesiogiai pasako, koks dokumentas reikalingas pateikti pačiam vairuojančiam automobilį savininkui ir kokį dokumentą reikia turėti kartu nesant transporto priemonės savininko. Šis punktas netiesiogiai atsako į klausimą, ar reikia dokumento naudotis transporto priemone, jeigu savininkas yra kartu. Jeigu kartu su vairuotoju yra transporto priemonės savininkas, leidžiantis jam vairuoti, taisyklės nereikalauja jokio rašytinio dokumento dėl leidimo vairuotojui naudotis automobiliu ir pripažįsta žodinę sutartį. Žodinės sutarties pagrindu automobilis teisėtai perduodamas vairuoti kitam asmeniui. Dėl to automobilio savininkas nustoja būti asmeniu, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltiniu, ir nėra atsakingas už šio didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra įrašas, kad automobilio savininkė važiavo kartu, tai patvirtina ir jos paaiškinimas iš karto po įvykio. Teismai, nustatydami asmenį, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, turėjo vadovautis CK 493 str. ir Kelių eismo taisyklių 3. 3. 4 p. nustatyta transporto priemonių suteikimo naudotis tvarka. Atsakovas, teisėtai ir faktiškai perėmęs vairuoti automobilį ne dėl darbo santykių, tapo asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, ir tapo atsakingu už automobilio padarytą žalą pagal CK 493 str. Teismai netinkamai išaiškino CK 493 str. , netinkamai taikė Kelių eismo taisyklių 3. 3. 4 p. , todėl žemesnių instancijų teismų sprendimai panaikintini dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 3542 str. 2 d. , 4 d. ). Atsakovei N. A-ei ieškininiai reikalavimai buvo pareikšti remiantis aplinkybėmis, susijusiomis su automobilio valdymu. Kadangi jos veikla nesusijusi su didesniu pavojaus šaltiniu, tai jai neatsiranda atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 493 str. ). Ieškinys N. A-ei turi būti atmestas. Dėl CK 483 str. taikymo Žala atsirado dėl atsakovo vairuojamo automobilio atsitrenkimo į priekyje sustojusią ieškovo mašiną, t. y. dėl dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveikos. Atsakomybės už žalą klausimas šiuo atveju negali būti išspręstas tik pagal CK 493 str. , numatantį atsakomybę be kaltės. Autoavarijos kilimą ir žalos atsiradimą, kai susiduria (sąveikauja) keli didesnį pavojų keliantys objektai, gali lemti nevisiškai teisingi ar neteisėti transporto priemones vairuojančių asmenų veiksmai. Instrukcijas vairuotojui apie tai, kaip valdyti transporto priemonę konkrečioje situacijoje (stovint, pradedant judėti, manevruojant, važiuojant per sankryžas ir kt. ) reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jos duoda labai detalius nurodymus vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams. Taigi sprendžiant dėl žalos, padarytos susidūrus kelioms transporto priemonėms, atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į kaltę, kaip į vieną iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ir, be CK 493 str. , turi būti taikomi CK 483 str. bei Kelių eismo taisyklės. Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas objektyvių elgesio standartų, kai asmuo nesugeba elgtis taip, kaip galima būtų protingai iš jo tikėtis. Turi būti įvertinta, ar atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. Žala padaryta autoavarijos metu, todėl reikia vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, nustatančiomis kelių eismo tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Kelių eismo taisyklių 2. 1 p. ). Eismo dalyviams ir kitiems asmenims nurodoma grįsti savo elgesį tarpusavio pagarba ir atsargumu, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui, nepadarytų žalos (Kelių eismo taisyklių 2. 2, 2. 4 p. ). Atsakovo S. A-o veiksmai minėtoje kelio situacijoje neatitiko Kelių eismo taisyklių 13. 10 p. , todėl yra kalti (CK 483 str. ). Sprendžiant klausimą dėl ieškininių reikalavimų atsakovui, turi būti taikoma CK 483 ir 493 straipsniai ir Kelių eismo taisyklės. Bylą nagrinėję teismai netaikė CK 483 str. , ir dėl šios materialinės teisės normos pažeidimo teismų sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 3542 str. 2 d. , 4 d. ). Atsakovo S. A-o veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (CK 493 str. ), o veiksmai neatitinka Kelių eismo taisyklių 13. 10 p. ir vertintini kaip kalti (CK 483 str. ). Dėl to šis atsakovas privalo atlyginti žalą. Žemesnių instancijų teismai nustatė žalos dydį, remdamiesi pateiktais įrodymais. Kasacinės instancijos teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismuose nustatytų aplinkybių (CPK 368 str. 4 d. ). N-s kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai nustatė žalos dydį, tačiau nepateikta motyvų, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, ir nenurodyti argumentai, susiję su procesinės teisės klausimų nagrinėjimu. R-ia pažymėti, kad nustatinėdami priteistos žalos dydį teismai įskaitė sumokėtus 4000 Lt. Kasatoriaus nurodymas, kad kalkuliacijoje nurodyta remonto kaina viršija mašinos vertę, prieštarauja byloje esančiai išvadai apie automobilio likutinę vertę. Priimant naują sprendimą, iš atsakovo S. A-o priteistina 7048 Lt žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš šio atsakovo atmestina. Taip pat priteistinos ieškovo turėtos teismo išlaidos 600 Lt (b. l. 22, 69) (CPK 112 str. ), jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 45) (CPK 113 str. ), atsakovės turėtos teismo išlaidos 319,20 Lt (b. l. 96, 113) (CPK 112 str. ), jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti 200 Lt (b. l. 41) (CPK 113 str. ). Kadangi ieškinys N. A-ei atmestas, panaikintinos ieškinio užtikrinimo priemonės, taikytos atsakovei N. A-ei Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1998 m. balandžio 1 d. nutartimi (CPK 161 str. ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 4 p. ir 370 str. 1 d. , nutarė: Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. spalio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui M-ui K-iui 7048 (septynis tūkstančius keturiasdešimt aštuonis) litų žalos atlyginimo, 600 (šešis šimtus) litų teismo išlaidų ir 400 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo S-aus A-o. Kitą ieškinio dalį atsakovui S-ui A-ui atmesti. Ieškinį atsakovei N-ei A-ei atmesti. Priteisti atsakovei N-ei A-ei 200 (du šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 319,20 (tris šimtus devyniolika litų 20 ct) litų teismo išlaidų iš atsakovo S-aus A-o. Panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo teisėjo 1999 m. balandžio 1 d. nutartimi uždėtą areštą N-ės A-ės, gyvenančios adresu Vilnius, S-ininkai, Ž-ičio g. 4–44, turtui ir bankuose jos vardu esančioms sąskaitoms bei draudimą N. A-ei perleisti savo turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas Č. J-a- Teisėjai V. G-a- S. G-us R. Č-a J. J-ė J. S-ė A. N-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
1806: Svečiai