Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13591: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 16. Dėl didesnio
pavojaus šaltinio valdytojo

Automobilio savininkas gali realizuoti nuosavybės teisę valdydamas jam
priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas (CK 96 str. ). V-ymas,
kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo žinioje, daryti jam
fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šio valdymo apibrėžimo matyti, kad automobilio
savininkas, realizuodamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip automobilio valdytojas,
t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims.
Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam savininkui perleidžia ir
automobilio valdymą. Savininkas gali sudaryti sandorius dėl savo turto ir
įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis automobiliu kitiems asmenims. Nuo
perleidimo momento automobilio savininkas nenustoja savo daiktinės valdymo
teisės, tačiau CK 493 str. prasme tai nėra svarbu, nes ne šios teisės turėtojas
yra atsakingas už žalą asmuo. Nuo faktinio teisėto automobilio perleidimo,
nesusijusio su darbo santy­kiais, kitam fiziniam asmeniui momento automobilio
savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi
aplinkiniams asmenims. Juo tampa fizinis asmuo, gavęs teisėtai faktiškai
naudoti automobilį ne dėl darbo santykių. Šis subjektas laikytinas automobilio
valdytoju CK 493 str. prasme.
Sprendžiant dėl žalos, padarytos susidūrus kelioms transporto priemo­nėms,
atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į kaltę, kaip į vieną iš bendrųjų civilinės
atsakomybės sąlygų, ir, be CK 493 str. , turi būti taikomi CK 483 str. bei Kelių
eismo taisyklės.

Kasacinės instancijos teismo                                                                 Civilinė
byla Nr. 3K–7–233/2000 m.
pranešėjas A. N-a-,                                                                      Bylų
kategorija 7
apeliacinės instancijos teismo
pranešėja A. U-ė,
pirmosios instancijos teismo
teisėja A. T-ytė

NUTARTIS

2000 m. kovo 9 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Č. J-o,
teisėjų V. G-o, S. G-aus, R. Č-os,
J. J-ės, J. S-ės, A. N-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N-ės A-ės kasacinį skundą
dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. spalio 4 d. sprendimo ir
Vilniaus apygardos teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo M-o K-io ieškinį atsakovams – N-ei
A-ei ir S-ui A-ui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 8808 Lt
žalai, atsiradusiai autoįvykio metu, atlyginti, bei 400 Lt žyminio mokesčio ir
440 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 9648 Lt. Jis nurodė, kad
1998 m. lapkričio 12 d atsakovas S. A-a-, vairuodamas atsakovei
N. A-ei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 626”,
pažeisdamas Kelių eismo taisykles, gerokai apgadino ieškovui nuosavybės teise
priklausantį automobilį „Audi 80”. Kaltu dėl autoįvykio pripažintas
S. A-a-. Kadangi atsakovai gera valia žalos neatlygina, žala turi būti
išieškota teismine tvarka pagal CK 227, 483, 493 ir 496 straipsnius.
Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 1999 m.
spalio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovo naudai iš atsakovės
N. A-ės 9248 Lt, o atsakovo S. A-o atžvilgiu ieškinį atmetė. Teismas
taikė CK 493 str. ir nurodė, jog žala padaryta padidinto pavojaus šaltinio.
Atsakyti už padarytą žalą turi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo
atveju – atsakovė N. A-ė. Ieškinį atsakovo S. A-o atžvilgiu teismas
atmetė, nes jis automobilį vairavo neturėdamas jokio juridinio pagrindo, taigi
nebuvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoju.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. lapkričio 4 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą
pakeitė: priteistą ieškovo naudai iš atsakovės N. A-ės sumą sumažino iki
7048 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su apylinkės
teismo išvada, kad pagal CK 493 str. žalą ieškovui privalo atlyginti teisėtas
automobilio valdytojas – savininkė N. A-ė. Kolegija pažymėjo, kad
pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 493 str. , o ne CK 483 str.
Tačiau, kolegijos nuomone, teismas neteisingai
nustatė atlygintinos žalos dydį. Teismas žalos dydžiui nustatyti kaip pagrindą
ėmė orientacinę atstatomojo remonto vertę – 11 714 Lt, neatsižvelgdamas į
detalių vertės mažėjimą dėl amortiza­cijos. T-ėl šią sprendimo dalį pakeitė –
sumažino priteistos žalos dydį iki 7048 Lt.
Kasaciniu skundu atsakovė N. A-ė prašė
panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, o M. K-io ieškinį jai atmesti. Ji
nurodė, kad teismai nepagrįstai pripažino ją atsakove. Ta aplinkybė, kad
S. A-a- vairavo atsakovės automobilį, nėra pagrindas reikalauti iš jos,
kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, žalos atlyginimo. Teismai neturėjo
taikyti CK 493 str. , nes, susidūrus dviem padidinto pavojaus šaltiniams, ši
norma netaikoma, o taikytinas CK 483 str. , pagal kurį žalą privalo atlyginti ją
padaręs asmuo, šiuo atveju – atsakovas S. A-a-. Tai, kad S. Arlaus­kas
vairavo automobilį neturėdamas tam reikalingo dokumento, neturėjo jokios įtakos
žalos atsiradimui, be to, kelių policija S. A-o už svetimo automobilio
vairavimą nebaudė. Taigi galima teigti, kad S. A-a- automobilį vairavo
legaliai. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai traktavo jos
automobilį kaip padidinto pavojaus šaltinį, nes susidūrimas įvyko ne dėl to,
kad S. A-o vairuo­jamas automobilis atsitrenkė į stovintį ieškovo
automobilį, o todėl, kad ieškovo vairuojamas automobilis staiga sustojo.
Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas savo
reikalavimus grindžia 1998 m. gruodžio 28 d. kalkuliacija, kuri akivaizdžiai
viršija sugadinto automobilio vertę, nes automobilis taip ir nebuvo
remontuotas.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovo atstovas
nurodo, kad kasacinis skundas atmestinas. Jo nuomone, nei autoįvykio metu, nei
bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas joks juridinis pagrindas, kuriuo
remiantis atsakovas S. A-a- turėjo teisę valdyti automobilį. 1997 m.
gegužės 8 d. teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 36/193
numatytas išsamus dokumentų sąrašas, pagal kuriuos galima naudotis transporto
priemone, kai šalia nėra savininko. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai didesnio
pavojaus šaltinio valdytoja pripažino atsakovę N. A-ę. Didesnio pavojaus
šaltinio valdytojas atsako už žalą, net ir nesant jo kaltės. Byloje
nenustatytos aplinkybės, šalinančios didesnio pavojaus šaltinio valdytojo
kaltę, kaip numatyta įstatyme. Atsakovas S. A-a- naudojosi mašina su
atsakovės N. Arlaus­kienės žinia, todėl automobilio neteisėto išėjimo iš
valdytojos žinios fakto nėra, ir j­os, kaip valdytojos, atsakomybė nepasibaigė.
Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

Žala padaryta autoįvykio metu, kai dėl Kelių
eismo taisyklių pažeidimo atsakovo S. A-o vairuojama mašina atsitrenkė į
ieškovo automobilį. Veikla, susijusi su transporto priemonių eksploatavimu, jų
dalyvavimu eisme, neabejotinai kelia didesnį pavojų visiems aplinkiniams
asmenims. Važiuodama mašina dėl savo masės, išvystomo greičio, įgaunamos
energijos, konstrukcinių ir kitų ypatybių yra ribotai manevringa ir negali būti
visiškai žmogaus kontroliuojama. Išvardytos pavo­jingos savybės taip pat lemia
žalos atsiradimo pobūdį ir mastą. Būtent dėl to nustatyta atsakomybė už žalą
asmeniui, kurio veikla susijusi su automobilio valdymu, nors to asmens veikoje
ir nėra kaltės (CK 493 str. ). T-ėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas CK
493 str. Pagal jo nurodymus ir kitus teisės aktus sprendžiama, kas yra
automobilio valdytojas.
Dėl automobilio valdytojo, kaip asmens, atsakingo už žalą, padarytą
didesnio pavojaus šaltinio
Atsakomybė už žalą, padarytą didesnio pavojaus
šaltinio, nustatyta orga­nizacijoms ar fiziniams asmenims, kurių veikla
susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Įstatymas nevartoja
didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvokos ir neduoda jos apibrėžimo.
Atsakingais už žalą laikomi fiziniai asmenys ir organizacijos, kurių veikla
kelia didesnį pavojų kitiems. Tai bendro pobūdžio nuro­dymas. Be jo, CK 493
str. išvardija konkrečios veiklos rūšis ir tam tikrus asmenis, kurie gali būti
laikomi atsakingais už žalą. Tarp jų nurodomi ir automobilių valdytojai. Kas
yra automobilio valdytojas, turi būti aiškinama vadovaujantis tuo, kad tai
asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims.
Automobilis gali kelti didesnį pavojų tada, kai
jis naudojamas, t. y. važiuoja ar pajuda savaime. J-ėjimo metu mašina negali
būti visiškai kontroliuojama žmogaus, jos pavojingos savybės (masė, greitis,
energija, ribotas manevringumas, inercija) daro įtaką žalos atsiradimo faktui,
jos mastui ir pobūdžiui. T-ėl už judančio automobilio, kaip didesnio pavojaus
šaltinio, padarytą žalą turi atsakyti asmenys, kurie turi galimybę jais
teisėtai naudotis ir kurie privalo užtikrinti jų saugų eksploatavimą. S-bu ir
tai, kad automobilių valdytojai patys tiesiogiai atsako už žalą, padarytą šio
didesnio pavojaus šaltinio. Ne visi teisėtai mašinas naudojantys asmenys yra
tiesiogiai atsakingi nukentėjusiajam už žalą. Kai automobilis yra perduotas
fiziniam asmeniui vairuoti ryšium su darbo santykiais, tiesioginė atsakomybė už
žalą neatsiranda.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, kuris iš
fizinių asmenų yra automobilio valdytojas. Atsakovė N. A-ė yra
automobilio savininkė, o atsakovas S. Arlaus­kas gavo jį naudotis iš savininko.
R-ia nuspręsti, kurio veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams
asmenims.
Automobilio savininkas gali realizuoti nuosavybės
teisę valdydamas jam priklausantį turtą, juo naudodamasis ir disponuodamas (CK
96 str. ). V-ymas, kaip daiktinė teisė, reiškia juridiškai turėti daiktą savo
žinioje, daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Iš šio valdymo apibrėžimo matyti,
kad automobilio savininkas, realizuodamas valdymo teisę, gali veikti ir kaip
automobilio valdytojas, t. y. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi
aplinkiniams asmenims. Savininkas, perleidęs nuosavybės teisę, kartu naujajam
savininkui perleidžia ir automobilio valdymą. Savininkas gali sudaryti
sandorius dėl savo turto ir įstatymo nustatyta tvarka leisti naudotis
automobiliu kitiems asmenims. Nuo perleidimo momento automobilio savininkas
nenustoja savo daiktinės valdymo teisės, tačiau CK 493 str. prasme tai nėra svarbu,
nes ne šios teisės turėtojas yra atsakingas už žalą asmuo. Nuo faktinio teisėto
automobilio perleidimo, nesusijusio su darbo santykiais, kitam fiziniam
asmeniui momento automobilio savininkas nelaikytinas asmeniu, kurio veikla
susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims. Juo tampa fizinis asmuo,
gavęs teisė­tai faktiškai naudoti automobilį ne dėl darbo santykių. Šis
subjektas laikytinas automobilio valdytoju CK 493 str. prasme.
Nagrinėjama norma nenustato pagrindų ir tvarkos,
pagal kuriuos automo­biliai yra naudojami ar perduodami naudotis iš vienų
asmenų kitiems, todėl turi būti remiamasi kitomis įstatymo normomis ir teisės
aktais.
Savininko teisių turinį apibrėžia CK 96 str. ,
numatantis, kad savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei
disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų
teisių ar teisėtų interesų. Transporto priemo­nes vairuojantys asmenys gali
naudotis transporto priemone nustatyta tvarka. Kelių eismo taisyklių 3. 3. 4 p.
nurodo, kad, nesant kartu transporto priemonės savininko, reikia turėti
nustatyta tvarka patvirtintą dokumentą su Kelių policijos žyma. Šis taisyklių
punktas tiesiogiai pasako, koks dokumentas reikalingas pateikti pačiam
vairuojančiam automobilį savininkui ir kokį dokumentą reikia turėti kartu
nesant transporto priemonės savininko. Šis punktas netiesiogiai atsako į
klausimą, ar reikia dokumento naudotis transporto priemone, jeigu savininkas
yra kartu. Jeigu kartu su vairuotoju yra transporto priemonės savininkas,
leidžiantis jam vairuoti, taisyklės nereikalauja jokio rašytinio dokumento dėl
leidimo vairuotojui naudotis automo­biliu ir pripažįsta žodinę sutartį. Žodinės
sutarties pagrindu automobilis teisėtai perduodamas vairuoti kitam asmeniui.
Dėl to automobilio savininkas nustoja būti asmeniu, kurio veikla susijusi su
didesnio pavojaus šaltiniu, ir nėra atsakingas už šio didesnio pavojaus
šaltinio padarytą žalą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole yra
įrašas, kad automobilio savininkė važiavo kartu, tai patvirtina ir jos
paaiškinimas iš karto po įvykio. Teismai, nustatydami asmenį, kurio veikla
susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, turėjo vadovautis CK 493
str. ir Kelių eismo taisyklių 3. 3. 4 p. nustatyta transporto priemonių suteikimo
naudotis tvarka. Atsakovas, teisėtai ir faktiškai perėmęs vairuoti automobilį
ne dėl darbo santykių, tapo asmeniu, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi
aplinkiniams asmenims, ir tapo atsakingu už automobilio padarytą žalą pagal CK
493 str. Teismai netinkamai išaiškino CK 493 str. , netinkamai taikė Kelių eismo
taisyklių 3. 3. 4 p. , todėl žemesnių instancijų teismų sprendimai panaikintini
dėl materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 3542 str. 2 d. , 4 d. ).
Atsakovei N. A-ei ieškininiai reikalavimai
buvo pareikšti remiantis aplinkybėmis, susijusiomis su automobilio valdymu.
Kadangi jos veikla nesusijusi su didesniu pavojaus šaltiniu, tai jai
neatsiranda atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 493
str. ). Ieškinys N. A-ei turi būti atmestas.

Dėl CK 483 str. taikymo
Žala atsirado dėl atsakovo vairuojamo automobilio
atsitrenkimo į priekyje sustojusią ieškovo mašiną, t. y. dėl dviejų didesnio
pavojaus šaltinių sąveikos. Atsakomybės už žalą klausimas šiuo atveju negali
būti išspręstas tik pagal CK 493 str. , numatantį atsakomybę be kaltės.
Autoavarijos kilimą ir žalos atsiradimą, kai
susiduria (sąveikauja) keli didesnį pavojų keliantys objektai, gali lemti
nevisiškai teisingi ar neteisėti transporto priemones vairuojančių asmenų
veiksmai. Instrukcijas vairuotojui apie tai, kaip valdyti transporto priemonę
konkrečioje situacijoje (stovint, pradedant judėti, manevruojant, važiuojant
per sankryžas ir kt. ) reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jos duoda labai
detalius nurodymus vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.
Taigi sprendžiant dėl žalos, padarytos susidūrus
kelioms transporto priemonėms, atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į kaltę,
kaip į vieną iš bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ir, be CK 493 str. , turi
būti taikomi CK 483 str. bei Kelių eismo taisyklės.
Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip
asmens elgesio neatitikimas objektyvių elgesio standartų, kai asmuo nesugeba
elgtis taip, kaip galima būtų protingai iš jo tikėtis. Turi būti įvertinta, ar
atsakovas padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo
padėtį privalėjo būti.
Žala padaryta autoavarijos metu, todėl reikia
vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, nustatančiomis kelių eismo tvarką visoje
Lietuvos Respublikos teritori­joje (Kelių eismo taisyklių 2. 1 p. ). Eismo dalyviams
ir kitiems asmenims nurodoma grįsti savo elgesį tarpusavio pagarba ir
atsargumu, elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus žmonėms, netrukdytų eismui,
nepadarytų žalos (Kelių eismo taisyklių 2. 2, 2. 4 p. ).
Atsakovo S. A-o veiksmai minėtoje kelio
situacijoje neatitiko Kelių eismo taisyklių 13. 10 p. , todėl yra kalti (CK 483
str. ).
Sprendžiant klausimą dėl ieškininių reikalavimų
atsakovui, turi būti taikoma CK 483 ir 493 straipsniai ir Kelių eismo
taisyklės. Bylą nagrinėję teismai netaikė CK 483 str. , ir dėl šios materialinės
teisės normos pažeidimo teismų sprendimas ir nutartis naikintini (CPK 3542 str. 2 d. , 4 d. ). Atsakovo
S. A-o veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims (CK 493
str. ), o veiksmai neatitinka Kelių eismo taisyklių 13. 10 p. ir vertintini kaip
kalti (CK 483 str. ). Dėl to šis atsakovas privalo atlyginti žalą.
Žemesnių instancijų teismai nustatė žalos dydį,
remdamiesi pateiktais įrodymais. Kasacinės instancijos teismas yra saistomas
žemesnės instancijos teismuose nustatytų aplinkybių (CPK 368 str. 4 d. ). N-s
kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai nustatė žalos dydį, tačiau
nepateikta motyvų, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, ir nenurodyti
argumentai, susiję su procesinės teisės klausimų nagrinėjimu. R-ia pažymėti,
kad nustatinėdami priteistos žalos dydį teismai įskaitė sumokėtus 4000 Lt.
Kasatoriaus nurodymas, kad kalkuliacijoje nurodyta remonto kaina viršija
mašinos vertę, prieštarauja byloje esančiai išvadai apie auto­mobilio likutinę
vertę.
Priimant naują sprendimą, iš atsakovo S. A-o
priteistina 7048 Lt žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo
priteisimo iš šio atsakovo atmestina. Taip pat priteistinos ieškovo turėtos
teismo išlaidos 600 Lt (b. l. 22, 69) (CPK 112 str. ), jo išlaidos advokato
pagalbai apmokėti (b. l. 45) (CPK 113 str. ), atsakovės turėtos teismo išlaidos
319,20 Lt (b. l. 96, 113) (CPK 112 str. ), jos turėtos išlaidos advokato pagalbai
apmokėti 200 Lt (b. l. 41) (CPK 113 str. ). Kadangi ieškinys N. A-ei atmestas,
panaikintinos ieškinio užtikrinimo priemonės, taikytos atsakovei N. A-ei
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1998 m. balandžio 1 d. nutartimi (CPK
161 str. ).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 368 str. 1 d. 4 p. ir 370 str. 1 d. ,

nutarė:

Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m.
spalio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 1999 m. lapkričio 4 d.
nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M-ui K-iui 7048
(septynis tūkstančius keturias­dešimt aštuonis) litų žalos atlyginimo, 600
(šešis šimtus) litų teismo išlaidų ir 400 (keturis šimtus) litų išlaidų
advokato pagalbai apmokėti iš atsakovo S-aus A-o. Kitą ieškinio dalį
atsakovui S-ui A-ui atmesti.
Ieškinį atsakovei N-ei A-ei atmesti.
Priteisti atsakovei N-ei A-ei 200 (du
šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 319,20 (tris šimtus
devyniolika litų 20 ct) litų teismo išlaidų iš atsakovo S-aus A-o.
Panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės
teismo teisėjo 1999 m. balandžio 1 d. nutartimi uždėtą areštą N-ės
A-ės, gyvenančios adresu Vilnius, S-ininkai, Ž-ičio g. 4–44, turtui
ir bankuose jos vardu esančioms sąskaitoms bei draudimą N. A-ei
perleisti savo turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą.
Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                     Č.
J-a-

Teisėjai                                                                         V.
G-a-
                                                                                                S.
G-us
                                                                                                R.
Č-a
                                                                                                J.
J-ė
                                                                                                J.
S-ė
                                                                                                A.
N-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.716 sekundės -