Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13573: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 17. Dėl autoriaus
teisių gynimo bylose
įrodinėjimo naštos paskirstymo

Jeigu byloje yra pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vieniems įstatymas
numato teritorinį rūšinį (dalykinį) teismingumą, o kitiems išimtinį rūšinį
(daly­kinį) teismingumą, tai tokia byla turi būti nagrinėjama tame teisme,
kuris turėtų nagrinėti reikalavimą, priskirtą jam pagal išimtinio rūšinio
(dalykinio) teis­mingumo taisykles.
Autoriaus teisės į kūrinį yra preziumuojamos kūrinį sukūrusiam autoriui,
t. y. norint nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs
asmuo nėra sukurto kūrinio autorius.

Kasacinės instancijos teismo                                         Civilinė
byla Nr. 3K–3–154/2000 m.
pranešėja D. A-ė,                                             Bylų
kategorija 11
apeliacinės instancijos teismo    
pranešėjas K. Gurinas,
pirmosios instancijos teismo
pranešėjas A. D-a-

NUTARTIS

2000 m. kovo 10 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Č. J-o, teisėjų
S. G-aus ir D. A-ės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kasacine
tvarka civilinę bylą pagal L-o V-iausko ir UAB „N-jieji Birštono
mineraliniai vandenys” kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m.
sausio 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 4 d.
nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal L. V-iausko ir UAB „N-jieji
Birštono mineraliniai vandenys” ieškinį atsakovui UAB „Birštono mineraliniai
vandenys ir Ko” dėl autoriaus teisių gynimo ir atsakovo priešieškinį ieškovams,
trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras dėl prekių ženklo registracijų
pripažinimo negaliojančiomis.
Teisėjų kolegija

nustatė:

Ieškovai L. V-iauskas ir UAB „N-jieji Birštono
mineraliniai vandenys” kreipėsi į teismą prašydami uždrausti atsakovui UAB
„Birštono mineraliniai vandenys ir Ko” naudoti ieškovų (autoriaus ir turtinių
teisių turėtojo) kūrinį sąlyginiu pavadini­mu „Š-inis”; įpareigoti atsakovą
paskelbti dienraščiuose „Lietuvos rytas” ir „Kauno diena”, kad „UAB „Birštono
mineraliniai vandenys ir Ko”, reklamuodami ir parduo­dami savo produkciją –
mineralinius vandenis „V-a-”, „B-ė” ir „Birštonas”, ją žymėjo
etiketėmis, kuriose be autoriaus L. V-iausko ir turtinių teisių perėmėjų UAB
„N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” sutikimo buvo panaudotas autorinis
kūrinys „Š-inis”. Ieškovai nurodė, kad teismo sprendimu turi būti atkurtos
pažeistos auto­riaus ir teisių perėmėjų teisės, o UAB „Birštono mineraliniai
vandenys ir Ko” uždrausta naudoti autorinį kūrinį be autoriaus ir jo teisių
perėmėjų sutikimo. Ieškovai prašė atlyginti pažeidimu padarytą nematerialinę
žalą autoriui L. V-iauskui 10 000Lt, o UAB „N-jieji Birštono mineraliniai
vandenys” pažeidimu padarytus turtinius nuostolius 500 000 Lt. Savo
reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad kūrinį „Š-inis” L. V-iauskas sukūrė
prieš 5–6 metus kompiuteriu tuometinės Birštono gamyklos vadovo prašymu. 1994
01 10 sutartimi savo kūrinio turtines teises perdavė A. Ado­maičiui, o pastarasis
1997 05 20 autorine licencine sutartimi visas autorines turtines teises perdavė
UAB „Transilgė”. UAB „Transilgė” 1997 06 16 sutartimi šias teises perdavė
dabartiniam ieškovui – UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys”, kuris
autorinį kūrinį „Š-inis” naudoja savo produkcijai žymėti. Atsakovas tokiu pat
piešiniu „Š-inis” žymi savo analogišką produkciją, taip pažeisdamas
L. V-iausko autorinę teisę bei UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys”
teises ir turtinius interesus, tokiu būdu darydamas ieškovui turtinius
nuostolius.
Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti
negaliojančiomis UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” prekių ženklo
„Fontanas” 1924 fig. 1997 07 17 registraciją Nr. 25273 Tarptautinės prekių ir
paslaugų klasifikacijos (6–os redakcijos) 32–35 prekių klasėse bei to paties
prekių ženklo 1997 07 17 registraciją Nr. 25277 Tarptautinės prekių ir paslaugų
klasifikacijos 5 prekių klasėje. Atsakovas teigė, kad L. V-iauskas neįrodė
savo autorystės, o UAB „N-jieji Birštono mineraliniai van­denys” – turtinių
teisių į kūrinį turėjimo. G-o kūrinį, kaip prekių ženklą, atsakovas gavo iš
teisių perleidėjo UAB „Birštono mineraliniai vandenys”, kuris 1994 04 29
P-entų biurui pateikė paraišką dėl prekių ženklo „Fontanas” 1924 fig. įregistravimo
tose pačiose prekių klasėse. Ieškovo prekių ženklų registracijos pripažintinos
nega­liojančiomis, nes prieštarauja 1883 03 20 Paryžiaus konvencijos dėl
pramoninės nuosavybės saugojimo bei Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų
ženklų įstatymo nuostatoms.
Vilniaus apygardos teismas 1999 m. sausio 21 d.
sprendimu ieškininio pareiškimo dalį dėl turtinių nuostolių atlyginimo paliko
nenagrinėtą, kitą ieškinio dalį atmetė, o priešieškinį tenkino. Teismas nurodė,
kad ieškovo reikalavimas atlyginti jam padarytus nuostolius laikytinas turtiniu
reikalavimu, tačiau atitinkamu žyminiu mokesčiu neapmokėtas. Pagal CPK 245 str.
9 p. neapmokėtų reikalavimų dalyje ieškininis pareiškimas paliktinas
nenagrinėtu. Ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų, kad ginčo kūrinio autorius
yra L. V-iauskas. Ieškovai neįrodė, jog jie yra autorinių teisių į ginčo
kūrinį („Š-inis”, „Fontanas”) turėtojai ir turi teisę reikalauti iš atsako­vo
tų teisių pažeidimo pašalinimo (CK 539, 540 str. ). Atsakovo UAB „Birštono
mineraliniai vandenys ir Ko” vardu P-entų biure 1997 09 11 įregistruotas
prekių ženklas Nr. 25528 ir ieškovo UAB „N-jieji Birštono mineraliniai
vandenys” vardu 1997 07 17 įregistruoti prekių ženklai Nr. 25273 ir Nr. 25277
yra tapatūs savo išvaizda, tik skiriasi įrėminimas. Paraiška dėl prekių ženklo
Nr. 25528 įregistravimo trečiajam asmeniui pateikta 1994 04 29, o ieškovas dėl
jo vardu įregistruotų prekių ženklų Nr. 25273 ir 25277 atitinkamai pateikė 1997
05 29 ir 1997 06 20. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas ženklo apsaugos
terminą numato nuo paraiškos padavimo dienos (17 str. ). To paties įstatymo 4
str. 1 p. draudžia prekių ir paslaugų ženklais registruoti žymenis, kurie yra
tapatūs ar panašūs į jau įregistruotus ar pareikštus registruoti Pa­ten­­tų
biure prioriteto teisę turinčius ženklus tokioms pat ar panašioms prekėms ar
paslaugoms. Registruojant ieškovo prekių ženklus ši nuostata buvo pažeista, nes
paraiška dėl tapataus prekių ženklo registravimo trečiajam asmeniui tuo metu
jau buvo paduota atsakovo teisių perdavėjo. Prekių ženklai buvo įregistruoti
tose pačiose prekių klasėse (35 ir 32) bei panašioms į 32 klasėje numatytas
(mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai) prekėms (5 klasėje –
mineralinis vanduo (medicinos reikmėms); mineralinio vandens druskos).
Nustačius, kad ieškovo vardu įregistruoti prekių ženklai Nr. 25273 ir 25277
neatitinka Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 str. nuostatų, pagal šio
įstatymo 23 str. jų registracija pripažintina negaliojančia.
Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. spalio 4 d.
nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios
instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad tiek CK 515, 516
str. , tiek ir B-no konvencijos nuostatos autoriaus teises į kūrinį sieja su
kūrinio atgaminimu, paskelbimu bei kūrinio autoriaus nurodymu kūrinyje.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo L. V-iausko paaiškinimus
apie tai, kad kūrinys materialiai atgamintas nebuvo ir pagal 1994 01 10 sutartį
buvo perduotas įrašytas kompiuterio diskelyje, neatsižvelgiant į sutarties 1
str. nuostatą, kad sutartimi perduodami kūrinio piešiniai, pagrįstai nurodė į
šių įrodymų prieštaravimą vienas kitam ir jais pagrįstai nesivadovavo. P-iame
ieški­niniame pareiškime iš esmės pripažįstama, kad kūrinys paskelbtas nebuvo.
Teismas pagrįstai nesivadovavo priedu Nr. 1 prie 1994 01 10 sutarties kaip
įrodymu. Atkreip­tinas dėmesys į tai, kad priedų prie kitų dviejų sutarčių
minimų ieškininiame pareiškime ieškovai teismui pateikti negalėjo. UAB
„N-jieji Birštino mineraliniai vandenys” reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo
kilęs ne iš autoriaus teisių į kūrinį, o iš ieškovo ūkinės komercinės veiklos.
T-ėl teismas pagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas turėjo būti apmokėtas
nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 104 str. 1 d. 1 p. ). Ieškovui žyminio
mokesčio nesumokėjus, teismas turėjo pagrindą palikti jį nenagrinėtą (CPK 245
str. 9 p. ). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pirmtako paraiška dėl
ginčo ženklų registracijos buvo paduota žymiai anksčiau negu ieškovo.
Registruojant ieškovo ženklą į tai neatsižvelgta (PPŽĮ 4, 17, 23 str. ). Priimda­mas
atsakovo priešieškinį, teismas pagrįstai vadovavosi CPK 29 str. 1 d.
nuostatomis.
Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad iš P-ų
apylinkės teismo, kur ir kreipėsi ieškovai, byla pagal teismingumą buvo
perduota Kauno apygardos teismui, kur ir turėjo būti išnagrinėta. Byla perduota
nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nesilaikant teismingumo tvarkos, nurodytos
įstatyme. Atsakovų priešieškinys priimtas ir išnagrinėtas nepagrįstai ir
neteisėtai. Ieškinys paduotas dėl autoriaus pažeistų teisių atstatymo.
Atsakovas priešieškinyje neginčija, jog užregistruoto prekės ženklo dalį –
kūrinį „Š-inis” yra sukūręs L. V-iauskas. Priešieškiniu atsakovas prašo
pripažinti UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” prekių ženklo
registraciją nega­liojančia. Tai ne tapatūs dalykai. P-enkinus priešieškinį,
nustoja galioti tik ieškovo prekės ženklo registracija, o ieškovų autorinių
teisių pažeidimo klausimas lieka neišspręstas. G-ą dėl prekių ženklo
registracijos teisėtumo turėjo nagrinėti P-en­tų biuro Apeliacinis skyrius.
G-o piešinys nėra nei ieškovo, nei atsakovo prekių ženk­las. Grafikos darbas
„Š-inis” yra tik prekių ženklo sudedamoji dalis, todėl spren­džiant prekių
ženklo registracijos teisėtumą galima kalbėti ik apie piešinį „Š-inis”,
panaudotą prekių ženkle, bet ne apie viso prekių ženklo registracijos
pripažinimą negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažįsta
autoriaus teisių į jo sukurtą kūrinį preziumavimą, tačiau kartu autoriaus
teises sieja su kūrinio atgaminimu, paskelbimu bei autoriaus vardo nurodymu
kūrinyje. Autoriaus teisė spręsti, kaip turi būti nurodomas jo vardas,
naudojant jo kūrinį (CK 519 str. 3 d. ). Autorius kūrinio panaudojimo teises bei
turtines teises yra sutartimi perdavęs UAB „N-jieji Birštono mineraliniai
vandenys”. Autorius pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui
naudotis jo kūriniu, nes pastarajam tokių teisių jis nesuteikęs, tačiau teismas
šios problemos neišsprendė. Motyvas, kad autoriaus vardo nenurodymas atima
teisę vadintis kūrinio autoriumi, yra klaidingas. Autorystė į su­kur­tą kūrinį
atsiranda jį sukūrus. To įrodymas – sukurtas ir objektyviai egzistuojantis
kūrinys. Įstatymai nenumato autorystės atsiradimo aplinkybių įrodinėjimo.
Civiliniame procese egzistuoja normos ir tvarka, kad šalis neturi įrodinėti
vienų ar kitų aplinkybių, nes jų egzistavimas preziumuojamas (CK 483, 7 str. ir
kt. ). Tai taikytina ir ginčams sprendžiant autorystės klausimus (B-no
konvencijos 15 str. ). Autoriaus teisės į kūrinį preziumuojamos kūrinį
sukūrusiam autoriui. N-nt tai nuginčyti, būtina įrodyti, kad autoriumi
pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius.
Kasatoriai prašo Vilniaus apygardos teismo 1999
m. sausio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 4 d.
nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija

konstatuoja:

Kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra susiję
su procesinių ir mate­rialinių teisės normų taikymo aiškinimu, todėl
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde nurodytų
motyvų. Kasatorius nurodo:
1. Byla išnagrinėta pažeidžiant Civilinio proceso
kodekse įtvirtintas teismin­gumo taisykles.
2. Priešinis ieškinys priimtas pažeidžiant CPK
153 str. reikalavimus.
3. Teismas netinkamai išaiškino CK 515 ir 519 str.
normas dėl autoriaus teisių.

1. Ieškinys dėl autoriaus teisių gynimo buvo
pareikštas P-ų rajono apylin­kės teismui vadovaujantis teritorinio teismingumo
taisyklėmis, neatsižvelgus į tai, kad bylas, kylančias iš intelektinės
nuosavybės teisinių santykių, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios
instancijos teismai (CPK 136 str. 2 p. ). Taigi tokio pobūdžio ieškiniams
įstatymas numato teritorinį rūšinį (dalykinį) teismingumą.
Priešinis ieškinys buvo pareikštas dėl prekių ir paslaugų ženklų įstatyme
numatytų ginčų (CPK 1361 str. 14 p. ), t. y. šiam ginčui išspręsti
numatytas rūšinis (dalykinis) išimtinis teismingumas – tokio
pobūdžio bylos teismingos tik Vilniaus apygardos teismui. Jeigu byloje
yra pareikšti keli reikalavimai, iš kurių vieniems įstatymas numato teritorinį
rūšinį (dalykinį) teismingumą, o kitiems išimtinį rūšinį (dalykinį) teis­mingumą,
tai tokia byla turi būti nagrinėjama tame teisme, kuris turėtų nagrinėti
reikalavimą, priskirtą jam pagal išimtinio rūšinio (dalykinio) teismingumo
taisykles.
Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai šioje byloje
teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles, todėl
byla pagrįstai buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
2. CPK 153 str. nuostatos reglamentuoja
priešieškinio priėmimo sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo
argumentais, kad ieškinyje ir prieš­ieškinyje ginčijami ne tapatūs dalykai, bet
sprendžia, kad tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys ir,
juos kartu nagrinėjant, galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK
153 str. 3 d. ). Ieškininiame pareiškime ieškovas nurodo, jog gina savo pažeistą
autoriaus teisę, nes jo kūrinys be jo ir be jo teisių perėmėjo leidimo
naudojamas kaip atsakovo prekių ženklo elementas. Tą patį elementą naudoja
ieško­vas UAB „N-jieji Birštono mineraliniai vandenys” savo prekių ženkluose,
kurių registracijos teisėtumą ginčija atsakovas. T-ėl autoriaus teisių
išsprendimas nu­lem­tų arba ieškovo, arba atsakovo prekių ženklų su panaudotu
autoriaus kūriniu regis­tracijos teisėtumą.
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai
iš esmės teisingai taikė CPK 153 str. nuostatas dėl priešinio ieškinio priėmimo
sąlygų.
3. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, kad teismai, nagri­nėdami šią bylą ir atmesdami ieškovo
reikalavimą dėl autoriaus teisių gynimo CPK 58 str. pagrindu, t. y. neįrodžius
savo autorystės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šiame ginče. Autoriaus
teisės į kūrinį yra preziumuojamos kūrinį sukūrusiam autoriui, t. y. norint
nuginčyti autorystę, būtina įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra
sukurto kūrinio autorius. Autoriaus teisės taikomos ir paskelbtiems ir
nepaskelbtiems kūriniams, bet išreikštiems kuria nors objektyvia forma, nepri­klausomai
nuo kūrinio formos, paskirties ar vertės, vardo nurodymo ar jo nenurodymo.
Autorystė į sukurtą kūrinį atsiranda jį sukūrus. Tokios išvados išplaukia iš
tuo metu galiojusių CK 515 str. bei CK 519 str. sisteminio aiškinimo, taip pat
B-no konvenci­jos 15 str. T-ėl teismas galėtų reikalauti ieškovą įrodyti savo
autorystę, jei būtų duomenų, kad yra kitas to kūrinio autorius. Taigi teismas,
nagrinėdamas šią bylą turėjo pareikalauti, kad atsakovas pateiktų įrodymus, jog
ne ieškovas, o kitas asmuo yra atsakovo įregistruoto prekių ženklo elemento
„Š-inis” autorius, bet nereikalauti, kad ieškovas įrodytų autorystės
atsiradimo aplinkybes.
Teismai nagrinėdami bylą nesivadovavo autorystės
prezumpcijos principu, nepagrįstai sprendė ieškovo ieškinį atmesti dėl to, kad
jis neįrodė esąs autorius.
Tik įrodžius, kad ne L-a- V-čiauskas, o kitas
asmuo yra kūrinio–pieši­nio „Š-inis”, kurį tiek ieškovas UAB „N-jieji
Birštono mineraliniai vandenys”, tiek atsakovas UAB „Birštono mineraliniai
vandenys ir Ko” naudoja kaip savo prekių ženklų sudedamąją dalį, autorius,
spręstini kiti ieškinio bei priešinio ieškinio reika­lavimai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d.
5 p. ir 370 str.

nutarė:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1999 m.
sausio 21 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. spalio 4 d.
nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                     Č.
J-a-

Teisėjai                                                                         S.
G-us
                                                                                                D.
A-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.71474 sekundės -