Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13574: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 18. Dėl rankpinigių

Rankpinigiai yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, kurį gali pasirinkti
sutarties šalys (CK 194 str. ). Pagal CK 194 straipsnio 2 dalį užtikrinamas gali
būti tik galiojantis reikalavimas. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią
viena iš susitariančių šalių duoda pagal sutartį priklausančių iš jos mokėjimų
sąskai­ta antrajai šaliai sutarties sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui
užtikrinti (CK 222 str. ). Iš paminėtų teisės normų turinio matyti, kad
rankpinigiai visada atlieka tris funkcijas: pirma, mokėjimo funkciją –
rankpinigiai perduodami mokėjimų pagal sutartį sąskaita ir įskaitomi į visiško
atsiskaitymo pagal sutartį pinigų sumą, jei šalys įvykdė sutarties sąlygas,
t. y. tokiu atveju rankpinigiai yra sumos, kurią skolininkas turi sumokėti
kreditoriui, dalis; antra, įrodomąją funkciją, tai reiškia, jog sudarytas
susitarimas dėl rankpinigių kartu patvirtina ir pagrindinės sutarties pagal
įstatymo reikalavimus sudarymo faktą, bet ne susitarimą dėl pagrindinės
prievolės atsiradimo ateityje; trečia, užtikrinamąją funkciją, kuri reiškia
sutarties šalių susitarimą dėl rankpinigiais užtikrintos pagrindinės prievolės
neįvykdymo pasekmių, numatytų CK 224 straipsnyje; tai drausmina sutarties šalis
ir skatina jas sutartinius įsipareigojimus vykdyti tiksliai pagal sutarties
sąlygas. Taigi susi­tarimas dėl rankpinigių yra tik tada, kai jo sudarymo metu
yra visi trys privalomi rankpinigių sutarties elementai ir, atvirkščiai, jei
pagal šalių susitarimą per­duodama pinigų suma bent vienos iš šių trijų
funkcijų nevykdo, tokią pinigų sumą nėra pagrindo pripažinti rankpinigiais.
Sudarant bet kurią sutartį, yra preziumuojama, jog sutarties šalys ją
vykdys, todėl sutarties sudarymo metu rankpinigiai atlieka visas jiems būdingas
funkcijas. Pažeidus pagrindinę prievolę, civiliniai teisiniai santykiai tarp
sutarties šalių bei jų tarpusavio teisės ir pareigos pasikeičia, todėl kaip
rankpinigiai duota pinigų suma visų trijų šiai prievolės užtikrinimo priemonei
būdingų funkcijų jau nevykdo ir negali vykdyti. Tokiu atveju pagrindinę reikšmę
įgyja rankpinigių užtikrinamoji funkcija, o mokėjimo funkcija galios netenka,
kadangi ta pati rankpinigių suma, kuri buvo sumokėta pagal sutartį priklausančių
mokėjimų sąskaita, pažeidus prievolę, tampa sankcija atsakingai už prievolės
neįvykdymą šaliai. Būtent tai ir sudaro rankpinigių, kaip vienos iš prievolių
užtikrinimo priemonių, esmę.

Kasacinės instancijos teismo                                                                 Civilinė
byla Nr. 3K–3–355/2000 m.
pranešėjas A. D-a-,                                                              Bylų
kategorija 43
apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas G. P-is,
pirmosios instancijos teismo
teisėja A. C-ė




NUTARTIS

2000 m. kovo 22 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susi­dedanti iš kolegijos pirmininko A. S-aus,
teisėjų A. D-o ir A. N-o,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S-aus Taravatovo kasacinį skundą
dėl J-avos rajono apylinkės teis­mo 1998 m. kovo 20 d. sprendimo ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 6 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieš­kovo UAB „Delex” ieškinį
atsakovui S-ui Taravatovui, tretiesiems asmenims – S-ui Katasonovui ir
V-ui Kolcovui dėl 12 000 litų už parduotą automobilį priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovas – uždaroji akcinė bendrovė „Delex”
nurodė, jog 1996 m. balandžio 21 d. sudarė su atsakovu S-umi Taravatovu
pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis pirko automobilį VOLVO–440.
Automobilio pirkimo–pardavimo sutartinė kaina buvo nustatyta 12 000 Lt, tačiau
sutarties sudarymo momentu atsako­vas sumokėjo ieškovei 800 Lt rankpinigių, o
likusius 11 200 Lt įsipareigojo sumokėti iki 1996 m. gegužės 21 d. Atsakovas
prievolės neįvykdė, todėl sumokėtiems 800 Lt rankpinigiams taikytina
rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmė (CK 224 str. ). Ieškovas,
remdamasis nurodytais motyvais, prašė priteisti iš atsakovo Ser­gejaus
Taravatovo 12 000 Lt.
J-avos rajono apylinkės teismas 1998 m. kovo 20
d. sprendimu ieškinį patenkino.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. spalio 6 d. nutartimi J-avos rajono apylinkės teismo
1998 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo S-aus Taravatovo
apeliacinį skundą atmetė.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas –
uždaroji akcinė bendrovė „Delex”, atstovaujama direktoriaus A. S-io, ir
atsakovas S. Taravatovas 1996 m. balandžio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo
sutartį, pagal kurią UAB „Delex” pardavė atsakovui automobilį VOLVO–440 už 12
000 Lt. Atsakovas sutarties sudarymo metu sumokėjo bendrovei 800 Lt, o likusią
pinigų sumą privalėjo sumokėti iki 1996 m. gegužės 21 d. Teismai padarė išvadą,
kad automobilis buvo perduotas atsakovo nuosavybėn, nustatant atidedamąją
pinigų dalies sumokėjimo pardavėjui sąlygą. Teismai konstatavo, jog tai, kad
automobilis nebuvo registruotas kelių policijos padalinyje, nuosavybės teisės
atsiradimo požiūriu reikšmės neturi, nes valstybinis transporto priemonių
registravimas yra ne nuosavybės teisės į jas atsiradimo, bet jų dalyvavimo
kelių eisme sąlyga. Teismai nustatė, jog atsakovas ne tik nesumokėjo ieškovui
pinigų už nupirktą automobilį nustatytu terminu, bet ir negalėtų automo­bilio
ieškovui sugrąžinti, nes faktiškai jo savo žinioje neturi, todėl ieškovas turi
teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų sutartyje sulygtą kainą (CK 260 str. ).
Teismai, be to, konstatavo, jog atsakovas neįrodė,
kad automobilį iš jo paėmė trečiasis asmuo ieškovo atstovų pavedimu ar su jų
žinia. Ta aplinkybė, kad automo­bilį po jo perdavimo atsakovui iš jo vėliau
paėmė kitas asmuo, neturėdamas ieškovo įgaliojimo tokiems veiksmams atlikti,
negali panaikinti atsakovo prievolės sumokėti už nupirktą automobilį. Atsakovas
šiuo atveju savo turtines pretenzijas galėtų reikšti neteisėtai veikusiam
trečiajam asmeniui. Teismai nurodė, jog ieškovo gauti pirkimo–pardavimo
sutarties sudarymo metu 800 Lt laikytini rankpinigiais, todėl ieškovas teisėtai
reikalauja jų neužskaityti į priteistiną sumą, nes dėl prievolės neįvykdymo yra
kaltas atsakovas (CK 222–224 straipsniai).
Kasaciniu skundu atsakovas S-us Taravatovas
prašo panaikinti J-avos rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 20 d. sprendimą
bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
spalio 6 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui.
Kasatorius nurodo, jog tiek pirmosios instancijos
teismo sprendimas, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti
ir naikintini, nes teismai netin­kamai taikė materialinės teisės normas bei
pažeidė procesinės teisės normas. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai netaikė
CK 177 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad negalima vienašališkai
pakeisti sutarties sąlygų. Taigi teismas, priteis­damas iš jo 12 000 Lt,
pakeitė 1996 m. balandžio 21 d. sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, kad,
pirkėjui laiku nesumokėjus likusios pinigų sumos, pardavėjas atsiima automobilį,
negrąžindamas sumokėtų 800 Lt. Teismo motyvas, kad pirkėjas negalėtų pardavėjui
grąžinti ginčo automobilio yra nepagrįstas, nes automobilis yra areštuotas,
todėl yra visos sąlygos jį grąžinti ieškovui.
Atsakovas taip pat nurodo, jog teismai, traktuodami
sumokėtus 800 Lt rankpinigius, netinkamai aiškino įstatymų normas,
reglamentuojančias rankpinigių davimą. Ši teismų išvada taip pat prieštarauja
1996 m. balandžio 21 d. sutarčiai, kadangi buvo sudaryta ne rankpinigių, bet
pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią už perkamą daiktą buvo numatytas
mokėjimas dalimis. Atsakovas teigia, kad teismas, darydamas išvadą, jog
automobilis buvo perduotas atsakovo nuosavybėn, nustatant atidedamąją pinigų
dalies sumokėjimo sąlygą (CK 149, 253 straipsniai), prieštaravo pats sau, nes
nurodė, kad sumokėti 800 Lt yra rankpinigiai. Kasatoriaus nuomone, tos pačios
sumos negalima laikyti ir daliniu mokėjimu, ir rankpinigiais, nes tai prieš­tarauja
CK 222, 223 straipsnių nuostatoms.
Atsakovas nurodo, jog apeliacinės instancijos
teismas, apibrėždamas nuosa­vybės teisės į automobilį atsiradimo momentą,
klaidingai taikė CK 149 straipsnio 1 dalį, nes pagal CK 149 straipsnio 2 dalį
nuosavybės teisė į transporto priemonę atsiranda nuo automobilio įregistravimo
momento. Kadangi automobilio dokumen­tai liko pas ieškovą, todėl atsakovas
automobiliu disponuoti negalėjęs.
Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai
pažeidė CPK 15 straipsnio reikalavimus, nes neišaiškino jam teisės reikšti
priešieškinį dėl minėtos sutarties nuginčijimo. Be to, netinkamai ir
nepagrįstai buvo priteistos išlaidos advokato pagal­­­­­­bai apmokėti, taip
pažeidžiant CPK 113 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo
atsakovo kasacinį skundą at­mesti, o teismų priimtus sprendimą ir nutartį
palikti nepakeistus. Jis nurodo, jog būtent atsakovas vienašališkai atsisakė
įvykdyti prievolę, t. y. nesumokėjo bendrovei likusių 11 200 Lt už automobilį, o
be to, perdavė jį trečiajam asmeniui V. Kolcovui. Ieškovas teigia, kad
nepagrįsta yra kasatoriaus išvada dėl sumokėtų 800 Lt teisinio statuso. P-s
atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad jo dalinis mokėjimas, sudarant
automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, yra rankpinigiai. Taip pat nurodo, jog
automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje yra ir susitarimas dėl rankpinigių,
kuris atitinka ne tik rankpinigių sąvoką, apibrėžtą CK 222 straipsnyje, bet ir
rankpinigių sąvokos platesnį atskleidimą per rankpinigiais užtikrintos
sutarties neįvykdymo pasekmes, nurodytas CK 224 straipsnyje. Taip pat esąs nepagrįstas
kasatoriaus teigi­nys, jog nuosavybės teisė į transporto priemonę atsiranda nuo
jos įregistravimo momento, nes nuosavybės teisę atsakovas įgijo nuo automobilio
perdavimo jam mo­mento (CK 149 str. 1 d. ) ir nėra kilnojamojo turto registro ar
kokio nors kito įstatymo, kuris sąlygotų nuosavybės teisės į transporto
priemonę atsiradimą nuo šio turto įregistravimo momento.
Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 356
straipsnyje numatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

1. Dėl Civilinio kodekso 177 straipsnio 1 dalies
ir 260 straipsnio taikymo byloje
Pagal Civilinio kodekso 260 straipsnį, jei
pirkėjas, pažeisdamas sutartį, atsisako priimti pirktą daiktą arba sumokėti už
jį nustatytą kainą, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų
daiktą ir sumokėtų kainą, taip pat atlygintų nuos­tolius, padarytus įvykdymo
uždelsimu, arba atsisakyti nuo sutarties ir pareikalauti atlyginti nuostolius.
Taigi nurodytoji teisės norma, esant sudarytai pirkimo pardavimo sutarčiai ir
pirkėjui pažeidus sutarties sąlygas, numato galimybę pardavėjui jo paties
pasirinkimu pareikšti pirkėjui vieną iš dviejų reikalavimų: arba pareikalauti,
kad pirkėjas priimtų daiktą ir sumokėtų už jį sutartyje nustatytą kainą, arba
atsisakyti nuo sutarties, susigrąžinant parduotą daiktą savo nuosavybėn.
Pardavėjo pasirinkimo alter­natyvą įtvirtinanti įstatymo norma yra imperatyvi
ir nenumato jokių išimčių ar išlygų, taip pat galimybės šalims jų susitarimu
susiaurinti ar apriboti pardavėjo teisę pareikšti reikalavimus pirkėjui.
Atsakovas S. Taravatovas pripažįsta automobilio pirkimo parda­vimo sutarties
sudarymo faktą ir aplinkybę, kad per sutartyje nustatytą terminą liku­sios 11
200 Lt sumos už automobilį pardavėjui nesumokėjo, tą taip pat patvirtina kiti
teismų įvertinti įrodymai byloje. Kadangi pirkėjas (atsakovas) pažeidė pirkimo
parda­vimo sutarties sąlygas ir, priėmęs nupirktą automobilį, per sutartyje
sulygtą vieno mėnesio terminą už jį neatsiskaitė, ieškovas įgijo visas CK 260
straipsnyje numatytas pardavėjo teises, tarp jų ir teisę laisvai pasirinkti,
kokį reikalavimą pirkėjui pareikšti. Šiuo atveju pardavėjo nesaisto šalių
sudarytoje sutartyje (b. l. 4) numatyta galimybė tik atsiimti automobilį
nuosavybėn, jei pirkėjas pinigų laiku nesumokės, nes tai susiaurintų įstatyme nustatytas
pardavėjo teises, be teisėto pagrindo gintų sutartį pažeidusios šalies
interesus ir pažeistų principą, kad atsisakymas įstatyme numatytų teisių
negalioja. Nepagrįstas taip pat kasatoriaus argumentas, kad reikalaudamas
priteisti parduoto daikto kainą ieškovas vienašališkai pakeitė sutarties
sąlygas. CK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad vienašališkai atsisakyti
įvykdyti prievolę ir viena­šališkai pakeisti sutarties sąlygas neleidžiama,
išskyrus sutarties ar įstatymų numatytus atvejus. Įstatymas (CK 260 str. )
būtent ir nustato pardavėjo teisių gynimo būdus, kada sutartį pažeidžia
pirkėjas. Be to, tarp šalių sudarytoje automobilio pirkimo pardavimo sutartyje
buvo aptarta parduodamo daikto kaina – 12 000 Lt, būtent tokią sumą,
nepakeisdamas sutarties sąlygų, ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovo.
Sudarytą sutartį vykdyti vienašališkai atsisakė ne ieškovas, bet pats
atsakovas. T-ėl negalima pripažinti, kad teismai, spręsdami ginčą, pažeidė CK
177 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Dėl teisės normų, reglamentuojančių prievolės
užtikrinimą rank­pinigiais, taikymo ir aiškinimo
Rankpinigiai yra vienas iš prievolių užtikrinimo
būdų, kurį gali pasirinkti sutarties šalys (CK 194 str. ). Pagal CK 194
straipsnio 2 dalį užtikrinamas gali būti tik galiojantis reikalavimas.
Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susi­tariančių šalių duoda
pagal sutartį priklausančių iš jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai sutarties
sudarymui įrodyti ir jos įvykdymui užtikrinti (CK 222 str. ).
Iš paminėtų teisės normų turinio matyti, kad rankpinigiai visada atlieka tris
funkcijas: pirma, mokėjimo funkciją – rankpinigiai perduodami mokėjimų
pagal sutartį sąskaita ir įskaitomi į visiško atsiskaitymo pagal sutartį pinigų
sumą, jei šalys įvykdė sutarties sąlygas, t. y. tokiu atveju rankpinigiai yra
sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui, dalis; antra,
įrodomąją funkciją, tai reiškia, jog sudarytas susitarimas dėl rankpinigių
kartu patvirtina ir pagrindinės sutarties pagal įstatymo reikalavimus sudarymo
faktą, bet ne susitarimą dėl pagrindinės prievolės atsiradimo ateityje; trečia,
užtikrinamąją funkciją, kuri reiškia sutarties šalių susitarimą dėl
rankpinigiais užtikrintos pagrindinės prievolės neįvykdymo pasekmių, numatytų
CK 224 straips­nyje; tai drausmina sutarties šalis ir skatina jas sutartinius
įsipareigojimus vykdyti tiksliai pagal sutarties sąlygas. Taigi susitarimas dėl
rankpinigių yra tik tada, kai jo sudarymo metu yra visi trys privalomi
rankpinigių sutarties elementai ir, atvirkš­­čiai, jei pagal šalių susitarimą
perduodama pinigų suma bent vienos iš šių trijų funkcijų nevykdo, tokią pinigų
sumą nėra pagrindo pripažinti rankpinigiais.
Sudarant bet kurią sutartį, yra preziumuojama,
jog sutarties šalys ją vykdys, todėl sutarties sudarymo metu rankpinigiai atlieka
visas jiems būdingas funkcijas. Pažeidus pagrindinę prievolę, civiliniai
teisiniai santykiai tarp sutarties šalių bei jų tarpusavio teisės ir pareigos
pasikeičia, todėl kaip rankpinigiai duota pinigų suma visų trijų šiai prievolės
užtikrinimo priemonei būdingų funkcijų jau nevykdo ir negali vykdyti. Tokiu
atveju pagrindinę reikšmę įgyja rankpinigių užtikrinamoji funkcija, o mokėjimo
funkcija galios netenka, kadangi ta pati rankpinigių suma, kuri buvo sumokėta
pagal sutartį priklausančių mokėjimų sąskaita, pažeidus prievolę, tampa
sankcija atsakingai už prievolės neįvykdymą šaliai. Būtent tai ir sudaro
rankpinigių, kaip vienos iš prievolių užtikrinimo priemonių, esmę.
Automobilio pirkimo pardavimo sutartis turi būti
sudaroma rašytine forma (CK 43 str. ). Pagal CK 169 straipsnį, jei pagal
įstatymą sutartis turi būti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo
to momento, kada ji išreikšta šia forma. Sutartis laikoma sudaryta, kada šalys
tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų (CK 168 str. ). Esminėmis
pirkimo pardavimo sutarties sąlygomis yra laikomas sutarties dalykas
(parduodamas turtas) ir jo kaina. Automobilio pirkimo pardavimo sutarties
sudarymo tarp šalių faktą patvirtina rašytinė 1996 m. balandžio 21 d. sutartis
(b. l. 4), kurioje nurodytos esminės sutarties sąlygos, pirkimo pardavimo
sutarties sudarymo joje nurodytomis sąlygomis faktą pripažįsta ir atsakovas.
T-ėl, sudarę pagrindinę sutartį dėl automobilio pirkimo pardavimo, šalys
turėjo teisę susitarti taip pat ir dėl prievolių pagal sutartį įvykdymo
užtikrinimo, įskaitant pagrindinės prievolės užtik­rinimą rankpinigiais.
Sutartyje numatyta, kad pirkėjas (atsakovas) įmoka sutarties sudarymo metu 800
Lt, likusius 11 200 Lt sumoka iki 1999 m. gegužės 21 dienos, o šį terminą
pažeidus – pirkėjas įmokėtos 800 Lt sumos netenka. N-s sutartyje tiesio­giai
rankpinigių terminas ir nevartojamas, tačiau susitarimą dėl 800 Lt rankpinigių
patvirtina pats sutarties turinys. Susitarimas dėl rankpinigių sudarytas
rašytine forma, todėl atitinka įstatymo reikalavimus (CK 223 str. ). Be to,
bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne kartą pats pripažino davęs ieškovui 800 Lt
kaip rankpinigių, taigi suprato taip užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmes
(b. l. 23, 27, 100, 101). T-ėl iki to laiko, kol sutartis nebuvo pažeista,
atsakovo sumokėtoji 800 Lt suma iš tikrųjų buvo dalis sumos, mokėtinos už
perkamą automobilį. Tačiau prievolės pagal sutartį nusta­tytu terminu
neįvykdžius ir atsakovui su pardavėju visiškai neatsiskaičius, atsakovo
atžvilgiu kilo CK 224 straipsnyje numatytos pasekmės, ir 800 Lt rankpinigių
suma tapo sankcija prievolę pažeidusiai sutarties šaliai, o už nupirktą
automobilį neliko jokios sumokėtos sumos. Kadangi pardavėjas pagal CK 260
straipsnį turėjo alterna­ty­­vą rinktis, kokį reikalavimą pareikšti pirkėjo
atžvilgiu, ieškovui nuo sutarties neatsisakius, bet pareikalavus už automobilį
sumokėti, atsakovas privalo sumokėti visą sutartyje numatytą daikto kainą – 12
000 Lt, neįskaitant sankcija virtusių rank­pinigių. Atsižvelgiant į nurodytus
motyvus, nepagrįstas yra kasatoriaus teiginys, jog tos pačios pinigų sumos
negalima laikyti ir daliniu mokėjimu, ir rankpinigiais.

3. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pirkimo pardavimo sutartis yra konsensualinė,
todėl sutarties sudarymo mo­mentas ir nuosavybės teisės į nupirktą daiktą,
įskaitant ir automobilį, atsiradimo momentas gali ir nesutapti. Apeliacinės
instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog valstybinė transporto
priemonių registracija yra ne nuosavybės teisės į jas atsiradimo, bet tik jų
dalyvavimo kelių eisme sąlyga. Iš tikrųjų, nuosavybės teisė į automobilį
atsiranda ne nuo jo perdavimo pirkėjui dienos, bet nuo sutarties, pagal kurią
įgytas automobilis, įregistravimo dienos (149 str. 2 d. ). N-minių aktų
nustatyta tvarka neatlikus automobilio valstybinės registracijos, pirkėjas
neturės teisės šia transporto priemone disponuoti. Tačiau teismo padaryta
teisės aiškinimo klaida neturi jokios teisinės reikšmės tarp šalių
susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui ir teismo sprendimui šioje byloje,
kadangi ginčas byloje kilęs ne dėl nuosavybės teisės į automobilį, bet dėl
prievolių pagal pirkimo pardavimo sutartį vykdymo. Nepri­klausomai nuo to, ar
nupirktas automobilis perėjo atsakovo nuosavybėn sutarties sudarymo dieną, ar
ne, ginčo teisinių santykių juridinis įvertinimas nesikeičia, nes pirkimo
pardavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus šalys privalo vykdyti.
Ieškinys teisme atsakovui buvo pareikštas 1997 m.
kovo 7 d. , teismas spren­dimą byloje priėmė tik 1998 m. kovo 20 d. Teismo
posėdžių metu atsakovui jo procesinės teisės išaiškintos net šešis kartus,
atsakovas turėjo teisę ir galimybę pasinaudoti byloje atstovo juridine pagalba.
T-ėl jo kasacinio skundo argumentas, kad teismas, pažeisdamas CPK 15
straipsnį, neišaiškino jam teisės pareikšti byloje priešieškinį, yra
nepagrįstas.
CPK 113 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios
naudai priimtas sprendi­mas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas
atstovo pagalbai apmokėti iki penkių procentų patenkintos ieškininių
reikalavimų dalies, ši taisyklė taikoma taip pat ir išlaidoms aukštesniame
teisme stojusio atstovo pagalbai apmokėti. T-ėl apeliacinės instancijos teismo
priteista ieškovui atstovavimo išlaidų suma sumažintina iki 600 litų.
Kadangi byloje nėra ir aplinkybių, numatytų CPK
358 straipsnio 2 dalyje, todėl byloje teismų priimti sprendimas ir nutartis
paliekami galioti, o kasacinis skun­das netenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais
ir vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 370 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

J-avos rajono apylinkės teismo 1998 m. kovo 20
d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. spalio 6 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistus. Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 6 d.
nutartimi priteistą ieškovui iš atsakovo atstovavimo išlaidų už advokato
pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumą sumažinti iki 600 litų.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                         A.
S-us

Teisėjai                                                                                                             A.
D-a-
                                                                                                                                    A.
N-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.7747 sekundės -