Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13574: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 19. Dėl draudiko ir
draudėjo procesinės padėties

Esant civilinės atsakomybės draudimui žalos atlyginimas įmanomas ir tais
atvejais, kai deliktinės civilinės atsakomybės taikymas nebūtų galimas.
Esant privalomam civilinės atsakomybės draudimui, žalą patyręs asmuo galėtų
reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo kompanijos (draudiko), o
draudėjai byloje turėtų būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais sava­rankiškų
reikalavimų, nebent draudėjas ir draudikas būtų susitarę kitaip. Savo civilinę
atsakomybę apdraudusio asmens dalyvavimas procese būtinas dėl to, kad ieškinio
suma yra svarbi tenkinant trečiojo asmens reikalavimą, t. y. reika­lavimo suma
gali viršyti draudimo išmokos sumą ir nulemti subsidiarinę draudėjo atsakomybę,
t. y. sukurti papildomą draudėjo pareigą atlyginti žalą, viršijančią draudimo
išmokos sumą.

Kasacinės instancijos teismo                                                     Civilinė
byla Nr. 3K–3–336/2000 m.
pranešėja D. A-ė,                                                         Bylų
kategorija 62
apeliacinės instancijos teismo
pranešėjas V. M-ša,
pirmosios instancijos teismo
teisėja V. Chimina

NUTARTIS

2000 m. kovo 22 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko R. Č-os, teisėjų
V. G-o ir D. A-ės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsa­kovės R-os B-ės kasacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ir
Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal
ieškovės M. D. P-ės ieškinį atsakovams R. B-­kaus­kaitei, A. U-ei,
UADB „KDK Draudimas”, trečiajam asmeniui J. V. Ake­laičiui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija

nustatė:

M-D-ė P-ė kreipėsi į Kauno
miesto apylinkės teismą prašydama žalos, padarytos netinkamais notarų
veiksmais, atlyginimo. Atsakovais byloje nurodyti – Kauno miesto 2–ojo notarų
biuro notarė R-a B-ė ir Kauno miesto 19–ojo notarų biuro notarė
A-a U-ė, Kauno draudimo kompanija, kurioje notarės yra apdraudusios
savo civilinę atsakomybę, trečiasis asmuo – J. V. A-aitis.
Ieškovė nurodė, kad 1997 m. liepos 1 d. ji pirko
iš J. A-aičio garažą už 8000 Lt. Pirkimo–pardavimo sutartį tvirtino notarė
A. U-ė, o J. A-aičio įgaliojimus V-ui V-ui – notarė
R. B-ė (1997 05 30). Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. spalio 7 d.
sprendimu įgaliojimą ir garažo pardavimo sutartį pripažino negaliojančiais
pagal CK 47 str. , nes įgaliojimą V-ui V-ū­nui parduoti garažą
pasirašė ne J-a- V-a- A-aitis, o kitas asmuo, o garažo
pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė ne V. V-a-, bet kitas asmuo.
Apeliacinės instancijos teismas 1999 m. sausio 25 d. nutartimi pirmosios
instancijos teismo spren­dimą paliko galioti. Teismai nurodė, kad notarės
pažeidė Notariato įstatymo 31 str. , netinkamai nustatė asmenybes. Apeliacinės
instancijos teisme dėl to buvo priimta atskiroji nutartis. Ieškovė savo
ieškininiuose reikalavimuose nurodo, kad notarės privalo jai atlyginti žalą
remiantis Notariato įstatymo 16 str. ir CK 483 str. Ieškovės patirtą žalą
sudaro 8000 Lt, sumokėti pagal notariškai patvirtintą garažo pirkimo–pardavimo
sutartį.
Bylos nagrinėjimo metu trečiuoju asmeniu
patrauktas J. A-aitis paaiškino, kad buvo pavogtas jo pasas ir
inventorizacijos byla bei sudaryti sandoriai dėl turto, kurio jis neketino
parduoti.
Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 13
d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovių R. B-ės ir
A. U-ės po 4000 Lt žalai atlyginti, po 50 Lt žyminio mokesčio ir 12,30 Lt
pašto išlaidų valstybei ir sprendime nurodė, kad notarės pažeidė Notariato
įstatymo 31 str. , todėl žala atlygintina pagal Notariato įstatymo 16 str. ir CK
483 str.
Kauno apygardos teismas 1999 m. lapkričio 9 d.
nutartimi atmetė atsakovės R. B-ės apeliacinį skundą dėl tų pačių
motyvų.
Kasaciniu skundu atsakovė R. B-ė prašo
panaikinti teismų spren­dimus, nurodo juos esant neteisėtais ir nepagrįstais
dėl šių motyvų:
1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad notarė pažeidė
Notariato įstatymo 31 str. , nes minėtų notarinių veiksmų atlikimo metu (1997 05
30, 1997 07 01) galiojusi to straipsnio redakcija apskritai nenustatė asmenybės
tapatumo nustatymo būdo. Negalėjo būti pažeista Notariato įstatymo 31 str.
tvarka, nes jos ten nebuvo. Asme­nybę jos nustatė pagal pasą, kaip ir numatyta
1976 m. balandžio 20 d. Notarinių veiksmų atlikimo notarinėse kontorose
instrukcijoje.
2. Tas faktas, kad sandoriai pripažinti negaliojančiais
dėl to, kad juos, apgau­dami notares ir D. M. P-ę, sudarė tardymo
nenustatyti asmenys, niekaip negali įrodyti notarės kaltės. Būtent šių
apgaulingų sandorių organizatoriai, bet ne notarės, yra tinkami atsakovai
byloje.
3. B- kurio asmens deliktinės civilinės
atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala,
priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei asmens
kaltė. Nėra nustatyta notarių R. B-ės ir A. U-ės kaltės ir
neteisėtų veiksmų, todėl negali atsirasti ir jų deliktinė civilinė atsakomybė,
kuri galėtų būti pagrindas priteisti iš jų žalos atlyginimą. Teismai netai­kė
CK 483 str. 2 d. , kuri šiuo atveju turėjo būti taikoma.
Kasatorė prašo panaikinti pirmosios instancijos
teismo sprendimą bei apelia­cinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują
sprendimą – atmesti M-s D-ės P-ės ieškinį atsakovams – Kauno
rajono 2–ojo notarų biuro notarei R-ai B-ei, Kauno miesto 7–ojo
notarų biuro notarei A-ai U-ei ir UADB „KDK Draudimas”.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Dėl notarų civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo privalomo civilinės
atsakomybės draudimo atveju
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nesant būtinųjų
deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys
tarp neteisėtų veiksmų, kaltė), nėra ir pagrindo priteisti iš notarių žalos
atlyginimo. Kasatorė nurodo, kad notarės buvusios apgautos, jų kaltės nėra, dėl
to negali būti iš jų išieškoma ir ieškovės patirta žala.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam tikrų
profesijų (notarų, gydytojų, advo­katų ir kt. ) darbo specifika sąlygoja jų
civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir jos ypatumus. Būtent notarų
profesija yra susijusi su didesne rizika padaryti žalą tiek savo, tiek ir trečiųjų
asmenų turtui. Notarų veiklos ypatybės ir reikšmė lemia griež­tesnius atidumo,
atsargumo, rūpestingumo reikalavimus. Kaip tik tai sąlygoja priva­lomą
notarų civilinės atsakomybės draudimą (Notariato įstatymo 6 str. ). Būtent į šią
aplinkybę turėjo atkreipti dėmesį bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad
notarės pažeidė Notariato įstatymo 31 str.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privalomas
profesinės civilinės atsakomy­bės draudimas yra draudėjo atsakomybės už jo
žalą, padarytą atliekant profesinę veiką, draudimas, todėl žalos atlyginimo
trečiajam asmeniui prievolė gali atsirasti net ir nepriklausomai nuo draudėjo
ar kitų asmenų, už kuriuos draudėjas atsako, kaltės, išskyrus atvejus,
įvardijamus draudimo sutartyje nedraudiminiais. Pagal notarų civilinės
atsakomybės draudimo taisykles Nr. KDK 020 „draudimo objektu yra drau­dėjo
turtiniai interesai dėl jo netinkamai atliktais notariniais veiksmais padarytos
tretiesiems asmenims žalos pasekoje kylančios civilinės atsakomybės” (Taisyklių
3. 1 p. ). „Netinkamai” veiksmai gali būti atlikti ir nesant pačios kaltės,
tradiciškai suvokiamos kaip deliktinės atsakomybės pagrindas bet kuriam
asmeniui (pvz. , klaida, apgaulė ir pan. ). 1999 m. rugsėjo 27 d. Aukščiausiojo
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje L. K-ė v
D. Jungevičienė ir UAB „Drauda” nurodyta, kad esant civilinės atsakomybės
draudimui žalos atlyginimas įmanomas ir tais atvejais, kai deliktinės civilinės
atsakomybės taikymas nebūtų galimas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinės
atsakomybės (taip pat profesinės) draudimo sutartis savo prigimtimi yra
sutartis trečiojo asmens naudai, tad pagal CK 175 str. reikalavimo teisę turi
tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas
prievolės įvykdymas, jeigu ką kita nenumato įstatymas ar sutartis. Esant
privalomam civilinės atsakomybės draudimui, žalą patyręs asmuo galėtų
reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo kompanijos (draudiko), o
draudėjai byloje turėtų būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais
savarankiškų reikala­vimų, nebent draudėjas ir draudikas būtų susitarę kitaip.
Savo civilinę atsakomybę apdrau­dusio asmens dalyvavimas procese būtinas dėl
to, kad ieškinio suma yra svarbi tenkinant trečiojo asmens reikalavimą, t. y.
reikalavimo suma gali viršyti draudimo išmokos sumą ir nulemti subsidiarinę
draudėjo atsakomybę, t. y. sukurti papildomą draudėjo pareigą atlyginti žalą,
viršijančią draudimo išmokos sumą.
Šiuo konkrečiu atveju šalys (draudėjas ir
draudikas) susitarė kitaip. Notarių civilinės atsakomybės draudimo polisų Nr.
ND 000232 (draudėja – notarė A. U-o­nienė) bei Nr. 000238 (draudėja – notarė
R. B-ė) 8. 1 p. draudiminiu įvykiu įvardijo įsiteisėjusį teismo
sprendimą, kuriuo tenkinamas trečiojo asmens ieškinys draudėjui
dėl materialinės žalos atlyginimo.
Būtent draudiminiu įvykiu, nulemiančiu draudimo
išmokos sumokėjimą, šalys draudimo sutartyse įvardijo atvejus, kai draudėjo
patvirtintas sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad sandorio šalis
(jos atstovas) sudarė sutartį apgaulės, smurto ar realaus grasinimo įtakoje ar
draudėjas neteisingai nustatė sandorio šalies (jos atstovo) tapatybę ( b. l.
28).
Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutartimi
draudėjas ir draudi­kas draudimo išmokos mokėjimą susiejo su teismo sprendimu,
kuriuo tenkinamas trečiojo asmens ieškinys draudėjui, teismai pagrįstai
nusprendė patenkinti ieškinį priteisiant žalos atlyginimą iš atsakovių, kurioms
draudikas turi išmokėti draudimo išmoką
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai,
tenkindami ieškovės ieškinį, priėmė iš esmės teisingus sprendimus, todėl jie
paliktini nepakeisti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1
d. 1 p. ir 370 str. 1 d.

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 13
d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 1999 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti
nepakeistus.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                         R.
Č-a

Teisėjai                                                                                                             V.
G-a-
                                                                                                                                    D.
A-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.66197 sekundės -