|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 4. Dėl Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. 3 p. taikymo Statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra statybos proceso dalyvis ir jo teises bei pareigas nustato Statybos įstatymo 13 str. , kurio 1 d. nurodoma, kad statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio įstatymo 8 str. 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai, t. y. statinio statybos techninei priežiūrai vadovauti ir atlikti gali tik atestuoti asmenys, turintys specialų techninį išsilavinimą ir profesinį patyrimą, jų atestavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, o nustatyta tvarka atestuoti asmenys už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus. Vienas iš pagrindų atleisti darbuotoją pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. ir yra tas, kai darbuotojas įstatymų nustatyta tvarka bei atvejais nėra atestuojamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbuotojo nesikreipimas į atestacijos komisiją pasibaigus jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo laikui, esant reikalavimui pateikti teisės aktuose nustatyto pavyzdžio atestatą, turi būti prilyginamas jo neatestavimui ir yra pagrindas atleisti darbuotoją pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–98/2000 pranešėjas E. L-a-, Bylų kategorija 1 apeliacinės instancijos teismo pranešėja R. G-ienė, pirmosios instancijos teismo teisėja G. Taraškevič nutartis 2000 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B. P-o, teisėjų D. A-ės ir E. L-o, sekretoriaujant N. Radevič, dalyvaujant ieškovui M. K-bačiauskui, ieškovo atstovui advokatui K. Lipeikai, atsakovo atstovams advokatui K. Rakauskui ir Č. Kaminskui, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mečislovo K-bačiausko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Mečislovo K-bačiausko ieškinį atsakovui – UAB Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcijai, trečiajam asmeniui – Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas M. K-bačiauskas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš UAB Vilniaus senamiesčio restauravimo direkcija techninės priežiūros inžinieriaus pareigų pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. (paaiškėjus, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos) ir priteisti 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad jis turėjo Valstybinės statinių statybos inspekcijos išduotą pažymėjimą, kuriam dar galiojant atsakovas jį įspėjo apie būsimą atleidimą iš darbo; įspėjime nebuvo nurodytas atleidimo pagrindas, todėl jis mano, kad buvo netinkamai įspėtas. Be to, pažymėjimo galiojimo laiko pasibaigimas negali būti vertinamas kaip kvalifikacijos neturėjimas. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 1999 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 1996 m. ieškovas dėl reikiamos kvalifikacijos neturėjimo netinkamai atlikdavo jam pavestą darbą, už tai jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos. Atsakovo administracija neturėjo galimybės ieškovui suteikti kitą darbą, atitinkantį jo kvalifikaciją, kadangi pagal nustatytus standartus techninės priežiūros vadovas privalėjo turėti aukštąjį išsilavinimą ir turėjo būti atestuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl apie būsimą atleidimą M. K-bačiauskas buvo įspėtas, įspėjimo tvarka nepažeista, atleidimas iš darbo teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Vilniaus 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą motyvuodamas tuo, kad ieškovo atleidimą pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. lėmė tos aplinkybės, kad priėmus Statybos įstatymą ir jo pagrindu atitinkamus poįstatyminius aktus buvo nustatyti tam tikri išsilavinimo (kvalifikacijos) reikalavimai asmenims, atliekantiems statybų techninę priežiūrą, būtent universiteto bakalauro, aukštosios mokyklos inžinieriaus, architekto ar kito atitinkamo pavadinimo specialisto. M. K-bačiauskas tokio išsilavinimo neturi, todėl darbdavys prieš baigiantis Valstybinės statinių statybos inspekcijos ieškovui išduoto pažymėjimo galiojimo laikui jį įspėjo, jog būtina pateikti naujo pavyzdžio kvalifikacijos atestatą, atitinkantį nustatytą standartą, taip pat ieškovas buvo įspėtas, kad tokio atestato nepateikus jis bus atleistas iš darbo. Ieškovas į atestacijos komisiją nesikreipė, nors jis kaip statybos techninės priežiūros tarnybos vadovas privalėjo būti atestuojamas, todėl jo nesikreipimas dėl atestavimo pagal pasekmes yra analogiškas neatestavimui, nes jam nebuvo išduotas atestatas, suteikiantis teisę atlikti statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas. Ieškovo atleidimo iš darbo metu jau buvo patvirtinta nauja Direkcijos administracijos struktūra, joje techninei priežiūrai numatyta pareigybė, atitinkanti patvirtintus standartus. Darbdavys neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovui kitą jo kvalifikaciją atitinkantį darbą, bet siekė darbuotoją įdarbinti kitoje organizacijoje ar išmokėti jam kompensacijas, tačiau ieškovas minėtų pasiūlymų atsisakė. Iš teismo sprendimo buvo pašalintas motyvas, jog ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos rodo, kad jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos atlikti jam pavestą darbą, kadangi bet kokios drausminės nuobaudos paskyrimo pagrindas yra darbuotojo kaltė, tačiau dėl reikiamos kvalifikacijos neturėjimo darbuotojas nėra kaltas. Ieškovas M. K-bačiauskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) teismų praktika yra pripažinusi, kad reikiamos kvalifikacijos neturėjimas negali būti tapatinamas su atitinkamo diplomo, pažymėjimo neturėjimu, jei įstatymas įsakmiai nenurodo būtinumo turėti specialų išsilavinimą eiti konkrečias pareigas. Joks įstatymas nenumato, kad techninės priežiūros inžinierius privalo turėti specialų išsilavinimą eiti šias pareigas. Teismai nepagrįstai ministerijos norminius aktus, skirtus visai kitai pareigybei – statybos techninės priežiūros vadovui – pripažino taikytinus techninės priežiūros inžinieriaus pareigoms ir nepagrįstai šiuos norminius aktus laikė tolygiais įstatymui; 2) atleidimas iš darbo vien tuo pagrindu, kad pasibaigė kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas, dar neįrodo, kad jis stokojo kvalifikacijos. Jis nesutinka su teismo išvada, jog nesikreipimas laiku į atestacijos komisiją yra laikymas neatestavimu. Sudarant su juo darbo sutartį techninės priežiūros inžinieriaus pareigoms, reikalavimų, suformuluotų vėliau priimtuose žinybiniuose norminiuose aktuose, nebuvo. Todėl teismai neteisingai taikė DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Atsiliepime į kasacinį skundą UAB Senamiesčio restauravimo direkcija prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999m. birželio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartį, nes padidėjus kokybiniams organizaciniams reikalavimams statybose teisės aktais buvo nustatyti kategoriški reikalavimai asmenims, vykdantiems statybų techninę priežiūrą. Ieškovas nepateikė naujo pavyzdžio kvalifikacijos pažymėjimo ir todėl buvo atleistas iš darbo teisėtai, nes, negavęs atestato, nebegalėjo vykdyti statybos techninės priežiūros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Darbuotoją, negalintį tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos, darbdavys gali atleisti iš darbo savo iniciatyva pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Iš šios normos turinio matyti, kad čia nurodytos dvi galimo atleidimo iš darbo priežastys: kai jis negali dirbti dėl pablogėjusios sveikatos arba kai neturi reikiamos kvalifikacijos. 1996 m. kovo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kurio tikslas dėl išaugusių reikalavimų statybinei veiklai yra nustatyti statomų statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, atidavimo naudoti, naudojimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese santykius, valstybės institucijų veiklos principus statybos srityje. Viena iš pagrindiniu statybos techninės veiklos sričių yra statinio statybos techninė priežiūra (Statybos įstatymo 8 str. 1 d. 4 p. ). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra statybos proceso dalyvis ir jo teises bei pareigas nustato Statybos įstatymo 13 str. , kurio 1 dalyje nurodoma, kad statinio statytojas (užsakovas) skiria statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kuriam taikomi šio įstatymo 8 str. 2, 3 ir 4 dalių reikalavimai, t. y. statinio statybos techninei priežiūrai vadovauti ir atlikti gali tik atestuoti asmenys, turintys specialų techninį išsilavinimą ir profesinį patyrimą, jų atestavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdžios institucija, o nustatyta tvarka atestuoti asmenys už priskirtų funkcijų tinkamą atlikimą atsako pagal įstatymus. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad asmenims, dirbantiems statybos techninės veiklos pagrindinėse srityse, įstatymo buvo nustatyti esminiai reikalavimai, kurie vykdant Statybos įstatymą buvo detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl statybos įstatymo įgyvendinimo”; statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 153 „Dėl organizacinio tvarkomojo reglamento „Specialistų, dirbančių teritorijų planavimo ir pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, atestavimas STR 1. 02. 01: 1996” patvirtinimo”; statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1. 09. 03: 1997 „Statinio statybos techninės priežiūros tvarka. Techninio „prižiūrėtojo veikla” patvirtinimo”. Šio reglamento 3. 5 punktas nustatė, kad statinio statybos priežiūros vadovas – techninis prižiūrėtojas, fizinis asmuo, pats vienas atliekantis bendrąją statinio statybos priežiūrą arba vadovaujantis techninės priežiūros grupei (tarnybai), o 4. 3 punkte nurodoma, kad techninis prižiūrėtojas, pasirašydamas techninei priežiūrai dokumentus, privalo nurodyti kvalifikacijos atestato numerį. Pagal Specialistų atestavimo reglamento STR 1. 02. 01: 1996 2. 1. 6 punktą prie atestuojamų specialistų priskiriamas statybos techninės priežiūros vadovas, o reglamento 3 punktas nustato, kad statybos techninės priežiūros vadovui yra nustatomi reikalavimai, tarp jų ir išsilavinimas – universiteto bakalauras, aukštosios mokyklos inžinierius, architektas ar pagal užsienio šalių bei buvusių TSRS ir LTSR aukštojo mokslo sistemą kito atitinkamo pavadinimo specialistas. Byloje yra nustatyta, kad ieškovui M. K-bačiauskui išduoto Valstybinės statinių inspekcijos pažymėjimo, kuriuo suteikta teisė vykdyti statinių statybos techninę priežiūrą, galiojimas baigėsi 1998 m. gruodžio 31 d. Ieškovas buvo įspėtas, kad jis turi pateikti naujo pavyzdžio kvalifikacijos atestatą, atitinkantį nurodytų teisės aktų reikalavimus, kartu buvo nurodyta, kad nepateikus tinkamo atestato jis bus atleistas iš darbo. Tačiau ieškovas kvalifikacijos atestato darbdaviui nepateikė, nes nustatyta tvarka nesikreipė į atestacijos komisiją, to priežastis buvo aplinkybė, kad ieškovas neatitiko vieno iš Specialistų atestavimo reglamento STR 1. 02. 01: 1996 reikalavimo – neturėjo nustatyto išsilavinimo cenzo. Ieškovas, neturėdamas atestato, prarado galimybę atlikti darbo sutartyje sulygto statybos techninio prižiūrėtojo darbo, nes, kaip jau minėta, jis, vykdydamas savo funkcijas, privalo nurodyti kvalifikacijos atestato numerį, o darbdavys gali leisti atlikti statybos techninės priežiūros funkcijas tik asmeniui, kuris turi nustatyto teises aktuose pavyzdžio kvalifikacijos atestatą. Priešingu atveju atsirastų atsakomybė darbdaviui, kad statybos techninės priežiūros funkcijas atlieka asmenys, neturintys tam leidimo. Vienas iš pagrindų atleisti darbuotoją pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. ir yra tas, kai darbuotojas įstatymų nustatyta tvarka bei atvejais nėra atestuojamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbuotojo nesikreipimas į atestacijos komisiją pasibaigus jo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo laikui, esant reikalavimui pateikti teisės aktuose nustatyto pavyzdžio atestatą, turi būti prilyginamas jo neatestavimui ir yra pagrindas atleisti darbuotoją pagal DSĮ 29 str. 1 d. 3 p. Kolegija visiškai sutinka su apygardos teismo išvada, jog nesikreipimas į atestacijos komisiją pagal pasekmes analogiškas darbuotojo neatestavimui. Ieškovui M. K-bačiauskui nebuvo išduotas atestatas, suteikiantis teisę vykdyti statybos techninę priežiūrą, tai yra atsižvelgiant į nurodytų statybos reglamentų nuostatas vykdyti statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas. Atsakovas, vykdydamas nurodytų teisės aktų reikalavimus vietoje pareigybės – statybos techninės priežiūros inžinierius – numatė pareigybes – statybos techninės priežiūros vadovas. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas atleidimo iš darbo tvarkos, nustatytos DSĮ 34 str. , nepažeidė, atsakovas ieškovui kitą darbą atitinkantį jo kvalifikaciją neturėjo galimybės pasiūlyti, ieškovas buvo įspėtas apie atleidimą nustatyta tvarka, jam buvo sumokėta įstatyme numatyta dviejų mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa, be to, siūloma palankesnėmis sąlygomis nutraukti darbo sutartį pagal DSĮ 28 str. Kasacinės instancijos teismas, remdamasis sprendime bei nutartyje nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, patikrino apskųstus sprendimą bei nutartį teisės taikymo aspektu ir nenustatė, kad yra CPK 3542 str. numatyti pagrindai sprendimui bei nutarčiai panaikinti ar pakeisti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 1 p. , 370 str. 1 d. , nutarė: Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegijos pirmininkas B. P-a- Teisėjai D. A-ė E. L-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |