TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 5. Dėl CK 7, 71 straips­nių tai­ky­mo ir ly­gia­tei­siš­ku­mo
prin­ci­po

Ci­vi­li­nius san­ty­kius, su­si­ju­sius su gar­bės
ir oru­mo gy­ni­mu bei mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mu, kai ži­nios pa­skelb­tos
ne per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, re­gu­liuo­ja Lie­tu­vos ci­vi­li­nio
ko­dek­so 7–7 1 straips­niai, t.   y. ci­vi­li­nės, o ne vie­šo­sios tei­sės nor­mos.
Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas, kaip vie­šo­sios tei­sės
šal­ti­nis, ne­re­gu­liuo­ja ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių, su­si­ju­sių
su gar­bės ir oru­mo gy­ni­mu bei mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mu. Sei­mo
rin­ki­mų įsta­ty­mo nor­mos, re­gu­liuo­jan­čios pa­nei­gi­mo pa­skel­bi­mą,
ga­li bū­ti tai­ko­mos tik rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu, o ne spren­džiant ci­vi­li­nius
tei­si­nius gin­čus pa­gal ieš­ki­nius, pa­reikš­tus po rin­ki­mų.
Ly­gia­tei­sišku­mas reiš­kia dis­kri­mi­na­ci­jos,
įvai­rių ne­pa­grįs­tų pri­vi­le­gi­jų su­tei­ki­mo tam tik­roms as­me­nų ka­te­go­ri­joms
drau­di­mą. Ly­gia­tei­siš­ku­mas ne­reiš­kia, kad pri­va­lo bū­ti pa­ten­kin­tas
kiek­vie­nas teis­mui pa­reikš­tas ieš­ki­nys. Ieš­ki­nio pa­ten­ki­ni­mas ar
ne­pa­ten­ki­ni­mas pri­klau­so nuo ieš­ki­nio tei­si­nio ir fak­ti­nio pa­grįs­tu­mo.
Ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas bū­tų pa­žei­džia­mas tik tuo at­ve­ju, jei­gu
teis­mas at­mes­tų ieš­ki­nį ne dėl jo tei­si­nio ar fak­ti­nio ne­pa­grįs­tu­mo,
o dėl ki­to­kių, as­me­nį dis­kri­mi­nuo­jan­čių, prie­žas­čių, pa­vyz­džiui,
mo­ty­vuo­da­mas as­mens ly­ti­mi, pro­fe­si­ja, kal­ba, tau­ty­be ir pan.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                                         Civilinė
byla Nr. 3K–3–231/2000
pra­ne­šė­jas V. M-a-,                                              Bylų
ka­te­go­ri­ja 40
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teismo
pra­ne­šė­ja J. Ci­ru­lie­nė,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
tei­sė­ja M. Re­mei­kie­nė

nu­tar­tis

2000 m.
va­sa­rio 28 d.
Vil­nius


Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko
Č. J-o, tei­sė­jų V. M-o ir B. S-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Ja­ros­la­vo Ba­ne­vi­čiaus ka­sa­ci­nį skun­dą
dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
1999 m. lap­kri­čio 25 d. nu­tar­ties ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal ieš­ko­vo
J. Ba­ne­vi­čiaus ieš­ki­nį at­sa­ko­vui – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nei
pro­ku­ra­tū­rai ir tre­čia­jam as­me­niui Sau­liui I-aš­kai dėl mo­ra­li­nės
ža­los at­ly­gi­ni­mo.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo  Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja

nu­sta­tė:

Ieš­ko­vas J. Ba­ne­vi­čius 1997 m. ko­vo 7 d. krei­pė­si
su ieš­ki­niu į Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mą. Ieš­ki­ni­nia­me pa­reiš­ki­me
jis nu­ro­dė, kad Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra 1996 m. spa­lio 4
d. raš­tu Nr. 527, ad­re­suo­tu Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jui
R. Mit­kui, pra­neš­da­ma, jog „1996 m. ba­lan­džio 20 d. Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui
yra iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la pa­gal žy­mes nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
Lie­tu­vos BK 132 straips­nio 2 da­ly­je”, pa­sklei­dė ne­ati­tin­kan­čias tik­ro­vės
ir že­mi­nan­čias jo gar­bę ir oru­mą ži­nias; by­la bu­vo iš­kel­ta dėl laik­raš­ty­je
„Eu­ro­pa” pa­skelb­tų straips­nių, ku­rių au­to­riai iki šiol ne­nu­sta­ty­ti,
o ne as­me­niš­kai ieš­ko­vui; 1996 m. spa­lio 23 d. raš­te, ad­re­suo­ta­me
tei­sė­jui R. Mit­kui, Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra pa­tiks­li­no
1996 m. ba­lan­džio 20 d. raš­tą Nr. 527, nu­ro­dy­da­ma tei­gi­nį „bau­džia­mo­ji
by­la iš­kel­ta Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui” lai­ky­ti ne­ga­lio­jan­čiu, ta­čiau,
ieš­ko­vo nuo­mo­ne, pa­gal Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ple­nu­mo 1991
m. sau­sio 17 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1 13 punk­tą tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čių ži­nių
pa­nei­gi­mas ne­at­lei­džia nuo pa­rei­gos at­ly­gin­ti ma­te­ria­li­nę ir mo­ra­li­nę
ža­lą; Lie­tu­vos CK 71 straips­nio
1 da­lis nu­ma­to, kad or­ga­ni­za­ci­ja, pa­sklei­du­si tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čias
ži­nias, že­mi­nan­čias as­mens gar­bę ir oru­mą, pri­va­lo at­ly­gin­ti mo­ra­­li­­nę
ža­lą; Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ple­nu­mo 1991 m. sau­sio 17 d. nu­ta­ri­mo
Nr. 1 3 punk­te iš­aiš­kin­ta, kad pa­skleis­to­mis lai­ko­mos ži­nios, jei jos
bu­vo pra­neš­tos per do­ku­men­tus net ir vie­nam as­me­niui; šiuo at­ve­ju
tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios ži­nios bu­vo pa­skleis­tos vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos
do­ku­men­te vals­ty­bės pa­rei­gū­nui, vyk­dan­čiam tei­sin­gu­mą, tai sun­ki­na
tei­sės pa­žei­di­mo laips­nį ir mak­si­ma­liai di­di­na mo­ra­li­nę ža­lą; su­klai­di­nus
teis­mą, tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios ir gar­bę bei oru­mą že­mi­nan­čios ži­nios
bu­vo pa­skelb­tos vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je, tai tu­rė­jo nei­gia­mos įta­kos
by­los nag­ri­nė­ji­mui; be to, ieš­ko­vas 1996 m. kan­di­da­ta­vo rin­ki­muo­se
į Sei­mą, ir šio raš­to ko­pi­jos bu­vo pa­nau­do­tos prieš jį rin­ki­mų kam­pa­ni­jos
me­tu, kli­juo­jant jas ša­lia ieš­ko­vo rin­ki­mų pla­ka­tų. Ieš­ko­vas, rem­da­ma­sis
Lie­tu­vos CK 71 straips­niu, pra­šė teis­mą
pri­teis­ti iš Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros 10 000 Lt mo­ra­li­nės
ža­los at­ly­gi­ni­mo ir teis­mo iš­lai­das.
By­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu pa­kei­tus ne­tin­ka­mą at­sa­ko­vą,
į pro­ce­są at­sa­ko­vu bu­vo įtrauk­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nė
pro­ku­ra­tū­ra.
Pa­tiks­lin­tu ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu ieš­ko­vas pra­šė
pri­pa­žin­ti, kad 1996 m. spa­lio 4 d. Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros
raš­tu Nr. 527 pa­skleis­tas tei­gi­nys „1996 m. bir­že­lio 20 d. Ja­ros­la­vui
Ba­ne­vi­čiui yra iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la” ne­ati­ti­ko tik­ro­vės ir pa­že­mi­no
jo gar­bę ir oru­mą; ka­dan­gi ieš­ko­vas 1996 m. kan­di­da­ta­vo rin­ki­muo­se
į Sei­mą, o Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra 1996 m. spa­lio 4 d. raš­to
Nr. 527 tei­gi­nį „1996 m. bir­že­lio 20 d. Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui yra iš­kel­ta
bau­džia­mo­ji by­la” nu­ro­dė lai­ky­ti ne­ga­lio­jan­čiu tik 1996 m. spa­lio
23 d. raš­tu, t. y. jau po Sei­mo rin­ki­mų, tai tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čių
ži­nių pa­sklei­di­mas pa­ken­kė ieš­ko­vo rin­ki­mi­nei kam­pa­ni­jai ir vi­suo­me­ni­nei
veik­lai (b. l. 126).
Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mas 1999 m. rug­sė­jo 24
d. spren­di­mu ieš­ko­vo ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas spren­di­me nu­ro­dė, kad
iš pri­jung­tos bau­džia­mo­sios by­los Nr. 20–2–123/96 ma­ty­ti, jog Kau­no
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ro­je 1996 m. bir­že­lio 20 d. bu­vo iš­kel­ta
bau­džia­mo­ji by­la dėl laik­raš­ty­je „Eu­ro­pa” pa­skelb­tų, pa­reiš­kė­jo
V. Ma­čiu­lio nuo­mo­ne, ži­no­mai me­la­gin­gų pra­si­ma­ny­mų apie V. Ma­čiu­lį,
ki­tus Žur­na­lis­tų są­jun­gos na­rius pa­gal žy­mes nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
Lie­tu­vos BK 132 straips­nio 2 da­ly­je (baudž. b. T. I, b. l. 1–2); 1996 m.
lie­pos 19 d. ieš­ko­vas J. Ba­ne­vi­čius šio­je by­lo­je bu­vo ap­klaus­tas
kaip liu­dy­to­jas, 1996 m. rug­sė­jo 9 d. pri­im­tas nu­ta­ri­mas J. Ba­ne­vi­čių
at­ves­din­ti (baudž. b. T. II, b. l. 8); 1996 m. lap­kri­čio 22 d. pri­im­tas
nu­ta­ri­mas pa­skelb­ti J. Ba­ne­vi­čiaus pa­ieš­ką (baudž. b. , T. II, b. l.
62) ir pa­trauk­ti jį šio­je by­lo­je kal­ti­na­muo­ju (baudž. b. T. II, b. l.
88–89); 1996 m. spa­lio 4 d. raš­tu Nr. 527 Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros
pro­ku­ro­ras S. I-aš­ka in­for­ma­vo teis­mą, kad J. Ba­ne­vi­čiui 1996 m. bir­že­lio
20 d. iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la (baudž. b. T. II, b. l. 76, civ. b. , b. l. 5
); 1996 m. spa­lio 23 d. raš­tu Nr. 527 pro­ku­ro­ras gin­čo raš­tą pa­tiks­li­no
ir tei­gi­nį „bau­džia­mo­ji by­la iš­kel­ta Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui” pra­šė
lai­ky­ti ne­ga­lio­jan­čiu; by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu ieš­ko­vas tei­gė,
kad 1996 m. spa­lio 4 d. gin­čo raš­tas Nr. 527 bu­vo pa­dau­gin­tas ir ja­me
esan­čios ži­nios pa­skleis­tos Ra­sei­nių ra­jo­no rin­ki­mų apy­gar­do­je, ku­rio­je
jis ba­lo­ti­ra­vo­si rin­ki­muo­se į Sei­mo na­rius, ir tai pa­ken­kė jo rin­ki­mų
kam­pa­ni­jai; ieš­ko­vo pra­šy­mu ap­klaus­ti liu­dy­to­jai Ri­man­tas Sta­šins­kas
ir Bo­les­lo­vas Fe­lik­sas S-­ke­vi­čius pa­ro­dė, jog pro­ku­ra­tū­ros raš­tai
bu­vo iš­kli­juo­ti au­to­bu­sų sto­te­lė­se, ša­lia J. Ba­ne­vi­čiaus rin­ki­mų
pla­ka­tų, tai pa­ken­kė rin­ki­mi­nei kam­pa­ni­jai; ieš­ko­vas pra­šė, kad
teis­mas pri­pa­žin­tų, jog 1996 m. spa­lio 4 d. Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros
tei­gi­nys „1996 m. bir­že­lio 20 d. Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui iš­kel­ta bau­džia­mo­ji
by­la” ne­ati­ti­ko tik­ro­vės ir pa­že­mi­no jo gar­bę ir oru­mą, ta­čiau 1996
m. spa­lio 23 d. raš­tu Nr. 527 pro­ku­ro­ras pats pa­nei­gė šį tei­gi­nį; abu
pro­ku­ra­tū­ros raš­tai bu­vo ad­re­suo­ti Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo
tei­sė­jui ir į vie­šu­mą ne­pa­te­ko; liu­dy­to­jai, pa­ro­dę, jog gin­čo raš­tas
bu­vo pla­ti­na­mas Ra­sei­nių ra­jo­ne, rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu bu­vo J.
Ba­ne­vi­čiaus pa­ti­kė­ti­niai, ieš­ko­vui ar­ti­mi žmo­nės, to­dėl ga­lė­jo
bū­ti ša­liš­ki ir teis­mas jų pa­ro­dy­mais ne­si­re­mia; ieš­ko­vas J. Ba­ne­vi­čius
ki­tų ra­šy­ti­nių įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių jo pa­ties aiš­ki­ni­mus bei
liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus, teis­mui ne­pa­tei­kė (CPK 58 str. ); ieš­ko­vas 1996
m. lap­kri­čio 22 d. bu­vo pa­trauk­tas kal­ti­na­muo­ju, 1997 m. sau­sio 7 d.
jam bu­vo pa­reikš­tas kal­ti­ni­mas, ir jis bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu bei nu­teis­tas
pa­gal Lie­tu­vos BK 132 straips­nio 2 da­lį ir 133 straips­nio 2 da­lį; to­dėl,
re­mian­tis bau­džia­mo­sios by­los Nr. 20–2–123/96 me­džia­ga ir spren­di­me
iš­dės­ty­tais mo­ty­vais, nė­ra pa­grin­do pri­pa­žin­ti, jog tei­gi­nys „1996
m. bir­že­lio 20 d. Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui yra iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la”
pa­že­mi­no ieš­ko­vo gar­bę ir oru­mą; pa­gal Lie­tu­vos CK 71straips­nį mo­ra­li­nė ža­la at­ly­gi­na­ma, kai
pa­skelb­tos ži­nios ne­ati­tin­ka tik­ro­vės ir že­mi­na gar­bę ir oru­mą. Apy­lin­kės
teis­mas ži­nių ne­pri­pa­žino že­mi­nan­čio­mis gar­bę ir oru­mą ir ieš­ki­nio
da­lies dėl mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo ne­pa­ten­ki­no (b. l. 142–143).
Kau­no apy­gar­dos teis­mo
Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja 1999 m. lap­kri­čio 25 d. nu­tar­ti­mi
at­me­tė ieš­ko­vo ape­lia­ci­nį skun­dą ir Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo
spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­tar­ty­je nu­ro­dė,
kad nors ži­nia dėl bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo ieš­ko­vui jos pa­sklei­di­mo
me­tu ir ne­ati­ti­ko tik­ro­vės, ta­čiau ne­ga­lė­jo že­min­ti nei jo gar­bės,
su­pran­ta­mos kaip tei­gia­mas vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mas, nei oru­mo – šio
įver­ti­ni­mo at­spin­džio as­mens są­mo­nė­je, nes ieš­ko­vas tuo me­tu jau bu­vo
įvyk­dęs Lie­tu­vos BK 132 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tą nu­si­kal­ti­mą,
už ku­rį 1998 m. spa­lio 26 d. nuosp­ren­džiu bu­vo nu­teis­tas; nu­si­kal­ti­mą
įvyk­dęs as­muo ne­ga­li ti­kė­tis tei­gia­mo vi­suo­me­ni­nio ver­ti­ni­mo, to­dėl
jo ne­ga­li že­min­ti ir to įver­ti­ni­mo at­spin­dys jo pa­ties są­mo­nė­je;
ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vas, jog teis­mas ne­si­lai­kė Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus ko­le­gi­jos 1998 m. sau­sio 5 d. nu­tar­ties
nu­ro­dy­mo spręs­ti tik at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­džio klau­si­mą, ne­pa­grįs­tas,
nes šios nu­tar­ties (b. l. 66) nuo­ro­da „ko­le­gi­ja ga­lė­jo svars­ty­ti,
ar apy­lin­kės teis­mas tin­ka­mai įver­ti­no mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo
dy­dį”, ne­ga­li bū­ti lai­ko­ma pri­va­lo­mu iš­aiš­ki­ni­mu iš nau­jo nag­ri­nė­jan­čiam
by­lą teis­mui; Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ple­nu­mo 1991 m. sau­sio
17 d. nu­ta­ri­mas, ku­riuo re­mia­si ieško­vas, pri­im­tas ga­lio­jant Lie­tu­vos
CK 71 straips­nio 1990 m. lie­pos 3
d. įsta­ty­mo Nr. I–348 re­dak­ci­jai, pa­gal ku­rią mo­ra­li­nė ža­la ga­lė­jo
bū­ti at­ly­gi­na­ma ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar pa­skleis­tos tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čios
ži­nios že­mi­no as­mens gar­bę ir oru­mą, ar ne; ži­nių pa­sklei­di­mo me­tu
ga­lio­jo Lie­tu­vos CK 71straips­nio
1994 m. ge­gu­žės 17 d. įsta­ty­mo Nr. I–459 re­dak­ci­ja, to­dėl, ko­le­gi­jos
nuo­mo­ne, teis­mas ne­tu­rė­jo va­do­vau­tis mi­nė­tuo­ju Ple­nu­mo nu­ta­ri­mu;
ka­dan­gi šio­je by­lo­je ne­bu­vo nu­sta­ty­tas ieš­ko­vo gar­bės ir oru­mo pa­že­mi­ni­mo
fak­tas, bū­ti­nas mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mui pa­gal CK 71 straips­nį, vien tai yra pa­grin­das ieš­ko­vo ieš­ki­niui
at­mes­ti (b. l. 159–160).
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas
J. Ba­ne­vi­čius pra­šo pa­nai­kin­ti Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 1999
m. rug­sė­jo 24 d. spren­di­mą ir Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. lap­kri­čio 25 d. nu­tar­tį, pri­im­ti
nau­ją spren­di­mą ir jo ieš­ki­nį pa­ten­kin­ti. Ka­sa­ci­nis skun­das grin­džia­mas
to­kiais ar­gu­men­tais:
1) teis­mai neat­si­žvel­gė
į tai, kad, 1996 m. rug­sė­jo 20 d. Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai iš­da­vus
kan­di­da­to į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rius pa­žy­mė­ji­mą Nr.
42–3, ieš­ko­vas pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 49 straips­nį nuo šios da­tos
įgi­jo kan­di­da­to į Sei­mo na­rius ne­lie­čia­my­bę;
2) teis­mai ne­pa­grįs­tai
kon­sta­ta­vo, kad Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros 1996 m. spa­lio
4 d. pa­žy­ma, ku­rio­je me­la­gin­gai nu­ro­dy­ta apie ieš­ko­vui iš­kel­tą
bau­džia­mą­ją by­lą, ne­pa­skli­do vie­šai; raš­tas bu­vo vie­šai per­skai­ty­tas
teis­mo po­sė­dy­je, be to, kaip pa­ro­dė liu­dy­to­jai B. S-­ke­vi­čius ir
R. Sta­šins­kas, šio raš­to ko­pi­jos bu­vo nau­do­ja­mos prieš ieš­ko­vą rin­ki­mų
kam­pa­ni­jos me­tu ir pa­ken­kė jo vi­suo­me­ni­nei veik­lai;
3) Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo teis­mų prak­ti­kos, nag­ri­nė­jant gar­bės ir oru­mo by­las, ap­žval­go­je
(Teis­mų prak­ti­ka Nr. 9, p. 64) nu­ro­dy­ta, kad rin­ki­mų me­tu pa­skel­bus
apie kan­di­da­tus į Sei­mo na­rius kom­pro­mi­tuo­jan­čią me­džia­gą, at­sa­ko­mo­ji
nuomo­nė (pa­nei­gi­mas) tu­ri bū­ti pa­skelb­ta ne vė­liau kaip per 7 die­nas
po to, kai ji bu­vo pa­reikš­ta, bet ne vė­liau kaip li­kus 3 die­noms iki rin­ki­mų;
4) apy­gar­dos teis­mas
ne­pa­grįs­tai ne­tai­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo
52 straips­nio, nes Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra me­la­gin­gas ži­nias
pa­nei­gė tik 1996 m. spa­lio 23 d. , t. y. pra­ėjus 4 die­noms po rin­ki­mų į
Sei­mą;
5) teis­mas ne­tai­kė
Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 47 straips­nio, ku­rį rei­kė­jo tai­ky­ti, ir ne­pa­trau­kė
at­sa­ko­my­bėn as­me­nų, pa­skel­bu­sių ar ki­taip pla­ti­nu­sių me­la­gin­gus
duo­me­nis apie kan­di­da­tą į Sei­mo na­rius;
6) at­si­sa­ky­da­mi kal­tiems
pa­rei­gū­nams tai­ky­ti at­sa­ko­my­bę, teis­mai aki­vaiz­­džiai pa­žei­dė as­me­nų
ly­gy­bės prieš įsta­ty­mą, ne­pri­klau­so­mai nuo už­si­ė­mi­mo rū­šies, prin­ci­pą,
įtvir­tin­tą Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos
kon­ven­ci­jos 6 straip­s­­ny­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
29 straips­ny­je ir Lie­tu­vos CPK 6 straips­­­ny­je;
7) apy­gar­dos teis­mo
iš­va­da, jog nors ži­nia dėl bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo jos pa­sklei­di­mo
me­tu ir ne­ati­ti­ko tik­ro­vės, ne­pa­že­mi­no ieš­ko­vo gar­bės ir oru­mo,
nes jis vė­liau bu­vo nu­teis­tas pa­gal BK 132 straips­nio 2 da­lį, prieš­ta­rau­ja
ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jai, įtvir­tin­tai Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jos
6 straips­nio 2 da­ly­je ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 31
straips­ny­je;
8) Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis
Teis­mas yra iš­aiš­ki­nęs, jog vi­suo­me­nės nuo­mo­nė kon­kre­čiu lai­ko­tar­piu
yra są­ly­gi­nis eta­lo­nas, il­gai­niui kin­tan­tis (Teis­mų prak­ti­ka
Nr. 9, p. 70), to­dėl pro­ku­ra­tū­ros raš­tas rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu pa­žei­dė
ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos prin­ci­pą bei dis­kre­di­ta­vo ieš­ko­vo gar­bę ir
ge­rą var­dą kon­kre­čiu lai­ko­tar­piu;
9) teis­mai pa­žei­dė
CPK 370 straips­nio 2 da­lį, nes iš nau­jo nag­ri­nė­da­mi by­lą ne­si­lai­kė
ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je iš­dės­ty­tų iš­aiš­ki­ni­mų;
10) teis­mai ga­lė­jo va­do­vau­tis
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ple­nu­mo 1991 m. sau­sio 17 d. nu­ta­ri­mo
Nr. 1 15 punk­tu, nors jis pri­im­tas ga­lio­jant CK 71 straips­nio 1990 m. lie­pos 3 d. įsta­ty­mo re­dak­ci­jai,
o ži­nių pa­sklei­di­mo me­tu ga­lio­jo 1994 m. ge­gu­žės 17 d. šio straips­nio
re­dak­ci­ja, nes šis nu­ta­ri­mas bu­vo ap­ro­buo­tas 1995 m. va­sa­rio 10 d.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­mu Nr. 6, t. y. ap­ro­buo­tas
ga­lio­jant CK 71 straips­nio 1994 m. ge­gu­žės
17 d. įsta­ty­mo re­dak­ci­jai;
11) Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 1998 m. ge­gu­žės 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. 1 2 punk­tas nu­ro­do
teis­mams, nag­ri­nė­jant by­las dėl as­mens gar­bę ir oru­mą že­mi­nan­čių ži­nių
pa­sklei­di­mo, va­do­vau­tis Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­ka, to­dėl
šio­je by­lo­je rei­kė­tų rem­tis Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo 1995 m.
spren­di­mu by­lo­je Al­le­net de Ri­be­mont v. F-e;
At­sa­ko­vo at­si­lie­pi­mas
į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­gau­tas.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja

kon­sta­tuo­ja:

Vi­si ka­sa­ci­nio skun­do
ar­gu­men­tai su­si­ję su tei­sės aiš­ki­ni­mu ir tai­ky­mu, to­dėl tei­sė­jų
ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko dėl kiek­vie­no iš jų.

1. Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų
įsta­ty­mo tai­ky­mo
Ci­vi­li­nia­me pro­ce­se, ga­lio­jant dis­po­zi­ty­vu­mo
prin­ci­pui, teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­ką le­mia ne teis­mas, o gin­čo
ša­lys. Teis­mas nag­ri­nė­ja ša­lių jam per­duo­tą spręs­ti gin­čą, ne­vir­šy­da­mas
jų pa­čių api­brėž­tų ri­bų. Teis­mas sa­vo ini­cia­ty­va ne­ga­li iš­ei­ti už
pa­reikš­tų ieš­ki­ni­nių rei­ka­la­vi­mų ri­bų.
Iš ieš­ko­vo ieš­ki­ni­nio pa­reiš­ki­mo (b. l. 2–3; 126)
ir jo pa­pil­dy­mo ma­ty­ti, kad bu­vo pa­reikš­tas ieš­ki­nys dėl gar­bės ir
oru­mo gy­ni­mo: ieš­ko­vas pra­šė pa­neig­ti pa­skleis­tas ir tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čias
ži­nias bei at­ly­gin­ti mo­ra­li­nę ža­lą. Tai­gi pats ieš­ko­vas gin­čo san­ty­kį
api­brė­žė kaip ci­vi­li­nį tei­si­nį san­ty­kį, su­si­ju­sį su as­me­ni­nių ne­tur­ti­nių
tei­sių gy­ni­mu ir mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mu. Tai reiš­kia, kad pa­gal
ieš­ko­vo pa­reikš­tą ieš­ki­nį teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­ku bu­vo ci­vi­li­nis
tei­si­nis gin­čas dėl gar­bės ir oru­mo gy­ni­mo bei mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo,
o ne rin­ki­mų pro­ce­dū­ros pa­žei­di­mo fak­tas. Ci­vi­li­nius san­ty­kius,
su­si­ju­sius su gar­bės ir oru­mo gy­ni­mu bei mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mu,
kai ži­nios pa­skelb­tos ne per vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, re­gu­liuo­ja
Lie­tu­vos ci­vi­li­nio ko­dek­so 7–71 straips­niai, t. y. ci­vi­li­nės, o ne vie­šo­sios tei­sės nor­mos. Ka­sa­to­rius
gi ka­sa­ci­nia­me skun­de teig­da­mas Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ją ne­tin­ka­mai tai­kius ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mas nu­ro­dė, kad teis­mai ne­tai­kė Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo
47, 49 ir 52 straips­nių. Ta­čiau Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas, kaip vie­šo­sios
tei­sės šal­ti­nis, ne­re­gu­liuo­ja ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių, su­si­ju­sių
su gar­bės ir oru­mo gy­ni­mu bei mo­ra­li­nės ža­los at­ly­gi­ni­mu. Sei­mo
rin­ki­mų įsta­ty­mo nor­mos, re­gu­liuo­jan­čios pa­nei­gi­mo pa­skel­bi­mą,
ga­li bū­ti tai­ko­mos tik rin­ki­mų kam­pa­ni­jos me­tu, o ne spren­džiant ci­vi­li­nius
tei­si­nius gin­čus pa­gal ieš­ki­nius, pa­reikš­tus po rin­ki­mų. To­dėl teis­mai
pa­gal to­kį ieš­ko­vo ieš­ki­nį iš­kel­tą by­lą pa­grįs­tai spren­dė tai­ky­da­mi
Ci­vi­li­nį ko­dek­są, o ne Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą. Dėl šios prie­žas­ties
ka­sa­ci­nio skun­do pir­ma­sis, tre­čia­sis, ket­vir­ta­sis ir penk­ta­sis ar­gu­men­tai
at­mes­ti­ni kaip ne­pa­grįs­ti.
2. Dėl Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­nio, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
29 ir 31 straips­nių bei CPK 6 straips­nio tai­ky­mo
Ka­sa­to­rius tei­gia, kad teis­mai, at­mes­da­mi jo ieš­ki­nį,
pa­žei­dė ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pą, įtvir­tin­tą Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių
ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­ny­je, Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 29 straips­ny­je ir CPK 6 straips­ny­je. Su to­kiu
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tu su­tik­ti ne­ga­li­ma.
Ly­gia­tei­sišku­mas reiškia dis­kri­mi­na­ci­jos, įvai­rių
ne­pa­grįs­tų pri­vi­le­gi­jų su­tei­ki­mo tam tik­roms as­me­nų ka­te­go­ri­joms
drau­di­mą. Ly­gia­tei­siš­ku­mas ne­reiš­kia, kad pri­va­lo bū­ti pa­ten­kin­tas
kiek­vie­nas teis­mui pa­reikš­tas ieš­ki­nys. Ieš­ki­nio pa­ten­ki­ni­mas ar
ne­pa­ten­ki­ni­mas pri­klau­so nuo ieš­ki­nio tei­si­nio ir fak­ti­nio pa­grįs­tu­mo.
Ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas bū­tų pa­žei­džia­mas tik tuo at­ve­ju, jei­gu
teis­mas at­mes­tų ieš­ki­nį ne dėl jo tei­si­nio ar fak­ti­nio ne­pa­grįs­tu­mo,
o dėl ki­to­kių, as­me­nį dis­kri­mi­nuo­jan­čių, prie­žas­čių, pa­vyz­džiui,
mo­ty­vuo­da­mas as­mens ly­ti­mi, pro­fe­si­ja, kal­ba, tau­ty­be ir pan.
Jau pats fak­tas, kad ieš­ko­vo ieš­ki­ni­nis pa­reiš­ki­mas
bu­vo pri­im­tas ir iš­nag­ri­nė­tas, pa­tvir­ti­na, kad ieš­ko­vas ne­bu­vo
dis­kri­mi­nuo­ja­mas ir ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas ne­bu­vo pa­žeis­tas.
Ap­lin­ky­bė, kad ieš­ko­vo ieš­ki­nys bu­vo at­mes­tas, ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­ma
kaip ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­po pa­žei­di­mas, nes ieš­ki­nys bu­vo at­mes­tas
kaip ne­pa­grįs­tas. Tai­gi teis­mai at­si­sa­kė ten­kin­ti ieš­ko­vo ieš­ki­nį
ne dėl ieš­ko­vą dis­kri­mi­nuo­jan­čių prie­žas­čių, o mo­ty­vuo­tai kon­sta­ta­vę,
jog ieš­ki­nys nei tei­si­ne, nei fak­ti­ne pras­me nė­ra pa­grįs­tas.
Ka­sa­to­rius taip pat tei­gia, kad vie­šas pa­skel­bi­mas,
jog jam iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la, pa­žei­dė ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos
prin­ci­pą, įtvir­tin­tą Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių
ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 2 da­ly­je ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 31 straips­nio 1 da­ly­je. Ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja reiš­kia,
kad as­muo ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas kal­tu pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą tik teis­mo
nuosp­ren­džiu. Iki teis­mo nuosp­ren­džio įsi­tei­sė­ji­mo ga­lio­ja as­mens
ne­kal­tu­mo prie­lai­da. Ta­čiau ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja nė­ra kliū­tis
bau­džia­ma­jai by­lai iš­kel­ti ir pra­dė­ti bau­džia­mą­jį as­mens, įta­ria­mo
pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, per­se­kio­ji­mą. Ati­tin­ka­mos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos,
nu­sta­čiu­sios nu­si­kal­ti­mo po­žy­mius, tu­ri tei­sę iš­kel­ti by­lą ir pra­dė­ti
įta­ria­mo as­mens bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą bei rink­ti įro­dy­mus, pa­tvir­ti­nan­čius
jo kal­tę. Ta­čiau ar su­rink­tų įro­dy­mų tik­rai pa­kan­ka as­me­nį, kal­ti­na­mą
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, pri­pa­žin­ti kal­tu, ga­li spręs­ti tik teis­mas.
Va­di­na­si, nei bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo fak­tas, nei as­mens pa­trau­ki­mas
bau­džia­mo­jo­je by­lo­je įta­ria­muo­ju ar kal­ti­na­muo­ju pats sa­vai­me ne­reiš­kia
ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos pa­žei­di­mo su są­ly­ga, kad as­muo yra tik kal­ti­na­mas
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu (t. y. ban­do­ma tik įro­dy­ti, kad as­mens vei­ko­je
yra nu­si­kal­ti­mo su­dė­tis), ta­čiau ka­te­go­riš­kai ne­tei­giant, kad jis
yra tik­rai kal­tas pa­da­ręs kon­kre­tų nu­si­kal­ti­mą.
Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros raš­te bu­vo
nu­ro­dy­ta, kad „1996 m. bir­že­lio 20 d. Ja­ros­la­vui Ba­ne­vi­čiui yra iš­kel­ta
bau­džia­mo­ji by­la pa­gal žy­mes nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to LR BK 132 str.
2 d. ”. Kaip ma­ty­ti, šia­me raš­te nė­ra pa­sa­ky­ta, kad J. Ba­ne­vi­čius yra
kal­tas ar kad yra ne­abe­jo­ti­nai pa­da­ręs kon­kre­tų nu­si­kal­ti­mą. Raš­te
nu­ro­dy­ta in­for­ma­ci­ja tik pa­tvir­ti­na bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo
fak­tą, o, kaip jau mi­nė­ta, bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo fak­tas ne­ga­li
bū­ti ver­ti­na­mas kaip ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos pa­žei­di­mas.
Apie as­me­nį pa­skelb­tos ži­nios ver­tin­ti­nos pa­gal
vi­są in­for­ma­ci­ją, vi­sas fak­ti­nes ap­lin­ky­bes, nu­lė­mu­sias tos in­for­ma­ci­jos
pa­skel­bi­mą, o ne izo­liuo­tai. Aiš­ki­nan­tis, ar ži­nios ati­tin­ka tik­ro­vę,
bū­ti­na at­si­žvelg­ti į vi­sas gin­čo fak­ti­nes ap­lin­ky­bes, įvy­ku­sias
tiek iki ži­nių pa­skel­bi­mo, tiek ir po jų pa­skel­bi­mo. Kom­plek­siš­kas
gin­čo ap­lin­ky­bių įver­ti­ni­mas ga­li leis­ti da­ry­ti iš­va­dą, kad kon­kre­čios
by­los ap­lin­ky­bės pri­pa­žin­ti­nos pa­kan­ka­mu pa­grin­du lai­ky­ti pa­skelb­tas
ži­nias tei­sin­go­mis, nors jos ir ne­ab­so­liu­čiai ati­tin­ka tik­ro­vę, jei­gu
jų ne­ab­so­liu­tus ati­ti­ki­mas tik­ro­vei pa­si­reiš­kia tik ne­es­mi­niais
ne­tiks­lu­mais, nu­lem­tais ži­nias pa­skel­bu­sio as­mens są­ži­nin­go su­kly­di­mo.
Iš by­lo­je esan­čios, taip pat iš bau­džia­mo­sios by­los
me­džia­gos ma­ty­ti, kad 1996 m. ge­gu­žės 14 d. Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos
Kau­no sky­riaus val­dy­bos pir­mi­nin­kas V. Ma­čiu­lis raš­tu krei­pė­si į
Kau­no mies­to vy­riau­si­ą­jį pro­ku­ro­rą. Sa­vo raš­te jis nu­ro­dė, kad nuo
1994 m. laik­raš­ty­je „Eu­ro­pa” nuo­la­tos skel­bia­mi jį ir ki­tus žur­na­lis­tus
šmei­žian­tys ra­ši­niai. V. Ma­čiu­lis sa­vo raš­te taip pat nu­ro­dė, kad, jo
nuo­mo­ne, vi­są šmeiž­to kam­pa­ni­ją vyk­do laik­raš­čio „Eu­ro­pa” vy­riau­sia­sis
re­dak­to­rius Ja­ros­la­vas Ba­ne­vi­čius. V. Ma­čiu­lis, rem­da­ma­sis sa­vo
pa­reiš­ki­me iš­dės­ty­tais fak­tais, pra­šė pa­trauk­ti Ja­ros­la­vą Ba­ne­vi­čių
bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pa­gal Lie­tu­vos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 132
straips­nį. Šio pa­reiš­ki­mo pa­grin­du 1996 m. bir­že­lio 20 d. nu­ta­ri­mu
Kau­no mies­to apy­lin­kės vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas iš­kė­lė
bau­džia­mą­ją by­lą. Tai reiš­kia, kad pro­ku­ra­tū­ra, iš­kel­da­ma by­lą,
jau tu­rė­jo in­for­ma­ci­ją ne tik apie tam tik­rus nu­si­kal­ti­mo po­žy­mius,
ta­čiau ir apie as­me­nį, ku­ris bu­vo kal­ti­na­mas tam tik­rų veiks­mų pa­da­ry­mu.
To­dėl ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti, kad Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros
1996 m. spa­lio 4 d. raš­te pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ab­so­liu­čiai ne­ati­tin­ka
tik­ro­vės. Tiek in­for­ma­ci­ja, kad bau­džia­mo­ji by­la yra iš­kel­ta, tiek
ir in­for­ma­ci­ja, kad bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas pra­dė­tas prieš ieš­ko­vą,
ver­ti­nant ją pa­gal vi­sų duo­me­nų, są­ly­go­ju­sių bau­džia­mo­sios by­los
iš­kė­li­mą, kon­teks­tą, at­spin­dė­jo tik­rą­ją pa­dė­tį. Bau­džia­mo­sios by­los
iš­kė­li­mo fak­tas reiš­kia, kad vals­ty­bė ati­tin­ka­mų sa­vo ins­ti­tu­ci­jų
as­me­ny­je pra­dė­jo bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą. Kai bau­džia­mo­sios by­los
iš­kė­li­mo me­tu yra ži­no­mas as­muo, įta­ria­mas nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu
(pa­vyz­džiui, pa­reiš­ki­me dėl by­los iš­kė­li­mo yra įvar­di­ja­mas kon­kre­tus
as­muo), bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo fak­tas tuo pa­čiu reiš­kia, kad
bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas pra­de­da­mas prieš kon­kre­tų as­me­nį, sie­kiant
pa­tik­rin­ti, ar jo veiks­muo­se nė­ra nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių. Tai­gi Kau­no
mies­to pro­ku­ra­tū­ros 1996 m. spa­lio 4 d raš­to tei­gi­nys, kad J. Ba­ne­vi­čiui
yra iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la, reiš­kė ne ką ki­ta, o kaip tik­ro fak­to,
jog prieš jį yra pra­dė­tas bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas, sie­kiant nu­sta­ty­ti,
ar V. Ma­čiu­lio pa­reiš­ki­me iš­dės­ty­ti fak­tai yra tei­sin­gi, pa­skel­bi­mą.
Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros 1996 m. spa­lio 4 d. raš­te ne­bu­vo
tei­gia­ma, kad ieš­ko­vas yra kal­tas pa­da­ręs kon­kre­tų nu­si­kal­ti­mą.
Kaip mi­nė­ta, bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mo fak­to ne­ga­li­ma ver­tin­ti
kaip ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos pa­žei­di­mo, nes bau­džia­mo­ji by­la yra ke­lia­ma
tik sie­kiant bau­džia­mo­jo pro­ce­so tvar­ka su­rink­ti įro­dy­mus, ku­rie
teis­mo pro­ce­so me­tu kal­ti­ni­mo pu­sės bus nau­do­ja­mi sie­kiant įro­dy­ti
kal­ti­na­mo­jo kal­tę.
Vė­les­ni įvy­kiai taip pat pa­tvir­ti­no šios in­for­ma­ci­jos
ne­klai­din­gu­mą: 1996 m. lap­kri­čio 22 d. nu­ta­ri­mu ieš­ko­vas bau­džia­mo­jo­je
by­lo­je bu­vo pa­trauk­tas kal­ti­na­muo­ju, o 1998 m. ba­lan­džio 3 d. nuosp­ren­džiu,
ku­ris pa­lik­tas ga­lio­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. ba­lan­džio 13 d. nu­tar­ti­mi,
nu­teis­tas pa­gal Lie­tu­vos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 16 straips­nio 2 da­lį
ir 132 straips­nio 2 da­lį. Šios ap­lin­ky­bės pa­tvir­ti­na, kad 1996 m. bir­že­lio
20 d. pa­gal V. Ma­čiu­lio pa­reiš­ki­mą iš­kė­lus bau­džia­mą­ją by­lą, prieš
J. Ba­ne­vi­čių pa­grįs­tai bu­vo pra­dė­tas bau­džia­ma­sis per­se­kio­ji­mas,
pa­si­bai­gęs jo kal­tės kon­sta­ta­vi­mu įsi­tei­sė­ju­siu teis­mo nuosp­ren­džiu.
Dėl nu­ro­dy­tų­jų mo­ty­vų ka­sa­ci­nio skun­do ant­ra­sis, šeš­ta­sis, sep­tin­ta­sis,
aš­tun­ta­sis ir de­šim­ta­sis ar­gu­men­tai at­mes­ti­ni kaip ne­pa­grįs­ti.
3. Dėl Lie­tu­vos CPK 370 straips­nio 2 da­lies
tai­ky­mo
Lie­tu­vos CPK 370 straips­nio 2 da­lis nu­sta­to, kad ka­sa­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je iš­dės­ty­ti iš­aiš­ki­ni­mai yra pri­va­lo­mi
teis­mui, iš nau­jo nag­ri­nė­jan­čiam by­lą. Šią nor­mą bū­ti­na aiš­kin­ti at­si­žvel­giant
į ka­sa­ci­jos es­mę ir tei­sė­jų ne­pri­klau­so­mu­mo prin­ci­po es­mę.
Ka­sa­ci­nio pro­ce­so me­tu yra tik­ri­na­mas že­mes­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo ar nu­tar­ties tei­sin­gu­mas. Ka­sa­ci­nis
teis­mas, tik­rin­da­mas spren­di­mo ar nu­tar­ties tei­sin­gu­mą, ati­tin­ka­mai
aiš­ki­na ma­te­ria­li­nės ir pro­ce­so tei­sės nor­mas, at­skleis­da­mas tik­rą­ją
jų pras­mę ir reikš­mę. To­dėl CPK 370 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti iš­aiš­ki­ni­mai
tu­ri bū­ti su­pran­ta­mi tik kaip ka­sa­ci­nio teis­mo pa­teik­tas ma­te­ria­li­nės
ar pro­ce­so tei­sės nor­mos tik­ro­sios pras­mės at­sklei­di­mas, o ne kaip nu­ro­dy­mas,
ko­kiu bū­du že­mes­nės ins­tan­ci­­jos teis­mas tu­ri iš­spręs­ti by­lą, ar­ba
kaip kon­sta­ta­vi­mas, ko­kie fak­tai nu­sta­ty­ti ar ne­nu­sta­ty­ti.
Tai­gi ka­sa­ci­nio teis­mo tei­sė, nu­ma­ty­ta CPK 370
straips­nio 2 da­ly­je, yra su­si­ju­si tik su tei­sės aiš­ki­ni­mu ir tei­si­ne
kva­li­fi­ka­ci­ja, o ne su fak­to klau­si­mų spren­di­mu. Ka­sa­ci­nis teis­mas
taip pat ga­li nu­ro­dy­ti, ko­kias by­los ap­lin­ky­bes rei­kia pa­pil­do­mai
aiš­kin­tis nag­ri­nė­jant by­lą iš nau­jo, ta­čiau jis ne­ga­li nu­ro­dy­ti,
ko­kį spren­di­mą tu­ri pri­im­ti že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ar­ba pats
kon­sta­tuo­ti eg­zis­tuo­jant tam tik­riems fak­tams. Be to, ka­sa­ci­nio teis­mo
iš­aiš­ki­ni­mai tu­ri bū­ti ver­ti­na­mi ne izo­liuo­tai, o pa­gal vi­sos nu­tar­ties
kon­teks­tą.
Iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1998 m. sau­sio 5 d. nu­tar­ties ma­ty­ti, kad
apy­gar­dos teis­mo nu­tar­tis bu­vo pa­nai­kin­ta dėl to, kad jo­je ne­bu­vo
nu­ro­dy­ta, kuo yra ne­pa­grįs­tas apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas. Tai reiš­kia,
kad, tei­sė­jų ko­le­gi­jos po­žiū­riu, ne­nu­ro­džius, ko­dėl ne­tei­sin­gas
apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas, apy­gar­dos teis­mas ne­tu­rė­jo pa­kan­ka­mo
pa­grin­do jo nai­kin­ti, o ga­lė­jo svars­ty­ti tik at­ly­gin­ti­nos mo­ra­li­nės
ža­los dy­dį. Iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­ties kon­teks­to aiš­kiai
ma­ty­ti, kad tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­kons­ta­ta­vo, jog mo­ra­li­nė ža­la iš
tik­rų­jų yra pa­da­ry­ta, o pa­nai­ki­no prak­tiš­kai ne­mo­ty­vuo­tą nu­tar­tį
ir per­da­vė by­lą nag­ri­nė­ti iš nau­jo. Va­di­na­si, Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos nu­tar­ty­je ne­bu­vo jo­kių iš­aiš­ki­ni­mų, o
tik pri­mi­ni­mas, kad nu­tar­tis bū­ti­na mo­ty­vuo­ti. To­dėl de­vin­ta­sis
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas, kad bu­vo pa­žeis­ta CPK 370 straips­nio 2
da­lis, at­mes­ti­nas kaip ne­pa­grįs­tas.
4. Dėl Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­kos
tai­ky­mo
Tiek Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių
ap­sau­gos kon­ven­ci­ja, tiek ir šią kon­ven­ci­ją aiš­ki­nan­ti ir de­ta­li­zuo­jan­ti
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­ka yra su­dė­ti­nė Lie­tu­vos tei­sės
da­lis. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra ne kar­tą ak­cen­ta­vęs bū­tent
to­kį Kon­ven­ci­jos ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­kos ver­ti­ni­mą
(žr. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos
1999 m. rug­sė­jo 6 d. nu­tar­tį ci­vi­li­nė­je by­lo­je P. Roševi­čie­nė v.
Pa­ne­vė­žio mies­to val­dy­ba ir kt. , Nr. 3K–3–384/99). To­dėl Lie­tu­vos
teis­mai, nag­ri­nė­da­mi by­las, su­si­ju­sias su žmo­gaus tei­sė­mis ir lais­vė­mis,
tu­ri rem­tis tiek Kon­ven­ci­ja, tiek ir jos aiš­ki­ni­mu, ku­rį pa­tei­kia Eu­ro­pos
Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas.
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo pre­ce­den­tai, pri­im­ti
kon­kre­čio­se by­lo­se, tu­ri bū­ti tai­ko­mi at­si­žvel­giant į jų ra­tio
de­ci­den­di, t. y. į by­los, ku­rio­je jie bu­vo su­for­mu­luo­ti, fak­ti­nę
fa­bu­lą ir nag­ri­nė­ja­mos by­los fak­ti­nes ap­lin­ky­bes. Tei­sės nor­ma ga­li
bū­ti tai­ko­ma tik tai fak­ti­nei si­tu­a­ci­jai, ku­ri yra už­prog­ra­muo­ta
tei­sės nor­mos dis­po­zi­ci­jo­je. Ly­giai taip pat teis­mo pre­ce­den­tu ga­li
bū­ti re­mia­ma­si tik to­kio­je by­lo­je, ku­rios fak­ti­nės ap­lin­ky­bės yra
ana­lo­giš­kos, adek­va­čios ar iš es­mės pa­na­šios į tos by­los, ku­rio­je bu­vo
su­for­mu­luo­tas teis­mo pre­ce­den­tas, fak­ti­nes ap­lin­ky­bes.
Ka­sa­to­rius tei­gia, kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne­si­va­do­va­vo
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mu, pri­im­tu Al­le­net de Ri­be­mont
v. Fran­ce, 1995 by­lo­je. Ta­čiau šios by­los ir nag­ri­nė­ja­mos by­los
fak­ti­nės ap­lin­ky­bės yra vi­siš­kai skir­tin­gos. Al­le­net de Ri­be­mont
v. Fran­ce by­lo­je Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad
yra pa­žeis­ta Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 2 da­lis, įtvir­ti­nan­ti ne­kal­tu­mo
pre­zump­ci­ją, kai spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras
ir aukš­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas pa­reiš­kė­ją vie­šai ap­kal­ti­no nu­žu­dy­mo
or­ga­ni­za­vi­mu. Tuo tar­pu nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je nė­ra nu­sta­ty­ta,
jog ka­sa­to­rius bū­tų vie­šai ap­kal­tin­tas kon­kre­taus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu.
Kaip mi­nė­ta, pa­skelb­to­je in­for­ma­ci­jo­je apie ka­sa­to­rių ne­bu­vo
tvir­ti­na­ma, kad jis yra kal­tas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, o bu­vo tik kon­sta­tuo­ta,
kad yra iš­kel­ta by­la, t. y. pra­dė­tas ty­ri­mas ka­sa­to­riaus at­žvil­giu,
a pri­ori jo ne­ap­kal­ti­nus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu. An­tra ver­tus,
bū­ti­na at­si­žvelg­ti ir į in­for­ma­ci­jos pa­skel­bi­mo ap­lin­ky­bes. Nag­ri­nė­ja­mo­je
by­lo­je in­for­ma­ci­ja apie bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mą bu­vo su­teik­ta
teis­mui at­sa­kant į ofi­cia­lų teis­mo, nag­ri­nė­jan­čio ci­vi­li­nę by­lą,
pa­klau­si­mą. In­for­ma­ci­jos apie bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mą ir as­me­nis,
įta­ria­mus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, su­tei­ki­mas teis­mui yra tar­dy­mo
ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­ga, nes teis­mo rei­ka­la­vi­mai yra vi­siems pri­va­lo­mi
(CPK 75 str. ). Va­di­na­si, pro­ku­ra­tū­ra pri­va­lė­jo in­for­muo­ti teis­mą
apie iš­kel­tą bau­džia­mą­ją by­lą, taip pat ir apie tai, kas yra įta­ria­mas
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą. Mi­nė­to­je Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo by­lo­je
in­for­ma­ci­ja bu­vo pa­skelb­ta spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ak­cen­tuo­jant,
kad pa­reiš­kė­jas pa­da­rė nu­si­kal­ti­mą. Tai­gi šių dvie­jų by­lų ra­tio
de­ci­den­di ir ra­tio­ne ma­te­riae iš es­mės ski­ria­si, to­dėl
nė­ra pa­kan­ka­mo pa­grin­do nag­ri­nė­ja­mo­jo­je by­lo­je tai­ky­ti mi­nė­tą
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą. Dėl šių mo­ty­vų vie­nuo­lik­ta­sis
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas at­mes­ti­nas kaip ne­pa­grįs­tas.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si by­lą, kon­sta­tuo­ja,
kad nė­ra nu­sta­ty­ta pa­grin­dų skun­džia­mai nu­tar­čiai pa­nai­kin­ti (CPK
3542  str. 5 d. ).
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, rem­da­ma­si iš­dės­ty­tais ar­gu­men­tais ir
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos CPK 368 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tu ir 370
straips­niu,

nu­ta­rė:

Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. lap­kri­čio 25 d. nu­tar­tį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė, ne­skun­džia­ma ir įsi­tei­sė­ja
nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas                                                     Č.
J-a-

Tei­sė­jai                                                                         V.
M-a-
                                                                                                B.
S-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt