|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 6. Dėl ieškininės senaties termino ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo Iš santuokos ir šeimos santykių kylantiems reikalavimams ieškininė senatis netaikoma, išskyrus atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas įstatymais. Dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo šis terminas skaičiuojamas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti šiuo turtu. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–280/2000 pranešėja J. J-ė, Bylų kategorija 18 apeliacinės instancijos teismo pranešėja D. Višinskienė, pirmosios instancijos teismo teisėjas V. Kairevičius NUTARTIS 2000 m. kovo 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko B. P-o, teisėjų A. N-kūno ir J. J-ės, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R-o Juraičio kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Jolantos Juraitienės ieškinį atsakovui R-ui Juraičiui dėl santuokinio turto padalijimo. Teisėjų kolegija nustatė: Ieškovė J. Juraitienė 1998 m. spalio 10 d. ieškininiu pareiškimu, kreipdamasi į teismą, prašė padalyti santuokoje įgytą turtą bei atstatyti praleistą ieškininės senaties terminą. Ji nurodė, kad Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1991 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nutraukta santuoka tarp jos ir atsakovo R. Juraičio, to paties teismo 1994 m. spalio 14 d. nutartimi R. Juraičio ieškinys ir ieškovės priešieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo palikti nenagrinėti CPK 245 str. 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ieškovė nurodė, kad gyvendama santuokoje su atsakovu įsigijo šį turtą: trijų kambarių butą Vilniuje, Paribio g. 25–1, 182 000 Lt vertės, boksą Nr. 21 garažų kooperatyve Nr. 130, Vilniuje, Eigulių g. 16 a, 12 411 Lt vertės, lengvąjį automobilį „Volvo 740” 15 500 Lt vertės ir kito turto (baldų, namų apyvokos daiktų), 2810 Lt vertės. Automobilį ir garažą atsakovas 1992 metais pardavė be ieškovės sutikimo, gautas lėšas panaudojo savo reikmėms, todėl šis turtas į dalytino turto sąrašą įtrauktinas dabartinės jo rinkos vertės. Ieškovė paaiškino, kad nuo 1990 metų atsakovas ginčo bute negyvena, ji viena prižiūri, išlaiko ir remontuoja butą. J. Juraitienė nurodė, kad dėl svarbių priežasčių praleido ieškininės senaties terminą kreiptis į teismą dėl turto padalijimo tik šiais metais; vėl pradėjusi domėtis turto padalijimo klausimais, sužinojo, kad ieškovo ieškinys ir jos priešieškinys byloje dėl turto padalijimo buvo palikti nenagrinėti; anksčiau kreiptis į teismą negalėjo dėl objektyvių priežasčių – jos nepilnametis sūnus 1994 ir 1997 metais patyrė sunkias traumas; be to, tarp šalių ilgą laiką vyko derybos turto dalijimo klausimais ir tai atitraukė ieškovės dėmesį nuo turto dalijimo. Ieškovė, remdamasi SŠK 21 str. 4 dalimi, 23 str. 2, 3 dalimis, 24 straipsniu, prašė teismą atstatyti ieškininės senaties terminą, pripažinti jai nuosavybės teisę į 2/3 buto dalis, nes su ja gyvena nepilnametis sūnus, atsakovui – į 1/3 dalį; jai paskirti naudotis antrame aukšte esančius 18,43 ir 13,69 kv. m kambarius, atsakovui – pirmame aukšte esantį 17,75 kv. m kambarį; 3,24 kv. m koridorių, 3,30 kv. m vonios ir tualeto patalpą antrame aukšte, 1,39 kv. m ploto tualeto patalpą pirmame aukšte, 9,06 kv. m virtuvę ir 19,82 kv. m ploto rūsį palikti šalims bendrai naudotis. Papildomu ieškininiu pareiškimu ieškovė pakeitė savo reikalavimą ir prašė butą paskirti jai natūra, kadangi jis nedalus, o atsakovui priteisti iš ieškovės 60 666 Lt kompensaciją už jam tenkančią 1/3 buto dalį, piniginės kompensacijos išmokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams, baldus bei namų apyvokos daiktus priskirti ieškovei; taip pat priteisti iš atsakovo jų nepilnamečiui sūnui Viliui Juraičiui, gimusiam 1984 m. gegužės 20 d. , išlaikyti alimentus po 400 Lt kas mėnesį, nes atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atstatė J. Juraitienei terminą kreiptis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 buto dalis 121 334 Lt vertės, o atsakovui į 1/3 dalį 60 666 Lt vertės, 2810 Lt vertės bute esančius baldus ir kitą turtą skyrė ieškovei. Teismas priteisė nuo 1999 m. birželio 11 d. iš atsakovo alimentus ieškovei jų nepilnamečiui sūnui Viliui Juraičiui išlaikyti po 1/4 dalį visų jo pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovei atstatytinas ieškininės senaties terminas kreiptis į teismą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių – vaiko ligos, derybų turto dalijimo klausimu. Teismas pažymėjo, kad ginčo butas dalytinas tarp šalių natūra, nes visiškai dalus, išsidėstęs per du aukštus; be to, ieškovė nedirba, nedisponuoja lėšomis, būtinomis kompensacijai išmokėti; ieškovei, atsižvelgiant į su ja likusio gyventi nepilnamečio vaiko interesus, nustatytina nuosavybės teisė į 2/3, o atsakovui į 1/3 buto dalis. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl bute esančio turto, jis skirtinas ieškovei. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad teismas pagrįstai atstatė ieškovei terminą kreiptis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes ieškovė įrodė, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, be to, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas pripažinti šalims nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto rodo, kad jis nenori, jog byloje būtų taikoma ieškininė senatis. Kolegija nurodė, kad teismas, dalydamas santuokoje įgytą turtą, tinkamai pritaikė SŠK 23 str. 3 dalį ir nepažeidė atsakovo turtinių teisių. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovės prašymą atstatyti ieškininės senaties terminą dėl turto padalijimo ir pripažinti šalims nuosavybės teisę į 1/2 ginčo buto dalį. Atsakovas nurodo, kad teismų sprendimas ir nutartis nepagrįsti, priimti pažeidžiant materialinės teisės normas, nes byloje neteisingai įvertinti surinkti įrodymai. Savo prašymą atsakovas grindžia šiais argumentais: 1. Teismai nepagrįstai atstatė ieškovei senaties terminą kreiptis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nes ieškovės išvardytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Nurodyta priežastis – sūnaus traumos – negalėjo turėti įtakos jos užimtumui, nes buvo nesunkios, vienkartinio pobūdžio. Teismų išvada, kad senatis praleista ir dėl derybų turto padalijimo klausimu, nepagrįsta, nes jokių derybų šiuo klausimu nevyko, be to, ieškovė atmesdavo bet kokius atsakovo siūlymus šiuo klausimu. Teisminis nagrinėjimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo vyko nuo 1991 iki 1994 metų, ieškovė žinojo apie savo teises į santuokinio turto dalį ir senaties terminą. 2. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 2/3, o atsakovui į 1/3 ginčo buto dalis – dėl nepilnamečio vaiko interesų atsakovui negali būti apribota jo konstitucinė teisė į nuosavybę, be to, atsakovės naudai priteisti visi bute esantys baldai ir kiti daiktai. Nepaisant to, kad ieškovė praleido senaties terminą, atsakovas sutinka, kad ginčo butas būtų tarp šalių padalytas natūra lygiomis dalimis. 3. Ginčo butas yra padalytas pažeidžiant SŠK 24 straipsnio reikalavimus, nes teismas tik konstatavo atsakovo nuosavybės teisę į 1/3 buto dalį, bet neišsprendė jam pripažintos buto dalies kompensavimo klausimų pagal SŠK 24 straipsnį. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 7 d. nutartį. Savo prašymą ji grindžia šiais argumentais: 1. Kasaciniame skunde nėra įvardyti CPK 3542 straipsnyje nustatyti kasacijos pagrindai; atsakovas nurodo, kad teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tačiau tai nesudaro pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka. 2. Kasacinio skundo teiginys, kad teismai be pagrindo atstatė ieškininės senaties terminą, nes tarp šalių nebuvo derybų turto dalybų klausimu, nepagrįstas, nes pats kasatorius pripažįsta, kad derybos vyko, nurodydamas, kad jų metu jis teikdavo savo pasiūlymus. 3. Teismų sprendimas ir nutartis yra teisėti ir pagrįsti, nes dalijant santuokoje įgytą butą nebuvo pažeisti SŠK 23 straipsnio reikalavimai. 4. Kasacinio skundo teiginiai prieštarauja vieni kitiems – kasatorius prašo byloje taikyti senatį ir kartu tenkinti ieškinį, padalijant tarp šalių butą lygiomis dalimis. 5. N-s kasatorius nurodo, kad geranoriškai mokės alimentus sūnui išlaikyti, rems jį, alimentus iš atsakovo pavykdavo gauti tik su antstolių pagalba. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Dėl ieškininės senaties termino Iš santuokos ir šeimos santykių kylantiems reikalavimams ieškininė senatis netaikoma, išskyrus atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas įstatymais. Kiekvienu šeimos teisinių santykių pažeidimo atveju, jeigu jiems ginti taikoma ieškininė senatis, įstatyme nurodomas konkretus terminas, per kurį pažeistoji teisė bus ginama. SŠK 23 str. 3 dalyje yra nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei padalyti. Tačiau iš šio straipsnio neaišku, nuo kurio momento turi būti pradedama skaičiuoti ieškininės senaties termino eiga, ar nuo santuokos nutraukimo, ar nuo subjektyvinės teisės pažeidimo momento. Pagal SŠK 10 straipsnį ieškininės senaties termino eigos pradžia gali būti skaičiuojama dvejopai: 1) nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; 2) nuo to momento, kuris nurodytas atitinkamame SŠK straipsnyje (pvz. , SŠK 59 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, įrašytas vaiko tėvu ar motina, turi teisę užginčyti įrašą per vienerius metus nuo tos dienos, kada sužinojo ar turėjo sužinoti apie įrašą). Kadangi SŠK 23 str. 3 dalis nenumato, nuo kurio momento turi būti pradedama skaičiuoti ieškininės senaties termino eiga, o SŠK 9 straipsnis nustato, kad ieškininės senaties terminams, kurie taikomi šeimos teisiniams santykiams, jei įstatyme nenustatyta kitaip, turi būti taikomas civilinių įstatymų dėl ieškininės senaties terminų taisyklės. Ieškininės senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektyvinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 str. ). Taigi dėl turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo šis terminas skaičiuojamas ne nuo santuokos nutraukimo, bet nuo tos dienos, kada sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti šiuo turtu. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. Teismų priimtais sprendimu ir nutartimi nustatyta, kad ieškovė prašomu padalyti santuokiniu turtu – butu ir jame esančiais namų apyvokos daiktais, baldais po santuokos nutraukimo realiai naudojosi ir juos valdė, prižiūrėjo bei išlaikė, gyvendama santuokos metu atsakovo vardu pirktame bute. Po santuokos nutraukimo yra apribota jos teisė disponuoti ginčo butu, kol šis butas yra nepadalytas ir nenustatyta kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklausanti dalis. Tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų siekusi šią teisę (disponavimo) realizuoti, ar būtų jai trukdoma ginčo butą ir kitą jame esantį santuokinį turtą valdyti bei juo naudotis. Esant nurodytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovė praleido senaties terminą santuokiniam turtui padalyti (SŠK 23 str. 3 d. , 10 str. ). Kadangi ieškininės senaties termino eiga nebuvo prasidėjusi, nebuvo reikalo senaties terminą atstatyti. Šiuo aspektu teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ieškininę senatį (SŠK 23 str. 3 d. , 10 str. , CK 86 str. ). Tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti teismų priimtus sprendimą ir nutartį, nes teismai pagrįstai ginčą sprendė iš esmės. Remiantis tais pačiais argumentais, negalima sutikti su kasatoriaus teigimu, kad ieškinys dėl santuokinio turto padalijimo turėjo būti atmestas, nes ieškovė praleido ieškininės senaties terminą pažeistai teisei ginti, o teismai be pagrindo šį terminą atstatė. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų SŠK 23 str. 1 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jiems priklauso lygios dalys. Ši nuostata reiškia, kad turtas, įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo, ir kol nenustatyta kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti dalis, jų dalys laikomos lygiomis. SŠK 23 str. 2 dalis (1999 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. VIII–1106 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999 m. balandžio 14 d. ) numato, kad, padalijant santuokinį turtą ir nustatant kiekvienam iš sutuoktinių priklausančias dalis, visais atvejais turi būti atsižvelgta į nepilnamečių vaikų turtinius interesus. Todėl negalima sutikti su kasatoriaus teigimu, kad, nustatant sutuoktinių dalis bendrame turte, negalima nukrypti nuo lygių dalių. Teismai pagrįstai pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 2/3 buto dalis, o atsakovui į 1/3 dalį, atsižvelgdami į šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Teismo sprendimu butas padalytas natūra, kaip tai yra numatyta SŠK 24 str. 1 dalies 1 punkte, todėl taikant šį būdą nėra pagrindo priteisti piniginę kompensaciją. Šalys neprašė nustatyti naudojimosi butu tvarkos, todėl šio klausimo teismas nesprendė. SŠK 80 straipsnis numato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog gera valia teikia materialinę pagalbą sūnui išlaikyti, todėl teismas pagrįstai išieškojo pagal įstatymą – SŠK 81 str. 1 dalį nustatyto dydžio alimentus nepilnamečiui sūnui išlaikyti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, CPK 3542 straipsnyje numatytų pagrindų naikinti teismų priimtus sprendimą ir nutartį nenustatė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 dalies 1 punktu ir 370 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistus. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas B. P-a- Teisėjai A. N-a- J. J-ė Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |