|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 26. Dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą B- kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K–3–271/1999 pranešėjas V. M-a-, Bylų kategorija 5 apeliacinės instancijos teismo pranešėjas E. M-kevičius NUTARTIS 1999 m. birželio 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko A. S-čiaus, teisėjų V. M-o ir B. S-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Stanislovo A-o A-iaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria grąžintas ieškovo ieškininis pareiškimas, ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. A-iaus ieškinį atsakovui – Klaipėdos apskrities centriniam paštui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė: Ieškovas S. A. A-ius 1998 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam skirtą drausminę nuobaudą. 1998 m. spalio 6 d. nutartimi Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsniu, nustatė ieškovui terminą iki 1998 m. lapkričio 2 d. ištaisyti ieškininio pareiškimo trūkumus. Teisėjo nutartyje nurodyta, kad ieškininis pareiškimas neatitinka Lietuvos CPK 146 straipsnio reikalavimų: nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas; pareiškimas susideda iš atskirų frazių, kurių bendro konteksto suprasti negalima; nesuformuluotas ieškovo reikalavimas. 1998 m. spalio 30 d. ieškovas ir jo atstovas pateikė papildomą ieškininį pareiškimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas 1998 m. lapkričio 5 d. nutartimi grąžino ieškininį pareiškimą ieškovui. Nutartyje konstatuojama, kad ieškovas neįvykdė teisėjo nurodymo ištaisyti ieškininio pareiškimo trūkumus: nepatikslino savo reikalavimų; nenurodė prašomos priteisti sumos; nepateikė pareiškimo patikslinimo nuorašų pagal atsakovų skaičių. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo atstovo atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovo ieškininiuose pareiškimuose nėra nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas skirti drausminę nuobaudą, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys įsakymo neteisėtumą. Kadangi nei ieškinio pagrindas, nei dalykas nebuvo tinkamai suformuluoti, tai ieškininis pareiškimas pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovui pagrįstai (b. l. 7–8). Kasaciniu skundu ieškovas S. A. A-ius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 6 d. nutartį ir ieškininio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 1) teismų nutartys pažeidžia Lietuvos CPK 4 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį; 2) pažeisti Lietuvos CPK 63 straipsnis ir 150 straipsnio 3 dalis; 3) pažeisti Darbo įstatymų kodekso 38, 162, 163 straipsniai bei kitos materialinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatuoja: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos CPK 4 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos CPK 4 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir šios tvarkos būtina laikytis. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka realizuojama su ieškinio instituto pagalba. Kreipimosi su ieškiniu į teismą tvarką detalizuoja Lietuvos CPK 146–148 straipsniai. Pagal Lietuvos CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename ieškininiame pareiškime ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Jei nėra bent vieno iš šių dviejų elementų, tai nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovui tiksliai nesuformulavus savo reikalavimo ir nenurodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo, teismas negalėtų teisingai taikyti Lietuvos CPK 150 ir kitų straipsnių, reguliuojančių civilinės bylos iškėlimą. Tokiu atveju teisėjas taip pat negalėtų tinkamai pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui. Lietuvos CPK 146–148 straipsnių reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma, todėl šios normos laikytinos imperatyviomis ir nenumatančiomis jokių išimčių. Jeigu suinteresuotas asmuo nepaiso Lietuvos CPK 146–148 straipsnių imperatyvių reikalavimų ir paduoda teismui pareiškimą, neatitinkantį minėtų straipsnių reikalavimų, tai teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsnio 1 dalimi, nustato ieškovui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovui per teisėjo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 151 str. 2 d. ). Pažymėtina, kad įstatymas (CPK 146–148 str. ) nustato minimalius reikalavimus ieškininio pareiškimo formai ir turiniui. Iš ieškovo nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtų nurodyti tik teisininkas. Taigi įstatymo nustatytus reikalavimus suinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalbos. Tokie minimalūs įstatymo reikalavimai negali būti laikomi konstitucinės teisės kreiptis į teismą ribojimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnio pažeidimu. Šios konvencijos 13 straipsnis garantuoja asmeniui teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose. Konvencijos 13 straipsnis nereguliuoja kreipimosi dėl teisminės gynybos procesinės tvarkos. Taigi ši teisė realizuojama pagal nacionalinės teisės nustatytas taisykles, kurios, kaip minėta, nustato tik minimalius reikalavimus pareiškimo turiniui ir formai. B- kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. Iš byloje esančio ieškininio pareiškimo ir 1998 m. spalio 30 d. papildomo pareiškimo matyti, kad ieškovo reikalavimas bei ieškinio pagrindas nėra pakankamai aiškiai suformuluoti. Tokiomis faktinėmis aplinkybėmis apylinkės teismo teisėjas pagrįstai taikė Lietuvos CPK 151 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas ieškininio pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėjas aiškiai motyvavo, kodėl ieškininis pareiškimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir nurodė ieškovui, ką jame reikia ištaisyti, tačiau šių teisėjo nurodymų ieškovas neįvykdė. Tokiomis aplinkybėmis, kasacinio skundo argumentas, kad teismai pažeidė Lietuvos CPK 4 straipsnį, yra nepagrįstas. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai pažeidė Lietuvos CPK 63 straipsnį ir 150 straipsnio 3 dalį, taip pat yra nepagrįsti, nes teismai šių teisės normų netaikė. Nurodytosios teisės normos nereguliuoja ieškininio pareiškimo trūkumų šalinimo tvarkos, todėl, sprendžiant šiuos klausimus, jos visai negali būti taikomos. Nepagrįsta ir kasatoriaus nuoroda į Darbo įstatymų kodekso ir kitų materialinės teisės normų pažeidimus, nes materialinės teisės normos nereguliuoja civilinės bylos iškėlimo ir ieškininio pareiškimo priėmimo klausimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinį skundą, konstatuoja, kad nėra nustatyta Lietuvos CPK 3542 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamoms teismų nutartims panaikinti. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos CPK 368 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė: 1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. 2. Nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjų kolegijos pirmininkas A. S-us Teisėjai V. M-a- B. S-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |