TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 38. Dėl rū­ši­nio teis­min­gu­mo

Jei­gu gin­čas ky­la iš ci­vi­li­nio tei­si­nio
san­ty­kio, tai ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad vie­na iš šio gin­čo ša­lių yra
vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­ja, šis gin­čas tu­ri bū­ti lai­ko­mas
ci­vi­li­niu, o ne ad­mi­nist­ra­ci­niu, ir yra teis­min­gas ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos
teis­mams.
Ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų kom­pe­ten­ci­ja,
kaip pla­tes­nė pa­gal sa­vo po­bū­dį, tu­ri ap­im­ti tuos at­ve­jus, kai gin­čas
nė­ra gry­nai ad­mi­nist­ra­ci­nio po­bū­džio. Pa­gal šį prin­ci­pą, jei­gu
vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ak­tas tė­ra tik vie­nas iš ke­lių ju­ri­di­nių
fak­tų, ku­rių pa­grin­du at­si­ran­da, pa­si­kei­čia ar pa­si­bai­gia ci­vi­li­nis
tei­si­nis san­ty­kis, tai gin­čas dėl to­kio ak­to tu­ri bū­ti spren­džia­mas
kar­tu su ci­vi­li­niu gin­ču, t. y. ne ad­mi­nist­ra­ci­nia­me, o ben­dro­sios
kom­pe­ten­ci­jos teis­me.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                                         Civilinė
byla Nr. 3K–7–989/2000
pra­ne­šė­ja J. S-ie­nė,                                              By­lų
ka­te­go­ri­ja 35
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
pra­ne­šė­jas E. M-­ke­vi­čius,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
tei­sė­jas P. Viš­či­nis

NUTARTIS

2000 m.
spa­lio 31 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus iš­plės­ti­nė tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš­ko­le­gi­jos
pir­mi­nin­ko Č. J-o,
tei­sė­jų: J. S-ie­nės, A. D-o, E. L-o,
R. Č-os, V. M-o, B. P-o,
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo
ci­vi­li­nę by­lą pa­gal ieš­ko­vo Pet­ro Mi­ce­vi­čiaus ka­sa­ci­nį skun­dą
dėl Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2000 m. ko­vo 30 d. spren­di­mo
ir Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. ge­gu­žės 30 d. nu­tar­ties per­žiū­rė­ji­mo ci­vi­li­nė­je by­lo­je pa­gal
ieš­ko­vo Pet­ro Mi­ce­vi­čiaus ieš­ki­nį at­sa­ko­vams – Jo­nui Anu­saus­kui,
Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jai, Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no val­dy­bai, Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­ro ir ka­dast­ro
vals­ty­bi­nei įmo­nei dėl že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties pri­pa­ži­ni­mo
ne­ga­lio­jan­čia, po­tvar­kių ir nuo­sa­vy­bės tei­sių į že­mės skly­pą įre­gist­ra­vi­mo
pa­nai­ki­ni­mo.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja

nustatė:

Ieš­ko­vas P. Mi­ce­vi­čius 1999 m. bir­že­lio 2 d. krei­pė­si
į teis­mą su ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu, ku­ria­me nu­ro­dė, kad jis nuo 1979
m. nau­do­jo­si 1,5 ha plo­to že­mės skly­pu, esan­čiu prie jo so­dy­bos Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­ne, Meš­ku­čių kai­me. Gre­ta šio skly­po yra J. Anu­saus­ko so­dy­ba. Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no val­dy­ba 1993 m. gruo­džio 8 d. po­tvar­kiu Nr. 14–33 ir 1995 m. ko­vo
14 d. po­tvar­kiu Nr. 3–7 lei­do J. Anu­saus­kui įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bėn 2 ha
že­mės. Šią že­mę J. Anu­saus­kas įsi­gi­jo pa­gal 1996 m. ba­lan­džio 12 d.
vals­ty­bi­nės že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį Nr. P51/96–0798
(b. l. 82). Įsi­gy­tą že­mę su­da­ro 0,77 ha plo­to na­mų val­da ir 1,23 ha plo­to
as­me­ni­nio ūkio že­mės skly­pas (b. l. 83, 85). Į pas­ta­rą­jį skly­pą bu­vo
įtrauk­ta 0,34 ha pie­vos, ku­ria nau­do­jo­si ieš­ko­vas.
Ieško­vas tei­gia, kad šiais veiks­mais bu­vo pažeis­ta
jo kaip že­mės nau­do­to­jo tei­sė, to­dėl pra­šė pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čiais
že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­tį ir jos įre­gist­ra­vi­mą Vals­ty­bi­nia­me
že­mės ka­dast­ro duo­me­nų re­gist­re. Pa­pil­do­mu ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu,
pa­teik­tu teis­mui 1999 m. lap­kri­čio 3 d. , ieš­ko­vas pa­tiks­li­no ir pa­pil­dė
ieš­ki­ni­nius rei­ka­la­vi­mus: pra­šė pa­nai­kin­ti Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no
val­dy­bos 1993 m. gruo­džio 8 d. po­tvar­kio Nr. 14–33 (b. l. 87) ir 1995 m. ko­vo
14 d. po­tvar­kio Nr. 3–7 (b. l. 97) da­lį dėl lei­di­mo J. Anu­saus­kui įsi­gy­ti
1,23 ha plo­to že­mės skly­pą, pri­pa­žin­ti ne­ga­lio­jan­čia 1996 m. ba­lan­džio
12 d. vals­ty­bi­nės že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties Nr. 951/96–0798
da­lį dėl 1,23 ha plo­to že­mės skly­po pir­ki­mo J. Anu­saus­ko var­du bei pa­nai­kin­ti
įra­šą Vals­ty­bi­nio že­mės ka­dast­ro duo­me­nų re­gist­re Nr. 51/7891–2, ka­dast­ro
Nr. 5148/0005: 19 dėl 1,23 ha plo­to že­mės skly­po re­gist­ra­ci­jos J. Anu­saus­ko
var­du. Be to, ieš­ko­vas pa­aiš­ki­no, kad, su­ži­no­jęs apie skun­džia­mus po­tvar­kius
ir su­tar­tį, 1997 m. jis krei­pė­si į įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas ir, ga­vęs jų
at­sa­ky­mus, bu­vo pri­vers­tas kreip­tis į teis­mą, to­dėl lai­ky­ti­na, kad
se­na­ties ter­mi­nas ne­pra­leis­tas.
Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas 2000 m. ko­vo
30 d. spren­di­mu ieš­ki­nį at­me­tė. Teis­mas spren­di­mą mo­ty­va­vo tuo, kad
ieš­ko­vas, nors ir aiš­ki­no, jog vi­są lai­ką nau­do­jo­si gin­či­ja­mu skly­pu,
ne­pa­tei­kė jo­kių įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių tei­sė­tą nau­do­ji­mo­si
šiuo skly­pu pa­grin­dą, šio skly­po vie­tą ir ri­bas. By­lo­je esan­čiu 1996
m. lie­pos 4 d. nu­ta­ri­mu ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lo­je
nu­sta­ty­ta, kad ieš­ko­vas ne­pa­grįs­tai nau­do­ja­si gin­či­ja­mu že­mės
skly­pu, šis nu­ta­ri­mas ne­ap­skųs­tas. Teis­mas ne­nu­sta­tė įsta­ty­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių
že­mės įsi­gi­ji­mo pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn, pa­žei­di­mų.
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2000 m. ge­gu­žės 30 d. nu­tar­ti­mi pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo spren­di­mą pa­li­ko ne­pa­keis­tą. Ko­le­gi­ja nu­ro­dė, kad ieš­ko­vas
ne­pa­tei­kė teis­mui įro­dy­mų, pa­tvir­ti­nan­čių jo tei­sių pa­žei­di­mą,
par­da­vus at­sa­ko­vui gin­čo skly­pą. 1994 m. lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­jus Že­mės
įsta­ty­mui, ieš­ko­vas pri­va­lė­jo že­mės skly­po nau­do­ji­mo tei­sę įfor­min­ti
pa­gal šio įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus: su­da­ry­ti nau­do­ja­mo že­mės skly­po
ri­bų pla­ną, že­mės nau­do­ji­mo (nuo­mos) su­tar­tį ir įre­gist­ruo­ti skly­pą
Vals­ty­bi­nia­me že­mės ka­dast­re. Ko­le­gi­jos nuo­mo­ne, to­kio įfor­mi­ni­mo
ne­at­li­kus, ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti, kad fak­ti­nis že­mės skly­po nau­do­ji­mas
su­tei­kia ieš­ko­vui prieš at­sa­ko­vą pir­mu­mo tei­sę nau­do­tis gin­čo že­mės
skly­pu.
Ka­sa­ci­niu skun­du ieš­ko­vas pra­šo pa­nai­kin­ti Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2000 m. ko­vo 30 d. spren­di­mą ir Kau­no apy­gar­dos
teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ge­gu­žės
30 d. nu­tar­tį. Sa­vo pra­šy­mą ka­sa­to­rius grin­džia šiais ar­gu­men­tais:
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1994 m. ko­vo 16
d. nu­ta­ri­mu Nr. 183 ,,Dėl as­me­ni­nio ūkio že­mės par­da­vi­mo” nu­sta­ty­ta,
kad ne auk­cio­no tvar­ka iš vals­ty­bės ga­li­ma pirk­ti tik nau­do­ja­mą že­mės
skly­pą. Teis­mai neat­si­žvel­gė į šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo tiks­lus, Že­mės
re­for­mos įsta­ty­mo nor­mas.
1. Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja Že­mės įsta­ty­mo nor­mas lai­ko at­žvil­giu tai­kė at­gal.
Šis įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo 1994 m. lie­pos 1 d. Ka­sa­to­riui 1,6 ha ir 0,5
ha plo­to že­mės skly­pus su­tei­kė Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no Ma­ri­jam­po­lės
apy­lin­kės ta­ry­ba ati­tin­ka­mai 1991 m. ba­lan­džio 26 d. spren­di­mu Nr.
28 ir 1992 m. ba­lan­džio 3 d. spren­di­mu Nr. 84 (b. l. 134, 135). Že­mės skly­pų
pla­nai tuo me­tu ne­bu­vo da­ro­mi.
2. Kau­no apy­gar­dos Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­ja ne­si­lai­kė CPK 222 str. ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to
1997 m. bir­že­lio 13 d. nu­ta­ri­mo Nr. 15 nuo­sta­tų, t. y. jo­se įtvir­tin­to
rei­ka­la­vi­mo nu­tar­ty­je nu­ro­dy­ti ma­te­ria­li­nės ir pro­ce­si­nės tei­sės
nor­mas, ku­rio­mis teis­mas va­do­va­vo­si iš­spręs­da­mas by­lą.
3. Teis­mai ne­pa­grįs­tai ne­lai­kė pa­žei­di­mu že­mės
par­da­vi­mo J. Anu­saus­kui ne­at­li­kus ge­o­de­zi­nių ma­ta­vi­mų, ne­si­lai­kius
As­me­ni­nio ūkio že­mės skly­pų ma­ta­vi­mo dar­bų me­to­di­kos, pa­tvir­tin­tos
Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos 1993 m. bir­že­lio 11 d. įsa­ky­mu Nr. 495.
4. Teis­mai, ver­tin­da­mi by­lo­je esan­čius Sei­mo kon­tro­lie­riaus
iš­va­dą, nu­ta­ri­mą ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lo­je, pa­žei­dė
CPK 65 str.
At­si­lie­pi­mas į ka­sa­ci­nį skun­dą ne­gau­tas.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų
sky­riaus tei­sė­jų iš­plės­ti­nė ko­le­gi­ja

kon­sta­tuo­ja:

Ka­sa­ci­nio pro­ce­so da­ly­kas – ap­skųs­tų teis­mo
spren­di­mo ir nu­tar­ties pa­tik­ri­ni­mas tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu (CPK
358 str. 1 d. ).
Ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai su­si­ję su įro­di­nė­ji­mo
pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čių pro­ce­so tei­sės nor­mų bei že­mės skly­pų as­me­ni­niam
ūkiui su­tei­ki­mą ir par­da­vi­mą pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn re­gu­lia­vu­sių
tei­sės nor­mų aiš­ki­ni­mu ir tai­ky­mu, to­dėl šie ar­gu­men­tai lai­ky­ti­ni
tei­sės klau­si­mais ir dėl jų ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko.
Šio­je by­lo­je teis­mas pri­ėmė nag­ri­nė­ti in­di­vi­du­a­lių
ad­mi­nist­ra­ci­nių ak­tų tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo klau­si­mą, san­do­rio
ne­ga­lio­ji­mo ir nuo­sa­vy­bės tei­sių įre­gist­ra­vi­mo klau­si­mą kaip vie­nin­gą
ieš­ko­vo ma­te­ria­lų rei­ka­la­vi­mą at­sa­ko­vams. Toks rū­ši­nio teis­min­gu­mo
klau­si­mas dėl ad­mi­nist­ra­ci­nių ak­tų tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo ben­dro­sios
kom­pe­ten­ci­jos teis­muo­se teis­mų prak­ti­ko­je spren­džia­mas ki­taip nei
iš­spręs­tas šio­je by­lo­je. N-s ka­sa­to­rius ne­ke­lia klau­si­mo dėl tin­ka­mo
CPK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių teis­min­gu­mą, tai­ky­mo, sie­kiant už­tik­rin­ti
pi­lie­čių sau­go­mus in­te­re­sus, ko­le­gi­ja pa­si­sa­ko ir dėl rū­ši­nio
teis­min­gu­mo tarp ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos ir spe­cia­li­zuo­tų teis­mų.
Ieš­ko­vas su­for­mu­la­vo at­sa­ko­vams ma­te­ria­lų rei­ka­la­vi­mą,
kad at­sa­ko­vui Jo­nui Anu­saus­kui bū­tų pa­nai­kin­tas su­tei­ki­mas ir lei­di­mas
iš­si­pirk­ti 2 ha že­mės skly­pą as­me­ni­niam že­mės ūkiui, nes bu­vo pa­žeis­ta
jo tei­sė į jau nau­do­ja­mą ir pir­miau už J. Anu­saus­ką jam su­teik­tą 34
arų pie­vą (CPK 146 str. 2 d. 7 punk­tas).
CPK 222 straips­nio 4 da­lies 2 ir 4 punk­tai nu­sta­to,
kad mo­ty­vuo­ja­mo­je teis­mo spren­di­mo da­ly­je teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti
įro­dy­mus, ku­riais grin­džia­mos teis­mo iš­va­dos, ir įsta­ty­mus, ku­riais
teis­mas va­do­va­vo­si. Šios pro­ce­si­nės nor­mos rei­ka­lau­ja, kad teis­mas
kiek­vie­ną sa­vo spren­di­mo tei­gi­nį pa­grįs­tų tiek fak­tiškai, tiek ir tei­siškai.
Apy­lin­kės teis­mas kon­sta­ta­vo, kad ieš­ko­vas ne­pa­tei­kė
įro­dy­mų, jog gin­či­ja­mu že­mės skly­pu nau­do­jo­si tei­sė­tai. Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas kon­sta­ta­vo, kad jei­gu ieš­ko­vas ir nau­do­jo­si že­mės
skly­pu, tai po Že­mės įsta­ty­mo pri­ėmi­mo, t . y. po
1994 m. lie­pos 1 d. , tu­rė­jo iš nau­jo įtei­sin­ti nau­do­ji­mo­si že­me san­ty­kius.
To­kios teis­mų iš­va­dos nė­ra pa­tvir­tin­tos kon­kre­čiais įro­dy­mais ar
grin­džia­mos kon­kre­čio­mis tei­sės nor­mo­mis. Prie­šin­gai, by­lo­je esan­tys
do­ku­men­tai ir ati­tin­ka­mų tei­sės ak­tų ana­li­zė šią teis­mo iš­va­dą pa­nei­gia.
1991 m. ba­lan­džio 26 d. Ma­ri­jam­po­lės apy­lin­kės ta­ry­bos
spren­di­mu Nr. 28 ieš­ko­vui su­teik­tas so­dy­bi­nis skly­pas 1 ha 60 arų ir
1992 m. ba­lan­džio 3 d. tos pa­čios Ta­ry­bos spren­di­mu Nr. 84 ieš­ko­vui pa­pil­do­mai
su­teik­tas 50 arų že­mės skly­pas (b. l. 134,135).
Šie Ma­ri­jam­po­lės apy­lin­kės ta­ry­bos spren­di­mai
pri­im­ti, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos
1990 m. lie­pos 26 d. nu­ta­ri­mu Nr. I–411 ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
1990 m. spa­lio 11 d. nu­ta­ri­mu Nr. 308.
Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos 1990 m. lie­pos 26 d. nu­ta­ri­mu
bu­vo sie­kia­ma su­da­ry­ti są­ly­gas kai­mo gy­ven­to­jams plė­to­ti as­me­ni­nį
ūkį ir vals­ty­bi­nės že­mės ap­skai­to­je įtei­sin­ti fak­tiš­kai tam tiks­lui
nau­do­ja­mą že­mės plo­tą. Nu­ta­ri­mu nu­ma­ty­ta kai­mo vie­to­vė­se gy­ve­nan­tiems
že­mės ūkio įmo­nių dar­buo­to­jams ir pen­si­nin­kams as­me­ni­niam ūkiui,
jiems pa­gei­dau­jant su­teik­ti iki 3 ha že­mės skly­pą vie­nai šei­mai. Nu­ta­ri­mo
2 punk­tu bu­vo pa­ves­ta Vy­riau­sy­bei nu­sta­ty­ti de­ta­les­nę že­mės as­me­ni­niam
ūkiui su­tei­ki­mo, įfor­mi­ni­mo ir ap­skai­tos tvar­ką. Vy­riau­sy­bės 1990
m. spa­lio 11 d. nu­ta­ri­mu „Dėl že­mės as­me­ni­niam ūkiui su­tei­ki­mo, įfor­mi­ni­mo
ir ap­skai­tos tvar­kos” 2 punk­tas nu­ma­tė, kad že­mė as­me­ni­niam ūkiui su­tei­kia­ma
apy­lin­kės ta­ry­bos spren­di­mu, at­si­žvel­giant į že­mės ūkio ar ki­tų įmo­nių
ir pre­ten­den­to į as­me­ni­nį ūkį in­te­re­sus. Su­teik­to gy­ven­to­jui as­me­ni­niam
ūkiui že­mės skly­pų ri­bas vie­to­je nu­sta­tė že­mės ūkio įmo­nės, į ku­rią
su pa­reiš­ki­mu kreip­da­vo­si pre­ten­den­tas, su­da­ry­ta ko­mi­si­ja. 1990
m. spa­lio 11 d. nu­ta­ri­mas
Nr. 308 ne­te­ko ga­lios 1993 m. spa­lio 29 d. Vy­riau­sy­bei pri­ėmus nu­ta­ri­mą
Nr. 816 „Dėl že­mės skly­pų as­me­ni­niam ūkiui bei tar­ny­bi­nėms da­loms su­tei­ki­mo
ir že­mės plo­to re­zer­vo nu­sta­ty­mo tvar­kos pa­tvir­ti­ni­mo”. Tvar­kos 5
punk­tas nu­sta­to, kad as­me­nų, ku­riems že­mės skly­pai as­me­ni­niam ūkiui
jau su­teik­ti pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1990 m. spa­lio
11 d. nu­ta­ri­mą Nr. 308, jei­gu šios že­mės ga­vi­mo są­ly­gos nė­ra pa­ki­tu­sios,
nau­do­ja­mas as­me­ni­niam ūkiui įsi­gy­tas že­mės plo­tas ne­ga­li bū­ti ma­ži­na­mas.
Tvar­kos 6 punk­tas nu­sta­tė, kad as­me­nims, ku­riems že­mės skly­pai as­me­ni­niam
ūkiui dar ne­su­teik­ti, ta­čiau ku­rie tu­ri tei­sę juos gau­ti, iki 1993 m.
gruo­džio 1 d. tu­ri pa­teik­ti pra­šy­mus su­teik­ti že­mės skly­pą as­me­ni­niam
ūkiui. Tvar­kos 14 punk­tas nu­sta­tė, kad že­mės skly­pų as­me­ni­niam ūkiui
ma­ta­vi­mo dar­bai or­ga­ni­zuo­ja­mi kar­tu spren­džiant klau­si­mus, su­si­ju­sius
su grą­ži­na­mų pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn že­mės skly­pų iš­dės­ty­mu, va­do­vau­jan­tis
1993 m. spa­lio 19 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Nr. 785 „Dėl že­mės re­for­mos
vyk­dy­mo kai­mo vie­to­vė­je, iki bus pa­reng­ti kom­plek­si­niai že­mės re­for­mos
že­mė­tvarkos pro­jek­tai”.
Teis­mai kon­sta­ta­vo, kad at­sa­ko­vui as­me­ni­nio
ūkio 2 ha že­mės skly­pas su­teik­tas, leis­tas iš­si­pirk­ti ir nu­pirk­tas ne­pa­žei­džiant
įsta­ty­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių že­mės įsi­gi­ji­mo pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn
tvar­kos.
Ši teis­mų iš­va­da ne­pa­rem­ta įro­dy­mų by­lo­je ana­li­ze,
kaip nu­ma­to CPK 65 str. , ir ne­nu­ro­dy­ta, ko­kio­mis kon­kre­čio­mis ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­mo­mis re­mian­tis to­kios iš­va­dos pa­da­ry­tos.
Iš by­los me­džia­gos ne­ma­ty­ti, kad by­lą nag­ri­nė­ję
teis­mai bū­tų ana­li­za­vę, ar at­sa­ko­vui J. Anu­saus­kui bu­vo at­ma­tuo­tas
ir su­teik­tas as­me­ni­niam ūkiui 2 ha dy­džio že­mės skly­pas lai­kan­tis mi­nė­tų
ak­tų rei­ka­la­vi­mų. Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­ja,
at­sa­ky­da­ma į ieš­ko­vo skun­dą, kon­sta­ta­vo, kad 34 arų pie­va yra at­sa­ko­vo
J. Anu­saus­ko pri­va­ti­zuo­to­je as­me­ni­nio nau­do­ji­mo že­mė­je, ta­čiau
ši ins­ti­tu­ci­ja ne­at­sa­kė, ko­dėl ieš­ko­vui iš su­teik­tos 1991 m. ir
1992 m. as­me­ni­nio ūkio 2 ha 10 arų že­mės li­ko tik 1 ha 27 arai (Ma­ri­jam­po­lės
ap­skri­ties vir­ši­nin­ko 1998 m. ba­lan­džio 3 d. įsa­ky­mu įtei­sin­ta kaip
as­me­ni­nio ūkio nau­do­ji­mo že­mė). Teis­mai ne­ty­rė, ko­dėl, ski­riant J.
Anu­saus­kui as­me­ni­nio ūkio že­mę, ag­ra­ri­nės re­for­mos tar­ny­bos ne­vyk­dė
1993 m. spa­lio 29 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Nr. 816 nu­sta­ty­tos že­mės
skly­pų as­me­ni­niam ūkiui su­tei­ki­mo tvar­kos 5, 6, 14, 16 punk­tų, nors
1994 m. ge­gu­žės 14 d. spren­di­mu Nr. 115 pa­lik­da­ma at­sa­ko­vui as­me­ni­niam
ūkiui 2 ha že­mės skly­pą, Ma­ri­jam­po­lės apy­lin­kės ta­ry­ba va­do­va­vo­si
mi­nė­tu nu­ta­ri­mu (b. l. 136). By­lo­je pa­teik­tas 1993 m. gruo­džio 8 d. Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no val­dy­bos po­tvar­kis Nr. 14–33, ku­riuo at­sa­ko­vui leis­ta įsi­gy­ti
77 arų dy­džio ne že­mės ūkio pa­skir­ties skly­pą pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn va­do­vau­jan­tis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1993 m. lie­pos 21 d. nu­ta­ri­mu Nr.
550. Šis nu­ta­ri­mas reg­la­men­ta­vo vals­ty­bi­nės že­mės skly­pų ne že­mės
ūkio veik­lai nu­omą ir par­da­vi­mą nuo­la­ti­niams Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
gy­ven­to­jams ir ju­ri­di­niams as­me­nims ir ne­reg­la­men­ta­vo že­mės skly­pų
as­me­ni­niam ūkiui su­tei­ki­mo. Ko­kiu in­di­vi­du­a­liu ad­mi­nist­ra­ci­niu
ak­tu at­sa­ko­vui J. Anu­saus­kui 1993 m. bu­vo su­teik­tas 3 ha že­mės skly­pas
as­me­ni­niam ūkiui, teis­mai ne­iš­aiš­ki­no. Be nu­ro­dy­to 1994 m. ge­gu­žės
14 d. spren­di­mo (b. l. 136), ku­riuo su­teik­tas 3 ha že­mės skly­pas su­ma­žin­tas
iki 2 ha, by­lo­je nė­ra duo­me­nų apie to­kio po­bū­džio že­mės su­tei­ki­mą
at­sa­ko­vui. Ieš­ko­vo gin­či­ja­mas 1995 m. ko­vo 14 d. Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no
val­dy­bos po­tvar­kis Nr. 3–7 (b. l. 47) yra ad­mi­nist­ra­ci­nis ak­tas, lei­džian­tis
at­sa­ko­vui pirk­ti as­me­ni­nio ūkio že­mės skly­pą – 1 ha 23 arus.
Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1993 m.
spa­lio 19 d. nu­ta­ri­mo Nr. 785 1. 2. 5 punk­tą apy­lin­kių ag­ra­ri­nės re­for­mos
tar­ny­bos iki 1994 m. rug­pjū­čio 1 d. tu­rė­jo pa­teik­ti duo­me­nis apie su­teik­tus
gy­ven­to­jams že­mės skly­pus as­me­ni­niam ūkiui ir vie­to­vė­je pa­žen­klin­ti
že­mės plo­tus. Už ma­ta­vi­mo dar­bus bu­vo at­sa­kin­gi apy­lin­kių ag­ra­ri­nės
re­for­mos tar­ny­bų va­do­vai ir že­mės pro­jek­tus ren­gian­tys spe­cia­lis­tai,
o že­mės skly­pų įfor­mi­ni­mą ir ap­skai­tą kon­tro­lia­vo ra­jo­no že­mės
ūkio val­dy­ba. J. Anu­saus­kui as­me­ni­nio ūkio že­mės skly­po pla­ną 1993 m.
lie­pos 23 d. pa­ren­gė V. Ulec­kas (b. l. 88), bet as­me­ni­nio ūkio že­mės pa­žen­kli­ni­mo
ak­tas (b. l. 91) at­sa­ko­vo, že­mės re­for­mos pro­jek­to va­do­vų, že­mės re­for­mos
tar­ny­bos va­do­vo pa­tvir­tin­ti tik 1996 m. ko­vo mė­ne­sį. Ar ieš­ko­vui
1991 ir 1992 metais su­teik­tas 2,1 ha že­mės skly­pas as­me­ni­nio že­mės ūkio
nau­do­ji­mui pa­ma­tuo­tas iki pra­de­dant ma­tuo­ti at­sa­ko­vui, teis­mai by­lo­je
ne­si­aiš­ki­no ir ati­tin­ka­mų tar­ny­bų veiks­mų ne­ver­ti­no. Ka­dan­gi šie
fak­to klau­si­mai yra es­mi­niai, no­rint at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar ieš­ko­vo
tei­sės į as­me­ni­nio ūkio že­mės skly­pą bu­vo pa­žeis­tos su­tei­kiant at­sa­ko­vui
že­mės skly­pą as­me­ni­niam ūkiui, by­la per­duo­ti­na nag­ri­nė­ti iš naujo.
Teis­mai, spręs­da­mi 1996 m. ba­lan­džio 12 die­nos 2 ha
že­mės skly­po pir­ki­mo–­par­da­vi­mo su­tar­ties ga­lio­ji­mo klau­si­mus, tu­rė­jo
pa­tik­rin­ti, ar šis san­do­ris ati­tin­ka 1994 m. ko­vo 16 d. Vy­riau­sy­bės
nu­ta­ri­mą Nr. 183 „Dėl as­me­ni­nio ūkio že­mės par­da­vi­mo” su 1996 m. va­sa­rio
26 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Nr. 282 pa­da­ry­tais pa­kei­ti­mais. Šio nu­ta­ri­mo
2. 1 punk­tas (1996 m. va­sa­rio 26 d. re­dak­ci­ja) nu­sta­tė, kad par­duo­da­mi
as­me­ni­niam ūkiui skir­ti nau­do­tis že­mės skly­pai su­teik­ti apy­lin­kės
ta­ry­bos spren­di­mu iki 1994 m. lie­pos 1 d. Jei­gu apy­lin­kės ta­ry­ba
spren­di­mo ne­pri­ėmė, tai pra­šy­mą iki 1994 m. lie­pos 1 d. pa­tei­ku­sių pi­lie­čių
tei­sę pirk­ti že­mės as­me­ni­niam ūkiui įgy­ven­di­na ap­skri­ties val­dy­to­jas,
ku­ris iš­ana­li­za­vęs že­mė­tvarkos tar­ny­bos pa­teik­tus duo­me­nis pri­ima
spren­di­mą, ku­riuo kon­sta­tuo­ja, kad šie pi­lie­čiai tei­sė­tai nau­do­ja­si
as­me­ni­nio ūkio že­me. Tik esant šiems in­di­vi­du­a­liems tei­sės ak­tams,
at­si­ran­da tei­sė nu­pirk­ti as­me­ni­niam ūkiui že­mės skly­pą iki 3 ha.
1994 m. ko­vo 16 d. nu­ta­ri­mo Nr. 183 ant­ras punk­tas
nu­sta­tė, kad par­duo­da­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1993 m.
spa­lio 29 d. nu­ta­ri­mu Nr. 816 nu­sta­ty­ta tvar­ka su­teik­tas, pa­tiks­lin­tas
ir šių as­me­nų nau­do­ja­mas as­me­ni­nio ūkio že­mės plo­tas.
At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad as­me­ni­niam ūkiui že­mė
leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis par­duo­ta as­me­nims, ku­rie 1990 m. lie­pos 26
d. nu­ta­ri­mo Nr. I–411 pri­ėmi­mo die­ną bu­vo įra­šy­ti į apy­lin­kės ūkio
kny­gas. Ieš­ko­vas bu­vo įra­šy­tas į kny­gas (b. l. 140), o at­sa­ko­vas J.
Anu­saus­kas ne­bu­vo (b. l. 141, 92). Teis­mai ne­ver­ti­no, kaip ati­tin­ka­mos
tar­ny­bos, ku­rių kom­pe­ten­ci­jai pri­klau­so įgy­ven­din­ti ati­tin­ka­mas
tei­sės nor­mas, tai­kė jas. Že­mės skly­pai as­me­ni­niam ūkiui tu­rė­jo bū­ti
su­teik­ti, o vė­liau par­duo­ti, at­si­žvel­giant į įsta­ty­mo lei­dė­jo tiks­lus:
pir­ma, že­mės su­tei­ki­mas as­me­ni­niam ūkiui tu­ri ska­tin­ti kai­mo gy­ven­to­jų
ūkį; an­tra, su­da­ry­ti pa­lan­kes­nes są­ly­gas ūki­nin­kau­ti; tre­čia, tu­rė­jo
at­si­žvelg­ti į fak­ti­nį nau­do­ji­mą. Ieš­ko­vas dir­bo že­mės ūky­je nuo
1971 m. , so­dy­bą pir­ko 1979 m. , o apie at­sa­ko­vo dar­bą že­mės ūky­je by­lo­je
duo­me­nų nė­ra, so­dy­bą jis nu­si­pir­ko 1987 m. , bet apy­lin­kės kny­go­se
įra­šy­tas 1991 me­tais. As­me­ni­nio ūkio že­mė tu­rė­jo bū­ti pa­skir­ta to­kiu
bū­du, kad ja bū­tų ga­li­ma leng­vai nau­do­tis ir kar­tu iš­veng­ti kon­flik­tų
tarp kai­my­ni­nių že­mės skly­pų nau­do­to­jų. 1991 m. lie­pos 25 d. Že­mės re­for­mos
įsta­ty­mo (Nr. I–1607) 15 straips­nis nu­sta­tė, kad pi­lie­čių as­me­ni­nio
ūkio že­me lai­ko­ma že­mė, ku­ri pa­gal įsta­ty­mus bu­vo su­teik­ta ir pi­lie­čių
nau­do­ja­ma as­me­ni­niam ūkiui iki šio įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos.
As­me­ni­nio ūkio že­mės re­for­mos že­mė­tvarkos pro­jek­tas tu­rė­jo bū­ti
for­muo­ja­mas pa­gal že­mė­nau­dų pro­jek­ta­vi­mui nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus
ir ap­ta­ria­mos as­me­ni­nio ūkio že­mės nau­do­to­jų bei ki­tų su­in­te­re­suo­tų
pi­lie­čių su­si­rin­ki­muo­se. Tik esant svar­bioms prie­žas­tims, bū­ti­nu­mui
už­tik­rin­ti ki­tų as­me­nų tei­sė­tus ir pa­grįs­tus in­te­re­sus, į Že­mės
įsta­ty­mo tiks­lus bū­tų ga­li­ma neat­si­žvelg­ti ir že­mės skly­pus skir­ti
to­kiu bū­du, kad bū­tų su­de­rin­ti tiek ieš­ko­vo, tiek at­sa­ko­vo in­te­re­sai.
Iš­dės­ty­ti ar­gu­men­tai pa­tvir­ti­na, kad by­lą nag­ri­nė­ję teis­mai ne
tik pa­žei­dė pro­ce­so tei­sės nor­mas, re­gu­liuo­jan­čias įro­di­nė­ji­mo
pro­ce­są, bet ir ne­tai­kė ap­tar­tų ma­te­ria­li­nės tei­sės nor­mų, nors jas
aiš­kin­ti ir tai­ky­ti pri­va­lė­jo. Ko­le­gi­ja pri­tai­ky­ti šių tei­sės nor­mų
ne­ga­li, nes ne vi­sos reikš­min­gos nor­mų tai­ky­mui ap­lin­ky­bės nu­sta­ty­tos,
to­dėl teis­mų spren­di­mas ir nu­tar­tis nai­kin­ti­ni ir by­la per­duo­ti­na
nag­ri­nė­ti iš nau­jo (CPK 3542 str. 2
d. ).
1999 m. sau­sio 14 d. pri­ėmus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų įstei­gi­mo įsta­ty­mą, skun­dams, pra­šy­mams dėl
vie­šo­jo ir vi­di­nio ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tų pri­im­tų ad­mi­nist­ra­ci­nių
ak­tų bei veiks­mų ar ne­vei­ki­mo nag­ri­nė­ti įsteig­ti spe­cia­li­zuo­ti ad­mi­nist­ra­ci­niai
teis­mai. Šių teis­mų kom­pe­ten­ci­ją ir by­lų nag­ri­nė­ji­mo tvar­ką nu­sta­tė
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mas
(1999 m. sau­sio 14 d. įsta­ty­mo Nr. VIII–1029 re­dak­ci­ja). Ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos
teis­mai ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka nag­ri­nė­ja gin­čus, ky­lan­čius iš ci­vi­li­nių,
dar­bo, ban­kro­to tei­si­nių san­ty­kių (CPK 1 str. 2 da­lies 1999 m. sau­sio
14 d. įsta­ty­mo Nr. VIII–1033 re­dak­ci­ja).
Pra­dė­jus veik­ti spe­cia­li­zuo­tiems ad­mi­nist­ra­ci­niams
teis­mams, teis­mų prak­ti­ko­je iš­ki­lo ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos ir ad­mi­nist­ra­ci­nių
teis­mų ju­ris­dik­ci­jos at­ri­bo­ji­mo pro­ble­ma (rū­ši­nio teis­min­gu­mo
pro­ble­ma).
Ieš­ko­vas krei­pė­si į ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos
teis­mą, 1999 m. spa­lio 29 d. pa­pil­do­mu ieš­ki­ni­niu pa­reiš­ki­mu pra­šy­da­mas
iš­spręs­ti Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no val­dy­bos 1993 m. gruo­džio 8 d. po­tvar­kio
Nr. 14–33 ir 1995 m. ko­vo 14 d. po­tvar­kio Nr. 3–7 da­lies dėl lei­di­mo įsi­gy­ti
pri­va­čion nuo­sa­vy­bėn 1 ha 23 arų že­mės skly­pą J. Anu­saus­kui tei­sė­tu­mo
ir pa­grįs­tu­mo klau­si­mą bei Že­mės ir ki­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ka­dast­ro
ir re­gist­ro vals­ty­bės įmo­nės veiks­mo – nuo­sa­vy­bės tei­sės į gin­čo
skly­pą J. Anu­saus­kui įre­gist­ra­vi­mo pa­nai­ki­ni­mo. Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no
val­dy­ba yra sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tas, o skun­džia­mi
jos po­tvar­kiai pri­pa­žin­ti­ni in­di­vi­du­a­liais tei­sės ak­tais.
Teis­mų prak­ti­ko­je skir­tin­gai spren­džia­mas rū­ši­nio
teis­min­gu­mo klau­si­mas, to­dėl in­di­vi­du­a­laus tei­sės ak­to tei­sė­tu­mo
ir pa­grįs­tu­mo klau­si­mą ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mai daž­nai at­si­sa­ko
nag­ri­nė­ti nu­ro­dy­da­mi, kad tai – ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų nag­ri­nė­ji­mo
da­ly­kas.
Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas pri­ėmė
ieš­ko­vo pa­pil­do­mą ieš­ki­ni­nį pa­reiš­ki­mą ir nag­ri­nė­jo kar­tu su ki­tais
ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mais.
Ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos ir ad­mi­nist­ra­ci­nių
teis­mų kom­pe­ten­ci­jos at­ri­bo­ji­mas yra su­si­jęs su vie­šu in­te­re­su,
nes nuo šio klau­si­mo spren­di­mo pri­klau­so, ar bus už­tik­rin­ta žmo­gaus
tei­sė į ope­ra­ty­vų teis­mo pro­ce­są, ku­rią ga­ran­tuo­ja Eu­ro­pos žmo­gaus
tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 1 da­lis.
To­dėl nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios rū­ši­nį teis­min­gu­mą, pri­va­lo bū­ti
aiš­ki­na­mos ir tai­ko­mos at­si­žvel­giant į pi­lie­čių in­te­re­sus. Pa­gal
Kon­sti­tu­ci­jos 5 straips­nį val­džios įstai­gos, tai­gi ir teis­mų sis­te­ma,
pri­va­lo tar­nau­ti žmo­nėms. To­dėl ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos ir ad­mi­nist­ra­ci­nių
teis­mų kom­pe­ten­ci­jos at­ri­bo­ji­mo klau­si­mas tu­ri bū­ti spren­džia­mas
to­kiu bū­du, ku­ris yra la­biau­siai pri­im­ti­nas žmo­nėms ir už­tik­rin­tų
Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
6 straips­nio 1 da­ly­je ga­ran­tuo­tą žmo­gaus tei­sę į ope­ra­ty­vų teis­mo
pro­ce­są.
Pa­gal 1999 m. sau­sio 14 d. Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų
tei­se­nos įsta­ty­mo 4 straips­nį ad­mi­nist­ra­ci­niams teis­mams teis­min­gos
by­los dėl vals­ty­bi­nio ir sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­vi­mo, t y. vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo, sub­jek­tų pri­im­tų ak­tų ir veiks­mų tei­sė­tu­mo. Pa­gal
šio įsta­ty­mo 2 straips­nį vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo sub­jek­tu lai­ko­ma
ins­ti­tu­ci­jos ir pa­rei­gū­nai, įgy­ven­di­nan­tys vyk­do­mą­ją val­džią ar
at­ski­ras vyk­do­mo­sios val­džios funk­ci­jas. Tai­gi ad­mi­nist­ra­ci­nių
teis­mų kom­pe­ten­ci­ja api­brėž­ta ne vien per tei­si­nio san­ty­kio, iš ku­rio
ki­lo gin­čas, sub­jek­tą, bet ir per tei­si­nio san­ty­kio po­bū­dį.
Pa­žy­mė­ti­na, kad vals­ty­bė ir sa­vi­val­dy­bės, kaip
vie­šie­ji as­me­nys, vyk­do dve­jo­pas funk­ci­jas. Pir­ma, vals­ty­bė ir sa­vi­val­dy­bės
vyk­do val­džios, t. y. vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo, funk­ci­jas. Šių funk­ci­jų
re­a­li­za­vi­mo tvar­ką reg­la­men­tuo­ja vie­šo­ji tei­sė, to­dėl šiems san­ty­kiams
bū­din­gas val­džios – pa­val­du­mo ele­men­tas. To­dėl ir gin­čų, ki­lu­sių iš
vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo veik­los, nag­ri­nė­ji­mas pri­skir­tas ad­mi­nist­ra­ci­nių
teis­mų kom­pe­ten­ci­jai.
Ta­čiau tiek vals­ty­bė, tiek ir sa­vi­val­dy­bės, be val­džios
funk­ci­jų, taip pat vyk­do ir ūki­nę ko­mer­ci­nę veik­lą, t. y. at­lie­ka ci­vi­li­nio
tei­si­nio po­bū­džio veiks­mus – da­ly­vau­ja ci­vi­li­niuo­se tei­si­niuo­se
san­ty­kiuo­se kaip ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­tai. Vals­ty­bės
ir sa­vi­val­dy­bių veik­los skirs­ty­mą į vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą ir ūki­nę–­ko­mer­ci­nę
veik­lą pri­pa­žįs­ta ne tik na­cio­na­li­nė tei­sė (pvz. , Lie­tu­vos CK 1, 33,
34, 95, 97, 98, 99, 101, 614 straips­niai, Že­mės įsta­ty­mo 22–24 straips­niai),
bet ir šiuo­lai­ki­nė tarp­tau­ti­nė tei­sė (pvz. , Eu­ro­pos Ta­ry­bos 1972 m.
ge­gu­žės 16 d. Kon­ven­ci­ja dėl vals­ty­bės imu­ni­te­to).
I- vals­ty­bė, ir sa­vi­val­dy­bės yra tam tik­ro tur­to
sa­vi­nin­kai (Kon­sti­tu­ci­jos 47 str. ), jos su­da­ro įvai­rius san­do­rius
(CK 96 str. , 99 str. , Že­mės įsta­ty­mo 3 str. ). Ci­vi­li­niuo­se tei­si­niuo­se
san­ty­kiuo­se vals­ty­bė ir sa­vi­val­dy­bė da­ly­vau­ja ly­giais pa­grin­dais
kar­tu su ki­tais ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­tais, t. y. šiems
san­ty­kiams nė­ra bū­din­gas val­džios–­pa­val­du­mo ar­ba sub­or­di­na­ci­jos
ele­men­tas, nes šiuos san­ty­kius re­gu­liuo­ja pri­va­ti­nė tei­sė. To­kia
ins­ti­tu­ci­jų veik­la ne­ga­li bū­ti pri­pa­žin­ta vie­šuo­ju ad­mi­nist­ra­vi­mu.
Vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės veiks­mai, pa­vyz­džiui: tur­to par­da­vi­mas,
iš­nuo­mo­ji­mas ir pan. , ver­tin­ti­ni kaip ci­vi­li­nio tei­si­nio po­bū­džio
ju­ri­di­niai fak­tai, su­ku­rian­tys, pa­kei­čian­tys ar nu­trau­kian­tys ati­tin­ka­mus
ci­vi­li­nius tei­si­nius san­ty­kius. Aki­vaiz­du, kad, pa­vyz­džiui, vals­ty­bės
ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­ja, pri­im­da­ma spren­di­mą dėl že­mės iš­nuo­mo­ji­mo,
sky­ri­mo ar par­da­vi­mo, vei­kia sa­vi­nin­ko – vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės
– var­du ir jo įga­lio­ta, t. y. įgy­ven­di­na sa­vi­nin­ko, kaip ci­vi­li­nių
tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­to, o ne val­džios ins­ti­tu­ci­jos, funk­ci­jas.
Ci­vi­li­niam tei­si­niam san­ty­kiui at­si­ras­ti, pa­si­keis­ti ar pa­si­baig­ti
ne­re­tai rei­ka­lin­gas ne vie­nas ju­ri­di­nis fak­tas, o ke­li ju­ri­di­niai
fak­tai, t. y. fak­ti­nė su­dė­tis. Pa­vyz­džiui, iki že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties su­da­ry­mo vals­ty­bė, kaip sa­vi­nin­kas, tu­ri pri­im­ti ati­tin­ka­mą
spren­di­mą, kam tą že­mės skly­pą par­duo­ti. Ta­čiau ne­pri­klau­so­mai nuo
to, kad vie­nas iš ke­le­to fak­ti­nės su­dė­ties, ku­rios pa­grin­du at­si­ran­da,
pa­si­kei­čia ar pa­si­bai­gia ci­vi­li­nis tei­si­nis san­ty­kis, ele­men­tų
yra vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jos ak­tas, ši fak­ti­nė su­dė­tis
ne­pra­ran­da sa­vo ci­vi­li­nio tei­si­nio po­bū­džio. To­dėl vals­ty­bės ar
sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jos ak­to, pri­im­to vyk­dant ūki­nes–­ko­mer­ci­nes
funk­ci­jas, o ne vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jas, ne­ga­li­ma ver­tin­ti
at­sie­tai nuo vi­sos fak­ti­nės su­dė­ties, su­kū­ru­sios, pa­kei­tu­sios ar
nu­trau­ku­sios ci­vi­li­nį tei­si­nį san­ty­kį. Va­di­na­si, jei­gu gin­čas ky­la
iš ci­vi­li­nio tei­si­nio san­ty­kio, tai ne­pri­klau­so­mai nuo to, kad vie­na
iš šio gin­čo ša­lių yra vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­ja, šis
gin­čas tu­ri bū­ti lai­ko­mas ci­vi­li­niu, o ne ad­mi­nist­ra­ci­niu, ir yra
teis­min­gas ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mams. Be to, jei­gu iš fak­ti­nės
su­dė­ties, ku­rios pa­grin­du at­si­ra­do, pa­si­kei­tė ar pa­si­bai­gė ci­vi­li­nis
tei­si­nis san­ty­kis, bū­tų dirb­ti­nai eli­mi­nuo­ja­mas vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės
ins­ti­tu­ci­jos ak­tas ir jis bū­tų nag­ri­nė­ja­mas ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se
teis­muo­se, žy­miai pail­gė­tų ne tik by­lų nag­ri­nė­ji­mo ter­mi­nai, bet ir
kil­tų teis­mo spren­di­mo pre­ju­di­ci­nės ga­lios pro­ble­ma. Pa­gal sa­vo
pri­gim­tį ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių pri­sky­ri­mas sub­or­di­na­ci­niams
san­ty­kiams ne­ati­tin­ka šiuo­lai­ki­nės tei­sės dok­tri­nos po­žiū­rio, pa­gal
ku­rį vals­ty­bės ir jos ins­ti­tu­ci­jos taip pat yra ir ci­vi­li­nių tei­si­nių
san­ty­kių sub­jek­tai ir šiuo­se san­ty­kiuo­se da­ly­vau­ja ly­gio­mis tei­sė­mis
su ki­tais as­me­ni­mis. Re­mian­tis to­kiu prin­ci­pu tek­tų pri­pa­žin­ti,
kad ad­mi­nist­ra­ci­niams teis­mams teis­min­gi vi­si gin­čai, ku­rių vie­na
iš ša­lių yra vals­ty­bė, sa­vi­val­dy­bė ar jų ins­ti­tu­ci­ja. To­kiu at­ve­ju
ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se teis­muo­se tek­tų spręs­ti net gin­čus, ky­lan­čius
iš pa­sko­los su­tar­ties, pa­gal ku­rią sko­li­nin­ku yra vals­ty­bė ar sa­vi­val­dy­bė,
tai aki­vaiz­džiai prieš­ta­rau­tų Ad­mi­nist­ra­ci­nių by­lų tei­se­nos įsta­ty­mo
2 ir 4 straips­niams ir bū­tų dirb­ti­nai ir ne­pa­grįs­tai su­siau­rin­ta ci­vi­li­nės
tei­sės reg­la­men­ta­vi­mo sfe­ra.
To­dėl dėl nu­ro­dy­tų ar­gu­men­tų ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos
teis­mų kom­pe­ten­ci­ja, kaip pla­tes­nė pa­gal sa­vo po­bū­dį, tu­ri ap­im­ti
tuos at­ve­jus, kai gin­čas nė­ra gry­nai ad­mi­nist­ra­ci­nio po­bū­džio. Pa­gal
šį prin­ci­pą, jei­gu vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ak­tas tė­ra tik vie­nas
iš ke­lių ju­ri­di­nių fak­tų, ku­rių pa­grin­du at­si­ran­da, pa­si­kei­čia ar
pa­si­bai­gia ci­vi­li­nis tei­si­nis san­ty­kis, tai gin­čas dėl to­kio ak­to
tu­ri bū­ti spren­džia­mas kar­tu su ci­vi­li­niu gin­ču, t. y. ne ad­mi­nist­ra­ci­nia­me,
o ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­me. Šis prin­ci­pas leis­tų vi­są gin­čą
iš­spręs­ti ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­me, dirb­ti­nai ne­skai­dant
gin­čo į at­ski­rus ele­men­tus ir ne­nag­ri­nė­jant šių at­ski­rų ele­men­tų
skir­tin­gų sis­te­mų teis­muo­se. Toks prin­ci­pas leis­tų ne tik tau­py­ti
žmo­nių lai­ką ir lė­šas, bet bū­tų nau­din­gas ir vals­ty­bei, nes leis­tų tau­py­ti
biu­dže­to lė­šas, ski­ria­mas teis­mų sis­te­mai iš­lai­ky­ti, – vie­toj ke­lių
by­lų bū­tų tik vie­na. Šio prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mas taip pat su­ma­žin­tų
gin­čų dėl teis­min­gu­mo skai­čių, leis­tų už­tik­rin­ti vie­no­dos teis­mų
prak­ti­kos for­ma­vi­mą ir pa­ša­lin­tų skir­tin­gų, vie­nas ki­tam prieš­ta­rau­jan­čių
teis­mo spren­di­mų ga­li­my­bę. To­kiu bū­du ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų kom­pe­ten­ci­jai
rei­kė­tų pri­skir­ti tik gry­nai ad­mi­nist­ra­ci­nio po­bū­džio gin­čų vie­šo­jo
ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­ty­je spren­di­mą, t. y. gin­čų, ku­rių iš­spren­di­mas
nė­ra sie­ja­mas su to­les­niu ko­kio nors ci­vi­li­nio tei­si­nio gin­čo iš­spren­di­mu.
O gin­čai, ky­lan­tys dėl vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­jos ak­tų,
joms vei­kiant kaip ci­vi­li­nių tei­si­nių san­ty­kių sub­jek­tams ir ku­rių
pa­grin­du at­si­ran­da, pa­si­kei­čia ar pa­si­bai­gia tei­si­niai san­ty­kiai,
yra teis­min­gi ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mams.
Ko­le­gi­ja kon­sta­tuo­ja, kad teis­mas, pri­im­da­mas
pa­pil­do­mą ieš­ki­ni­nį rei­ka­la­vi­mą ir spręs­da­mas kar­tu su že­mės pir­ki­mo–­par­da­vi­mo
su­tar­ties ne­ga­lio­ji­mo klau­si­mu ir šiam san­do­riui su­da­ry­ti pri­va­lo­mo
tei­sės ak­to pa­grįs­tu­mą ir tei­sė­tu­mą, tin­ka­mai iš­spren­dė rū­ši­nio
teis­min­gu­mo klau­si­mą.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si CPK 368 str. 1
d. 5 p. ir 370 straips­niu,

nutarė:

Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2000 m. ko­vo
mėn. 30 d. spren­di­mą ir Kau­no apy­gar­dos teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000  m. ge­gu­žės
30 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti.
By­lą per­duo­ti nag­ri­nė­ti iš nau­jo Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui.
Nu­tar­tis ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma, įsi­tei­sė­ja
nuo pri­ėmi­mo die­nos.

Tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas                                         Č. J-a-

Tei­sė­jai                                                                         J.
S-ė
                                                                                                R.
Č-a
                                                                                                E.
L-a-
                                                                                                A.
D-a-
                                                                                                V.
M-a-
                                                                                                B.
P-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt