Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13585: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 17. Esminiai
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai,
padaryti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
(BPK 4181 str. 3 p. , neišnagrinėtas byloje paduotas apeliacinis
skundas)

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas
padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes neišnagrinėjo
nuteistosios apeliacinio skundo teisėtumo aspektu – nepatikrino ir apelia­cinėje
nutartyje nenurodė savo išvadų dėl apeliantės pateiktų baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

P-šėjas J. T-ius                           Kasacinė byla Nr. 2K–69, 2000 m.

NUTARTIS

2000 m. sausio 25 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės O. A. B-i-ės, teisėjų
E. B-o ir J. T-iaus,
sekretoriaujant R. B-ei,
dalyvaujant prokurorui G. G-ui, gynėjams
B. V-ei, R. G-dziušui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
nuteistosios V-os Geru­laitienės ir nuteistojo E-doro P-io
kasacinius skundus dėl Kauno apygar­­dos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 26 d. nuo­sprendžio bei Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų ko­legijos 1999 m. rugsėjo
2 d. nutarties byloje, kurioje nuteisti:
V-a G-i-ė – pagal BK 18 str. 4, 5, 6
dalis ir 105 str. 8 p. laisvės atėmimu keturiolikai metų, konfiskuojant turto
4000 Lt vertės turto, laisvės atėmi­­mo bausmę atliekant bendrojo režimo
pataisos darbų kolonijoje;
E-doras P-is – pagal BK 105 str. 8 p.
laisvės atėmimu penkeriems me­tams, laisvės atėmimo bausmę atliekant bendrojo
režimo pataisos darbų kolonijoje.
Iš V. G-i-ės, E. P-io, D. Ž-aičio ir
D. Ožalo solidariai priteista 4601,78 Lt S. G-i-ei.
Pagal tą patį nuosprendį dar nuteisti D. Ž-aitis
ir D. Ožalas, tačiau dėl jų nutei­si­mo kasacinių skundų negauta.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija nuteis­tųjų apeliacinius skundus atmetė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjų,
prašiusių skundus patenkinti, paaiš­kinimus,

nustatė:

V. G-i-ė ir E. P-is nuteisti už tai,
kad V. G-i-ė nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, susitikdama su
D. Ožalu įvairiose vietose ir aptardama nusikalstamos veikos planą, organizavo savo
vyro A. G-io nužudymą. Prižadė­jusi D. Ožalui už vyro nužudymą 4500 JAV
dolerių, sukurstė jį nužudyti A. G-į. D. Ožalui sutikus tai padaryti ir tam
tikslui pasitelkus D. Ž-aitį bei E. P-į, 1998 m. rugpjūčio 15 d. apie 16
val. V. G-i-ė savo namuose, Kranto g. 6, Jurbarkų kaime, Jurbarko rajone,
davė D. Ožalui, D. Ž-aičiui ir E. P-iui nužudymo įrankį – virvę ir nurodė,
kaip įvykdyti nusikaltimą. Vėliau, 1998 m. rugpjūčio 15 d. apie 21 val. ,
E. P-is, D. Ožalas ir D. Ž-aitis, norėdami gauti V. G-i-ės pažadėtą
atlygį, dėl savanaudiškų paskatų, bendrais veiksmais sudavė A. G-iui
kumščiais ir bute­­liu į įvairias kūno vietas, po to du kartus smaugė jį
V. G-i-ės parūpinta vir­­­ve ir taip tyčia nužudė A. G-į.
Nuteistoji V. G-i-ė kasaciniu skundu prašo
panaikinti Kauno apygar­­dos teismo nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo
nutartį bei bylą perduoti tirti iš nau­jo. Ji nurodo, kad iš jos parodymų
galima būtų manyti, jog D. Ožalas buvo raginamas padaryti nusikaltimą, numatytą
BK 112 str. 1 d. Jeigu jis ir jo bendrininkai viršijo susitarimo ribas, ji už
tuos veiksmus negali būti atsakinga. N-s teismas pripažįsta, kad D. Ožalo
parodymai yra pagrindinis įrodymų šaltinis, bet jo parodymai nenuosek­lūs ir
prieštaringi. V-ose apklausose jis teigia, kad ji siūlė pinigus už
A. G-io nužudymą, o kitose, kad pinigų nesiūlė ir neliepė nužudyti.
D. Ž-aičio parodymai taip pat nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas laikė, kad
D. Ž-aičio parodymai, būdami išvestiniai iš D. Ožalo teiginių, sutampa su
pastarojo parodymais. Šios teismo išvados neatitinka tikrovės. Jų parodymai
nesutampa dėl užmokesčio dydžio už nusikaltimo padarymą, dėl virvės atsiradimo
E. P-is taip pat keitė parodymus, ir negalima atmesti prielaidos, jog jis
parodymus davė ne laisva įtariamojo valia. Tokį įspūdį sustiprina faktas, kad
netrukus E. P-is buvo paleistas. Jos kaltės padarius šį nu­­si­­­­­­­­­­­­­­kal­­­­­­­­­­­­­timą
neįrodo ir liudytojos J. G-ytės parodymai. Nepaisant dukros J. Geru­laitytės
atsisakymo duoti parodymus, ji vis tik buvo apklausta ir taip buvo padarytas
baudžiamojo įstatymo pažeidimas. Buvo padaryti ir kiti esminiai BPK pažeidimai.
Nebuvo atliktos akistatos tarp jos ir E. P-io bei D. Ž-aičio, jai nebuvo
pranešta apie nutarimą skirti ekspertizę ir taip buvo suvaržyta jos teisė į
gynybą. Teismas laikė įrodyta tai, jog nepasitvirtino jos alibi. B-
parengtinio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tardymo
eksperimentas, o tai būtų padėję nustatyti ją teisinančias aplinkybes. Byloje
nėra įrodymų, liudijančių, kad teisiamieji gavo pinigus už nužudymą. Byloje
nesurastas ir nusikaltimo padarymo įrankis. Nei tardymo metu, nei teisme nebuvo
aiškinamasi, ar ji turėjo tikslą ir motyvus padaryti nusikaltimą. Teisme
teisiamajame posėdyje tas pats advokatas gynė ir D. Ožalą, ir D. Ž-aitį, nors jų
gynybos interesuose buvo prieštaravimų. Tai irgi BPK pažeidimas. Apkaltinamasis
nuosprendis grindžiamas D. Ožalo ir D. Ž-aičio vadinamaisiais atvirais
prisipažini­­mais, kurių nėra BPK 74 str. nurodytų įrodymų šaltinių sąraše.
Išdėstytos aplinkybės rodo, kad teismai neturėjo jokio pagrindo laikyti, jog
jos veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 18 str. 4, 5, 6 dalyse ir 105
str. 8 punkte.
Nuteistasis E. P-is kasaciniu skundu prašo
panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį bei apeliacinę nutartį, jo veiką
iš BK 105 str. 8 p. perkvalifikuoti į BK 107 ir 109 str. ir paskirti bausmę,
nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Kasatorius
pripažįsta, kad jis kitų asmenų buvo netiesiogiai įtrauk­tas į nusikaltimą ir
yra kaltas, jog prisidėjo ir nesutrukdė įvykdyti nusikaltimo, nes yra
nepilnametis ir dėl turėtos traumos yra fiziškai silpnesnis už kitus. Jis
teigia, kad V. G-i-ė organizavo tik vyro „pamokymą”, bet ne nužudymą už
pinigus. V. Geru­laitienės aprašytas turtas sudarė tik 4 tūkst. litų, iš kur ji
galėjo turėti 500 ar 4500 dolerių sumą dirbdama valytoja. A. G-io
„auklėjimas”, pasibaigęs jo mirtimi, įvyko kilus ginčui ir muštynėms su
D. Ožalu. Iš visų nuteistųjų parodymų ir kitų by­­los aplinkybių matyti, kad iš
pradžių jis (kasatorius) A. G-į smaugė kartu su D. Ožalu, bet dar jam esant
gyvam iš jo virvę perėmė D. Ž-aitis. Vadinasi, jis savano­riš­­kai atsisakė
užbaigti nusikaltimą. A. G-is mirė ne dėl jo veiksmų. Jis buvo nu­­žu­­­dytas
dėl neatsargumo (BK 109 str. ) arba didžiai susijaudinus (BK 107 str. ).
Kasatorius teigia, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo visas svarbias bylos
aplin­kybes, parodymų keitimą nepagrįstai motyvavo kaip gynimosi priemonę,
nenustatė konkrečių asmenų, dėl kurių veiksmų nukentėjusysis mirė.
Nuteistojo E. P-io kasacinis skundas
atmestinas, nuteistosios V. Geru­laitienės – tenkintinas iš dalies.
E. P-io kaltė padarius nusikaltimą, numatytą
BK 105 str. 8 p. , įrodyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta
išsami įrodymų analizė ir teismo išvados yra pagrįstos įrodymais, kurie buvo
išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė
nuteistojo E. P-io ape­lia­­cinį skundą ir nurodė, kad A. G-is buvo
nužudytas E. P-io ir D. Ožalo bendrais veiksmais. Tai atitinka faktines
bylos aplinkybes.
Iš teisės medicinos ekspertizės akto matyti, kad
A. G-atis mirė nuo uždu­simo, suspaudus kaklą kilpa. Be to, jo kūne nustatyti
daugybiniai sužalojimai, ne mažiau kaip 28.
N-s E. P-is tardymo metu ir teisme keitė
savo parodymus, tačiau ir iš jų matyti, kad A. G-į iš pradžių visi trys
įvairiais būdais mušė, po to jų bendrais veiksmais jis buvo pasmaugtas, o
lavonas išvežtas į mišką ir paslėptas. Jie visi buvo tyčinio nužudymo
vykdytojai ir nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų mirtinus
sužalojimus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
nužudymo motyvą – sava­naudiškos paskatos. Apeliacinės instancijos teismas savo
nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl E. P-io apeliacinio skundo, iš
kurių matyti, kad savanaudiškos paska­tos įrodytos. Šios apeliacinės
instancijos teismo išvados kasacinio skundo argumentai nenuginčijo.
Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 105
str. 8 p. , kai tyčia nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors materialinę
naudą.
Byloje nustatyta, kad E. P-is su kitais
bendrininkais A. G-į nužudė už atlygį, kurį jiems pažadėjo V. G-i-ė.
To atlygio dydis ir tai, ar jis buvo realiai gautas, veikos kvalifikacijai
pagal BK 105 str. 8 p. įtakos neturi, todėl nėra pagrindo papildomai tirti, ar
V. G-i-ė turėjo realių galimybių įvykdyti savo pažadus. Taip pat nėra
įstatyminio pagrindo E. P-io veiką kvalifikuoti pagal BK 107 str. ar 109
str. , nes tai prieštarautų faktinėms bylos aplinkybėms.
Nuteistosios V. G-i-ės kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies, naikin­tina Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria atmestas jos
apeliacinis skundas, ir ta bylos dalis grąžinti­na iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka padaryta esminių
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 4181 str. 3 p. ).
Pagal BPK 388 str. 3 d. aprašomojoje apeliacinės
instancijos teismo nutarties dalyje nurodoma ne tik apeliacinio skundo esmė,
bet ir šio teismo motyvuotos išva­dos dėl apeliacinio skundo.
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutarties, nuteistoji
V. G-i-ė savo skunde nurodė, kad parengtinio tyrimo metu jai buvo daromas
psichologinis spaudimas. Baigus parengtinį tyrimą jai nebuvo leista iki galo
susipažinti su bylos medžiaga ir jai pareikš­tas kaltinimas skiriasi savo
faktinėmis aplinkybėmis nuo pradinio.
Tokie pažeidimai, jeigu jie buvo padaryti, galėjo
atimti ar suvaržyti nuteistosios teises ir paveikti teisėto bei pagrįsto
nuosprendžio priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo patikrinti ne
tik nuosprendžio pagrįstumą, bet ir teisėtumą. Priklau­somai nuo jų įvertinimo
teismas galėjo šiuos pažeidimus pripažinti esminiais, ir tokiais atvejais pagal
BPK 381 str. 1 d. nuostatą nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota
iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 25 d. nutarties matyti, kad šis
teismas nesilaikė BPK 388 str. 3 d. numatytų reikalavimų. N-s nutarties
aprašomojoje dalyje teismas nurodė V. Geru­laitienės apeliacinio skundo esmę,
tačiau visiškai nepasisakė dėl skundo argumentų apie skunde minimus baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimus. Jos apeliacinis skundas atmestas.
Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad
apeliacinės instancijos teismas nuteistosios V. G-i-ės apeliacinio skundo
neišnagrinėjo ir todėl yra pagrindas, numatytas BPK 4181 str. 3 p. , naikinti šio
teismo nutarties jos skundo dalį.
Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus
skundo argumentus apie baudžia­mojo proceso įstatymo pažeidimus, juos
įvertinus, būtina patikrinti nuosprendžio pagrįstumą neperžengiant šio skundo
ribų.
Pagal BPK 346 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo
nuosprendžio aprašomojoje daly­­je išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos
įrodyta, aplinkybės, nurodant jos pada­rymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį,
nusikaltimo motyvus ir pasekmes.
Tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų
kvalifikuojamas pagal BK 105 str. 8 p. , jeigu tyčia nužudoma siekiant turėti iš
to kokią nors materialinę naudą sau
ar kitiems asmenims.
Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžio neaišku, kuo pasireiškė V. G-i-ės
paskatų savanaudiškumas. Šį pirmosios instancijos nuosprendžio trūkumo
nepapildo ir Lietuvos apeliacinio teis­­mo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartis.
Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka,
būtina patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ne tik V. G-i-ės nusikalstamos
veikos buvimo ar nebuvimo aspektu, bet ir nustatyti šios veikos motyvą (–us) ir
po to spręsti klausimus, susijusius su veikos kvalifikavimu, jeigu bus
nustatyta, kad V. G-i-ės veiksmai nusikalstami.
Dėl kitų V. G-i-ės kasacinio skundo
argumentų, kol neišnagrinėtas
jos apeliacinis skundas, kolegija nepasisako, nes jie faktiškai pakartoja
apeliacinio skundo argumentus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 429 str. 1, 5
p. , 430 str. ir 4301 str. ,

nutarė:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kole­gijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutarties
dalį V-os G-i-ės atžvilgiu ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti
apeliacine tvarka.
Nuteistojo E-doro P-io kasacinį skundą
atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                                                          O. A.
B-i-ė

Teisėjai                                                                                                             E.
B-a-

                                                                                                                                    J.
T-ius

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.72766 sekundės -