|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 19. Vagystė (BK 146 str. – įstatymo, galiojusio iki 1995 m. sausio 1 d. , redakcija) Atmestas nukentėjusiojo, prašiusio panaikinti išteisinamąjį apylinkės teismo nuosprendį, kasacinis skundas, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad turtas, kurį išteisintoji išvežė iš nukentėjusiojo buto, jai yra svetimas. Kasacinės instancijos teismas dar konstatavo, jog tarp šalių iš esmės yra civilinis turtinis ginčas, kurį išsprendus civilinio proceso tvarka ir esant pagrindui, galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus. P-šėjas V. P-a- Kasacinė byla Nr. 2K–76, 2000 m. NUTARTIS 2000 m. sausio 25 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V. A-uko, teisėjų A. R-ės ir V. P-o, sekretoriaujant D. Š-i-ei, dalyvaujant prokurorei R. V-ei, gynėjui R. B-ui, išteisintajai B. L-ei, nukentėjusiajam J. P-iui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nukentėjusiojo J. P-io kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo B-ė L-ė išteisinta pagal BK 146 str. 3 d. (įstatymo, galiojusio iki 1995 01 01, redakcija), nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo J. P-io bei Mažeikių rajono apylinkės prokuroro apeliaciniai skundai atmesti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, nustatė: B. L-ė buvo kaltinama tuo, kad 1994 m. spalio 22 d. , apie 10 val. , veikdama grupėje iš anksto susitarusių asmenų, kurių asmenybės tardymo metu nenustatytos, išlaužusi duris įsibrovė į nukentėjusiojo J. P-io butą, esantį Paven-čių g. 35–44, Mažeikių mieste, iš kur slapta pagrobė J. P-io turto už 17 382 Lt. Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. P-is prašo panaikinti išteisinamąjį Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius teigia, jog teismo išvada nepagrįsta, nes byloje esantys įrodymai buvo vertinami vienašališkai, neobjektyviai, tik kaltinamosios B. L-ės naudai. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įsilaužimo žymės, tai patvirtino liudytojai N. B-ė ir R. B-a-. Pareiškime jis nurodė, kad po įsibrovimo buvo pagrobti atsarginiai buto raktai, kurie B. L-ės parengtinio tardymo metu buvo pateikti kaip turėti anksčiau. Teismuose ši aplinkybė liko nenagrinėta, o priimti už tiesą kaltinamosios B. L-ės parodymai, jog ji su šiais raktais pateko į butą. P-enkant į butą nebuvo kreiptasi į namo bendrijos pirmininką, laiptinės komendantą ar kaimynus, kad šie dalyvautų turto paėmime, jei šis paėmimas, kaip teigia B. Lauciuvienė, buvo daromas teisėtai, todėl lieka neaišku, kodėl B. L-ė laužė jo buto duris, nors pati teigia turėjusi buto raktus. Parengtinio tardymo metu liudytojai N. B-ė ir R. B-a- nurodė, kokie daiktai buvo pavogti iš jo buto, tačiau teismas to nenagrinėjo ir nuosprendyje pasitenkino tik kaltinamosios B. L-ės parodymais. Be to, teisminio nagrinėjimo metu tie patys liudytojai parodė, kad matė nešant paveikslą, tačiau teismas nesusidomėjo šiuo faktu, o patikėjo suinteresuotų liudytojų, atsiradusių byloje tik paskutinio nagrinėjimo metu, teiginiais apie „dovanojimą”. Baudžiamojoje byloje esą įrodymai, kad B. L-ė bute adresu Pavenčių g. 35–44, Mažeikių m. , nuolat negyveno ir savo daiktų nebuvo atsivežusi. L-ytojai parodė, kad šiame bute gyveno jis, J. P-is, tačiau pirmos ir apeliacinės instancijų teismai laiko pagrįstais nenuoseklius B. L-ės parodymus, kad ji „paėmusi savo daiktus”. Be to, motyvai, išdėstyti remiantis ištuokos pareiškimu, datuotu 1994 0127, jog jis iki tos datos jau metus negyveno kartu su L. P-e, nepagrįsti kita bau-džiamosios bylos medžiaga. B-o nuomos sutartis buvo sudaryta 1993 10 12, ir liudytojai nurodė, jog tų metų pabaigoje jis į šį butą kraustėsi kartu su L. P-e, atsiveždamas ir turtą iš ankstesnio buto. Nuo to laiko jie gyveno kartu. Šis faktas neigiamas tik kaltinamosios B. L-ės, kuri visokiais būdais stengiasi išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Nuosprendyje nepagrįstas motyvas, kad jam nebuvo padaryta esminės žalos, tačiau byloje įrodyta, kad iš jo buto buvo išvežta daugiau daiktų, nei pripažino kaltinamoji B. L-ė, teigdama išsivežusi tik savo daiktus. Teismas kažkodėl jam padarytą žalą vertino pagal kaltinamosios parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu B. L-ė teigė, jog jis jokių namų apyvokos daiktų, televizijos ir radijo aparatūros neturėjęs, tačiau pati civilinėje byloje esančiame pareiškime nurodė, kad jis turėjęs tokių daiktų už 20 350 Lt. Kasatorius parengtinio tardymo metu nurodė, kad turi pavogtų daiktų, turinčių numerinius ženklus, dokumentus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui tai buvo visiškai neįdomu. Kasacinis skundas netenkintinas. Teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. B. L-ė neneigia, kad buvo įėjusi į butą ir paėmė kai kuriuos daiktus, visų pirma baldus bei namų apyvokos daiktus, taip pat ir drabužius. Tačiau ji teigia veikusi teisėtai ir neigia, kad jos veiksmai buvo nusikalstami. Kolegija laiko, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog B. L-ė padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 3 d. Kolegija iš esmės sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje ir Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Iš bylos medžiagos matyti, kad bute iki mirties gyveno B. L-ės dukra, B. L-ė dažnai pas ją lankydavosi, turėjo raktus nuo buto. Tuo tarpu J. P-is nuolat gyveno kitame bute, santykiai su L. P-e buvo nutrūkę ir tai jis nurodė ieškininiame pareiškime dėl ištuokos. J. P-is bute, esančiame Pavenčių g. 35–44, Mažeikių m. , prisiregistravo tik po savo žmonos mirties, t. y. 1994 m. kovo 22 d. Be to, byloje nėra įrodymų, kad B. L-ė į butą pateko išlaužusi duris. Byloje užfiksuotas pats faktas, tačiau B. L-ė tai neigia, ir nei vienas liudytojas nematė, kaip ji laužė buto duris. Byloje nepaneigtas faktas, kad buto durys galėjo būti išlaužtos kitu metu. Vagystė pagal BK 146 str. yra svetimo turto pagrobimas. Pagrindinė problema, kylanti kvalifikuojant šią veiką, susijusi su atsakymu į klausimą, ar kambaryje esantis turtas B. L-ei yra svetimas turtas. J. P-is ir B. L-ė skirtingai traktuoja šį klausimą. Byloje nėra pakankamai duomenų išvadai, kad turtas, kurį B. L-ė išsivežė iš buto, esančio Mažeikiuose Pavenčių g. 35–44, jai yra svetimas. Byloje yra paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 1995 m. gegužės 9 d. , pagal kurį B. L-ė ir V. L-ius paveldi po vieną trečiąją dalį dukters Loretos turto kiekvienas. Kolegija sutinka su teismų išvada, kad iš esmės tarp šalių yra civilinis turtinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Tik išsprendus ginčytinus klausimus civilinio proceso tvarka, galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. ir 4301 str. , teisėjų kolegija nutarė: Nukentėjusiojo J-o P-io kasacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas V. A-ukas Teisėjai A. R-ė V. P-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |