Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13587: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 19. Vagystė (BK 146
str. – įstatymo, galiojusio
iki 1995 m. sausio 1 d. , redakcija)

Atmestas nukentėjusiojo, prašiusio panaikinti išteisinamąjį apylinkės
teismo nuosprendį, kasacinis skundas, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų
išvadai, kad turtas, kurį išteisintoji išvežė iš nukentėjusiojo buto, jai yra
svetimas. Kasacinės instancijos teismas dar konstatavo, jog tarp šalių iš esmės
yra civilinis turtinis ginčas, kurį išsprendus civilinio proceso tvarka ir
esant pagrindui, galima spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus.

P-šėjas V. P-a-                                                                   Kasacinė byla Nr. 2K–76, 2000 m.

NUTARTIS

2000 m. sausio 25 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V. A-uko, teisėjų
A. R-ės ir V. P-o,
sekretoriaujant D. Š-i-ei,
dalyvaujant prokurorei R. V-ei, gynėjui
R. B-ui, išteisintajai B. L-ei, nukentėjusiajam J. P-iui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
nukentėjusiojo J. P-io kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės
teismo 1999 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo B-ė L-ė išteisinta
pagal BK 146 str. 3 d. (įstatymo, galiojusio iki 1995 01 01, redakcija), nesant
jos veikoje nusikaltimo sudėties.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 2 d. nutartis,
kuria nukentėjusiojo J. P-io bei Mažeikių rajono apylinkės prokuroro
apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o
pranešimą, nukentėjusiojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro,
išteisintosios ir jos gynėjo, prašiu­­­sių kasacinį skundą atmesti,
paaiškinimus,

nustatė:

B. L-ė buvo kaltinama tuo, kad 1994 m.
spalio 22 d. , apie 10 val. , veikdama grupėje iš anksto susitarusių asmenų,
kurių asmenybės tardymo metu nenustatytos, išlaužusi duris įsibrovė į
nukentėjusiojo J. P-io butą, esantį Paven­­­­­­­­­­­­­­­­­-čių g. 35–44,
Mažeikių mieste, iš kur slapta pagrobė J. P-io turto už 17 382 Lt.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. P-is
prašo panaikinti išteisinamąjį Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį bei
Šiaulių apygardos teismo Baudžia­mųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius
teigia, jog teismo išvada nepagrįsta, nes byloje esantys įrodymai buvo
vertinami vienašališkai, neobjektyviai, tik kaltinamosios B. L-ės naudai.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įsilaužimo žymės, tai patvirtino
liudytojai N. B-ė ir R. B-a-. Pareiškime jis nurodė, kad po
įsibrovimo buvo pagrobti atsarginiai buto raktai, kurie B. L-ės
parengtinio tardymo metu buvo pateikti kaip turėti anksčiau. Teismuose ši
aplinkybė liko nenagrinėta, o priimti už tiesą kaltinamosios B. L-ės
parodymai, jog ji su šiais raktais pateko į butą. P-enkant į butą nebuvo
kreiptasi į namo bendrijos pirmininką, laiptinės komendan­tą ar kaimynus, kad
šie dalyvautų turto paėmime, jei šis paėmimas, kaip teigia B. Lau­ciuvienė, buvo
daromas teisėtai, todėl lieka neaišku, kodėl B. L-ė laužė jo buto duris,
nors pati teigia turėjusi buto raktus. Parengtinio tardymo metu liudytojai
N. B-ė ir R. B-a- nurodė, kokie daiktai buvo pavogti iš jo buto,
tačiau teismas to nenagrinėjo ir nuosprendyje pasitenkino tik kaltinamosios
B. L-ės parodymais. Be to, teisminio nagrinėjimo metu tie patys
liudytojai parodė, kad matė nešant paveikslą, tačiau teismas nesusidomėjo šiuo
faktu, o patikėjo suinteresuotų liudytojų, atsiradusių byloje tik paskutinio
nagrinėjimo metu, teiginiais apie „dova­nojimą”. Baudžiamojoje byloje esą
įrodymai, kad B. L-ė bute adresu Pavenčių g. 35–44, Mažeikių m. , nuolat
negyveno ir savo daiktų nebuvo atsivežusi. L-ytojai parodė, kad šiame bute
gyveno jis, J. P-is, tačiau pirmos ir apeliacinės instancijų teismai laiko
pagrįstais nenuoseklius B. L-ės parodymus, kad ji „paėmusi savo
daiktus”. Be to, motyvai, išdėstyti remiantis ištuokos pareiškimu, datuotu 1994
0127, jog jis iki tos datos jau metus negyveno kartu su L. P-e,
nepagrįsti kita bau­­­­­-džia­­­­mosios bylos medžiaga. B-o nuomos sutartis
buvo sudaryta 1993 10 12, ir liudytojai nurodė, jog tų metų pabaigoje jis į šį
butą kraustėsi kartu su L. P-e, atsiveždamas ir turtą iš ankstesnio
buto. Nuo to laiko jie gyveno kartu. Šis faktas neigiamas tik kaltinamosios
B. L-ės, kuri visokiais būdais stengiasi išvengti atsakomybės už
padarytą nusikaltimą. Nuosprendyje nepagrįstas motyvas, kad jam nebuvo padaryta
esminės žalos, tačiau byloje įrodyta, kad iš jo buto buvo išvežta daugiau
daiktų, nei pripažino kaltinamoji B. L-ė, teigdama išsivežusi tik savo
daiktus. Teismas kažkodėl jam padarytą žalą vertino pagal kaltinamosios
parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad
teisminio nagrinėji­­­mo metu B. L-ė teigė, jog jis jokių namų apyvokos
daiktų, televizijos ir radijo aparatūros neturėjęs, tačiau pati civilinėje
byloje esančiame pareiškime nurodė, kad jis turėjęs tokių daiktų už 20 350 Lt.
Kasatorius parengtinio tardymo metu nurodė, kad turi pavogtų daiktų, turinčių
numerinius ženklus, dokumentus, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismui tai
buvo visiškai neįdomu.
Kasacinis skundas netenkintinas. Teismas pilnai,
visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį
nuosprendį. B. L-ė neneigia, kad buvo įėjusi į butą ir paėmė kai kuriuos
daiktus, visų pirma baldus bei namų apyvokos daiktus, taip pat ir drabužius.
Tačiau ji teigia veikusi teisėtai ir neigia, kad jos veiksmai buvo
nusikalstami. Kolegija laiko, kad nėra surinkta pakankamai įrody­mų, jog
B. L-ė padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 3 d. Kolegija iš esmės
sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje ir
Šiaulių apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais. Iš bylos medžiagos
matyti, kad bute iki mirties gyveno B. L-ės dukra, B. L-ė dažnai
pas ją lankydavosi, turėjo raktus nuo buto. Tuo tarpu J. P-is nuolat
gyveno kitame bute, santykiai su L. P-e buvo nutrūkę ir tai jis nurodė
ieškininiame pareiš­kime dėl ištuokos. J. P-is bute, esančiame Pavenčių g.
35–44, Mažeikių m. , prisiregistravo tik po savo žmonos mirties, t. y. 1994 m.
kovo 22 d. Be to, byloje nėra įrodymų, kad B. L-ė į butą pateko
išlaužusi duris. Byloje užfiksuotas pats faktas, tačiau B. L-ė tai
neigia, ir nei vienas liudytojas nematė, kaip ji laužė buto duris. Byloje
nepaneigtas faktas, kad buto durys galėjo būti išlaužtos kitu metu.
Vagystė pagal BK 146 str. yra svetimo turto
pagrobimas. Pagrindinė proble­ma, kylanti kvalifikuojant šią veiką, susijusi su
atsakymu į klausimą, ar kambaryje esantis turtas B. L-ei yra svetimas
turtas. J. P-is ir B. L-ė skirtingai traktuoja šį klausimą. Byloje
nėra pakankamai duomenų išvadai, kad turtas, kurį B. L-ė išsivežė iš
buto, esančio Mažeikiuose Pavenčių g. 35–44, jai yra svetimas. Byloje yra paveldėjimo
teisės liudijimas, išduotas 1995 m. gegužės 9 d. , pagal kurį B. L-ė ir
V. L-ius paveldi po vieną trečiąją dalį dukters Lore­­tos turto kiekvienas.
Kolegija sutinka su teismų išvada, kad iš esmės tarp šalių yra civili­nis
turtinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta
tvarka. Tik išsprendus ginčytinus klausimus civilinio proceso tvarka, galima
spręsti baudžia­mosios atsakomybės klausimus.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1
p. ir 4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Nukentėjusiojo J-o P-io kasacinį skundą
atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             V.
A-ukas

Teisėjai                                                                                                 A.
R-ė

                                                                                                                   V.
P-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.70532 sekundės -