Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13587: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 20. Teisminis tardymas
apeliacinės instancijos teisme
(BPK 374 str. 3 d. , 377 str. 3 d. ir 378 str. 6 d. )

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad pagal BPK 374, 377 ir 378 str.
reikalavimus, esant neišsamiam parengtiniam tyrimui ir teisminiam tardymui, šis
teismas galėjo ir turėjo imtis priemonių jį papildyti, o ne panaikinti
nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme.


P-šėjas E. B-a-                                                                     Kasacinė byla Nr. 2K–85, 2000 m.

NUTARTIS

2000 m. vasario 1 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko V. P-o, teisėjų V. Č-os ir
E. B-o,
sekretoriaujant D. Š-i-ei,
dalyvaujant prokurorui F. L-iui, gynėjai
V. R. L-enei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
Lietuvos Respublikos gene­ralinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Bau­džiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
gruodžio 1 d. nutarties, kuria panaikintas R. Puklevičiaus atžvilgiu priimtas
Šiaulių apygardos teismo 1999 m. rug­sėjo 28 d. nuosprendis ir byla perduota iš
naujo tirti. Šiuo nuosprendžiu R. Pukle­vi­­čius buvo pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems
metams, pagal BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu septyne­riems metams,
konfiskuojant visą turtą. Vadovaujantis BK 42 str. , griežtesne bausme api­mant
švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – septyneri metai laisvės atėmimo su
viso turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmę atliekant griežtojo režimo
patai­sos darbų kolonijoje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir gynėjos, prašiusios
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

R-a- Puklevičius, Šiaulių miesto apylinkės
teismo 1993 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas itin pavojingu
recidyvistu, Šiaulių apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu buvo
nuteistas už tai, kad 1999 m. vasario 19 d. apie 17 val. 45 min. , Šiaulių m.
Sodo g. 4 namo 13 bute, būdamas girtas, sudavė Ja­­ni­­nai B-ei du
smūgius kirviu į kairę ranką ir dešinę koją, sulaužė jai kairės rankos
alkūnkaulį ir dešinės kojos išorinį kulkštinėlį, taip padarė nukentėjusiajai
apy­sunkį kūno sužalojimą, sukėlusį ilgalaikį sveikatos sutrikimą.
Taip pat R. Puklevičius buvo nuteistas už tai, kad
1999 m. kovo 17 d. apie 19–20 val. , Šiaulių m. Sodo – Dvaro gatvių sankryžoje,
ant žalios vejos, būdamas girtas, pakartotinai panaudojo fizinį smurtą – sudavė
nukentėjusiajam J. B-iui ketu­­­­ris smūgius į įvairias kūno vietas, padarė jam
kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, paakio srityje, sulaužė nosies
kaulą, taip padarė jam lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos
sutrikimą, ir užvaldė svetimą turtą – J. B-io 85 Lt vertės striukę, 5 Lt vertės
šaliką, 5 Lt vertės pirštines ir 2 Lt vertės piniginę, iš viso turto už 97 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka
pagal nuteistojo R. Puklevičiaus apeliacinį skundą, 1999 m. gruodžio 1 d.
nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį, o bylą
perdavė iš naujo tirti. Nutartyje, atsižvelgiant į apelianto skunde išdėstytus
argumentus, nurodyta epizode dėl kūno sužalojimų padarymo J. B-ei tiksliai
išsiaiškinti, kokiu įrankiu – žarstekliu ar kirviu – buvo sužalota nukentėjusioji,
taip pat išreikalauti iš atitinkamų gydymo įstaigų dokumen­tus, patvirtinančius
ar paneigiančius kūno sužalojimo pačiam R. Puklevičiui padarymo faktą. Nutartyje
taip pat nustatyta, jog epizode dėl J. B-io apiplėšimo reikia ištirti versiją
dėl nusikaltimą padariusio kito asmens, būtina papildomai apklausti liudytoją
K. Bogučanskį, taip pat apklausti liudytojus Z. R-į ir R. B-ų, nustatyti faktą,
ar R. Puklevičius tardymo metu perdavė tardytojai garso kasetę su pokalbių
įrašais, ir jeigu perdavė, tai šią kasetę ištirti. Nutartyje pažymima, jog
ištaisyti šiuos trūkumus teismo posėdyje nėra galimybės, ir tai galima padaryti
tik atliekant tardymo veiksmus, bylą perdavus iš naujo tirti.
Kasaciniame skunde nurodoma, jog apeliacinio
teismo nutartis yra nepa­grįs­ta, kadangi kai kurie nurodyti klausimai yra
išaiškinti parengtinio tardymo metu ir jų iš naujo aiškinti nereikia, o kitus
klausimus galima buvo išspręsti nagrinėjant bylą apelia­cine tvarka teisminio
tardymo metu.
Kasatoriaus teigimu, parengtinio tardymo metu
buvo visiškai ištirtas epizodas dėl J. B-ės sužalojimo, apklausiant apie
nusikaltimo aplinkybes pačią nuken­tėjusiąją, liudytoją A. B-į, atliekant
atskirus tardymo veiksmus. Nurodoma, jog šių klausimų iš naujo aiškintis
nereikia, o patikslinti, kokiu įrankiu buvo sužalota nukentėjusioji, galima
iškviečiant į apeliacinio teismo posėdį teismo medicinos eks­per­­tą. Skunde
pažymima, jog parengtinio tardymo metu buvo tirtas faktas ir dėl paties
R. Puklevičiaus sužalojimo, todėl papildomai jo tirti nereikia.
Kasaciniame skunde tvirtinama, jog epizode dėl
J. B-io apiplėšimo parengti­nio tardymo metu buvo atlikti visi reikalingi
tardymo veiksmai, nustatant nusikaltimą padariusį asmenį bei kitas faktines
aplinkybes. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje
esantį nurodymą surasti ir apklausti byloje atskirus liudytojus bei ištirti
kasetę su K. Bogučanskio pokalbių įrašais kaip atskirą pavedimą policijai galėjo
duoti ir pats Apeliacinis teismas, negrąžindamas bylos iš naujo tirti.
Apibendrindamas kasatorius nurodo, jog Lietuvos
apeliacinis teismas, grąžin­damas bylą tyrimui papildyti, padarė esminį
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes be pagrindo pripažino, kad
parengtinis tyrimas yra nevisiškas, ir taip nutolino galimybę per kiek įmanoma
trumpesnį laiką ištirti bylos aplinkybes ir nubausti kaltininkus (BPK 18 str. 1
d. ). Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 1 d. nutartį
R-o Puklevičiaus baudžiamojoje byloje, o bylą perduoti nagrinėti iš nau­jo
apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi R. Puklevičiaus baudžiamąją bylą apeliacine
tvarka pagal jo skundą, tei­sin­­gai konstatavo parengtinio tardymo defektus ir
ypač spragas, susijusias su R. Puklevičiaus iškeltų versijų patikrinimu.
Nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio trūkumus: neištyrimą R. Puklevičiaus nurodytų jį teisinančių
aplinkybių J. B-io sumušimo ir apiplėšimo epizode, netikslu­mus dėl bylai
reikšmingų datų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą
perduoti bylą iš naujo tirti, pats tam tikru mastu pakartojo tai, dėl ko
panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. , tinkamai neatliko
pareigos, kaip numato BPK 18 str. , imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad
būtų visa­pusiškai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirtos
bylos aplinkybės. Gavęs apeliacinį skundą ir parengdamas bylą posėdžiui, taip
pat posėdžio metu, apeliacinis teismas nepabandė išnaudoti baudžiamojo proceso
įstatymo (BPK 374 str. , 377 str. , 378 str. ) jam suteiktų galimybių pačiam
ištaisyti pastebėtus trūkumus ir, tik nepavykus to padaryti, grąžinti bylą iš
naujo tirti. Priešingai, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kolegija
pasirinko paprasčiausią sprendimą: atmetusi R. Puk­levičiaus prašymus apklausti
liudytojus Z. R-į ir R. B-ų, papildomai apklaus­­ti nukentėjusiąją
J. B-ę, perklausyti audio kasetę (b. l. 251) ir nutarusi teisminio tardymo
neatlikti, konstatavo bylos tyrime padarytus trūkumus, jų visumą įvertino kaip
iš esmės neišsamų baudžiamojoje byloje atliktą parengtinį tyrimą ir teisminį
tar­dymą pirmosios instancijos teisme ir, remdamasi BPK 255 str. 1 d. 1 p. , 380
str. 1 d. 2 p. ir 381 str. , panaikino Šiaulių apygardos teismo 1999 m. rugsėjo
28 d. nuosprendį, o bylą perdavė tirti iš naujo.
Bylos medžiaga leidžia teigti, kad nutartyje
esanti išvada, jog teismas posėdyje negali ištaisyti bylos tyrime padarytų
trūkumų, nėra nei vienintelė galima, nei visiškai atmestina, tačiau ji
nepakankamai pagrįsta, kadangi yra padaryta iš esmės remiantis vien pirmiau
surinktais duomenimis ir nėra sustiprinta argumentais, kurie galėjo būti gauti
bylos apeliacinio nagrinėjimo metu.
Apeliacinėje nutartyje ir kasaciniame skunde
keliamas klausimas: kuo – kirviu ar žarstekliu – nukentėjusiajai J. B-ei
padarytas apysunkis kūno sužalojimas. P-s savaime šis klausimas negali būti
pagrindas bylą grąžinti tirti iš naujo, kadangi pagal bylos aplinkybes jis
nenuneigia apysunkio kūno sužalojimo padarymo ir neturi įtakos teisingam
baudžiamojo įstatymo pritaikymui. J. B-ė nuosekliai tvirtino, kad su
R. Puklevičiumi konfliktavo dėl asmeninių motyvų ir kad šis jai smogė būtent
kirviu (b. l. 9, 13, 23, 197, 224). Nukentėjusiosios mažametis sūnus A. B-is
parodė, kad matė, kaip R. Puklevičius numetė kirvį ant krosnies (b. l. 35, 198).
Tuo tarpu R. Puklevičius, pradžioje iš viso neigė, kad mušęs J. B-ę (b. l.
93), vėliau aiškino sudavęs jai iš jos pačios atimtu žarstekliu (b. l. 94, 96,
105, 223), o tarpusavio konflik­­tas ir grumtynės kilę dėl gėrimo (b. l. 93, 94,
96), dėl kažkokios jau užmirštos smulkme­nos (b. l. 105), dėl to, kad
R. Puklevičius nepakūreno krosnies (b. l. 223). Šį klausimą, kiek jis reikšmingas
bylai, teismas turėjo galimybę aiškintis papildomai, detaliai apklausdamas
J. B-ę ir R. Puklevičių, o dėl sužalojimų taip pat ir teismo medicinos
ekspertą. J. B-ė aiškino, kad buvo apsirengusi ir ketino eiti į lauką,
tačiau prieš tai dar užėjo į tualetą, iš kurio išėjusi ir buvo užpulta (b. l.
23, 29, 30). Taigi teismas gali tikslintis tokias aplinkybes kaip konflikto
motyvai, J. B-ės apranga ir apavas, taip pat užpuolimo momentas ir vieta,
kadangi visos jos turi reikšmės išsklaidant abejones dėl to, kokiu įrankiu buvo
padarytas kūno sužalojimas.
Dėl J. B-io apiplėšimo tiek nutartyje, tiek
kasaciniame skunde yra keliamas kaltininko nustatymo klausimas. Apeliacinės
instancijos teismas konstatavo, kad R. Puklevičiaus kaltė iš esmės grindžiama
vien jau mirusio nukentėjusiojo parodymais, be reikiamo patikrinimo atmetant
versiją, kad plėšimą padarė kitas asmuo, yra gali­my­­bė, kad tai B. G-aitės
giminaitis. T-ėl R. Puklevičiaus kaltės įrodymai yra surinkti vienpusiškai.
Šiuo klausimu atsižvelgtina į tai, kad nė vieno
iš 1999 m. kovo 17 d. kartu pas B. G-aitę buvusių ir girtavusių asmenų
pirminiuose parodymuose, be „Puklės” (R. Puklevičiaus), „Mariako” (J. B-io), B. G-aitės
ir K. Bogučanskio, nėra minimi jokie kiti asmenys (b. l. 54, 55, 73, 75–77, 83).
Net ir darant prielaidą, kad B. G-mi­naitė, R. Puklevičius ir K. Bogučanskis
galėjo turėti savų motyvų nuslėpti, bent pradžioje, tokių asmenų buvimą ir
dalyvavimą apiplėšime, tai J. B-ys tokio motyvo, sprendžiant iš bylos
medžiagos, neturėjo. Be to, R. Puklevičius pradžioje iš viso neigė buvęs pas
B. G-aitę ir ten gėręs (b. l. 98, 100). Tik apklausiamas kaip kaltinamasis
1999 m. birželio 24 d. , t. y. jau po nukentėjusiojo mirties, jis prisipažino pas
B. G-aitę buvęs ir pirmą kartą paminėjo neįvardintą jos giminaitį, tačiau ne
kaip kartu gėrusį, bet kaip apiplėšusį, pasak tą minėjusio K. Bogučanskio,
nukentėjusįjį J. B-į (b. l. 105, 106). P-s nukentėjusysis, kuris neturėjo
pagrindo apkalbėti R. Puklevičių, nuosekliai tvirtino, kad jį sumušė ir apiplėšė
būtent pastarasis, ir apie jokių kitų asmenų buvimą pas B. G-aitę ar
dalyvavimą apiplėšime nenurodė. L-ytojas K. Bogučanskis 1999 m. rugpjūčio 30
d. teismo posėdyje parodė, kad begeriant pas B. G-ai­­­tę atėjo dar du jos
draugai, po to kažkas išėjo ir vėl atėjo (b. l. 199). Tą pačią dieną R. Pu­­­k­­­­­­­­­­le­­­­­­­vičius
parašė teismui prašymą, kuriame tvirtino, kad pas B. G-aitę buvo dar du
asmenys, iš kurių vienas esąs jos giminaitis (b. l. 192).
G-inant stabilius ir santykinai detalius kitų
apklaustųjų parodymus su keičiamais ir tarpusavyje nesutampančiais
R. Puklevičiaus bei K. Bogučanskio pa­rodymais, kuriuose versija dėl trečiųjų
asmenų dalyvavimo J. B-io apiplėšime yra palyginti vėlyva, abstrakti ir
nesukonkretinta, darytina išvada, kad, prieš pradedant R. Puklevičiaus nurodytų
liudytojų paiešką, reikia atlikti smulkią R. Puklevičiaus ir K. Bogučanskio
apklausą, tikslinant jų keliamos versijos aplinkybes ir jos pagrįstumą. Tai,
kaip ir byloje minimos audio kasetės buvimo nustatymą bei jos turinio ištyrimą,
galėjo ir gali padaryti apeliacinės instancijos teismas.
Kadangi R. Puklevičius yra pripažintas itin
pavojingu recidyvistu ir kaltinamas dviejų smurtinių nusikaltimų, iš kurių
vienas yra sunkus, padarymu, kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas
(suėmimas) jam pritaikyta tinkamai, motyvuojant sąlygų ir pagrindų, numatytų
BPK 104 str. , buvimu. Šios kardomosios priemonės terminas pratęstinas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 4181 str. , 429 str. 5 p. , 430 str. ir 4301 str. , taip pat BPK 104
str. , 1041 str. 5 d. ir 106 str. , teisėjų kolegija

nutarė:


Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 1 d. nutartį R-o Puklevičiaus
baudžiamojoje byloje panaikin­ti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine
tvarka.
R-o Puklevičiaus kardomojo kalinimo
(suėmimo) terminą pratęsti iki 2000 m. balandžio 30 d.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             V.
P-a-

Teisėjai                                                                                                 V.
Č-a
                                                                                                                   E.
B-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.61999 sekundės -