Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#13577: Svečiai
#2: Vartotojai
#5713: Registruoti vartotojai

# Moderator
# IngaMay


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 28. Apeliacinės
instancijos teismo sprendimas ir nutarties turinys
(BPK 380 ir 388 str. )

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis, ir byla perduota iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes teismas, priimdamas nutartį panaikinti
pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti,
pažeidė BPK 380 ir 388 str. reikalavimus, faktiškai neišnagrinėjo prokuroro
apeliacinio skundo, neišdėstė dėl jo motyvuotų išvadų apra­šomojoje nutarties
dalyje bei sprendimo jos rezoliucinėje dalyje. T-ėl padarė esminį baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimą (BPK 4181 str. 3 p. ).

P-šėja I. S-ė                                                           Kasacinė byla Nr. 2K–198, 2000 m.

NUTARTIS

2000 m. balandžio 4 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko J. T-iaus,
teisėjų A. P-io ir I. S-­kevičienės,
sekretoriaujant E. J-ei,
dalyvaujant prokurorei D. M-ūtei,
gynėjui R. A-kiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio
25 d. nutarties, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 29 d.
nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo
29 d. nuosprendžiu V-a- V- buvo nuteistas pagal BK 285
str. (redakcija, galiojusi iki 1998 02 03) laisvės atėmimu dvejiems metams ir
šešiems mėnesiams su 20 MGL (2000 litų) bauda. Taip pat V. V-i buvo atimta
teisė dirbti vidaus reikalų organų sistemoje trejus metus. Pritaikius BK 471 str. paskirtosios dvejų
metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo baus­mės vykdymas atidėtas dvejiems
metams.
Apylinkės teismas V. V-os veiką iš BK 282 str.
1 d. perkvalifikavo į BK 285 str.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
prokurorės, prašiusios kasa­cinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį
skundą atmesti, paaiškinimus,

nustatė:

Kaip nurodyta nuosprendyje, V. V- buvo
nuteistas už tai, kad dirbdamas P-iškių SR PDK Nr. 2 būrio viršininku, t. y.
būdamas pareigūnu, tyčia pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai
interesais savanaudiškais tikslais, 1996 m. gruodžio 17 d. apie 11–12 val.
Kaišiadorių rajone, P-iškėse, P-iškių SR PDK Nr. 2 iš nuteistojo
N. A-io motinos B. A-ės už ateityje jos sūnaus priežiūrą bei
paramą, gavo (priėmė) 500 Lt, kuriuos pasisavino, tai yra piktnaudžiavo
tarnybine padėtimi (būdamas būrio viršininku, kurio žinioje buvo nuteistasis
N. Anta­naitis) ir tuo pat metu, toje pat vietoje, buvo sulaikytas prokuratūros
darbuotojų.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. lapkričio 25 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės
teismo 1999 m. kovo 29 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo tirti.
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 25 d. nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jis nurodo, kad teismo
nutartis nepagrįsta, o visos V. V-os versijos buvo visiškai ištirtos,
nežiūrint to, kad jis daug kartų keitė savo parodymus.
Apklausiamas kaip įtariamasis V. V- nurodė,
kad B. A-ė kažkuriuo momentu prie jo prisiglaudė, ir tuomet ji galėjo
įkišti jam nematant voką su pinigais.
1997 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio metu
V. V- pakeitė parody­mus, teigdamas, kad jį užkalbino du vyriškiai, jis
nusisukęs, o B. A-ė tikriausiai tuo momentu ir įkišusi jam pinigus.
1997 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu
V. V- teigė, jog B. Anta­naitienė kalbėjusi apie kalėdines dovanas, ir jis
supratęs, kad ji jas atnešusi sūnui.
1997 m. gruodžio 9 d. teisiamojo posėdžio metu
V. V- teigė, kad jį, V. V-ą, pašaukė, jis pasisuko ir tada
B. A-ė įdėjusi pinigus į jo dešinę kišenę.
1999 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu
V. V- nurodė, jog B. Anta­naitienė apie dovanas kalbėjo, įkišusi jam
pinigus. Ji tempusi V. V-ą link mašinos ir šis supratęs, kad ji bandys kažką
duoti.
Iš V. V-os parodymų, apklausiant jį kaip
įtariamąjį, o vėliau kaip teisia­mąjį, matyti, kad jis žinojo ir paėmė pinigus.
L-ytoja B. A-ė davė nuoseklius
parodymus, kad V. V- voką matė, kalbėjosi tik su ja ir su jokiais vyrais
tuo metu nesikalbėjo.
V. V-os nusikalstama veika įrodyta liudytojų
R. M-o, O. Ž-io, G. B-adinsko, A. Š-o, J. Š-io, E. Mažunaičio,
N. A-io, A. M-o parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
V. V-os versijos, kad B. A-ė galėjo
įkišti pinigus jam nematant, t. y. jam kalbantis su kitais žmonėmis,
nepatvirtino nei vienas liudytojas. P-s V. V- neneigia, jog audio įraše
užfiksuotas jo balsas, todėl skirti papildomą fonoskopinę ekspertizę nėra
pagrindo.
1997 m. birželio 20 d. ekspertizės aktu Nr.
11–2055 patvirtinta, jog audio kasetėje garso įrašas nėra montažas ir jame nėra
ištrintų vietų. G-o įrašas patvirtina B. A-ės parodymus, kad
V. V- paėmė ,,kalėdinę dovaną” ir tą žinojo. V. V-os pateiktas audio
įrašas rodo, kad pinigų perdavimo metu prie V. V-os ir B. A-ės jokių
asmenų nebuvo. Sulaikymo metu pas jį rasta 500 Lt.

Iki 1997 m. gegužės 22 d. galiojęs 1992 m. liepos
15 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas tiesiogiai nenustatė
operatyvinės veiklos subjektų sistemos. 1994 m. spalio 13 d. Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I–559 17 str. 3 p. nustatė, kad prokurorų
ir tardytojų padėjėjams pavedami atskiri kvotos, tardymo ar operatyvinės
veiklos veiksmai. Vadinasi, iki 1997 m. gegužės
22 d. Operatyvinės veiklos įstatymo, tiesiogiai nustačiusio apibrėžtą baigtinį
opera­tyvinės veiklos subjektų sąrašą, priėmimo atitinkami prokuratūros
pareigūnai ir pada­liniai buvo priskiriami prie operatyvinės veiklos subjektų
ne 1993 m. kovo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 292 pagrindu, o 1994 m. spalio
13 d. P-ūros įstatymo 17 str. pagrindu. Taigi 1996 m. gruodžio 16–17 d.
Lietuvos generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
skyriaus vyresnysis prokuroro padėjė­jas J. Š-is turėjo teisę atlikti
operatyvinius ir kvotos veiksmus bei panaudoti nusikalstamą veiką imituojantį
elgesio modelį.
Byloje išaiškintos tiek V. V-ą teisinančios,
tiek jį kaltinančios aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę, todėl
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m.
lapkričio 25 d. nutartimi panaikinusi 1999 m. kovo 29 d. Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo nuosprendį pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 18 str. 1
d. ).
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo
kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 25 d. nutartis naikintina ir
byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminio baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimo (BPK 4181 str. 3 p. ).
Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 25 d. nutarties matyti, kad
teismas nagrinėjo V. V-os baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono
apylinkės prokurorės ir nuteistojo V. V-os apeliaci­nius skundus. Tačiau
sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė tiktai dėl nuteistojo
V. V-os apeliacinio skundo. Dėl prokurorės apeliacinio skundo nėra motyvuoto
sprendimo nei apeliacinės nutarties aprašomojoje dalyje, nėra galutinio
sprendimo ir nutarties rezoliucinėje dalyje (BPK 380 str. ir 388 str. ). Dėl šių
priežas­čių teisėjų kolegija laiko, kad neišnagrinėtas apeliacine tvarka
Kaišiadorių rajono apylinkės prokurorės apeliacinis skundas, o tai yra esminis
baudžiamojo proceso įsta­­­­­­­ty­­­mo pažeidimas, numatytas BPK 4181 str. 3 punkte.
Nagrinėjant prokurorės ir nuteistojo apeliacinius
skundus iš naujo, turi būti išnagrinėti abiejų apeliacinių skundų argumentai.
Atkreiptinas dėmesys ir į šias aplinkybes.
Pirmasis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo
nuosprendis, kuriuo V. V- buvo nuteistas pagal BK 282 str. 1 d. , apeliacine
tvarka buvo panaikintas ne dėl bausmės švelnumo.
R-ėtų patikrinti, ar buvo įvykdyti visi
nurodymai, esantys Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1997 m. gruodžio 9 d. nutartyje, nes jie pirmosios instancijos
teismui yra privalomi (BPK 391 str. 3 d. ).
Byloje buvo parengtas nusikalstamos veiklos
imitacijos elgesio modelis ir B. A-ei buvo įteikti pinigai perduoti
juos V. V-i. Jis pinigų gavimą katego­riš­kai neigia. T-ėl reikėtų išsiaiškinti,
ar B. A-ė nebuvo faktiškai pareigūnų skatinama įteikti V. V-i
pinigus, taip pat ar nebuvo pažeistas tuo metu galiojusio 1992 m. liepos 15 d.
Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 2 d. 3 p. reikalavimas ginti asmenis nuo
provokacijos – prieš jo valią daromo aktyvaus spaudimo atlikti nusi­kalstamą
veiklą.
S-stytina, ar nebuvo pažeistas BPK 1981 str. reikalavimas, nes
techninių priemonių panaudojimo protokolas nebuvo rašomas. Fonoskopinei
ekspertizei ne­buvo pateiktas ne tik toks protokolas, bet ir aparatūra, kuria
buvo daromas įrašas, todėl ekspertai negalėjo pasakyti, ar padarytas garso
įrašas yra originalas ar kopija.
V. V- neigė operatyvinės informacijos ir
operatyvinių veiksmų jo atžvilgiu teisėtumą. T-ėl svarstytina, ar nereikėtų šį
klausimą spręsti įvykio metu galiojusio 1992 m. liepos 15 d. Operatyvinės
veiklos įstatymo 9 str. nustatyta tvarka.
R-ėtų pasvarstyti, ar asmenys, atlikę šioje
byloje operatyvinius veiksmus, gali būti pripažinti operatyvinės veiklos
subjektais, numatytais įvykio metu galiojusio 1992 m. liepos 15 d. Operatyvinės
veiklos įstatymo Nr. I–2747 4 punkte ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos 1992 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. I–2748 ,,Dėl Lietuvos Respublikos
operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo” 2 straipsnyje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5
p. , 430 str. ir 4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti V-o
V-os baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                             J.
T-ius

Teisėjai                                                                                                             A.
P-is
                                                                                                                        I.
S-ė
      











Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.74144 sekundės -