TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 2. Ty­či­nis nu­žu­dy­mas dėl sa­va­nau­diš­kų
pa­ska­tų (BK 105 str. 8 p. )

At­mes­tas nu­teis­to­jo, pra­šiu­sio jo vei­ką iš
BK 105 str. 8 p. per­kva­li­fi­kuo­ti į BK 271 str. 2 d. ir 295 str. 1 d. , ka­sa­ci­nis
skun­das, nes ty­či­nio nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai yra ir to­kie as­me­nys, ku­rie
nors ir ne­pa­da­rė mir­ti­nų su­ža­lo­ji­mų, bet tu­rė­jo tiks­lą nu­žu­dy­ti
ir da­ly­va­vo at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam, veik­da­mi kar­tu su ki­tais
as­me­ni­mis, iš ku­rių bent vie­nas pa­da­rė mir­ti­nus kū­no su­ža­lo­ji­mus.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Kasacinė byla Nr.
2K–421/2000
pra­ne­šė­jas A. Juk­na,
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
pra­ne­šė­ja V. Ra­žins­kai­tė,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
tei­sė­jas L. Tra­ke­lis

NUTARTIS

2000 m.
rug­sė­jo 5 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti iš ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ko
R. U-čio, tei­sė­jų V. Č-os ir A. Juk­nos,
sek­re­to­riau­jant R. Skais­gi­rie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui K. Ž-ui, gy­nė­jams
J. E. A-­mie­nei ir A. Cem­no­lons­kiui, nu­ken­tė­ju­sie­siems G. Rin­ke­vi­čiui
ir R. Vyš­niaus­kie­nei,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal
nu­teis­tų­jų A-aus Ša­ka­lio ir A-aus Die­vai­čio ka­sa­ci­nius skun­dus
dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2000 m. va­sa­rio 17 d. nuosp­ren­džio, ku­riuo A. Ša­ka­lys pri­pa­žin­tas
kal­tu pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK
105 str. 8 p. ir 241 str. 1 d. , ir nu­teis­tas: pa­gal BK 105 str. 8 p. – pen­kio­li­kai
me­tų lais­vės at­ėmi­mo, kon­fis­kuo­jant vi­są jam pri­klau­san­tį tur­tą, pa­gal
BK 241 str. 1 d. – tre­jiems me­tams lais­vės at­ėmi­mo, o su­ben­dri­nus pa­skir­tą­sias
baus­mes Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 42 str. 1 d. pa­grin­du – pen­kio­li­kai
me­tų lais­vės at­ėmi­mo, kon­fis­kuo­jant vi­są jam pri­klau­san­tį tur­tą, at­lie­kant
pa­skir­tą­ją baus­mę – pir­muo­sius dve­jus me­tus ka­lė­ji­me, li­ku­si­ą­ją
– su­stip­rin­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je; A. Die­vai­tis
pri­pa­žin­tas kal­tu pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 105 str. 8 p. ,
ir nu­teis­tas de­šim­čiai me­tų lais­vės at­ėmi­mo, kon­fis­kuo­jant vi­są jam
pri­klau­san­tį tur­tą, ir su­ben­dri­nus pa­skir­tą­ją baus­mę BK 42 str. 4 d.
pa­grin­du su baus­me, pa­skir­ta Ku­piš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 1999
m. rug­sė­jo 1 d. nuosp­ren­džiu, – de­šim­čiai me­tų lais­vės at­ėmi­mo, kon­fis­kuo­jant
vi­są jam pri­klau­san­tį tur­tą, at­lie­kant pa­skir­tą­ją baus­mę ben­dro­jo
re­ži­mo auk­lė­ji­mo dar­bų ko­lo­ni­jo­je, ir dėl Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ba­lan­džio
26 d. nu­tar­ties, ku­ria nu­teis­tų­jų A. Ša­ka­lio ir A. Die­vai­čio bei nu­teis­to­jo
A. Ša­ka­lio gy­nė­jo ape­lia­ci­niai skun­dai at­mes­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo A. Juk­nos
pra­ne­ši­mą, pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio nu­teis­tų­jų ka­sa­ci­nius skun­dus at­mes­ti,
gy­nė­jų, pra­šiu­sių ka­sa­ci­nius skun­dus ten­kin­ti, ir nu­ken­tė­ju­sių­jų,
pra­šiu­sių nuosp­ren­dį ir nu­tar­tį pa­lik­ti ga­lio­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

nu­sta­tė:

A. Ša­ka­lys nu­teis­tas už tai, kad jis 1999 m. rug­pjū­čio
14 d. apie 16–17 val. kie­me, esan­čia­me Ku­piš­kio mies­te, Ši­mo­nio gatvėje
8, pa­siū­lė ne­pil­na­me­čiui A. Die­vai­čiui nu­žu­dy­ti R. Rin­ke­vi­čių ir
už­val­dy­ti UAB ,,Ru­be­tum” pi­ni­gus, t. y. įtrau­kė jį į nu­si­kals­ta­mą
vei­ką.
A. Š-a­lys ir A. Die­vai­tis nu­teis­ti už tai, kad jie
1999 m. rug­pjū­čio 15 d. , apie 2 val. 30 min. , mo­to­cik­lu at­va­žia­vo prie
UAB ,,Ru­be­tum” de­ga­li­nės, esan­čios Ku­piš­kio ra­jo­ne, Smil­gių kai­me,
iš­vi­lio­jo iš de­ga­li­nės pa­sta­to į lau­ką ten tuo me­tu dir­bu­sį R. Rin­ke­vi­čių
ir dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų, siek­da­mi už­val­dy­ti sve­ti­mą tur­tą,
smo­gė jam ne ma­žiau kaip tris smū­gius me­di­ne laz­da per gal­vą ir šešis
kar­tus pei­liu į kak­lo sri­tį, taip ty­čia jį nu­žu­dė. Tuo pa­čiu me­tu jie
įsi­bro­vė į de­ga­li­nės pa­sta­tą ir už­val­dė UAB ,,Ru­be­tum” 230 Lt ver­tės
stal­čių ir ja­me bu­vu­sius 1417,89 Lt, 40 pa­ke­lių 214 Lt ver­tės ci­ga­re­čių
,,Marl­bo­ro” ir „B-d” bei nu­žu­dy­to­jo R. Rin­ke­vi­čiaus 280 Lt ver­tės mo­bi­lio­jo
ry­šio te­le­fo­ną ,,No­kia”, 80 Lt ver­tės odi­nę striu­kę, pa­są, so­cia­li­nio
drau­di­mo, trak­to­ri­nin­ko, vai­ruo­to­jo, ope­ra­to­riaus pa­žy­mė­ji­mus
ir trak­to­riaus tech­ni­nį pa­są.
Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­ti­mi nu­teis­tų­jų
A. Ša­ka­lio ir A. Die­vai­čio bei nu­teis­to­jo A. Ša­ka­lio gy­nė­jo ape­lia­ci­niai
skun­dai at­mes­ti.
Nu­teis­ta­sis A. Š-a­lys ka­sa­ci­nia­me skun­de pra­šo
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. va­sa­rio 17 d. nuosp­ren­dį pa­nai­kin­ti ir by­lą per­duo­ti tir­ti
iš nau­jo, ka­dan­gi jo at­žvil­giu bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas – ma­te­ria­li­nės
tei­sės nor­ma BK 105 str. 8 p. pri­tai­ky­ta ne­pa­grįs­tai, ir jis ne­ga­lįs
at­sa­ky­ti už vei­ką, ku­rios ne­pa­da­ręs. Jis nu­ro­do, jog teis­mas, pri­pa­žin­da­mas
jį kal­tu pa­gal BK
105 str. 8 p. , ne­si­lai­kė Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 1999
m. bir­že­lio 18 d. nu­ta­ri­mo Nr. 18 ,,Dėl teis­mų prak­ti­kos nu­žu­dy­mų by­lo­se”
5 punk­to rei­ka­la­vi­mų, o ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas dėl nuo­ro­dos
ape­lia­ci­nia­me skun­de dėl Se­na­to nu­ta­ri­mo ne­pai­sy­mo iš es­mės ne­pa­si­sa­kė.
Nei teis­mas, nei tar­dy­mas ne­nu­sta­tė kiek­vie­no iš jų da­ly­va­vi­mo nu­si­kal­ti­me
laips­nio. Vi­siš­kai ne­pa­grįs­tas įro­dy­mais ir su­si­ta­ri­mas nu­žu­dy­ti,
nes jo iš tik­rų­jų ne­bu­vo. Me­di­ci­nos eks­per­ti­zė nu­sta­tė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis
po gal­vos su­mu­ši­mo bu­vo gy­vas ke­lias­de­šimt mi­nu­čių, o per­pjo­vus
kak­lą ir su­ža­lo­jus ben­dri­nę mie­go ar­te­ri­ją R. Rin­ke­vi­čius mi­rė
per ke­le­tą mi­nu­čių dėl ūmaus nu­krau­ja­vi­mo. Per­pjau­ti dvie­se ger­klę
yra ne­re­a­lu, to­dėl šio­je by­lo­je bū­ti­na nu­sta­ty­ti, kas tuos veiks­mus
at­li­ko. Pa­da­ry­ti to­kį su­ža­lo­ji­mą – per­pjau­ti mie­go ar­te­ri­ją, ku­ri,
anot eks­per­tų, ūmai nu­krau­juo­ja, ir kad ant rū­bų ne­lik­tų krau­jo dė­mių,
esą, yra ne­įma­no­ma. Tar­dy­me bu­vo da­ry­ta mik­ro­da­le­lių eks­per­ti­zė,
ar ant jo ir nu­teis­to­jo A. Die­vai­čio rū­bų nė­ra nu­ken­tė­ju­sio­jo R.
Rin­ke­vi­čiaus dra­bu­žių pluoš­tų, ta­čiau ne­tir­ta, ar ant jų dra­bu­žių nė­ra
krau­jo. M-­ro­da­le­lių eks­per­ti­zė dėl ne­su­pran­ta­mų prie­žas­čių at­sa­kė,
kad nei pas vie­ną iš jų nė­ra li­kę R. Rin­ke­vi­čiaus dra­bu­žių mok­ro­da­le­lių.
A. Die­vai­tis pri­si­pa­ži­no tem­pęs nu­ken­tė­ju­sį­jį į nu­žu­dy­mo vie­tą
ir to­dėl lo­giš­kai ne­pa­aiš­ki­na­ma, ko­dėl ant fla­ne­li­nių marš­ki­nių
ne­li­ko nu­ken­tė­ju­sio­jo vil­no­nių dra­bu­žių da­le­lių. Nu­žu­dy­mą įvyk­dęs
as­muo ne­ga­lė­jo ne­bū­ti kru­vi­no­mis ran­ko­mis. Jei­gu R. Rin­ke­vi­čių
bū­tų nu­žu­dęs jis, tai krau­jo bū­tų li­kę ant mo­to­cik­lo vai­ro ran­ke­nų,
o jei­gu A. Die­vai­tis – ant už­pa­ka­li­nės sė­dy­nės, ta­čiau mo­to­cik­las
ne­bu­vo ap­žiū­rė­tas. Pa­žeis­da­mas BPK 92 str. nuo­sta­tas, tar­dy­mas grą­ži­no
daik­ti­nius įro­dy­mus jų mo­ti­noms, nors jos ne­bu­vo daik­tų sa­vi­nin­kės,
o pa­gal BPK daik­ti­niai įro­dy­mai grą­ži­na­mi tik daik­tų sa­vi­nin­kams.
Ben­dra nuo­sta­ta tei­gia, kad daik­ti­niai įro­dy­mai lai­ko­mi iki nuosp­ren­džio
įsi­tei­sė­ji­mo ar­ba iki pa­si­bai­gi­mo ter­mi­no, per ku­rį ga­li bū­ti ap­skun­džia­mas
nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti by­lą. Šis BPK pa­žei­di­mas už­kir­to ke­lią pa­skir­ti
rei­kia­mą krau­jo dė­mių nu­sta­ty­mo eks­per­ti­zę, ku­rią to­kio po­bū­džio
by­lo­je bu­vo bū­ti­na pa­da­ry­ti. Ka­sa­to­rius ma­nąs, kad šie daik­ti­niai
įro­dy­mai tu­ri bū­ti iš­li­kę pas A. Die­vai­čio ir jo mo­ti­nas, ir yra ga­li­my­bė
iš­tai­sy­ti tar­dy­mo klai­das. Tra­so­lo­gi­nė eks­per­ti­zė nu­sta­tė, kad
nu­si­kal­ti­mo vie­to­je ras­ti ba­tų at­spau­dai su­tam­pa su A. Die­vai­čio
ba­tais, o jo ba­tų at­spau­dų ne­ras­ta. Tai ne­gin­čy­ti­nai liu­di­ja, jog
ten jo ne­bū­ta. Jei­gu bū­tų bu­vęs ir jis, ta­me pa­čia­me grun­te tu­rė­jo
lik­ti ir jo ba­tų at­spau­dai. Žu­dy­ti R. Rin­ke­vi­čiaus nie­ka­da ne­gal­vo­jęs,
to­kios ty­čios ne­bu­vę, su A. Die­vai­čiu dėl to ne­si­ta­ręs, įran­kio nu­žu­dy­mui
ne­tu­rė­jęs. Jo pa­im­ta me­di­nė vir­tu­vi­nės pa­skir­ties va­di­na­mo­ji
,,kuo­ka” bu­vo skir­ta imi­tuo­ti de­ga­li­nės api­plė­ši­mą. Jis ti­kė­ję­sis,
kad R. Rin­ke­vi­čius su jo pla­nu su­tiks, o jei­gu ir ne, tai skųs­tis jis
dėl jo pa­siū­ly­mo ne­bū­tų ėjęs, jis to vi­siš­kai ne­bi­jo­jęs, nes ge­rai
jį pa­ži­no­jęs. Pei­lio jis ne­ėmęs, tai A. Die­vai­čio pei­lis, ir tai yra
šmeiž­tas, kad jis pei­lį pa­si­ė­męs iš pas­ta­ro­jo vir­tu­vės. Jis iš vi­so
ne­bu­vo įė­jęs į bu­to vi­dų, jis tik at­va­žia­vęs į A. Die­vai­čio kie­mą, o
pas­ta­ra­sis, iš­gir­dęs mo­to­cik­lo ūže­sį, iš­ėjęs į kie­mą. Nu­žu­dy­mas –
tai A. Die­vai­čio eks­ce­sas, o ne ty­či­nė su­pla­nuo­ta žmog­žu­dys­tė, o
jei­gu ir pla­nuo­ta, tai tik A. Die­vai­čio, pa­si­ė­mu­sio iš sa­vo vir­tu­vės
pei­lį. A. Die­vai­tis jau yra teis­tas už pik­ty­bi­nį chu­li­ga­niz­mą, to­dėl
jis ma­nąs, kad to­kio as­mens pa­ro­dy­mų, ne­pa­grįs­tų jo­kiais įro­dy­mais,
ne­ga­li­ma pri­im­ti be kri­ti­kos ir jais va­do­vau­jan­tis ap­kal­tin­ti jį
to­kio bai­saus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu. A. Die­vai­tis net­gi ven­gė aki­sta­tos
su juo. Tik per­duo­dant by­lą tir­ti iš nau­jo, bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti tik­rą­jį
nu­žu­dy­mo kal­ti­nin­ką bei tin­ka­mai įver­tin­ti jo nu­si­kals­ta­mus veiks­mus,
ku­rie tu­rė­tų
bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip va­gys­tė.
Nu­teis­ta­sis A. Die­vai­tis ka­sa­ci­nia­me skun­de pra­šo
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2000 m. va­sa­rio 17 d. nuosp­ren­dį ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ba­lan­džio 26 d. nu­tar­tį pa­keis­ti,
jo veiks­mus iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 105 str. 8 p. per­kva­li­fi­kuo­ti
į BK 271 str. 2 d. ir 295 str. 1 d. bei su­švel­nin­ti jam pa­skir­tą baus­mę,
ka­dan­gi jo at­žvil­giu ne­tei­sin­gai pri­tai­ky­tas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­me Nr. 18 nu­ro­do­ma,
jog by­lo­se dėl ty­či­nių nu­žu­dy­mų, ku­rio­se kal­ti­na­mas ne vie­nas as­muo,
bū­ti­na nu­sta­ty­ti kiek­vie­no iš jų da­ly­va­vi­mo nu­si­kal­ti­me laips­nį
ir po­bū­dį, ta­čiau apy­gar­dos teis­mas to ne­pa­da­rė. A. Die­vai­tis ma­nąs,
kad apy­gar­dos teis­mas, rem­da­ma­sis įro­dy­mų vi­su­ma, o ypač teis­mo me­di­ci­nos
eks­per­tų iš­va­dos 9 punk­tu, kur nu­ro­dy­ta, kad po gal­vos su­mu­ši­mo R.
Rin­ke­vi­čius bu­vo gy­vas ke­lias­de­šimt mi­nu­čių, ga­lė­jo pa­da­ry­ti ka­te­go­riš­ką
iš­va­dą, jog nu­ken­tė­ju­sį­jį nu­žu­dė A. Ša­ka­lys. N-s ape­lia­ci­nis
teis­mas nu­tar­ty­je ir nu­ro­dė, jog ne­įti­kė­ti­nas A. Ša­ka­lio aiš­ki­ni­mas,
kad jis nei iš šio, nei iš to su­da­vęs R. Rin­ke­vi­čiui kuo­ka per gal­vą, ta­čiau
apy­gar­dos teis­mo nuosp­ren­džio ne­pa­kei­tė. Jis nuosp­ren­dy­je nu­ro­dy­tų
veiks­mų ne­at­li­kęs, iš­anks­ti­nio su­si­ta­ri­mo nu­žu­dy­ti R. Rin­ke­vi­čių
su A. Ša­ka­liu ne­bu­vo, o apy­gar­dos teis­mas su­si­ta­ri­mą grin­džia tuo,
kad jis iš sa­vo na­mų pa­si­ė­męs pei­lį, tai ne­ati­tin­ka fak­ti­nių by­los
ap­lin­ky­bių. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas sa­vo nu­tar­ty­je tik nu­ro­do,
jog jis pa­grįs­tai pri­pa­žin­tas nu­si­kal­ti­mo vyk­dy­to­ju, nes nu­si­kal­ti­mui
pa­da­ry­ti bu­vo pa­nau­do­ti iš abie­jų na­mų pa­im­ti įran­kiai. Jis ne­ži­no­jęs
apie A. Ša­ka­lio ke­ti­ni­mą nu­žu­dy­ti R. Rin­ke­vi­čių ir jam bu­vo ne­ti­kė­ta,
kai A. Ša­ka­lys smo­gė me­di­ne kuo­ka nu­ken­tė­ju­sia­jam. A. Ša­ka­lio nu­ro­dy­mu
jis nu­tem­pęs R. Rin­ke­vi­čių prie šie­no kau­gės ir ne­ži­no­jęs, kad A. Ša­ka­lys
durs nu­ken­tė­ju­sia­jam į kak­lą.
Nu­teis­tų­jų A. Ša­ka­lio ir A. Die­vai­čio ka­sa­ci­niai
skun­dai at­mes­ti­ni.
Pa­gal BPK 18 str. ir 76 str. rei­ka­la­vi­mus teis­mas
iš­sa­miai, ob­jek­ty­viai ir vi­sa­pu­siš­­­kai iš­ty­rė by­lo­je su­rink­tus
įro­dy­mus, tin­ka­mai juos įver­ti­no ir pa­da­rė tei­sin­gas iš­va­das apie
nuteis­tų­jų A. Ša­ka­lio ir A. Die­vai­čio kal­tę pa­da­rius jiems in­kri­mi­nuo­tus
nu­si­kal­ti­mus.
Nu­teis­tų­jų A. Ša­ka­lio ir A. Die­vai­čio kal­tė įro­dy­ta
jų pa­čių da­li­niais pri­si­pa­ži­ni­mais, įvy­kio vie­tos, daik­ti­nių įro­dy­mų
ap­žiū­rų, po­ėmio, pa­ro­dy­mų pa­tik­ri­ni­mo vie­to­je, liu­dy­to­jų ap­klau­sos
pro­to­ko­lais, eks­per­ti­zės ak­tais bei ki­tais by­lo­je su­rink­tais ir
nuosp­ren­dy­je bei nu­tar­ty­je ap­tar­tais įro­dy­mais.
Nu­teis­tų­jų A. Ša­ka­lio ir A. Die­vai­čio nu­si­kals­ta­mos
vei­kos kva­li­fi­kuo­tos tei­sin­gai, nes abie­jų nu­teis­tų­jų veiks­mai ro­do,
jog jie pa­da­rė ty­či­nį nu­si­kal­ti­mą dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų. Apy­gar­dos
teis­mas nuosp­ren­dy­je pa­grįs­tai nu­ro­dė, kad ty­či­nio nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jais
pri­pa­žįs­ta­mi ir as­me­nys, ku­rie veik­da­mi kar­tu, tu­rė­da­mi ty­čią nu­žu­dy­ti,
ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­va­vo at­imant gy­vy­bę nu­ken­tė­ju­sia­jam. Ne­bū­ti­na,
kad kiek­vie­nas iš to­kių vyk­dy­to­jų pa­da­ry­tų mir­ti­nus su­ža­lo­ji­mus,
pa­kan­ka, kad tai pa­da­ry­tų bent vie­nas iš jų.
Nu­teis­tų­jų veiks­mų vi­su­ma – pra­de­dant pa­siū­ly­mu
nu­žu­dy­ti R. Rin­ke­vi­čių ir už­val­dy­ti tur­tą ir bai­giant nu­žu­dy­mu ir
plė­ši­mo bū­du už­val­dy­to tur­to da­ly­bo­mis – ro­do, kad tarp nu­teis­tų­jų
bu­vo iš­anks­ti­nis su­si­ta­ri­mas šiuos nu­si­kals­ta­mus veiks­mus įvyk­dy­ti.
Teis­mas pa­grįs­tai pri­pa­ži­no, jog veiks­mai bu­vo
tęs­ti­niai ir tru­ko ga­na il­gą lai­ko tar­pą, o vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui
ne­tu­ri reikš­mės, ku­ris iš nu­teis­tų­jų dū­rė pei­liu į nu­ken­tė­ju­sio­jo
kak­lą ir už­bai­gė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, t. y. pa­sie­kė su­si­ta­ri­mo
tiks­lus.
Nu­teis­to­jo A. Ša­ka­lio aiš­ki­ni­mas, kad jis tu­rė­jęs
tiks­lą tik įvyk­dy­ti plė­ši­mą, ne­tu­ri re­a­laus pa­grin­do, nes jis bu­vo
pa­žįs­ta­mas su nu­žu­dy­tuo­ju.
At­si­žvel­giant į pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mą,
jo pa­vo­jin­gu­mo vi­suo­me­nei laips­nį, nu­teis­tų­jų as­me­ny­bes cha­rak­te­ri­zuo­jan­čius
duo­me­nis, teis­mas A. Ša­ka­liui ir A. Die­vai­čiui pa­sky­rė tin­ka­mas baus­mes,
ati­tin­kan­čias BK 39 straips­nio rei­ka­la­vi­mus.
Va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str.
1 d. ir 4301 str. , tei­sė­jų ko­le­gi­ja

nu­ta­rė:

Nu­teis­tų­jų A-aus Ša­ka­lio ir A-aus Die­vai­čio
ka­sa­ci­nius skun­dus at­mes­ti.

Tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas                                                     R.
U-tis

Tei­sė­jai                                                                         V.
Č-a
                                                                                                A.
Juk­na

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt