TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 3.
Tur­to
prie­var­ta­vi­mas, esant stam­baus mas­to tur­ti­niam rei­ka­la­vi­mui
ir pa­da­ry­tas
or­ga­ni­zuo­tos gru­pės (BK 273 str. 3 d)

Nu­teis­tų­jų ir gy­nė­jo ka­sa­ci­niai skun­dai
at­mes­ti, nes skir­tin­gu lai­ku įvai­rių su­dė­čių as­me­nų gru­pės at­vi­ras
rei­ka­la­vi­mas per­duo­ti tur­tą, ku­rio ver­tė yra 10 000 JAV do­le­rių, tie­sio­giai
ir užuo­mi­no­mis gra­si­nant pa­var­to­ti fi­zi­nį smur­tą prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį,
jo ar­ti­muo­sius ir su­nai­kin­ti tur­tą, tei­sin­gai kva­li­fi­kuo­tas pa­gal
BK 273 str. 3 d. kaip tur­to prie­var­ta­vi­mas esant stam­baus mas­to rei­ka­la­vi­mui
ir pa­da­ry­tas or­ga­ni­zuo­tos gru­pės.

Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo                             Kasacinė byla Nr.
2K–348/2000
pra­ne­šė­jas P. K-is,
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
pra­ne­šė­jas J. A. Venc­kus,
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas A. Š-ai­tis

nu­tar­tis
2000 m. rug­sė­jo 6 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
su­si­de­dan­ti iš pir­mi­nin­kės L. Ž-ės,
tei­sė­jų: V. A-o, E. B-o, A. P-io, A.
R-ės, A. Sir­vy­džio ir P. K-io,
sek­re­to­riau­jant E. Ka­ro­sai­tei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui J. M-čiui, gy­nė­jams
ad­vo­ka­tams R. A-­kiui,
B. V-u­tei, I. B-­laus­kui, nu­teis­tie­siems A. Pal­ta­na­vi­čiui, K.
Vai­tie­kū­nui,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal
nu­teis­tų­jų V. Pet­rai­čio, A. Pal­ta­na­vi­čiaus, G. Mu­raš­kos, K. Vai­tie­kū­no
ir nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo ka­sa­ci­nius skun­dus dėl Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999
m. ko­vo 22 d. nuosp­ren­džio, ku­riuo:
Vai­das Pet­rai­tis pri­pa­žin­tas kal­tu pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 225 str. 2 d. , 273
str. 3 d. , ir nu­teis­tas: pa­gal BK 225 str. 2 d. – lais­vės at­ėmi­mu dve­jiems
me­tams ir še­šiems mė­ne­siams; pa­gal BK 273 str. 3 d. – lais­vės at­ėmi­mu
pen­ke­riems me­tams, kon­fis­kuo­jant pu­sę jo tur­to. Va­do­vau­jan­tis BK 42
str. , šios baus­mės su­ben­drin­tos apė­mi­mo bū­du ir su­ben­drin­ta baus­mė
V. Pet­rai­čiui pa­skir­ta – lais­vės at­ėmi­mas pen­ke­riems me­tams, kon­fis­kuo­jant
pu­sę jo tur­to, lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­kant su­stip­rin­to­jo re­ži­mo
pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ko­vo 9 d. nu­tar­ti­mi šiuo
nuosp­ren­džiu pa­skir­ta baus­mė, va­do­vau­jan­tis BK 42 str. 4 d. , apė­mi­mo
bū­du su­ben­drin­ta su baus­me, pa­skir­ta Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės
teis­mo 1999 m. gruo­džio 13 d. nuosp­ren­džiu, ir su­ben­drin­ta baus­mė V.
Pet­rai­čiui nu­sta­ty­ta – lais­vės at­ėmi­mas pen­ke­riems me­tams, kon­fis­kuo­jant
pu­sę jo tur­to, lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­kant su­stip­rin­to­jo re­ži­mo
pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je;
A-us Pal­ta­na­vi­čius pri­pa­žin­tas kal­tu
pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 273 str. 3
d. ir nu­teis­tas lais­vės at­ėmi­mu še­še­riems me­tams ir še­šiems mė­ne­siams,
kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą, lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­kant su­stip­rin­to­jo
re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ko­vo 24 d. nu­tar­ti­mi šiuo
nuosp­ren­džiu pa­skir­ta baus­mė, va­do­vau­jan­tis BK 42 str. 4 d. , apė­mi­mo
bū­du su­ben­drin­ta su baus­me, pa­skir­ta
Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo 1999 m. gruo­džio 13 d. nuosp­ren­džiu,
ir su­ben­drin­ta baus­mė A. Pal­ta­na­vi­čiui nu­sta­ty­ta – lais­vės at­ėmi­mas
še­še­riems me­tams ir še­šiems mė­ne­siams, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą,
lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­kant su­stip­rin­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos
dar­bų ko­lo­ni­jo­je;
Gin­ta­ras Mu­raš­ka pri­pa­žin­tas kal­tu pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mus,
nu­ma­ty­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 273 str. 3 d. , 271 str. 2 d. , ir nu­teis­tas:
pa­gal BK 273 str. 3 d. – lais­vės at­ėmi­mu sep­ty­ne­riems me­tams, kon­fis­kuo­jant
vi­są jo tur­tą; pa­gal BK 271 str. 2 d. – lais­vės at­ėmi­mu ket­ve­riems me­tams,
kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą. Va­do­vau­jan­tis BK 42 str. , šios baus­mės
su­ben­drin­tos iš da­lies jas su­de­dant ir su­ben­drin­ta baus­mė
G. Mu­raš­kai pa­skir­ta – lais­vės at­ėmi­mas sep­ty­ne­riems me­tams ir še­šiems
mė­ne­siams, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą. Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo
Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. ba­lan­džio 18 d.
nu­tar­ti­mi G. Mu­raš­kai nuosp­ren­džiu pa­skir­ta baus­mė pa­gal BK 271 str.
2 d. su­trum­pin­ta iki tre­jų me­tų. Va­do­vau­jan­tis BK 42 str. , ši baus­mė,
tai­kant da­li­nio baus­mių su­dė­ji­mo prin­ci­pą, su­ben­drin­ta su baus­me,
pa­skir­ta pa­gal BK 273 str. 3 d. , ir su­ben­drin­ta baus­mė G. Mu­raš­kai nu­sta­ty­ta
– lais­vės at­ėmi­mas sep­ty­ne­riems me­tams ir ke­tu­riems mė­ne­siams, kon­fis­kuo­jant
vi­są jo tur­tą;
Kęs­tu­tis Vai­tie­kū­nas pri­pa­žin­tas kal­tu pa­da­ręs
nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 273 str. 3 d. , ir nu­teis­tas
lais­vės at­ėmi­mu aš­tuo­ne­riems me­tams, kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą,
lais­vės at­ėmi­mo baus­mę at­lie­kant griež­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų
ko­lo­ni­jo­je.
Tuo pa­čiu nuosp­ren­džiu nu­teis­tas ir A-us Čiuk­šys,
ta­čiau ši nuosp­ren­džio da­lis ka­sa­ci­ne tvar­ka ne­ap­skųs­ta.
Taip pat skun­džia­ma Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo
Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. va­sa­rio 11 d.
nu­tar­tis, ku­ria Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. ko­vo 22 d. nuosp­ren­dis pa­keis­tas: nu­sta­ty­ta,
jog nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­dy­tas R. O-­li­čiaus ir
A. Stumb­rio tur­to prie­var­ta­vi­mas 1996 m. lap­kri­čio 18 d. apie 17 val.
prie cen­tri­nio paš­to, esan­čio Pa­ne­vė­žy­je, Res­pub­li­kos 60, lai­ko­mas
pa­da­ry­tu ne­nu­sta­ty­tą die­ną apie 17 val. per lai­ko­tar­pį nuo 1996 m.
lap­kri­čio 18 d. iki 1996 m. gruo­džio 1 d. ; iš kal­ti­ni­mo K. Vai­tie­kū­nui
pa­ša­lin­ti tei­gi­niai, jog jis tur­tą prie­var­ta­vo veik­da­mas or­ga­ni­zuo­ta
gru­pe, ku­rios su­dė­ty­je bu­vo ir A. Čiuk­šys, bei ži­no­da­mas, kad G. Mu­raš­ka
ir A. Čiuk­šys, tęs­da­mi nu­si­kals­ta­mą vei­ką – or­ga­ni­zuo­ta gru­pe vyk­do­mą
A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus tur­to prie­var­ta­vi­mą, – 1996 m. gruo­džio
16 d. apie 1 val. par­duo­tu­vė­je „Svai­ni­ja” pa­var­to­jo ki­to­kią prie­var­tą:
at­vi­rai pa­gro­bė A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus as­me­ni­nį tur­tą, t. y.
įvai­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, pa­da­ry­da­mi nu­ken­tė­ju­sie­siems 212,40
Lt ža­lą; ki­ta nuosp­ren­džio da­lis ne­pa­keis­ta; nu­teis­to­jo A. Pal­ta­na­vi­čiaus,
nu­teis­to­jo G. Mu­raš­kos ir jo gy­nė­jo, nu­teis­to­jo V. Pet­rai­čio ir jo
gy­nė­jo ape­lia­ci­niai skun­dai at­mes­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si tei­sė­jo P. K-io
pra­ne­ši­mą, nu­teis­to­jo A. Pal­ta­na­vi­čiaus, pra­šiu­sio jo vei­ką per­kva­li­fi­kuo­ti
iš BK 273 str. 3 d. į ki­tą šio straips­nio da­lį, nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no,
pra­šiu­sio teis­mų spren­di­mus pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti,
pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio nu­teis­tų­jų V. Pet­rai­čio, A. Pal­ta­na­vi­čiaus,
G. Mu­raš­kos, K. Vai­tie­kū­no ir nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo ka­sa­ci­nius
skun­dus at­mes­ti, nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo, pra­šiu­sio teis­mų
spren­di­mus pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­me, nu­teis­tų­jų A. Pal­ta­na­vi­čiaus, V. Pet­rai­čio ir
G. Mu­raš­kos gy­nė­jų, pra­šiu­sių nu­teis­tų­jų ka­sa­ci­nius skun­dus pa­ten­kin­ti,
pa­aiš­ki­ni­mų,

nu­sta­tė:

V. Pet­rai­tis, A. Pal­ta­na­vi­čius, G. Mu­raš­ka ir K.
Vai­tie­kū­nas nu­teis­ti už tai, kad veik­da­mi or­ga­ni­zuo­ta gru­pe su R.
Kup­rins­ku, V. Tu­zo­vu, D. Au­gus­ta­vi­čiu­mi, K. B-­ba­rau­šu, M. Kal­ve­liu,
V. K-­kliu, R. La­zaus­ku, V. Ra­kaus­ku ir ne­nu­sta­ty­tais as­me­ni­mis
prie­var­ta­vo tur­tą iš A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus, būtent:

A. Pal­ta­na­vi­čius, V. Pet­rai­tis ir R. Kup­rins­kas,
ku­rio at­žvil­giu by­la iš­skir­ta, 1996 m. lap­kri­čio 8 d. apie 11 val. prie
„Svai­ni­jos” par­duo­tu­vės, esan­čios Pa­ne­vė­žy­je, Mo­lai­nių g. 73, at­vi­rai
rei­ka­la­vo iš A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus per­duo­ti as­me­ni­nį jų abie­jų
tur­tą – 2000 JAV do­le­rių (8000 Lt), pri­deng­da­mi sa­vo rei­ka­la­vi­mą ta­ria­mos
bau­dos už R. Kup­rins­ko su­mu­ši­mą 1996 m. lap­kri­čio 7 d. su­mo­kė­ji­mu,
užuo­mi­no­mis gra­sin­da­mi pa­var­to­ti fi­zi­nį smur­tą prieš A. Stumb­rį ir
R. O-­li­čių;
A. Pal­ta­na­vi­čius, G. Mu­raš­ka ir R. Kup­rins­kas, ku­rio
at­žvil­giu by­la iš­skir­ta, 1996 m. lap­kri­čio 11 d. apie 13 val. au­to­mo­bi­lių
sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je prie „Svai­ni­jos” par­duo­tu­vės, esan­čios Pa­ne­vė­žy­je,
Mo­lai­nių g. 73, at­vi­rai, G. Mu­raš­ka — pa­kar­to­ti­nai, rei­ka­la­vo iš
A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus per­duo­ti as­me­ni­nį jų abie­jų tur­tą – 2000
JAV do­le­rių (8000 Lt), pri­deng­da­mi sa­vo rei­ka­la­vi­mą ta­ria­mos bau­dos
už R. Kup­rins­ko su­mu­ši­mą 1996 m. lap­kri­čio 7 d. su­mo­kė­ji­mu, užuo­mi­no­mis
gra­sin­da­mi pa­var­to­ti fi­zi­nį smur­tą prieš A. Stumb­rį ir R. O-­li­čių;
K. Vai­tie­kū­nas su V. K-­kliu, V. Ra­kaus­ku (pas­ta­rų­jų
dvie­jų as­me­nų at­žvil­giu pa­reng­ti­nis tar­dy­mas by­lo­je su­stab­dy­tas)
bei V. Tu­zo­vu (by­la nu­trauk­ta jam mi­rus), veik­da­mi su ne­nu­sta­ty­tais
as­me­ni­mis, tęs­da­mi or­ga­ni­zuo­ta gru­pe vyk­do­mą A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus
tur­to prie­var­ta­vi­mą, 1996 m. lap­kri­čio 18 d. apie 17 val. prie cen­tri­nio
paš­to, esan­čio Pa­ne­vė­žy­je, Res­pub­li­kos 60, at­vi­rai, pa­kar­to­ti­nai
rei­ka­la­vo iš R. O-­li­čiaus per­duo­ti as­me­ni­nį jo ir A. Stumb­rio tur­tą
stam­biu mas­tu – 10 000 JAV do­le­rių (40 000 Lt) ar­ba at­lik­ti ki­tus tur­ti­nio
po­bū­džio veiks­mus – ne­at­ly­gin­ti­nai teik­ti mais­to pro­duk­tus baus­mę
at­lie­kan­tiems or­ga­ni­zuo­tos gru­pės na­riams, pri­deng­da­mi sa­vo rei­ka­la­vi­mą
ta­ria­mos bau­dos už R. Kup­rins­ko su­mu­ši­mą 1996 m. lap­kri­čio 7 d. bei
A. Stumb­rio pra­ne­ši­mą pro­ku­ra­tū­rai apie tur­to prie­var­ta­vi­mą su­mo­kė­ji­mu,
tie­sio­giai ir užuo­mi­no­mis gra­sin­da­mi pa­var­to­ti prieš R. O-­li­čių
ar jo ar­ti­muo­sius – vai­kus – fi­zi­nį smur­tą: su­muš­ti, nu­žu­dy­ti, su­nai­kin­ti
su­de­gi­nant jo tur­tą – par­duo­tu­vę;
K. Vai­tie­kū­nas su V. K-­kliu, V. Ra­kaus­ku, A. La­zaus­ku,
ku­rių at­žvil­giu pa­reng­ti­nis tar­dy­mas by­lo­je su­stab­dy­tas, bei D. Au­gus­ta­vi­čiu­mi,
K. B-­ba­rau­šu, M. Kal­ve­liu, V. Tu­zo­vu, ku­rių at­žvil­giu by­la nu­trauk­ta
jiems mi­rus, tęs­da­mi or­ga­ni­zuo­ta gru­pe vyk­do­mą A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus
tur­to prie­var­ta­vi­mą, pa­si­kė­si­no pa­da­ry­ti tur­to prie­var­ta­vi­mą,
ta­čiau nu­si­kal­ti­mo ne­bai­gė dėl prie­žas­čių, ne­pri­klau­san­čių nuo jų
va­lios: 1996 m. gruo­džio 24 d. apie 17 val. „Svai­ni­jos” par­duo­tu­vė­je,
esan­čio­je Pa­ne­vė­žy­je, Mo­lai­nių g. 73, pa­si­kė­si­no at­vi­rai, pa­kar­to­ti­nai
rei­ka­lau­ti iš R. O-­li­čiaus stam­biu mas­tu per­duo­ti as­me­ni­nį jo ir
A. Stumb­rio tur­tą – 10 000 JAV do­le­rių (40 000 Lt) ar­ba at­lik­ti ki­tus
tur­ti­nio po­bū­džio veiks­mus – ne­at­ly­gin­ti­nai teik­ti mais­to pro­duk­tus
baus­mes at­lie­kan­tiems ki­tiems or­ga­ni­zuo­tos gru­pės na­riams, pri­deng­da­mi
sa­vo rei­ka­la­vi­mą ta­ria­mos bau­dos už R. Kup­rins­ko su­mu­ši­mą 1996 m.
lap­kri­čio 7 d. bei A. Stumb­rio pra­ne­ši­mą pro­ku­ra­tū­rai apie tur­to
prie­var­ta­vi­mą su­mo­kė­ji­mu, D. Au­gus­ta­vi­čiui ir M. Kal­ve­liui tie­sio­giai
gra­si­nant pa­var­to­ti prieš R. O-­li­čių fi­zi­nį smur­tą – gąs­di­nant pei­liais,
o V. Tu­zo­vui pa­var­to­jant fi­zi­nį smur­tą – smo­giant ran­ka R. O-­li­čiui
į vei­dą, taip pa­da­rant leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą, ne­su­kė­lu­sį trum­pa­lai­kio
svei­ka­tos su­tri­ki­mo, ta­čiau nu­si­kals­ta­mų veiks­mų ne­bai­gė, nes R.
O-­li­čius ak­ty­viai pa­si­prie­ši­no tei­sė­tai lai­ko­mu gin­klu – 9 mm ka­lib­ro
84 F mo­de­lio pis­to­le­tu „Piet­ro B-­re­ta”, iš­šau­da­mas iš jo į K. Vai­tie­kū­ną
ir ki­tus kar­tu su juo bu­vu­sius as­me­nis 25 šū­vius.
G. Mu­raš­ka taip pat nu­teis­tas
ir už tai, kad iš anks­to su­si­ta­ręs su A. Čiuk­šiu ir veik­da­mas gru­pe, pa­kar­to­ti­nai,
1996 m. gruo­džio 16 d. apie 1 val. „Svai­ni­jos” par­duo­tu­vė­je, esan­čio­je
Pa­ne­vė­žy­je, Mo­lai­nių g. 73, at­vi­rai pa­gro­bė A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus
tur­tą: du bu­te­lius vis­kio „Jim Bim” už 108,80 Lt, bu­te­lį vis­kio „G-”
už70Lt, bu­te­lį „V-­mut” už 33 Lt, mai­še­lį už 0,60 Lt, iš vi­so pa­gro­bė
212,40 Lt ver­tės
A. Stumb­rio ir R. O-­li­čiaus tur­to.
V. Pet­rai­tis taip pat
nu­teis­tas už pik­ty­bi­nį chu­li­ga­niz­mą G. Gri­ga­liū­no at­žvil­giu, ta­čiau
šios nuosp­ren­džiu nu­sta­ty­tos by­los ap­lin­ky­bės su ka­sa­ci­niais skun­dais
ne­su­si­ju­sios.
Nu­teis­ta­sis V. Pet­rai­tis
ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo nuosp­ren­dį ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nu­tar­tį pa­nai­kin­ti, nes nu­si­kal­ti­mo jis ne­pa­da­rė, teis­mai ne­tin­ka­mai
pri­tai­kė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą ir es­min­gai pa­žei­dė bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mą. Skun­de nu­ro­do­ma, jog teis­mai pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 31 str. , Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių
ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 str. 1 d. , BPK 18 str. nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
Jis nu­teis­tas tik re­mian­tis ne­tei­sin­gais nu­ken­tė­ju­sio­jo R. O-­li­čiaus,
jo žmo­nos D. O-­li­čie­nės ir gi­mi­nai­čio A. Stumb­rio pa­ro­dy­mais. Šiuos
pa­ro­dy­mus teis­mas tu­rė­jo ver­tin­ti itin kri­tiš­kai, nes R. O-­li­čius
yra su­in­te­re­suo­tas bet ko­kia kai­na pa­tei­sin­ti ke­tu­rių žmo­nių nu­žu­dy­mą.
By­lo­je nė­ra jo­kių įro­dy­mų, jog ka­sa­to­rius bu­vo pa­žįs­ta­mas su ki­tais
by­lo­je mi­ni­mais as­me­ni­mis, o jo pa­žin­tis su K. Vai­tie­kū­nu nie­ko nu­si­kals­ta­mo
ne­įro­do, to­dėl pa­teik­tas kal­ti­ni­mas, jog jis da­ly­va­vo or­ga­ni­zuo­to­je
gru­pė­je, yra ne­tei­sė­tas ir ne­tei­sin­gas. Neat­si­žvelg­ta į tai, jog R.
O-­li­čiaus pa­ro­dy­muo­se dėl at­ski­rų epi­zo­dų jis ne­mi­ni­mas. Prie­var­tau­jant
tur­tą jis ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti, nes ku­rį lai­ką nuo 1996 m. lap­kri­čio 9
d. bu­vo iš­vy­kęs į už­sie­nį. Teis­mas ša­liš­kai ir ne­ob­jek­ty­viai įver­ti­no
tą fak­tą, jog tik grį­žęs iš už­sie­nio jis nu­ve­žė R. O-­li­čiui pi­ni­gus
už par­duo­tu­vė­je pa­im­tus gė­ri­mus. Be to, jo ne­kal­tu­mą įro­do ir tai,
jog
A. Stumb­ris ne­at­pa­ži­no jo kaip as­mens, prie­var­ta­vu­sio tur­tą 1996 m.
lap­kri­čio 8 d. , nors šis tei­gė, jog ga­li at­pa­žin­ti vi­sus as­me­nis.
Nu­teis­ta­sis A. Pal­ta­na­vi­čius
ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo teis­mų spren­di­mus pa­nai­kin­ti, nes jo vei­ka
kva­li­fi­kuo­ta ne pa­gal tą BK straips­nio da­lį, ku­rią teis­mas tu­rė­jo
pri­tai­ky­ti. Jis nu­ro­do, jog teis­mai pa­žei­dė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 31 str. , Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių
ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 str. 1 d. , BPK 18 str. nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
Jis nu­teis­tas tik re­mian­tis ne­tei­sin­gais nu­ken­tė­ju­sio­jo R. O-­li­čiaus
ir jo gi­mi­nai­čio A. Stumb­rio pa­ro­dy­mais. Šiuos pa­ro­dy­mus teis­mas tu­rė­jo
ver­tin­ti itin kri­tiš­kai, nes R. O-­li­čius yra su­in­te­re­suo­tas bet ko­kia
kai­na pa­tei­sin­ti ke­tu­rių žmo­nių nu­žu­dy­mą. R. O-­li­čius pa­ro­dė,
jog dėl re­ke­ta­vi­mo jis krei­pė­si pa­gal­bos į nu­si­kal­tė­lių au­to­ri­te­tą
V. Tu­zo­vą. Tai įro­do, jog su šiuo epi­zo­du ka­sa­to­rius ne­tu­ri nie­ko
ben­dra ir jo­kio­je or­ga­ni­zuo­to­je gru­pė­je ne­da­ly­va­vo. Be to, R. O-­li­čius,
ne­pra­neš­da­mas tei­sė­sau­gos or­ga­nams apie re­ke­ta­vi­mą, pats pa­da­rė
nu­si­kal­ti­mą. Teis­mai ob­jek­ty­viai ne­iš­ty­rė A. Stumb­rio krei­pi­mo­si
į pro­ku­ra­tū­rą fak­to, kuo­met jis ne­nu­ro­dė jo­kių kon­kre­čių ap­lin­ky­bių
ir ne­ra­šė pa­reiš­ki­mo. Tai įro­do, jog ne­bu­vo jo­kio prie­var­ta­vi­mo ir
jo­kios or­ga­ni­zuo­tos gru­pės. Ka­sa­to­rius taip pat nu­ro­do, jog by­la
yra po­li­ti­zuo­ta, jis nu­teis­tas ne­įro­džius kal­tės ir ne­su­tei­kus ga­li­my­bės
re­a­li­zuo­ti tei­sę į gy­ny­bą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me.
Nu­teis­ta­sis G. Mu­raš­ka
ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo teis­mų spren­di­mus pa­nai­kin­ti ir jį iš­tei­sin­ti.
Jis nu­ro­do, jog ti­riant ir nag­ri­nė­jant by­lą bu­vo pa­žeis­ti Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 6, 18, 31 str. , Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir
pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 str. nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai.
Iš jo bu­vo at­im­ta tei­sė gin­tis, nes ne­bu­vo iš­kvies­ti ir ap­klaus­ti gy­ny­bos
liu­dy­to­jai: tak­sis­tas Blauz­dys ir ki­ti. Nie­kas, iš­sky­rus
R. O-­li­čių, ne­pa­tvir­ti­na to fak­to, jog jis prie­var­ta­vo A. Stumb­rio
tur­tą. R. O-­li­čiaus pa­ro­dy­mai prieš­ta­rau­ja vie­ni ki­tiems, o A.
Stumb­rio pa­ro­dy­mai me­la­gin­gi. Pa­ro­dy­mai by­lo­je bu­vo fal­si­fi­kuo­ja­mi,
ne­ži­nia, iš kur at­si­ra­do jo pa­ro­dy­mo at­pa­žin­ti R. O-­li­čiui pa­gal
fo­to­nuot­rau­kas pro­to­ko­las, įslap­tin­ti liu­dy­to­jai ir nu­ken­tė­ju­sie­ji,
tarp jų „Sa­ša” ir „A-us”. Teis­mas ne­tei­sin­gai įver­ti­no A. Stumb­rio
drau­gų R. Jaš­kū­no, E. Mar­ke­vi­čiaus, D. Juk­nos pa­ro­dy­mus. G. Mu­raš­ka
taip pat nu­ro­do, jog iš „Svai­ni­jos” par­duo­tu­vės pre­kių ne­vo­gė, šias
pre­kes A. Čiuk­šys pa­ė­mė sko­lon. Liu­dy­to­jai A. J-­kaus­kas ir N. Ta­mo­šiū­nie­nė
pa­tvir­ti­no, jog tuo me­tu jis sto­vė­jo nuo­ša­lė­je ir ne­si­ki­šo. Įvy­kio
vie­tos ap­žiū­ros pro­to­ko­le už­ra­šy­ta, jog va­gys­tės po­žy­mių ne­ma­ty­ti.
R. O-­li­čiaus pa­ro­dy­mai dėl pi­ni­gų grą­ži­ni­mo yra me­la­gin­gi. Be to,
ka­sa­to­rius pra­šo at­kreip­ti dė­me­sį į R. O-­li­čiaus cha­rak­te­ris­ti­kas.
Nu­teis­ta­sis K. Vai­tie­kū­nas
ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo teis­mų spren­di­mus pa­nai­kin­ti ir grą­žin­ti by­lą
ty­ri­mui pa­pil­dy­ti. Skun­de nu­ro­do­ma, jog kal­ti­ni­mas su­fab­ri­kuo­tas,
by­lo­je nė­ra duo­me­nų, jog jis ben­drai vei­kė su V. Pet­rai­čiu, A. Pal­ta­na­vi­čiu­mi
ir G. Mu­raš­ka. Net pats R. O-­li­čius ne­sa­ko, jog jis da­ly­va­vo šiems as­me­nims
prie­var­tau­jant 2000 JAV do­le­rių. Tai pa­tvir­ti­no ir po­li­ci­ja. Prie­var­ta­vi­mo
fak­tas ir prie­var­tau­ja­mos su­mos dy­dis pa­grįs­tas tik nu­ken­tė­ju­sio­jo
pa­ro­dy­mais, jo­kių ki­tų įro­dy­mų nė­ra. Teis­mas ig­no­ra­vo liu­dy­to­jo
A. M-­šio­nio pa­ro­dy­mus, ku­riam R. O-­li­čius pa­sa­ko­jęs, jog 10 000
JAV do­le­rių su­mą jis pats su­gal­vo­jęs. Teis­mas ig­no­ra­vo R. O-­li­čiaus
pa­ro­dy­mus apie tai, kad jis ne­pri­si­me­nąs da­tos, ka­da iš jo bu­vo prie­var­tau­ja­mas
tur­tas prie cen­tri­nio paš­to, o kon­kre­čią da­tą su­gal­vo­ję pro­ku­ro­rai.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­ro­dė, jog šis nu­si­kal­ti­mas pa­da­ry­tas
ne­nu­sta­ty­tu lai­ku, maž­daug per pus­an­tro mė­ne­sio lai­ko­tar­pį. Taip
bu­vo pa­žeis­ta jo tei­sė į gy­ny­bą, nes jis ne­ga­lė­jęs gin­tis nuo to­kio
ne­aiš­kaus kal­ti­ni­mo. 10 000 JAV do­le­rių tur­to prie­var­ta­vi­mą R. O-­li­čius
iš­si­gal­vo­jo, no­rė­da­mas pa­tei­sin­ti žmog­žu­dys­tę. K. Vai­tie­kū­nas
taip pat nu­ro­do, jog teis­mai ig­no­ra­vo liu­dy­to­jų N. Vai­tie­kū­nie­nės,
A. Ma­tu­lio, R. K-­du­lio, J. Jo­ne­ly­tės,
G. B-­kaus, D. Skė­ko, V. Le­be­de­vo, D. La­zaus­ko, B. R-ės, R.
Tu­zo­vie­nės, P. Vai­tie­kū­no, S. Ba­ne­lio, J. Stoš­ku­tės, V. Kli­ma­šaus­ko,
K. Ma­ku­tė­no pa­ro­dy­mus. Teis­mas rė­mė­si įslap­tin­tų liu­dy­to­jų „Ta­do
Ta­mu­lio­nio” ir „E-o” pa­ro­dy­mais, lai­ky­da­mas juos pa­ti­ki­mais
dėl 2000 JAV do­le­rių prie­var­ta­vi­mo, ta­čiau kaž­ko­dėl pa­lai­kė ne­pa­ti­ki­mais
jų pa­ro­dy­mus dėl su­šau­dy­mo „Svai­ni­jo­je”. Be to, teis­mas ne­pa­grįs­tai
kri­tiš­kai ver­ti­no liu­dy­to­jų B. Ste­po­na­vi­čiaus, E. Gu­taus­ko, E. Pa­lu­bins­ko,
A. M-­šio­nio, B. Ma­te­lio pa­ro­dy­mus ir ne­pa­grįs­tai pa­ti­kė­jo R. O-­li­čiaus
ar­ti­mų­jų, drau­gų ir pa­val­di­nių pa­ro­dy­mais. Ne­tie­sio­gi­niai liu­dy­to­jai
dau­giau ar ma­žiau pa­tvir­ti­na 2000 JAV do­le­rių prie­var­ta­vi­mo fak­tą,
o apie 10 000 JAV do­le­rių prie­var­ta­vi­mo fak­tą jie iš­gir­do iš R. O-­li­čiaus
tik po įvy­kių „Svai­ni­jo­je”. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­at­krei­pė
dė­me­sio į tą ap­lin­ky­bę, kad ir pa­tys by­lą ty­rę pro­ku­ro­rai R. O-­li­čiaus
ir A. Stumb­rio pa­ro­dy­mus bu­vo įver­ti­nę kaip prieš­ta­rin­gus ir ne­nuo­sek­lius.
Teis­mai ne­pa­grįs­tai rė­mė­si liu­dy­to­jų S. Gry­baus­kai­tės ir A. Tvas­ku­tės
pa­ro­dy­mais, ne­pa­grįs­tai at­me­tė liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus apie tai, jog
R. O-­li­čius vil­kė­jo ne­per­šau­na­mą lie­me­nę, ne­pa­grįs­tai ig­no­ra­vo
da­lį liu­dy­to­jo A. Kar­lau­čiū­no pa­ro­dy­mų, ne­krei­pė dė­me­sio į A. Kau­po
pa­ro­dy­mus, vien­pu­siš­kai įver­ti­no eks­per­ti­zių iš­va­das dėl pei­lių,
ras­tų įvy­kio vie­to­je, pri­klau­so­my­bės, ig­no­ra­vo liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mus
apie ba­lių.
Nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no
gy­nė­jas ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo nuosp­ren­dį ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo tir­ti teis­me,
nes teis­mų spren­di­mai ne­tei­sė­ti ir ne­pa­grįs­ti, by­lo­je pa­da­ry­ti es­mi­niai
bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mai, ne­tin­ka­mai pri­tai­ky­tas
bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, pa­žeis­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos
nuo­sta­tos. Su­ra­šy­da­mas nuosp­ren­dį, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas
pa­žei­dė BPK 74–76 straips­niuo­se, 331 str. 2 d. , 346 str. 1 d. 2 p. nu­ma­ty­tus
rei­ka­la­vi­mus, o ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas šių pa­žei­di­mų ne­įver­ti­no
ir ne­pa­ša­li­no. Ne­ga­li­ma pri­pa­žin­ti tei­sė­tu ir pa­grįs­tu bau­džia­mo­sios
by­los dėl nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų BK 273 str. 3 d. – „J-a­po”, „Ra­mū­no”,
R. O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio tur­­­to prie­var­ta­vi­mo – išsky­ri­mo į at­ski­rą
by­lą, nes by­la iš­skir­ta pa­žei­džiant BPK 149 str. nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
Pro­ku­ro­ro nu­ta­ri­me iš vi­so ne­tei­gia­ma, kad by­los iš­sky­ri­mas yra
bū­ti­nas, o tei­gi­nys, jog by­los iš­sky­ri­mas ne­pa­kenks ob­jek­ty­viam
1996 m. gruo­džio 24 d. tur­to prie­var­ta­vi­mo ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mui, ne­pa­grįs­tas
by­los duo­me­ni­mis. Nu­ta­ri­me net ne­svars­to­ma, ar by­los iš­sky­ri­mas
ne­at­si­lieps jos iš­ty­ri­mo bei iš­spren­di­mo vi­sa­pu­siš­ku­mui ir iš­sa­mu­mui.
Toks by­los iš­sky­ri­mas su­var­žė K. Vai­tie­kū­no tei­sę į gy­ny­bą, su­kliu­dė
teis­mui vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­ti by­lą ir pa­vei­kė tei­sė­to bei pa­grįs­to
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mą. Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­lė­jo bū­ti
grin­džia­mas įslap­tin­tų liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, nes įslap­tin­tų liu­dy­to­jų
ap­klau­sos tvar­ka, nu­ma­ty­ta BPK 1561 ir 3171 straips­niuo­se, prieš­ta­rau­ja
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 109, 29 straips­niuo­se, 117 str. 1
d. , 31 str. 2 d. ir Kon­ven­ci­jos 6 str. 3 punk­to d pa­punk­ty­je įtvir­tin­toms
ga­ran­ti­joms. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­iš­nag­ri­nė­jo K.
Vai­tie­kū­no ape­lia­ci­nio skun­do dėl įslap­tin­tų liu­dy­to­jų ap­klau­sos
ne­tei­sė­tu­mo ir ne­pa­grįs­tu­mo. Be to, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
pa­žei­dė BPK 162 str. nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus ir pa­žei­dė K. Vai­tie­kū­no
tei­sę į gy­ny­bą: nuosp­ren­džiu K. Vai­­­ti­­­­e­kū­­nas bu­vo pri­pa­žin­tas
kal­tu prie­var­ta­vęs R. O-­li­čiaus tur­tą 1996 m. lap­kri­čio 18 d. , o ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas šią nuo­sp­ren­džio da­lį pa­kei­tė, nu­ro­dy­da­mas,
jog tur­tas bu­vo prie­var­tau­tas „tiks­liai ne­nu­sta­ty­tą die­ną, lai­ko­tar­py­je
nuo 1996 m. lap­kri­čio 18 d. iki 1996 m. gruo­džio 1 d. ”, nors toks kal­ti­ni­mas
K. Vai­tie­kū­nui ne­bu­vo pa­reikš­tas. Ka­sa­ci­nia­me skun­de taip pat nu­ro­do­ma,
kad bu­vo pa­žeis­ta Kon­sti­tu­ci­jos 31 str. 2 d. ir Kon­ven­ci­jos 6 str. 1
p. ga­ran­tuo­ta K. Vai­tie­kū­no tei­sė į ne­pri­klau­so­mą ir ne­ša­liš­ką
teis­mą: tuo­jau pat po įvy­kio ir vė­liau aukš­ti vals­ty­bi­nės val­džios ir
tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se pa­reiš­kė vie­na­reikš­mę
nuo­sta­tą, jog tra­giš­ka­me in­ci­den­te tei­sus bu­vo R. O-­li­čius, ir to­kiu
bū­du iki teis­mo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo bu­vo for­muo­ja­ma iš­anks­ti­nė
nuo­mo­nė, jog K. Vai­tie­kū­nas ir ki­ti R. O-­li­čiaus su­šau­dy­ti bei su­žeis­ti
as­me­nys yra kal­ti; be įsta­ty­mi­nio pa­grin­do bu­vo iš­skir­ta bau­džia­mo­ji
by­la; pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu ap­klaus­ti įslap­tin­ti liu­dy­to­jai, ku­rių
ap­klau­sos tvar­ka prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai; nag­ri­nė­jant by­lą pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­me teis­mo su­dė­ty­je bu­vo tei­sė­jas L. Ž-, ku­ris
sa­vo nuo­mo­nę dėl įvy­kio „Svai­ni­jo­je” jau bu­vo iš­reiš­kęs ape­lia­ci­nė­je
nu­tar­ty­je; teis­mas pa­si­nau­do­jo BPK 3171 str. nuo­sta­to­mis, prieš­ta­rau­jan­čio­mis Kon­sti­tu­ci­jai; ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ig­no­ra­vo ape­lia­ci­nio skun­do ar­gu­men­tus dėl
įslap­tin­tų liu­dy­to­jų ap­klau­sos; ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas,
pa­žeis­da­mas K. Vai­tie­kū­no tei­sę į gy­ny­bą, iš­plė­tė kal­ti­ni­mo ap­im­tį.
Be to, ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad by­lo­je nė­ra jo­kių kon­kre­čių ir ne­abe­jo­ti­nų
duo­me­nų apie tai, kad K. Vai­tie­kū­nas da­ly­va­vo prie­var­tau­jant 10 000
JAV do­le­rių, to­dėl jo vei­ka ne­ga­lė­jo bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK
273 str. 3 d.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. birželio
6 d. nu­tar­ti­mi, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 4271 str. 1 d. 3 p. , by­la per­duo­ta nag­ri­nė­ti sep­ty­nių
tei­sė­jų ko­le­gi­jos teis­mo po­sė­dy­je.
Nu­teis­tų­jų V. Pet­rai­čio,
A. Pal­ta­na­vi­čiaus, G. Mu­raš­kos, K. Vai­tie­kū­no ir nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no
gy­nė­jo ka­sa­ci­niai skun­dai at­mes­ti­ni.
Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, tik­ri­na pri­im­tus nuosp­ren­džius ir nu­tar­tis,
dėl ku­rių pa­duo­tas skun­das, tei­sės tai­ky­mo as­pek­tu (BPK 426 str. 1
d. ). Tai reiš­kia, kad ka­sa­ci­ne tvar­ka by­la nag­ri­nė­ja­ma tuo­met, jei­gu
skun­de nu­ro­dy­ti ap­skun­di­mo ir by­los nag­ri­nė­ji­mo ka­sa­ci­niai pa­grin­dai,
nu­ma­ty­ti BPK 4181 str. ,
t. y. jei­gu ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se nu­ro­dy­ta, jog teis­mai ne­tin­ka­mai
pri­tai­kė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, ar­ba ti­riant by­lą, ją nag­ri­nė­jant
pir­mo­sios ar ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se, bu­vo pa­da­ry­ti es­mi­niai
bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mai.
Nu­teis­tų­jų V. Pet­rai­čio,
A. Pal­ta­na­vi­čiaus, G. Mu­raš­kos, K. Vai­tie­kū­no ir nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no
gy­nė­jo ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se nu­ro­dy­ti by­los nag­ri­nė­ji­mo ka­sa­ci­niai
pa­grin­dai, nu­ma­ty­ti BPK 4181 str. Be to, ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se yra tei­gi­nių, kad nuosp­ren­dy­je
iš­dės­ty­tos teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių
(BPK 385 str. ), nes teis­mų iš­va­dų ne­pa­tvir­ti­na įro­dy­mai, iš­nag­ri­nė­ti
tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je; teis­mai neat­si­žvel­gė į by­los ap­lin­ky­bes,
ku­rios ga­lė­jo es­min­gai pa­veik­ti teis­mo iš­va­das, esant prieš­ta­rin­giems
įro­dy­mams, tu­rin­tiems es­mi­nės reikš­mės teis­mų iš­va­doms; nuosp­ren­dy­je
ne­nu­ro­dy­ta, kuo rem­da­ma­sis teis­mas pri­ėmė vie­ną iš šių įro­dy­mų ir
at­me­tė ki­tus. Nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­tų teis­mo iš­va­dų ne­ati­ti­ki­mas
fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių nė­ra ap­skun­di­mo ir by­los nag­ri­nė­ji­mo
ka­sa­ci­nis pa­grin­das, to­dėl ko­le­gi­ja, va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
BPK 4181 str. , 426 str. 1 d. , 427 str.
5 d. , nag­ri­nė­ja tik tuos pa­duo­tų ka­sa­ci­nių skun­dų ar­gu­men­tus ir mo­ty­vus,
ku­riuo­se nu­ro­dy­ti by­los nag­ri­nė­ji­mo ka­sa­ci­niai pa­grin­dai.
Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas iš­sa­miai ir ob­jek­ty­viai iš­ty­rė es­mi­nes by­los ap­lin­ky­bes
ir tin­ka­mai pri­tai­kė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą.
Nu­teis­tų­jų V. Pet­rai­čio,
A. Pal­ta­na­vi­čiaus, G. Mu­raš­kos ir K. Vai­tie­kū­no vei­ka tei­sin­gai kva­li­fi­kuo­ta
pa­gal BK 273 str. 3 d. Tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­tais ir nuosp­ren­dy­je
įver­tin­tais įro­dy­mais nu­sta­ty­ta, kad V. Pet­rai­tis, A. Pal­ta­na­vi­čius,
G. Mu­raš­ka ir K. Vai­tie­kū­nas 1996 m. lap­kri­čio 8 d. – 1996 m. gruo­džio
24 d. , pa­si­nau­do­da­mi 1996 m. lap­kri­čio 7 d. vė­lų va­ka­rą „Svai­ni­jos”
par­duo­tu­vė­je R. Kup­rins­ko su­kel­tu kon­flik­tu, į ku­rį įsi­ki­šo A.
Stumb­ris, įvai­rios su­dė­ties gru­pė­mis at­vi­rai rei­ka­la­vo per­duo­ti R.
O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio tur­tą, tie­sio­giai ir užuo­mi­no­mis gra­sin­da­mi
pa­var­to­ti fi­zi­nį smur­tą prieš R. O-­li­čių, jo ar­ti­muo­sius ir su­nai­kin­ti
tur­tą. To­kia vei­ka ati­tin­ka nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 273 str. , po­žy­mius.
Nuosp­ren­dy­je nu­teis­tų­jų
vei­ka tei­sin­gai kva­li­fi­kuo­ta kaip tur­to prie­var­ta­vi­mas, pa­da­ry­tas
or­ga­ni­zuo­tos gru­pės. Nu­sta­ty­ta, jog R. O-­li­čiaus tur­tą skir­tin­gu
lai­ku prie­var­ta­vo, t. y. at­vi­rai rei­ka­la­vo jį per­duo­ti, gra­si­nant
pa­var­to­ti fi­zi­nį smur­tą bei su­nai­kin­ti tur­tą, skir­tin­gų su­dė­čių
as­me­nų gru­pės, ta­čiau rei­ka­la­vi­mo pre­teks­tas vi­sais at­ve­jais bu­vo
tas pats – „cheb­ros ba­chū­ro pa­lie­ti­mas”. Šis pre­teks­tas iš­li­ko ne­pa­ki­tęs
per vi­są tur­to prie­var­ta­vi­mo lai­ką, nes nu­ken­tė­ju­sie­siems už tai bu­vo
pa­skir­ta „bau­da”, ku­rią jie tu­rė­jo su­mo­kė­ti. Rei­ka­lau­ja­mo per­duo­ti
tur­to dy­dis bu­vo pa­di­din­tas dėl nu­ken­tė­ju­sių­jų el­ge­sio, t. y. dėl
to, jog A. Stumb­ris dėl tur­to prie­var­ta­vi­mo krei­pė­si į pro­ku­ra­tū­rą.
P-s rei­ka­la­vi­mo per­duo­ti tur­tą pre­teks­tas, ta ap­lin­ky­bė, kad šis
pre­teks­tas bu­vo nu­ro­dy­tas skir­tin­gų as­me­nų ir ne­ki­to, o tik bu­vo
pa­pil­dy­tas, il­gas lai­ko tar­pas (nuo 1996 m. lap­kri­čio 8 d. iki 1996 m.
gruo­džio 24 d. ), ku­rio me­tu tuo pa­čiu pre­teks­tu bu­vo rei­ka­lau­ja­ma
per­duo­ti tur­tą, rei­ka­la­vi­mų per­duo­ti tur­tą pa­tei­ki­mo daž­nu­mas ro­do,
jog R. O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio tur­tą prie­var­ta­vo or­ga­ni­zuo­ta gru­pė,
tu­rin­ti sa­vo struk­tū­rą, ku­rios vi­si na­riai sie­kė ben­dro tiks­lo. Or­ga­ni­zuo­tos
gru­pės na­riai ne­bū­ti­nai tu­ri as­me­niš­kai ben­drau­ti vie­ni su ki­tais,
to­dėl nu­teis­to­jo V. Pet­rai­čio ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas, jog jis
ne­ben­dra­vo su ki­tais by­lo­je mi­ni­mais as­me­ni­mis – V. Tu­zo­vu,
D. Au­gus­ta­vi­čiu­mi, K. B-­ba­rau­šu ir ki­tais, vei­kos kva­li­fi­ka­ci­jai
įta­kos ne­tu­ri.
Nu­teis­tų­jų V. Pet­rai­čio,
A. Pal­ta­na­vi­čiaus, G. Mu­raš­kos ir K. Vai­tie­kū­no vei­ka tei­sin­gai
įver­tin­ta kaip tur­to prie­var­ta­vi­mas, esant stam­baus mas­to tur­ti­niam
rei­ka­la­vi­mui. N-s iš pra­džių iš R. O-­li­čiaus bu­vo rei­ka­lau­ja­ma
per­duo­ti 2000 JAV do­le­rių (8000 Lt), ta­čiau vė­liau rei­ka­lau­ja­ma su­ma
bu­vo pa­di­din­ta iki 10 000 JAV do­le­rių (40 000 Lt). Tur­to prie­var­ta­vi­mas
yra pa­da­ry­tas esant stam­baus mas­to tur­ti­niam rei­ka­la­vi­mui, kai rei­ka­lau­ja­mo
per­duo­ti tur­to ver­tė vir­ši­ja 250 mi­ni­ma­lių gy­ve­ni­mo ly­gio (MGL) dy­džio
su­mą (BK 280 str. 1 d. ). Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1995 m. gruo­džio
28 d. nu­ta­ri­mu Nr. 1635 „Dėl mi­ni­ma­lių dy­džių ir ki­tų iš­mo­kų di­di­ni­mo”
nuo 1996 m. sau­sio 1 d. bu­vo nu­sta­ty­tas 90 Lt mi­ni­ma­lus gy­ve­ni­mo ly­gis.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 1996 m. spa­lio 28 d. nu­ta­ri­mu Nr.
1256 „Dėl mi­ni­ma­lių ir ki­tų iš­mo­kų di­di­ni­mo” nuo 1996 m. gruo­džio 1
d. bu­vo nu­sta­ty­tas 100 Lt mi­ni­ma­lus gy­ve­ni­mo ly­gis. Tai­gi rei­ka­lau­ja­mo
iš R. O-­li­čiaus per­duo­ti tur­to ver­tė nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo mo­men­tu
žy­miai vir­ši­jo 250 MGL dy­džio su­mą.
Nu­teis­to­jo G. Mu­raškos
vei­ka tei­sin­gai kva­li­fi­kuo­ta ir pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 271
str. 2 d. Tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­tais įro­dy­mais nu­sta­ty­ta,
kad G. Mu­raš­ka ir A. Čiuk­šys 1996 m. gruo­džio 16 d. apie 1 val. par­duo­tu­vė­je
„Svai­ni­ja” iš­si­rin­ko al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus ir, pa­sa­kę par­da­vė­jui
A. J-­kaus­kui, jog pi­ni­gų ne­mo­kės, su šiais gė­ri­mais iš­ėjo. Nu­teis­to­jo
A. Čiuk­šio pa­ro­dy­mus apie tai, jog su par­da­vė­ju A. J-­kaus­ku jis su­si­ta­ręs
pa­im­ti gė­ri­mus sko­lon, ir nu­teis­to­jo G. Mu­raš­kos pa­ro­dy­mus apie
tai, jog jis sto­vė­jęs nuo­ša­ly­je ir ne­gir­dė­jęs, apie ką kal­bė­jo A.
Čiuk­šys su A. J-­kaus­ku, tiek pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu, tiek tei­sia­ma­ja­me
po­sė­dy­je ka­te­go­riš­kai pa­nei­gė liu­dy­to­jas A. J-­kaus­kas, sa­vo pa­ro­dy­mus
pa­tvir­ti­nęs ir aki­sta­to­se su G. Mu­raš­ka bei A. Čiuk­šiu (t. 1, b. l.
212–218). Liu­dy­to­jo A. J-­kaus­ko pa­ro­dy­mus apie tai, jog du vai­ki­nai
pa­ė­mė al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus ir už juos ne­su­mo­kė­jo, pa­tvir­ti­no nu­ken­tė­ju­sy­sis
R. O-­li­čius ir liu­dy­to­ja N. Ta­mo­šiū­nie­nė. Tai, jog A. Čiuk­šys ir G.
Mu­raš­ka ne­si­ta­rė su A. J-­kaus­ku pa­im­ti gė­ri­mus sko­lon, pa­tvir­ti­na
ir ta ap­lin­ky­bė, jog A. J-­kaus­kas iš kar­to po įvy­kio pra­ne­šė apie jį
R. O-­li­čiui, ir ne­del­siant bu­vo pra­neš­ta po­li­ci­jai. G. Mu­raš­kos ir
A. Čiuk­šio nu­ro­do­mo su­si­ta­ri­mo su A. J-­kaus­ku ne­bu­vi­mą ne­tie­sio­giai
pa­tvir­ti­na ir tai, jog su­ži­no­ję, kad apie įvy­kį pra­neš­ta po­li­ci­jai,
G. Mu­raš­ka ir A. Čiuk­šys ne­ieš­ko­jo par­da­vė­jo A. J-­kaus­ko, ne­si­sten­gė
su juo iš­si­aiš­kin­ti, ta­čiau per tar­pi­nin­kus per­da­vė pi­ni­gus už pa­im­tus
al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kui R. O-­li­čiui.
Pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu
ir nag­ri­nė­jant by­lą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me es­mi­nių bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mų pa­žei­di­mų, dėl ku­rių rei­kė­tų nuosp­ren­dį pa­nai­kin­ti
ir grą­žin­ti by­lą iš nau­jo tir­ti ar iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me, ne­nu­sta­ty­ta.
At­mes­ti­ni ka­sa­ci­nių
skun­dų ar­gu­men­tai apie tai, jog by­lo­je bu­vo pa­žeis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 31 str. 2 d. bei Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 str. 1 d. nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai.
Šio­se nor­mo­se įtvir­tin­ta as­me­nų, kal­ti­na­mų pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą,
tei­sė, kad jų by­lą vie­šai ir tei­sin­gai iš­nag­ri­nė­tų ne­pri­klau­so­mas
ir ne­ša­liškas teis­mas.
Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je
teis­mai su­da­ro at­ski­rą vals­ty­bės val­džios gran­dį, ne­pri­klau­so­mą
nuo ki­tų vals­ty­bės val­džių ir sa­va­ran­kiš­kai įgy­ven­di­nan­čią jai pa­ves­tą
funk­ci­ją – tei­sin­gu­mo vyk­dy­mą. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
109 str. 2 d. nu­ma­ty­ta, jog teis­mai ir tei­sė­jai, vyk­dy­da­mi tei­sin­gu­mą,
yra ne­pri­klau­so­mi. Šios kon­sti­tu­ci­nės nuo­sta­tos prak­ti­nį įgy­ven­di­ni­mą
už­tik­ri­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mas, nu­sta­tan­tis teis­mų
su­da­ry­mo tvar­ką ir įtvir­ti­nan­tis ki­tas tei­sė­jų ir teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mą
už­tik­ri­nan­čias nuo­sta­tas, bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­sas, nu­sta­tan­tis by­lų nag­ri­nė­ji­mo tvar­ką. Vals­ty­bi­nės
val­džios ir val­dy­mo ins­ti­tu­ci­jų, Sei­mo na­rių ir ki­tų pa­rei­gū­nų, po­li­ti­nių
par­ti­jų, po­li­ti­nių ir vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ar pi­lie­čių ki­ši­ma­sis
į tei­sė­jo ar teis­mo veik­lą drau­džia­mas ir už­trau­kia įsta­ty­mo nu­ma­ty­tą
at­sa­ko­my­bę (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 46 str. 3 d. ). Bau­džia­mo­ji
at­sa­ko­my­bė už ki­ši­mą­si į tei­sė­jo veik­lą nu­ma­ty­ta BK 298 str.
V. Pet­rai­čio, A. Pal­ta­na­vi­čiaus,
G. Mu­raš­kos ir K. Vai­tie­kū­no by­lą iš­nag­ri­nė­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
teis­mų įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka su­da­ry­tas teis­mas. Nu­teis­tų­jų ir
nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se ne­nu­ro­dy­ti
kon­kre­tūs ki­ši­mo­si į teis­mo, nag­ri­nė­ju­sio by­lą, veik­lą fak­tai,
taip pat nė­ra duo­me­nų, kad dėl to­kių fak­tų bū­tų iš­kel­ta bau­džia­mo­ji
by­la. Tai­gi nė­ra pa­grin­do kon­sta­tuo­ti, kad bu­vo pa­žeis­ta V. Pet­rai­čio,
A. Pal­ta­na­vi­čiaus, G. Mu­raš­kos ir K. Vai­tie­kū­no tei­sė į ne­pri­klau­so­mą
ir ne­ša­liš­ką te­imą. Šios tei­sės ne­at­ėmė ir ne­su­var­žė ka­sa­ci­niuo­se
skun­duo­se nu­ro­dy­tų aukš­tų vals­ty­bės pa­rei­gū­nų pa­si­sa­ky­mai ma­si­nės
in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­se apie įvy­kius „Svai­ni­jos” par­duo­tu­vė­je
1996 m. gruo­džio 24 d. Pir­ma, šių pa­rei­gū­nų pa­si­sa­ky­muo­se ne­bu­vo nu­ro­do­mos
ko­kių nors ki­tų as­me­nų, iš­sky­rus R. O-­li­čiaus, pa­var­dės ir ne­bu­vo
tvir­ti­na­ma, kad jie yra kal­ti ko­kio nors nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu; an­tra,
nu­ro­dy­ti pa­rei­gū­nai ne­bu­vo teis­mi­nės val­džios at­sto­vai ir jų nuo­mo­nė
ne­ga­lė­jo tu­rė­ti ko­kios nors įta­kos by­los nag­ri­nė­ji­mui; tre­čia, by­los
teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se nu­ro­dy­ti pa­rei­gū­nai
ne­už­ėmė tų pa­rei­gų, ku­rias šie ėjo tuo­met, kai pa­reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę
apie įvy­kius „Svai­ni­jos” par­duo­tu­vė­je.
Ne­pa­grįs­ti ir nu­teis­to­jo
K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai apie tai, jog K.
Vai­tie­kū­no tei­sę į ne­pri­klau­so­mą ir ne­ša­liš­ką teis­mą su­var­žė ir
tai, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo ko­le­gi­jos su­dė­ty­je bu­vo tei­sė­jas
L. Ž-, ku­ris sa­vo nuo­mo­nę dėl įvy­kio „Svai­ni­jo­je” jau bu­vo iš­reiš­kęs
ape­lia­ci­nė­je nu­tar­ty­je. Pa­ren­gia­mo­jo­je tei­sia­mo­jo po­sė­džio da­ly­je
tei­sia­mie­ji V. Pet­rai­tis, A. Pal­ta­na­vi­čius, G. Mu­raš­ka ir A. Čiuk­šys
pa­reiš­kė nu­ša­li­ni­mą tei­sė­jui L. Žub­ric­kui dėl to, jog jis da­ly­va­vo
nag­ri­nė­jant jų by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka (t. 16, b. l. 14). Tei­sė­jui L.
Žub­ric­kui pa­reikš­tas nuša­li­ni­mas bu­vo iš­spręs­tas BPK 32 str. nu­ma­ty­ta
tvar­ka ir mo­ty­vuo­ta nu­tar­ti­mi at­mes­tas (t. 14, b. l. 161). Ši nu­tar­tis
tei­sė­ta ir pa­grįs­ta. BPK 30 str. ne­drau­džia tei­sė­jui, da­ly­va­vu­siam
nag­ri­nė­jant by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, pa­kar­to­ti­nai nag­ri­nė­ti tą pa­čią
by­lą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me, jei­gu jis ne­da­ly­va­vo pri­imant
nuosp­ren­dį ar nu­tar­tį pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį. Tei­sė­jas L. Ž-
ne­bu­vo da­ly­va­vęs pri­imant nuosp­ren­dį ar nu­tar­tį pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį.
Tei­sė­jo L. Žub­ric­ko
da­ly­va­vi­mas nag­ri­nė­jant by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka taip pat nė­ra ki­to­kia
ap­lin­ky­bė, ke­lian­ti abe­jo­nių tei­sė­jo ne­ša­liš­ku­mu (BPK 29 str. 4
p. ). Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo 1997 m. gruo­džio 18 d. nu­tar­ti­mi
bau­džia­mo­ji by­la, ku­rio­je bu­vo kal­ti­na­mi V. Pet­rai­tis, A. Pal­ta­na­vi­čius,
G. Mu­raš­ka ir A. Čiuk­šys, va­do­vau­jan­tis BPK 255 str. , bu­vo grą­žin­ta ty­ri­mui
pa­pil­dy­ti (t. 11, b. l. 264–266). Teis­mas nu­sta­tė, kad pa­reng­ti­nis ty­ri­mas
by­lo­je at­lik­tas ne­iš­sa­miai, nes ne­iš­aiš­kin­tos es­mi­nės ap­lin­ky­bės,
lei­džian­čios nu­sta­ty­ti tei­sia­mų­jų veiks­mų ap­im­tį ir iš­spręs­ti vei­kos
kva­li­fi­ka­vi­mo klau­si­mus, be to, yra pa­grin­das pa­keis­ti kal­ti­ni­mus
iš es­mės skir­tin­gais pa­gal fak­ti­nes ap­lin­ky­bes nuo kal­ti­ni­mų, esan­čių
kal­ti­na­mo­jo­je iš­va­do­je, tam rei­kia at­lik­ti pa­pil­do­mą ty­ri­mą.
Šią nu­tar­tį vi­si tei­sia­mie­ji, tei­sia­mo­jo G. Mu­raš­kos gy­nė­jas ir Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos pro­ku­ro­ras ape­lia­ci­ne tvar­ka ap­skun­dė Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mui. Skun­duo­se bu­vo nu­ro­do­ma, jog teis­mas, pri­im­da­mas nu­tar­tį
grą­žin­ti by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti, iš es­mės pa­žei­dė bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mą. Tik šiuo as­pek­tu by­la ir bu­vo nag­ri­nė­ja­ma ape­lia­ci­ne
tvar­ka. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, ku­rio ko­le­gi­jos su­dė­ty­je
bu­vo ir tei­sė­jas L. Ž-, nu­sta­tė, kad bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mas ne­bu­vo pa­žeis­tas ir ape­lia­ci­nius skun­dus at­me­tė (t. 11,
b. l. 300–305). Nag­ri­nė­jant by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, ne­bu­vo spren­džia­mas
tei­sia­mų­jų (juo la­biau – K. Vai­tie­kū­no, ku­ris to­je by­lo­je ne­bu­vo
tei­sia­muo­ju) kal­tu­mo klau­si­mas ir ki­ti klau­si­mai, nu­ma­ty­ti BPK 333
str. 1 d. Šia nu­tar­ti­mi taip pat ne­bu­vo kei­čia­mas kal­ti­ni­mas, pa­reikš­tas
tei­sia­mie­siems, o tik pri­tar­ta pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­dai,
kad tei­sia­mie­ji ga­lė­jo veik­ti nu­si­kals­ta­ma­me su­si­vie­ni­ji­me ir
dėl to rei­kia at­lik­ti pa­pil­do­mą ty­ri­mą. Nu­tar­ty­je taip pat ne­bu­vo
ir ne­ga­lė­jo bū­ti nu­ro­dy­mo pa­teik­ti tei­sia­mie­siems sun­kes­nį kal­ti­ni­mą,
to­dėl ne­ga­li­ma teig­ti, kad šio­je nu­tar­ty­je nu­ro­dy­ta kryp­tis, ku­ria
bus krei­pia­mas by­los nag­ri­nė­ji­mas. Be­je, pa­pil­do­mo by­los ty­ri­mo
me­tu įta­ri­mas dėl to, kad V. Pet­rai­tis, A. Pal­ta­na­vi­čius, G. Mu­raš­ka,
A. Čiuk­šys ir K. Vai­tie­kū­nas da­ly­va­vo nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo
veik­lo­je, nepa­si­tvir­ti­no ir baudžia­mo­ji by­la pa­gal BK 2271 str. jiems bu­vo nu­trauk­ta, ne­sant nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties (t. 12, b. l. 87). Tai­gi tei­sė­jo L. Žub­ric­ko da­ly­va­vi­mas nag­ri­nė­jant
by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka, nė­ra ap­lin­ky­bė, dėl ku­rios jis tu­rė­jo nu­si­ša­lin­ti
ar tu­rė­jo bū­ti nu­ša­lin­tas.
Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas, nag­ri­nė­da­mas by­lą, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 18 str. nu­ma­ty­tų
rei­ka­la­vi­mų ne­pa­žei­dė. N-s ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se tei­gia­ma, jog
teis­mas pa­žei­dė BPK 18 str. nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, ta­čiau kuo kon­kre­čiai
pa­si­reiš­kė by­los ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mo ne­vi­sa­pu­siš­ku­mas, ne­iš­sa­mu­mas
ir ne­ob­jek­ty­vu­mas skun­­­­duo­­se, iš­sky­rus nu­teis­to­jo G. Mu­raš­kos
ka­sa­ci­nį skun­dą, ne­nu­ro­do­ma. Prieš bai­giant įro­dy­mų ty­ri­mą, tei­sė­jų
ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas pa­klau­sė teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo da­ly­vių,
ar jie no­ri pa­pil­dy­ti teis­mi­nį tar­dy­mą ir kuo bū­tent, ta­čiau to­kių
pra­šy­mų tei­sia­mie­ji ne­pa­reiš­kė (t. 16, b. l. 220). Pa­sta­bų tei­sia­mo­jo
po­sė­džio pro­to­ko­lui dėl šios ap­lin­ky­bės nu­teis­tie­ji taip pat ne­pa­reiš­kė.
Nu­teis­to­jo G. Mu­raš­kos ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas dėl to, jog teis­me
ne­bu­vo ap­klaus­tas liu­dy­to­jas A. Blauz­dys, su­si­jęs tik su vie­nu nu­si­kals­ta­mos
vei­kos epi­zo­du, už ku­rį ki­ti, pa­trauk­ti šio­je by­lo­je bau­džia­mo­jon
at­sa­ko­my­bėn, as­me­nys ne­bu­vo nu­teis­ti (at­vi­ro­ji va­gys­tė iš „Svai­ni­jos”
par­duo­tu­vės 1996 m. gruo­džio 16 d. ), be to, sie­ja­mas su ki­tų bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mais, to­dėl ana­li­zuo­ja­mas
vė­liau.
Vi­si by­lo­je su­rink­ti
įro­dy­mai teis­mo po­sė­dy­je bu­vo kruopš­čiai, vi­sa­pu­siš­kai ir ob­jek­ty­viai
pa­tik­rin­ti. Nuosp­ren­dis pa­grįs­tas tik teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­tais,
pa­tik­rin­tais ir įver­tin­tais įro­dy­mais. Įro­dy­mus teis­mas įver­ti­no pa­gal
sa­vo vi­di­nį įsi­ti­ki­ni­mą, pa­grįs­tą vi­sa­pu­siš­ku, iš­sa­miu ir ob­jek­ty­viu
vi­sų by­los ap­lin­ky­bių vi­se­to iš­nag­ri­nė­ji­mu. V-­tin­da­mas įro­dy­mus,
BPK 76 str. nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų teis­mas ne­pa­žei­dė. Nuosp­ren­dy­je
nu­ro­dy­ti įro­dy­mai, ku­riais grin­džia­mos teis­mo iš­va­dos, ir mo­ty­vai,
ku­riais va­do­vau­da­ma­sis teis­mas at­me­tė ki­tus įro­dy­mus, to­dėl BPK
346 str. nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai taip pat ne­bu­vo pa­žeis­ti.
By­los ty­ri­mo me­tu
liu­dy­to­jų „Ta­das Ta­mu­lio­nis”, „Sa­ša” ir „A-us” as­mens ta­pa­ty­bę
nu­sta­tan­tys duo­me­nys bu­vo įslap­tin­ti, ir šių liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais
grin­džia­mas nuosp­ren­dis. Įslap­ti­nant liu­dy­to­jų as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­čius
duo­me­nis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK rei­ka­la­vi­mai ne­bu­vo pa­žeis­ti.
Liu­dy­to­jų as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­čių duo­me­nų įslap­ti­ni­mas ne­at­ima
ga­li­my­bės su šiais as­me­ni­mis at­lik­ti vi­sus ki­tus Bau­džia­mo­jo pro­ce­so
ko­dek­se nu­ma­ty­tus veiks­mus, ta­čiau šie veiks­mai tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi
su iš­im­ti­mi, nu­ma­ty­ta BPK 1561 str. 2 d.
Teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo
me­tu liu­dy­to­jai „Ta­das Ta­mu­lio­nis”, „Sa­ša” ir „A-us” ne­bu­vo ap­klaus­ti,
o jų pa­ro­dy­mai, duo­ti pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu, bu­vo bal­su per­skai­ty­ti.
Šiuo at­ve­ju teis­mas pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be, nu­ma­ty­ta BPK 3171 str. 1 d. ir su­tei­kian­čia teis­mui tei­sę pa­si­rink­ti:
kvies­ti liu­dy­to­jus, ku­rių as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­tys duo­me­nys
yra įslap­tin­ti, į teis­mo po­sė­dį ar bal­su per­skai­ty­ti jų pa­ro­dy­mus,
duo­tus pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu.
Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių
ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 3 da­lies d
punk­tas rei­ka­lau­ja, jog as­me­nys, kal­ti­na­mi nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu,
tu­rė­tų tei­sę, kad kal­ti­ni­mo liu­dy­to­jai bū­tų ap­klaus­ti. N-s BPK 3171 str. ne­įtvir­tin­ta teis­mo pa­rei­ga ap­klaus­ti
liu­dy­to­jus, ku­rių as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­tys duo­me­nys yra
įslaptin­ti, ta­čiau ki­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK nor­mų ana­li­zė lei­džia
teig­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­me yra
už­tik­rin­ta as­me­nų, kal­ti­na­mų nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu tei­sė, kad
kal­ti­ni­mo liu­dy­to­jai bū­tų ap­klaus­ti teis­me. BPK 267 str. 3 p. nu­ma­ty­ta,
jog teis­mi­nia­me nag­ri­nė­ji­me tei­sia­ma­sis tu­ri tei­sę pa­reikš­ti pra­šy­mus.
BPK 306 str. nu­ma­ty­ta, jog tei­sia­ma­sis tu­ri tei­sę pra­šy­ti šauk­ti nau­jus
liu­dy­to­jus ar iš­rei­ka­lau­ti ki­tus įro­dy­mus, o dėl pa­reikš­tų pra­šy­mų
teis­mas tu­ri pri­im­ti nu­tar­tį. BPK 325 str. nu­ma­ty­ta teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo
da­ly­vių tei­sė, iš­nag­ri­nė­jus vi­sus by­lo­je esan­čius įro­dy­mus, pra­šy­ti
pa­pil­dy­ti teis­mi­nį tar­dy­mą ir dėl pa­reikš­tų pra­šy­mų teis­mas taip
pat tu­ri pri­im­ti nu­tar­tį. Tai­gi BPK 3171 str. 1 d. įtvir­tin­ta dis­kre­ci­nė nor­ma ne­at­ima Eu­ro­pos žmo­gaus
tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 3 da­lies
d punk­te nu­ma­ty­tos tei­sės, ta­čiau rei­ka­lau­ja tei­sia­mų­jų ak­ty­vu­mo
šią tei­sę įgy­ven­di­nant, nes tei­sia­mie­ji teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu
tu­ri tei­sę pa­reikš­ti pra­šy­mą, kad liu­dy­to­jai, ku­rių as­mens ta­pa­ty­bę
nu­sta­tan­tys duo­me­nys yra įslap­tin­ti, bū­tų teis­mo ap­klaus­ti, ir teis­mas
to­kį pra­šy­mą pri­va­lo ap­svars­ty­ti.
Pa­ren­gia­mo­jo tei­sia­mo­jo
po­sė­džio da­ly­je vi­siems tei­sia­mie­siems bu­vo iš­aiš­kin­tos jų tei­sės,
nu­ma­ty­tos BPK 267 str. , ir vi­si tei­sia­mie­ji sa­vo tei­ses su­pra­to (t.
16, b. l. 15). Tei­sia­mo­jo po­sė­džio pro­to­ko­le ne­už­fik­suo­ta, kad tei­sia­mie­ji,
jų gy­nė­jai ar ki­ti pro­ce­so da­ly­viai bū­tų pra­šę ap­klaus­ti liu­dy­to­jus,
ku­rių as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­tys duo­me­nys yra įslap­tin­ti, o pa­sta­bų
dėl to tei­sia­mo­jo po­sė­džio pro­to­ko­lui nu­teis­tie­ji ne­pa­reiš­kė. Tai­gi
nu­teis­tie­ji ne­įgy­ven­di­no sa­vo tei­sės, kad liu­dy­to­jai, ku­rių as­mens
ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­tys duo­me­nys yra įslap­tin­ti, bū­tų ap­klaus­ti ir to­dėl
nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tai dėl
to, jog ne­ap­klau­sus šių liu­dy­to­jų bu­vo pa­žeis­ta K. Vai­tie­kū­no tei­sė
į gy­ny­bą ir Kon­ven­ci­jos 6 straips­nio 3 da­lies d punk­te nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai,
ne­pa­grįs­ti.
Nu­teis­ta­sis G. Mu­raš­ka
ka­sa­ci­nia­me skun­de ne­pa­grįs­tai tvir­ti­na, jog teis­mas bu­vo pri­ėmęs
nu­tar­tį ap­klaus­ti įslap­tin­tus liu­dy­to­jus „Sa­šą” ir „A-ų”, ta­čiau
ne­ap­klau­sė, nes jų nė­ra. By­lo­je nė­ra teis­mo nu­tar­ties ap­klaus­ti G.
Mu­raš­kos ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­dy­tus liu­dy­to­jus, be to, to­kia nu­tar­tis
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK ne­nu­ma­ty­ta ir ji ne­rei­ka­lin­ga. Įslap­tin­tų
liu­dy­to­jų „Sa­šos” ir „A-aus” as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­tys duo­me­nys
yra spe­cia­lia­me šių liu­dy­to­jų ap­klau­sos pro­to­ko­lo prie­de ir jo­kių
abe­jo­nių dėl šių as­me­nų re­a­laus eg­zis­ta­vi­mo ne­ky­la.
Nuosp­ren­dy­je ne­tei­sin­gai
nu­ro­dy­tas vie­no iš liu­dy­to­jo, ku­rio as­mens ta­pa­ty­bę nu­sta­tan­tys
duo­me­nys yra įslap­tin­ti, slap­ta­var­dis: nuosp­ren­dy­je šis liu­dy­to­jas
įvar­dy­tas kaip „Ta­mu­lio­nis”, kai tuo tar­pu by­lo­je – „Ta­das Ta­mu­lio­nis”.
Ši ap­lin­ky­bė ver­tin­ti­na kaip tech­ni­nė klai­da, ne­tu­rin­ti įta­kos
nuosp­ren­džio tei­sė­tu­mui ir pa­grįs­tu­mui. Nuo­sp­ren­dy­je nu­ro­dy­tas
by­los to­mas ir la­pai, ku­riuo­se yra šio įslap­tin­to liu­dy­to­jo pa­ro­dy­mai.
Nu­ro­dy­tuo­se by­los la­puo­se yra įslap­tin­to liu­dy­to­jo „Ta­do Ta­mu­lio­nio”
pa­ro­dy­mai (t. 5, b. l. 273–274). Tei­sia­mo­jo po­sė­džio pro­to­ko­le nu­ro­dy­ta,
jog teis­mi­nio tar­dy­mo me­tu bu­vo per­skai­ty­ti įslap­tin­to liu­dy­to­jo
„Ta­do Ta­mu­lio­nio” pa­ro­dy­mai (t. 16, b. l. 202). Nuosp­ren­dy­je iš­dės­ty­ti
liu­dy­to­jo „Ta­mu­lio­nio” pa­ro­dy­mai ati­tin­ka liu­dy­to­jo „Ta­do Ta­mu­lio­nio”
pa­ro­dy­mus, esan­čius by­lo­je. Tai­gi ne­ky­la abe­jo­nių, kad nuosp­ren­dis
grin­džia­mas bū­tent liu­dy­to­jo „Ta­do Ta­mu­lio­nio” pa­ro­dy­mais.
Nuosp­ren­dy­je ne­tiks­liai
nu­ro­dy­ti liu­dy­to­jos A. Tvas­ku­tės pa­ro­dy­mai. Nuosp­ren­dy­je nu­ro­dy­ta,
jog ši liu­dy­to­ja da­vė ana­lo­giš­kus pa­ro­dy­mus, kaip ir liu­dy­to­ja S.
Gry­baus­kai­tė, ta­čiau teis­mo po­sė­dy­je liu­dy­to­ja A. Tvas­ku­tė ne­nu­ro­dė,
jog par­duo­tu­vė­je „Svai­ni­ja” maž­daug sa­vai­tę prieš 1996 m. gruo­džio 24
d. kar­tu su ki­tais as­me­ni­mis bū­tų lan­kę­sis ir K. Vai­tie­kū­nas (t. 16,
b. l. 99, 100), tai nu­ro­dė liu­dy­to­ja S. Gry­baus­kai­tė. Ši klai­da ne­tu­ri
reikš­mės K. Vai­tie­kū­no kal­tu­mo dėl nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mo bei ki­tų
klau­si­mų, nu­ma­ty­tų BPK 333 str. , spren­di­mui ir ne­pa­vei­kė tei­sė­to
bei pa­grįs­to nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo, nes K. Vai­tie­kū­nas ne­bu­vo kal­ti­na­mas
ir tei­sia­mas dėl ko­kio nors nu­si­kal­ti­mo, pa­da­ry­to maž­daug sa­vai­tę
prieš 1996 m. gruo­džio 24 d.
Nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no
gy­nė­jo ka­sa­ci­nia­me skun­de ne­pa­grįs­tai tei­gia­ma, kad bau­džia­mo­ji
by­la Nr. 50–9–005–98 dėl nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų BK 273 str. 3 d. – „J-a­po”,
„Ra­mū­no”, R. O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio tur­to prie­var­ta­vi­mo, kur vei­kas
įvyk­dė K. Vai­tie­kū­nas, S. Ba­ne­lis, D. Au­gus­ta­vi­čius, A. Žel­vys, K.
B-­ba­rau­šas, bu­vo iš­skir­ta pa­žei­džiant BPK 18, 149 straips­niuo­se nu­ma­ty­tus
rei­ka­la­vi­mus ir tai su­var­žė K. Vai­tie­kū­no tei­sę į gy­ny­bą, su­kliu­dė
teis­mui vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­ti by­lą bei pa­vei­kė tei­sė­to ir pa­grįs­to
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mą. Pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu bu­vo iš­kel­tos ke­lios
bau­džia­mo­sios by­los, ku­rios at­ski­rais ty­ri­mo eta­pais bu­vo su­jun­gia­mos
ir iš­ski­ria­mos (t. 1, b. l. 1–14, 37, 41–47, 57; t. 12, b. l. 56–59, 63–76).
Ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­dy­ta bau­džia­mo­ji by­la (Nr. 50–9–005–98) bu­vo
iš­skir­ta iš by­los, ku­rio­je bu­vo ti­ria­mas nu­žu­dy­mas per­žen­giant bū­ti­no­sios
gin­ties ri­bas, R. O-­li­­čiaus ir A. Stumb­rio tur­to prie­var­ta­vi­mas
1996 m. gruo­džio 24 d. , A. Stumb­rio pri­ve­­­di­­­mas prie sa­vi­žu­dy­bės,
„Ra­mū­no” ir „J-a­po” tur­to prie­var­ta­vi­mas (t. 1, b. l. 11–12) ir tą pa­čią
die­ną ši bau­džia­mo­ji by­la bu­vo su­jung­ta su by­la, ku­rio­je bu­vo ti­ria­mas
R. O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio tur­to prie­var­ta­vi­mas 1996 m. lap­kri­čio 8
ir 11 die­no­mis bei at­vi­ro­ji va­gys­tė par­duo­tu­vė­je „Svai­ni­ja” 1996
m. gruo­džio 16 d. (t. 1, b. l. 57). N-s nu­ta­ri­me iš­skir­ti mi­nė­tą by­lą
ne­nu­ro­dy­ta, kad iš­sky­ri­mas yra bū­ti­nas, ta­čiau by­los iš­sky­ri­mo me­tu
su­si­for­ma­vu­si si­tu­a­ci­ja ro­do, kad toks iš­sky­ri­mas bu­vo bū­ti­nas.
Tuo me­tu ne­bu­vo ži­no­ma, kur yra kal­ti­na­mie­ji V. Ra­kaus­kas, V. K-­klys
ir A. La­zaus­kas, o vi­si tar­dy­mo veiks­mai, ku­riuos bu­vo ga­li­ma at­lik­ti
ne­sant aki­vaiz­do­je šiems kal­ti­na­mie­siems, bu­vo at­lik­ti. Šiuo at­ve­ju
pro­ku­ro­ras tu­rė­jo tei­sę iš­skir­ti ir su­stab­dy­ti by­lą at­ski­rų kal­ti­na­mų­jų
at­žvil­giu ar­ba su­stab­dy­ti vi­są by­lą (BPK 218 str. 2 d. ). Pro­ku­ro­ras
pa­si­nau­do­jo jam su­teik­ta tei­se iš­skir­ti by­lą, nes su­stab­dy­mo pa­grin­dai
lie­tė ne vi­sus kal­ti­na­muo­sius, o ne­iš­sky­rus by­los už­baig­ti pa­reng­ti­nį
tar­dy­mą ki­tų kal­ti­na­mų­jų at­žvil­giu ne­bu­vo įma­no­ma. Pa­reng­ti­nis
tar­dy­mas kal­ti­na­mų­jų V. Ra­kaus­ko, V. K-­klio, A. La­zaus­ko bau­džia­mo­jo­je
by­lo­je bu­vo su­stab­dy­tas (t. 12, b. l. 90–92).
Nu­ta­ri­me iš­skir­ti
by­lą (t. 1, b. l. 11–12) tie­sio­giai ne­nu­ro­dy­ta, kad iš­sky­ri­mas ne­pa­kenks
by­los iš­ty­ri­mo bei iš­spren­di­mo vi­sa­pu­siš­ku­mui ir iš­sa­mu­mui, ta­čiau
nu­ro­dy­ta, jog su­rink­ti įro­dy­mai lei­džia in­di­vi­du­a­li­zuo­ti vei­kas
bei pri­im­ti pro­ce­si­nius spren­di­mus, tai­gi iš­spręs­ti bau­džia­mo­jo
pro­ce­so už­da­vi­nius, iš ku­rių vie­nas yra vi­sa­­­­pu­siš­kas, iš­sa­mus
ir ob­jek­ty­vus by­los ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mas. An­tra ver­tus, teis­mas nė­ra
sais­to­mas pa­reng­ti­nio ty­ri­mo ins­ti­tu­ci­jų pri­im­tais spren­di­mais,
to­dėl nu­sta­tęs, kad by­la bu­vo iš­skir­ta iš es­mės pa­žei­džiant pro­ce­so
įsta­ty­mą ir tai kliu­do teis­mui nag­ri­nė­ti by­lą, tu­rė­jo ga­li­my­bę grą­žin­ti
by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti (BPK 255 str. 1 d. 1p. (įsta­ty­mo, ga­lio­ju­sio
by­los teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu, re­dak­ci­ja), ta­čiau pa­grįs­tai to­kio
pa­žei­di­mo ne­kons­ta­ta­vo.

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas ėmė­si vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių iš­kvies­ti į teis­mo po­sė­dį liu­dy­to­ją
A. Blauz­dį (t. 14, b. l. 172, 204, 232, 233, 246, 270), ta­čiau į teis­mo po­sė­dį
jis ne­at­vy­ko ir ne­bu­vo ga­li­my­bės jį at­ves­din­ti, ka­dan­gi nu­ro­dy­to­je
gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je jis ne­bu­vo su­ras­tas (t. 14, b. l. 263). 1999 m.
va­sa­rio 17 d. bu­vo pri­im­ta teis­mo nu­tar­tis to­liau nag­ri­nė­ti by­lą,
ne­at­vy­kus A. Blauz­džiui ir ki­tiems liu­dy­to­jams (t. 16, b. l. 197), o G.
Mu­raš­kos ir A. Čiuk­šio pra­šy­mas at­ves­din­ti liu­dy­to­ją A. Blauz­dį, pa­reikš­tas
bai­giant teis­mi­nį tar­dy­mą, teis­mo nu­tar­ti­mi bu­vo at­mes­tas (t. 16, b.
l. 219). Bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mai pri­imant šias nu­tar­tis
ne­bu­vo pa­žeis­ti.
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­jo pa­duo­tus ape­lia­ci­nius skun­dus
ir mo­ty­vuo­tai at­me­tė nu­teis­to­jo A. Pal­ta­na­vi­čiaus, nu­teis­to­jo G.
Mu­raš­kos, jo gy­nė­jo, nu­teis­to­jo V. Pet­rai­čio ir jo gy­nė­jo ape­lia­ci­nius
skun­dus bei da­lį nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no ape­lia­ci­nio skun­do. Ape­lia­ci­nia­me
skun­de nu­teis­ta­sis K. Vai­tie­kū­nas ne­gin­či­jo įslap­tin­tų liu­dy­to­jų
ap­klau­sos tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo, o tik nu­ro­dė, jog teis­mas ig­no­ra­vo
da­lį įslap­tin­to liu­dy­to­jo „Sa­ša” pa­ro­dy­mų (t. 16, b. l. 331–345). Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je iš­dės­ty­tos teis­mo iš­va­dos dėl įro­dy­mų
ver­ti­ni­mo tei­sė­tu­mo, to­dėl nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no gy­nė­jo ka­sa­ci­nio
skun­do ar­gu­men­tai dėl BPK 388 str. 3 d. nu­ma­ty­tų rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mo
ne­pa­grįs­ti.
Nu­teis­ta­sis A. Pal­ta­na­vi­čius
ka­sa­ci­nia­me skun­de nu­ro­do, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me ne­bu­vo
už­tik­rin­ta jo tei­sė į gy­ny­bą, ta­čiau šio sa­vo tei­gi­nio ne­mo­ty­vuo­ja.
A. Pal­ta­na­vi­čius da­ly­va­vo ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je
ir tu­rė­jo gy­nė­ją. Tiek A. Pal­ta­na­vi­čius, tiek jo gy­nė­ja da­ly­va­vo
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je at­lik­ta­me teis­mi­nia­me
tar­dy­me bei pa­si­sa­kė teis­mi­niuo­se gin­čuo­se (t. 16, b. l. 535–546). Tai­gi
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je A. Pal­ta­na­vi­čiui bu­vo už­tik­rin­ta
jo tei­sė į gy­ny­bą, o jo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas dėl šios tei­sės
ne­už­tik­ri­ni­mo ne­pa­grįs­tas.
Ta­čiau ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas, pa­žeis­da­mas BPK 374 str. 3 d. nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus,
nuosp­ren­džio da­lies, ku­ria nu­sta­ty­tas nu­si­kals­ta­mos vei­kos, pa­da­ry­tos
prie cen­tri­nio paš­to, esan­čio Pa­ne­vė­žy­je, Res­pub­li­kos 60, lai­kas,
pa­grįs­tu­mą pa­tik­ri­no ne pa­gal vi­są by­lo­je esan­čią bei pro­ce­so da­ly­vių
pa­teik­tą ar teis­mo pa­rei­ka­lau­tą me­džia­gą, taip pat pa­gal duo­me­nis,
nu­sta­ty­tus ti­riant įro­dy­mus teis­mi­nio tar­dy­mo me­tu, o tik pa­gal nu­ken­tė­ju­sio­jo
R. O-­li­čiaus pa­ro­dy­mus, duo­tus pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo po­sė­džiuo­se.
Nei pa­reng­ti­nio ty­ri­mo
me­tu, nei pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­džiuo­se
R. O-­li­čius ne­nu­ro­dė tiks­lios su­si­ti­ki­mo su V. Tu­zu­vu, K. Vai­tie­kū­nu
ir ki­tais as­me­ni­mis prie Pa­ne­vė­žio cen­tri­nio paš­to da­tos, nes jos ne­pri­si­mi­nė.
Ap­klau­so­se R. O-­li­čius šią da­tą nu­ro­dy­da­vo tik apy­tiks­liai, su­sie­da­mas
ją su ki­tais įvy­kiais. 1996 m. gruo­džio 24 d. ap­klau­so­je R. O-­li­čius
pa­ro­dė, jog su­si­ti­ki­mas prie cen­tri­nio paš­to įvy­ko pra­ėjus maž­daug
dviem die­noms po jo pir­mo su­si­ti­ki­mo su V. Tu­zo­vu
(t. 2, b. l. 3). 1996 m. gruo­džio 25 d. ap­klau­so­je R. O-­li­čius pa­ro­dė,
jog su­si­ti­ki­mas prie cen­tri­nio paš­to įvy­ko maž­daug prieš pus­an­tro mė­ne­sio
(t. 2, b. l. 37). Iš fo­to­nuot­rau­kų at­pa­žin­da­mas K. Vai­tie­kū­ną, R. O-­li­čius
pa­aiš­ki­no, jog tai yra tas as­muo, ku­ris su V. Tu­zo­vu ir ki­tais as­me­ni­mis
1996 m. lap­kri­čio mė­ne­sio vi­du­ry­je su­si­ti­ko su juo prie paš­to (t. 2,
b. l. 45). Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me R. O-­li­čius ne­nei­gė, kad šis
su­si­ti­ki­mas ga­lė­jo įvyk­ti 1996 m. lap­kri­čio 18 d. , ta­čiau pa­kar­to­jo,
jog tiks­lios da­tos ne­pri­si­me­na (t. 16, b. l. 61, 67). Ki­tų as­me­nų pa­ro­dy­muo­se
nė­ra duo­me­nų apie R. O-­li­čiaus su­si­ti­ki­mo su V. Tu­zo­vu, K. Vai­tie­kū­nu
ir ki­tais as­me­ni­mis prie cen­tri­nio paš­to da­tą.
Pa­reng­ti­nio ty­ri­mo
me­tu ir pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me R. O-­li­čiaus su­si­ti­ki­mo su
V. Tu­zo­vu, K. Vai­tie­kū­nu ir ki­tais as­me­ni­mis prie paš­to da­ta bu­vo
nu­sta­ty­ta ana­li­zuo­jant R. O-­li­čiaus pa­ro­dy­mus apie by­lo­je tir­tus
įvy­kius ir ly­gi­nant šiuos pa­ro­dy­mus su tiks­liai nu­sta­ty­tų įvy­kių da­to­mis.
Be to, R. O-­li­čius pa­ro­dė, jog su­si­ti­ki­mas įvy­ko apie 17 val. o prieš
tai jam skam­bi­no V. Tu­zo­vas. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je
R. O-­li­čius pa­ro­dė, kad V. Tu­zo­vas jam skam­bi­no tarp 15. 30 ir 16. 30
val. (t. 16, b. l. 53). Pagal te­le­fo­nų skam­bu­čių su­ves­ti­nes nu­sta­ty­ta,
kad  telefonu, ku­rį tu­rė­jo V. Tu­zo­vas,
R. O-­li­čiui bu­vo skam­bin­ta 1996 m. lap­kri­čio 18 d. 16. 21 val. , ir po­kal­bis
tru­ko 23 se­kun­des (t. 7, b. l. 106).
Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, pa­keis­da­mas pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuo­s­­p­ren­džio
ap­ra­šo­mą­ją da­lį ir nu­sta­ty­da­mas, kad R. O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio
tur­to prie­var­ta­vi­mas prie cen­tri­nio paš­to, esan­čio Pa­ne­vė­žy­je, Res­pub­li­kos
60, pa­da­ry­tas ne­nu­sta­ty­tą die­ną apie 17 val. per lai­ko­tar­pį nuo 1996
m. lap­kri­čio 18 d. iki 1996 m. gruo­džio 1 d. , sa­vo iš­va­dą mo­ty­va­vo R.
O-­li­čiaus pa­ro­dy­mais ir kon­sta­ta­vo, jog ki­tų duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių
nuosp­ren­dy­je nu­ro­dy­tą da­tą, by­lo­je nė­ra. To­kia ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­da ne­pa­grįs­ta, nes teis­mas ap­si­ri­bo­jo tik R. O-­li­čiaus
pa­ro­dy­mų apie mi­ni­mo įvy­kio lai­ką ana­li­ze ir ne­iš­ana­li­za­vo šių pa­ro­dy­mų
vi­su­mos, ne­su­ly­gi­no R. O-­li­čiaus pa­ro­dy­mų su by­lo­je ne­gin­či­ja­mai
nu­sta­ty­tais įvy­kiais ir ki­ta by­los me­džia­ga. Be to, ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ty­je ne­tei­sin­gai nu­ro­dy­ti R. O-­li­čiaus pa­ro­dy­mai
šios ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je. Šia­me po­sė­dy­je R. O-­li­čius taip
pat ne­pa­nei­gė, jog su­si­ti­ki­mas su V. Tu­zo­vu, K. Vai­tie­kū­nu ir ki­tais
as­me­ni­mis prie cen­tri­nio paš­to įvy­ko 1996 m. lap­kri­čio 18 d. (t. 16,
b. l. 537), ta­čiau nu­tar­ty­je nu­ro­dy­ta, kad R. O-­li­čius pa­ro­dęs, jog
šis su­si­ti­ki­mas įvy­ko po 1996 m. lap­kri­čio 18 d. Dėl šių prie­žas­čių mi­nė­ta
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ties da­lis yra ne­tei­sė­ta ir ne­pa­grįs­ta,
to­dėl nai­kin­ti­na ir šio­je da­ly­je pa­lik­ti­nas ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dis.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str. 1, 4 p. p. , 430, 4301 str. ,

nu­ta­rė:

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų
sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2000 m. va­sa­rio 11 d. nu­tar­ties da­lį, ku­ria
Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
1999 m. ko­vo 22 d. nuosp­ren­dis pa­keis­tas: nu­sta­ty­ta, jog nuosp­ren­džio
ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­dy­tas R. O-­li­čiaus ir A. Stumb­rio tur­to
prie­var­ta­vi­mas 1996 m. lap­kri­čio 18 d. apie 17 val. prie cen­tri­nio paš­to,
esan­čio Pa­ne­vė­žy­je, Res­pub­li­kos 60, lai­ko­mas pa­da­ry­tu ne­nu­sta­ty­tą
die­ną apie 17 val. per lai­ko­tar­pį nuo 1996 m. lap­kri­čio 18 d. iki 1996 m.
gruo­džio 1 d. , pa­nai­kin­ti ir pa­lik­ti ga­lio­ti šią Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 1999 m. ko­vo 22
d. nuosp­ren­džio da­lį. Ki­tą nu­tar­ties da­lį pa­lik­ti ga­lio­ti.
Nu­teis­tų­jų Vai­do Pet­rai­čio, A-aus Pal­ta­na­vi­čiaus,
Gin­ta­ro Mu­raš­kos, K-io Vai­tie­kū­no ir nu­teis­to­jo K. Vai­tie­kū­no
gy­nė­jo ka­sa­ci­nius skun­dus at­mes­ti.

Tei­sė­jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kė                                          L.
Ž-ė

Tei­sė­jai                                                             V.
A-ukas
                                                                                    E.
B-a-
                                                                                    A.
P-is
                                                                                    A.
R-ė
                                                                                    A.
Sir­vy­dis
                                                                                    P.
K-is

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt