TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 5. Itin pa­vo­jin­gas re­ci­dy­vis­tas (BK 26 str. )

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dis ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis pa­keis­ti
pa­nai­ki­nant jų da­lį, ku­ria nu­teis­ta­sis pri­pa­žin­tas itin pa­vo­jin­gu
re­ci­dy­vis­tu dėl to, kad da­lis pir­mes­nių teis­tu­mų yra iš­ny­kę ir nė­ra
ki­tų pa­grin­dų, nu­ma­ty­tų BK 26 straipsnyje.

                                                                    Ka­sa­ci­nė by­la Nr. 2K–113/2002
                                                                                                S–2. 1. 2. 1. 6. 1

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
sau­sio 29 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš pir­mi­nin­kės L-os L-os Ž-ės, V-o P-o ir pra­ne­šė­jo
Ri­man­to Bau­mi­lo,
sek­re­to­riau­jant E.
K-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui
J. P-o­riui, gy­nė­jui ad­vo­ka­tui I. B-­laus­kui,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo
ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal nu­teis­to­jo A. Ma­lev­skio (Alek­sandr Ma­lev­skij)
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Šal­či­nin­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės
15 d. nuosp­ren­džio, ku­riuo Alek­san­dras Ma­lev­skis nu­teis­tas pa­gal Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos BK 225 str. 3 d. lais­vės at­ėmi­mu ket­ve­riems me­tams.
Va­do­vau­jan­tis BK 43
str. 2 d. , pri­tai­kius vi­siš­ko baus­mių su­dė­ji­mo prin­ci­pą, prie šios
baus­mės pri­dė­ta Šal­či­nin­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 1998 m. lap­kri­čio
30 d. nuosp­ren­džiu pa­skir­tos baus­mės de­vy­ni mė­ne­siai ir dvi­de­šimt
sep­ty­nios die­nos ir ga­lu­ti­nė baus­mė nu­sta­ty­ta lais­vės at­ėmi­mas ket­ve­riems
me­tams de­vy­niems mė­ne­siams ir dvi­de­šimt sep­ty­nioms die­noms, at­lie­kant
baus­mę griež­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je.
Va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos BK 26 str. (straips­nio da­lis ne­nu­ro­dy­ta), teis­mas A. Ma­lev­skį
pri­pa­ži­no itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu.
Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. rug­sė­jo
4 d. nu­tar­ti­mi nu­teis­to­jo A. Ma­lev­skio ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­tas.
Teisėjų ko­le­gi­ja, iš­klau­siu­si
tei­sė­jo R. Bau­mi­lo pra­ne­ši­mą, gy­nė­ją, pra­šiu­sį ka­sa­ci­nį skun­dą
pa­ten­kin­ti, pro­ku­ro­rą, pra­šiu­sį ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti,

n u s t
a t ė :

A. Ma­lev­skis nu­teis­tas
už tai, kad jis 2000 m. rug­pjū­čio 20 d. , apie 6 val. 30 min. , Šal­či­nin­kų
m. , ša­lia par­duo­tu­vės, esan­čios Mo­kyk­los g. 15, t. y. vie­šo­je vie­to­je,
be prie­žas­čių ir iš chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų, šiurkš­čiai pa­žeis­da­mas
vie­šą­ją tvar­ką bei ro­dy­da­mas aiš­kų vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mą, pa­si­žy­min­tį
ypa­tin­gu įžū­lu­mu, pa­nau­do­da­mas pei­lį, ty­čia, vie­ną kar­tą smo­gė nu­ken­tė­ju­sia­jam
Ja­ros­la­vui Me­žu­kui (Me­žuk) į krū­ti­nės ląs­tą, taip pa­da­ry­da­mas jam
leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą, ne­su­kė­lu­sį trum­pa­lai­kio svei­ka­tos su­tri­ki­mo.
Nu­teis­ta­sis A. Ma­lev­skis
ka­sa­ci­niu skun­du prašo per­kva­li­fi­kuo­ti jo vei­ką, nes nu­si­kal­ti­mą
įvyk­dė ne iš chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų ir ne­tei­sin­gai yra pri­pa­žin­tas
itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de
tei­gia­ma, kad jo by­la su­fab­ri­kuo­ta. Dar nu­ro­do­ma, kad nag­ri­nė­jant
by­lą ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­je jis ne vis­ką su­pra­to, nes blo­gai mo­ka
lie­tu­vių kal­bą, jį gy­nu­si ad­vo­ka­tė ne­da­ly­va­vo nag­ri­nė­jant by­lą
pir­mo­jo­je ins­tan­ci­jo­je ir to­dėl ne­su­ge­bė­jo pa­ma­ty­ti by­lo­je
esan­čių pa­žei­di­mų.
Dar skun­de tei­gia­ma,
jog jis ne­pa­grįs­tai pri­pa­žin­tas itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu, nes
nuo 1981 m. iki 1998 m. ne­bu­vo teis­tas.
Skun­de nu­ro­do­ma, jog
įvy­kio me­tu pats nu­ken­tė­ju­sy­sis J. Me­žu­kas pa­kvie­tė jį pri­ei­ti, o
kai pri­ėjo prie J. Me­žu­ko, šis už­si­mo­jo de­ši­ne ran­ka, ku­rio­je lai­kė
alaus bu­te­lį. Tuo­met jis pa­ma­nė, kad J. Me­žu­kas ke­ti­na su­duo­ti jam
bu­te­liu, pa­kė­lė ran­kas į vir­šų, no­rė­da­mas ap­si­gin­ti, ir taip ne­ty­čia
kliu­dė pei­liu­ku jo šo­ną. Su kri­mi­na­lis­tu A. Bu­la­vi­nu jis ėjo ieš­ko­ti
pei­liu­ko ir, kai ra­do pei­lį, jį pa­ė­mė A. Bu­la­vi­nas. Nu­ken­tė­ju­sy­sis
J. Me­žu­kas ir jo drau­gas J. Krat­kov­skis (Krat­kov­skij) pa­kei­tė pa­ro­dy­mus,
jog par­duo­tu­vė­je alų pir­ko vie­nas J. Me­žu­kas. Be to, jų pa­ro­dy­mai
prieš­ta­rau­ja vie­ni ki­tiems. J. Me­žu­kas tei­gia, kad jis su drau­gais sė­dė­jo
ant laip­tų, o J. Krat­kov­skis – kad sto­vė­jo. A. Ma­lev­skio gir­tu­mo laips­nis
su­lai­ky­mo me­tu ne­bu­vo nu­sta­ti­nė­ja­mas. Tar­dy­to­jas la­pe­ly­je pats
pa­ra­šė, kad jo gir­tu­mo laips­nis 3,02 pro­mi­lės. Su­si­pa­žįs­tant su by­la
ir kal­ti­na­mą­ja iš­va­da to­kios pa­žy­mos by­lo­je ne­bu­vo. Dar by­lo­je
nė­ra pei­liu­ko, ku­riuo jis pa­da­rė „va­di­na­mą­jį” nu­si­kal­ti­mą. Tar­dy­mo
me­tu jam bu­vo pa­ro­dy­ti ki­ti pei­liai, o sa­vo pei­liu­ko jis ne­ra­do.
Teis­mo po­sė­džio me­tu nei nu­ken­tė­ju­sy­sis, nei kri­mi­na­lis­tas A. Bu­la­vi­nas
pa­ro­dy­to pei­lio ne­at­pa­ži­no. Dar teis­me jis pra­šė per­skai­ty­ti tam
tik­rą by­los me­džia­gą, ta­čiau teis­mas at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti.
A. Ma­lev­skis ma­no,
kad nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­da­rė leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą, ne­su­kė­lu­sį
trum­pa­lai­kio svei­ka­tos su­tri­ki­mo, to­dėl jo vei­ka ga­lė­jo bū­ti kva­li­fi­kuo­ta
pa­gal BK 116 str. , o ne pa­gal BK 225 str. 3 d. , nes chu­li­ga­niš­kų veiks­mų
nu­ken­tė­ju­sia­jam ne­at­li­ko. Taip pat jis ne­su­tin­ka, kad nu­si­kal­ti­mas
bu­vo pa­da­ry­tas vie­šo­je vie­to­je, nes pa­ša­li­nių žmo­nių ap­lin­kui ne­bu­vo.
Ka­sa­ci­nis skun­das iš
da­lies ten­kin­ti­nas.
Ka­sa­to­riaus pra­šy­mas
pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį bei pas­kes­nę
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį yra ne­pa­grįs­tas ir ne­ga­li
bū­ti ten­kin­ti­nas.
Es­mi­niais bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mais, dėl ku­rių nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti pa­nai­ki­na­mas,
pri­pa­žįs­ta­mi to­kie Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mai,
ku­rie at­ėmė ar su­var­žė pro­ce­so da­ly­vių tei­ses ar­ba ki­to­kiu bū­du su­kliu­dė
teis­mui vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­ti by­lą ir pa­vei­kė tei­sė­to bei pa­grįs­to
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mą ( BPK 382 str. 1 d. ).
Es­mi­nių bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mų, ku­rie są­ly­go­tų pri­im­to nuosp­ren­džio
pa­nai­ki­ni­mą, ko­le­gi­ja ne­nu­sta­tė. Teis­mas tin­ka­mai iš­nag­ri­nė­jo
šią bau­džia­mą­ją by­lą, vi­sa­pu­siš­kai ir iš­sa­miai iš­ty­rė vi­sus by­lo­je
su­rink­tus įro­dy­mus, tei­sin­gai nu­sta­tė, jog A. Ma­lev­skis pa­da­rė jam
in­kri­mi­nuo­ja­mą nu­si­kal­ti­mą ir tei­sin­gai kva­li­fi­ka­vo jo vei­ką.
Teis­mas tei­sin­gai nu­sta­tė, jog A. Ma­lev­skis chu­li­ga­niš­kais veiks­mais,
to­kiu sa­vo el­ge­siu pa­žei­dė vie­šą­ją tvar­ką, nu­si­kal­ti­mas vy­ko prie
par­duo­tu­vės, žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­to­je, liu­dy­to­jas A. J-­ke­lai­cas
(J-­ke­laic) bu­vo ne­to­lie­se, nes vy­ko gry­bau­ti, nu­teis­to­jo veiks­mai
ro­dė aiš­kią ne­pa­gar­bą vi­suo­me­nei, jis įžū­liai, šiukš­čiai pa­žeis­da­mas
vie­šą­ją tvar­ką, be jo­kios prie­žas­ties smo­gė pei­liu nu­ken­tė­ju­sia­jam,
pa­da­ry­da­mas jam leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą, ne­su­kė­lu­sį trum­pa­lai­kio
svei­ka­tos su­tri­ki­mo. By­lo­je nu­sta­ty­ta, jog iki šio įvy­kio nu­teis­ta­sis
ir nu­ken­tė­ju­sy­sis J. Me­žu­kas ne­bu­vo pa­žįs­ta­mi, joks kon­flik­tas
tarp jų ne­vy­ko ir tą ry­tą. Tai­gi smur­tas, su­kė­lęs leng­vą kū­no su­ža­lo­ji­mą
ir pa­da­ry­tas ne dėl as­me­ni­nių kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo san­ty­kių,
tu­ri bū­ti trak­tuo­ja­mas ne kaip nu­si­kal­ti­mas žmo­gaus svei­ka­tai, o
kaip chu­li­ga­niz­mas, to­dėl jo ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas, kad jo
vei­ką rei­kė­tų kva­li­fi­kuo­ti pa­gal BK 116 str. , yra ne­pa­grįs­tas.
Ka­sa­ci­nia­me skun­de
nu­teis­ta­sis nu­ro­do, jog ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je
ne­da­ly­va­vo ver­tė­jas, o jį gy­nu­si ad­vo­ka­tė ne­da­ly­va­vo pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­dy­je, to­dėl ne­su­ge­bė­jo pa­ma­ty­ti by­lo­je
esan­čių pa­žei­di­mų. Šie skun­do ar­gu­men­tai taip pat ne­pa­grįs­ti. N-s
ape­lia­ci­nio teis­mo nu­tar­ty­je nė­ra įra­šy­ta, jog po­sė­dy­je da­ly­va­vo
ver­tė­ja, ta­čiau iš ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­džio pro­to­ko­lo
(b. l. 244) ma­ty­ti, kad šia­me po­sė­dy­je ver­tė­ja da­ly­va­vo, ji įspė­ta,
kaip nu­ma­to įsta­ty­mas (b. l. 243), iš pro­to­ko­lo ma­ty­ti ir tai, jog nu­teis­ta­sis
po­sė­dy­je ne­pa­reiš­kė pa­sta­bų dėl ver­tė­jo da­ly­va­vi­mo, ne­pa­reiš­kė
jai nu­ša­li­ni­mo, taip pat ir pa­sta­bų ir dėl pa­skir­to gy­nė­jo, o gy­nė­jos
pa­si­sa­ky­mas vi­siš­kai at­spin­di jo ape­lia­ci­nį skun­dą, be to, nu­teis­ta­sis
pats iš­dės­tė sa­vo rei­ka­la­vi­mus dėl ape­lia­ci­nio skun­do ir net pa­si­sa­kė
pa­pil­do­mai at­si­kirs­da­mas į pro­ku­ro­ro pa­si­sa­ky­mą (b. l. 247), to­dėl
da­ry­ti­na iš­va­da, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je pa­da­ry­ta
tech­ni­nė klai­da, ver­tė­ja teis­mo po­sė­dy­je da­ly­va­vo. Ki­ti jo ka­sa­ci­nia­me
skun­de iš­dės­ty­ti ar­gu­men­tai dėl jo gir­tu­mo nu­sta­ty­mo, pei­lio ne­su­ra­di­mo,
dėl at­si­sa­ky­mo per­skai­ty­ti tam tik­rą by­los me­džia­gą jau bu­vo svars­to­mi
ir pir­mo­sios, ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo po­sė­džiuo­se ir dėl
jų pa­da­ry­tos tei­sin­gos iš­va­dos.
Ta­čiau pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mas, pri­pa­žin­da­mas A. Ma­lev­skį itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu, pa­žei­dė
bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą. Pir­ma, teis­mas ne­nu­ro­dė, pa­gal ko­kią BK 26
str. da­lį nu­teis­ta­sis pri­pa­žin­tas itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu,
nuosp­ren­dy­je ap­si­ri­bo­jo tik ben­dro­mis fra­zė­mis iš BK 26 straips­nio
ir nu­ro­dė to­kius mo­ty­vus, ku­rie nė­ra šia­me straips­ny­je nu­ma­ty­ti
(dėl lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ir grą­ži­ni­mo po to vėl at­lik­ti li­ku­sią lais­vės
at­ėmi­mo baus­mę, dėl to, kad bū­da­mas lais­vė­je iki nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo
ne­tu­rė­jo pa­sto­vios gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ne­si­rū­pi­no sa­vo at­ei­ti­mi
ir t. t. ). An­tra, nuosp­ren­dy­je nu­ro­dė, jog A. Ma­lev­skis anks­čiau bu­vo
teis­tas ir pa­gal BK 111 str. l d. bei pa­gal BK 225 str. l ir 2 da­lis, nu­si­kal­ti­mai
bu­vo smur­ti­niai, ta­čiau iš by­los duo­me­nų ma­ty­ti, jog teis­tu­mai pa­gal
šiuos nu­si­kal­ti­mus iš­ny­kę. BK 26 str. 3 d. nu­sta­to, kad spren­džiant as­mens
pri­pa­ži­ni­mo itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu klau­si­mą, neat­si­žvel­gia­ma
į teis­tu­mą, ku­ris yra pa­nai­kin­tas ar­ba iš­ny­kęs įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka. By­los duo­me­ni­mis nu­sta­ty­ta, jog A. Ma­lev­skis bu­vo teis­tas
1972, 1979, 1981 m. (rei­ka­la­vi­mas – b. l. 85, nuosp­ren­džių nuo­ra­šai –
b. l. 87–108)), už šiuos nu­si­kal­ti­mus baus­mę at­li­ko 1984 m. rug­sė­jo 18
d. , o vė­liau 1997 m. rug­sė­jo 3 d. , t. y. pra­ėjus be­veik 13 me­tų, pa­da­rė
ki­tą nu­si­kal­ti­mą. Už anks­tes­nius nu­si­kal­ti­mus teis­tu­mas jam jau bu­vo
iš­ny­kęs, to­dėl į juos teis­mas, spręs­da­mas šį klau­si­mą, ne­tu­rė­jo at­si­žvelg­ti.
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 26 str. 1 da­lies 1 punk­te nu­ro­dy­ta, jog itin
pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu ga­li bū­ti teis­mo nuosp­ren­džiu pri­pa­žįs­ta­mas
as­muo, ku­ris pir­miau bu­vo nu­teis­tas lais­vės at­ėmi­mu už plė­ši­mą sun­ki­nan­čio­mis
ap­lin­ky­bė­mis (BK 272 str. 2 ir 3 da­lys) ir vėl pa­da­rė ku­rį nors iš čia
iš­var­dy­tų nu­si­kal­ti­mų, už ku­rį jis nu­tei­sia­mas lais­vės at­ėmi­mu ne
ma­žiau kaip pen­ke­riems me­tams. 1998 m. lap­kri­čio 30 d. nuosp­ren­džiu A.
Ma­lev­skis nu­teis­tas pa­gal BK 272 str. 2 d. , ta­čiau už pas­ku­ti­nį nu­si­kal­ti­mą
2001 m. ge­gu­žės 15 d. nuosp­ren­džiu (b. l. 203–206) jis nu­teis­tas lais­vės
at­ėmi­mu ketveriems me­tams devyniems mė­ne­siams, be to, jis nu­teis­tas pa­gal
BK 225 str. 3 d. , ku­ris nė­ra iš­var­dy­tas BK 26 str. 1 d. 1 p. , to­dėl jam
ne­ga­lė­jo bū­ti tai­ko­mas ir šis punk­tas.
Tai­gi ši nuosp­ren­džio
da­lis kei­čia­ma ir nai­ki­na­mas BK 26 str. tai­ky­mas A. Ma­lev­skiui bei jo
pri­pa­ži­ni­mas itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu. Kei­čia­ma ir ape­lia­ci­nio
teis­mo nu­tar­tis, nes ape­lia­ci­nis teis­mas šios klai­dos ne­iš­tai­sė.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str. 6 p. , 430, 4301 str. ,

n u t a
r i a :

Šal­či­nin­kų ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo 2001 m. ge­gu­žės 15 d. nuosp­ren­dį ir Vil­niaus apy­gar­dos
teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. rug­sė­jo
4 d. nu­tar­tį pa­keis­ti – pa­nai­kin­ti nuosp­ren­džio da­lį, ku­ria Alek­san­dras
Ma­lev­skis pri­pa­žin­tas itin pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu (BK 26 str. ).
Ki­tą nuosp­ren­džio ir
nu­tar­ties da­lį pa­lik­ti ne­pa­keis­tą.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt