Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5284: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 13. Ap­lin­ky­bės, dėl ku­rių tei­sė­jas ne­ga­li nag­ri­nė­ti
bau­džia­mo­sios by­los (BPK 29 str. )

Pa­nai­kin­ti pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis ati­duo­ti kal­ti­na­muo­sius teis­mui ir
nuosp­ren­dis bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis ir per­duo­ta
by­la iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me nuo kal­ti­na­mų­jų
ati­da­vi­mo teis­mui sta­di­jos, nes by­lą nag­ri­nė­jęs ir nuosp­ren­dį pri­ėmęs
tei­sė­jas pa­žei­dė teis­mo ne­ša­liš­ku­mo prin­ci­pą. Jis pats ne­nu­si­ša­li­no
ir at­me­tė pa­gal BPK 29 str. 4 p. jam pa­reikš­tą nu­ša­li­ni­mą, nors pir­miau
nag­ri­nė­da­mas šią by­lą bu­vo pri­ėmęs nu­tar­tį iš­kel­ti tei­sia­mie­siems
bau­džia­mą­ją by­lą bei grą­žin­ti ją ty­ri­mui pa­pil­dy­ti lai­ky­da­mas,
kad pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu pri­im­tas nu­ta­ri­mas nu­trauk­ti šiems as­me­nims
by­lą yra ne­pa­grįs­tas.

                                                               Baudžia­mo­ji by­la Nr. 2K–160/2002
                                                                                       
S–2. 1. 2. 1. 11. 2; 2. 2. 1

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
ba­landžio 16 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš pir­mi­nin­ko P-o K-io, L-os L-os Ž-ės, pra­ne­šė­jo
Ri­man­to Bau­mi­lo,
sek­re­to­riau­jant R.
B-­tu­lie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rei
J. Zie­niū­tei,  gy­nė­jams ad­vo­ka­tams
S. Bu­ke­lie­nei, V. Bla­žai­čiui, nu­teis­ta­jam R. A-ū­nui,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo
ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal nu­teis­tų­jų R. A-ū­no ir J. Vė­tos ka­sa­ci­nius
skun­dus dėl Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų
ko­le­gi­jos 2001 m. rug­sė­jo 25 d. nuosp­ren­džio, ku­riuo:
Ro­ber­tas A-ū­nas
nu­teis­tas pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 312 str. 3 d. lais­vės at­ėmi­mu
pen­ke­riems me­tams su 15 MGL – 1875 Lt bau­da, kon­fis­kuo­jant pusę tur­to,
at­lie­kant baus­mę su­stip­rin­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je;
J-a- Vė­ta nu­teis­tas
pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BK 312 str. 3 d. lais­vės at­ėmi­mu pen­ke­riems
me­tams su 15 MGL – 1875 Lt bau­da, kon­fis­kuo­jant pusę  tur­to, pa­gal BK 16 str. 2 d. ir 282 str. 1
d. – lais­vės at­ėmi­mu dve­jiems me­tams, at­imant tei­sę dirb­ti tre­jus me­tus
tei­sė­sau­gos sis­te­mo­je. Va­do­vau­jan­tis BK 42 str. 1 d. baus­mės su­ben­drin­tos
apė­mi­mo bū­du ir ga­lu­ti­nė su­ben­drin­ta baus­mė pa­skir­ta lais­vės at­ėmi­mas
pen­ke­riems me­tams, kon­fis­kuo­jant pusę 
tur­to ir at­imant tei­sę tre­jus me­tus dirb­ti tei­sė­sau­gos sis­te­mo­je,
at­lie­kant baus­mę su­stip­rin­to­jo re­ži­mo pa­tai­sos dar­bų ko­lo­ni­jo­je.
Skun­džia­ma ir Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. gruo­džio 5 d. nu­tar­tis, ku­ria nu­teis­tų­jų R. A-ū­no, J. Vė­tos
ir V. A-­šaus­ko ape­lia­ci­niai skun­dai at­mes­ti.
Pa­gal tą pa­tį nuosp­ren­dį
nu­teis­tas ir Vin­cas A-­šaus­kas, ta­čiau jis nuosp­ren­džio ka­sa­ci­ne
tvar­ka ne­skun­džia.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­klau­siu­si tei­sė­jo R. Bau­mi­lo pra­ne­ši­mą, nu­teis­tą­jį R. A-ū­ną,
jo gy­nė­ją, pra­šiu­sius R. A-ū­no ka­sa­ci­nį skun­dą pa­ten­kin­ti, nu­teis­to­jo
J. Vė­tos gy­nė­ją, pra­šiu­sį J. Vė­tos ka­sa­ci­nį skin­dą pa­ten­kin­ti, pro­ku­ro­rę,
pra­šiu­sią ka­sa­ci­nius skun­dus at­mes­ti,

n u s t
a t ė :

R. A-ū­nas nu­teis­tas
už tai, kad 1999 m. ko­vo 23 d. , apie 7. 20 val. , veik­da­mas gru­pe iš anks­to
su­si­ta­ru­sių as­me­nų su tar­dy­mo ne­nu­sta­ty­tu as­me­niu bei Lat­vi­jos
vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos val­dy­bos Do­be­lės sky­riaus jau­nes­niuo­ju
ins­pek­to­riu­mi O. Aki­mo­vu (Aki­movs) ir Šiau­lių, Jo­niš­kio už­kar­dos
sar­gy­bų bū­rio pa­sie­nie­čiu J. Vė­ta, ne per mui­ti­nės pos­tą, o per Jo­niš­kio
už­kar­dos Ža­ga­rės su­pap­ras­tin­tą pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tą, kur sa­vo
tar­ny­bi­nes pa­rei­gas vyk­dė O. Aki­mo­vas ir J. Vė­ta, ne­tei­sė­tai lei­do
pas­ta­ra­jam kirs­ti vals­ty­bės sie­ną au­to­mo­bi­liu su kro­vi­niu, taip pa­dė­da­mi
iš­veng­ti mui­ti­nės kon­tro­lės ir ne­tei­sė­tai įvež­ti iš Lat­vi­jos Res­pub­li­kos
į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką 30 713 Lt ver­tės kon­tra­ban­di­nį kro­vi­nį 22 200
pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Prin­ce” bei 80 Lt ver­tės 1,44 kub. m ak­mens va­tos
„Pa­roc”.
J. Vė­ta nu­teis­tas už
tai, kad 1999 m. ko­vo 23 d. , tarp 7. 20 val. ir 8. 30  val. , bū­da­mas vals­ty­bės pa­rei­gū­nas,
Šiau­lių PPR Jo­niš­kio už­kar­dos sar­gy­bų bū­rio pa­sie­nie­tis, vyr. po­li­ci­nin­kas
ir vyk­dy­da­mas sa­vo tar­ny­bi­nes pa­rei­gas Ža­ga­rės SPKP, pa­si­nau­do­da­mas
sa­vo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi, prie­šin­gais tar­ny­bai in­te­re­sais, iš sa­va­nau­diš­kų
pa­ska­tų – tu­rė­da­mas tiks­lą už ne­tei­sė­tų veiks­mų at­li­ki­mą gau­ti
100 JAV do­le­rių (400 Lt) ky­šį, ku­rį pa­gal tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mą tu­rė­jo
per­duo­ti Lat­vi­jos vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gos, Jel­ga­vos val­dy­bos,
Do­be­lės sky­riaus, Ža­ga­rės pa­sie­nio kon­tro­lės pos­to jaun. ins­pek­to­rius
O. Aki­mo­vas, bei pa­žeis­da­mas 1999 m. sau­sio 4 d. Jo­niš­kio už­kar­dos va­do
pa­tvir­tin­tos Jo­niš­kio už­kar­dos Ža­ga­rės SPKP pa­sie­nio tar­ny­bos in­struk­ci­jos
„Do­ku­men­tų pa­tik­ri­ni­mas” rei­ka­la­vi­mus: kruopš­čiai ap­žiū­rė­ti
trans­por­to prie­mo­nes, vyks­tan­čias per vals­ty­bės sie­ną, sie­kiant ap­tik­ti
ir su­lai­ky­ti pa­žei­dė­jus, iš­si­aiš­kin­ti slėp­tu­ves ir ki­tas vie­tas,
esan­čias trans­por­to prie­mo­nė­se, kur ga­li bū­ti pa­slėp­ti daik­tai ir me­džia­gos,
ku­rių ga­be­ni­mas per vals­ty­bės sie­ną už­draus­tas, pra­leis­ti per vals­ty­bės
sie­ną as­me­nis ir trans­por­to prie­mo­nes tik už­re­gist­ra­vus trans­por­to
prie­mo­nių, pra­leis­tų per vals­ty­bės sie­ną, kny­go­je, ty­čia ne­tei­sė­tai
per vals­ty­bės sie­ną iš Lat­vi­jos Res­pub­li­kos į Lie­tu­vos Res­pub­li­ką
lei­do įva­žiuo­ti au­to­mo­bi­liui „VW Trans­por­ter” (valst. Nr. FSA 895),
vai­ruo­ja­mam R. A-ū­no, su 30 713 Lt ver­tės 22 200 pa­ke­lių ci­ga­re­čių
„Prin­ce” bei 80 Lt ver­tės 1,44 kub. m ak­mens va­tos „Pa­roc” kon­tra­ban­da
ir už šiuos ne­tei­sė­tus veiks­mus pa­si­kė­si­no pa­im­ti 100 JAV do­le­rių
ir 100 Lt ky­šį, ta­čiau nu­si­kal­ti­mo ne­bai­gė dėl prie­žas­čių, ne­pri­klau­san­čių
nuo jo va­lios, pi­ni­gus per­da­vė vyr. pa­sie­nie­čiui V. A-­šaus­kui, ku­ris
juos pa­slė­pė, ir ku­riuos per­duo­ti su­truk­dė į pos­tą at­vy­kę Šiau­lių
PPR ope­ra­ty­vi­nio sky­riaus pa­rei­gū­nai.
Nu­teis­ta­sis R. A-ū­nas
ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo pa­nai­kin­ti Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo 2001
m. rug­sė­jo 25 d. nuosp­ren­dį ir Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. gruo­džio 5 d. nu­tar­tį, o by­lą
grą­žin­ti ty­ri­mui at­lik­ti.
Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne,
tiek nuosp­ren­dis, tiek ape­lia­ci­nė nu­tar­tis ne­tei­sė­ti ir ne­pa­grįs­ti,
nes iš es­mės pa­žeis­tas bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mas, ne­tin­ka­mai
pri­tai­ky­tas bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas, nu­kryp­ta nuo teis­mų prak­ti­kos.
Teis­mas pažei­dė BPK
280 str. 5 d. , nes pro­ku­ro­rui pa­tei­kus teis­mui pra­šy­mą pa­keis­ti kal­ti­ni­mą
į sun­kes­nį – J. Vė­tai iš BK 18 str. 6 d. ir 312 str. 3 d. į BK 312 str. 3
d. , o R. A-ū­nui – iš­ple­čiant gru­pe, teis­mas mo­ty­vuo­ta nu­tar­ti­mi
ne­iš­spren­dė jų ati­da­vi­mo teis­mui klau­si­mo pa­gal nau­ją kal­ti­ni­mą.
Dėl nau­jo J. Vė­tos kal­ti­ni­mo teis­mas ne­pri­ėmė net pro­to­ko­li­nės nu­tar­ties.
Dėl ka­sa­to­riaus at­žvil­giu gau­to nau­jo kal­ti­ni­mo teis­mas nu­ta­rė pri­dė­ti
pro­ku­ro­ro pra­šy­mą prie by­los, taip pa­žeis­da­mas ir BPK 280 str. 4 d. ,
net ne­pa­klau­sė, ar rei­ka­lin­ga per­trau­ka su­si­pa­žin­ti ir pa­si­reng­ti.
R. A-ū­nas nu­ro­do,
kad su­si­pa­žin­da­mas su by­los me­džia­ga ma­tęs, kad by­lo­je yra nu­ta­ri­mas
pa­trauk­ti kal­ti­na­muo­ju O. Aki­mo­vą pa­gal BK 18 str. 6 d. ir 312 str. 3
d. Pro­ku­ro­ro pa­teik­tas pra­šy­mas pa­keis­ti kal­ti­ni­mą į sun­kes­nį, į
gru­pę su O. Aki­mo­vu, kai pas­ta­ra­jam pa­reikš­tas kal­ti­ni­mas ne gru­pe
su R. A-ū­nu, o jam pa­de­dant, sa­vo for­mu­luo­te ne­ati­tin­ka BPK 162
str. rei­ka­la­vi­mų. Taip bu­vo pa­žeis­ta jo tei­sė į gy­ny­bą. Be to, teis­mas
ga­vęs ne­tin­ka­mai su­for­mu­luo­tą kal­ti­ni­mą, tu­rė­jo grą­žin­ti by­lą
pa­pil­do­mam ty­ri­mui (BPK 280 str. 2 d. ).
Dar teis­mai pa­žei­dė
BPK 18, 76, 310, 346 str. rei­ka­la­vi­mus, nes O. Aki­mo­vo pa­ro­dy­mai by­los
nag­ri­nė­ji­mo teis­me me­tu ne­bu­vo pa­skelb­ti. N-s teis­mo po­sė­džio pro­to­ko­le
(T. 3, b. l. 200) ra­šo­ma, jog O. Aki­mo­vo pa­ro­dy­mai (T. 1, b. l. 92) pa­skelb­ti,
ta­čiau nu­ro­dy­ta­me la­pe nė­ra O. Aki­mo­vo pa­ro­dy­mų, tai ro­do, kad jie
ne­bu­vo pa­skelb­ti. Ape­lia­ci­nis teis­mas į šiuos Bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mo pa­žei­di­mus ne­re­a­ga­vo, nors ir ma­tė. BPK 18 str. rei­ka­la­vi­mai
bu­vo pa­žeis­ti ir dėl to, kad teis­mas vi­siš­kai ne­ty­rė R. A-ū­no iš­gal­vo­tos
ver­si­jos apie „M-­ką”. Tin­ka­mai įver­ti­nęs by­los me­džia­gą, teis­mas
bū­tų nu­sta­tęs, kad jo­kio „M-­ko” nė­ra. Ka­sa­to­rius tei­gia pats su­rin­kęs
in­for­ma­ci­ją apie ga­li­my­bę už­si­dirb­ti pi­ni­gų vyk­dant kon­tra­ban­dą.
Tuo tiks­lu jis nu­si­pir­kęs se­ną au­to­mo­bi­lį „VW Trans­por­ter”, ku­rį pa­nau­do­jęs
ir įvyk­dė nu­si­kal­ti­mą. Nė vie­no iš tei­sia­mų­jų jis ne­pa­ži­no­jo, o pi­ni­gus
pa­sie­nie­čiui pa­da­vė pats, pa­tei­kiant do­ku­men­tus. Šių ob­jek­ty­vių by­lo­je
esan­čių įro­dy­mų teis­mas ne­įver­ti­no.
Teis­mas ne­tin­ka­mai
pri­tai­kė R. A-ū­nui ir bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, nes jo įvyk­dy­ta vei­ka
ati­tin­ka BK 312 str. 1 d. By­lo­je nė­ra su­rink­ta įro­dy­mų, kad jis su ki­tais
tei­sia­mai­siais bu­vo pa­žįs­ta­mas, to­dėl su ne­pa­žįs­ta­mais as­me­ni­mis
iš anks­to su­si­tar­ti ne­ga­lė­jo.
Apy­gar­dos teis­mas
nuosp­ren­dy­je ne­nu­ro­dė, ko­kius veiks­mus iki šio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo
pra­džios pa­da­rė kiek­vie­nas gru­pės na­rys: ką at­li­ko „M-­kas”, ką –
O. Aki­mo­vas ir J. Vė­ta. Taip pat ne­nu­sta­tė ir ne­nu­ro­dė, kuo reiš­kė­si
iš­anks­ti­nis su­si­ta­ri­mas, ne­ty­rė, ar tei­sia­mie­ji tar­pu­sa­vy­je pa­žįs­ta­mi.
Ne­nu­sta­čius šių ap­lin­ky­bių lie­ka tik prie­lai­dos, ku­rio­mis rem­tis
drau­džia ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos prin­ci­pas, BPK 339 str. 2 d. , Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 31 str. , Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių
lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 6 str. 2 d.
Nu­teis­ta­sis J. Vė­ta
ka­sa­ci­niu skun­du, ku­ris iš es­mės ana­lo­giš­kas ape­lia­ci­niam skun­dui,
pra­šo pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį ir ape­lia­ci­nę
nu­tar­tį, bau­džia­mą­ją by­lą grą­žin­ti tar­dy­mui pa­pil­dy­ti.
J. Vė­tos nuo­mo­ne,
teis­mas ne­vi­sa­pu­siš­kai pa­tik­ri­no by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus,
nuosp­ren­dy­je rė­mė­si ne­pa­kan­ka­mai iš­tir­tais įro­dy­mais bei įro­dy­mais,
gau­tais pa­žei­džiant bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus, ne­tin­ka­mai
pri­tai­kė bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą bei pa­sky­rė baus­mę.
Teis­mas, tu­rė­da­mas
iš­anks­ti­nę nuo­mo­nę, ne­ob­jek­ty­viai ir ne­vi­sa­pu­siš­kai iš­ty­rė vi­sas
by­los ap­lin­ky­bes (BPK 18 str. ). 2000 m. ko­vo 3 d. teis­mas nag­ri­nė­da­mas
šią bau­džia­mą­ją by­lą ir dar ne­iš­ty­ręs vi­sų by­los ap­lin­ky­bių pri­ėmė
nu­tar­tį grą­žin­ti by­lą tar­dy­mui pa­pil­dy­ti, kur nu­ro­dė pa­trauk­ti
bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn V. A-­šaus­ką pa­gal BK 285 str. 2 d. , o jį –
pa­gal BK 281 str. 1 d. ir 312 str. 3 d. Toks teis­mo nu­ro­dy­mas iš­reiš­kė
iš­anks­ti­nę nuo­mo­nę, net iš­var­di­jant, ko­kiais įro­dy­mais re­mian­tis
įro­dy­ta jo kal­tė. Pri­ėmęs to­kią nu­tar­tį, tei­sė­jas ne­ga­lė­jo bū­ti ob­jek­ty­vus
pri­im­da­mas nuosp­ren­dį, nes jo iš­va­dos bu­vo nu­lem­tos pa­ties pri­im­ta
nu­tar­ti­mi. Taip teis­mas pa­žei­dė BPK 29 str. 4 p. rei­ka­la­vi­mus. Ka­sa­to­rius
tei­gia reiš­kęs tei­sė­jui nu­ša­li­ni­mą, ta­čiau tei­sė­jas ne­nu­si­ša­li­no.
Dar ka­sa­to­rius nu­ro­do,
kad kal­ti­ni­mas, pa­gal ku­rį jis nu­teis­tas, yra ne­kon­kre­tus, ne­su­pran­ta­mas
ir prieš­ta­rin­gas. Vie­no­je kal­ti­ni­mo vie­to­je nu­ro­dy­ta, kad jis tu­rė­jo
tiks­lą už ne­tei­sė­tų veiks­mų at­li­ki­mą gau­ti 100 JAV do­le­rių ky­šį, ku­rį
pa­gal tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mą tu­rė­jo per­duo­ti Lat­vi­jos pa­sie­nie­tis
O. Aki­mo­vas, nes lei­do įvež­ti R. A-ū­nui kon­tra­ban­dą, ki­to­je – kad
lei­do įvež­ti kon­tra­ban­dą ir pa­si­kė­si­no pa­im­ti 100 JAV do­le­rių bei
100 Lt ky­šį, ta­čiau nu­si­kal­ti­mo ne­bai­gė. Iš pa­ties kal­ti­ni­mo taip
pat ne­su­pran­ta­ma, ko­kį ky­šį jis kė­si­no­si pa­im­ti – 100 JAV do­le­rių
ar 100 JAV do­le­rių ir 100 li­tų. Iš kal­ti­ni­mo ne­ma­ty­ti, kuo reiš­kė­si
jo nu­si­kals­ta­ma vei­ka, nes ne­nu­ro­dy­ta, su kuo gru­pe bu­vo su­si­ta­ręs
įvyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mą. Su­for­mu­la­vus ne­kon­kre­tų kal­ti­ni­mą, bu­vo
pa­žeis­ta jo tei­sė į gy­ny­bą, at­im­ta tei­sė ži­no­ti, kuo jis kal­ti­na­mas,
ir pa­žeis­ta ga­li­my­bė įsta­ty­mo nu­ma­ty­to­mis prie­mo­nė­mis bei bū­dais
gin­tis nuo pa­reikš­to kal­ti­ni­mo.
Teis­mas pri­im­da­mas
nuosp­ren­dį pa­da­rė es­mi­nį bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mą,
nes ne­si­lai­kė BPK 346 str. 1 d. 2 p. rei­ka­la­vi­mų ir ap­ra­šo­mo­jo­je
nuosp­ren­džio da­ly­je ne­iš­dės­tė įro­dy­mų, ku­riais grin­džia­mos teis­mo
iš­va­dos. Pa­žeis­da­mas BPK 339 str. rei­ka­la­vi­mus teis­mas jo kal­tę pa­grin­dė
spė­ji­mais. N-s teis­mas rė­mė­si jo pa­ro­dy­mais, duo­tais pa­reng­ti­nio
tar­dy­mo me­tu, ta­čiau pa­aiš­ki­ni­mai pa­gal BPK 74 str. nė­ra lai­ko­mi
įro­dy­mu. Pa­ro­dy­mai, už­fik­suo­ti įta­ria­mo­jo ap­klau­sos pro­to­ko­luo­se,
iš­gau­ti da­rant po­vei­kį po­li­ci­jos dar­buo­to­jams, nau­do­jan­tis jo psi­chi­ne
bū­se­na. J. Vė­tai dir­bant pos­te ir su­lai­kius, jam bu­vo ži­no­ma apie tė­vo
svei­ka­tos būk­lę ir mir­tį, to­dėl po­li­ci­jos dar­buo­to­jai ne­ga­lė­jo
nau­do­tis to­kia jo būk­le, nes pa­gal BPK 168, 138 str. drau­džia­ma iš­gau­ti
pa­ro­dy­mus smur­tu, gra­si­ni­mais ar ki­to­mis ne­tei­sė­to­mis prie­mo­nė­mis.
Be to, šie pa­ro­dy­mai, kad Lat­vi­jos pa­sie­nie­tis Ole­gas ta­rė­si su juo
apie ma­ši­nos pra­lei­di­mą ir pa­ža­dė­jo duo­ti 100 JAV do­le­rių ky­šį, ne­ati­tin­ka
fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių. Pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu liu­dy­to­jas O.
Aki­mo­vas pa­ro­dė su J. Vė­ta ne­si­ta­ręs, ma­ši­nos ne­pra­lei­dęs ir pi­ni­gų
ne­per­da­vęs. Šio liu­dy­to­jo teis­mas į po­sė­dį ne­iš­kvie­tė ir ne­ap­klau­sė.
Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, teis­mas iš­spręs­da­mas by­lą be liu­dy­to­jo O. Aki­mo­vo
su­var­žė jo tei­ses ir šie pa­žei­di­mai lai­ky­ti­ni es­mi­niais bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mais, nes jam pa­reikš­ta­me kal­ti­ni­me nu­ro­dy­ta,
kad bu­vo tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mas su O. Aki­mo­vu. Ne­pa­grįs­tai teis­mas
rė­mė­si ir nu­teis­to­jo V. A-­šaus­ko pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu duo­tais
pa­ro­dy­mais, pa­gal ku­riuos jis pa­ė­mė pi­ni­gus iš Lat­vi­jos pa­sie­nie­čio
jau ži­no­da­mas apie J. Vė­tos pra­leis­tą au­to­mo­bi­lį ir pa­slė­pė, ži­no­da­mas,
kas yra pa­da­ry­ta. Ka­sa­to­rius ma­no, kad V. A-­šaus­kas jį ap­kal­bė­jo
taip ban­dy­da­mas pa­neig­ti sa­vo kal­tę. Be to, V. A-­šaus­kas da­vė ne­nuo­sek­lius
pa­ro­dy­mus. R. A-ū­nas nu­ro­dė nie­kam pi­ni­gų ne­da­vęs. Ka­sa­to­rius
tei­gia nu­si­kal­ti­mą pa­da­ręs be tie­sio­gi­nės ty­čios, su­si­dė­jus to­kioms
gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bėms, to­dėl ir au­to­mo­bi­lį pa­tik­ri­no tik pa­vir­šu­ti­niš­kai,
o teis­mas šios ap­lin­ky­bės ne­įver­ti­no. Teis­mas ne­si­lai­kė BPK 76 str.
rei­ka­la­vi­mų ir J. Vė­tos kal­tę pa­grin­dė sam­pro­ta­vi­mais, o ne vi­sų
by­los ap­lin­ky­bių vi­se­to iš­nag­ri­nė­ji­mu.
Teis­mas J. Vė­tai ne­tin­ka­mai
pri­tai­kė ir bau­džia­mą­jį įsta­ty­mą, nes ne­tei­sin­gai pa­trau­kė jį bau­džia­mo­jon
at­sa­ko­my­bėn pa­gal BK 16 str. 2 d. , 282 str. 1 d. , ka­dan­gi ky­šio jis ne­si­kė­si­no
pa­im­ti. Ka­sa­to­rius pri­pa­žįs­ta, kad jis, kaip pa­rei­gū­nas, ne­įvyk­dęs
sa­vo pa­rei­gų, ne­pa­tik­ri­nęs, kaip to rei­ka­lau­ja in­struk­ci­ja, įva­žiuo­jan­čio
au­to­mo­bi­lio ir lei­dęs įva­žiuo­ti, ta­čiau jo­kios nau­dos ne­tu­rė­jęs.
To­kiais sa­vo veiks­mais jis pik­tnau­džia­vo vals­ty­bės tar­ny­ba ir pa­da­rė
ža­lą vals­ty­bės in­te­re­sams, ku­rie men­ki­na vals­ty­bės apa­ra­to pres­ti­žą,
to­dėl ma­no, kad jo veiks­mai ati­tin­ka BK 285 str. 1 d. dis­po­zi­ci­ją ir
už tai tu­rė­tų at­sa­ky­ti.
Skir­da­mas jam baus­mę
teis­mas neat­si­žvel­gė, kad jis yra li­go­nis, ser­ga sar­koi­do­ze, at­leis­tas
iš po­li­ci­jos, ta­čiau dir­ba, iš­lai­ko šei­mą, o nu­si­kal­ti­mą įvyk­dė
dėl sun­kių psi­cho­lo­gi­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gų.
Ka­sa­ci­niai skun­dai
iš da­lies ten­ki­na­mi.

Dėl BPK 29 str. 4 p. tai­ky­mo

Iš by­lo­je esan­čio Jo­niš­kio
ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros 1999 m. rug­sė­jo 22 d. nu­ta­ri­mo nu­trauk­ti
bau­džia­mą­ją by­lą ma­ty­ti (T. 1, b. l. 118–120), kad J. Vė­tai ir V. A-­šaus­kui
bu­vo nu­trauk­ta bau­džia­mo­ji by­la, ne­sant jų veiks­muo­se nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties. Nag­ri­nė­jant by­lą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me, at­li­kus
teis­mi­nį tar­dy­mą, nu­sta­čius nu­si­kal­ti­mo po­žy­mius, teis­mas iš­kė­lė
bau­džia­mą­sias by­las J. Vė­tai pa­gal BK 281 str. 1 d. ir 312 str. 3 d. , o
V. A-­šaus­kui – pa­gal BK 285 str. 2 d. ir by­lą grą­ži­no ty­ri­mui pa­pil­dy­ti
(T. 2, b. l. 210–211). Nu­tar­ty­je nu­ro­dy­ta va­da ir pa­grin­das bau­džia­ma­jai
by­lai iš­kel­ti ir de­ta­liai iš­dės­ty­ti kon­kre­tūs įro­dy­mai, ro­dan­tys
šių nu­si­kal­ti­mų po­žy­mių bu­vi­mą, prak­tiš­kai nu­tar­ty­je su­for­mu­luo­tas
kal­ti­ni­mas tiek J. Vė­tai, tiek ir V. A-­šaus­kui, taip pat iš­dės­ty­ta
teis­mo mo­ty­vuo­ta iš­va­da, jog J. Vė­ta pa­da­rė kon­tra­ban­dą gru­pe ir
V. A-­šaus­kas pa­ė­mė pi­ni­gus, skir­tus J. Vė­tai, bei pik­tnau­džia­vo tar­ny­ba,
nu­ro­dant by­lo­je esan­čius įro­dy­mus, juos ver­ti­nant – vie­nus at­me­tant,
o ki­tus lai­kant pa­ti­ki­mais. Fak­tiš­kai nu­tar­ty­je iš es­mės iš­spręs­tas
J. Vė­tos ir V. A-­šaus­ko kal­tės klau­si­mas, taip pat jų ir R. A-ū­no
vei­kų są­sa­jos, jų vi­sų nu­si­kals­ta­mų vei­kų ap­im­tys, ben­dri­nin­ka­vi­mo
rū­šis ir ki­ti klau­si­mai, tai­gi da­ry­ti­na iš­va­da, kad jo­je ją pri­ėmęs
tei­sė­jas jau iš­dės­tė sa­vo nuo­mo­nę dėl J. Vė­tos, V. A-­šaus­ko ir net
R. A-ū­no kal­tės bei ki­tų by­los ap­lin­ky­bių. Ši nu­tar­tis pri­im­ta
ne­pa­žei­džiant bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų (BPK 130 str. , 255 str. 1
ir 3 d. , 282 str. 1 ir 2 d. ), be to, by­los iš­kė­li­mas as­me­niui dar ne­reiš­kia,
kad jis jau pa­trauk­tas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn ar yra kal­tas, nes da­rant
pa­pil­do­mą pa­reng­ti­nį ty­ri­mą R. A-ū­nui, J. Vė­tai ar V. A-­šaus­kui
ga­li bū­ti kal­ti­ni­mas pa­keis­tas, pa­pil­dy­tas ar iš vi­so, esant BPK 5
str. nu­ma­ty­tiems pa­grin­dams, by­la nu­trauk­ta. Ta­čiau at­li­kus pa­pil­do­mą
ty­ri­mą ir šią bau­džia­mą­ją by­lą vėl at­siun­tus į pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mą, ją nag­ri­nė­jo tas pats Šiau­lių apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas P. Si­mė­nas,
ku­ris 1999 m. rug­sė­jo 22 d. nu­tar­ti­mi bu­vo iš­nag­ri­nė­jęs mi­nė­tą bau­džia­mą­ją
by­lą ir gra­ži­nęs ją ty­ri­mui pa­pil­dy­ti bei iš­kė­lęs J. Vė­tai ir V. A-­šaus­kui
bau­džia­mą­sias by­las ir jau nu­tar­ty­je iš­dės­tęs sa­vo nuo­mo­nę šio­je
by­lo­je. P-s bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mas ki­tam as­me­niui ir jos
grą­ži­ni­mas ty­ri­mui pa­pil­dy­ti dar nė­ra BPK 29 str. 1–3 punk­tuo­se nu­ma­ty­ta
ap­lin­ky­bė, dėl ku­rios tas pats tei­sė­jas ne­ga­lė­tų vėl nag­ri­nė­ti grą­žin­tos
į teis­mą bau­džia­mo­sios by­los, ta­čiau šiuo at­ve­ju, kai tei­sė­jas anks­tes­nė­je
nu­tar­ty­je de­ta­liai ir iš­sa­miai iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę dėl by­los ap­lin­ky­bių,
jo da­ly­va­vi­mas dar kar­tą nag­ri­nė­jant šią bau­džia­mą­ją by­lą ke­lia pa­grįs­tų
abe­jo­nių dėl tei­sė­jo ob­jek­ty­vu­mo, kar­tu ir dėl jo ša­liš­ku­mo, t. y.
ar nag­ri­nė­jant po ty­ri­mo pa­pil­dy­mo vėl į teis­mą per­duo­tą by­lą tei­sė­jas
ne­bu­vo sais­to­mas sa­vo jau anks­čiau iš­dės­ty­tos ka­te­go­riš­kos nuo­mo­nės
ir ar jis tik­rai iš­ty­rė vi­sas by­los ap­lin­ky­bes ne­ša­liš­kai (BPK 18
str. ). BPK 29 str. 4 p. nu­ro­dy­ta, kad tei­sė­jas ne­ga­li nag­ri­nė­ti bau­džia­mo­sios
by­los bet ku­rio­je pro­ce­so sta­di­jo­je, jei­gu by­lo­je da­ly­vau­ją as­me­nys
nu­ro­do ki­to­kias ap­lin­ky­bes, ke­lian­čias abe­jo­nių tei­sė­jo ne­ša­liš­ku­mu.
To­kia nuo­mo­nė bu­vo iš­reikš­ta ir teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo me­tu, ka­da
tei­sia­mų­jų gy­nė­jų bu­vo pa­reikš­tas nu­ša­li­ni­mas tei­sė­jui P. Si­mė­nui
(T. 3, b. l. 100–101), ta­čiau tei­sė­jo nu­tar­ti­mi šie jų pa­reikš­ti nu­ša­li­ni­mai
bu­vo at­mes­ti (T. 3, b. l. 104), tos pa­čios nuo­mo­nės bu­vo J. Vė­ta, R. A-ū­nas
ir V. A-­šaus­kas sa­vo ape­lia­ci­niuo­se skun­duo­se.
Tu­rint ome­ny­je tai,
kas bu­vo anks­čiau iš­dės­ty­ta, be to, tai, kad bau­džia­mo­sios by­los iš­kė­li­mas
pla­či­ą­ja pras­me yra vie­nas iš pa­reng­ti­nio ty­ri­mo veiks­mų by­lo­je,
ir tai, kad nag­ri­nė­jant bau­džia­mą­sias by­las ne­tu­ri bū­ti jo­kių abe­jo­nių
dėl teis­mo ne­ša­liš­ku­mo, o jų šio­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je yra, tei­sė­jas
P. Si­mė­nas BPK 29 str. 4 p. pa­grin­du tu­rė­jo ar­ba nu­si­ša­lin­ti sa­vo
ini­cia­ty­va, ar­ba pa­ten­kin­ti jam pa­reikš­tą nu­ša­li­ni­mą. To ne­pa­da­ry­da­mas,
jis pa­žei­dė vie­ną iš pa­grin­di­nių bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo prin­ci­pų
– teis­mo ne­ša­liš­ku­mo prin­ci­pą, va­di­na­si, bau­džia­mo­ji by­la pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­me bu­vo iš­nag­ri­nė­ta ne­tei­sė­ta teis­mo su­dė­ti­mi,
tai yra es­mi­nis bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mas, nu­ma­ty­tas
BPK 382 str. 2 d. 8 p. , be­są­ly­giš­kas pa­grin­das pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį,
nes mi­nė­tas pa­žei­di­mas su­var­žė nu­teis­tų­jų tei­sę į ne­ša­liš­ką teis­mą.
Nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti nai­ki­na­mas vi­siems nu­teis­tie­siems (nors V. A-­šaus­kas
ir ne­pa­da­vė ka­sa­ci­nio skun­do), ka­dan­gi mi­nė­tas es­mi­nis bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mas tu­rė­jo įta­kos jiems vi­siems, nes jų tar­pu­sa­vio
vei­kos yra su­si­ju­sios, jiems pa­reikš­tas kal­ti­ni­mas už veiks­mus, pa­da­ry­tus
gru­pe iš anks­to su­si­ta­ru­sių as­me­nų, ir vie­no­kio ar ki­to­kio spren­di­mo
pri­ėmi­mas at­ski­rų kal­ti­ni­me nu­ro­dy­tų ben­dri­nin­kų at­žvil­giu tu­rės
įta­kos nu­sta­tant jų su­si­ta­ri­mo ri­bas ir ki­tas es­mi­nes šios bau­džia­mo­sios
by­los ap­lin­ky­bes (BPK 426 str. 2 d. ).
Nai­kin­ti­na ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis, nes ape­lia­ci­nis teis­mas, nag­ri­nė­da­mas
nu­teis­tų­jų ape­lia­ci­nius skun­dus, šio pa­žei­di­mo ne­iš­tai­sė, nors ape­lia­ci­niuo­se
skun­duo­se jie bu­vo nu­ro­dy­ti.
Ki­ti ka­sa­ci­niuo­se
skun­duo­se nu­ro­dy­ti ar­gu­men­tai dėl es­mi­nių bau­džia­mo­jo įsta­ty­mo
pa­žei­di­mų yra ne­pa­grįs­ti.
Kal­ti­na­mų­jų ati­da­vi­mas
teis­mui taip pat tu­ri bū­ti spren­džia­mas iš nau­jo, nes pri­im­ta šiuo klau­si­mu
to pa­ties tei­sė­jo nu­tar­tis taip pat yra ne­tei­sė­ta (T. 3, b. l. 75).
Pa­nai­ki­nus nuosp­ren­dį
bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį, keis­ti­na ir J. Vė­tai
nuosp­ren­džiu pa­skir­ta kar­do­mo­ji prie­mo­nė – su­ėmi­mas, jį pa­lei­džiant
iš lais­vės at­ėmi­mo vie­tos, pa­lie­kant ga­lio­ti kar­do­mą­ją prie­mo­nę,
pa­skir­tą pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu, – ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą ne­iš­vyk­ti
(T. 2, b. 1. 94).
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 426 str. 5 d. , 429 str. 3 p. ,
430, 4301 str. ,

n u t a
r i a :

Šiau­lių apy­gar­dos
teis­mo 2000 m. rug­pjū­čio 21 d. nu­tar­tį ati­duo­ti kal­ti­na­muo­sius teis­mui
ir 2001 m. rug­sė­jo 25 d. nuosp­ren­dį bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo
Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. gruo­džio 5 d. nu­tar­tį
pa­nai­kin­ti ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­me nuo ati­da­vi­mo teis­mui sta­di­jos.
Kar­do­mą­ją prie­mo­nę
– su­ėmi­mą – J-ui Vė­tai, gi­mu­siam 1959 m. rug­pjū­čio 29 d. , pa­keis­ti,
pa­lei­džiant iš lais­vės at­ėmi­mo vie­tos ir pa­lie­kant ga­lio­ti kar­do­mą­ją
prie­mo­nę, pa­skir­tą pa­reng­ti­nio tar­dy­mo me­tu, – ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą
ne­iš­vyk­ti.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.8049 sekundės -