|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 16. BPK 280 str. 2 d. , 374 str. 4 d. , 381 str. 1 d. ir 391 str. 3 d. taikymas Atmestas gynėjo, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kasacinis skundas, nes apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo tirti, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas, atlikęs teisminį tardymą ir nustatęs, kad pradinis kaltinimas keistinas iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes kaltinimu, pagrįstai, remdamasis BPK 280 ir 381 str. , nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo tirti; BPK 374 str. 4 d. nustatytų apeliacinių skundų, kuriais prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, ribų neviršijo ir BPK 391 str. 3 d. nurodytų išvadų nenustatė. Kasacinė byla Nr. 2 K–75/2002 S–2. 2. 4 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. sausio 22 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o P-o, O-os A-os B-ės ir pranešėjo V-aus Č-os, sekretoriaujant L. B-ienei, dalyvaujant prokurorui J. P-oriui, gynėjui advokatui A. Tursui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal kaltinamojo Almanto Dilio gynėjo advokato A. Turso kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutarties, kuria Utenos rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti. Utenos rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu A. Dilys dėl kaltinimo pagal BK 246 str. 4 d. buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Č-os pranešimą, kaltinamojo A. Dilio gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : A. Dilys pagal BK 246 str. 4 d. kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė saugaus eismo taisykles – padarė nukentėjusiajam apysunkį kūno sužalojimą ir vieną asmenį mirtinai sužalojo. 1997 m. rugpjūčio 26 d. , apie 17 val. , Utenos rajone, kelio Kaunas–Zarasai 141 kilometre, vairuodamas UAB ,,Griežtas” priklausantį automobilį „Audi 80” (valst. Nr. EUV 069), A. Dilys pažeidė Kelių eismo taisyklių 2. 3, 2. 4, 13. 4, 13. 10 punktų reikalavimus, t. y. sudarydamas kliūtį priešais atvažiuojančiam automobiliui „VW Santana” (valst. Nr. BUL 409), vairuojamam R. Pilkausko, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl to automobiliams susidūrus mirtinai sužalojo R. Pilkauską, o V. Griškevičiui padarė apysunkį kūno sužalojimą. Kasaciniu skundu kaltinamojo A. Dilio gynėjas prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė BPK 280 str. 2 d. , 381 str. , pažeidė BPK 374 str. 4 d. reikalavimus patikrinti bylą, neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 280 str. 2 d. numatyta teismo teisė, bet ne pareiga grąžinti bylą tyrimui papildyti, kai yra pagrindas pakeisti kaltinimą sunkesniu, tačiau prokuroras ar nukentėjusysis to neprašo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tokį kaltinimą, kokį buvo pateikęs prokuroras. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas A. Diliui papildomai inkriminuoti KET 14. 2 p. reikalavimų pažeidimą, t. y. kad atsiradus kliūčiai jis nestabdė ir nesuko dešiniau. Dėl šios priežasties teismas savo iniciatyva grąžino bylą tyrimui papildyti. Kasatoriaus nuomone, priimdamas tokį sprendimą Panevėžio apygardos teismas pažeidė BPK 374 str. 4 d. reikalavimus viršydamas apeliacinių skundų ribas, nes apeliaciniuose skunduose nebuvo reikalavimo pareikšti A. Diliui kaltinimą ir dėl KET 14. 2 p. reikalavimų pažeidimo. Kasatorius mano, kad aptariama apeliacinės instancijos teismo išvada reiškia A. Dilio kaltės prezumpciją ir nurodymą prokurorui bei teismui, kaip turi būti pareikštas kaltinimas ir išspręsta byla. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, jog teismas vykdo teisingumą, o baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokurorai. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kokį kaltinimą reikia pareikšti atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, iš esmės atliko baudžiamojo persekiojimo funkciją, o tai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Tai prieštarauja ir BPK 391 str. 3 d. reikalavimams, nes ši norma nustato, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau tai nėra BPK 381 str. numatytas pagrindas grąžinti bylą tyrimui papildyti. Todėl, kasatoriaus nuomone, ir BPK 381 str. apeliacinės instancijos teismas pritaikė nepagrįstai. Kasacinis skundas atmestinas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad panaikindamas išteisinamąjį nuosprendį ir grąžindamas bylą tyrimui papildyti Panevėžio apygardos teismas viršijo apeliacinių skundų ribas, taip pažeisdamas BPK 374 str. 4 d. reikalavimus. Visi trys apeliantai (Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras bei nukentėjusieji Z. Pilkauskienė ir V. Griškevičius) reikalavo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tarpinis procesinis sprendimas – bylos grąžinimas tyrimui papildyti (panaikinus išteisinamąjį nuosprendį) – nepablogina išteisintojo padėties labiau negu naujo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas. Todėl šiuo sprendimu apeliacinių skundų ribos nebuvo viršytos. Sprendimu grąžinti bylą tyrimui papildyti nebuvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos apie baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo vykdymo funkcijų paskirstymą tarp teismo ir prokuratūros. Teismas taikė tik šiuo metu galiojančias BPK normas, kurios su Konstitucija buvo suderintos 1999 m. liepos 30 d. , t. y. po to, kai Konstitucinis Teismas savo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu buvo išaiškinęs, kuo iki tol galiojusios kai kurios BPK 255, 260, 280 straipsnių nuostatos Konstitucijai prieštaravo. Kasatoriaus teiginys, kad teismas neturėtų savo iniciatyva tirti prokuroro pareikštame kaltinime nenurodytų aplinkybių (šiuo atveju aplinkybės, ar A. Dilys nepažeidė ir KET 14. 2 p. , kuris kaltinime nenurodytas, reikalavimų), yra nepagrįstas, nes BPK 18 str. 1 d. įpareigoja teismą bylos aplinkybes ištirti išsamiai. BPK 280 str. 7 d. įpareigoja pirmosios instancijos teismą, nustačius, kad yra pagrindas pakeisti pradinį kaltinimą, o pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skiriasi nuo pradinio kaltinimo, grąžinti bylą tyrimui papildyti. Jei tokį pagrindą grąžinti bylą tyrimui papildyti nustato ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismas, šis teismas sprendimą priima, vadovaudamasis BPK 381 str. 1 d. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas atliko teisminį tardymą ir nustatė, kad yra pagrindas A. Diliui pareikštą kaltinimą pakeisti tokiu kaltinimu, kuris nuo pradinio kaltinimo savo faktinėmis aplinkybėmis skirtųsi iš esmės. Todėl kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti BPK 381 str. 1 d. , taip pat nepagrįstas. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 391 str. 3 d. reikalavimus, prieštarauja bylos medžiagai, nes skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo duota jokių nurodymų, o prokurorui buvo nurodyta tiksliau nustatyti autoavarijos kilimo mechanizmą ir pagal tiksliau bei išsamiau nustatytas aplinkybes pakoreguoti A. Diliui pareikštą kaltinimą. Toks nurodymas nelaikytinas A. Dilio kaltės išankstiniu nustatymu, t. y. nurodymu pirmosios instancijos teismui, kaip turi būti išspręsta byla. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kasatoriaus reikalavimai nepagrįsti, o skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacinio skundo ribose yra teisėta. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kai kurios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies kasatorius neskundžia, tačiau prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Šis prašymas negalėtų būti patenkintas jau vien dėl tos priežasties, kad paliekamas galioti teismo nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas (BPK 331 str. 1 d. ). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. , 4301 str. , teisėjų kolegija n u t a r i a : Kaltinamojo A. Dilio gynėjo advokato A. Turso kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |