TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 16. BPK 280 str. 2 d. , 374 str. 4 d. , 381 str. 1 d.
ir 391 str. 3 d. tai­ky­mas

At­mes­tas gy­nė­jo, pra­šiu­sio
pa­nai­kin­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį ir pa­lik­ti ga­lio­ti
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį, ka­sa­ci­nis
skun­das, nes ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, pri­im­da­mas nu­tar­tį
pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo tir­ti, bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mų ne­pa­da­rė. Teis­mas, at­li­kęs teis­mi­nį
tar­dy­mą ir nu­sta­tęs, kad pra­di­nis kal­ti­ni­mas keis­ti­nas iš es­mės
skir­tin­gu pa­gal fak­ti­nes ap­lin­ky­bes kal­ti­ni­mu, pa­grįs­tai, rem­da­ma­sis
BPK 280 ir 381 str. , nuosp­ren­dį pa­nai­ki­no ir per­da­vė by­lą iš nau­jo tir­ti;
BPK 374 str. 4 d. nu­sta­ty­tų ape­lia­ci­nių skun­dų, ku­riais pra­šo­ma pa­nai­kin­ti
iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį ir pri­im­ti ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį,
ri­bų ne­vir­ši­jo ir BPK 391 str. 3 d. nu­ro­dy­tų iš­va­dų ne­nu­sta­tė.

                                                                     Ka­sa­ci­nė by­la Nr. 2 K–75/2002
                                                                                                          S–2. 2. 4

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2002 m. sau­sio 22 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš pir­mi­nin­ko V-o P-o, O-os A-os
B-ės ir pra­ne­šė­jo V-aus Č-os,
sek­re­to­riau­jant L. B-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui
J. P-o­riui, gy­nė­jui ad­vo­ka­tui A. Tur­sui,
teis­mo po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo
ka­sa­ci­nę by­lą pa­gal kal­ti­na­mo­jo Al­man­to Di­lio gy­nė­jo ad­vo­ka­to
A. Tur­so ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. spa­lio 24 d. nu­tar­ties, ku­ria
Ute­nos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2001 m. rug­pjū­čio 6 d. nuosp­ren­dis pa­nai­kin­tas
ir by­la per­duo­ta iš nau­jo tir­ti.
Ute­nos ra­jo­no apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. rug­pjū­čio 6 d. nuosp­ren­džiu A. Di­lys dėl kal­ti­ni­mo pa­gal
BK 246 str. 4 d. bu­vo iš­tei­sin­tas, ne­sant jo veiks­muo­se nu­si­kal­ti­mo
su­dė­ties.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­klau­siu­si tei­sė­jo V. Č-os pra­ne­ši­mą,
kal­ti­na­mo­jo A. Di­lio gy­nė­jo, pra­šiu­sio ka­sa­ci­nį skun­dą ten­kin­ti,
pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t
a t ė :

A. Di­lys pa­gal BK 246
str. 4 d. kal­ti­na­mas tuo, kad vai­ruo­da­mas trans­por­to prie­mo­nę pa­žei­dė
sau­gaus eis­mo tai­syk­les – pa­da­rė nu­ken­tė­ju­sia­jam apy­sun­kį kū­no su­ža­lo­ji­mą
ir vie­ną as­me­nį mir­ti­nai su­ža­lo­jo. 1997 m. rug­pjū­čio 26 d. , apie 17
val. , Ute­nos ra­jo­ne, ke­lio Kaunas–Zarasai 141 ki­lo­met­re, vai­ruo­da­mas
UAB ,,Griež­tas” pri­klau­san­tį au­to­mo­bi­lį „Au­di 80” (valst.
Nr. EUV 069), A. Di­lys pa­žei­dė Ke­lių eis­mo tai­syk­lių 2. 3, 2. 4, 13. 4,
13. 10 punk­tų rei­ka­la­vi­mus, t. y. su­da­ry­da­mas kliū­tį prie­šais at­va­žiuo­jan­čiam
au­to­mo­bi­liui „VW San­ta­na” (valst.
Nr. BUL 409), vai­ruo­ja­mam R. Pil­kaus­ko, iš­va­žia­vo
į prie­šin­gos kryp­ties eis­mo juos­tą, dėl to au­to­mo­bi­liams su­si­dū­rus
mir­ti­nai su­ža­lo­jo R. Pil­kaus­ką, o V. Griš­ke­vi­čiui
pa­da­rė apy­sun­kį kū­no su­ža­lo­ji­mą.
Ka­sa­ci­niu skun­du kal­ti­na­mo­jo
A. Di­lio gy­nė­jas pra­šo skun­džia­mą ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo
nu­tar­tį pa­nai­kin­ti ir pa­lik­ti ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­dį. Šį pra­šy­mą ka­sa­to­rius mo­ty­vuo­ja tuo, kad ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tin­ka­mai iš­aiš­ki­no ir tai­kė BPK 280 str. 2 d. ,
381 str. , pa­žei­dė BPK 374 str. 4 d. rei­ka­la­vi­mus pa­tik­rin­ti by­lą, ne­vir­ši­jant
ape­lia­ci­nio skun­do ri­bų.
BPK 280 str. 2 d. nu­ma­ty­ta
teis­mo tei­sė, bet ne pa­rei­ga grą­žin­ti by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti, kai
yra pa­grin­das pa­keis­ti kal­ti­ni­mą sun­kes­niu, ta­čiau pro­ku­ro­ras ar
nu­ken­tė­ju­sy­sis to ne­pra­šo. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas iš­nag­ri­nė­jo
to­kį kal­ti­ni­mą, ko­kį bu­vo pa­tei­kęs pro­ku­ro­ras. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas, iš­ana­li­za­vęs by­lo­je su­rink­tus įro­dy­mus, pa­da­rė iš­va­dą,
kad yra pa­grin­das A. Di­liui pa­pil­do­mai in­kri­mi­nuo­ti KET 14. 2 p. rei­ka­la­vi­mų
pa­žei­di­mą, t. y. kad at­si­ra­dus kliū­čiai jis ne­stab­dė ir ne­su­ko de­ši­niau.
Dėl šios prie­žas­ties teis­mas sa­vo ini­cia­ty­va grą­ži­no by­lą ty­ri­mui
pa­pil­dy­ti. Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, pri­im­da­mas to­kį spren­di­mą Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mas pa­žei­dė BPK 374 str. 4 d. rei­ka­la­vi­mus vir­šy­da­mas
ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bas, nes ape­lia­ci­niuo­se skun­duo­se ne­bu­vo rei­ka­la­vi­mo
pa­reikš­ti A. Di­liui kal­ti­ni­mą ir dėl KET 14. 2 p. rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mo.
Ka­sa­to­rius ma­no, kad ap­ta­ria­ma ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­da
reiš­kia A. Di­lio kal­tės pre­zump­ci­ją ir nu­ro­dy­mą pro­ku­ro­rui bei teis­mui,
kaip tu­ri bū­ti pa­reikš­tas kal­ti­ni­mas ir iš­spręs­ta by­la. Tai prieš­ta­rau­ja
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­tai, jog teis­mas vyk­do
tei­sin­gu­mą, o bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą vyk­do pro­ku­ro­rai. Ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mas, nu­ro­dy­da­mas, ko­kį kal­ti­ni­mą rei­kia pa­reikš­ti
at­si­žvel­giant į jau nu­sta­ty­tas ap­lin­ky­bes, iš es­mės at­li­ko bau­džia­mo­jo
per­se­kio­ji­mo funk­ci­ją, o tai aki­vaiz­džiai prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai.
Tai prieš­ta­rau­ja ir BPK 391 str. 3 d. rei­ka­la­vi­mams, nes ši nor­ma nu­sta­to,
kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas ne­tu­ri tei­sės iš anks­to nu­sta­ty­ti iš­va­dų, ku­rias ga­li pa­da­ry­ti
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, iš nau­jo nag­ri­nė­da­mas by­lą. Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo iš­va­dos ne­ati­tin­ka fak­ti­nių by­los ap­lin­ky­bių, nes jų ne­pa­tvir­ti­na
įro­dy­mai, iš­nag­ri­nė­ti tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je. Ta­čiau tai nė­ra BPK
381 str. nu­ma­ty­tas pa­grin­das grą­žin­ti by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti. To­dėl,
ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, ir BPK 381 str. ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
pri­tai­kė ne­pa­grįs­tai.
Ka­sa­ci­nis skun­das at­mes­ti­nas.
Ka­sa­to­rius ne­pa­grįs­tai tei­gia, kad pa­nai­kin­da­mas iš­tei­si­na­mą­jį
nuosp­ren­dį ir grą­žin­da­mas by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mas vir­ši­jo ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bas, taip pa­žeis­da­mas BPK 374
str. 4 d. rei­ka­la­vi­mus. Vi­si trys ape­lian­tai (Ute­nos ra­jo­no apy­lin­kės
pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras bei nu­ken­tė­ju­sie­ji Z. Pil­kaus­kie­nė ir V.
Griš­ke­vi­čius) rei­ka­la­vo pa­nai­kin­ti iš­tei­si­na­mą­jį nuosp­ren­dį ir
pri­im­ti ap­kal­ti­na­mą­jį nuosp­ren­dį. Tar­pi­nis pro­ce­si­nis spren­di­mas
– by­los grą­ži­ni­mas ty­ri­mui pa­pil­dy­ti (pa­nai­ki­nus iš­tei­si­na­mą­jį
nuosp­ren­dį) – ne­pa­blo­gi­na iš­tei­sin­to­jo pa­dė­ties la­biau
ne­gu nau­jo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio pri­ėmi­mas. To­dėl šiuo spren­di­mu
ape­lia­ci­nių skun­dų ri­bos ne­bu­vo vir­šy­tos. Spren­di­mu grą­žin­ti by­lą
ty­ri­mui pa­pil­dy­ti ne­bu­vo pa­žeis­tos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos
nuo­sta­tos apie bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo ir tei­sin­gu­mo vyk­dy­mo
funk­ci­jų pa­skirs­ty­mą tarp teis­mo ir pro­ku­ra­tū­ros. Teis­mas tai­kė tik
šiuo me­tu ga­lio­jan­čias BPK nor­mas, ku­rios su Kon­sti­tu­ci­ja bu­vo su­de­rin­tos
1999 m. lie­pos 30 d. , t. y. po to, kai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas sa­vo 1999 m.
va­sa­rio 5 d. nu­ta­ri­mu bu­vo iš­aiš­ki­nęs, kuo iki tol ga­lio­ju­sios kai
ku­rios BPK 255, 260, 280 straips­nių nuo­sta­tos Kon­sti­tu­ci­jai prieš­ta­ra­vo.
Ka­sa­to­riaus tei­gi­nys, kad teis­mas ne­tu­rė­tų sa­vo ini­cia­ty­va tir­ti
pro­ku­ro­ro pa­reikš­ta­me kal­ti­ni­me ne­nu­ro­dy­tų ap­lin­ky­bių (šiuo at­ve­ju
ap­lin­ky­bės, ar A. Di­lys ne­pa­žei­dė ir KET 14. 2 p. , ku­ris kal­ti­ni­me ne­nu­ro­dy­tas,
rei­ka­la­vi­mų), yra ne­pa­grįs­tas, nes BPK 18 str. 1 d. įpa­rei­go­ja teis­mą
by­los ap­lin­ky­bes iš­tir­ti iš­sa­miai. BPK 280 str. 7 d. įpa­rei­go­ja pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mą, nu­sta­čius, kad yra pa­grin­das pa­keis­ti pra­di­nį
kal­ti­ni­mą, o pa­keis­tas kal­ti­ni­mas sa­vo fak­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis
iš es­mės ski­ria­si nuo pra­di­nio kal­ti­ni­mo, grą­žin­ti by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti.
Jei to­kį pa­grin­dą grą­žin­ti by­lą ty­ri­mui pa­pil­dy­ti nu­sta­to ne pir­mo­sios,
o ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas, šis teis­mas spren­di­mą pri­ima, va­do­vau­da­ma­sis
BPK 381 str. 1 d. Nag­ri­nė­da­mas by­lą ape­lia­ci­ne tvar­ka Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos
teis­mas at­li­ko teis­mi­nį tar­dy­mą ir nu­sta­tė, kad yra pa­grin­das A. Di­liui
pa­reikš­tą kal­ti­ni­mą pa­keis­ti to­kiu kal­ti­ni­mu, ku­ris nuo pra­di­nio
kal­ti­ni­mo sa­vo fak­ti­nė­mis ap­lin­ky­bė­mis skir­tų­si iš es­mės. To­dėl
ka­sa­ci­nio skun­do ar­gu­men­tas, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas
ne­tu­rė­jo pa­grin­do tai­ky­ti BPK 381 str. 1 d. , taip pat ne­pa­grįs­tas. Ka­sa­ci­nio
skun­do tei­gi­nys, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­žei­dė ir BPK
391 str. 3 d. rei­ka­la­vi­mus, prieš­ta­rau­ja by­los me­džia­gai, nes skun­džia­mos
nu­tar­ties tu­ri­nys pa­tvir­ti­na, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui ne­bu­vo
duo­ta jo­kių nu­ro­dy­mų, o pro­ku­ro­rui bu­vo nu­ro­dy­ta tiks­liau nu­sta­ty­ti
au­to­ava­ri­jos ki­li­mo me­cha­niz­mą ir pa­gal tiks­liau bei iš­sa­miau nu­sta­ty­tas
ap­lin­ky­bes pa­ko­re­guo­ti A. Di­liui pa­reikš­tą kal­ti­ni­mą. Toks nu­ro­dy­mas
ne­lai­ky­ti­nas A. Di­lio kal­tės iš­anks­ti­niu nu­sta­ty­mu, t. y. nu­ro­dy­mu
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui, kaip tu­ri bū­ti iš­spręs­ta by­la.
Ap­tar­tos ap­lin­ky­bės
pa­tvir­ti­na, kad ka­sa­to­riaus rei­ka­la­vi­mai ne­pa­grįs­ti, o skun­džia­ma
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis ka­sa­ci­nio skun­do ri­bo­se
yra tei­sė­ta. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas nu­sta­tė, kad kai ku­rios
pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo iš­va­dos yra ne­pa­grįs­tos. Šios ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ties da­lies ka­sa­to­rius ne­skun­džia, ta­čiau
pra­šo pa­lik­ti ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dį. Šis
pra­šy­mas ne­ga­lė­tų bū­ti pa­ten­kin­tas jau vien dėl tos prie­žas­ties, kad
pa­lie­ka­mas ga­lio­ti teis­mo nuosp­ren­dis tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas
(BPK 331 str. 1 d. ).
Va­do­vau­da­ma­si
Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. , 4301 str. , tei­sė­jų ko­le­gi­ja

n u t a
r i a :

Kal­ti­na­mo­jo A. Di­lio
gy­nė­jo ad­vo­ka­to A. Tur­so ka­sa­ci­nį skun­dą at­mes­ti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt