Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5293: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 17. Es­mi­niai bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mai, pa­da­ry­ti
nag­ri­nė­jant by­lą pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se
(ne­si­lai­ky­ta BPK 346, 388 str. rei­ka­la­vi­mų)

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dis ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tis pa­nai­kin­ti
ir by­la per­duo­ta iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me,
nes pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas, pa­žeis­da­mas BPK 346 str. rei­ka­la­vi­mus,
ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je iš­dės­tė pa­reikš­tą
kal­ti­ni­mą, bet ne nu­si­kals­ta­mos vei­kos, pri­pa­žin­tos įro­dy­ta, ap­lin­ky­bes,
taip pat ne­pa­tei­kė įro­dy­mų ana­li­zės ir ne­pa­grin­dė ja sa­vo iš­va­dų,
o ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mas pa­žei­dė BPK 388 str. rei­ka­la­vi­mus:
ne­iš­nag­ri­nė­jo nu­teis­to­jo ape­lia­ci­nio skun­do, pa­li­ko ga­lio­ti ne­tei­sė­tą
ir ne­pa­grįs­tą nuosp­ren­dį, ne­tin­ka­mai su­ra­šė nu­tar­tį.

                                                               Baudžia­mo­ji by­la Nr. 2K–323/2002
                                                                                             S–2. 2. 3; 2. 2. 4

LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2002 m.
ba­landžio 9 d.
Vil­nius

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­ja, su­si­de­dan­ti
iš pir­mi­nin­ko E-i­di­jaus B-o, O-os A-os B-ės ir pra­ne­šė­jo
J-o T-iaus,
sek­re­to­riau­jant E.
K-ie­nei,
da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui
D. K-ui, gy­nė­jai ad­vo­ka­tei S. R-ei,
nu­teis­ta­jam A. P-iui,
teis­mo po­sė­dy­je ka­sa­ci­ne
tvar­ka iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą pa­gal nu­teis­to­jo A-aus P-io
ka­sa­ci­nį skun­dą dėl Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo 2001 m. rug­sė­jo 7
d. nuosp­ren­džio, ku­riuo A-us P-ai­tis nu­teis­tas pa­gal BK 314
str. 2 d. lais­vės at­ėmi­mu dve­jiems me­tams su 12 500 Lt (100 MGL) bau­da,
kon­fis­kuo­jant vi­są jo tur­tą bei at­imant tei­sę tre­jus me­tus ei­ti va­do­vau­jan­čias
pa­rei­gas fi­nan­si­nė­se–­ū­ki­nė­se įstai­go­se, įmo­nė­se, or­ga­ni­za­ci­jo­se.
Pri­tai­kius 2000 m. ba­lan­džio
11 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo ,,Dėl am­nes­ti­jos ak­to” 1 str. 1
d. 1 p. , A. P-ai­tis nuo pa­skir­tos lais­vės at­ėmi­mo baus­mės at­leis­tas.
Taip pat skun­džia­ma
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. lap­kri­čio 15 d. nu­tar­tis, ku­ria nu­teis­to­jo A. P-io
ir Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ro­ro ape­lia­ci­niai skun­dai at­mes­ti.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
iš­klau­siu­si tei­sė­jo pra­ne­ši­mą, pro­ku­ro­ro, pra­šiu­sio nu­teis­to­jo
ka­sa­ci­nį skun­dą iš da­lies ten­kin­ti, nu­teis­to­jo ir jo gy­nė­jos, pra­šiu­sių
skun­dą pa­ten­kin­ti, pa­aiš­ki­ni­mų,

n u s t
a t ė :
A. P-ai­tis nu­teis­tas
už tai, kad, bū­da­mas ak­ci­nės ben­dro­vės ,,In­ka­ras” pre­zi­den­tas, nuo
1997 m. ba­lan­džio 17 d. iki 1998 m. lie­pos 2 d. pa­nau­do­jo ne pa­gal pa­skir­tį
da­lį gau­tos pa­gal Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės 1995 m. ge­gu­žės 11 d. nu­ta­ri­mą
Nr. 660 iš Lie­tu­vos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos 6,1 mln. JAV do­le­rių pa­sko­los
ir taip pa­da­rė lai­duo­to­jui di­de­lę 1 280 442, 80 Lt tur­ti­nę ža­lą.
Nu­teis­ta­sis A. P-ai­tis
ka­sa­ci­niu skun­du pra­šo pa­nai­kin­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo
nuosp­ren­dį bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį ir by­lą per­duo­ti
iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui. Ka­sa­to­rius nu­ro­do,
kad BK 314 str. 2 d. dis­po­zi­ci­ja rei­ka­lau­ja pa­da­ri­nių – tur­ti­nės ža­los
pa­da­ry­mo, šiuo at­ve­ju – tam tik­ros ver­tės me­di­ci­nos pro­jek­to ne­su­kū­ri­mo.
Jis ma­no, kad spren­džiant, ar jo veiks­mai bu­vo nu­si­kals­ta­mi, tar­dy­mas
ir teis­mas tu­rė­jo nu­sta­ty­ti, ko­kia pi­ni­gų su­ma in­ves­tuo­ta į sta­to­mą
ob­jek­tą, ku­riam sukurti bu­vo pa­sko­lin­ti pi­ni­gai ir ar ta ver­tė ati­tin­ka
su­teik­tų pa­sko­lų su­mą. Ka­sa­to­riaus nuo­mo­ne, pa­sko­li­nių pi­ni­gų
nau­do­ji­mo pro­ce­sas ki­tiems įmo­nės po­rei­kiams ten­kin­ti jiems pa­te­kus
į ben­drą įmo­nės pi­ni­gų ma­sę ne­ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip nu­si­kals­ta­mi
veiks­mai, nes pa­sko­los pa­skir­tis ir nau­do­ji­mo tvar­ka nei su­tar­ty­se,
nei jų prie­duo­se ne­bu­vo ap­tar­ta. Ka­sa­to­rius nu­ro­do, kad nag­ri­nė­jant
by­lą pir­mo­sios bei ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se bu­vo pa­da­ry­ti
es­mi­niai bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo pa­žei­di­mai. Tar­dy­mas ir
teis­mas pri­va­lė­jo at­lik­ti kom­plek­si­nę sta­ty­bos–p­ro­jek­ta­vi­mo,
eko­no­mi­nę eks­per­ti­zes, bet to ne­pa­da­rė ir taip pa­žei­dė BPK 18 str.
nuo­sta­tas. Nuosp­ren­dy­je nė­ra mo­ty­vuo­ja­mo­sios da­lies, ku­rio­je bū­tų
at­skleis­ti vei­kos po­žy­miai ir pa­grįs­ta BK 314 str. 2 d. su­dė­tis (BPK
346 str. 1 d. 2 p. ). Ka­sa­to­rius ma­no, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas ne­iš­nag­ri­nė­jo ape­lia­ci­nio skun­do (BPK 4181 str. 3 p. ) ir ape­lia­ci­nė nu­tar­tis ne­ati­tin­ka
bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų nu­tar­ties tu­ri­nio (BPK
388 str. ).
Nu­teis­to­jo A. P-io
ka­sa­ci­nis skun­das ten­kin­ti­nas.

Dėl pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­džio tei­sė­tu­mo

Teis­mo nuosp­ren­dis pa­gal
BPK 331 str. 1 d. tu­ri bū­ti tei­sė­tas ir pa­grįs­tas. Tik įsi­tei­sė­ju­siu
teis­mo nuosp­ren­džiu ga­li bū­ti pri­pa­žin­tas as­mens kal­tu­mas, to­dėl
nuosp­ren­dis, ku­ris ne­ati­tin­ka bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų,
yra ne­tei­sė­tas ir nai­kin­ti­nas (BPK 4181 str. 2 p. ). Tei­sė­tas yra toks nuosp­ren­dis, ku­rį pri­imant tiks­liai
pri­tai­ky­ti bau­džia­mo­jo pro­ce­so, bau­džia­ma­sis ir ki­ti įsta­ty­mai ir
nė­ra BPK 381–383 str. nu­sta­ty­tų pa­grin­dų jam pa­nai­kin­ti ape­lia­ci­ne
tvar­ka ar­ba BPK 4181 str.
nu­sta­ty­tų pa­grin­dų jam pa­nai­kin­ti ka­sa­ci­ne tvar­ka.
Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. rug­sė­jo 7 d. nuosp­ren­dis vien pa­gal jo su­ra­šy­mo for­mą
ne­ati­tin­ka bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mų. Pa­gal BPK
346 str. 1 d. 1 p. ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio ap­ra­šo­mo­jo­je da­ly­je
pir­miau­siai iš­dės­to­ma nu­si­kals­ta­mos vei­kos, ku­rią teis­mas pri­pa­ži­no
įro­dy­ta, ap­lin­ky­bės. Skun­džia­ma­ja­me nuosp­ren­dy­je to­kio iš­dės­ty­mo
nė­ra. Jis pra­si­de­da tiks­liai iš­dės­ty­tu pa­reikš­to kal­ti­ni­mo for­mu­la­vi­mu
pa­gal kal­ti­na­mą­ją iš­va­dą. Taip su­ra­šo­ma iš­tei­si­na­mo­jo nuosp­ren­džio
ap­ra­šo­mo­ji da­lis (BPK 346 str. 3 d. ). Iš to­kio nuosp­ren­džio ne­aiš­ku,
ką nu­sta­tė pats teis­mas, pri­pa­žin­da­mas A. P-ai­tį kal­tu pa­gal
BK 314 str. 2 d. , nes tik nu­ro­dy­ta, kuo jis yra kal­ti­na­mas.
Mo­ty­vuo­da­mas nuosp­ren­dį,
teis­mas pri­va­lo ne tik iš­var­dy­ti įro­dy­mų šal­ti­nius, bet ir pri­va­lo
pa­teik­ti įro­dy­mų ana­li­zę ir ja pa­grįs­ti sa­vo iš­va­das. Kau­no mies­to
apy­lin­kės teis­mo nuosp­ren­dy­je ap­si­ri­bo­ta ob­jek­ty­vių įro­dy­mų,
kaip jie bu­vo iš­dės­ty­ti kal­ti­na­mo­jo­je iš­va­do­je, ap­ra­šy­mu. Po tei­sia­mo­jo
pa­aiš­ki­ni­mų iš­dės­ty­mo nuosp­ren­dy­je ei­na il­gas ap­ra­šy­mas to, kas
nu­ro­dy­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lės 1998 m. sau­sio
21 d. re­vi­zi­jos ak­te Nr. 102–76, ta­čiau nė­ra jo­kio šia­me ak­te pa­teik­tų
iš­va­dų įver­ti­ni­mo. Pa­na­šiai ir su ki­tais įro­dy­mais, ku­rie yra tik ap­ra­šy­ti,
ta­čiau ne­įver­tin­ti. Ap­lin­ky­bių iš­dės­ty­mas ne­at­spin­di pa­grin­di­nių
ir fa­kul­ta­ty­vi­nių nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 314 str. 2 d. , su­dė­ties
po­žy­mių.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja
pri­pa­ži­no, kad ka­sa­ci­nio skun­do mo­ty­vas, jog pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dis ne­tei­sė­tas, yra pa­grįs­tas.

Dėl ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mo nu­tar­ties tei­sė­tu­mo

Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­džio tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą pa­gal nu­teis­to­jo A.
P-io ir Kau­no mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros ape­lia­ci­nius
skun­dus tik­ri­no Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja, ku­ri ne­vi­sa­pu­siš­kai iš­nag­ri­nė­jo nu­teis­to­jo
ape­lia­ci­nį skun­dą ir 2001 m. lap­kri­čio 15 d. nu­tar­ti­mi jį at­me­tė, nu­ro­dy­da­ma,
kad nuosp­ren­dis yra tei­sė­tas ir pa­grįs­tas.
Ap­kal­ti­na­ma­sis
nuosp­ren­dis pa­grįs­tas yra ta­da, kai teis­mo iš­va­dos apie bau­džia­mo­sios
by­los ap­lin­ky­bes, nu­ro­dy­tas BPK 71 str. ir su­da­ran­čias įro­di­nė­ji­mo
da­ly­ką, yra tei­sin­gos.
Vie­nas nu­teis­to­jo A.
P-io ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vų yra tai, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­džiu ne­įro­dy­tas ,,ki­toks ne pa­gal pa­skir­tį pa­sko­los
pa­nau­do­ji­mas”, tai yra nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 314 str. , su­dė­ties
po­žy­mis. Ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­ty­je nė­ra mo­ty­vuo­tos
iš­va­dos dėl šio es­mi­nio skun­do ar­gu­men­to.
Ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos
teis­mas pa­gal įsta­ty­mą ne­ga­li at­lik­ti teis­mi­nio tar­dy­mo ir ne­ren­ka
įro­dy­mų, to­dėl lie­ka tik kon­sta­tuo­ti, jog pir­mo­sios ir ape­lia­ci­nės
ins­tan­ci­jos teis­mų iš­va­da, kad A. P-ai­tis pa­nau­do­jo gau­tą pa­sko­lą
ne pa­gal pa­skir­tį, yra ne­mo­ty­vuo­ta ir ke­lia abe­jo­nių.
Iš bau­džia­mo­sios by­los
me­džia­gos ma­ty­ti, kad pa­sko­los su­tar­tį Nr. 89 dėl 5 692 875 JAV do­le­rių
ga­vi­mo už AB ,,In­ka­ras” pa­si­ra­šė jos vi­ce­pre­zi­den­tas fi­nan­sams,
su­tar­tį Nr. 101 dėl 407 125 JAV do­le­rių pa­sko­los pa­si­ra­šė pats A. P-ai­tis.
Iš šių su­tar­čių ne­ga­li­ma spręs­ti apie pa­sko­lų pa­skir­tį, ne­aiš­ku, ar
bu­vo koks nors šių in­ves­ti­ci­jų pa­nau­do­ji­mo pla­nas, to­dėl pa­gal tai,
kas pa­mi­nė­ta pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dy­je, ne­ga­li­ma
pri­pa­žin­ti įro­dy­tu pa­sko­los pa­nau­do­ji­mo ne pa­gal pa­skir­tį fak­to.
Ne­iš­nag­ri­nė­tas ir
ant­ra­sis ape­lia­ci­nio skun­do mo­ty­vas, kad ne­įro­dy­tas di­de­lės tur­ti­nės
ža­los pa­da­ry­mas.
Iš Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mo nuosp­ren­džio net ne­aiš­ku, kam ta ža­la pa­da­ry­ta, jei­gu ji pa­da­ry­ta.
Mo­ty­vuo­da­mas iš­va­das dėl nu­si­kal­ti­mo kva­li­fi­ka­vi­mo pa­gal BK 314
str. 2 d. , teis­mas nu­ro­do, kad di­de­lė tur­ti­nė ža­la pa­da­ry­ta lai­duo­to­jui,
ta­čiau jis ne­įvar­dy­tas. Teis­mo iš­va­da, kad pa­da­ry­tos tur­ti­nės ža­los
dy­dis yra 1 280 442,80 Lt, ne­pa­rem­ta įro­dy­mais. By­lo­je yra Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lės 1998 m. sau­sio 21 d. re­vi­zi­jos ak­tas
Nr. 120–76, ku­ria­me nu­ro­dy­ta, kad ne­pa­vy­ko tiks­liai nu­sta­ty­ti, ar
dėl 6,1 mln. JAV do­le­rių pa­sko­los ga­vi­mo ir pa­nau­do­ji­mo pa­da­ry­ta
ža­la vals­ty­bei. Taip pat ne­su­pran­ta­ma teis­mo iš­va­da, kad lai­duo­to­jui
pa­da­ry­ta 1 280 442,80 Lt dy­džio tur­ti­nė ža­la. Pi­ni­gai bu­vo pa­skir­ti
pa­gal Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės 1995 m. ge­gu­žės 11 d. nu­ta­ri­mą Nr. 660, o
su­tar­tys dėl pa­sko­lų su­da­ry­tos su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Iš teis­mo
nuosp­ren­džio ne­aiš­ku, kas yra šių pa­sko­lų kre­di­to­rius, nors pa­gal su­tar­čių
tu­ri­nį ga­li­ma su­pras­ti, kad kre­di­to­rius yra Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja.
Ta­čiau iš bau­džia­mo­jo­je by­lo­je esan­čio raš­to Nr. 1301–11–0103451 taip
pat ma­ty­ti, kad ši mi­nis­te­ri­ja ne­ga­li pa­tvir­tin­ti tur­ti­nės ža­los
dy­džio ir ci­vi­li­nio ieš­ki­nio AB ,,In­ka­ras” ne­pa­reiš­kė.
Šios ap­lin­ky­bės lei­džia
pri­pa­žin­ti, kad Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus
tei­sė­jų ko­le­gi­ja ne­iš­nag­ri­nė­jo nu­teis­to­jo A. P-io ape­lia­ci­nio
skun­do ir pa­li­ko ga­lio­ti ne­tei­sė­tą ir ne­pa­grįs­tą pir­mo­sios ins­tan­ci­jos
teis­mo nuosp­ren­dį, to­dėl šio teis­mo 2001 m. lap­kri­čio 15 d. nu­tar­tis
nai­kin­ti­na BPK 4181 str. 3
p. nu­sta­ty­tu pa­grin­du.
Pa­žy­mė­ti­na ir tai,
kad Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos
2001 m. lap­kri­čio 15 d. nu­tar­tis su­ra­šy­ta ne­si­lai­kant BPK 388 str. nu­ro­dy­tų
rei­ka­la­vi­mų, ke­lia­mų jos struk­tū­rai ir tu­ri­niui. Ape­lian­tų skun­dų
es­mė ir jų pra­šy­mai iš­dės­ty­ti ne nu­tar­ties ap­ra­šo­mo­jo­je, o įžan­gi­nė­je
da­ly­je.
Tei­sė­jų ko­le­gi­ja,
va­do­vau­da­ma­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos BPK 429 str. 3 p. , 430, 4301 str. ,

n u t a
r i a :

Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2001 m. rug­sė­jo 7 d. nuosp­ren­dį bei Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jų ko­le­gi­jos 2001 m. lap­kri­čio 15 d. nu­tar­tį pa­nai­kin­ti
ir per­duo­ti by­lą iš nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.73669 sekundės -