|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 17. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (nesilaikyta BPK 346, 388 str. reikalavimų) Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 346 str. reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė pareikštą kaltinimą, bet ne nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, taip pat nepateikė įrodymų analizės ir nepagrindė ja savo išvadų, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 388 str. reikalavimus: neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, netinkamai surašė nutartį. Baudžiamoji byla Nr. 2K–323/2002 S–2. 2. 3; 2. 2. 4 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2002 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko E-idijaus B-o, O-os A-os B-ės ir pranešėjo J-o T-iaus, sekretoriaujant E. K-ienei, dalyvaujant prokurorui D. K-ui, gynėjai advokatei S. R-ei, nuteistajam A. P-iui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A-aus P-io kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A-us P-aitis nuteistas pagal BK 314 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams su 12 500 Lt (100 MGL) bauda, konfiskuojant visą jo turtą bei atimant teisę trejus metus eiti vadovaujančias pareigas finansinėse–ūkinėse įstaigose, įmonėse, organizacijose. Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 1 p. , A. P-aitis nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P-io ir Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliaciniai skundai atmesti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą iš dalies tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą patenkinti, paaiškinimų, n u s t a t ė : A. P-aitis nuteistas už tai, kad, būdamas akcinės bendrovės ,,Inkaras” prezidentas, nuo 1997 m. balandžio 17 d. iki 1998 m. liepos 2 d. panaudojo ne pagal paskirtį dalį gautos pagal Lietuvos Vyriausybės 1995 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 660 iš Lietuvos finansų ministerijos 6,1 mln. JAV dolerių paskolos ir taip padarė laiduotojui didelę 1 280 442, 80 Lt turtinę žalą. Nuteistasis A. P-aitis kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius nurodo, kad BK 314 str. 2 d. dispozicija reikalauja padarinių – turtinės žalos padarymo, šiuo atveju – tam tikros vertės medicinos projekto nesukūrimo. Jis mano, kad sprendžiant, ar jo veiksmai buvo nusikalstami, tardymas ir teismas turėjo nustatyti, kokia pinigų suma investuota į statomą objektą, kuriam sukurti buvo paskolinti pinigai ir ar ta vertė atitinka suteiktų paskolų sumą. Kasatoriaus nuomone, paskolinių pinigų naudojimo procesas kitiems įmonės poreikiams tenkinti jiems patekus į bendrą įmonės pinigų masę negali būti vertinama kaip nusikalstami veiksmai, nes paskolos paskirtis ir naudojimo tvarka nei sutartyse, nei jų prieduose nebuvo aptarta. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Tardymas ir teismas privalėjo atlikti kompleksinę statybos–projektavimo, ekonominę ekspertizes, bet to nepadarė ir taip pažeidė BPK 18 str. nuostatas. Nuosprendyje nėra motyvuojamosios dalies, kurioje būtų atskleisti veikos požymiai ir pagrįsta BK 314 str. 2 d. sudėtis (BPK 346 str. 1 d. 2 p. ). Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo (BPK 4181 str. 3 p. ) ir apeliacinė nutartis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nutarties turinio (BPK 388 str. ). Nuteistojo A. P-io kasacinis skundas tenkintinas. Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo Teismo nuosprendis pagal BPK 331 str. 1 d. turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu gali būti pripažintas asmens kaltumas, todėl nuosprendis, kuris neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, yra neteisėtas ir naikintinas (BPK 4181 str. 2 p. ). Teisėtas yra toks nuosprendis, kurį priimant tiksliai pritaikyti baudžiamojo proceso, baudžiamasis ir kiti įstatymai ir nėra BPK 381–383 str. nustatytų pagrindų jam panaikinti apeliacine tvarka arba BPK 4181 str. nustatytų pagrindų jam panaikinti kasacine tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis vien pagal jo surašymo formą neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal BPK 346 str. 1 d. 1 p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmiausiai išdėstoma nusikalstamos veikos, kurią teismas pripažino įrodyta, aplinkybės. Skundžiamajame nuosprendyje tokio išdėstymo nėra. Jis prasideda tiksliai išdėstytu pareikšto kaltinimo formulavimu pagal kaltinamąją išvadą. Taip surašoma išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis (BPK 346 str. 3 d. ). Iš tokio nuosprendžio neaišku, ką nustatė pats teismas, pripažindamas A. P-aitį kaltu pagal BK 314 str. 2 d. , nes tik nurodyta, kuo jis yra kaltinamas. Motyvuodamas nuosprendį, teismas privalo ne tik išvardyti įrodymų šaltinius, bet ir privalo pateikti įrodymų analizę ir ja pagrįsti savo išvadas. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje apsiribota objektyvių įrodymų, kaip jie buvo išdėstyti kaltinamojoje išvadoje, aprašymu. Po teisiamojo paaiškinimų išdėstymo nuosprendyje eina ilgas aprašymas to, kas nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1998 m. sausio 21 d. revizijos akte Nr. 102–76, tačiau nėra jokio šiame akte pateiktų išvadų įvertinimo. Panašiai ir su kitais įrodymais, kurie yra tik aprašyti, tačiau neįvertinti. Aplinkybių išdėstymas neatspindi pagrindinių ir fakultatyvinių nusikaltimo, numatyto BK 314 str. 2 d. , sudėties požymių. Teisėjų kolegija pripažino, kad kasacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, yra pagrįstas. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo A. P-io ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus tikrino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri nevisapusiškai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą ir 2001 m. lapkričio 15 d. nutartimi jį atmetė, nurodydama, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas yra tada, kai teismo išvados apie baudžiamosios bylos aplinkybes, nurodytas BPK 71 str. ir sudarančias įrodinėjimo dalyką, yra teisingos. Vienas nuteistojo A. P-io apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu neįrodytas ,,kitoks ne pagal paskirtį paskolos panaudojimas”, tai yra nusikaltimo, numatyto BK 314 str. , sudėties požymis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotos išvados dėl šio esminio skundo argumento. Kasacinės instancijos teismas pagal įstatymą negali atlikti teisminio tardymo ir nerenka įrodymų, todėl lieka tik konstatuoti, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad A. P-aitis panaudojo gautą paskolą ne pagal paskirtį, yra nemotyvuota ir kelia abejonių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad paskolos sutartį Nr. 89 dėl 5 692 875 JAV dolerių gavimo už AB ,,Inkaras” pasirašė jos viceprezidentas finansams, sutartį Nr. 101 dėl 407 125 JAV dolerių paskolos pasirašė pats A. P-aitis. Iš šių sutarčių negalima spręsti apie paskolų paskirtį, neaišku, ar buvo koks nors šių investicijų panaudojimo planas, todėl pagal tai, kas paminėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, negalima pripažinti įrodytu paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį fakto. Neišnagrinėtas ir antrasis apeliacinio skundo motyvas, kad neįrodytas didelės turtinės žalos padarymas. Iš Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio net neaišku, kam ta žala padaryta, jeigu ji padaryta. Motyvuodamas išvadas dėl nusikaltimo kvalifikavimo pagal BK 314 str. 2 d. , teismas nurodo, kad didelė turtinė žala padaryta laiduotojui, tačiau jis neįvardytas. Teismo išvada, kad padarytos turtinės žalos dydis yra 1 280 442,80 Lt, neparemta įrodymais. Byloje yra Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1998 m. sausio 21 d. revizijos aktas Nr. 120–76, kuriame nurodyta, kad nepavyko tiksliai nustatyti, ar dėl 6,1 mln. JAV dolerių paskolos gavimo ir panaudojimo padaryta žala valstybei. Taip pat nesuprantama teismo išvada, kad laiduotojui padaryta 1 280 442,80 Lt dydžio turtinė žala. Pinigai buvo paskirti pagal Lietuvos Vyriausybės 1995 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 660, o sutartys dėl paskolų sudarytos su Finansų ministerija. Iš teismo nuosprendžio neaišku, kas yra šių paskolų kreditorius, nors pagal sutarčių turinį galima suprasti, kad kreditorius yra Finansų ministerija. Tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio rašto Nr. 1301–11–0103451 taip pat matyti, kad ši ministerija negali patvirtinti turtinės žalos dydžio ir civilinio ieškinio AB ,,Inkaras” nepareiškė. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija neišnagrinėjo nuteistojo A. P-io apeliacinio skundo ir paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl šio teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis naikintina BPK 4181 str. 3 p. nustatytu pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis surašyta nesilaikant BPK 388 str. nurodytų reikalavimų, keliamų jos struktūrai ir turiniui. Apeliantų skundų esmė ir jų prašymai išdėstyti ne nutarties aprašomojoje, o įžanginėje dalyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 3 p. , 430, 4301 str. , n u t a r i a : Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |