TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 1. Kurstymas padaryti vagystę (BK 18 str. 5 d. ,
BK 271 str. 2 d. )

Perkvalifikuotas nuteistojo padarytas
nusikaltimas iš BK 18 str. 5 d. ir 272 str. 2 d. į BK 18 str. 5 d. ir 271 str.
2 d. , kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog nuteistasis kurstė panaudoti prieš
nukentėjusiuosius smurtą, grasinimus ar pasinaudoti bejėgiška jų būkle.

P-šėjas
V. P-a-                                                           Kasacinė byla Nr. 2K–56/1999 m.

N U T A R T I S
1999 m. vasario 23 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės O. A.
B-i-ės,
teisėjų P. K-o
ir V. P-o,
sekretoriaujant R.
B-ei,
dalyvaujant
prokurorei V. R-i-ei,
gynėjams V.
B-ui ir I. B-ui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę
bylą pagal nuteistųjų T-o J-iaus ir J-aus Ž-evičiaus kasacinius
skundus dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo
nuosprendžių.
Vilniaus apygardos
teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu T. J-ius pagal BK 18 str. 5d.
ir 272 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
tenkindama prokuroro apeliacinį skundą, 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu T.
J-ių pripažino kaltu pagal BK 18 str. 5 d. , 272 str. 2 d. ir nuteisė
laisvės atėmimu ketveriems metams be baudos su pusės jam priklausančio turto
konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. I–1153
“Dėl amnestijos” 4 str. , neatliktoji bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu.
Vilniaus apygardos
teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu J. Ž-evičius pripažintas kaltu pagal
BK 234 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems me-tams, pagal BK 214
str. 2 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams be baudos, pagal BK 104 str. –
laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. , paskirtas
bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes
baus-mes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų be
baudos. Vadovaujantis BK 42 str. 3 d. , bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, ir
bausmė, paskir-ta 1995 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo
nuosprendžiu, subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta –
laisvės atėmimas trylikai metų be baudos, bausmę atliekant griežtojo režimo
pataisos darbų kolonijoje.

Priteista O. G-iui
2000 Lt iš S. Rarovskio ir 700 Lt solidariai iš T. J-iaus ir S.
Rarovskio.
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. gruodžio
3 d. nuosprendžiu atmetė J. Ž-evičiaus apeliacinį skundą
Tuo pačiu nuosprendžiu
nuteisti S. Rarovskis, G. B-kauskienė ir J. B-kauskas, tačiau nuosprendis dėl
jų neskundžiamas.
H. Šadžius
išteisintas pagal BK 296 str. 1 d. , neįrodžius jo dalyvavimo nusi-kaltimo
padaryme.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, gynėjų, prašiusių nuteistųjų
kasacinius skundus patenkinti, prokurorės, prašiusios T. J-iaus
kasacinį skundą atmesti, o J. Ž-evičiaus byloje nuosprendį pakeisti,
paaiškinimų,

nustatė:

T. J-ius
nuteistas už tai, kad 1995 m. lapkričio mėnesį tardymo nenustatytą dieną buto,
esančio V-, J-io g. 4–8, virtuvėje savo veiksmais palenkė S.
Rarovskį ir P. B-ą, veikiant grupėje iš anksto susitarusių asmenų,
apiplėšti O. G-į, t. y. pokalbio metu pasiūlė ir įtikino juos, panaudojant
fizinį smurtą prieš O. G-į užvaldyti svetimą turtą – dideles užsienio
valiutos sumas, kurias dažnai pastarasis gabendavo. Po to sekančią dieną,
kurstydamas apiplėšti, nuvedė ir parodė S. Rarovskiui ir P. B-ui
nukentėjusiajam priklausančią juvely-rinę parduotuvę ––UAB “Skripija”, esančią
V-, Šv. S-o g. 6–1, be to, bendrininkavo S. Rarovskiui ir P.
B-ui 1995 m. lapkričio 30 d. , apie 19 val. 30 min. , apiplėšiant O.
G-į, V-, Geležinio V-o gatvėje prie 9–ojo namo.
J. Ž-evičius
nuteistas už tai, kad kartu su S. Rarovskiu, iš anksto susitarę ir veikdami
grupėje su G. B-kauskiene, savavališkai nesilaikydami įstatymų nustaty-tos
tvarkos, vykdė tariamas G. B-kauskienės teises, ginčijamas A. Liovino, grasino
pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarė didelę žalą jo teisėms. G.
B-kaus-kienė buvo skolinga A. Liovinui 200 Lt ir žinojo, kad šis už negrąžintą
skolą yra paėmęs jai priklausančius didesnės vertės daiktus, kuriuos buvo
numatęs realizuoti. N-ėdama susigrąžinti savo turtą ar jo vertės ir
negrąžintos skolos skirtumą, ji 1995 m. balandžio 11 d. paprašė S. Rarovskio ir
J. Ž-evičiaus padėti jai realizuoti šią tariamą savo teisę ir tuo tikslu,
būdama girta, apie 1 valandą nakties, kartu su minėtais nuteistaisiais atėjo
pas A. Lioviną į butą, esantį D-ėliškių g. 19–2, V-. S. Rarovskis ir
J. Ž-evičius, savavaldžiaudami grupėje su G. B-kauskiene, vykdė tariamas jos
turti-nes teises – grasino šaunamaisiais ginklais, reikalavo iš A. Liovino
atiduoti 200 Lt.
A. Liovinui neįvykdžius šio reikalavimo, S. Rarovskis ir J. Ž-evičius,
peržengdami bendro susitarimo su G. B-kauskiene ribas, kilusio tarpusavio
konflikto metu tris kartus iššovė į A. Lioviną ir padarė jam sunkų kūno
sužalojimą, pavojingą gyvybei, t. y. šiais bendrais veiksmais tyčia nužudė A.
Lioviną.
J. Ž-evičius 1995
m. balandžio 11 d. naktį, be atitinkamo leidimo, neteisėtai nešiojo šaunamąjį
ginklą – savadarbį 9 mm kalibro revolverį, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro PM
šoviniais, ir vieną 9 mm kalibro standartinį PM šovinį, atsinešė jį į A.
Liovino butą, esantį D-ėliškių g. 19–2, V-, ir panaudojo tyčia nužudant
A. Lioviną.
T.
J-ius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir
palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 1998 birželio 1 d. nuosprendį. Jo
manymu, Vilniaus apygardos teismas, prieš priimdamas išteisinamąjį nuosprendį,
išsamiai ir nuosekliai išsiaiškino visas aplinkybes. Lietuvos apeliacinis
teismas šių aplinkybių išsiaiškinti net nebandė, o rėmėsi vien tik parengtinio
tardymo medžiaga, kurios pakako nuteisiant jį. Jis teigia, jog su Apeliacinio
teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo nepadarė. S. Rarovskiui, P. B-ui
ir R. Ridikui apiplėšti O. G-io jis nesiūlė, jokiais savo veiksmais jų
tyčia nepalenkė. Nurodo, jog jis 1995 m. lapkričio mėn. išgertuvių metu
pasakojo R. Ridikui apie O. G-į, kaip turtingą žmogų, kuriam jis
anksčiau parduodavo spalvoto metalo laužą, tačiau jo apiplėšti nesiūlė, o
kalbėjo apie jį visai kitais tikslais. Jis nuoširdžiai gailėjosi savo
neatsargių kalbų, po kurių
S. Rarovskiui kilo noras įvykdyti šį nusikaltimą. Be to, nurodo, jog S.
Rarovskis parengtinio tardymo metu buvo ant jo piktas, nes jis S. Rarovskį
peršovė ir jo, T. J-iaus, dėka S. Rarovskis turėjo daug problemų, kol
pagaliau buvo sulaikytas. Dėl šios priežasties tardymo metu jis ir davė
melagingus, jį apkaltinančius parodymus. Tuo tarpu P. B-a- niekada
neteigė, jog jis kurstė ką nors apiplėšti. Teisme tiek R. Ridikas, tiek S.
Rarovskis patikslino savo parodymus, liečiančius jį. Jo manymu, Apeliacinio
teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių,
nes teismas visai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kurios jau buvo išaiškintos
apygardos teisme, o rėmėsi vien parengtinio tardymo medžiaga ir prokuratūros
skundu.
J. Ž-evičius
kasaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir
baudžiamąją bylą grąžinti tyrimui papildyti, kadangi jis pripažintas kaltu ir
nuteistas nepagrįstai. Jis nurodo, jog pagrindinio liudytojo J. B-kausko
parodymai prieštaringi. A. Liovinas buvo nužudytas 1995 m. balandžio 11 d. 1995
m. gegužės 5 d. apklaustas J. B-kauskas parodė, jog S. Rarovskis draugą mato
pirmą kartą, jo vardo nežino, atpažinti negali. (t. 2, b. l. 85) 1995 m. liepos
26 d. apklaustas J. B-kauskas patvirtino savo duotus pirmus parodymus. Tačiau
vėliau ėmė aiškinti, kad šį asmenį įsidėmėjo gerai ir galėtų atpažinti, nors iš
tikrųjų jis ir J. B-kauskas vienas kitą pažinojo jau anksčiau. J. Ž-evičius
teigia, jog prokuratūros darbuotojai privertė J. B-kauską jį apkalbėti,
pasinaudodami J. B-kausko silpnavališkumu dėl alkoholizmo. Be to, J.
B-kauskas, būdamas pats patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, siekė sušvelninti
savo atsakomybę apkalbėdamas J. Ž-evičių.
Kasatorius teigia,
jog pas J. Ž-evičių rastą ginklą ir šaudmenis įsigijo 1995 m. balandžio 15–18
dienomis, Kalvarijų turgavietėje. Tai konstatavo Vilniaus miesto 3–iasis
apylinkės teismas ir nuteisė jį pagal BK 234 str. 1 d. Šį ginklą jis panaudojo
tik 1995 m. balandžio 19 d. taksisto J. R-ulevič atžvilgiu (plėšimo metu, už
ką jis ir buvo nuteistas). Už šio ginklo įsigijimą ir saugojimą kasatorius jau
nuteistas pagal BK 234 str. 1 d. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1995
m. spalio 3 d  nuosprendžiu. B-io 11
dieną jis ginklo dar neturėjo, todėl negali atsakyti už kitų asmenų
nusikaltimus, padarytus panaudojant šį ginklą iki 1995 m. balandžio 15–18 d.
T. J-iaus
kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai
pripažino T. J-ių kaltu dėl kurstymo pagrobti O. G-io turtą.
Teismas pagrįstai rėmėsi parengtinio bylos tyrimo metu duotais S. Rarovskio ir
R. Ridiko parodymais: jie gana detaliai papasakojo, kaip T. J-ius siūlė
jiems pagrobti turtą iš O. G-io. T. J-ius parengtinio tyrimo
metu apie savo vaidmenį apiplėšiant O. G-į pasakojo gan prieštaringai.
1996 m. vasario 5 d. apklaustas kaip įtariamasis jis teigė, kad O. G-io
iš viso nepažįstąs. 1996 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas įtariamuoju ir 1996 m.
rugpjūčio 28 d. apklaustas kaltinamuoju jis detaliai papasakojo apie savo
pažintį su O. G-iu ir apie planą, kurį jis išdėstė S. Rarovskiui,
pagrobti turtą iš jo. Vėliau teisme jis pakeitė parodymus. Jis neneigė, kad
pasakojo apie O. G-į, tačiau neigė, jog siūlė jį apiplėšti, o plėšimą be
jo žinios padarė S. Rarovskis ir P. B-a-. Tačiau tokie jo parodymai dėl kurstymo
pagrobti turtą iš O. G-io paneigti S. Rarovskio ir R. Ridiko paro-dymais,
kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. P-s nusikaltimo padarymo prieš
O. G-į faktas liudija, kad kurstymas pasisekė, nes S. Rarovskis apie O.
Golu-bovskį sužinojo tik iš T. J-iaus. Ta aplinkybė, kad nusikaltimas
vėliau buvo padarytas be T. J-iaus žinios, jo veikos kvalifikacijai
reikšmės neturi.
Tačiau Lietuvos
apeliacinis teismas, padaręs teisingą išvadą dėl kurstymo padaryti nusikaltimą
fakto buvimo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to padarė
išvadas, kurių nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl
neteisingai kvalifikavo T. J-iaus veiksmus. Nuteisdamas T. J-ių
dėl kurstymo padaryti plėšimą iš O. G-io, teismas rėmėsi T.
J-iaus, S. Rarovskio ir R. Ridiko parodymais, duotais parengtinio
tardymo metu. Visų šių asmenų apklausos protokoluose vartojamas žodis
“apiplėšti”. Tačiau nei S. Rarovskis nei R. Ridikas savo parodymuose nepaaiškina
kaip jie suprato žodį “apiplėšti”. Šio žodžio turinys bendrinėje kalboje ir
teisėje gali skirtis. T. J-ius, S. Rarovskis ir R. Ridikas, nebūdami
teisininkai, galėjo šį terminą suprasti plačiau, negu jis aiškinamas
baudžiamojoje teisėje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamieji
parodymus davė rusų kalba ir jie buvo verčiami į lietuvių kalbą dalyvaujant
vertėjui. Rusų kalboje žodis “apiplėšti" turi du atitikmenis –“razboj” ir
“ograblenije”. V-a- jų reiškia plėšimą, kitas atvirąją vagystę. Tai kad pats
nusikaltimas prieš O. G-į S. Rarovskio ir P. B-o padarytas plėšimo
būdu, dar neįrodo, kad T. J-ius kurstė panaudoti prieš O. G-į
smurtą, grasinimus ar pasinaudoti bejėgiška jo būkle, ko reikalauja įstatymas. Byloje
nėra įrodymų, kurie patvirtintų Apeliacinio teismo išvadą, kad T. J-ius
kurstė pagrobti O. G-io turtą panaudojant smurtą ar grasinimus arba
pasinaudojant jo bejėgiška padėtimi. P-s gi T. J-ius apklaustas
įtariamuoju teigė, kad siūlė jėga išplėšti O. G-io portfelį jam iš
rankų, nes šis yra silpnas ir nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Jis
neigė, kad siūlė nukentėjusįjį užpulti ginklu. Šie jo parodymai nėra paneigti
nagrinėjant bylą teisme. Tai kad S. Rarovskis ir P. B-a- plėšimo būdu,
panaudodami šaunamąjį ginklą, pagrobė O. G-io turtą, dar nepatvirtina,
kad kurstymas buvo būtent plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiojo turtą. Kadangi
nusikaltimas įvykdytas nežinant T . J-iui, šioje dalyje pilnai įmanomas
vykdytojų ekscesas. T-ėl kolegija laiko, kad Apeliacinio teismo išvadų dėl T.
J-iaus kurstymo padaryti plėšimą nepa-tvirtina įrodymai, išnagrinėti
teisiamajame posėdyje. Kolegija laiko, kad T. J-e-levičiaus veiksmai turėtų
būti vertintini kaip kurstymas padaryti svetimo turto atvirą vagystę grupės iš
anksto susitarusių asmenų ir kvalifikuotini pagal BK 18 str. 5 d. ir 271 str. 2
dalį.
J.
Ž-evičiaus kasacinis skundas dalinai tenkintinas. Vilniaus miesto 3–iojo
apylinkės teismo 1995 m. spalio 3 d. nuosprendžiu J. Ž-evičius, be kitų
nusikaltimų, buvo nuteistas pagal BK 234 str. 1 d. už 9 mm kalibro savadarbio
revolverio bei sep-tynių 9 mm šovinių, kuriuos, kaip nustatyta nuosprendyje,
jis įsigijo 1995 m. balandžio viduryje Kalvarijų gatvėje esančioje turgavietėje
iš tardymo nenustatyto asmens, įgijimą, laikymą ir nešiojimą iki 1995 m.
gegužės 7 d. Šį ginklą jis panaudojo 1995 m. balandžio 19 d. apiplėšdamas
nukentėjusįjį J. R-ulevič. 1998 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo
nuosprendžiu J . Ž-evičius, greta kitų nusikaltimų, buvo nuteistas pagal BK 234
str. 1 d. už tai, kad 1995 m. balandžio 11–osios naktį, be atitinkamo leidimo,
neteisėtai nešiojo šaunamąjį ginklą – savadarbį 9 mm kalibro revolverį,
pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir vieną 9 mm kalibro standartinį
šovinį, kuriuos panaudojo tyčia nužudant A. Lioviną. Kaip nustatė balistinė
ekspertizė A. Liovinas nužudytas dviem ginklais. K-ka, rasta nužudytojo
krūtinėje, galėjo būti iššauta iš savadarbio ar perdaryto iš dujinio pistoleto
šaunamojo ginklo. Atlikus iš J. Ž-evičiaus 1995 05 07 paimto savadarbio
revolverio balistinį tyrimą, nustatyta, kad būtent iš šio ginklo buvo iššauta
kulka, rasta A. Liovino kūne. Kadangi J. Ž-evičius pagrįstai pripažintas kaltu
dėl A. Liovino nužudymo, darytina išdava, kad šaunamąjį ginklą J. Ž-evičius
1995 m. balandžio 11 d. jau buvo įsigijęs. Ši išvada neprieštarauja 1995 m.
spalio 3 d. nuosprendyje pateiktai išvadai, kad ginklas įsigytas 1995 m.
balandžio viduryje, o tik patikslina ją. Faktą, kad tas pats šaunamasis ginklas
buvo panaudotas J. Ž-evičiui ir S. Rarovskiui 1995 m. balandžio 11 d. nužudant
A. Lioviną ir 1995 m. balandžio 19 d. apiplėšiant J. R-ulevič, konstatavo ir
Lietuvos apeliacinis teismas. Kartu iš bylos medžiagos matyti, kad J.
Ž-evičius už tą pačią veiką – to paties šaunamojo ginklo ir šaudmenų
įsigijimą, laikymą ir nešiojimą buvo nuteistas du kartus. Pirmą kartą jis
nuteistas 1995 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, tačiau 1998 m. birželio 1 d.
nuosprendžiu antrą kartą nuteisiamas už to pačio šaunamojo ginklo ir vieno
šovinio nešiojimą. Tokia teismo išvada prieštarauja BK 3 str. 4 dalies
nuostatai, kurioje teigiama, kad niekas negali būti baudžiamas du kartus už
vieną ir tą patį nusikaltimą. To paties šaunamojo ginklo ar šaudmenų
įsigijimas, nešiojimas ar laikymas yra vienas trunkamasis nusikaltimas. Jis
prasideda įsigijus ginklą ir šaudmenis ir tęsiasi iki tol, kol asmuo sulaikomas
ar atsikrato ginklo ar šaudmenų. To paties šaunamojo ginklo panaudojimas,
darant skirtingus nusikaltimus, nesudaro nusikaltimų pakar-totinumo ir atskirai
nekvalifikuojamas. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad žodžiai “įgijo”,
“laikė”, “nešiojo”, “gamino” ar “realizavo” numato alternatyvius nusikaltimo
sudėties požymius, ir skirtingų požymių buvimas kaltininko veikoje atskirais
nusi-kalstamos veikos laikotarpiais, jei nusikaltimo dalykas buvo tas pats,
taip pat nereiškia nusikaltimų pakartotinumo. T-ėl kolegija laiko, kad J.
Ž-evičius nepagrįstai Vil-niaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu
buvo nuteistas dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir vieno šovinio nešiojimo pagal
BK 234 str. 1 d. Remiantis šiais motyvais, Vilniaus apygardos teismo
nuosprendžio dalis dėl J. Ž-evičiaus nuteisimo pagal BK 234 str. 1 dalį
naikintina.
Kartu kolegija atkreipia
dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, skirdamas J. Ž-evičiui bausmę,
pažeidė BK 42 straipsnio nuostatas. Apygardos teismas iš pradžių teisingai
paskyrė J. Ž-evičiui bausmę už nusikaltimus, kurie buvo šio teisminio
nagrinėjimo dalyku. Tačiau teismas neteisingai subendrino paskirtąsias bausmes.
Apygardos teismas subendrindamas bausmes realiai panaudojo ne BK 42 str. 3 d. ,
o BK 43 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo pagal kelis nuosprendžius
taisykles, t. y jis subendrino ne už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, o
kelis nuosprendžius. Tuo tarpu BK 42 str. 3 d. teigiama, kad tais atvejais, kai
priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu to paties
straipsnio toje pačioje ar kitoje dalyje arba kitame straipsnyje numatytu
nusikaltimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje,
bausmė skiriama pagal tas pačias, t. y. BK 42 str. 1 dalyje numatytas taisykles.
Skirdamas galutinę bausmę, teismas turėjo vieną kartą subendrinti paskirtąsias
bausmes, t. y. bausmes, paskirtas naujuoju nuosprendžiu, su bausmėmis,
paskirtomis ankstesniuoju nuosprendžiu.
Be to, kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, skirdamas J. Ž-evičiui galutinę
bausmę, vienu metu paskirtąsias bausmes apėmė ir dalinai sudėjo, ko įstatymai
nenumato. Teismas šiuo atveju galėjo panaudoti tik vieną iš minėtų būdų, o ne
abu iš karto.
Kolegija atmeta J.
Ž-evičiaus kasacinio skundo dalį dėl jo dalyvavimo A. Liovino nužudyme.
Kolegija laiko, kad J. Ž-evičiaus dalyvavimas A. Liovino nužudyme yra įrodytas
byloje surinkta medžiaga. Į J. Ž-evičių, kaip vieną iš asmenų, dalyvavusių A.
Liovino nužudyme, nurodė J. B-kauskas, kuris matė, kaip po G. B-kauskienės
skambučio savo sūnui S. Rarovskiui po kiek laiko iš taksi auto-mobilio išlipo S.
Rarovskis ir J. Ž-evičius ir jie visi nuėjo prie A. Liovino buto.
J. Ž-evičių, kaip S. Rarovskio draugą, dalyvavusį nužudant A. Lioviną,
J. B-kaus-kas atpažino parodymų atpažinant iš fotonuotraukų metu, taip pat
parodė akistatų su J. Ž-evičium ir S. Rarovskiu metu. Be to, 1995 m. gegužės 7
d. sulaikant J. Ž-evičių, pas jį rastas savadarbis revolveris, iš kurio, kaip
nustatyta balistinės ekspertizės, buvo nušautas A. Liovinas.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 d. 6 p. , teisėjų kolegija

nutarė:

Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio
3 d. nuosprendį dėl T. J-iaus nuteisimo ir Vilniaus apygar-dos teismo
1998 m. birželio 1 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius dėl J. Ž-evičiaus
nuteisimo pakeisti:
Perkvalifikuoti
T. J-iaus veiką iš BK 18 str. 5 d ir 272 str. 2 d. į BK 18 str. 5 d. ir
271 str. 2 d. ir paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę su pusės jam
priklausančio turto konfiskavimu. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame
kalinime išbūtą laiką nuo 1996 m. vasario 5 d. iki 1996 m. vasario 8 d.
Pritaikius BK 471 strai-psnį (1994 07 19 ir 1995 06 08 įstatymo redakcija), paskirtos
laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Įpareigoti T.
J-ių iki 1999 m. birželio 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą ir
Apeliacinio teismo priteistą jam žalą, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu be organo prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo nekeisti
gyvenamosios vietos. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. lapkričio 4 d.
nutartimi paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Vilniaus
apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžių
dalį dėl J. Ž-evičiaus nuteisimo pagal BK 234 str. 1 dalį panaikinti.
Vadovaujantis BK42 str. 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo
būdu: Vilniaus apygardos teismo paskirtas pagal BK 214 str. 2 d. ir BK 104 str.
laisvės atėmimo ketveriems metams ir laisvės atėmimo dešimčiai metų bausmes su
Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 1995 m. spalio 3 d. nuosprendžiu
paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti
laisvės atėmimą trylikai metų.
Kitą
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m.
gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl T. J-iaus nuteisimo bei Vilniaus
apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžių dalis dėl J.
Ž-evičiaus nuteisimo palikti galioti.

Teisėjų
kolegijos pirmininkė                                                                                   O. A.
B-i-ė

Teisėjai
                                                                                                                P.
K-s
                                                                            
V. P-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt