|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 6. Esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 382 str. 1 d. ) Netinkamas nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas nuosprendyje yra ne tik BPK 346 straipsnio reikalavimų nesilaikymas, bet pažeidžiama ir nuteistojo teisė į gynybą, nes jis nežino, už kokius konkrečius veiksmus yra nuteistas. Tokie pažeidimai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. P-šėjas J. R-a- Kasacinė byla Nr. 2K–78/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. kovo 2 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės L. Ž-ės, teisėjų I. S-ės ir J. R-o, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorui G. P-ui, gynėjui advokatui I. B-ui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistųjų R-o V-o ir E-o M-aus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 1998 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. V-a- pagal BK 271 str. 4 d. nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams su turto konfiskavimu, E. M-us nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 271 str. 4 d. šešeriems metams su turto konfiskavimu, pagal BK 273 str. 3 d. ir nusikaltimų bei nuosprendžių sutaptį – septyneriems metams su turto konfiskavimu. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. spalio 21 d. nutartis, kuria nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti. Šioje byloje taip pat nuteisti A. V-us, K. Vinskauskas ir kiti, tačiau jų atžvilgiu teismų sprendimai kasacine tvarka neapskųsti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, gynėją, prašiusį R. V-o ir E. M-aus skundus patenkinti, nustatė: R. V-a- nuteistas už tai, kad 1995 m. rugsėjo 16 d. , apie 16 val. , pakar-totinai, grupėje iš anksto susitaręs su A. V-umi, K. Vinskausku ir S. M. Č-u, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, Alytuje, iš Vingio g. 5-ojo namo kiemo aikštelės slapta pagrobė 18 000 Lt vertės D. M-i-ės automobilį “Audi–100”. E. M-us pagal BK 271 str. 4 d. nuteistas už tai, kad 1996 m. vasario 16 d. , apie 1 val. , pakartotinai, grupėje iš anksto susitaręs su S. M. Č-u ir Ž. Č-u, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, Kaune, iš K-o 11–osios g. 80 namo kiemo aikštelės slapta pagrobė 16 000 Lt vertės P. B-io automobilį “Audi–90” ir jame buvusius 300 Lt vertės magnetolą bei kitus daiktus, taip padarė nukentėjusiajam 16 442 Lt materialinę žalą. Pagal BK 273 str. 3 d. E. M-us nuteistas už tai, kad pakartotinai, grupėje iš anksto susitaręs su S. M. Č-u ir Ž. Č-u, grasindami P. B-iui pavogto auto-mobilio “Audi–90” netekimu, reikalavo iš nukentėjusiojo 1500 JAV dolerių už automobilio sugrąžinimą ir per tarpininką M. M-lašaitį 1996 m. vasario 19 d. šią pinigų sumą išgavo, taip padarė nukentėjusiajam didelę 6000 Lt turinę žalą. Nuteistasis R. V-a- kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panai-kinti ir bylą nutraukti, nes nusikaltimo nepadarė, nuteistas nepagrįstai, teismų išvada apie išankstinį susitarimą pavogti automobilį padaryta remiantis vien tik nenuosekliais ir prieštaringais S. M. Č-o parodymais. Nei parengtinio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiriama jau pirmajame paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad į Genių kaimą važiavo pas pažįstamą L. Z-ą pirkti kiaulių. Prieštaringi ir Ž. Č-o bei S. M. Č-o parodymai apie išvykimo iš Kauno į Alytų aplinkybes, be to, teismai neįvertino A. V-aus parodymų, kad automobilį pagrobė jis ir S. M. Č-a-. Nuteistasis nurodo, kad iš savo automobilio išlipęs nebuvo, todėl nematė, kad buvo daromas nusikaltimas, o vėliau, supratęs, kad automobilis pavogtas, su A. V-umi ir S. M. Č-u susipyko ir nusprendė važiuoti namo, liepdamas vogtą automobilį palikti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir nuteistasis K. Vinskauskas. Nuteistasis E. M-us kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti, nes nuteistas nepagrįstai, inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, teismai rėmėsi melagingais S. M. Č-o ir Ž. Č-o parodymais. Jų parodymai vertintini kritiškai, nes yra nenuoseklūs, keletą kartų buvo kitaip aiškinamos esminės įvykio aplinkybės. Pirmuose parodymuose bro-liai Č-ai nurodė, kad į Kauną vyko visi trys kartu iš R-los, tačiau tokiu atveju neįmanoma per 15–20 min. pavogti automobilį, nes nuvykti į R-lą ir grįžti į Kauną reikia daug daugiau laiko. Vėliau Č-ai savo parodymus pakeitė, skirtingai aiškino P. B-io automobilio vagystės ir turto prievartavimo aplinkybes, duodami paro-dymus veikė savo interesais ir išvengė atsakomybės. Bylos sufabrikavimo aplinkybę patvirtino nukentėjusysis P. B-is, kuris parodė, jog tardymo protokolus pasirašė įkalbėtas tardytojos N. S-orčiuk, kad asmens, kurį reikėjo atpažinti, nuotrauką tardytoja jam parodžiusi iki atpažinimo. Taip pat ir liudytojo E. I-o parodymais negali būti grindžiama jo kaltė, nes jis neparodė, kad būtent įvykio naktį jis, E. M-us, buvo atvykęs į garažą laido automobiliui užvesti. Taip pat nuteistasis nurodo, kad su broliais Č-ais nesutarė, nes jie sudaužė jo automobilį, kuriuo buvo leidęs jiems naudotis, ir padarytos žalos neatlygino. Šiuo automobiliu Č-ai naudojosi ir nusikaltimo padarymo metu. L-ytojai Z. S-lienė ir E. I-a- parodė, kad šį automobilį Č-ams skolino ne vieną kartą, todėl nepagrįstas jų teigimas, kad automobiliu jie nesinaudojo. Taip pat nuteistasis nesutinka dėl šio automobilio konfiskavimo, nes automobilis nuosavybės teise priklausė kitam asmeniui, o jis tik juo naudojosi. Taip pat jis nurodo, kad teismo posėdžio metu negalėjo tinkamai gintis, dėstyti savo minčių, nes teisėja nuolat jį nutraukdavo. Nuteistojo E. M-aus kasacinis skundas atmestinas. Jo kaltė dalyvavus P. B-io automobilio vagystėje ir turto prievartavime įrodyta byloje esančiais įrodymais. S-us ir Ž-a- Č-ai parodė, kad E. M-us dalyvavo P. B-io automobilio vagystėje bei vėliau už jo grąžinimą išreikalaujant piniginę išpirką. Šių asmenų parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Kai kurie nenuoseklumai teisme buvo aiškinti. Antai S. Č-a- nevienodus parodymus apie gautas iš nuken-tėjusiojo ir pasidalytas pinigų sumas paaiškino tuo, kad dėl daugelio panašių nusikalstamų veiksmų šias sumas galėjo sumaišyti. Toks paaiškinimas įtikinamas. Be to, brolių Č-ų parodymus patvirtina kiti įrodymai. T- nuosprendyje ir apeliaci-nėje nutartyje duotas brolių Č-ų parodymų vertinimas šiame epizode atitinka BPK 76 str. reikalavimus. Apygardos teismas taip pat teisingai įvertino nukentėjusiojo P. B-io, liudytojų E. I-o, Z. S-lienės parodymus bei kitus E. M-aus kaltę patvir-tinančius įrodymus. Šių įrodymų vertinimas argumentuotai aptartas nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, esminių baudžiamojo proceso įstatymų, numatytų BPK ketvirtajame skyriuje, pažeidimų nepadaryta. E. M-aus nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 271 str. 4 d. ir 273 str. 3 dalį. Pagrįstai apygardos teismas konfiskavo E. M-aus automobilį “Ford Siera”, kadangi iš jo motinos Z. S-lienės parodymų ir kitų įrodymų matyti, jog automobilis iš A. Kalecko buvo nupirktas, tačiau sutartis buvo įforminta įgaliojimu. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas E. M-aus skundą, teisminių klaidų nepadarė. Taigi nėra BPK 4181 ir 430 straipsniuose numatytų pagrindų nuospren-džiui ir apeliacinei nutarčiai E. M-aus atžvilgiu panaikinti ar pakeisti. Nuteistojo R. V-o kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, esmingai pažeidė BPK normų reikalavimus. BPK 346 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes. Šis įstatymo reikalavimas netinkamai įvykdytas priimant apkaltinamąjį nuosprendį R. V-o atžvilgiu. Nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje išdėstytos dviejose vietose – 6 t. 218–219 l. ir 247 l. Pagrindiniu, išsamiausiu išdėstymu, reikėtų laikyti antrąjį, kuriame ir teigiama, kad “Nusikaltimas padarytas prie sekančių aplin-kybių”. Aprašant R. V-o nusikalstamą veiką, netiksliai nurodytas nusikaltimo padarymo būdas, t. y. konkretūs šio teisiamojo nusikalstami veiksmai. Važiavimas automobiliu daryti nusikaltimą, po to tarimasis pavogti konkretų automobilį dar nėra nusikaltimo darymas. Teigiama, kad R. V-a- kartu su vogtu automobiliu važiavo Kauno kryptimi savo BMW automobilyje. Nuosprendyje nenurodyta kas tai – ar dar nusikaltimo darymas ir kuo tai pasireiškė, ar kitoks prisidėjimas prie nusikaltimo. Be to, teigiama, kad sustojus automobiliui “Audi–100”, R. V-a- kartu su kitais važiavo pirkti benzino. Taip pat neaišku, vagystė jau laikoma pasibaigusia ar ne. Vėliau nuosprendyje teigiama, kad “Kiekvieno teisiamojo atliktų veiksmų pasekoje buvo pasiektas nusikalstamas rezultatas, kurį įgyvendinti jie turėjo tikslą. Teisiamieji buvo pasiskirstę vaidmenimis, aptarę veikimo planą, pasiruošę įrankius nusikaltimui vykdyti”. Tačiau tai tik bendros frazės. Nuosprendyje nenurodyta, ką konkrečiai pagal planą turėjo daryti R. V-a-, kokius konkrečius vagystės veiks-mus jis atliko, kaip tai buvo susiję su kitų grupės dalyvių nusikalstama veikla. Toks netinkamas nusikalstamos veiklos aplinkybių aprašymas nuosprendyje ne tik yra BPK 346 str. reikalavimų pažeidimas, bet tuo pačiu pažeista ir R. V-in-sko teisė į gynybą, nes jis nežino, už kokius konkrečius nusikalstamus veiksmus yra nuteistas. Taigi pažeisti ir BPK 17 str. reikalavimai. Tai esminiai BPK normų pažei-dimai. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį, į minėtus įstatymų pažeidimus nereagavo. Analogiški baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, tik mažesni, padaryti ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį A. V-aus bei K. Vinskausko atžvilgiu. Dėl to yra BPK 4181 str. 2 ir 3 p. numatyti pagrindai nuosprendžiui ir apeliacinei nutar-čiai panaikinti visų trijų nuteistųjų atžvilgiu. Šiuo metu K. Vinskauskas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Yra pagrindas manyti, kad, panaikinus nuosprendį ir apeliacinę nutartį jo atžvilgiu ir paleidus K. Vinskauską į laisvę, jis darys BPK 104 str. 6 d. numatytus nusikaltimus. T-ėl jam skirtina kardomoji priemonė – kardomasis kalini-mas (suėmimas) iki byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 4181, 426, 429, 430 ir 4301 str. , nutarė: Kauno apygardos teismo 1998 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį, kuria R. V-a-, A. V-us ir K. Vinskauskas nuteisti pagal BK 271 str. 4 d. , ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. spalio 21 d. kolegijos nutarties dalį dėl minėto nuosprendžio dalies palikimo galioti panaikinti, šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti nuo teisminio nagrinėjimo stadijos to paties apygardos teismo kitam teisėjui. K. Vinskauskui, kol byla bus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, paskirti kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą). Nuteistojo E. M-aus kasacinį skundą atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkė L. Ž-ė Teisėjai I. S-ė J. R-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |