TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 7. Plėšimas (BK 272 str. 3 d. )

Plėšimas įsibraunant į gyvenamąją
patalpą laikomas baigtu, užvaldžius bent dalį svetimo turto. T-ėl kai dalis
turto jau užvaldyta, o kita dalis paruošta pagrobti, bet dar neužvaldyta, ši
veikos dalis kaip atskiras nusikaltimas nekvalifikuojama.

P-šėjas
V. P-a-                                                                Kasacinė
byla Nr. 2K–82/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. kovo 2 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko A.
J-os,
teisėjų O. A.
B-i-ės ir V. P-o,
sekretoriaujant D.
Š-i-ei,
dalyvaujant
prokurorei V. R-i-ei,
gynėjai B.
V-ei,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo S-aus Rebrovo
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 4 d.
nuosprendžio, kuriuo S. Rebrovas nuteistas pagal BK 272 str. 3 d. laisvės
atėmimu aštuoneriems metams su viso turto konfiskavimu, pagal BK 16 str. 2 d.
ir 272 str. 3 d. laisvės atėmimu septyneriems metams su viso turto
konfiskavimu, pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams su viso
turto konfiskavimu. Remiantis BK 42 str. 1 d. paskirta subendrinta bausmė,
griežtesne bausme apimant švelnesnę, laisvės atėmimas aštuoneriems metams su
viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų
kolonijoje. Pagal BK 278 str. 1 d. S. Rebrovas išteisintas, nesant jo
veiksmuose nusikaltimo sudėties.
S-us
Rebrovas pripažintas itin pavojingu recidyvistu.
Iš
S. Rebrovo priteista J-ai Sverčkovai 11 510 Lt, J-ei B-ei 60 Lt.
Taip
pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1998 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo S. Rebrovo
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti,
paaiškinimų,

nustatė:

S.
Rebrovas nuteistas už tai, kad jis pakartotinai, turėdamas teistumus už
vagystes, veikdamas bendrai su nuteistuoju S-umi P-ačenko, įsibrovė į
gyve-namąją patalpą, panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį
panaudoti, užvaldė svetimą turtą bei pasikėsino užvaldyti kitą to paties
savininko turtą tokiomis aplinkybėmis:
S.
Rebrovas 1997 m. balandžio 15 d. apie 12 val. užpuolė beišeinančią iš buto,
esančio V-, G-žių g. 16–52, šio buto šeimininkę J. Sverčkovą, įrėmęs
jai peilį į kaklą, įstūmė į vidų ir pareikalavo atiduoti pinigus. Nukentėjusiajai
atsakius, kad pinigų nėra ir nurodžius į brangenybes, S. Rebrovas uždarė ją
tualete ir liepė ten būti, kur ją saugojo ir grasino pistoletu vėliau į butą
įėjęs nuteistasis S. P-ačenko, po ko kartu su S. P-ačenko užvaldė
nukentėjusiajai priklausančius daiktus: 700 Lt vertės mobilųjį telefoną, 80 Lt
vertės piniginę ir 100 Lt, dvi poras auksinių auskarų bendros 8400 Lt vertės,
dvi auksines grandinėles bendros 1000 Lt vertės, tris auksinius žiedus bendros
1500 Lt vertės, 260 Lt vertės sidabrinius dirbinius, 170 Lt vertės čekišką
bižuteriją, iš viso turto, kurio vertė 12 210 Lt. Taip pat jis pasikėsino
užvaldyti ir pasiruošė išsinešti 5600 Lt vertės televizorių “Sony”, 800 Lt
vertės videoplejerį
“Sharp”, 1000 Lt vertės tiunerį, 920 Lt vertės dekoderį, 400 Lt vertės batus ir
1000 Lt vertės striukę, iš viso daiktų už 9720 Lt, bet nusikaltimo nebaigė dėl
priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, atvykus policijos darbuotojams,
iššoko iš balkono ir pabėgo.
S.
Rebrovas pakartotinai 1997 m. gegužės 3 d. apie 22 val. prie prekybinio kiosko,
esančio L. G-os gatvėje šalia 121-ojo namo V-, užpuolė šio kiosko
pardavėją J. B-ę: pridėjo prie kaklo peilį, įstūmė ją į vidų, pargriovė
ant grindų ir, įrėmęs peilį į krūtinę širdies plote, reikalavo pinigų.
Nukentėjusiajai atsakius, kad pinigų nėra, ištraukė stalčių ir užvaldė 60 Lt,
paliktų sekančios dienos prekybai.
Kasaciniu
skundu nuteistasis S. Rebrovas prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį
panaikinti. Jis nurodo, jog parengtinis tardymas vyko be advokato ir vertėjo
dalyvavimo. Plėšimo ir turto sužalojimo, įvykdyto J. Sverčkovos bute, epizode,
nuteis-tasis teigia, jog nukentėjusioji J. Sverčkova 1998 m. birželio 4 d.
atpažino jį iš nuotraukos, kaip žmogų, įvykdžiusį apiplėšimą. Kai tuo tarpu 1997
m. gegužės 14 d. nukentėjusioji J. Sverčkova toje pačioje nuotraukoje nenurodė
žmogaus, įvykdžiusio apiplėšimą. Nukentėjusioji J. Sverčkova 1997 m. balandžio
mėn. pirmuose paro-dymuose nenurodė kokių nors plėšiko žymių, taip pat
nenurodė, jog ją apiplėšusį žmogų jau mačiusi anksčiau.
Plėšimo,
įvykdyto iš kiosko, epizode nukentėjusioji J. B-ė nurodo, jog 1997 m.
birželio 7 d. atpažinimo metu iš nuotraukos nurodė ją apiplėšusį žmogų.
Protokole pasakyta, jog nuotraukoje – S. Rebrovas. B- tai ne jo nuotrauka.
Nuotrauka nukentėjusiosios J. Sverčkovos atpažinimo 1997 05 14 ir 1997 06 04
protokoluose yra pasenusi – 1995 01 07. Be to, nukentėjusiosios I. B-ės
atpažinimo protokole esanti nuotrauka ne jo.
Vilniaus
apygardos teismo nuosprendyje nenurodoma, kad jis 1998 m. balandžio 17 d. buvo
nuteistas, ir šiuo metu yra du nesujungti teismų nuosprendžiai, kuriuose jis
yra nuteistas.
S.
Rebrovo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teismas teisingai pripažino S.
Rebrovą kaltu padarius plėšimą įsibraunant į J. Sverčkovos butą ir padarius
plėšimą užpuolant kiosko pardavėją J. B-ę. Byloje pakanka įrodymų,
liudijančių, kad būtent S. Rebrovas dalyvavo padarant abu inkriminuojamus
nusikaltimus. 1997 m, lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už
tą patį nusikaltimą nuteistas S. P-ačenko parodė, kad plėšimą padarė kartu su
S-umi. Rebrovo vardas yra S-us. Nukentėjusioji J. Sverčkova S.
P-ačenko atpažino kaip vieną iš asmenų, įsibrovusių į jos butą.
Nukentėjusioji J. Sverčkova iš išvaizdos ir balso atpažino S. Rebrovą kaip
vieną iš asmenų, įsibrovusių į jos butą. Teismui nėra pagrindo netikėti J.
Sverčkovos parodymais. Be to, ji atpažino S. Rebrovą, kaip tą patį asmenį,
kuris prieš kelias dienas skambino jai į duris ir klausė apie jos vyrą. S.
Rebrovą, kaip asmenį, užpuolusį kiosko pardavėją J. B-ę, atpažino pati
nukentėjusioji. Ji atpažino S. Rebrovą iš išorės požymių ir balso.
Tačiau
nuosprendžio dalyje dėl 1997 m. balandžio 15 d. įvykdyto plėšimo, įsibraunant į
J. Sverčkovos butą, teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl
to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai kvalifikavo veiką.
Dėl turto dalies, kurią nuteistasis išsinešė iš buto šokdamas per balkoną (12
210 Lt), teismas veiką kvalifikavo kaip baigtinį plėšimą (BK 272 str. 3 d), o
dėl tų daiktų, kurie buvo paruošti išnešti, tačiau jų užvaldyti nepavyko (9720
Lt), – kaip pasikėsinimą padaryti plėšimą (BK 16 str. 2 d ir 272 str. 3 d).
Tokią kvalifikaciją negalima pripažinti teisinga. Buvo padaryta viena veika,
esant vieningai tyčiai pagrobti turto už 21 930 litų. Šioje situacijoje veika
galėjo būti kvalifikuota kaip vienas baigtinis plėšimas arba kaip pasikėsinimas
padaryti plėšimą. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta padaryti plėšimą stambiu
mastu, numatytą BK 272 str. 3 dalyje, ir jam nepavyko užvaldyti turto stambiu
mastu, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą stambiu mastu.
Jei kaltininko tyčia plėšimo masto požiūriu buvo neapibrėžta, jo veika
kvalifikuojama pagal pasekmes. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tyčios
pagrobti turtą stambiu mastu, t. y. didesnį kaip 250 MGL, buvimą. Realiai
pagrobto ir paruošto pagrobti turto vertė neviršijo 250 MGL. Taigi net jei
pavyktų pagrobti visą turtą, veika vis vien nebūtų kvalifikuojama kaip
plėšimas, padarytas stambiu mastu. Esant neapibrėžtai tyčiai, plėšimas yra
baigtas nusikaltimas, jei bent dalis svetimo turto buvo užvaldyta. Realiai
dalis turto buvo užvaldyta. Užvaldyto turto vertė leidžia kvalifikuoti veiką
kaip baigtą plėšimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Rebrovui
inkriminuotas ne BK 272 str. 3 dalies požymis stambus mastas, o įsibrovimas į
gyvenamąją patalpą. Plėšimas, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, laikomas baigtu
užvaldžius bent dalį svetimo turto. Taigi kolegija laiko, kad veika esamomis
sąlygomis, kai dalis turto jau užvaldyta, o kita dalis paruošta pagrobti, bet
dar neužvaldyta kaip atskiras nusikaltimas nekvalifikuojama.
Teismas
įvertino plėšimą, padarytą įsibraunant į J. Sverčkovos butą, kaip nusikaltimų daugetą,
kvalifikavo pagal du BK straipsnius kaip du nusikaltimus ir atitinkamai paskyrė
bausmę, vadovaudamasis BK 42 str. nustatytomis nuostatomis. BK 42 str. numato
bausmės skyrimo taisykles, esant nusikaltimų sutapčiai. Šio straipsnio 1 dalyje
pasakyta, kad šios bausmių skyrimo taisyklės taikomos tik tada, kai padaryti
keli nusikaltimai, numatyti to paties BK straipsnio skirtingose dalyse arba
skirtinguose straipsniuose. Jei nusikaltimai numatyti vieno BK straipsnio toje
pačioje dalyje, jie atskirai nekvalifikuojami. Taigi bausmės skyrimas pagal BK
42 str. taisykles dėl šių nusikaltimų prieštarauja BK 42 str. 1 dalies
nuostatoms. Kadangi abu inkri-minuoti nusikaltimai padaryti viena veika, pagal
faktines aplinkybes ši situacija labiausiai priartėja prie idealiosios
nusikaltimų sutapties. Tačiau idealioji sutaptis yra tik tada, kai viena veika
pažeidžiamos skirtingų Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatos. Taigi minėta
veika neatitinka nusikaltimų daugeto reikalavimų.
Kasatorius
teigia, kad dėl jo nusikalstamų veikų yra du nuosprendžiai, pagal kuriuos jis
atlieka bausmę, tačiau jie nesubendrinti. Kolegija nagrinėdama bylą negali
subendrinti nuosprendžių, nes dėl 1998 m. balandžio 17 d. nuosprendžio yra
paduotas kasacinis skundas ir byla dar nenagrinėta. Nuosprendžiai galės būti
subendrinti nagrinėjant S. Rebrovo kasacinį skundą dėl 1998 m. balandžio 17 d.
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžio ir 1998 m. lapkričio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 d. 6 p. , teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus
apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. lapkričio 11 d. nutarties
dalis dėl S-aus Rebrovo nuteisimo pagal BK 16 str. 2 d. ir 272 str. 3 d.
panaikinti. Likusias Vilniaus apygardos teismo 1998 m. rugsėjo 4 d.
nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1998 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis palikti galioti.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                             A.
J-

Teisėjai                                                                                                                             O.
A. B-i-ė
                                                                            
V. P-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt