|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 27. Saugos darbe norminių aktų pažeidimas (BK 141 str. ) Panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis ir nutraukta baudžiamoji byla dėl nusikaltimo, numatyto BK 141 str. 2 dalyje, sudėties nebuvimo nuteistosios veikoje, kadangi formalus saugos darbe norminių aktų pažeidimas nebuvo priežastis, sukėlusi nelaimingą atsitikimą žmogui. P-šėjas V. P-a- Kasacinė byla Nr. 2K–203/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. balandžio 20 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko R. U-čio, teisėjų L. Ž-ės ir V. P-o, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorui J. O-iui, nuteistajai K. Kėblienei, gynėjai V. R. L-enei, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistosios K-os Kėblienės kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. Kėblienė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 141 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 471 str. , bausmės vykdymas atidėtas vieneriems me-tams ir šešiems mėnesiams. Priteista iš K. Kėblienės 1000 Lt nukentėjusiajai I. S-ei advokato paslaugoms apmokėti. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nuteistosios K. Kėblienės apelia-cinis skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, nuteistosios, jos gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, nustatė: K-a Kėblienė nuteista už tai, kad dirbdama UAB “Šilalės duona” direktore, neperdavė įgaliotiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 13 str. ir Priešgaisrinių saugos taisyklių 1. 8. punktą, būdama atsakinga už saugą darbe ir objekto priešgaisrinę saugą UAB “Šilalės duona“, laiku neinstruktavo saugos darbe klausimais K. S-io, dirbusio šaltkalviu, elektromonteriu, kūriku, nesupažindino jo su priešgaisrinės saugos reikalavimais ir tokiu būdu pažeidė Moky-mo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų 33 p. ir 33. 1. p. reikalavimus. 1995 m. gruodžio 10 d. , apie 23 val. , K. S-is, nebūdamas instruktuotas darbo vietoje ir nesupažindintas su preišgaisrinės saugos reikalavimais, kuro sandėlyje sukėlė gaisro šaltinį ir įvykus sprogimui buvo mirtinai sužalotas. Nuteistoji K. Kėblienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. sausio 18 d. nutartį, pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendį ir ją pagal BK 141 str. 2 d. išteisinti. Ji nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, neteisin-gai kvalifikavo veiksmus, nevertino visų aplinkybių, kurios buvo reikšmingos bylai ir turėjo įtakos neteisingo nuosprendžio ir nutarties priėmimui. Kasatorė ginčija teismų išvadą, jog ji, kaip darbdavė, dalies savo teisių ir parei-gų saugos darbe ir priešgaisrinės saugos srityse nebuvo perdavusi kompetentingam įmonės darbuotojui. Ji teigia, kad 1993 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 35 ji į darbą priėmė T. D. G-utį ir 1993 m. kovo 12 d. įsakymu perdavė jam dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe srityje pagal tuo metu galiojusius norminius aktus. Šis jos įsakymas niekada nebuvo panaikintas, T. D. G-utis iš darbo išėjęs nebuvo ir visą tą laiką atliko savo pareigas saugos darbe srityje. T. D. G-utis 1995 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo paskirtas atsakingu už priešgaisrinę saugą. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 17 str. 2 d. savo pareigas dėl darbo saugos ir priešgaisrinės saugos privalėjo perduoti rašytine darbo sutartimi, yra nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos DSĮ 17 str. 2 d. , kurioje numatyta privaloma rašytinės darbo sutarties forma, buvo priimta tik 1996 m. balandžio 17 d. įstatymu Nr. I–1285. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko 1995 m. gruodžio 10 d. , t. y. iki minėto įstatymo priėmimo. Jeigu laikytina, jog ji darbo sutartimi privalėjo išspręsti dalies darbdavio teisių ir pareigų perdavimą saugos darbe ir priešgaisrinės saugos srityse, tačiau atsižvelgiant į įsakymus ir tą faktą, jog įmonėje šį darbą dirbo T. D. G-utis, jos padarytas pažeidimas turėjo būti pripažintas formaliu. Inkriminuojant BK 141 str. 2 d. , būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp Žmonių saugos darbe įstatymo ar kitų saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir atsiradusių pasekmių. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šio klausimo, pasak kasatorės, visiškai nesvarstė. Klaipėdos apygardos teismo išvada, jog K. S-is nebuvo instruktuotas saugos darbe klausimais, neatitinka tikrovės, nes T. D. G-utis instruktažą K. S-iui buvo pravedęs 1994 m. lapkričio 11 d. Mokymo, instrukta-vimo ir atestavimo saugos darbe nuostatų 33 ir 33. 1. punktai reikalauja periodiškų instruktažų, kurie turi būti atliekami ne rečiau, kaip kartą per 12 mėnesių. N-aimingo atsitikimo dieną formaliai šie nuostatų punktai buvo pažeisti ir T. D. G-utis neginčija, jog jis privalėjo pravesti instruktažą K. S-iui iki 1995 m. lapkričio 11 d. (kitiems kūrikams instruktažai buvo pravesti), tačiau pamiršo. Kasatorė teigia, jog teismai nieko nepasako, koks yra priežastinis ryšys tarp šio pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo darbe. Kadangi K. S-is buvo instruktuotas 1994 m. lapkričio 11 d. . ir nuo to laiko iki nelaimingo atsitikimo jo darbo pobūdis nepasikeitė, todėl jam buvo gerai žinomi saugos darbe reikalavimai. Kasatorė teigia, jog instruktavimo termino praleidimas yra formalus ir niekaip nesusijęs su nelaimingu atsitikimu. Tarp Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų 33, 33. 1. punktų pažeidimų ir nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo K. S-is, nėra priežastinio ryšio. N-aimingas atsitikimas įvyko dėl neblaivaus darbuotojo K. S-io savavališkų veiksmų kuro sandėlyje, o ne jo darbo vietoje – katilinėje. Be to, teismai visiškai nevertino K. S-io veiksmų prieš nelaimingą atsitikimą. Visų pirma nelaimingo atsitikimo metu K. S-is buvo neblaivus, antra, K. S-io darbo vieta buvo katilinėje, tačiau jis savavališkai, be administracijos žinios ir leidimo, išplėšė kuro sandėlio spyną ir pateko prie kuro cisternų. Be to, jeigu K. Kėblienė būtų teisiama pagal minėtą straipsnį, tai turėtų būti taikomas 1998 m. gruodžio 22 d. Įstatymas dėl dalinės amnestijos akto Nr. VIII–994 ir remiantis šio įstatymo 2 str. jai paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti suma-žinta pusiau. Kasacinis skundas tenkintinas. Kasatorė ginčija teismo išvadą dėl to, kad ji įstatymų nustatyta tvarka neperdavė dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe srityje įgaliotiems asmenims. Byloje nustatyta, kad T. D. G-utis 1993 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 35 priimtas į darbą eiti technikos vedėjo pareigas ir 1993 m kovo 12 d. įsakymu Nr. 47 paskirtas atsakingu už darbų saugos instrukcijų laikymąsi įmonėje. Jis rengė saugos darbe instrukcijas, kurias tvirtino direktorė K. Kėblienė. Jis instruktavo ir pasirašė Darbų saugos instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale kaip asmuo, instruktavęs K. S-į. 1995 m. kovo 31 d. po įmonės reorganizacijos į UAB su T. D. G-učiu sudaryta nauja darbo sutartis, pagal kurią jis paskirtas į tas pačias techninio vedėjo pareigas. T. D. G-utis 1995 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo paskir-tas atsakingu už priešgaisrinę saugą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. lapkričio 13 d. K. Kėblienė patvirtino jo parengtas instrukcijas Nr. 13 ir 14. Taigi T. D. G-učio darbo sąlygos po naujos darbo sutarties sudarymo nepasikeitė, jis toliau dirbo tą patį darbą. Pagal įstatymus 1995 m. kovo 31 d. darbo sutartyje, sudarytoje su T. D. G-učiu, turėjo būti aptartas klausymas dėl T. D. G-učio atsakomybės už darbų saugą įmonėje. To padaryta nebuvo. T-ėl pagrįstai kilo klausymas dėl baudžiamosios atsakomybės subjekto. Teismas, apkaltindamas K. Kėblienę, teisingai rėmėsi Žmonių saugos darbe įstatymu bei DSĮ 17 str. 2 d. Tačiau kolegija laiko, kad T. D. G-učio darbo sąlygos po naujos darbo sutarties sudarymo nepasikeitė, faktiškai jis buvo atsakingas už darbų bei priešgaisrinę saugą įmonėje, todėl toks pažeidimas laikytinas formaliu. Teismo inkriminuota K. Kėblienei pavojinga veika, atitinkanti BK 141 str. 2 d. požymius, pasireiškė neveikimu – laiku neatliktu K. S-io neinstruktavimu darbo saugos klausimais. Teismas padarė išvadą, kad būtent šis pažeidimas buvo nelaimingo atsitikimo su K. S-iu priežastis. Kolegija neneigia, kad asmenys, atsakingi už darbų saugą įmonėje, nevykdė tinkamai įstatymų nustatytų pareigų ir buvo pažeisti Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų 33 ir 33. 1. punktų reikalavimai. Tačiau kolegija abejoja teismo išvada, dėl priežastinio ryšio buvimo tarp padaryto pažeidimo ir kilusių pasekmių dėl toliau išdėstytų motyvų. Kaip nustatyta byloje, K. S-is buvo priimtas į darbą 1993 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 73 eiti šaltkalvio remontininko pareigas. 1993 m. kovo 22 d. jam pravestas įvadi-nis instruktažas. 1994 m. kovo 29 d. jis išlaikė kūriko saugumo technikos taisyklių darbe egzaminą ir jam buvo leista dirbti kūriku. Įmonę reorganizavus į UAB 1995 m. kovo 31 d. sudaryta nauja darbo sutartis – K. S-is priimtas dirbti šaltkalviu, elekromonteriu, kūriku. 1995 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 176 K. S-is paskirtas atsakingu už darbą katilinėje. Paskutinį kartą instruktuotas 1994 m. lapkričio 11 d. darbo vietoje. Pagal darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalą K. S-is 1994 m. lapkričio 11 d. buvo instruktuotas pagal instrukcijas Nr. 2, 3, 13, 14. N-jas instruktažas turėjo būti pravestas po 12 mėnesių, t. y. 1995 m. lapkričio 12 d. Tačiau jis neįvyko. Nustatant priežastinį ryšį reikšminga yra aplinkybė, ar kaltininkei inkriminuotas pažeidimas buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. Kolegija laiko, kad nėra pakankamai duomenų teigti, kad K. Kėblienei teismo inkriminuota veika – instruktavimo termino pažeidimas, t. y. asmens pakartotinis neinstruktavimas praėjus 12 mėnesių po ankstesnio instruktavimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. K. S-is dėl saugos darbe reikalavimų buvo instruktuotas 1994 m. lapkričio 11 d. pagal instrukcijas Nr. 2, 3, 13, 14. Instrukcija Nr. 13 liečia bendrus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taigi jis buvo instruktuotas ir dėl bendrų prieš-gaisrinės saugos reikalavimų. Jo darbo pobūdis po paskutinio instruktavimo iš esmės nepakito. Taigi reikalavimus jis žinojo. Jei jis iš viso nebūtų instruktuotas, nežinotų reikalavimų ir dėl jų nežinojimo sukeltų sprogimą, kilusias pasekmes galima būtų inkriminuoti K. Kėblienei kaip susijusias priežastiniu ryšiu su padarytu pažeidimu. Byloje nustatytomis aplinkybėmis K. Kėblienei galima inkriminuoti tik formalų taisyklių pažeidimą. Visai tikėtina, kad instruktuotas pakartotinai byloje nustatyto-mis aplinkybėmis K. S-is vis vien eitų šalinti gedimo į kuro sandėlį, kadangi, kaip nustatyta iš liudytojų J. E-ošaičio ir K. P-iaus parodymų, tai buvo ne pirmas kartas, kai kūrikai, be administracijos žinios, eidavo šalinti gedimų į kuro sandėlį. Priimdama tokį sprendimą, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kuro sandėlio aptarnavimas neįėjo į K . S-io tarnybines pareigas. Kaip nustatyta iš bylos medžia-gos, į kuro sandėlį asmenys galėjo patekti tik su administracijos (sandėlininkės R. J-ės) žinia. K. S-is į kuro sandėlį pateko savavališkai, be atsakingų už kuro sandėlį asmenų žinios. Be to, byloje nenustatyta tiksli sprogimo kuro sandėlyje priežastis ir mechanizmas. N-aimingo atsitikimo darbe akte kalbant apie įvykio priežastis minima, kad nukentėjusysis panaudojo atvirą ugnį, dėl ko užsidegė kuro ir oro mišinys. Tačiau byloje nėra šį teiginį patvirtinančių faktų. Darbų saugos ekspertizės išvadoje teigiama, kad sprogimas kuro sandėlyje galėjo įvykti nebūtinai panaudojus atvirą ugnį. Eksper-tizės išvadoje tiksliai teigiama tik viena aplinkybė, kad gaisro šaltinio atsiradimą sąlygojo K. S-io veiksmai. Tačiau lieka neaišku, kokie K. S-io veiksmai sukėlė sprogimą. Taigi iš bylos medžiagos sunku daryti išvadą, kokias darbų saugos ar prieš-gaisrinės saugos taisykles pažeidė K. S-is. Šito fakto nenustačius, sunku susieti įvykusį sprogimą su K. Kėblienei inkriminuota veika ir daryti pagrįstą išvadą, kad būtent laiku neatliktas K. S-io instruktavimas atsakingų už darbų saugą įmonėje asmenų sąlygojo jo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 2 p. , 430 str. , 4301 str. , teisėjų kolegija nutarė: Panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 18 d. nutartį dėl K-os Kėblienės nuteisimo pagal BK 141 str. 2 d. ir bylą nutraukti dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo K. Kėblienės veikoje. Teisėjų kolegijos pirmininkas R. U-tis Teisėjai L. Ž-ė V. P-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |