Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3009: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# Johny


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 27. Saugos darbe norminių aktų pažeidimas (BK
141 str. )

Panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės
instancijos teismo nutartis ir nutraukta baudžiamoji byla dėl nusikaltimo,
numatyto BK 141 str. 2 dalyje, sudėties nebuvimo nuteistosios veikoje, kadangi
formalus saugos darbe norminių aktų pažeidimas nebuvo priežastis, sukėlusi
nelaimingą atsitikimą žmogui.

P-šėjas
V. P-a-                                                          Kasacinė byla Nr. 2K–203/1999 m.

N U T
A R T I S

1999 m. balandžio 20 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko R.
U-čio,
teisėjų L. Ž-ės
ir V. P-o,
sekretoriaujant D.
K-ei,
dalyvaujant
prokurorui J. O-iui,
nuteistajai K.
Kėblienei,
gynėjai V. R.
L-enei,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistosios K-os Kėblienės
kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d.
nuosprendžio, kuriuo K. Kėblienė pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 141 str.
2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 471 str. , bausmės vykdymas
atidėtas vieneriems me-tams ir šešiems mėnesiams.
Priteista
iš K. Kėblienės 1000 Lt nukentėjusiajai I. S-ei advokato paslaugoms
apmokėti.
Taip
pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. sausio 18 d. nutartis, kuria nuteistosios K. Kėblienės
apelia-cinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą, nuteistosios, jos
gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį
skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

K-a
Kėblienė nuteista už tai, kad dirbdama UAB “Šilalės duona” direktore, neperdavė
įgaliotiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka dalies darbdavio teisių ir
pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos žmonių saugos
darbe įstatymo 13 str. ir Priešgaisrinių saugos taisyklių 1. 8. punktą, būdama
atsakinga už saugą darbe ir objekto priešgaisrinę saugą UAB “Šilalės duona“,
laiku neinstruktavo saugos darbe klausimais K. S-io, dirbusio šaltkalviu,
elektromonteriu, kūriku, nesupažindino jo su priešgaisrinės saugos
reikalavimais ir tokiu būdu pažeidė Moky-mo, instruktavimo ir atestavimo saugos
darbe klausimais nuostatų 33 p. ir 33. 1. p. reikalavimus. 1995 m. gruodžio 10
d. , apie 23 val. , K. S-is, nebūdamas instruktuotas darbo vietoje ir
nesupažindintas su preišgaisrinės saugos reikalavimais, kuro sandėlyje sukėlė
gaisro šaltinį ir įvykus sprogimui buvo mirtinai sužalotas.
Nuteistoji
K. Kėblienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 1999
m. sausio 18 d. nutartį, pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m.
spalio 29 d. nuosprendį ir ją pagal BK 141 str. 2 d. išteisinti. Ji nurodo, jog
pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo
nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes teismai netinkamai pritaikė
Baudžiamojo kodekso normas, neteisin-gai kvalifikavo veiksmus, nevertino visų
aplinkybių, kurios buvo reikšmingos bylai ir turėjo įtakos neteisingo
nuosprendžio ir nutarties priėmimui.
Kasatorė
ginčija teismų išvadą, jog ji, kaip darbdavė, dalies savo teisių ir parei-gų
saugos darbe ir priešgaisrinės saugos srityse nebuvo perdavusi kompetentingam
įmonės darbuotojui. Ji teigia, kad 1993 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 35 ji į darbą
priėmė T. D. G-utį ir 1993 m. kovo 12 d. įsakymu perdavė jam dalį savo teisių
ir pareigų saugos darbe srityje pagal tuo metu galiojusius norminius aktus. Šis
jos įsakymas niekada nebuvo panaikintas, T. D. G-utis iš darbo išėjęs nebuvo ir
visą tą laiką atliko savo pareigas saugos darbe srityje. T. D. G-utis 1995 m.
lapkričio 7 d. įsakymu buvo paskirtas atsakingu už priešgaisrinę saugą.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji pagal Lietuvos Respublikos darbo
sutarties įstatymo 17 str. 2 d. savo pareigas dėl darbo saugos ir
priešgaisrinės saugos privalėjo perduoti rašytine darbo sutartimi, yra
nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos DSĮ 17 str. 2 d. , kurioje numatyta
privaloma rašytinės darbo sutarties forma, buvo priimta tik 1996 m. balandžio
17 d. įstatymu
Nr. I–1285. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko 1995 m. gruodžio 10 d. ,
t. y. iki minėto įstatymo priėmimo. Jeigu laikytina, jog ji darbo sutartimi
privalėjo išspręsti dalies darbdavio teisių ir pareigų perdavimą saugos darbe
ir priešgaisrinės saugos srityse, tačiau atsižvelgiant į įsakymus ir tą faktą,
jog įmonėje šį darbą dirbo T. D. G-utis, jos padarytas pažeidimas turėjo būti
pripažintas formaliu.
Inkriminuojant
BK 141 str. 2 d. , būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp Žmonių saugos darbe
įstatymo ar kitų saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir atsiradusių pasekmių.
Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šio klausimo, pasak kasatorės,
visiškai nesvarstė. Klaipėdos apygardos teismo išvada, jog K. S-is nebuvo
instruktuotas saugos darbe klausimais, neatitinka tikrovės, nes T. D. G-utis
instruktažą K. S-iui buvo pravedęs 1994 m. lapkričio 11 d. Mokymo,
instrukta-vimo ir atestavimo saugos darbe nuostatų 33 ir 33. 1. punktai
reikalauja periodiškų instruktažų, kurie turi būti atliekami ne rečiau, kaip
kartą per 12 mėnesių. N-aimingo atsitikimo dieną formaliai šie nuostatų
punktai buvo pažeisti ir T. D. G-utis neginčija, jog jis privalėjo pravesti
instruktažą K. S-iui iki 1995 m. lapkričio 11 d. (kitiems kūrikams
instruktažai buvo pravesti), tačiau pamiršo. Kasatorė teigia, jog teismai nieko
nepasako, koks yra priežastinis ryšys tarp šio pažeidimo ir nelaimingo
atsitikimo darbe. Kadangi K. S-is buvo instruktuotas 1994 m. lapkričio 11
d. . ir nuo to laiko iki nelaimingo atsitikimo jo darbo pobūdis nepasikeitė,
todėl jam buvo gerai žinomi saugos darbe reikalavimai. Kasatorė teigia, jog
instruktavimo termino praleidimas yra formalus ir niekaip nesusijęs su
nelaimingu atsitikimu. Tarp Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe
klausimais nuostatų 33, 33. 1. punktų pažeidimų ir nelaimingo atsitikimo darbe,
kurio metu žuvo K. S-is, nėra priežastinio ryšio. N-aimingas atsitikimas
įvyko dėl neblaivaus darbuotojo K. S-io savavališkų veiksmų kuro sandėlyje,
o ne jo darbo vietoje – katilinėje.
Be
to, teismai visiškai nevertino K. S-io veiksmų prieš nelaimingą atsitikimą.
Visų pirma nelaimingo atsitikimo metu K. S-is buvo neblaivus, antra, K.
S-io darbo vieta buvo katilinėje, tačiau jis savavališkai, be
administracijos žinios ir leidimo, išplėšė kuro sandėlio spyną ir pateko prie
kuro cisternų.
Be
to, jeigu K. Kėblienė būtų teisiama pagal minėtą straipsnį, tai turėtų būti
taikomas 1998 m. gruodžio 22 d. Įstatymas dėl dalinės amnestijos akto Nr.
VIII–994 ir remiantis šio įstatymo 2 str. jai paskirta laisvės atėmimo bausmė
turėtų būti suma-žinta pusiau.
Kasacinis
skundas tenkintinas. Kasatorė ginčija teismo išvadą dėl to, kad ji įstatymų
nustatyta tvarka neperdavė dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe srityje
įgaliotiems asmenims. Byloje nustatyta, kad T. D. G-utis 1993 m. kovo 1 d.
įsakymu Nr. 35 priimtas į darbą eiti technikos vedėjo pareigas ir 1993 m kovo
12 d. įsakymu Nr. 47 paskirtas atsakingu už darbų saugos instrukcijų laikymąsi
įmonėje. Jis rengė saugos darbe instrukcijas, kurias tvirtino direktorė K.
Kėblienė. Jis instruktavo ir pasirašė Darbų saugos instruktavimo darbo vietoje
registracijos žurnale kaip asmuo, instruktavęs K. S-į. 1995 m. kovo 31 d.
po įmonės reorganizacijos į UAB su T. D. G-učiu sudaryta nauja darbo sutartis,
pagal kurią jis paskirtas į tas pačias techninio vedėjo pareigas. T. D. G-utis
1995 m. lapkričio 7 d. įsakymu buvo paskir-tas atsakingu už priešgaisrinę
saugą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. lapkričio 13 d. K. Kėblienė
patvirtino jo parengtas instrukcijas Nr. 13 ir 14. Taigi T. D. G-učio darbo
sąlygos po naujos darbo sutarties sudarymo nepasikeitė, jis toliau dirbo tą
patį darbą. Pagal įstatymus 1995 m. kovo 31 d. darbo sutartyje, sudarytoje su
T. D. G-učiu, turėjo būti aptartas klausymas dėl T. D. G-učio atsakomybės už
darbų saugą įmonėje. To padaryta nebuvo. T-ėl pagrįstai kilo klausymas dėl
baudžiamosios atsakomybės subjekto. Teismas, apkaltindamas K. Kėblienę,
teisingai rėmėsi Žmonių saugos darbe įstatymu bei DSĮ 17 str. 2 d. Tačiau
kolegija laiko, kad T. D. G-učio darbo sąlygos po naujos darbo sutarties
sudarymo nepasikeitė, faktiškai jis buvo atsakingas už darbų bei priešgaisrinę
saugą įmonėje, todėl toks pažeidimas laikytinas formaliu.
Teismo
inkriminuota K. Kėblienei pavojinga veika, atitinkanti BK 141 str. 2 d.
požymius, pasireiškė neveikimu – laiku neatliktu K. S-io neinstruktavimu
darbo saugos klausimais. Teismas padarė išvadą, kad būtent šis pažeidimas buvo
nelaimingo atsitikimo su K. S-iu priežastis. Kolegija neneigia, kad
asmenys, atsakingi už darbų saugą įmonėje, nevykdė tinkamai įstatymų nustatytų
pareigų ir buvo pažeisti Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe
klausimais nuostatų 33 ir 33. 1. punktų reikalavimai. Tačiau kolegija abejoja
teismo išvada, dėl priežastinio ryšio buvimo tarp padaryto pažeidimo ir kilusių
pasekmių dėl toliau išdėstytų motyvų. Kaip nustatyta byloje, K. S-is buvo
priimtas į darbą 1993 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 73 eiti šaltkalvio
remontininko pareigas. 1993 m. kovo 22 d. jam pravestas įvadi-nis instruktažas.
1994 m. kovo 29 d. jis išlaikė kūriko saugumo technikos taisyklių darbe
egzaminą ir jam buvo leista dirbti kūriku. Įmonę reorganizavus į UAB 1995 m.
kovo 31 d. sudaryta nauja darbo sutartis – K. S-is priimtas dirbti
šaltkalviu, elekromonteriu, kūriku. 1995 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 176 K.
S-is paskirtas atsakingu už darbą katilinėje. Paskutinį kartą instruktuotas
1994 m. lapkričio 11 d. darbo vietoje. Pagal darbų saugos instruktavimų darbo
vietoje registracijos žurnalą K. S-is 1994 m. lapkričio 11 d. buvo
instruktuotas pagal instrukcijas Nr. 2, 3, 13, 14. N-jas instruktažas turėjo
būti pravestas po 12 mėnesių, t. y. 1995 m. lapkričio 12 d. Tačiau jis neįvyko.
Nustatant
priežastinį ryšį reikšminga yra aplinkybė, ar kaltininkei inkriminuotas
pažeidimas buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. Kolegija laiko, kad nėra
pakankamai duomenų teigti, kad K. Kėblienei teismo inkriminuota veika –
instruktavimo termino pažeidimas, t. y. asmens pakartotinis neinstruktavimas
praėjus 12 mėnesių po ankstesnio instruktavimo byloje nustatytomis aplinkybėmis
buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. K. S-is dėl saugos darbe reikalavimų
buvo instruktuotas 1994 m. lapkričio 11 d. pagal instrukcijas Nr. 2, 3, 13, 14.
Instrukcija Nr. 13 liečia bendrus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Taigi jis
buvo instruktuotas ir dėl bendrų prieš-gaisrinės saugos reikalavimų. Jo darbo
pobūdis po paskutinio instruktavimo iš esmės nepakito. Taigi reikalavimus jis
žinojo. Jei jis iš viso nebūtų instruktuotas, nežinotų reikalavimų ir dėl jų
nežinojimo sukeltų sprogimą, kilusias pasekmes galima būtų inkriminuoti K.
Kėblienei kaip susijusias priežastiniu ryšiu su padarytu pažeidimu. Byloje
nustatytomis aplinkybėmis K. Kėblienei galima inkriminuoti tik formalų
taisyklių pažeidimą. Visai tikėtina, kad instruktuotas pakartotinai byloje
nustatyto-mis aplinkybėmis K. S-is vis vien eitų šalinti gedimo į kuro
sandėlį, kadangi, kaip nustatyta iš liudytojų J. E-ošaičio ir K. P-iaus
parodymų, tai buvo ne pirmas kartas, kai kūrikai, be administracijos žinios,
eidavo šalinti gedimų į kuro sandėlį.
Priimdama
tokį sprendimą, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kuro sandėlio
aptarnavimas neįėjo į K . S-io tarnybines pareigas. Kaip nustatyta iš bylos
medžia-gos, į kuro sandėlį asmenys galėjo patekti tik su administracijos
(sandėlininkės R. J-ės) žinia. K. S-is į kuro sandėlį pateko
savavališkai, be atsakingų už kuro sandėlį asmenų žinios.
Be
to, byloje nenustatyta tiksli sprogimo kuro sandėlyje priežastis ir
mechanizmas. N-aimingo atsitikimo darbe akte kalbant apie įvykio priežastis
minima, kad nukentėjusysis panaudojo atvirą ugnį, dėl ko užsidegė kuro ir oro
mišinys. Tačiau byloje nėra šį teiginį patvirtinančių faktų. Darbų saugos
ekspertizės išvadoje teigiama, kad sprogimas kuro sandėlyje galėjo įvykti
nebūtinai panaudojus atvirą ugnį. Eksper-tizės išvadoje tiksliai teigiama tik
viena aplinkybė, kad gaisro šaltinio atsiradimą sąlygojo K. S-io veiksmai.
Tačiau lieka neaišku, kokie K. S-io veiksmai sukėlė sprogimą. Taigi iš
bylos medžiagos sunku daryti išvadą, kokias darbų saugos ar prieš-gaisrinės
saugos taisykles pažeidė K. S-is. Šito fakto nenustačius, sunku susieti
įvykusį sprogimą su K. Kėblienei inkriminuota veika ir daryti pagrįstą išvadą,
kad būtent laiku neatliktas K. S-io instruktavimas atsakingų už darbų saugą
įmonėje asmenų sąlygojo jo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 2 p. , 430 str. , 4301 str. , teisėjų
kolegija

nutarė:
 
Panaikinti
Šilalės rajono apylinkės teismo 1998 m. spalio 29 d. nuosprendį ir Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. sausio 18
d. nutartį dėl K-os Kėblienės nuteisimo pagal BK 141 str. 2 d. ir bylą
nutraukti dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo K. Kėblienės veikoje.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                 R.
U-tis

Teisėjai                                                                                                                 L.
Ž-ė
                                                                            
V. P-a-    

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.67593 sekundės -