TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 31. Pasikėsinimas sukčiauti (BK 16 str. 2 d. ,
274 str. 3 d. ), kardomojo kalinimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo
apskundimas (BPK 1091 str. )

Kaltininkui manant, kad savo veiksmais jis suklaidino nukentėjusįjį ir
tuo pagrindu užvaldė svetimą turtą, nors faktiškai nukentėjusysis nebuvo
suklaidintas, nes turtą kaltininkui perdavė dėl kitų motyvų, tokiu atveju veika
kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti sukčiavimą.
Suimtasis arba jo gynėjas parengtinio tyrimo arba bylos nagrinėjimo
teisme metu turi teisę paduoti skundą dėl kardomojo kalinimo paskyrimo ar jo
termino pratęsimo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos
teismo teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka
neskundžiamas.

P-šėjas
R. K. U-tis                                                          Kasacinė byla Nr. 2K–200/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. gegužės 11 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininko A. J-os,
teisėjų: R. K.
U-čio, J. T-iaus, V. P-o, L. Ž-ės, E. B-o, S.
Č-o,
sekretoriaujant D.
Š-i-ei,
dalyvaujant
prokurorams R. T-ndžiui ir P. M-ui,
gynėjams advokatams
R. A-kiui ir A. L-skui,
nuteistajam A.
B-ui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo A-aus B-aus bei
jo gynėjų advokatų R. A-kio ir A. L-sko kasacinius skundus dėl Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. lapkričio
18 d. nuosprendžio, kuriuo A-us B-us pripažintas kaltu ir nuteis-tas
už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ,
274 str. 3 d. , padarymą laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėne-siams
su pusės turto konfiskavimu ir 50 tūkstančių litų bauda, laisvės atėmimo bausmę
atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kardomojo kalinimo
laikas nuo 1997 m. spalio 28 d. įskaitytas į bausmės laiką.
Taip
pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. vasario 17 d. nutartis, kuria nuteistojo A-aus
B-aus ir jo gynėjų advokatų R. A-kio ir A. L-sko apeliaciniai
skundai dėl šio nuosprendžio atmesti.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo R. K. U-čio pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo A.
B-aus ir jo gynėjų kasacinius skundus atmesti, nuteistojo A.
B-aus bei jo gynėjų R. A-kio ir A. L-sko, prašiusių kasacinius
skundus patenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

A-us
B-us nuteistas už tai, kad pasikėsino stambiu mastu užvaldyti svetimą
turtą apgaule, būtent:
A.
B-us, žinodamas apie baudžiamosios bylos dėl UAB ,,Dega” ir JAV
korporacijos ,,Mobil S-es and Supply Corporation” atsiskaitymų iškėlimo faktą,
veikdamas savanaudiškais tikslais ir apgaulės būdu, 1997 m. liepos 24 d. – 1997
m. rugpjūčio 12 d. laikotarpiu susitikimų metu nuosekliai ir kryptingai teikė
UAB ,,Dega” generaliniam direktoriui K. K-šai tikrovės neatitinkančią
informaciją, taip siekdamas įtikinti perduoti jam turtą – 10 procentų nuo 4,5
mln. JAV dolerių korporacijos ,,Mobil S-es and Supply Corporation” pareikštų
UAB ,,Dega” ir AB ,,Lietuvos energija” finansinių pretenzijų sumos, tai yra 450
tūkstančių JAV dolerių (1 800 000 Lt), apgaulingai žadėjo tarpininkauti
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje dėl minėtos baudžiamosios bylos
nutraukimo. Nurodytu laikotarpiu A. B-us, motyvuodamas neva įvykusiu
susitarimu su kompetentingais parei-gūnais, sumažino reikalaujamą pinigų sumą
ir įtikinėjo perduoti jam, kaip tarpininkui, 300 tūkstančių JAV dolerių (1 200
000 Lt) bei sumokėti pradinį įnašą – 100 tūkstančių JAV dolerių (400 000 Lt),
kuriuos apgaulingai žadėjo išdalinti pareigūnams, neva galintiems priimti
palankius K. K-šai sprendimus baudžiamojoje byloje. Susitikimų metu A.
B-us apgaulingai pareiškė, kad suinteresuoti Generalinės prokuratūros ir
Valstybės kontrolės pareigūnai šių institucijų vadovų pavaduotojų lygiu su K.
K-ša į tiesioginį kontaktą neis ir jiems per dvi savaites būtina sumokėti
pirmą 60 tūkstančių JAV dolerių (240 000 Lt) įnašą, tokiu būdu jo atstovaujami
Saugumo departamento, Vilniaus miesto ir Generalinės prokuratūrų, Valstybės
kontrolės, ,,finansų” policijos pareigūnai už perduotus pinigus garantuoja K.
K-šai minėtos baudžiamosios bylos nutraukimą, todėl šių įstaigų pareigūnams
būtina sudaryti pinigų mokėjimo grafiką. Taip A. B-us apgaulingais
pažadais bei tikrovės neatitinkančia informacija įtikinęs K. K-šą savo
pasiūlymų tikrumu ir pinigų perdavimo būtinumu, realizuoda-mas šį vieninga
tyčia apimtą sumanymą – užvaldyti svetimą K. K-šos turtą stambiu mastu – 300
tūkstančių JAV dolerių (1 200 000 Lt) – 1997 m. rugpjūčio 12 d. apie 12 val. 10
min. V-, Č-io g. 84 esančiose ,,Draugystės” viešbučio patalpose,
šiam turtui užvaldyti tęsdamas apgaulingus veiksmus ir teikdamas tikrovės
neatitinkančią informaciją – K. K-šai pasakydamas apie neva įvykusį pokalbį su
Vilniaus apylinkės prokuratūros pareigūnu ir garantuodamas, kad Vilniaus
apylinkės proku-ratūroje bus nutraukta minėta baudžiamoji byla, iš K. K-šos
paėmė 15 tūkstančių JAV dolerių (60 000 Lt) ir taip pasikėsino užvaldyti tik
dalį reikalaujamo svetimo turto stambiu mastu. Po to A. B-us nurodė ir
toliau vykdyti jo išdėstytus mokė-jimus iki 300 tūkstančių JAV dolerių (1 200
000 Lt): iki kito šeštadienio perduoti jam 15 tūkstančių JAV dolerių (60 000
Lt) nuo sutarto pirmojo įnašo – 30 tūkstančių JAV dolerių (120 000 Lt)  sumos, po to per mėnesį laiko perduoti 70
tūkstančių JAV dolerių (280 000 Lt), o vėliau likusius pinigus iki nurodytos
galutinės sumos. A. B-us šio nusikaltimo nebaigė ir dėl kitų priežasčių,
nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo
vietoje, K. K-šai veikiant pagal sankcionuotą nusikalstamą veiklą imituojantį
elgesio modelį.
Kasaciniu
skundu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario
17 d. nutartį skundžia nuteistasis A. B-us dėl netinkamo baudžiamojo
įstatymo pritaikymo, padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų,
taip pat dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
nuostatų pažeidimų ir prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos nutartį panaikinti, o bylą perduoti iš naujo tirti.
Kasaciniame
skunde nurodoma, kad:
1.
1997 m. spalio 28 d. jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai suimtas, pažeidžiant
teisę į gynybą, grindžiant teisėjų nutartis paskirti ir pratęsti kardomąjį
kalinimą aplin-kybėmis, kurios buvo dirbtinai inspiruotos.
2.
Nuo 1998 m. sausio 1 d. iki sausio 8 d. jis kalėjo nesant teismo sprendimo,
pasibaigus kardomojo kalinimo terminui.
3.
Teismo nuosprendis pagrįstas neteisėtos operatyvinės veiklos, nukreiptos prieš
Lietuvos Respublikos Seimo narį, rezultatais.
4.
K. K-ša dalyvavo iš anksto suplanuotoje politinėje akcijoje, o ne imitavo
nusikalstamos veikos elgesio modelį.
5.
Nuosprendis be pagrindo grindžiamas fonoskopinių ekspertizių išvadomis.
Ekspertizės tyrė neteisėtu būdu gautus duomenis, jam buvo atimta teisė
pareikšti nušalinimus kai kuriems ekspertams.
6.
Teismas nepagrįstai atmetė jo ir gynėjų prašymus dėl komisijinės fonoskopi-nės
ekspertizės, dėl papildomų liudytojų iškvietimo, dėl pareiškimo VSD
generaliniam direktoriui tyrimo medžiagai išreikalauti, dėl K. K-šos darytuose
garso įrašuose monotoniško garso šaltinio išsiaiškinimo, dėl galimybės
dalyvauti gynėjams, proku-rorams apklausiant F. Bauduin’ą.
7.
Teismas nuosprendyje ignoravo suėmimu jam užkirstą galimybę, gautus iš K.
K-šos pinigus panaudoti pagal paskirtį – organizuoti UAB ,,Dega” interesų
atstovavimą JAV teismuose.
8.
Nuosprendyje jo kaltė grindžiama ir liudytojo F. Bauduin’o parodymais,
iškraipant jų prasmę.
9.
Vilniaus apygardos teisme jo baudžiamoji byla buvo nagrinėjama turint tikslą
įrodyti prokuroro suformuluotą kaltinimą.
10.
Akivaizdus politikų spaudimas teismui neleido likti jam nešališkam, todėl jo
baudžiamoji byla išnagrinėta šiurkščiai pažeidžiant baudžiamąjį procesą, o
nuo-sprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl
buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasaciniu
skundu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. vasario
17 d. nutartį skundžia nuteistojo A. B-aus gynėjas advokatas A.
Liut-vinskas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir prašo šį
nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos nutartį panaikinti, o bylą perduoti iš naujo tirti.
Kasaciniame
skunde nurodoma :
1.
Apygardos teismas nuosprendyje nepagrįstai pripažino įrodytu faktą, kad
nusikaltimo padarymo metu nuteistasis A. B-us žinojo apie baudžiamosios
bylos dėl UAB ,,Dega” ir JAV korporacijos ,,Mobil S-es and Supply Corporation”
atsiskaitymų iškėlimą. Teismas šią išvadą grindžia liudytojos D. M-nevičienės
abstrakčiu teiginiu, kad A. B-us, būdamas prokuratūroje, apie šią bylą
galėjo pasikalbėti, bet tai nebuvo jų pagrindinė pokalbio tema, taip pat paties
nuteistojo
A. B-aus prisipažinimu, kad iš žiniasklaidos jis žinojęs apie tokios
bylos iškė-limą. Taip teismas išvadą pagrindė ne konkrečiais įrodymais, o
prielaidomis.
2.
Konstatavimas, kad A. B-us veikė savanaudiškais tikslais, nepagrįs-tas
įrodymais. A. B-aus sulaikymas sutrukdė jam panaudoti gautus iš K.
K-šos pinigus pagal paskirtį, tai yra UAB ,,Dega” interesų JAV teisme gynimui
organizuoti. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad jis dėl baudžiamosios bylos
nutraukimo siekė gauti 10 procentų nuo 4,5 mln. JAV dolerių korporacijos
,,Mobil S-es and Supply Corporation” pareikštų pretenzijų sumos, taip pat
nepagrįsta išvada, kad vėliau reikalaujamą sumą nuleido iki 300 tūkstančių JAV
dolerių.
Tokia
teismo išvada prieštarauja K. K-šos 1997 m. rugpjūčio 1 d. rašyto pareiškimo
VSD generaliniam direktoriui teiginiams. Šiame pareiškime neminima apie jokią
baudžiamąją bylą, o kalbama apie teisminio ginčo su ,,Mobil” korporacija
sprendimą. Nėra kalbama apie kažkokios baudžiamosios bylos nutraukimą ir garso
įrašuose.
3.
Nepagrįsta apygardos teismo nuosprendžio išvada, jog A. B-us apgaulingai
pareiškė, kad suinteresuoti Generalinės prokuratūros ir Valstybės kont-rolės
pareigūnai šių institucijų vadovų pavaduotojų lygiu su K. K-ša į tiesioginį kon-taktą
neis ir jiems per dvi savaites būtina sumokėti pirmą 60 tūkstančių JAV dolerių
įnašą, ir tokiu būdu jo atstovaujami saugumo departamento, Vilniaus miesto ir
Generalinės prokuratūrų, Valstybės kontrolės, ,,finansų” policijos pareigūnai
už perduotus pinigus garantuotų K. K-šai minėtos baudžiamosios bylos
nutraukimą, todėl šių įstaigų pareigūnams būtina sudaryti pinigų mokėjimo
grafiką.
A.
B-us tokių pareiškimų niekada nedarė. Apygardos teismas iš visų keturių
garso kasečių paėmė frazių ,, samplaiką”, vertindamas, kad frazių autorius yra
nuteistasis A. B-us ir kad frazės pasakytos vieno pokalbio metu. Tačiau
tarp atliktų fonoskopinių ekspertizių aktų išvadų yra prieštaravimų. Taip 1977
m. spalio 6 d. ekspertizės akte nurodoma, kad atsakyti į klausimą, ar garso
įrašas yra sumontuotas, ar originalus, negalima, nes skyriuje nėra nei
metodikos, nei aparatūros skaitmeninių garso įrašų autentiškumo tyrimams
atlikti, o 1997 m. lapkričio 10 d. fonoskopinės ekspertizės akte jau duodama
išvada, kad minėtas įrašas yra originalus ir ištisinis. Teismas netenkino
gynybos prašymų paskirti pakartotinę fonoskopinę ekspertizę, taip pat apklausti
ginčijamoje nuosprendžio dalyje išvardintų įstaigų pareigūnus.
4.
Neatitinka faktinių bylos aplinkybių teismo išvada, kad A. B-us
apgaulingais pažadais bei tikrovės neatitinkančia informacija įtikino K. K-šą
pinigų perdavimo būtinumu. Nes pats K. K-ša aiškino, jog jis supratęs, kad A.
B-us jam nieko padėti negali, taip pat buvo įsitikinęs, kad pagalbai
nėra priežasčių.
5.
Nepagrįsta išvada, kad A. B-us žadėjo tarpininkauti K. K-šai dėl
baudžiamosios bylos nutraukimo.
Pokalbių
įraše tik vieną kartą minimas baudžiamosios bylos nutraukimas.
A. B-us turėjo omenyje, jeigu civiliniai ginčai išsispręs teigiamai, tai
bus nutraukta ir baudžiamoji byla.
Taip
pat nepagrįstas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos konstatavimas, kad pokalbiuose su K. K-ša A. B-us buvo
vedantysis asmuo, kreipė pokalbius sau reikalinga linkme, visai neliesdamas
civilinės bylos Niujorko teisme klausimo.
6.
Liko nepaneigtas A. B-aus teiginys, jog ne jis ieškojęs K. K-šos, o
pastarasis jį surado ir prašė pagalbos organizuojant UAB ,,Dega” interesų
atstova-vimą JAV teisme. Taip pat nepaneigta, kad tokia pagalba buvo pažadėta,
nurodant galimą apmokėjimo sumą bei pageidavimą sumokėti avansą, ir tai, kad
VSD sutrukdė tokios pagalbos, kurią turėjo organizuoti liudytojas F.
Bauduin’as, suteikimą.
7.
Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad konkretaus nusikaltimo sudėties
buvimą ar nebuvimą sąlygoja kaltininko tyčios pobūdis ir kryptingumas, o ne
kito asmens suvokimas šių aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo
ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose” išaiškinimui
teismams, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui
užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint
tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją, arba asmenį, kurio žinioje yra
turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys
perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį
gauti.
8.
Faktas, kad K. K-ša nebuvo pripažintas byloje nukentėjusiuoju, patvirtina
teiginį, jog jis A. B-aus nebuvo apgautas, o veikė VSD pareigūnams
leidus, provokaciniais tikslais.
9.
Teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą apklausti liudytoju Generali-nės
prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ONKTS vyriausiojo prokuroro
pavaduotoją A. S-ą, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad VSD
pareigūnai, tikrindami K. K-šos 1997 m. rugpjūčio 1 d. pareiškime nurodytas
aplinkybes, aktyviai konsultavosi ne tik su tyrimą byloje atlikusiu prokuroru.
10.
Nepagrįsta nuosprendyje apygardos teismo išvada, kad A. B-aus veiksmai
nuo 1997 m. liepos 24 d. iki 1997 m. rugpjūčio 12 d. vertinami kaip tęstinis
nusikaltimas, be to, teismas turėjo aptarti K. K-šos veiksmus, kaip
bendrininkavimą darant nusikaltimą.
11.
Apygardos teismas neteisingai vertino liudytojo F. Bauduin’o parodymus. Tai kad
liudytojas išbrauktas iš advokatų sąrašų nepaneigia A. B-aus aiški-nimo,
kad jis galėjo organizuoti UAB ,,Dega” interesų atstovavimą JAV teismuose. Be
to, gynėjams nebuvo leista dalyvauti šio liudytojo apklausoje, vykdomoje jo
gyvenamoje šalyje. Be to, kadangi ši apklausa buvo vykdoma pagal BPK 255 str. 4
d. , kuri vėliau Lietuvos Konstitucinio Teismo buvo pripažinta prieštaraujančia
Konstitucijai, todėl teismo išvada, pripažinti liudytojo F. Bauduin’o parodymus
įkalčiais yra neteisėta.
12.
Teismas, atmetinėdamas gynybos prašymus paskirti pakartotinę komisijinę
fonoskopinę ekspertizę, teisme apklausti liudytoją F. Bauduin’ą, atlikti
tardomąjį eksperimentą – ar sėdėdamas už vairo K. K-ša galėjo parašyti
pareiškimą VSD generaliniam direktoriui, padaryti tardomąjį eksperimentą garso
įrašams atlikti ,,Draugystės” viešbutyje, išsiaiškinti garso kasetėje esantį
monotoniško garso šaltinį, apklausti papildomus liudytojus, pažeidė BPK 18
straipsnio reikalavimus, nes nevisapusiškai, nepilnai ištyrė bylos aplinkybes.
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi tik
patvirtinti nuosprendžio teiginiai.
Kasaciniu
skundu nuteistojo A. B-aus gynėjas R. A-kis prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. lapkričio
18 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 17 d. nutartį dėl padarytų esminių
baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, taip pat dėl Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimo.
Kasaciniame
skunde nurodoma :
1.
Susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga BPK 226 str. tvarka buvo pažeista
nuteistojo A. B-aus teisė į gynybą, nes kaltinamajam ir jo gynėjams
nebuvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga. 1998 m. vasario 13 d.
Vilniaus apygardos teismo teisiamajame posėdyje buvo išklausyti garso įrašai,
padaryti VSD pareigūnų 1997 m. rugpjūčio 7 d. , kontroliuojant K. K-šos ir A.
B-aus susiti-kimą ,,Draugystės” viešbutyje. Įrašų trukmė ir turinys
leidžia teigti, kad K. K-šos susitikimą su A. B-umi, taip pat ir kitu
asmeniu, tikėtina, jog tai buvo R. Taraila, kontroliavo VSD pareigūnai.
Parengtinio tardymo metu buvo tiriamas tik garso įrašas tarp K. K-šos ir A.
B-aus. Įrašai protokole apie tai, kad kaltinamasis ir jo gynėjai
susipažino su visa bylos medžiaga, įskaitant visus garso įrašus, nėra pagrįsti,
nes K. K-šos pokalbio turinys su kitu asmeniu nebuvo tardymo tyrimo objektu.
Ape-liacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamas garso įrašas BPK 226
str. tvarka buvo jiems pateiktas susipažinti, be to, jis išklausytas teismo
posėdyje ir jame reikš-mingų bylai faktinių duomenų nėra, yra nepagrįstas, nes
tardymo proceso veiksmų tikslai nėra tapatūs teisminio tyrimo tikslams, be to,
pokalbyje minima ,,Mobil” korporacija, todėl įrašas yra reikalingas bylai.
2.
Prie baudžiamosios bylos neprijungti A. B-aus prašymai prokurorui R.
T-ndžiui dėl nutraukimo jo atžvilgiu neteisėtų operatyvinių priemonių vykdymo
– sekimo. Šie prašymai ir surinkta tyrimo medžiaga dėl jų nebuvo pateikta A.
B-e-vičiui ir jo gynėjams susipažinti BPK 226 str. nustatyta tvarka. Nėra
teisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šių dokumentų neprijungimas
prie bylos nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes šie
prašymai BPK 71 str. prasme ne-buvo ir nėra įrodinėtinos bylos aplinkybės.
Nuteistasis A. B-us turėjo teisę reikalauti, kad įrodymai byloje būtų
renkami ir pateikiami tik įstatymų nustatyta tvarka.
3.
Teismas be pagrindo pripažino įrodymų šaltiniais operatyvinių veiksmų duomenis,
nors šie operatyviniai veiksmai buvo atlikti esmingai pažeidžiant Lietuvos
Respublikos įstatymus. BPK 1981 straipsnio nuostatos aiškiai nustato operatyvinių
veiksmų teisėtumo ribas, kurios šioje baudžiamojoje byloje buvo peržengtos.
Byloje nustatyta, kad VSD K. K-šos pareiškimo patikrinimo medžiagą
generaliniam prokurorui perdavė 1997 m. rugpjūčio 12 d. , o garso įrašo kasetė
prokurorui perduota tik 1997 m. spalio 23 d. Techninių priemonių panaudojimo
protokolas buvo surašytas tik 1997 m. spalio 22 
d. T-ėl protokolo surašymas po 75 dienų nuo techninių prie-monių
panaudojimo dienos yra neteisėtas, o garso įrašas padarytas be įstatyminio
pagrindo. Apeliacinė teismo instancija visų šių aplinkybių tinkamai neįvertino
ir, nors pripažino, kad pavėluotas techninių priemonių panaudojimo protokolo
surašymas neatitinka BPK 114 str. reikalavimų, tačiau neteisingai vertino, kad
šis pažeidimas nemenkina protokolo įrodomosios reikšmės, nes operatyvinių
priemonių panaudo-jimo metu buvo daromi įrašai dviem diktofonais, įrašai yra
identiški ir vieno įrašo techninių priemonių panaudojimo protokolas surašytas
laiku ir laiku kartu su įrašu perduotas prokurorui.
4.
Byloje nebuvo visapusiškai ištirta, ar parengtiniam tardymui pateikti visi
duomenys apie operatyvinių veiksmų metu, kontroliuojant K. K-šos ir A.
B-evi-čiaus susitikimą 1997 m. rugpjūčio 7 d. , panaudotas technines
priemones. VSD generalinio direktoriaus pareigas einančio A. T-aus 1997 m.
rugpjūčio 12 d. rašte generaliniam prokurorui nurodoma, kad rugpjūčio 7 d.
įvykęs K. K-šos ir A. B-e-vičiaus susitikimas buvo fiksuojamas garso ir
vaizdo technika. Tos pačios dienos generalinio prokuroro rašte Lietuvos
Respublikos Seimo pirmininkui taip pat nurodo-mos šios techninės priemonės.
Tačiau parengtinio tardymo metu nebuvo tiriama, ar šio susitikimo metu buvo
daromas vaizdo įrašas.
5.
Abejotinas teismo teiginys, ar 1997 m. rugpjūčio 7 d. vienas garso įrašų
padarytas radijo mikrofonu, kurį turėjo K. K-ša susitikimo su A. B-umi
metu, nes K. K-ša parengtinio tardymo metu to nebuvo nurodęs, be to, byloje
yra duomenys, kad byloje apžiūrėto radio mikrofono veikimo nuotolis yra ne
didesnis kaip 30 metrų. Dėl šios priežasties abejotina įrašo, padaryto radijo
mikrofonu, teisėtumu.
6.
K. K-šos elgesys, veikiant pagal nusikalstamą veiką imituojančio elgesio
modelį, be pagrindo teismo nuosprendyje pripažintas teisėtu. Nusikalstamą
veiklą imituojančiame elgesio modelyje buvo apibrėžtos K. K-šos elgesio ribos
– derėtis dėl A. B-aus reikalaujamų pinigų sumos, perduoti pinigus, jei
šis jų prašytų. Tačiau K-ša, nesiderėjęs dėl pinigų sumos ir A. B-ui
neprašant pinigus jam perduoti, pats juos perdavė. Be to, K. K-ša minėto
operatyvinio veiksmo metu įteikė A. B--kevičiui pinigus, gautus iš VSD
pareigūno dar iki nusikalstamą veiklą imituojančio elgesio modelio
sankcionavimo, todėl pats veiksmas buvo vykdomas provokaciniais tikslais.
7.
G-o ir vaizdo įrašų, padarytų 1997 m. rugpjūčio 7–12 dienomis, duome-nys
negali būti pripažinti įrodymais, nes jie gauti esmingai pažeidžiant BPK
normas, kadangi šie faktiniai duomenys gauti panaudojant specialiąją techniką,
o Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 4 str. 5 p. nustato, kad
negalima taikyti specialios technikos, gyvenamosios patalpos slaptos apžiūros,
susirašinėjimo, telegrafo ir kitų pranešimų slaptos kontrolės prieš Lietuvos
Respublikos Prezidentą, Seimo narius ir Vyriausybės narius. Teismo išvada, kad
šių priemonių negalima priskirti specia-lioms priemonėms yra nepagrįsta ir
remiasi vien VSD pažyma.
8.
Be teisėto pagrindo teismas pripažino įrodymų šaltiniu įvykio vietos apžiū-ros
duomenis, nors ir padarė išlygą, kad šio tardymo veiksmo metu buvo pažeista A.
B-aus teisė į gynybą. Pagal BPK 199 str. nuostatas įvykio vietos apžiūra
žmogaus apžiūrai neskirta.
P-ai
pas A. B-ų galėjo būti ieškomi tik poėmio arba kratos metu, o šie
veiksmai yra galimi tik iškėlus baudžiamąją bylą. T-ėl įrodymai gauti ne
įstatymo nustatyta tvarka.
8.
A. B-us 1998 m. rugpjūčio 12 d. 12 val. 10 min. buvo sulaikytas
neteisėtai, nes nebuvo surašytas sulaikymo protokolas, nebuvo A. B-aus
prašymu iškviestas gynėjas, todėl teismas neturėjo pripažinti, kad visi kiti
veiksmai, sekę vėliau, buvo teisėti. Tai reiškia, kad įvykio vietos protokolo
duomenys negali būti pripažinti byloje įrodymais.
9.
Esmingai buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas darant fonoskopi-nes
ekspertizes parengtinio tardymo ir teismo metu. 1997 m. spalio 6 d.
fonoskopinės ekspertizės akte ekspertas negalėjo atsakyti į klausimą, ar
tyrimui pateiktose skait-meninėse garso kasetėse ,,Sony DT–120” garso įrašai
yra sumontuoti, ar jie originalūs, nes fonoskopinių ekspertizių skyriuje nėra
nei metodikos, nei aparatūros garso įrašų autentiškumo tyrimams atlikti. Tačiau
1997 m. lapkričio 10 d. papildomos fonoskopinės ekspertizės akto išvadoje
ekspertas jau atsakė į pateiktą klausimą, nurodydamas, kad įrašai originalūs.
Kasatorius ginčija šią eksperto išvadą, nes ekspertas nenurodė jokių duomenų
apie tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo pirmos ekspertizės atlikimo, ekspertų
skyrius būtų gavęs naują metodiką ar aparatūrą ekspertizei atlikti. Pirmosios
ekspertizės akte ekspertas nebuvo nurodęs, kad duoti išvadai buvo reikalinga
pateikti skaitmeninius diktofonus, kuriais atlikti įrašai. Pagal pateiktus
ekspertizei klausimus 1997 m. lapkričio 10 d. fonoskopinė ekspertizė yra ne
papildoma, o pakartotinė, todėl šią ekspertizę tardytojas turėjo pavesti
atlikti kitam ekspertui.
Negali
būti pripažinta teisėta papildoma fonoskopinė ekspertizė teisme, nes BPK 85
straipsnis nurodo, kad papildomą ekspertizę pavedama atlikti tam pačiam ar
kitam ekspertui, bet ne tam pačiam ir kitam. Šiuo atveju, vienas arba du
ekspertai iš trijų neturėjo teisės atlikti ekspertizę. Be to, ekspertai V.
M- ir L. Lyvienė nebuvo iškviesti į teisiamąjį posėdį, dėl atsakomybės
teisiamajame posėdyje neįspėti, teisminio nagrinėjimo dalyviams teisė nušalinti
ekspertus nesuteikta. Dėl šių pažei-dimų 1998 m. kovo 12 d. fonoskopinė
ekspertizė yra neteisėta.
10.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos nutartis
nėra teisėta ir dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konven-cijos 5 str. 1, 4 p. ir 6 str. 1, 3 p. nuostatų pažeidimo.
A.
B-us 1997 m. rugpjūčio 12 dieną buvo neteisėtai sulaikytas. Lietuvos
Respublikos Seimo statuto 23 str. 2 d. nuostata, leidžianti be Seimo sutikimo
suimti Seimo narį, kai jis užtinkamas bedarant nusikaltimą, negalėjo būti
taikoma, nes normos išlygą išplėstai aiškina Konstitucija.
10.
1. A-ui B-ui apylinkės teisėjo 1997 m. spalio 28 d. ir spalio 30 d.
Nutartimis kardomosios priemonės – kardomojo kalinimo paskyrimas yra
neteisėtas, nes, skiriant kardomąjį kalinimą, buvo pažeistas baudžiamojo
proceso įstatymas.
Taip
apylinkės teisėjas 1997 m. spalio 28 d. nutartimi patenkino Generalinės
prokuratūros prokuroro prašymą dėl A. B-aus suėmimo, tačiau ši įstaiga
vadinasi – Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Ne
visi prokuroro pareiškimo teiginiai pagrįsti įstatymu.
Teisėjo
nutartis neatitinka BPK reikalavimų, nes įžanginėje dalyje nurodyti ne visi
asmenys dalyvavę teisėjui svarstant prokuroro pareiškimą.
Nuteistasis
A. B-us 1997 m. spalio 28 d. į Vilniaus miesto 2–ąjį apylin-kės teismą
svarstymui dėl kardomojo kalinimo paskyrimo buvo iškviestas be teisėto
pagrindo, tuo apribojant jo laisvę, nors kaltinamojo dalyvavimas šioje
kardomojo kalinimo klausimo nagrinėjimo stadijoje nenumatytas.
1997
m. spalio 28 d. kviečiant A. B-ų į teismą dėl kardomojo kalinimo
paskyrimo, nebuvo iškviesti jo gynėjai ir taip buvo pažeista teisė į gynybą.
Apylinkės
teisėjo 1997 m. spalio 30 d. nutartis dėl kardomojo kalinimo yra niekinė, nes
teisėjas dėl nutarties galiojimo nepasisakė ir BPK 1041 str. 2 d. nustatyta
tvarka kardomojo kalinimo konkrečios trukmės nenustatė, o priėmė sprendimą
pra-tęsti kardomąjį kalinimą.
Apylinkės
teisėjo 1997 m. spalio 28 d. ir 1997 m. spalio 30 d. nutartys neati-tinka
tokiam procesiniam dokumentui būtinų reikalavimų, nes nėra nurodyta
nusi-kaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, faktiniai duomenys, leidžiantys
manyti, kad kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką, pagrindas paskirti
kardomąjį kalinimą.
10.
2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas, 1997 m. lapkričio 11 d. nagrinėdamas A.
B-aus gynėjų skundus dėl apylinkės teisėjo nutarties paskirti kardomąjį
kalinimą A. B-ui, esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir
suvaržė A. B-aus teisę į gynybą.
N-s
skunduose buvo prašoma į teismo posėdį iškviesti kaltinamąjį ir jo gynėjus,
tačiau apygardos teisėjas skundus išnagrinėjo vienasmeniškai.
10.
3. Teisė apskųsti teismo sprendimą dėl suėmimo, o tuo pačiu ir dėl kardomojo
kalinimo pratęsimo, garantuota Konvencijoje. Tačiau 1997 m. gruodžio 8 d.
procesinis įstatymas nenumatė galimybės apskųsti tokios teisėjo nutarties,
todėl tokia įstatymo nuostata prieštaravo Konvencijos garantijoms ir negalėjo
būti vykdoma.
10.
4. A. B-us nuo šių metų sausio 1 d. iki sausio 8 d. buvo kardoma-jame
kalinime be teisėto pagrindo, nes teisėjas, atiduodamas kaltinamąjį teismui,
kardomosios priemonės parinkimą įvardijo formuluote, nenumatyta įstatymo –
,,kardo-mąją priemonę palikti nepakeistą”. Be to, prieš atiduodant kaltinamąjį
teismui, jo suėmimo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl teisėjas galėjo tik
paskirti kardomąją priemonę, bet nepalikti nepakeistą.
11.
Vilniaus apygardos teismas 1998 m. kovo 23 d. nutartimi baudžiamąją bylą
sustabdė iki tol, kol bus gauti nauji įrodymai, ir, vadovaudamasis BPK 256 str.
4 d. ir 255 str. 4 d. , pavedė Generalinės prokuratūros tardytojui pateikti teismui
naujus įrodymus. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m.
vasario 5 d. nutarimu pripažino minėtas normas prieštaraujančiomis
Konstitucijos 31 str. 2 d. , 109 str. 1 d. , 118 str. 1, 2 d. , todėl įrodymai,
gauti vykdant šią teismo nutartį, yra neteisėti.
12.
Kasatoriaus nuomone, byloje teismas skyrė nepakankamą terminą visuo-meniniam
gynėjui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tuo buvo apribota A.
B-aus teisė į gynybą.
13.
Pirmosios instancijos teismas neužtikrino Konvencijoje nustatytų sąlygų, kad
byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką.
Teismas,
atidėdamas bylos nagrinėjimą, paskirdavo aiškiai nerealius bylos išnagrinėjimo
terminus.
14.
Teismas dėl aukštų valstybės pareigūnų ir politikų viešai reiškiamos nuomo-nės,
susijusios su A. B-aus byla, nagrinėdamas bylą negalėjo būti nešališkas
bei objektyvus, kaip to reikalauja Konvencijos 6 str. 1 p.
Nuteistojo
A-aus B-aus bei jo gynėjų advokatų R. A-kio ir A. L-sko
kasaciniai skundai atmestini.
Vilniaus
apygardos teismas nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai juos
įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisingą nuosprendį. Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija pagal nuteistojo A. B-aus ir jo
gynėjų R. A-kio ir A. L-sko apeliacinius skundus, patikrinusi priimto
nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, priėmė pagrįstą nutartį šiuos
apeliacinius skundus atmesti.
Įrodymai
byloje surinkti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 18 str. , 74 str. ir 75 str. normų,
taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3,
5, 6, 7, 8, 13, 14 straipsnių reikalavimų.
Tiek
pirmosios, tiek apeliacinės instancijjų teismai pagrįstai konstatavo, kad
liudytojų K. K-šos, R. P-aus parodymais, techninių priemonių panaudojimo
protokolais, garso ir vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 43–44, 45–46, 52–55, 61–64,
69, 70–71), fonoskopinių ekspertizių išvadomis ( t. 1, b. l. 96–134, 139–152, t.
8, b. l. 11–13) nusta-tyta, kad A. B-us 1997 m. liepos 24 d. , 1997 m.
liepos 31 d. , 1997 m. rugpjūčio 1 d. , 1997 m. rugpjūčio 7 d. , 1997 m. rugpjūčio
12 d. pokalbių su K. K-ša metu, pateikdamas tikrovės neatitinkančią
informaciją – apgaulingai žadėdamas tarpinin-kauti įvairiose teisėsaugos
institucijose dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, siekė užvaldyti K. K-šai
priklausančius pinigus 300 tūkstančių JAV dolerių ir dalį jų – 15 tūkstančių
JAV dolerių – iš K. K-šos paėmė, tačiau jų neužvaldė dėl priežasčių,
nepriklausančių nuo jo valios.
P-ies
pinigų paėmimo iš K. K-šos fakto nuteistasis A. B-us neginčija, nors
nurodo kitus, nei teismo nustatytus, pinigų paėmimo motyvus. Tačiau apygardos
teismas, vadovaudamasis jau paminėtais įrodymais, teisingai nustatė visus
nusikaltimo, numatyto BK 16 str. 2 d. ir 274 str. 3 d. , sudėties elementus.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl vienų ar kitų įrodymų leistinumo ir jų
surinkimo bei pateikimo atiti-kimą BPK normų prasme, įvertino proceso dalyvių
nuomones ir, teisėjų kolegijos nuomone, priėmė teisingą sprendimą.
Nepagrįstas
nuteistojo gynėjo advokato A. L-sko kasacinio skundo argu-mentas, kad
nuteistasis nusikalstamos veikos metu nežinojo apie baudžiamosios bylos
iškėlimą dėl UAB ,,Degos” ir JAV korporacijos ,,Mobil S-es and Supply
Corporation” atsiskaitymų.
1997
m. rugpjūčio 7 d. K. K-šos ir A. B-aus pokalbio įrašo stenogramos (t.
1, b. l. 52–53, 118; t. 8, b. l. 16) tekstas patvirtina, kad A. B-us,
sakydamas žemiau cituojamą tekstą, žinojo apie baudžiamosios bylos iškėlimo
faktą:
,,Reiškia,
aš pakalbėjau su vyrais. Reiškia, ir nu ką jie man pasakė, kad sakė tegul tavo
draugas nesibijo, reiškia, viso nagrinėjimo proceso. Sako, mes garantuojame
galutinį rezultatą. Galutiniame rezultate bus nutraukta baudžiamoji byla ir
jiems liks, reiškia, visa suma”.
Taip
pat iš kitų šių asmenų pokalbių įrašų stenogramų, teismo vertintų kaip įrodymų
(t. 1, b. l. 43 44, 4–46):,,šis dalykas daromas per dvi instancijas – per
Valstybės kontrolę ir per P-ūrą”, ,,prokurorų lygyje”, aiškiai
suprantama, kad kalbama apie baudžiamosios bylos, iškeltos Generalinėje
prokuratūroje, nutraukimą, ir už tai K. K-ša per tarpininką A. B-ų turi
perduoti pinigus – 300 tūkstančių JAV dolerių. Byloje paminėtas aplinkybes
patvirtino liudytojai K. K-ša ir R. P-us. Vilniaus apygardos ir apeliacinės
instancijos teismai įvertino šiuos įrodymus ir teisingai juos sprendė.
Nepagrįstas
gynėjo advokato A. L-sko kasacinio skundo argumentas, kad apygardos
teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. B-us veikė savanaudiškais
tikslais bei turtą užvaldė apgaule (skundo 2, 3, 4, 7 ir 8 punktai).
Teismo
nuosprendyje įvardytais įrodymais paneigta A. B-aus versija, kad įvykio
metu iš jo paimtus pinigus – 15 tūkstančių JAV dolerių – jis skolinosi iš K.
K-šos. Pažymėtina, kad A. B-us pirminėse apklausose šitai teigė, o
vėliau šios versijos atsisakė, siekdamas įrodyti, kad pinigai buvo skirti K.
K-šos interesų gynimo JAV teismuose organizavimui.
Iš
jau pacituotų garso įrašų stenogramų bei techninių priemonių panaudojimo
protokolų neginčytinai suprantama, kad A. B-us K. K-šai bando įteigti,
jog prokuratūros, Valstybės kontrolės institucijų vadovų pavaduotojai už
pinigus garantuoja baudžiamosios bylos nutraukimą. Pokalbio metu taip pat
minimi VSD  ir ,,finansų policija”,
kuriems taip pat reikės duoti pinigų. Būtent ši informacija yra neatitinkanti
tikrovės, nes A. B-us tiek apklausiamas parengtinio tardymo metu, tiek
teismo posėdyje pripažino, kad į jokius teisėsaugos pareigūnus dėl
baudžiamosios bylos nutraukimo nesikreipė. Taigi šis faktas nustatytas A.
B-aus parodymais ir papil-domai jį nustatinėti apklausiant liudytojais
teisėsaugos institucijų vadovų pavaduotojus nebuvo reikalo, todėl gynėjų
prašymai šiuo pagrindu buvo atmesti pagrįstai.
L-ytojo
K. K-šos parodymai įvertinti apygardos teismo nuosprendžio apra-šomojoje
dalyje. Nuosprendyje pagrįstai konstatuojamas K. K-šos suvokimas, jog A.
B-us realiai negali jam padėti dėl baudžiamosios bylos nutraukimo,
tačiau gali paveikti jos tyrimą korporacijai ,,Mobil S-es and Supply
Corparation” naudinga linkme. Minėtų pokalbių garso įrašų stenogramose (1997 08
01 pokalbyje t. 1, b. l. 121) esantis A. B-aus kalbos tekstas ,,. . . man
elementariai sako, tai ar dirbat, ar ne, žinai, čia gi arba ta pusė dirba, arba
ta”, patvirtina šį teiginį. T-ėl K. K-ša, vengdamas neigiamų pasekmių,
nusprendė ieškoti pirminiam įnašui reikalaujamų pinigų, realiai tikėdamas, kad
jo atsisakymas duoti pinigus gali sukomplikuoti jo padėtį baudžiamosios bylos
tyrime. Faktas, kad K. K-ša informavo VSD apie pinigų reika-lavimą, neturi
reikšmės A. B-aus veiksmų, sekusių po šio pranešimo, juridiniam
įvertinimui, taip pat ir tai, kad K. K-ša perdavė A. B-ui pinigus,
gautus iš VSD, ir veikė pagal patvirtintą nusikalstamos veikos imitacijos
elgesio modelį. Nusi-kaltimo sudėties buvimą, kaltininko tyčią, jo veikos
kryptingumą siekiant pasekmių lemia kaltininko šių aplinkybių suvokimas. Kaltė
– tai kaltininko psichinis santykis su daroma pavojinga veika. Veikos
pavojingumą visuomenei, asmens kaltės formą sąlygoja kaltininko savo veiksmų
psichoanalizė ir įvertinimas, suvokimas (tikras ar įsivaizduojamas), kaip jo
veiksmus supranta kiti asmenys. Tuo tarpu kiti asmenys kaltininko veiksmus gali
vertinti kitaip nei to siekia kaltininkas.
Baudžiamosios
teisės teorijoje tokia subjekto elgsena vadinama klaida dėl veikos pobūdžio.
Kai subjektas klaidingai mano, kad jo veiksmuose yra faktinės aplinkybės,
sudarančios objektyviąją nusikaltimo sudėties pusę, nors tikrovėje jų nėra, tai
ši klaida nedaro įtakos kaltės formai, tačiau veika kvalifikuojama tik kaip
pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.
A.
B-us, siekdamas užvaldyti turtą apgaule, buvo įsitikinęs, kad jam pavyko
suklaidinti K. K-šą, ir šis perduos jam pinigus, todėl nepriklausomai nuo to,
jog K. K-ša tam tikru metu jau veikė pagal patvirtintą nusikalstamos veikos
imitacijos elgesio modelį ir kiek jis patikėjo A. B-aus tikinimų
realumu, A. B-aus atsakomybės nepanaikina. Šia prasme tiek Vilniaus
apygardos, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai vertino įrodymus ir
parinko veikai tinkamą kvalifikaciją.
Tokia
A. B-aus veiksmų samprata ir jų įvertinimas pagal faktines aplinkybes
visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d.
nutarimo ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba
iššvais-tymo baudžiamosiose bylose” išaiškinimus.
Savanaudiškos
nusikaltimo paskatos įrodytos minėtomis pokalbių įrašų stenogramomis, liudytojų
K. K-šos, R. P-aus parodymais, ir apygardos teismas juos teisingai vertino.
Nei pokalbių įrašų stenogramose, nei vertinant kitus įrodymus, taip pat ir
liudytojo F. Bauduin’o parodymus, nėra jokių duomenų apie pinigų panaudo-jimą
K. K-šos interesų gynimui JAV teismuose.
Apygardos
teismas vertino visus pokalbių įrašus kaip vieną visumą ir teisingai sprendė,
esant tikslingą A. B-aus valios reiškimą – apgaule užvaldyti K. K-šos
turtą. Šia prasme pokalbių įrašų turinį patvirtino liudytojai K. K-ša ir R.
P-us. Kasaciniuose skunduose remiamasi pokalbių ištraukomis, atsietomis nuo
bendros pokalbio minties.
L-ytojų
K. K-šos, R. Dulevičiaus, J. R-os, R. P-aus parodymais, taip pat garso
įrašais visiškai įrodyta, kad būtent pats A. B-us ieškojo K. K-šos
kontaktui ir pokalbiuose buvo asmeniu, nukreipiančiu kalbą reikiamam tikslui
pasiekti. Pokalbyje nebuvo liečiama civilinės bylos JAV teisme tema ir
neužsimenama apie F. Bauduin’o asmenį, kuris galėtų padėti spręsti K. K-šos
civilinius interesus. Šia prasme apygardos teismas teisingai įvertino
perskaitytus liudytojo F. Bauduin’o paro-dymus ir konstatavo, kad F. Bauduin’as
pats užsiimti ar organizuoti K. K-šos interesų gynybą JAV teisme negalėjo. Tuo
laikotarpiu F. Bauduin’o nebuvo advokatų sąrašuose, o firma ,,Bauduin and
partners International Business Consultans” neregistruota (t. 8, b. l. 140). Be
to, iš telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad A. B-us į B-giją iki
1997 m. rugpjūčio 12 d. skambino tik du kartus ir bendra pokalbių trukmė 5,26
minutės, o iš B-gijos iki nurodyto laikotarpio fiksuotas vienas 0,28 minutės
pokalbis. Šie faktiniai duomenys, taip pat liudytojų K. K-šos, R. P-aus ir
T. K--lauskienės parodymai patvirtina minėtą faktą.
Apygardos
teismas pagrįstai atmetė gynybos prašymą apklausti liudytoju prokurorą A.
S-ą dėl VSD pareigūnų konsultavimo, nes prašymo motyvai nesietini su
byloje įrodinėjamu dalyku.
Byloje
nėra jokių įrodymų, kad K. K-ša iki 1997 m. rugpjūčio 1 d. dėl A. B-aus
veiksmų ar siekdamas tokius veiksmus išprovokuoti būtų kontak-tavęs su VSD
pareigūnais. T-ėl kasacinių skundų argumentai apie provokacijas A. B-ui
yra nepagrįsti.
Apygardos
teismas teisingai vertino A. B-aus veiksmus, siekiant apgau-le užvaldyti
K. K-šos pinigus, kaip vieną visumą, nes išvada paremta tiek paminėtais
pokalbių garso įrašais, tiek liudytojų K. K-šos, R. P-aus parodymais.
Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų.
BPK
226 str. 1 d. nurodo, kad tardytojas privalo paskelbti kaltinamajam apie tardymo
jo byloje baigtį ir kad jis turi teisę tiek pats, tiek ir su gynėjo pagalba
susipažinti su visa byla, taip pat prašyti papildyti parengtinį tardymą. Po to
kaltinamajam pateikiama susipažinti visa susiūta ir sunumeruota bylos medžiaga.
Jeigu, darant parengtinį tardymą, buvo filmuojama ar daromas garso įrašas, tai
jie parodomi ir duodami perklausyti kaltinamajam ir jo gynėjui. Iš byloje
esančių kaltinamojo ir jo gynėjų supažindinimo su visa bylos medžiaga protokolų
(t. 5, b. l. 85–86, 228–229) matyti, kad tiek A. B-us, tiek jo gynėjai
susipažino su visa bylos medžiaga, taip pat ir su 1997 m. rugpjūčio 7 d. K.
K-šos bei A. B-aus pokalbio garso įrašu ir po to esančiu pokalbiu tarp
K. K-šos ir kito asmens. Abu pokalbiai įrašyti į tą pačią garso kasetę. Tiek
A. B-us, tiek jo gynėjai savo parašais patvirtino, kad yra susipažinę su
visa bylos medžiaga, vaizdo ir garso įrašais, taip pat ir su ginčijama
K. K-šos ir kito asmens pokalbio įrašo dalimi. Apeliacinės instancijos teismas
tei-singai sprendė, kad K. K-šos ir kito asmens pokalbis visai nesusijęs su
šioje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis, be to, šiuo įrašu teisiamojo posėdžio
metu proceso dalyviai pakartotinai susipažino, taip pat ir su jo stenograma.
Byloje
nėra duomenų, kad bylos tyrimą vedę tardytojai būtų pavedę operatyvi-nės
veiklos subjektams parengtinio tardymo metu A. B-ų sekti arba tokį
sekimą pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą būtų
organizavusios šiame įstatyme numatytos institucijos. T-ėl jeigu ir,
nuteistojo A. B-aus teigimu, buvo šiuo laikotarpiu vykdomas jo sekimas,
tai neįėjo į parengtinio tardymo planus ir nesusiję su juo, todėl nuteistojo A.
B-aus pareiškimų apie jo sekimą nepri-jungimas prie baudžiamosios bylos
nėra BPK 382 str. numatytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Nepagrįstas
kasacinių skundų argumentas dėl 1997 m. spalio 22 d. techninių priemonių
panaudojimo protokolo pripažinimo įrodymu (t. 1, b. l. 61–64). Lietuvos BPK 74
str. 2 d. pagrindu įrodymais baudžiamojoje byloje yra ir techninių priemonių
panaudojimo, atliekant operatyvinius veiksmus, protokolai. Byloje surinkti
įrodymai rodo, kad 1997 m. rugpjūčio 7 d. pokalbio tarp K. K-šos ir A.
B-aus įrašas buvo daromas dviem diktofonais: vienu diktofonu, kurį
turėjo K. K-ša, – tiesiogiai, kitu diktofonu – per esantį pas K. K-šą radijo
siųstuvą buvo dubliuojamas įrašas. Dėl įrašo, daryto pas K. K-šą esančiu
diktofonu, techninių priemonių panaudojimo protokolas surašytas laiku.
S-tama, kad protokolo (t. 1, b. l. 61–64), kuriame dubliuojant buvo įrašomas
K. K-šos ir A. B-aus pokalbis, surašymas praėjus 75 dienoms po veiksmo
atlikimo neatitinka BPK 114 str. normos reikalavimų, tačiau nedaro šio
protokolo, kaip įrodymo, negalimu. Abu 1997 m. rugpjūčio 7 d. pokalbių tarp K.
K-šos ir A. B-aus įrašai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos
operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 2 p. bei 4 str. 1 p. reikalavimų, nes
įrašuose užfiksuoto pokalbio įrašymo pagrindas buvo K. K-šos pareiškimas ir jo
pagrindu atliktas neteisėtos veiklos aplinkybių tyrimas.
Nepagrįstas
kasacinių skundų argumentas, kad byloje nebuvo visapusiškai ir pilnai ištirta,
ar parengtiniam tyrimui buvo pateikti visi duomenys apie operatyvinių veiksmų
metu, kontroliuojant K. K-šos ir A. B-aus susitikimą 1997 m. rugpjūčio
7 d. , panaudotas technines priemones. Tiek Lietuvos Respublikos Valstybės
saugumo departamento, tiek Generalinės prokuratūros raštuose (t. 6, b. l.
243–244) nurodoma, kad, 1997 m. rugpjūčio 7 d. fiksuojant A. B-aus ir K.
K-šos susitikimą, vaizdo įrašymo techninės priemonės nebuvo naudotos, o VSD
rašte generaliniam prokurorui (t. 1, b. l. 39–40) ir generalinio prokuroro rašte
Seimo Pirmininkui (t. 1, b. l. 7–8) pada-ryta techninė klaida. Teismas tyrė šią
aplinkybę ir kitokių faktinių duomenų nenustatė.
Tardymo
eksperimento metu nustatyta, kad liudytojo K. K-šos nurodytomis sąlygomis 1997
m. rugpjūčio 7 d. garso įrašas galimas (t. 5, b. l. 129–130, t. 8, b. l.
191–196). Kad minėto pokalbio metu K. K-ša turėjo ir radijo mikrofoną,
patvirtino tiek liudytojas K. K-ša, tiek ir liudytojas R. P-us. L-ytojas
K. K-ša teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pirminėje apklausoje jis
neminėjęs apie radijo mikrofono turėjimą, todėl kad ši tema nebuvo apklausos dalykas.
Šia prasme apygardos teismas teisingai įvertino įrodymus ir kasacinio skundo
argumentai dėl abejonių šių įrodymų tikrumu yra nepagrįsti.
Operatyvinės
veiklos įstatymas negali smulkiai reglamentuoti visų su nusikals-tamą veiką
imituojančio elgesio modelio vykdymu susijusių veiksmų. Įstatymo 11 str. nurodo
asmens, veikiančio nusikalstamos veikos imitavimo elgesio modelio apibrėžtose
ribose, veiksmus, pasireiškiančius leistinos nusikalstamos veikos imitavimu. K.
K-ša, perduodamas A. B-ui 15 tūkstančių JAV dolerių, imitavo
nusikaltimą, numatytą BK 284 str. , nepažeisdamas sankcionuoto elgesio modelio
ribų.
Apygardos
teismas teisiamajame posėdyje sprendė, ar garso ir vaizdo įrašai padaryti 1997
m. rugpjūčio 7–12 dienomis nėra padaryti specialia technika, kuriai panaudoti
reikalinga sankcija.
Lietuvos
Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 6 p. apibrėžia specialiosios
technikos sąvoką: ,,Speciali technika – techninės priemonės, skirtos elektros
ryšių, telegrafo ir kitiems pranešimams kontroliuoti, telefoniniams pokalbiams
klausytis bei jų įrašams daryti, taip pat stacionariai gyvenamųjų,
administracinių ir kitokių patalpų bei transporto priemonių garso ir vaizdo
kontrolei, ir kurioms panaudoti reikia sankcijos”. VSD 1998 m. vasario 12 d. rašte
(t. 6, b. l. 193) išvardinta, kokia technika buvo panaudota 1997 m. rugpjūčio
7–12 dienomis. Ji neatitinka Lietu-vos Respublikos OVĮ 2 str. 6 p. apibrėžimo,
ir apygardos teismo išvada panaudotos technikos nepriskirti specialiosios
technikos kategorijai yra pagrįsta, o įrodymai, gauti panaudojus šias
priemones, yra tinkami (BPK 74 str. ).
Apygardos
teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasisakė dėl įvykio vietos apžiūros
protokolo, surašyto 1997 m. rugpjūčio 12 d. , tinkamumo būti įrodymu BPK 74 str.
ir 59 str. prasme ir nusprendė, kad A. B-aus paaiškinimai šio tardyminio
veiksmo metu negali būti vertinami kaip įrodymai, nes jam nebuvo užtikrinta
teisė į gynybą. Šio veiksmo metu pas A. B-ų buvo surasti liudytojo K.
K-šos jam perduoti pinigai – 15 tūkstančių JAV dolerių. A. B-us
pripažįsta patį pinigų gavimo, buvimo ir išėmimo faktą, todėl šioje dalyje nėra
ginčo dalyko ir protokolo dalis, fiksuojanti pinigų išėmimą iš A. B-aus
kišenės, vertintina A. B-aus, liudytojų K. K-šos, R. P-aus parodymų
aspektu.
Tiek
apygardos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad
A. B-us 1997 m. rugpjūčio 12 d. buvo užtiktas darant nusikaltimą, todėl
laikinas jo laisvės suvaržymas atitiko Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22
str. normą.
BPK
85 str. 4 d. nurodo – jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras ar teismas
nesutinka su ekspertizės aktu dėl nepakankamo jo aiškumo ar pilnumo, gali būti
skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar kitam
ekspertui. Ekspertas, atlikęs fonoskopinę ekspertizę, 1997 m. spalio 6 d.
ekspertizės akte nurodė, jog negali atsakyti, ar garso kasetėje esantys įrašai
yra ištisiniai, originalūs ir nesu-montuoti, ir nurodė to priežastis.
Ekspertas, atlikdamas šią ekspertizę, tinkamai nepasinaudojo BPK 89 str. 1 d. 2
p. nurodyta teise prašyti tardytoją pateikti jam papil-domą medžiagą,
reikalingą išvadai duoti. Prokuroras, nesutikdamas su ekspertizės aktu dėl
nepakankamo jo pilnumo ir pateikdamas papildomą medžiagą – garso įrašy-mo
priemones, paskyrė papildomą fonoskopinę ekspertizę. Jo veiksmai visiškai
atitiko BPK 85 str. 4 d. Kasatorių argumentai, kad šis veiksmas traktuotinas
kaip pakartotina ekspertizė, todėl turėjo būti pavedama atlikti kitam
ekspertui, neatitinka BPK 85 str. 4 d. sampratos.
Gynybos
iniciatyva šiam klausimui išaiškinti apygardos teismo teisiamajame posėdyje
buvo paskirta papildoma teismo fonoskopinė ekspertizė. Teismas, paskir-damas
šią ekspertizę, vadovavosi BPK 85 str. 4 d. , 87–89 str. bei 319 ir 321
straipsniais, tai yra numatė, kad ekspertizė dėl jos apimties gali būti
atlikinėjama ne tik teismo patalpose. Ekspertizė atlikta laikantis BPK 211 str.
normos reikalavimų, ekspertai nustatyta tvarka įspėti dėl atsakomybės.
Kasatorių
argumentas, kad papildomą ekspertizę turėjo atlikti tas pats arba kitas
ekspertas, bet ne tas pats ir kiti ekspertai, kaip buvo atlikta, neatitinka BPK
84 str. 4 d. sampratos. Šios ekspertizės apygardos teismo pagrįstai pripažintos
tinkamais įrodymais.
Kasacinių
skundų argumentai dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų A. B-ų
suimant, paskiriant ir pratęsiant kardomąją priemonę – kardomąjį kali-nimą,
taip pat dėl kardomojo kalinimo skyrimo pagrindų negali būti kasacinio bylos
nagrinėjimo dalyku. (BPK 4181, 426 str. 1 d. ). BPK 1091 str. 1 d. numato
suimtojo arba jo gynėjo teisę apskųsti nutartį, paskirti kardomąjį kalinimą
arba nutartį pra-tęsti kardomojo kalinimo terminą apeliacinės instancijos
teismui. Šia teise buvo pasinaudota BPK 19 str. 1 d. tvarka  ir apeliacinės instancijos teismas, neradęs
baudžiamojo įstatymo pažeidimų bei pagrindo, kardomojo kalinimo į švelnesnę
kardomąją priemonę nepakeitė. BPK 1091 str. 2 d. nurodo, kad apeliacinės instancijos
šiuo klausimu priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka
neskundžiamas.
Šių
kasacinių skundų argumentų pagrindu kasacinės instancijos teismas patikrino, ar
A. B-us, esant paskirtai kardomajai priemonei – kardomajam kalinimui,
galėjo naudotis teise į gynybą.
Lietuvos
Respublikos BPK 53 str. nurodo, kad gynėjui leidžiama dalyvauti byloje
įtariamajam arba kaltinamajam paprašius nuo jų sulaikymo arba pirmosios
apklausos momento. A. B-us iki kardomosios priemonės paskyrimo nuo
pirmosios apklausos momento visose proceso stadijose turėjo gynėją, naudojosi
jam BPK 52, 267 straipsniuose išvardintomis teisėmis, todėl, jį suėmus ar
paskyrus kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą, jo procesinės teisės į gynybą
nebuvo pažeistos.
Baudžiamojo
proceso kodekso 19 str. 1 d. nurodo, kad baudžiamųjų bylų proceso tvarką
nustato baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos,
parengtinio tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl apygardos
teismas pagrįstai vadovavosi ir papildomai surinktais įrodymais pagal savo 1998
m. kovo 23 d. nutartį, kuria šiuos įrodymus buvo pavesta surinkti byloje
pareng-tinį tardymą dariusiam tardytojui.
Apygardos
teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, kolegijos nuomone, paskyrė tinkamą
terminą visuomeniniam gynėjui bylos nagrinėjimui pasiruošti. Kolegija nepastebėjo,
kad Vilniaus apygardos teismas, atlikdamas byloje procesinius veiks-mus, būtų
specialiai vilkinęs bylos nagrinėjimą, taip pat nepagrįstas kasacinių skundų
argumentas, kad teismas bylos nagrinėjimo metu dėl politikų pasisakymų spaudoje
negalėjo likti nešališkas.
Kasaciniuose
skunduose yra daromos nuorodos į atitinkamus Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnius. Kasaciniuose skunduose
paminėti Konvencijos straipsniai turi savo analogus Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje ir plačiau yra reguliuojami nacionalinėje teisėje – Lietuvos
Respublikos baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodeksų normomis. T-ėl
kasacinių skundų argumentai buvo svarstyti nacionalinės teisės kontekste,
papildomai nedarant nuorodų į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos normas.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
tuo, kas išdėstyta, ir BPK 429 str. 1 p. , 430, 4301 str. ,

nutarė:

Nuteistojo A-aus B-aus bei
jo gynėjų advokatų A. L-sko ir R. A-kio kasacinius skundus dėl Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. lapkričio
18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apelia-cinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. vasario 17 d. nutarties atmesti.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                             A.
J-

Teisėjai
:   R. U-tis, J. T-ius, V.
P-a-, L. Ž-ė, E. B-a-, S. Č-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt