TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 32. Tyčinis sunkus kūno sužalojimas didžiai
susijaudinus (BK 113 str. )

Atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojo, prašiusio perkvalifikuoti nuoteistojo veiką iš BK 113 str. į BK
111 str. 1 d. , kasacinis skundas, nes nustatyta, kad nuteistasis padarė sunkų
kūno sužalojimą didžiai susijaudinęs: nukentėjusiojo veiksmai pasireiškė sunkiu
įžeidimu, nuteistajam staiga kilo didelis susijaudinimas dėl nukentėjusiojo
veiksmų, nuteistasis nedelsiant įvykdė atsaką – padarė kūno sužalojimą.

P-šėjas
V. P-a-                                    Kasacinė byla Nr. 2K–275, 1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. gegužės 11 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko S.
Č-o,
teisėjų R. U-čio
ir V. P-o,
sekretoriaujant R.
B-ei,
dalyvaujant
prokurorui J. P-iui,
nuteistajam I.
J-ui,
gynėjui I.
B-ui,
vertėjui B.
Š-iui,
teismo
posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros
vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės
teismo 1999 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I-is J-a- (I-
J-) nuteistas pagal BK 113 str. dvejiems metams pataisos
darbų darbovietėje, išskaičiuojant 20 procentų uždarbio į valstybės
pajamas.
Išieškota iš I.
J-o valstybės naudai 813,60 Lt nukentėjusiojo stacionarinio gydymo
išlaidoms padengti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o pranešimą,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo bei jo gynėjo,
prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I.
J-a- nuteistas už tai, kad 1998 m. sausio 1 d. apie 2 val. , Vilniaus
rajone, Skaidiškių kaime, R-os g. 8–30, būdamas girtas, didžiai
susijaudinęs dėl nukentėjusiojo G. J-o pavartoto priešingo įstatymams
smurto ir sunkaus įžeidimo jo atžvilgiu, tyčia sudavė du smūgius virtuviniu
peiliu savo tėvui G-ui J-ui: vieną smūgį į kairės akies viršutinio
voko ir kairiojo smilkinio sritį ir kitą smūgį į kairę pilvo pusę, taip
padarydamas nukentėjusiajam kairės akies viršutinio voko ir kairiojo smilkinio
pjautinę žaizdą, durtinę–pjautinę, kiauryminę pilvo sienos žaizdą su plonosios
žarnos pažeidimu, t. y. padarė sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei.
Prokuroras
kasaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. sausio 12 d.
nuosprendį pakeisti – I. J-o veiksmus kvalifikuoti pagal BK 111 str. 1 d.
ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją sustiprintojo
režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kasatorius
nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis taisytinas, nes netinkamai pritaikytas
baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo I. J-o veiksmų pobūdis – peilio
paėmimas iš virtuvės, dūrimas juo du kartus nukentėjusiajam į gyvybiškai
svarbius organus – rodo, jog nuteistasis norėjo arba sužaloti, arba atimti
gyvybę nukentėjusiajam, todėl jo tyčia laikytina neapibrėžta, o esant tokiai
tyčiai veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, šiuo atveju pagal BK 111
str. 1 dalį. Be to, liudytoja
Z. J-a parodė, jog jau pasibaigus nukentėjusiojo smurtui nuteistasis
nuėjo į virtuvę ir paėmė peilį (b. l. 44, 145). T- po nukentėjusiojo pavartoto
smurto ir įžeidimo nuteistasis savo tyčią realizavo ne iš karto. Be to, minėtą
vakarą jis kartu su nukentėjusiuoju girtavo. I. J-ui nustatytas vidutinis
girtumo laipsnis – 2,07 promilės (b. l. 19). G-tas žmogus neadekvačiai reaguoja
į situaciją. T-ėl nukentėjusiojo pavartoto smurto, kaip ir jo žodžių, minėtoje
situacijoje negalima laikyti sunkiu įžeidimu, tuo pačiu nėra pagrindo manyti
buvus nuteistąjį didžiai susijaudinus BK 113 str. prasme. Padarytas
nusikaltimas yra sąlygotas nuteistojo I. J-o girtumo, todėl būtina tai
laikyti sunkinančia aplinkybe.
Prokuroro
kasacinis skundas netenkintinas. Vilniaus rajono apylinkės teismas padarė
teisingą išvadą, kad I. J-a- veikė ir sunkų kūno sužalojimą padarė
būdamas didžiai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo pavartoto priešingo įstatymams
smurto bei sunkaus įžeidimo, ir pagrįstai kvalifikavo jo veiką pagal BK 113
str. Veikos kvalifikaciją pagal BK 113 str. sąlygoja: a) nukentėjusiojo
veiksmai, pasireiškiantys sunkiu įžeidimu ar priešingo įstatymams smurto
pavartojimu; b) staiga kilęs didelis susijaudinimas dėl nukentėjusiojo veiksmų,
t. y. afektinės tyčios buvimas; c) nedelsiant įvykdytas atsakas – kūno
sužalojimo padarymas.
Nukentėjusysis
G. J-a- parodė, kad prieš įvykį jis vadino savo vaiką “senu
senberniu". N-s nukentėjusysis prašė jo taip nevadinti, tėvas ir toliau
tęsė tokias kalbas, kurios erzino sūnų. L-ytoja Z. J-a parodė, kad ji
įspėjo nukentėjusįjį, kad jis vaiko neerzintų. Tokią pat įvykių eigą patvirtino
savo parodymuose nuteistasis. Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos bei
nuteistojo paaiškinimų, duotų kolegijos posėdyje, nuteistajam tai buvo skaudi
tema, kuri buvo liečiama šeimoje ne pirmą kartą ir jį nuolat dirgindavo. Taigi
tėvas suprato, kad tokio pobūdžio kalbos įžeidžia sūnų, sukelia jo pyktį. Be
to, iš karto po įžeidžiančių žodžių tėvas ėmė mušti sūnų – spyrė koja bei
sudavė ranka per veidą. Tokio pobūdžio tėvo veiksmai gali būti laikytini
priešingu įstatymams smurtu, galėjusiu sukelti didelį susijaudinimą.
BK
113 str. subjektyvioji pusė yra tyčinė kaltė, kuri gali pasireikšti apibrėžta
ar neapibrėžta tyčia. T-ėl kasatoriaus teigimas, kad I. J-o veikoje yra
neapibrėžta tyčia neprieštarauja faktinėms teismo nustatytoms bylos
aplinkybėms. Teismas nuos-prendyje konstatavo, kad nusikaltimas padarytas
tyčia. Tačiau, skirtingai nuo BK 111 ar 112 str. , kvalifikacija pagal BK 113
str. reikalauja papildomai nustatyti afektinės tyčios buvimą, t. y. dėl
neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kilusį didelį susijaudinimą, kuris apriboja
kaltininko galimybes kontroliuoti savo elgesį. Kolegija laiko, kad teis-mas
pagrįstai konstatavo, kad tėvo padaryti veiksmai galėjo sukelti didelį
susijaudinimą. Kasatorius teigia, jog po nukentėjusiojo pavartoto smurto ir
įžeidimo nuteistasis savo tyčią realizavo ne iš karto, nes nuėjo į virtuvę ir
paėmė peilį, o tai, pasak kasatoriaus, paneigia afektinės tyčios buvimą,
neduoda teisės padarytos veikos kvalifikuoti pagal BK 113 str. Baudžiamosios
teisės teorija teigia, kad tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti
labai nedaug laiko – atsakas turi sekti iš karto po neteisėtų ar įžeidžiančių
nukentėjusiojo veiksmų, kadangi afektinė tyčia tęsiasi labai trumpą laiką.
Tačiau konkrečioje byloje tai, ar buvo kaltininkas didžiai susijaudinęs ir ar
praėjęs tarp įžeidimo ir sunkaus kūno sužalojimo padarymo laiko tarpas turėjo
įtakos kalti-ninko afektinės tyčios išnykimui, yra teisminio vertinimo dalykas.
Po tėvo veiksmų nuteistasis dar nubėgo į virtuvę, paėmė peilį ir sugrįžęs
sudavė juo du smūgius tėvui. Tai buvo atsakas į tėvo veiksmus. Iš liudytojos ir
nukentėjusiojo parodymų matyti, kad virtuvėje jis užsibuvo neilgai, paėmė peilį
ir iš karto grįžo. Esant tokiai įvykių eigai, teismo išvada, jog I. J-a-
sudavė smūgius būdamas didžiai susijaudinęs dėl tėvo veiksmų jo atžvilgiu,
neprieštarauja baudžiamosios teisės teorijos nuostatoms. Kadangi tarp
nukentėjusiojo veiksmų ir I. J-o atsako į juos praėjo mažas laiko tarpas,
taigi didelio susijaudinimo būsena dar galėjo išlikti.
Kasatorius
teigia, jog nukentėjusiojo pavartoto smurto, kaip ir jo žodžių, minėtoje
situacijoje negalima laikyti sunkiu įžeidimu tuo pagrindu, kad ir kaltininkas
ir nukentėjusysis buvo girti. G-tumas nėra aplinkybė, šalinanti afektinę
tyčią. Teismas vertina situaciją atsižvelgdamas į visą byloje esančią medžiagą.
Be to, kolegija atkrei-pia dėmesį į tą aplinkybę, kad anksčiau sūnus tėvui
nesipriešindavo, kęsdavo jo įžeidžiančias kalbas sūnaus atžvilgiu ir didelis
susijaudinimas buvo nevienkartinių įžeidinėjimų rezultatas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. , 4301 str. , teisėjų
kolegija

nutarė:

Vilniaus
apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjų
kolegijos pirmininkas                                                                                 S.
Č-a-

Teisėjai                                                                                                                 R.
U-tis
                                                                            
V. P-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt