Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5261: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 17. Daiktinių įrodymų
klausimo išsprendimas (BPK 93 str. )

Pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir
apeliacinės instan­cijos teismo nutartis, panaikinant nuosprendžio ir nutarties
dalį dėl automobilio konfiskavimo, nes kasacinės instancijos teismas padarė
išvadą, kad automobilis kaltinamajam nepriklausė, todėl, remiantis BPK 93 str.
1 p. , automobilis negalėjo būti konfiskuotas kaip daiktinis įrodymas.
P-šėjas V. P-a-                                                           Kasacinė byla Nr. 2K–429/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. birželio 29
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės L. Ž-ės,
teisėjų: J. T-iaus ir V. P-o,
sekretoriaujant D. Š-i-ei,
dalyvaujant prokurorui A. M-ukui,
gynėjui I. B-ui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
nuteistojo R-o Š-io kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo
1999 m. sausio 27 d. nuos­­­prendžio, kuriuo R. Š-ys pripažintas kaltu ir
nuteistas pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams su viso jam
priklausančio turto konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprintojo režimo
pataisos darbų kolonijoje.
Kaip nusikaltimo įrankis, konfiskuotas automobilis
„Renault 25” (valst. nr. CSL 893) ir revolveris „ME 38 M-um 4R” Nr. 007573.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria
nuteistojo R. Š-io apelia­cinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimus,

nustatė:

R. Š-ys nuteistas už tai, kad 1997 m. gruodžio 6 d.
apie 10. 30 val. įsibrovė į negyvenamąją patalpą – Ūkio banko Šiaulių filialo
valiutos keityklą, esančią Šiau­lių mieste Varpo g. 10, ir, grasindamas daiktu,
panašiu į šaunamąjį ginklą, valiutos keityklos darbuotojui A. Pavliuščenkai,
pagrobė ir užvaldė svetimą turtą – 2166 JAV dolerius (8664 Lt) ir 18 930 Lt, iš
viso pagrobė 27 594 Lt, priklausančius Ūkio bankui.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š-ys prašo panaikinti
Šiaulių miesto apy­linkės teismo 1999 m. sausio 27 d. nuosprendį bei Šiaulių
apygardos teismo 1999 m. balandžio 7 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatoriaus manymu, apylinkės teismo nuosprendis bei
apygardos teismo nutartis naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo
įstatymo, esminių baudžia­mojo proceso įstatymo pažeidimų bei kitokių įstatymo
pažeidimų. Apylinkės teismo nuosprendžiu kaip nusikaltimo įrankis konfiskuotas
automobilis „Renault 25” (valst. nr. CSL 893) bei revolveris „ME 38 M-um 4R”
Nr. 007573, kurie nuosavybės teise priklausė R. Grebenkovui, o ne jam. Jis
nurodo, jog BPK 93 str. 1 p. nustato, kad konfiskuojami gali būti tik
kaltinamajam (teisiamajam) priklausantys nusikal­timo įrankiai. To paties
straipsnio 6 punkte jis nurodo konkrečius nusikaltimus (jų sąrašą), kuriuos
įvykdžius nusikaltimo įrankiai ir priemonės konfiskuojami, neatsi­žvelgiant į
tai, kam jie nuosavybės teise priklausė. BK 272 str. į šį sąrašą neįtrauktas.
Be to, BPK 93 str. 2 p. nurodoma, jog „kiti daiktai atiduodami teisėtiems
savininkams”. T-ėl ši nuosprendžio dalis yra aiškiai neteisėta.
Be to, nei apylinkės, nei apygardos teismai neišsiaiškino
jo sveikatos būklės po patirto sužalojimo nuo be pagrindo policijos darbuotojo
paleistos kulkos. Apylinkės teismas netinkamai vertino medicinos ekspertizės
išvadas. T-ėl jam būtina atlikti pakartotinę teisės medicinos ekspertizę
sveikatos būklei nustatyti – ar jis gali be realaus pavojaus gyvybei, be
operacijos, atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, dėl padaryto sužalojimo jam
sutriko psichika, išsivystė epilepsiniai sindromai. Kadangi buvo pašalintas
smegenų kontuzinis židinys, jam buvo būtina paskirti teisės psichi­atrinę
ekspertizę (BPK 86 str. 2 p. ).
Kasatoriaus nuomone, jam neteisingai pritaikytas
baudžiamasis įstatymas. Jis į patalpą neįsibrovęs, o buvo pakviestas valiutos
keityklos darbuotojų, kurie patys pažeidė jų darbdavio nustatytą tvarką, todėl
jo veika kvalifikuotina pagal BK 272 str. 1 dalį.
Be to, teismas nuosprendyje nurodė keletą lengvinančių
aplinkybių, nustatė, jog jam padarytas sunkus kūno sužalojimas (dėl tokio
sužalojimo paprastai nustatoma I invalidumo grupė), bet kadangi darbingumo
netekimo ekspertizė nebuvo paskirta, teismas ne iki galo ištyrė jo sveikatos
būklę, todėl nesvarstė ir neaptarė BK 45 str. 1 d. , 2 d. 1 p. , 4 d. 1 p.
taikymo galimybių (1994 07 19 įstatymo Nr. I–551 ir 1995 06 08 įstatymo Nr.
I–962 redakcija). Beje, apeliacinės instancijos teismas net nesvarstė
apeliacinio skundo motyvų dėl jo sveikatos būklės.
BK 21 str. nustato, jog bausme nesiekiama daryti fizinių
kančių ar žeminti žmogaus orumo. Tuo tarpu jam bausmės atlikimas neatlikus
osteoplastinės operacijos ir dėl psichinės sveikatos sutrikimo sukelia
nežmoniškas kančias.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas. Kasatorius
ginčija jo padarytos veikos kvalifikaciją. Jis teigia, kad į patalpą
neįsibrovęs, o buvo pakviestas valiutos keityklos darbuotojų, kurie patys
pažeidė jų darbdavio nustatytą tvarką, todėl jo veika kvali­fikuotina pagal BK
272 str. 1 dalį. Kolegija laiko, kad teismai teisingai kvalifikavo veiką kaip
plėšimą, padarytą įsibraunant į negyvenamąją patalpą. N-s R. Š-ys teigia,
kad keityklos darbuotojas pats įleido jį į tarnybines patalpas, tačiau tik dėl
to, kad pastarasis suklaidino jį dėl savo ketinimų. Pagal baudžiamojoje teisėje
nusis­tovėjusią „įsibrovimo” sampratą, įsibrovimu laikomas bet koks neteisėtas
patekimas į gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą prieš savininko ar kito jame
esančio asmens valią, be jų sutikimo. P-ekimas į patalpą panaudojus apgaulę,
suklaidinus savininką yra viena iš įsibrovimo formų.
Kasatoriaus teiginys, kad nei apylinkės, nei apygardos
teismai neišsiaiškino jo sveikatos būklės po patirto sužalojimo neatitinka
tikrovės. Byloje buvo paskirtos pakartotinės teisės medicinos bei psichiatrinė
ekspertizės ir apylinkės teismas priim­damas nuosprendį rėmėsi šių ekspertizių
išvadomis. Teisės medicinos ekspertizės išvadoje pasakyta, kad jis gali atlikti
laisvės atėmimo bausmę. N-s kasatorius teigia, kad dėl padaryto sužalojimo jam
sutriko psichika, išsivystė epilepsiniai sindromai ir jam buvo būtina paskirti
teisės psichiatrinę ekspertizę, tokia ekspertizė buvo atlikta ir padaryta
išvada, jog jis neserga psichikos liga.
Kasatorius  teigia,
kad teismas nesvarstė ir neaptarė BK 45 str. 1 d. , 2 d. 1 p. , 4 d. 1 p. ,
taikymo galimybių (1994 07 19 įstatymo Nr. I–551 ir 1995 06 08 įstatymo Nr.
I–962 redakcija). Teismas paskyrė R. Š-iui minimalią bausmę, numatytą už
padarytą nusikaltimą. Taigi negalima teigti, kad bausmė yra per griežta. BK 45
str. taikymui reikia papildomų sąlygų. Nei apylinkės, nei apygardos teismai
tokių sąlygų nenustatė. BK 45 str. 2 d. 2 p. numato, kad švelnesnė, negu
numatyta įstatyme, bausmė gali būti paskirta, jei, be atsakomybę lengvinančių
aplinkybių, nustatytos papildomos sąlygos. V-a iš jų – jei dėl sveikatos
būklės negali būti paskirta įstatyme numatyta bausmė. (1994 07 19 įstatymo Nr.
I–551 ir 1995 06 08 įstatymo Nr. I–962 redakcija). Teisės medicinos ekspertizės
akte konstatuota, kad R. Š-ys gali atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo
įstaigoje.
Kasatorius teigia, kad apylinkės teismo nuosprendžiu
konfiskuojant automobilį „Renault 25”, buvo pažeistas BPK 93 straipsnis.
Ši  kasacinio skundo dalis tenkintina.
Kolegija laiko, kad teismai nepagrįstai automobilį „Renault 25” pripažino
nusikaltimo priemone. Automobiliu R. Š-ys atvyko prie nusikaltimo padarymo
vietos ir jį ten paliko. Tačiau jis nebuvo panaudotas darant patį nusikaltimą.
Be to, pagal byloje esantį automobilio „Renault 25” (valst. nr. CSL 893)
techninį pasą automobilis registruotas R-o Grebenkovo vardu. Taigi jis yra
konfiskuoto automobilio savinin­kas. Šio automobilio perdavimo naudotis
R. Š-iui 1997 m. spalio 8 d. sutartis ir įgaliojimas parduoti automobilį
neperduoda R. Š-iui nuosavybės teisių į šį automobilį. Be to, liudytojas
R. Grebenkovas teigė, kad pinigų už šį automobilį jis iš R. Š-io negavo. Tuo
tarpu, remiantis BPK 93 str. 1 d. , tik kaltinamajam priklau­santys nusikaltimo
įrankiai turi būti konfiskuojami.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 6 p. , 430
ir 4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio
27 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. balandžio 7 d. nutartį. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties
dalį dėl automobilio „Renault 25” (valst. nr. CSL 893) konfiskavimo. Likusią
Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio
7 d. nutarties dalį palikti galioti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             L.
Ž-ė

Teisėjai                                                                                                                             J.
T-ius
                                                                            
V. P-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.65523 sekundės -