|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 26. Nuosprendžio panaikinimo bei naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai (BPK 389 str. ), piktnaudžiavimas tarnyba (BK 285 str. ) Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes šis teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: vietoje išteisinamojo nuosprendžio neteisėtai priėmė nutartį nutraukti bylą; neteisingai išaiškino, kad BK 285 str. numatytas kvalifikuojantis požymis – didelės žalos padarymas valstybės interesams – reiškia vien tik turtinės žalos padarymą, ir dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. P-šėjas V. Č-a Kasacinė byla Nr. 2K–521/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko J. R-o, teisėjų V. Č-os ir V. M-o, sekretoriaujant D. K-ei, dalyvaujant prokurorei D. M-ūtei, gynėjai advokatei Š. V-ui, išteisintajam V. Ambrakaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria panaikintas Š-ninkų rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla V-o Ambrakaičio atžvilgiu nutraukta nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Š-ninkų rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V-a- Ambrakaitis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 285 str. ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo su atėmimu teisės vienerius metus ir šešis mėnesius eiti pareigas policijos įstaigose, o pritaikius Lietuvos Respublikos BK 471 str. pagrindinės bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Č-os pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo V. Ambrakaičio ir jo gynėjo advokato Š. V-o, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų, nustatė: Š-ninkų rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nuosprendžiu V. Ambrakaitis buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės pareigūnas, dirbdamas VRM P-io policijos departamento Š-ninkų pasienio policijos užkardos vyresniuoju policininku, 1997 m. vasario 12 d. apie 7. 30 val. vykdydamas tarnybą pagal grafiką N-jasodžio supaprastintos pasienio policijos kontrolės punkte, neužregistravo asmenų, praleistų supaprastinta tvarka per valstybės sieną, apskaitos knygoje ir praleido neleistinoje vietoje per N-jasodžio supaprastintos pasienio policijos kontrolės punktą, per kurį, nesant muitinės posto, fiziniams asmenims draudžiama vežti prekes, automobilį „M- Benz–200” (valst. nr. BM DMB 404), kuriuo L. B-is neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš B-arusijos Respublikos 13 maišų po 50 kg cukraus, ir automobilį „Ford Tranzit” (valst. nr. BM. DMV 996), kuriuo Z. Voiskunovičius neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš B-arusijos Respublikos 30 maišų, po 50 kg cukraus, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 1 skirsnio, 1 straipsnio 2 dalį, 211 str. 1 punktą, 391 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugos įstatymo 13 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymo 16 straipsnį, P-io policijos pamainos vyresniojo tarnybinės instrukcijos 6 punktą, jis tyčia pasinaudojo tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais, priešingais tarnybai interesais, padarydamas didelę žalą valstybės interesams – sumenkino policijos autoritetą šalies viduje. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama nuteistojo V. Ambrakaičio apeliacinį skundą iš dalies, 1999 m. gegužės 24 d. nutartimi panaikino Š-ninkų rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 4 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą V. Ambrakaičio atžvilgiu nutraukė, vadovaudamasi BPK 380 str. 1 d. 3 p. ir 383 str. Kolegija nutartį motyvavo tuo, kad V. Ambrakaičio veiksmuose nėra šiai nusikaltimo sudėčiai būtino objektyvaus požymio – didelės žalos. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartį dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo bei netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skundą motyvuoja tuo, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė įstatymą (BK 285 str. ir 290 str 4 d. ), padarydamas išvadą, jog BK 285 str. numatytai nusikaltimo sudėčiai, nesant savanaudiškų tikslų, būtinas didelės turtinės žalos padarymas, kurios dydį nustato BK 290 str. 4 d. (ji turi viršyti 250 MGL dydžio sumą). Sutapatindamas didelės žalos, padaromos pareiginiais nusikaltimais valstybės interesams ar kitiems asmenims, sampratą vien su turtinės žalos padarymu, apygardos teismas nepagrįstai susiaurino šią sąvoką. Įstatymo prasme didelė žala valstybės interesams pasireiškia ne tik turtinės žalos padarymu, bet ir valstybinių institucijų diskreditavimu. BK 290 str. 4 d. nurodyta: „Kai šio skirsnio 285 str. antrojoje dalyje numatytas piktnaudžiavimas tarnyba, (. . . ), padaro turtinę žalą, didele žala laikoma. . . ”. Taip formuluodamas įstatymo normą, įstatymo leidėjas kaip tik ir pažymėjo, kad turtinė žala – tai viena iš „didelės žalos” formų. V. Ambrakaitis, būdamas pareigūnu – pasienio policijos užkardos vyr. policininku, pasinaudojo tarnybine padėtimi – padėjo L. B-iui ir Z. Voiskunovičiui įvykdyti cukraus kontrabandą. Tokie policijos pareigūno veiksmai diskredituoja visą policijos sistemą ir sumenkina policijos autoritetą šalies vidaus gyvenime, padaro didelę žalą valstybės interesams. Vilniaus apygardos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, šios aplinkybės neįvertino. Taip teismas pažeidė BPK 76 str. , nes neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes. Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutraukdamas bylą nutartimi, apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė BPK 380 str. 4 d. ir 389 str. reikalavimus. Pagal šių normų nuostatas, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog teisiamojo veikloje nėra nusikaltimo sudėties, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikinamas ir priimamas naujas (išteisinamasis) nuosprendis. Tokiu būdu pagal įstatymą nusikaltimo sudėties buvimo ar nebuvimo klausimas gali būti išsprendžiamas tik teismo nuosprendžiu, o ne kitokiu procesiniu dokumentu. Priimdamas šiuo klausimu nutartį, teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Kartu pažymėtina, kad teismas nepagrįstai taikė BPK 383 str. , nes ši norma nenumato galimybės nutraukti bylą nustačius BPK 5 str. 1 d. 2 p. nurodytą aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, būtent BK 285 str. (1994 07 19 įstatymo Nr. I–551 redakcija) ir 290 str. 4 d. (1998 02 03 įstatymo Nr. VIII–617 redakcija). Teismas neteisingai išaiškino, kad BK 285 str. numatytas kvalifikuojantis požymis – didelės žalos padarymas valstybės interesams ar kitiems asmenims – reiškia vien tik turtinės žalos padarymą. Pirma, pačioje įstatymo normoje žalos pobūdis nenurodamas. Antra, piktnaudžiavimas tarnyba yra nusikaltimas valstybės tarnybai. Nusikaltimų valstybės tarnybai bendras objektas yra visuomeniniai santykiai, užtikrinantys efektyvų valstybės aparato, visų valstybės institucijų funkcionavimą, t. y. valstybės prestižą visuomenėje. Pareiginiais nusikaltimais iškraipoma valstybės aparato esmė ir tuo padaroma politinė, ideologinė, moralinė žala. Nusikaltimais valstybės tarnybai neretai pažeidžiami nuosavybės santykiai, piliečiams padaroma fizinė žala ir kt. Tai reiškia, kad nuosavybė, asmenybė gali būti papildomi šių nusikaltimų objektai. Kitaip tariant, nusikaltimais valstybės tarnybai visada valstybės interesams padaroma žala, pasireiškianti valstybės aparato prestižo menkinimu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pritaikė BK 290 str. 4 dalį. Iš šios įstatymo normos turinio matyti, kad ji turi būti taikoma tik tada, kai nusikaltimais valstybės tarnybai yra padaroma turtinė žala. V. Ambrakaičiui inkriminuotu nusikaltimu turtinė žala valstybei nebuvo padaryta. Jis net nebuvo kaltinamas turtinės žalos padarymu. V. Ambrakaitis buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už moralinės žalos valstybei padarymą – policijos autoriteto sumenkinimą. Nesant prokuroro skundo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimą, nustatydamas, kad V. Ambrakaitis valstybei padarė 2806 Lt dydžio turtinę žalą (valstybei nesumokėti mokesčiai, įvežant į Lietuvos Respubliką cukraus krovinį). Ši apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, kad ATPK 210 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą – kontrabandą padarė L. B-is ir Z. Voiskunovičius, o ne V. Ambrakaitis. Turtinė žala valstybei (nesumokėti mokesčiai) buvo padaryti būtent šiuo pažeidimu, o ne piktnaudžiavimu tarnyba. Piktnaudžiaudamas tarnyba, V. Ambrakaitis tik padėjo nurodytiems asmenims įvykdyti kontrabandą. Tačiau už padėjimą įvykdyti kontrabandą V. Ambrakaitis atsakomybėn nebuvo patrauktas, nes ATPK nenumato bendrininkų atsakomybės. Š-ninkų rajono apylinkės teismas 1999 m. vasario 4 d. nuosprendžiu nustatė, kad V. Ambrakaitis, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę žalą valstybės interesams – sumenkino policijos autoritetą šalies viduje. Pažeisdamas BPK 76 str. reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Būtent – nesprendė klausimo, ar V. Ambrakaičio veiksmais valstybei padaryta moralinė žala laikytina didele. Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šis trūkumas šalintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5 p. , teisėjų kolegija nutarė: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegijos pirmininkas J. R-a- Teisėjai V. Č-a V. M-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
956: Svečiai