|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 2. 33. U-io valstybės išduoto asmens baudžiamosios atsakomybės ribos (BPK 221 str. ) Panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas – kaltinamasis buvo nuteistas už nusikaltimus, už kuriuos nebuvo išduotas, negavus tuo reikalu užsienio valstybės, išdavusios kaltinamąjį, sutikimo. Kasacinės instancijos teismas šioje byloje nustatė ir kitokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. P-šėjas J. T-ius Kasacinė byla 2K–420/1999 m. N U T A R T I S 1999 m. rugsėjo 30 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės L. Ž-ės, teisėjų V. P-o ir J. T-iaus, sekretoriaujant R. B-ei, dalyvaujant prokurorui G. P-ui, gynėjams R. A-kiui, S. B-elienei, L. J-ui, M. L-iui, A. S-ui, V. B-ui, teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal nuteistojo A-o S-io ir jo gynėjo L. J-o, nuteistojo R-o M-aus, nuteistųjų V-aus S-iaus, V-aus Z-o ir jų gynėjos S. B-elienės, nuteistojo V-o J-io kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje: A-a- S-is nuteistas pagal BK 274 str. 3 d. šešeriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 275 str. 3 d. septyneriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, atimant teisę penkerius metus dirbti su finansais susijusį darbą, pagal BK 87 str. trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 1621 str. 25 (dvidešimt penkių) litų bauda, pagal BK 1622 str. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 1624 str. 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų bauda, pagal BK 1625 str. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas septyneriems metams su viso turto konfiskavimu, atimant teisę penkerius metus dirbti su finansais susijusį darbą, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 1994 m. spalio 29 d. R-a- M-us nuteistas pagal BK 274 str. 3 d. ketveriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 275 str. 3 d. penkeriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, atimant teisę trejus metus dirbti su finansais susijusį darbą, pagal BK 207 str. 1 d. – dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 2 d. – trejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas penkeriems metams su viso turto konfiskavimu, atimant teisę trejus metus dirbti su finansais susijusį darbą, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V-us S-ius nuteistas pagal BK 274 str. 3 d. ketveriems metams laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu, pagal BK 87 str. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 1625 str. šešeriems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams su viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. V-a- J-is nuteistas pagal BK 275 str. 3 d. šešeriems metams laisvės atėmimo su pusės turto konfiskavimu, pagal BK 207 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams su pusės turto konfiskavimu, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pritaikius BK 57 str. 1 d. , V-a- J-is atleistas nuo bausmės atlikimo. V-us Z-a- nuteistas pagal BK 274 str. 3 d. ketveriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 87 str. dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 1625 str. šešeriems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams su viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S-io gynėjo advokato L. J-o apeliacinį skundą, nuteistųjų A. S-io, R. M-aus, V. Z-o, V. S-iaus apeliacinius skundus iš dalies patenkino, apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: A. S-į nuteisė pagal BK 87 str. trejiems metams laisvės atėmimo. Panaikino nuosprendžio dalį, kurioje A. S-is buvo nuteistas pagal BK 329 str. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo 1994 m. spalio 29 d. Kita nuosprendžio dalis A. S-io atžvilgiu palikta nepakeista. R. M-ui panaikino nuosprendžio dalį, kurioje buvo priteisti civiliniai ieškiniai A. Coronkui, J-ai Snook ir Govard Guy Snook, D. Latašinskienei, D. D-inskienei, E. T-i, L. Zakšauskui, K. V-ui, P. M. B-ušiui, S. Gelomnebskienei, V. M-zvickienei, N. B-auskienei, A. N-iui, A. P. P-ui, P. I-ei, L. U-ei, E. Kmukštaitei, O. A-i-ei, A. K-ui, A. S-ui, L. S-uvienei, L. L-anaičiui, S. V-ui, V. B-ei, S. Voitas, V. K-i-ei, O. Karchuvienei, J. S-iukui, V. B-iui, J. Serbui, V. Ž-i, M. S-ui, P. V. V-iui, V. B-ui, S. A-ui, J. Z-i-ei, J. B-ei, T. Tarasenko, E. Kauzonienei, J. Narijauskui, R. T-i, A. G-žiui, M. Konstantinavičiui, K. J-žiui, A. L-ūnui, V. D. Galčiui, D. A-ei, A. Riaubienei, A. D-i, Z. Riaubienei, K. Nancevičienei, V. G-eriui, R. P-ui, V. B-ai, V. R-inckui, L. N-dužiui, A. L-ei, D. K-ui, S. L-ui, R. V-ui, A. Š-ui, L. K-skajai, V. M-ei, F. T-iui, G. A-ui, V. Asakavičiui, D. K-i-ei, A. J-iui, J. M-i-ei, J. B-i-ei, R. G-ei, V. M-iui, J. A-ui, J. V-iui, R. K-lienei, V. L-i-ei, S. Žėčiui, S. S-ei, A. M-ei, V. Ž-iui, B. G-auskienei, E. Bagdevičienei, J. K-ui, V. P-ui, B. V-ei, P. K-, S. G-iui, R. A. V-ui, L. Š-ei, H. E-iui, K. Sasmiui, A. M-iui, V. B-ūnienei, A. J-ikoniui, V. Pakšiui, M. V-ermanaitei, B. Šivskienei, E. Ž-iui, J. M-ui, J. G. D-iui, V. M-ui, P. Ž-i, R. Ž-iui, A. P. Žaldariui, A. B-neckienei, K. D-areckui, R. J-iniui, UADB „Šviesuoliai”, UADB „Sveikuoliai”, UADB „Mūsų senoliai”. Kita nuosprendžio dalis R. M-aus atžvilgiu palikta nepakeista. V. S-ių nuteisė pagal BK 87 str. dvejiems metams laisvės atėmimo. Panaikino nuosprendžio dalį, kurioje V. S-ius buvo nuteistas pagal BK 329 str. Pagal BK 1622 str. ir pagal BK 1624 str. V. S-ių išteisino, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Bausmę paskyrė atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kita nuosprendžio dalis V. S-iaus atžvilgiu palikta nepakeista. V. Z-ą nuteisė pagal BK 87 str. dvejiems metams laisvės atėmimo. Panaikino nuosprendžio dalį, kurioje V. Z-a- buvo nuteistas pagal BK 329 str. Pagal BK 1622 str. ir pagal BK 1624 str. V. Z-ą išteisino, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Bausmę paskyrė atlikti bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kita nuosprendžio dalis V. Z-o atžvilgiu palikta nepakeista. Nuteistas V-a- J-is apeliacine tvarka nesiskundė. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimus, nustatė: Pagal BK 274 str. 3 d. A. S-is, V. S-ius ir V. Z-a- nuteisti už tai, kad A. A. S-is, būdamas bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” (įregistruotos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijoje 1991 m. balandžio 25 d. , reg. Nr. BĮ–91–51) steigėjas ir generalinis direktorius bei Kauno UADB „Sveikuoliai”, „Mūsų senoliai”, „Šviesuoliai” vienas steigėjų, nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėn. iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veikai su UAB „B-ikam” direktoriumi V. S-iumi, finansininku V. Z-u ir veikdamas grupėje su jais turėjo tikslą pakartotinai stambiu mastu užvaldyti svetimą turtą, užmaskuojant savo nusikalstamą veiklą paskolos bei pasaugos sutartimis. Veiklos pradžioje iš piniginių sumų, surinktų iš vienų piliečių, išmokėdami kitiems piliečiams indėlius ir palūkanas užsienio valiuta bei litais. Tokiu būdu sudarydami mokios įmonės įspūdį, priiminėjo iš fizinių bei juridinių asmenų terminuotus indėlius už palūkanas užsienio valiuta ir litais ir tokiu būdu nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėn. Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus, Alytaus, V-, Druskininkų, Kaišiadorių, Lazdijų ir kt. miestuose bei rajonuose sudarė 140 sutarčių, pagal kurias iš piliečių ir UADB „Sveikuoliai”, „Mūsų senoliai”, „Šviesuoliai” gavo terminuotų indėlių – 4 mln. 813 tūkst. 656 Lt, 2 mln. 530 tūkst. 500 JAV dolerių, 57 tūkst. 872 Vokietijos markes – iš viso 15 mln. 2 tūkst. 122,1 Lt svetimo turto, kurį grupėje pakartotinai užvaldė stambiu mastu, negrąžindami jo indėlininkams. Pagal BK 274 str. 3 d. A. S-is ir R. M-us taip pat nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” generaliniu direktoriumi, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi, pagal 1993 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 83 iš Kauno miesto komercinio banko „Žemės bankas” įmonės „B-ikam” vardu naftos produktams pirkti jie gavo 31 000 Lt paskolą, kurią pasisavino, ir pakartotinai, veikdami grupėje, stambiu mastu užvaldė svetimą KB „Žemės bankas” turtą. Pagal BK 275 str. 3 d. A. S-is, R. M-us ir V. J-is nuteisti už tai, kad, nuo 1993 m. lapkričio 12 d. A. S-iui būnant Kauno miesto AB KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku, jam iš anksto susitarus ir veikiant bendrai grupėje su KB „Žemės bankas” valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-umi bei Kėdainių rajono personalinės įmonės „V-a-” savininku V. J-iu, pakartotinai, turint tikslą pasisavinti jiems patikėtą svetimą turtą stambiu mastu, pagal 1993 m. gruodžio 21 d. tarpbankinio kredito sutartį Nr. 5 jie iš Vilniaus „Senamiesčio” banko gavo 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt kreditą, kurio į KB „Žemės bankas” kasą neįnešė. Tas lėšas 1993 m. gruodžio 21–23 d. konvertavo į 450 tūkst. JAV dolerių ir 60 tūkst. Vokietijos markių, iš kurių 200 tūkst. JAV dolerių pervedė į savo įsteigtos ir vadovaujamos Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” sąskaitą, esančią Lietuvos akciniame inovaciniame banke, o kitus pinigus perdavė V. J-iui, ir tokiu būdu pakartotinai grupėje iš anksto susitarusių asmenų stambiu mastu pasisavino jiems patikėtą ir esantį jų žinioje svetimą KB „Žemės bankas” turtą – 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt. Pagal BK 275 str. 3 d. A. S-is ir R. M-us taip pat nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku, jam iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su KB „Žemės bankas” valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-umi, 1993 m. lapkričio 29 d. jie surašė kreditavimo sutartį Nr. 86/88, pagal kurią Kauno m. UADB „Sveikuoliai” suteiktas 81 tūkst. Lt kreditas, o 1993 m. gruodžio 28 d. surašė kreditavimo sutartį Nr. 104, pagal kurią Kauno UADB „Sveikuoliai” suteiktas 153 tūkst. 600 Lt kreditas, ir „Žemės banko” kasoje šiuos pinigus gavo, tačiau UADB „Sveikuoliai” šių pinigų neperdavė, t. y. pakartotinai, veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų, stambiu mastu pasisavino jiems patikėtą ir jų žinioje esantį svetimą turtą – 81 tūkst. Lt ir 156 tūkst. 600 Lt, priklausančius KB „Žemės bankas”. Pagal BK 275 str. 3 d. A. S-is ir R. M-us taip pat nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku ir iš anksto susitarus bei bendrai veikiant grupėje su bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi, 1994 m. sausio 28 d. jie surašė kreditavimo sutartį Nr. 118A, pagal kurią įmonei „B-ikam” suteiktas 158 tūkst. 529 Lt kreditas, ir „Žemės banko” kasoje šiuos pinigus gavo, tačiau įmonei „B-ikam” jų neperdavė, t. y. pakartotinai grupėje iš anksto susitarusių asmenų stambiu mastu pasisavino jiems patikėtą ir jų žinioje esantį svetimą turtą – 158 tūkst. 529 Lt, priklausančius KB „Žemės bankas”. Pagal BK 87 str. A. S-is, V. S-ius, V. Z-a- nuteisti už tai, kad 1993 m. rugpjūčio – 1994 m. lapkričio mėnesiais, A. S-iui būnant bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėju ir generaliniu direktorium, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su UAB „B-ikam” direktoriumi V. S-iumi, finansininku V. Z-u, buvo pažeisti operacijų su užsienio valiuta norminių aktų reikalavimai – Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo (1993 07 01, Nr. I–199) 3 str. bei Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo (1993 07 07, Nr. I–202) 3 str. , t. y. jie, neturėdami Lietuvos banko leidimo, Kauno, Vilniaus, Druskininkų, Alytaus, Marijampolės, Lazdijų ir kt. miestuose bei rajonuose pagal neteisėtas paskolos ir pasaugos sutartis iš 146 asmenų ir 3 bendrovių paėmė 2 mln. 574 tūkst. 310 JAV dolerių, 60 tūkst. 372 Vokietijos markes bei 122 asmenims grąžino 104 tūkst. 907 JAV dolerių indėlių ir palūkanų, iš viso atliko neteisėtų operacijų su 2 mln. 679 tūkst. 217 JAV dolerių ir 60 tūkst. 372 Vokietijos markėmis. A. S-is pagal BK 1621 str. 1 d. (1990 06 26 įstatymo Nr. I–326 redakcija) nuteistas už tai, kad, būdamas tarptautinės korporacijos „T-a-” (įregistruotos Kaune P-ino g. 16) savininkas, 1991 m. sausio – rugsėjo mėnesiais Kauno miesto valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pajamų deklaracijas su žinomai iškreiptais duomenimis apie gautas pajamas, o nuo 1991 m. IV ketvirčio slėpė pajamas, visiškai nepateikdamas pajamų deklaracijų Kauno miesto valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to jam 1992 m. balandžio 29 d. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 172 ir 1721 str. ir Kauno miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 1992 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirta 1000 rb (10 Lt) bauda. Nesumokėjus paskirtos baudos ir vėliau nepateikiant pajamų deklaracijų, pakartotinai jam surašytas protokolas pagal ATPK 1723 str. , o 1992 m. gegužės 22 d. Kauno miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nutarimu medžiaga perduota Kauno miesto apylinkės teismui dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimo. Tokiu būdu A. S-is, 1991 m. sausio – rugsėjo mėnesiais pateikdamas žinomai iškreiptus duomenis deklaracijose apie pajamas, o nuo 1991 m. spalio iki 1993 m. sausio mėn. nepateikdamas valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų apie pajamas, slėpė įmonės „T-a-” turėtas pajamas. Pagal BK 1622 str. A. S-is nuteistas už tai, kad, būdamas bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėjas ir generalinis direktorius, atsakingas už šios įmonės ūkinės, finansinės, komercinės veiklos apskaitą, nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėnesio tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus, siekdamas nuslėpti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus ir nemokėti privalomųjų mokesčių į biudžetą. Jis nesilaikė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I–2654, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 107 „Dėl supaprastinto buhalterinės apskaitos tvarkymo” ir Vyriausybės 1994 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 336 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių” reikalavimų, tyčia pirminiais dokumentais neįformindavo ir kasos knygoje neįtraukdavo į apskaitą piniginių lėšų gavimo iš kreditorių bei jiems priklausančių palūkanų išmokėjimo, nevedė pajamų–išlaidų knygos, visą įmonės finansinę–ūkinę veiklą įrašydavo į kompiuterio disketes, kurias paslėpė, nebuvo galima tiksliai nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, visų apmokestinamų pajamų ir įvertinti turto. Pagal BK 1624 str. (1993 01 28 įstatymo Nr. I–57 redakcija) A. S-is nuteistas už tai, kad būdamas bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėjas ir generalinis direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsienio investicijų įstatymo (1992 02 11, Nr. I–2302) 9 str. , nesuformavo įstatinio kapitalo ir per 12 mėnesių nerealizavo leidimo užsienio investicijai, neperregistravo įmonės, toliau naudodamasis bendros Lietuvos–JAV įmonės UAB „B-ikam” vardu Kaune ir kituose miestuose vykdė įmonės steigimo dokumentuose nenumatytą neteisėtą finansinę veiklą stambiu mastu – už palūkanas iš piliečių rinko indėlius užsienio valiuta ir iš 149 asmenų bei bendrovių surinko 2 mln. 574 tūkst. 310 JAV dolerių (10 mln. 194 tūkst. 267 Lt), 60 tūkst 372 Vokietijos markes (138 tūkst. 855,59 Lt), 122 asmenims grąžino indėlių ir palūkanų 104 tūkst. 907 JAV dolerius, tokiu būdu 271 atveju pažeidė operacijų su užsienio valiuta norminius aktus. Pagal BK 1625 str. (1993 01 28, įstatymo Nr. I–57 redakcija) A. S-is, V. S-ius ir V. Z-a- nuteisti už tai, kad, A. S-iui, kaip fiziniam asmeniui bei bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėjui ir generaliniam direktoriui iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su įmonės „B-ikam” direktoriumi V. S-evičiumi bei finansininku V. Z-u, jie Kauno m. nusikalstamu būdu užvaldė svetimą turtą – pinigus ir 1993 m. balandžio–1994 m. lapkričio mėnesiais su šiomis lėšomis atliko neteisėtas finansines operacijas, naudojo jas UAB „B-ikam” komercinei ūkinei veiklai, grąžino paskolas, išmokėjo palūkanas užsienio valiuta ir taip nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis įvykdė neteisėtų finansinių operacijų su 2 mln. 530 tūkst. 500 JAV dolerių (10 mln. 53 tūkst. 497 Lt), 57 tūkst. 872 Vokietijos markėmis (134 tūkst. 969,1 Lt) ir 4 mln. 813 tūkst. 656 Lt, iš viso su 15 mln. 22 tūkst. 122,1 Lt. Pagal BK 207 str. 1 d. A. S-is, V. S-ius ir R. M-us nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant Kauno m. KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku ir bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėju ir generaliniu direktoriumi, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant su to paties banko valdybos pirmininko pavaduotoju bei UAB „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi ir įmonės „B-ikam” direktoriumi V. S-iumi, jie klastojo oficialius dokumentus, būtent: 1994 m. kovo 22 d. A. Stašaitis Kaune, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupėje su R. M-umi ir V. S-iumi, suklastojo oficialius dokumentus – įmonės „B-ikam” direktoriaus V. S-iaus pasirašytus ir įmonės spaudu patvirtintus įgaliojimą R. M-ui paimti iš KB „Žemės bankas” 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt ir patvirtinimą, kad R. M-us šiuos pinigus pristatė į įmonę „B-ikam”, bei R. M-aus pasirašytą KB „Žemės bankas” kasos išlaidų orderį Nr. 34 dėl 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt gavimo iš banko, įrašydamas į šiuos oficialius dokumentus žinomai melagingo turinio neatitinkantį tikrovės tekstą, žinodamas, kad šie pinigai iš KB „Žemės bankas” nebus paimti ir perduoti įmonei „B-ikam”, bei pateikė šiuos dokumentus „Žemės banko” buhalterijai. Pagal BK 207 str. 1 d. A. S-is ir R. M-us nuteisti dar ir už tai, kad, A. S-iui būnant KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku ir bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėju ir generaliniu direktoriumi, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant su to paties banko valdybos pirmininko pavaduotoju bei UAB „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi, jie klastojo ir panaudojo žinomai suklastotus oficialius dokumentus: 1994 m. kovo 22 d. Kaune A. S-is, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupėje su R. M-umi, suklastojo oficialius dokumentus – R. M-aus pasirašytus pareiškimus dėl pinigų įnešimo į KB „Žemės bankas”: pareiškimą Nr. 59 apie tai, kad įmonė „B-ikam” grąžina „Žemės bankui” 2 mln. 24 tūkst. 600 Lt kreditui padengti, pareiškimą Nr. 60 apie tai, kad individuali I. Švelnytės įmonė grąžina „Žemės bankui” 680 tūkst. Lt kreditui padengti, pareiškimą Nr. 61 apie tai, kad UADB „Sveikuoliai” grąžina „Žemės bankui” 237 tūkst. 600 Lt kreditui padengti, ir KB „Žemės bankas” 1994 m. kovo 22 d. kasos žurnalo pajamų dalį apie 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt gavimą banko kasoje, įrašydamas į šiuos oficialius dokumentus žinomai melagingo turinio neatitinkantį tikrovės tekstą, žinodamas, jog pagal šiuos dokumentus pinigai į KB „Žemės bankas” nebuvo įnešti ir užpajamuoti kasoje, bei pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus KB „Žemės bankas” buhalterijai. Pagal BK 207 str. 2 d. A. S-is ir R. M-us nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant Kauno m. KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su šio banko valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-umi, jie suklastojo itin svarbius dokumentus ir juos panaudojo, sukeldami žymią žalą visuomenės bei piliečių teisėms ir teisėtiems interesams: A. S-iui nurodžius, R. M-us surašė žinomai melagingo turinio 1993 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 86/88, pagal kurią KB „Žemės bankas” neva suteikė Kauno UADB „Sveikuoliai” 81 tūkst. Lt kreditą, kuris šiai UADB suteiktas nebuvo, ir pateikė žinomai suklastotą sutartį KB „Žemės bankas” gryniems pinigams gauti; 1993 m. gruodžio 28 d. A. S-iui nurodžius R. M-us surašė ir pasirašė žinomai melagingo turinio neatitinkančią tikrovės kreditavimo sutartį Nr. 104, pagal kurią Kauno m. KB „Žemės bankas” neva suteikė UADB „Sveikuoliai” 156 tūkst. 600 Lt kreditą, kuris šiai UADB suteiktas nebuvo, ir pateikė šią žinomai suklastotą sutartį KB „Žemės bankas” gryniems pinigams gauti; 1994 m. sausio 28 d. A. S-iui nurodžius R. M-us surašė ir pasirašė žinomai melagingo turinio, neatitinkančią tikrovės kreditavimo sutartį Nr. 118A, pagal kurią Kauno KB „Žemės bankas” neva suteikia bendrai Lietuvos–JAV įmonei „B-ikam” 158 tūkst. 529 Lt kreditą, kuris šiai įmonei suteiktas nebuvo, ir pateikė šią žinomai suklastotą sutartį KB „Žemės bankas” gryniems pinigams gauti. Pagal BK 207 str. 2 d. A. S-is, R. M-us ir V. J-is dar nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant Kauno m. KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku, iš anksto susitarus bendrai veikiant grupėje su šio banko valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-umi bei Kėdainių personalinės įmonės „V-a-” savininku V. J-iu, jie suklastojo itin svarbų oficialų dokumentą ir panaudojo jį, sukeldami žymią žalą visuomenės bei piliečių teisėms ir teisėtiems interesams: A. S-iui nurodžius, R. Meilus ir V. J-is 1993 m. gruodžio 22 d. Kauno m. surašė ir pasirašė žinomai melagingo turinio kreditavimo sutartį Nr. 103, pagal kurią KB „Žemės bankas” neva suteikia V. J-iui 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt kreditą naftos produktams pirkti, ir panaudojo šį žinomai suklastotą oficialų dokumentą pateikdami jį KB „Žemės bankas” buhalterijai, taip užmaskuodami svetimo turto pasisavinimą stambiu mastu. Kasaciniame skunde nuteistasis A. S-is prašo nuosprendį ir nutartį panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti, jį iš suėmimo paleisti. Jis teigia, kad patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn ir išduodant Lietuvos Respublikai, buvo pažeisti BPK 18 ir 221 straipsniai. Teisėsaugos institucijos privalėjo vadovautis tarptautinių sutarčių nuostatomis, tarp jų Europos konvencija dėl ekstradicijos, nustatančios, kad išduotas asmuo gali būti teisiamas tik už tą nusikaltimą, už kurį buvo išduotas, jo asmeninės teisės negali būti apribojamos dėl jokių kitų priežasčių. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo teismas, kuriam ji neteisminga. Buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis neturėjo realios galimybės susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo esmingai pažeista V. S-iaus ir V. J-io teisė į gynybą, nes advokatas V. G-a, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gynė ir V. J-į, ir V. S-ių, nors tarp jų gynybos interesų yra prieštaravimų. Nuosprendyje nėra nurodyta, kaip, kada, pagal kokias sutartis, iš kokių konkrečiai asmenų (fizinių ar juridinių) jis gavo pinigus ir užvaldė sukčiavimo būdu; jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos išdėstytos abstrakčiai ir nesuprantamai, todėl jis neturėjo galimybės nuo tokių kaltinimų apsiginti. Jo apeliacinio skundo ribas apeliacinė teismo instancija įvertino netinkamai, nesivadovaudama baudžiamojo proceso įstatymo principinėmis nuostatomis. Apeliaciniuose skunduose jis teigė esąs nekaltas, atkreipė dėmesį į kai kuriuos įstatymų pažeidimus, nurodė, kad jo apeliacinis skundas visas iki galo nebuvo išnagrinėtas. Byloje yra pakankamai duomenų teigti, kad 1996 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas patraukti jį kaltinamuoju po jo apklausos buvo perrašytas, kaltinime nurodant kitas bylos aplinkybes, liečiančias piniginių sumų dydžius. Tokiu būdu, suklastojus nutarimą patraukti jį kaltinamuoju, kuris jam nebuvo pateiktas, esmingai pažeista jo teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas paliko be įvertinimo esmines byloje nustatytas aplinkybes, o apeliacinė teismo instancija, ignoruodama tokias aplinkybes, nepaneigė jo apeliacinio skundo argumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad „B-ikam” nepriiminėjo indėlių, o tik saugojo ar skolinosi lėšas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokia veikla Lietuvoje tuo metu nebuvo uždrausta. Teiginys, jog Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. draudė skolintis ar saugoti svetimų asmenų pinigus, nėra pagrįstas, nes įstatyme nurodomų konkrečių draudžiamų veikų – pirkimo, pardavimo, keitimo, paskolų teikimo „B-ikam” nevykdė, o įstatyme nurodyta „kitos operacijos” sąvoka iš vis neapibrėžta, todėl pagal neapibrėžtos įstatymu veikos požymius kaltinimo formulavimas negali būti pripažintas teisėtu. Paskiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą ir ją pratęsiant, nuo sulaikymo momento iki nuosprendžio priėmimo buvo pažeista Konvencijos nuostata, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip pagal įstatymo nustatytą tvarką (5 str. 1 p. ). Tokiu būdu jo sulaikymas ir suėmimas pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo teisėjo 1994 m. liepos 25 d. nutartį ir tardytojo S. L-aus 1994 m. spalio 25 d. nutarimą, sankcionuotus prokuroro, nebuvo teisėti. Pažeidžiant BPK 106 str. , praėjus 18 mėnesių jis iš suėmimo nebuvo paleistas ir buvo kalinamas nuo 1996 m. rugsėjo 21 d. iki 1997 m. sausio 3 d. , nesant jokio teismo sprendimo paskirti ar pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą. Konvencijos 5 str. 4 p. nustato, kad kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo, ir jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti. Tokia teisė iš jo buvo atimta, nes tuo metu galiojusios BPK normos nenumatė galimybės apskųsti prokuroro sankcionuotą ar teismo nutartimi pratęstą kardomąjį kalinimą suėmimą. Teismas tokiais Konvencijai prieštaraujančiais įstatymais rėmėsi nenagrinėdamas jo skundų dėl neteisėto kardomojo kalinimo suėmimo. Tokiu būdu iki teismo nuosprendžio jis buvo kalinamas neteisėtai. Byloje yra pakankamai duomenų, jog teismas nebuvo nešališkas, o išdėstytos nuosprendyje nusikalstamos veikos nėra konkrečios. Tai reiškia, kad pažeisti Konvencijos 6 str. 1, 3 punktų reikalavimai. Nuteistojo A. S-io gynėjas advokatas L. J-a- kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti teisme. Jis teigia, kad parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. D-a-, D. D-i-ė ir A. Coronkus pinigus skolino ne A. S-iui ar bendrai Lietuvos–JAV įmonei UAB „B-ikam”. Nukentėjusieji patvirtino, kad nei „B-ikam”, nei A. S-is pinigų pagal šias sutartis negavo. T-ėl teismas nepagrįstai nustatė, jog teisiamieji apgaule užvaldė pinigus, atliko su tais pinigais valiutines operacijas ir operacijas su nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis, ir civilinius ieškinius patenkino. Minėtų asmenų ieškiniai galėtų būti nagrinėjami civilinėje byloje. P-enkindamas civilinius ieškinius, teismas priteisė nukentėjusiesiems pinigų sumas, nurodytas paskolos ir pasaugos sutartyse, su palūkanomis ir tuo pripažino, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų iš tikrųjų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Teismas neįvertino visų aplinkybių ir priteisiamo civilinio ieškinio nesumažino, nors UADB „Sveikuoliai” skolingi bendrai Lietuvos–JAV įmonei „B-ikam” pagal keturias sutartis 1 mln. 359 tūkst. 680 Lt, o pats A. S-is, siekdamas atsiskaityti su UADB „Sveikuoliai”, perleido jų nuosavybėn 30 proc. UAB „G-pis” akcijų. Kasatoriaus nuomone, neaišku, kodėl iš A. S-io „Senamiesčio banko” steigėjams priteista 427 tūkst. 129 Lt, nors jie civilinio ieškinio nepareiškė ir nebuvo proceso dalyviais. Kasaciniu skundu nuteistasis R. M-us prašo panaikinti nuosprendį bei nutarties dalį, kurioje jo apeliacinis skundas atmestas, ir tą bylos dalį nutraukti. Nutarties dalį, kurioje panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, iš dalies pakeisti ir ją papildyti nuoroda, kad jam šalinami kaltinimai sukčiavimu užvaldžius A. K-inskienės ir M. V-iaus turtą, taip pat asmenų, kurių civiliniai ieškiniai buvo atmesti – A. V-ūno ir V. M-uvienės. Skundo argumentai dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų. Kasatorius teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas jam buvo šališki. Nepaisant to, kad buvo paduotas apeliacinis skundas, jis buvo sulaikytas Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės palatoje ir uždarytas į Vilniaus VPK areštinę. Taip buvo pažeisti BPK 369 str. ir Konvencijos 3 str. ir 6 str. 1 dalis. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. Kasatorius teigia nepasisavinęs 31 000 Lt paskolos pagal 1993 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 83, o tik vykdęs A. S-io nurodymą perduoti pinigus V. Z-ui, neturėdamas iš to jokios naudos. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje iš jo priteisti civiliniai ieškiniai A. Coronkui ir kitiems. Tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje pasisakyta tik dėl civilinių ieškinių, o kad iš nuosprendžio šalintini šie kaltinimai, nėra nurodyta. Taigi nėra aišku, ar jis šioje nutarties dalyje pripažintas kaltu, ar ne. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 275 str. 3 d. Kasatorius nurodo, kad nepasisavino ir nebendrininkavo pasisavinant 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt, kuriuos KB „Žemės bankas” gavo pagal tarpbankinio kredito sutartį iš KB „Senamiesčio bankas”. Ši paskola buvo suteikta V. J-io PĮ „V-a-”. Tą faktą teisme patvirtino: KB „Žemės bankas” vyr. buhalterė J. J-ė; 1993 m. gruodžio 21 d. kredito sutartis Nr. 103; 1993 m. gruodžio 23 d. V. J-io pareiškimas sąskaitai atidaryti; KB „Žemės bankas nebalansinė sąskaita Nr. 9921, iš kurios matyti PĮ „V-a-” pajamos – 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt; 1993 m. gruodžio 28 d. memorialinis orderis Nr. 970; terminuotas pasižadėjimas. Apie tai, kad PĮ „V-a-” tikrai gavo paskolą, galima spręsti ir iš to, kad V. J-is už suteiktą kreditą sumokėjo palūkanas – 41 713 Lt. V. J-is parengtinio tardymo pradžioje patvirtino, kad gavo paskolą. Be to, kasatorius nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinį ieškinį – 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt – šioje dalyje priteisė tik iš V. J-io. Esant grupei iš anksto susitarusių asmenų, ieškiniai solidariai priteisiami iš visų kaltais pripažintų asmenų. Jis teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes teismas nebuvo įsitikinęs jo ir A. S-io kaltumu ir jiems pareikšto ieškinio netenkino. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 207 str. 1 ir 2 d. Kasatorius teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuo 1993 m. spalio 14 d. iki 1993 m. lapkričio 3 d. į KB „Žemės bankas” sąskaitas įstatiniam kapitalui formuoti UAB „Litbaum”, UAB „B-ikam”, KB „Senamiesčio bankas” V. N-s ir jis įmokėjo 2 mln. 942 tūkst. 207 Lt. Neįregistravus padidinto banko kapitalo, KB „Žemės bankas” turėjo finansinę prievolę grąžinti įmokėtus pinigus BĮ UAB „B-ikam”, kuri tapo šios sumos banko kreditoriumi. BĮ UAB „B-ikam”, UADB „Sveikuoliai” ir I. Š-ės IĮ turėjo finansinę prievolę grąžinti paskolas 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt. Taigi šiuo atveju KB „Žemės bankas” ir BĮ UAB „B-ikam”, UADB „Sveikuoliai” ir I. Š-ės IĮ turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Viskas buvo padaryta remiantis CK 245 str. 1 ir 2 dalimis. Tam tikri formalūs pažeidimai, kuriuos buvo galima įžiūrėti realizuojant įstatymų suteiktą teisę įskaitymui atlikti, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d. , sudėties, nes nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės – tyčios klastoti dokumentus. Dokumentus jis taip užpildė dėl nepakankamos kvalifikacijos, būdamas įsitikinęs, kad tai, kas buvo padaryta, buvo daroma visiškai teisėtai. Tuo niekam nebuvo padaryta žala. Kasatorius teigia, kad neįmanoma suderinti kaltinimo dėl banko kasoje gautų pinigų pasisavinimo su kaltinimu surašius neatitinkančias tikrovės sutartis, pagal kurias kreditai suteikti nebuvo. Taip pat nelaikytina, kad šios sutartys yra itin svarbūs oficialūs dokumentai BK 207 str. 2 d. dispozicijos prasme ir kad šių dokumentų surašymas sukėlė žymią žalą valstybės ar visuomenės interesams. Žymi žala, sudarant šias sutartis, nebuvo niekam padaryta, nes realūs pinigai nebuvo išmokami, o minėtų įmonių finansinės prievolės KB „Žemės bankas” atitinkamai padidėdavo. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S-ius prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, civilinio ieškinio priteisimu ir turto konfiskavimu. Jis teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Advokatas V. G-a gynė jį ir V. J-į, nors jo gynybos interesai prieštaravo V. Jurgaičio gynybos interesams. Be to, advokatas V. G-a nedalyvavo gegužės 4–15 dienomis vykusiuose teismo posėdžiuose, o vėliau iš viso atsisakė jį ginti. Kasatoriaus teigimu, buvo pažeistos tardymingumo taisyklės, nes parengtinis tyrimas turėjo būti atliktas Kauno mieste, kur ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Kadangi parengtinis tyrimas pabaigtas Vilniaus miesto TD, tai byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, o ne Kaune. Teismas pažeidė BPK 12 str. , 18 str. 1 d. ir 3 d. , 71, 74, 75, 76, 98, 99, 104 1043 straipsnius. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. Teismas, apkaltindamas jį sukčiavimu, privalėjo įrodyti tyčios buvimą jo veiksmuose; kasatorius teigia neturėjęs tikslo sukelti pavojingų pasekmių savo veiksmais. Įmonei vadovavo A. Stašaitis, jokios įtakos A. S-io sprendimams jis daryti negalėjęs. Teismo teiginys, kad buvo veikiama grupėje iš anksto susitarus bendrai nusikalstamai veiklai, nepagrįstas, nes jis neturėjęs vieningų kėslų, nebuvo informuotas apie nusikaltimo darymą, tik vykdė A. S-io nurodymus. Teismas apkaltino jį apgaule, nors nei vienas investitorius ar verslininkas neturėjo jam pretenzijų, kad juos apgavo ar pasisavino jų pinigus. Visi žinojo, kad jų pinigai bus perduoti A. S-iui. Sukčiavimo sudėčiai būtinas turto užvaldymas, bet pas jį nebuvo rasta neva sukčiavimu užvaldyto turto, todėl sukčiavimas neįrodytas. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. V. S-ius teigia, kad nebuvo atsakingas už įmonės veiklą, kuri galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos pinigų įstatymą ir U-io valiutos įstatymo reikalavimus. Nei jis, nei įmonė „B-ikam” nevykdė valiutos pirkimo, pardavimo ar keitimo ir byloje nėra jokių tą faktą patvirtinančių dokumentų. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 207 str. 1 d. Kasatorius teigia 1993 m. kovo 22 d. KB „Žemės bankas” valdytojo pavaduotojui R. M-ui išdavęs grąžintiną kreditą – 2 mln. 24 tūkst. 600 Lt. Taip pat A. S-io nurodymu įgaliojo R. M-ų atsiimti iš įmonės „B-ikam” depozitinės sąskaitos, esančios KB „Žemės bankas”, įstatiniam kapitalui didinti pervestus pinigus, kurie, Lietuvos bankui neužregistravus įstatinio kapitalo padidinimo, buvo grąžinami. Kadangi sumos buvo panašios, R. M-us saugumo sumetimais V. S-iaus išduotų grynų pinigų nesinešė, o tik dokumentus. Juos banke sutvarkęs, parnešė depozito grąžinimo dokumentus ir pinigus. Tokius pačius veiksmus atsiimant įstatinį kapitalą iš KB „Žemės bankas” atliko ir „Litagra” atstovai. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625 str. Šis straipsnis šiuo metu atitinka BK 326 str. – pinigų plovimą, t. y. siekimą nuslėpti arba įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Kasatorius teigia nepadaręs tokio nusikaltimo, nes visos investavimo, paskolos bei pasaugos sutartys yra galiojančios. Pagal jas teismas priteisė civilinius ieškinius, be to, jos buvo vykdomos. Jis nedisponavęs „B-ikam” įmonės lėšomis, be to, nebuvo jokio susitarimo įvykdyti tokį nusikaltimą. Skundo argumentai dėl civilinio ieškinio. V. S-ius nesutinka, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, yra priteistas civilinis ieškinys. Kadangi pinigai buvo gauti ir išduoti per įmonę (tą patvirtina sutartys), tai atsakovas yra įmonė „B-ikam”. Jis negali būti atsakingas už pinigus, kurių nepaėmęs ir neskolinęs. Įmonėje „B-ikam” jis nebuvo materialiai atsakingas asmuo, su juo nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Kasaciniu skundu nuteistojo V. S-iaus gynėja advokatė S. B-elienė prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar nagrinėti apylinkės teisme. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. V. S-ius buvo pakviestas A. S-io mokytis verslo, o ne dirbti. Jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi nebuvo jokio susitarimo atlikti neteisėtus veiksmus. V. S-ius atlikinėjo techninį darbą – pildė sutartis, kurios buvo paruoštos juristo ir su A. S-io faksimile; priimdavo pinigus iš investuotojų ir juos perduodavo A. S-io žinion. Tą faktą patvirtino ir A. S-is. Nenustatyta, kad jos ginamasis įtikinėjo ar apgaudinėjo žmones. Sukčiavimo sudėčiai būtina sąlyga – turto užvaldymas. Bylos medžiaga nenustatyta, kad V. S-ius būtų pasisavinęs pinigus. Be to, jis sudarė tik 8 sutartis, tad likusios 132 sutartys yra sudarytos kitų asmenų, ir jis negali atsakyti už kitų veiksmus. Visą apskaitą tvarkė savininkas A. S-is. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. V. S-ius parodė, kad nežinojo, jog A. S-io įmonė neturėjo leidimo valiutinėms operacijoms atlikti. N-jojo BK 329 str. redakcijoje visiškai nenumatyta atsakomybė už valiutinių operacijų norminių aktų pažeidimus. Sutartis ruošdavo ir vizuodavo įmonės juristas V. D-a-, kuris įstatymus žinojo geriau už V. S-ių. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625 str. Šio nusikaltimo jos ginamasis nepadarė, nes nėra nustatyta, kad A. S-is būtų plovęs pinigus, t. y. siekęs nuslėpti arba įteisinti, legalizuoti pinigus, savo vardu įgydamas turto. Be to, V. S-ius nedisponavo įmonės „B-ikam” lėšomis, t. y. jokios sprendimo teisės dėl įmonės lėšų panaudojimo neturėjo. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 207 str. 1 d. V. S-ius negalėjo nurodinėti įmonės savininkui kaip įforminti dviejų įmonių tarpusavio piniginius atsiskaitymus. KB „Žemės bankas”, kurio bendrasavininkiu buvo ir A. S-is, turėjo prievolę grąžinti pinigus A. S-io įmonei „B-ikam”, kurią pagal CK 245 str. priešpriešinio reikalavimo įskaitymu įvykdė. L-ytojas B-ys teismo posėdyje patvirtino, kad tokiu būdu jie įformindavo tarpusavio atsiskaitymus ir kad tikrinęs jų veiklą Lietuvos bankas neįžiūrėjo jokių pažeidimų. V. S-ius neturėjo sprendžiamojo balso teisės, nedisponavo lėšomis. T-ėl nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, V. S-ius turi būti pripažintas nekaltas. Kasaciniame skunde nuteistasis V. Z-a- prašo panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo tirti ar nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Jeigu Aukščiausiasis Teismas vis dėlto įžvelgtų jo kaltės dalį, prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, turto konfiskavimu, civilinio ieškinio priteisimu, arba skirti kuo švelnesnę bausmę remiantis BK 45 straipsniu. Skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų. Pabaigus parengtinį tardymą, jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga nuo 17 iki 23 tomo. P-eikus verslininkų sąrašą, kurie yra skolingi įmonei „B-ikam”, nebuvo atlikta ekspertizė, nors ji būtina. Buvo pažeistas tardyminis priklausomumas, nes byla buvo iškelta Kaune, todėl parengtinis tardymas privalėjo būti vykdomas Kaune. Parengtinis tyrimas buvo pabaigtas V-, todėl ir byla turėjo būti nagrinėjama V-. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. Kasatorius teigia, kad jokio turto neužvaldė, visus pinigus, gautus iš žmonių, perduodavo į įmonės „B-ikam” kasą A. S-io žinion arba pagal jo įsakymą pinigus iš įmonės „B-ikam” kasos perduodavo nurodytiems asmenims. Tą patvirtino liudytojai ir pats A. S-is. Įmonėje V. Z-a- nebuvo įdarbintas, nebuvo materialiai atsakingas, buvo tik mokinys. Teigia pasirašęs 14 sutarčių, o teismas pripažino jį kaltu dėl 140 sutarčių. Teismas neįrodė, kad jo veikoje buvo iš anksto apgalvota tyčia, taip pat kad buvo išankstinis susitarimas ir kad buvo panaudota apgaulė. Apgaulės nebuvimą įrodo ir tai, kad su investuotojais buvo atsiskaitoma grąžinant indėlius ir palūkanas 122 asmenims. Skundo argumentai dėl civilinio ieškinio. Byloje yra įrodymų, jog tikrasis atsakovas yra įmonė „B-ikam”, o teismas jam priskiria visą įmonei „B-ikam” priklausantį ieškinį. Tą faktą patvirtina ir visos sutartys, sudarytos būtent įmonės vardu. P-ai buvo gaunami ir išduodami per įmonę. UADB „Sveikuoliai” yra skolinga įmonei „B-ikam” 1 mln. 359 tūkst. 680 Lt. Tai teisme patvirtino „Sveikuolių” generalinis direktorius V. P-is, o teismas į tai neatsižvelgė ir civilinio ieškinio nesumažino. Civiliniams ieškovams A. V-ui ir V. M-uvienei iš „B-ikam” priteista 133 tūkst. 512 Lt. Šie civiliniai ieškiniai visiškai teisėtai priteisti iš „B-ikam”. Taigi nuosprendyje yra prieštaravimas: pinigai, investuoti į įmonę „B-ikam” pagal identiškas sutartis, vienu atveju priteisiami įmonei, kitu – fiziniams asmenims. Kasatorius teigia, kad įmonė „B-ikam” investavo 9 mln. 690 tūkst. 480 JAV dolerių daugeliui juridinių ir fizinių asmenų (t. 21, b. l. 631–647). Šios sutartys yra galiojančios. Šie asmenys gautų pinigų negrąžino, todėl V. Z-a- prašo pripažinti juos bendraatsakoviais su įmone „B-ikam”, kad būtų užtikrintas pinigų grąžinimas ir civilinio ieškinio atlyginimas. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. Jis negalėjo pažeisti operacijų su užsienio valiuta norminių aktų, nes nebuvo atsakingas už įmonės veiklą. Be to, byloje nėra įrodymų, kad įmonė „B-ikam” ar jis asmeniškai vykdė valiutos pirkimą, pardavimą ar keitimą. N-jo BK 329 str. redakcijoje visiškai nenumatyta atsakomybė už operacijų su pinigais ir vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimus. Sutartis ruošdavo ir vizuodavo įmonės juristas V. D-a-, kuris, V. Z-o supratimu, įstatymus žinojo geriau už jį, dėl to jis net neįtaręs, kad veikla neteisėta. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625 str. Visos įmonės įgytos lėšos buvo teisėtos, nes visos investavimo, paskolos, pasaugos sutartys yra galiojančios, jos buvo vykdomos, išmokami indėliai, palūkanos, priteisti civiliniai ieškiniai. BK 1625 str. turėtų būti siejamas su 1995 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 26 „Informacijos apie galimai neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį aptarnavimą pateikimo taisyklės”. Kaip lengvinanti aplinkybė kaltinamojoje išvadoje nurodyta tai, kad jis buvo priklausomas nuo A. S-io ir lėšomis disponuoti negalėjo. O iš tiesų, tai įrodymas, kad jis ęsąs nekaltas. Teismas neanalizavo įrodymų, bet ir jų nesurinko kaltei pagal BK 1625 str. pagrįsti. Skundo argumentai dėl bausmės skyrimo. Epizode dėl „Žemės banko” jis nedalyvavo ir teismas jam kaltinimų nepareiškė, todėl tai negali būti traktuojama kaip sunkinanti aplinkybė. Bausmė galėjo būti sušvelninta, įvertinant tai, kad prokuroras M-a- atsisakė kaltinimų pagal BK 274 str. 3 d. ir turto konfiskavimo. Jam neturėjo būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kasaciniu skundu nuteistojo V. Z-o gynėja advokatė S. B-elienė prašo keisti nuosprendį ir nutartį, skundžiamoje dalyje. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. V. Z-a- buvo pakviestas mokytis verslo, o ne dirbti. Jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nebuvo jokio susitarimo atlikti neteisėtus veiksmus. V. Z-a- dirbo techninį darbą – užpildydavo sutartis, kurios buvo paruoštos juristo ir jau su A. S-io faksmile, priiminėjo pinigus iš investuotojų ir juos perduodavo A. S-io žinion. Tą faktą patvirtino ir A. S-is. Nenustatyta, kad jos ginamasis būtų itikinėjęs ar apgaudinėjęs žmones. Sukčiavimo sudėčiai būtina sąlyga – turto užvaldymas. Bylos medžiaga nenustatyta, kad V. Z-a- būtų pasisavinęs pinigus. Iš byloje esančių sutarčių matyti, kad jis sudarė tik 14 sutarčių. T- likusios sutartys buvo sudarytos kitų asmenų ir jis negalįs atsakyti už kitų veiksmus. Visą apskaitą tvarkė savininkas A. S-is. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. V. Z-a- teisme tvirtino, kad nežinojo, jog A. S-io įmonė neturėjo leidimo atlikti valiutinių operacijų. N-jojo BK 329 str. redakcijoje visiškai nenumatyta atsakomybė už valiutinių operacijų norminių aktų pažeidimus. Sutartis ruošdavo ir vizuodavo įmonės juristas D-a-, kuris įstatymus žinojo geriau už V. Z-ą. Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625 str. Šio nusikaltimo jos ginamasis nepadarė, nes nėra nustatyta, kad A. S-is būtų plovęs pinigus, t. y. siekęs nuslėpti arba legalizuoti pinigus savo vardu įgydamas turto. Be to, V. Z-a- nedisponavo įmonės „B-ikam” lėšomis, t. y. jokios sprendimo teisės dėl įmonės lėšų panaudojimo neturėjo. V-intelis valdytojas bei disponuotojas įmonės „B-ikam” lėšomis buvo A. S-is. T-ėl teismas nepagrįstai pripažino V. Z-ą kaltu ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis V. J-is kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį bei Kauno apygardos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jis nurodo, kad byloje surinkta medžiaga įrodyta, kad jis nei asmeniškai, nei kaip personalines įmonės „V-a-” savininkas iš KB „Žemės bankas” 1 901 500 Lt negavo. Tai patvirtino Finansų ministerijos revizijos darbuotojai bei Lietuvos valstybinis bankas oficialiu dokumentu (1994 05 13 raštu Nr. 123/29). Kasatorius teigia, kad jo dalyvavimą pasisavinant KB „Žemės bankas” pinigus tiek tardyme, tiek teisme neigė A. S-is, kuris vadovavo bankui ir davė nurodymus savo pavaduotojui R. M-ui paimti pinigus. Apie tarpbankines operacijas jis nežinojęs, jam tik buvo žadama suteikti paskolą, bet jis buvo apgautas. V. J-is teigia, kad, tikėdamasis gauti paskolą, sumokėjo dalį palūkanų, kurios vėliau turėjo būti išskaičiuotos. Apgaulės būdu iš jo buvo paimtas pakvitavimas apie tariamai gautus iš R. M-aus pinigus. Jam nebuvo žinoma, iš kur ir kokiu būdu R. M-us gavo pinigus, R. M-us tik prašė padėti, nes jam grėsė areštas. Nuteistasis teigia, kad jokių dokumentų neklastojo, o sudarė su KB „Žemės bankas” kreditavimo sutartį, tačiau pagal tą sutartį pinigų negavo, todėl tokios sutarties sudarymas nebuvo ir negalėjo būti nusikaltimas, nes tai reguliuoja įstatymai ir galiojantys normatyviniai aktai. Išnagrinėjusi visų kasacinių skundų argumentus tiek, kiek jie paduoti BPK 4181 str. numatytais pagrindais, kolegija patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, kaip numato BPK 426 str. 1 d. , ir tenkino juos iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie suvaržė visų nuteistųjų teises ir sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 4181 str. 2 p. ), o apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl nevisiškai išnagrinėtų apeliacinių skundų. Kolegija pripažino pagrįstais A. S-io ir V. Z-o skundų argumentus, kad jiems nebuvo suteikta teisė susipažinti su visa bylos medžiaga. Apeliacines instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad atlikus parengtinį tardymą A. S-is ir jo gynėjas susipažino su visa susiūta ir sunumeruota bylos medžiaga, kuri susideda iš 17 tomų. To negalima paneigti. Tačiau po to, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme, pagal 1997 m. kovo 3 d. teisėjo nutartį ji buvo papildyta nauja medžiaga, kurią surinko tardymo organai ir kuri papildė bylą nauju 22 tomu. Po tos medžiagos pateikimo teisme bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas, tačiau su papildoma bylos medžiaga nei vienas iš teisiamųjų nebuvo supažindintas. Tuo pažeista visų jų teisė susipažinti su visa bylos medžiaga, nors ir ne visi dėl to padavė kasacinius skundus. Teisiamajam A. S-iui tik per teismo 1998 m. gegužės 4 d. posėdį pagal jo prašymą buvo leista susipažinti su papildoma bylos medžiaga. Apie tai, kad kiti teisiamieji ir jų gynėjai buvo supažindinti su šia bylos medžiaga, duomenų byloje nėra. Tai privalėjo padaryti teismas savo iniciatyva iki teisminio tardymo pradžios (BPK 260 str. 4 d. ), tačiau to nepadarė. Tuo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, numatytas BPK 382 str. 4 p. , ir tokiais atvejais nuosprendis besąlygiškai naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, nors pagal BPK 374 str. 3 d. turėjo tai patikrinti. Pagrįstas yra V. S-iaus skundo argumentas, kad pažeista buvo jo teisė turėti gynėją. Pirmosios instancijos teismas pradėjo bylą nagrinėti 1997 m. vasario 12 d. (20 t. b. l. 423). BPK 300 str. tvarka iki 1997 m. kovo 3 d. buvo apklausta nemažai nukentėjusiųjų ir liudytojų. Po to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 1997 m. gegužės 20 d. Posėdyje, kuris vyko 1997 m. gegužės 20–23 d. toliau buvo apklausinėjami liudytojai ir nukentėjusieji. Visuose šiuose posėdžiuose teisiamuosius V. S-ių ir V. J-į gynė advokatas V. G-a. 1997 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi byla perduota tyrimui papildyti. Nutartis buvo apskųsta apeliacine bei kasacine tvarka ir panaikinta. Bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas nuo 1998 m. gegužės 4 d. iki 15 d. V. S-ių ir V. J-į toliau gynė advokatas V. G-a, nors jau parengtinio tardymo metu tapo aišku, kad vieno interesai prieštarauja kito interesams. Taip pat apeliacinės instancijos teisme juos atstovavo vienas gynėjas (adv. J. K-us), o kasacinės instancijos teisme – advokatas O. Č-a. N-s apeliacinės instancijos teismas konstatavo savo nutartyje, jog visiems teisiamiesiems buvo užtikrinta teisė į gynybą, tokia išvada prieštarauja įstatymui. Pagal BPK 54 str. 2 d. nuostatą tas pats asmuo negali būti dviejų ar daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Tokio gynėjo dalyvavimas prilygsta jo nebuvimui, o tai reiškia, kad nemažą bylos dalį teismas išnagrinėjo be teisiamųjų V. S-iaus ir V. J-io gynėjų, nors gynėjų jie neatsisakė. Tuo ir buvo pažeista jų teisė į gynybą, o tai pagal BPK 382 str. 2 d. yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tik teismo posėdyje, kuris tęsėsi 1998 m. rugsejo 10 d. , V. S-ių pradėjo ginti advokatė S. B-elienė, o teisiamasis V. J-is gynėjo atsisakė. Teismas neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių įvyko toks apsisprendimas, tik formaliai užfiksavo protokole teisiamojo pareiškimą ir toliau bylą nagrinėjo V. J-iui neturint gynėjo. N-s V. J-is savo kasaciniame skunde šio klausimo nekelia, tačiau esant tokioms aplinkybėms sunku paneigti V. S-iaus argumentą, jog jis buvo teisėjo priverstas sudaryti sutartį su advokate S. B-eliene, o V. J-is – atsisakyti gynėjo. Iš posėdžio protokolo (27 t. b. l. 7) matyti, kad V. J-io atsisakymą gynėjo inicijavo pats advokatas V. G-a, kuris pagal BPK 631 str. 1 d. nuostatą negalėjo dalyvauti šios bylos tolesniame nagrinėjime. Negalima nuginčyti teisiamųjų A. S-io, V. S-iaus, V. Z-o, R. M-aus ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentų dėl BPK 71 str. ir 346 str. 1 d. nesilaikymo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal BK 274 str. 3 d. A. S-is, V. S-ius ir V. Z-a- nuteisti už tai, kad apgaule užvaldė 15 002 122 Lt iš atskirų piliečių ir UADB „Sveikuoliai”, „Mūsų senoliai”, „Šviesuoliai”, užmaskuodami paskolos bei pasaugos sutartimis. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies neaišku, su kuo, kada, kokiai sumai ir kas sudarė tokias sutartis. Apsiribota vien tik nurodymu, kad jie visi nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėnesio sudarė 140 sutarčių. Tas pats pasakytina ir apie veikų aprašymą dėl A. S-io, V. S-iaus ir V. Z-o nuteisimo pagal BK 87 str. ir 1625 str. Toks aprašomosios nuosprendžio dalies surašymo būdas neleistinas, prieštarauja BPK 71 ir 346 str. 1 d. nuostatoms. Taip surašyto nuosprendžio pagrįstumą patikrinti faktiškai neįmanoma, todėl kelia didelių abejonių apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šio nuosprendžio, kuris paliktas galioti su daliniais pakeitimais, pagristumo. Darydamas šiuos pakeitimus apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė įstatymo reikalavimų. Šis teismas savo nutartimi panaikino nuosprendžio dalį dėl A. S-io, V. S-iaus ir V. Z-o nuteisimo pagal BK 329 str. Tokiais atvejais pagal BPK 380 str. 1 d. 2-3 p. byla turėjo būti perduota iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, arba nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas už tas pačias veikas teisiamuosius pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 87 str. (1992 10 15 įstatymo redakcija). Tai padarė teismo nutartimi, nors pagal BPK 389 str. tokiais atvejais priimamas naujas nuosprendis. Taip pat nutartimi pagal BK 1622 ir 1624 str. išteisinti V. S-ius ir V. Z-ėnas N-s dėl šio pažeidimo kasacinių skundų nėra, tačiau procesiniu požiūriu toks išteisinimas neteisėtas. Pagal šio teismo nutarties aprašomąją dalį R. M-us pagal BK 247 str. 3 d. viename iš kaltinimo epizodų išteisinamas, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl to nepasisakyta, todėl taip ir neaišku, kokį galutinį sprendimą priėmė apeliacinės instancijos teismas. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį neaišku, už kokias veikas nuteistas R. M-us pagal BK 275 str. 3 d. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis grupėje su kitais pasisavino 1 901 500 Lt, o motyvuojančioje – kad iššvaistė. Apie bylos nagrinėjimo nepilnumą sprendžiama ir iš to, kad nagrinėjant bylą teisme ji buvo papildyta nauja medžiaga, surinkta 21 ir 22 bylos tomuose. Iš šios medžiagos matyti, kad atskiri fiziniai ir juridiniai asmenys įmonei „B-ikam” skolingi 8 490 480 JAV dolerių. Ši medžiaga liko neištirta ir dėl to nepasisakyta nei pirmos instancijos teismo nuosprendyje, bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nors šios aplinkybės ištyrimas gali turėti įtakos teisingai veikų kvalifikacijai. Kaip jau buvo paminėta, taip surašyto nuosprendžio pagrįstumo patikrinimas yra problemiškas. Tai liečia ir civilinių ieškinių klausimą, nes iš nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku, kam ir kokio dydžio padaryta žala. Aiškiai neteisingai išspręstas KB „Žemės bankas” civilinis ieškinys 1 901 500 Lt sumai, kurią pirmosios instancijos teismas priteisė iš vieno V. J-io, nors už šių pinigų pasisavinimą kartu su V. J-iu nuteisti A. S-is ir R. M-us. K-inga yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išvada dėl BPK 221 str. normos taikymo A. S-iui. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 1994 m. spalio 25 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos generalinį prokurorą, reikalaudama išduoti A. S-į. N-s šis reikalavimas surašytas ir paruoštas nesilaikant BPK 22 str. numatytos tvarkos, tačiau iš jo nedviprasmiškai matyti, kad reikalaujama išduoti A. S-į, nes jam iškelta baudžiamoji byla pagal BK 87 str. (V-utos operacijų taisyklių pažeidimas (17 t. b. l. 1-3). Iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 1994 m. spalio 31 d. nutarimo matyti, kad A. S-is išduodamas už operacijų su vertybiniais popieriais ar užsienio valiutos operacijų taisyklių pažeidimą, tačiau nurodytas BK 97 str. T-iau, kaip pasakyta nutarime, remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, patenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl A. S-io išdavimo ir tolesnio jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Abi šalys vadovavosi minėta sutartimi, nors ji ir įsigaliojo tik 1995 m. sausio 21 d. Pagal BPK 221 ir 22 straipsnius asmuo išduodamas ne apskritai patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, o už konkretų nusikaltimą. Konkretumo taisyklė veikia ir pagal Europos konvencijos del ekstradicijos 14 str. Tokiu būdu asmens išdavimas abstrakčiai, o ne už konkretų nusikaltimą, faktiškai negali būti vykdomas. A. S-is, be išdavusios ji užsienio valstybės sutikimo, be BK 87 str. , dar nuteistas ir pagal BK 274 str. 3 d. , 275 str 3 d. , 1621 str. 1 d. , 1622 str. , 1624 str. , 1655 str. , 207 str. 1 d. , 207 str. 2 d. Tokiu būdu pažeista ne tik BPK 221 str. norma, bet ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 66 str. nuostata dėl išduoto asmens baudžiamojo persekiojimo ribos, nes kaltinimo pareiškimo metu A. S-iui (1996 m. rugpjūčio 14 d. ) ir nuosprendžio priėmimo dieną Sutartis galiojo. A. S-is gali būti nuteistas už nusikaltimus, už kuriuos nebuvo išduotas, jeigu dėl to bus gautas Rusijos Federacijos sutikimas. Iki šiol tokio sutikimo negauta, tačiau galima bandyti jį gauti ir priklausomai nuo rezultatų toliau spręsti bylą. Nuteistųjų A. S-io bei V. Z-o skundų argumentai dėl bylos tardyminio priklausomumo bei teismingumo nustatymo nepagrįsti. BPK 143 str. 3 d. norma nėra pažeista, nes tardymas pradėtas ir baigtas vidaus reikalų organų tardytojų, kuriems byla ir yra tardyminga. Tos pačios sistemos struktūriniai padaliniai, kurie vykdo tardymą, esmės nekeičia. Taip pat nepažeidžiant įstatymo reikalavimų byla išnagrinėta Kauno m. apylinkės teismo pagal nusikaltimo padarymo vietą (BK 4 str. 2 d. ). BPK 382 str. 2 d. 6 p. numatytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra tada, kai byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga pagal nusikaltimų požymius ir savybes, o ne pagal teritorinio teismingumo kriterijų, kurio nustatymas liečia teismų sistemos vidaus reikalus, o apskritai ši byla teisminga apylinkės teismui, kaip teismo rūšiai. Kasacinių skundų argumentai dėl įstatymo pažeidimų skiriant kardomąjį kalinimą parengtinio tardymo metu yra už kasacinio nagrinėjimo ribų, todėl nenagrinėtini. Nuteistojo V. Z-o argumentai dėl BPK 99, 1041, 1043 ir 1044 straipsnių normų pažeidimų, pakeičiant jam kardomąją priemonę į suėmimą priimant nuosprendį, taip pat nepagrįsti. Šios normos reguliuoja kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygas, pagrindus ir tvarką parengtinio baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje. V. Z-ui suėmimas parinktas priimant nuosprendį. Kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti dėl minėtų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, jie naikintini ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentus, kiek jie liečia nuosprendžio pagrįstumą, civilinių ieškinių klausimus ir atskirų BK normų taikymą, kolegija patikrino visų kitų argumentų kontekste. Pasisakyti šiais klausimais nėra galimybių, kol nuosprendis laikytinas neteisėtu ir visiškai nenustatytos faktinės bylos aplinkybės. Neteisėtas nuosprendis kartu yra ir nepagrįstas. Naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį R. M-aus, V. S-iaus ir V. Z-o atžvilgiu naikintina ir nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių jiems pakeitimo, t. y. sugrižtama prie parinktos priemonės iki nuosprendžio priėmimo – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 429 str. 3 p. , 430 ir 4301 str. , nutarė: Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 15 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutartį A-o S-io, R-o M-aus, V-aus S-iaus, V-aus Zabulėno ir V-o J-io byloje panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. R. M-ui, V. S-iui ir V. Z-ui panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegijos pirmininkė L. Ž-ė Teisėjai V. P-a- J. T-ius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2206: Svečiai