Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5298: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 33. U-io valstybės
išduoto asmens baudžiamosios
atsakomybės
ribos (BPK 221 str. )

Panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis bei
apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti
pirmosios instanci­jos teismui, nes padarytas esminis baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimas – kaltinamasis buvo nuteistas už nusikaltimus, už kuriuos
nebuvo išduotas, negavus tuo reikalu užsienio valstybės, išdavusios
kaltinamąjį, sutikimo. Kasacinės instan­cijos teismas šioje byloje nustatė ir
kitokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

P-šėjas J. T-ius                                                            Kasacinė
byla 2K–420/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. rugsėjo 30
d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės L. Ž-ės,
teisėjų V. P-o ir J. T-iaus,
sekretoriaujant R. B-ei,
dalyvaujant prokurorui G. P-ui,
gynėjams R. A-kiui, S. B-elienei, L. J-ui,
M. L-iui, A. S-ui, V. B-ui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
nuteistojo A-o S-io ir jo gynėjo L. J-o, nuteistojo R-o
M-aus, nuteistųjų V-aus S-iaus, V-aus Z-o ir jų gynėjos S. B-elienės, nuteistojo V-o
J-io kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio
15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. kovo 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje, kurioje:
A-a- S-is nuteistas pagal BK 274 str. 3 d.
šešeriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 275 str. 3 d.
septyneriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, atimant teisę
penkerius metus dirbti su finansais susijusį darbą, pagal BK 87 str. trejiems
metams laisvės atėmimo, pagal BK 1621 str. 25 (dvidešimt penkių) litų bauda, pagal BK 1622 str. vieneriems
metams laisvės atėmimo, pagal BK 1624 str. 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) litų bauda,
pagal BK 1625 str. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 207
str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 2 d. dvejiems
metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. galutinė bausmė paskirta –
laisvės atėmimas septyneriems metams su viso turto konfiskavimu, atimant teisę
penkerius metus dirbti su finansais susijusį darbą, bausmę atliekant
sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo
1994 m. spalio 29 d.
R-a- M-us nuteistas pagal BK 274 str. 3 d.
ketveriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 275 str. 3 d.
penkeriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, atimant teisę trejus
metus dirbti su finansais susijusį darbą, pagal BK 207 str. 1 d. – dvejiems
metams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 2 d. – trejiems metams laisvės
atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas
penkeriems metams su viso turto konfiskavimu, atimant teisę trejus metus dirbti
su finansais susijusį darbą, bausmę atliekant sustiprintojo reži­mo pataisos
darbų kolonijoje.
V-us S-ius nuteistas pagal BK 274 str. 3 d.
ketveriems metams laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu, pagal BK 87 str.
dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 1625 str. šešeriems
mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 207 str. 1 d. vieneriems metams laisvės
atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas
ketveriems metams su viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant bendrojo režimo
pataisos darbų kolonijoje.
V-a- J-is nuteistas pagal BK 275 str. 3 d.
šešeriems metams laisvės atėmimo su pusės turto konfiskavimu, pagal BK 207 str.
2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė
paskirta – laisvės atėmimas šeše­riems metams su pusės turto konfiskavimu,
bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pritaikius BK
57 str. 1 d. , V-a- J-is atleistas nuo baus­mės atlikimo.
V-us Z-a- nuteistas pagal BK 274 str. 3 d.
ketveriems metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu, pagal BK 87 str.
dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 1625 str. šešeriems
mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. , galutinė bausmė paskirta –
laisvės atėmimas ketveriems metams su viso turto konfis­kavimu, bausmę
atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S-io gynėjo
advokato L. J-o apeliacinį skundą, nuteistųjų A. S-io, R. M-aus,
V. Z-o, V. S-iaus apeliacinius skundus iš dalies patenkino, apylinkės
teismo nuosprendį pakeitė:
A. S-į nuteisė pagal BK 87 str. trejiems metams
laisvės atėmimo. Panaikino nuosprendžio dalį, kurioje A. S-is buvo
nuteistas pagal BK 329 str. Bausmės pradžią nutarė skaičiuoti nuo 1994 m.
spalio 29 d. Kita nuosprendžio dalis A. S-io atžvilgiu palikta nepakeista.
R. M-ui panaikino nuosprendžio dalį, kurioje buvo priteisti
civiliniai ieškiniai A. Coronkui, J-ai Snook ir Govard Guy Snook,
D. Latašinskienei, D. D-inskienei, E. T-i, L. Zakšauskui, K. V-ui,
P. M. B-ušiui, S. Gelomnebskienei, V. M-zvickienei, N. B-auskienei, A. N-iui,
A. P. P-ui, P. I-ei, L. U-ei, E. Kmukštaitei,
O. A-i-ei, A. K-ui, A. S-ui, L. S-uvienei,
L. L-anaičiui, S. V-ui, V. B-ei, S. Voitas, V. K-i-ei,
O. Karchuvienei, J. S-iukui, V. B-iui, J. Serbui, V. Ž-i, M. S-ui,
P. V. V-iui, V. B-ui, S. A-ui, J. Z-i-ei, J. B-ei,
T. Tarasenko, E. Kauzonienei, J. Narijauskui, R. T-i, A. G-žiui, M. Kons­tantinavičiui,
K. J-žiui, A. L-ūnui, V. D. Galčiui, D. A-ei, A. Riaubienei, A. D-i,
Z. Riaubienei, K. Nancevičienei, V. G-eriui, R. P-ui, V. B-ai,
V. R-inckui, L. N-dužiui, A. L-ei, D. K-ui, S. L-ui, R. V-ui,
A. Š-ui, L. K-skajai, V. M-ei, F. T-iui, G. A-ui,
V. Asakavičiui, D. K-i-ei, A. J-iui, J. M-i-ei,
J. B-i-ei, R. G-ei, V. M-iui, J. A-ui,
J. V-iui, R. K-lienei, V. L-i-ei, S. Žėčiui, S. S-ei,
A. M-ei, V. Ž-iui, B. G-auskienei, E. Bagdevičienei, J. K-ui,
V. P-ui, B. V-ei, P. K-, S. G-iui, R. A. V-ui,
L. Š-ei, H. E-iui, K. Sasmiui, A. M-iui, V. B-ūnienei,
A. J-ikoniui, V. Pakšiui, M. V-ermanaitei, B. Šivskienei, E. Ž-iui,
J. M-ui, J. G. D-iui, V. M-ui, P. Ž-i, R. Ž-iui, A. P. Žaldariui,
A. B-neckienei, K. D-areckui, R. J-iniui, UADB „Šviesuoliai”, UADB
„Sveikuoliai”, UADB „Mūsų senoliai”. Kita nuosprendžio dalis R. M-aus
atžvilgiu palikta nepakeista.
V. S-ių nuteisė pagal BK 87 str. dvejiems metams
laisvės atėmimo. Panaikino nuosprendžio dalį, kurioje V. S-ius buvo
nuteistas pagal BK 329 str. Pagal BK 1622 str. ir pagal BK 1624 str. V. S-ių
išteisino, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Bausmę paskyrė atlikti
bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kita nuosprendžio dalis
V. S-iaus atžvilgiu palikta nepakeista.
V. Z-ą nuteisė pagal BK 87 str. dvejiems metams
laisvės atėmimo. Panaikino nuosprendžio dalį, kurioje V. Z-a- buvo
nuteistas pagal BK 329 str. Pagal BK 1622 str. ir pagal BK 1624 str. V. Z-ą
išteisino, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Bausmę paskyrė atlikti
bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Kita nuosprendžio dalis V. Z-o
atžvilgiu palikta nepakeista.
Nuteistas V-a- J-is apeliacine tvarka
nesiskundė.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokuroro, prašiusio nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmesti,
gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimus,

nustatė:

Pagal BK 274 str. 3 d. A. S-is, V. S-ius ir
V. Z-a- nuteisti už tai, kad A. A. S-is, būdamas bendros Lietuvos–JAV
įmonės „B-ikam” (įregistruotos Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijoje
1991 m. balandžio 25 d. , reg. Nr. BĮ–91–51) steigėjas ir generalinis
direktorius bei Kauno UADB „Sveikuoliai”, „Mūsų senoliai”, „Šviesuoliai” vienas
steigėjų, nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėn. iš anksto susitaręs
bendrai nusikalstamai veikai su UAB „B-ikam” direktoriumi V. S-iumi,
finansininku V. Z-u ir veikdamas grupėje su jais turėjo tikslą pakar­totinai
stambiu mastu užvaldyti svetimą turtą, užmaskuojant savo nusikalstamą veiklą
paskolos bei pasaugos sutartimis. Veiklos pradžioje iš piniginių sumų, surinktų
iš vienų piliečių, išmokėdami kitiems piliečiams indėlius ir palūkanas užsienio
valiuta bei litais. Tokiu būdu sudarydami mokios įmonės įspūdį, priiminėjo iš
fizinių bei juridinių asmenų terminuotus indėlius už palūkanas užsienio valiuta
ir litais ir tokiu būdu nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėn. Kauno,
Marijampolės, Šiaulių, Vilniaus, Alytaus, V-, Druskininkų, Kaišiadorių,
Lazdijų ir kt. miestuose bei rajonuose sudarė 140 sutarčių, pagal kurias iš
piliečių ir UADB „Sveikuoliai”, „Mūsų senoliai”, „Šviesuoliai” gavo terminuotų
indėlių – 4 mln. 813 tūkst. 656 Lt, 2 mln. 530 tūkst. 500 JAV dolerių, 57
tūkst. 872 Vokietijos markes – iš viso 15 mln. 2 tūkst. 122,1 Lt svetimo turto,
kurį grupėje pakartotinai užvaldė stambiu mastu, negrąžindami jo indėlininkams.
Pagal BK 274 str. 3 d. A. S-is ir R. M-us taip pat
nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant bendros Lietuvos–JAV įmonės
„B-ikam” generaliniu direktoriumi, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant
grupėje su Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi,
pagal 1993 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 83 iš Kauno miesto
komercinio banko „Žemės bankas” įmonės „B-ikam” vardu naftos produktams
pirkti jie gavo 31 000 Lt paskolą, kurią pasisavino, ir pakartotinai, veikdami
grupėje, stambiu mastu užvaldė svetimą KB „Žemės bankas” turtą.
Pagal BK 275 str. 3 d. A. S-is, R. M-us ir
V. J-is nuteisti už tai, kad, nuo 1993 m. lapkričio 12 d. A. S-iui
būnant Kauno miesto AB KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku, jam iš anksto
susitarus ir veikiant bendrai grupėje su KB „Žemės bankas” valdybos pirmininko
pavaduotoju R. M-umi bei Kėdainių rajono personali­nės įmonės „V-a-”
savininku V. J-iu, pakartotinai, turint tikslą pasisavinti jiems patikėtą
svetimą turtą stambiu mastu, pagal 1993 m. gruodžio 21 d. tarpbanki­nio kredito
sutartį Nr. 5 jie iš Vilniaus „Senamiesčio” banko gavo 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt
kreditą, kurio į KB „Žemės bankas” kasą neįnešė. Tas lėšas 1993 m. gruodžio
21–23 d. konvertavo į 450 tūkst. JAV dolerių ir 60 tūkst. Vokietijos markių, iš
kurių 200 tūkst. JAV dolerių pervedė į savo įsteigtos ir vadovaujamos
Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” sąskaitą, esančią Lietuvos akciniame
inovaciniame banke, o kitus pinigus perdavė V. J-iui, ir tokiu būdu
pakartotinai grupėje iš anksto susitarusių asmenų stambiu mastu pasisavino jiems
patikėtą ir esantį jų žinioje svetimą KB „Žemės bankas” turtą – 1 mln. 901
tūkst. 500 Lt.
Pagal BK 275 str. 3 d. A. S-is ir R. M-us taip pat
nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant KB „Žemės bankas” valdybos
pirmininku, jam iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su KB „Žemės
bankas” valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-umi, 1993 m. lapkričio 29 d. jie
surašė kreditavimo sutartį Nr. 86/88, pagal kurią Kauno m. UADB „Sveikuoliai”
suteiktas 81 tūkst. Lt kreditas, o 1993 m. gruodžio 28 d. surašė kreditavimo
sutartį Nr. 104, pagal kurią Kauno UADB „Sveikuoliai” suteiktas 153 tūkst. 600
Lt kreditas, ir „Žemės banko” kasoje šiuos pinigus gavo, tačiau UADB
„Sveikuoliai” šių pinigų neperdavė, t. y. pakartotinai, veikdami grupėje iš
anksto susitarusių asmenų, stambiu mastu pasisavino jiems patikėtą ir jų
žinioje esantį svetimą turtą – 81 tūkst. Lt ir 156 tūkst. 600 Lt,
priklausančius KB „Žemės bankas”.
Pagal BK 275 str. 3 d. A. S-is ir R. M-us taip pat
nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku
ir iš anksto susitarus bei bendrai veikiant grupėje su bendros Lietuvos–JAV
įmonės „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi, 1994 m. sausio 28 d. jie
surašė kreditavimo sutartį Nr. 118A, pagal kurią įmonei „B-ikam” suteiktas
158 tūkst. 529 Lt kreditas, ir „Žemės banko” kasoje šiuos pinigus gavo, tačiau
įmonei „B-ikam” jų neperdavė, t. y. pakartotinai grupėje iš anksto susitarusių
asmenų stambiu mastu pasisavino jiems patikėtą ir jų žinioje esantį svetimą
turtą – 158 tūkst. 529 Lt, priklausančius KB „Žemės bankas”.
Pagal BK 87 str. A. S-is, V. S-ius, V. Z-a-
nuteisti už tai, kad 1993 m. rugpjūčio – 1994 m. lapkričio mėnesiais,
A. S-iui būnant bendros Lietu­vos–JAV įmonės „B-ikam” steigėju ir generaliniu
direktorium, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su UAB „B-ikam”
direktoriumi V. S-iumi, finansininku V. Z-u, buvo pažeisti operacijų
su užsienio valiuta norminių aktų reikalavimai – Lietuvos Respublikos pinigų
įstatymo (1993 07 01, Nr. I–199) 3 str. bei Lietuvos Respublikos užsienio
valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo (1993 07 07, Nr. I–202) 3 str. , t. y.
jie, neturėdami Lietuvos banko leidimo, Kauno, Vilniaus, Druskininkų, Alytaus,
Marijampolės, Lazdijų ir kt. miestuose bei rajonuose pagal neteisėtas paskolos
ir pasaugos sutartis iš 146 asmenų ir 3 bendrovių paėmė 2 mln. 574 tūkst. 310
JAV dolerių, 60 tūkst. 372 Vokietijos markes bei 122 asmenims grąžino 104
tūkst. 907 JAV dolerių indėlių ir palūkanų, iš viso atliko neteisėtų operacijų
su 2 mln. 679 tūkst. 217 JAV dolerių ir 60 tūkst. 372 Vokietijos markėmis.
A. S-is pagal BK 1621 str. 1 d. (1990 06
26 įstatymo Nr. I–326 redakcija) nuteistas už tai, kad, būdamas tarptautinės
korporacijos „T-a-” (įregistruotos Kaune P-ino g. 16) savininkas, 1991 m.
sausio – rugsėjo mėnesiais Kauno miesto valstybinei mokesčių inspekcijai
pateikė pajamų deklaracijas su žinomai iškreiptais duomenimis apie gautas
pajamas, o nuo 1991 m. IV ketvirčio slėpė pajamas, visiškai nepateik­damas pajamų
deklaracijų Kauno miesto valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to jam 1992 m.
balandžio 29 d. surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal
ATPK 172 ir 1721 str. ir Kauno miesto valstybinės mokesčių inspekcijos
viršininko 1992 m. gegužės 8 d. nutarimu paskirta 1000 rb (10 Lt) bauda.
Nesumokėjus paskirtos baudos ir vėliau nepateikiant pajamų deklaracijų,
pakartotinai jam surašytas protokolas pagal ATPK 1723 str. , o 1992 m.
gegužės 22 d. Kauno miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nutarimu
medžiaga perduota Kauno miesto apylinkės teismui dėl baudos už administracinį
teisės pažeidimą išieškojimo. Tokiu būdu A. S-is, 1991 m. sausio – rugsėjo
mėnesiais pateikdamas žinomai iškreiptus duomenis dekla­racijose apie pajamas,
o nuo 1991 m. spalio iki 1993 m. sausio mėn. nepateikdamas valstybinei mokesčių
inspekcijai deklaracijų apie pajamas, slėpė įmonės „T-a-” turėtas pajamas.
Pagal BK 1622 str. A. S-is nuteistas už tai, kad, būdamas bendros
Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėjas ir generalinis direktorius, atsakingas
už šios įmonės ūkinės, finansinės, komercinės veiklos apskaitą, nuo 1993 m.
balandžio iki 1994 m. lapkričio mėnesio tyčia apgaulingai tvarkė įmonės
buhalterinius dokumentus, siekdamas nuslėpti įmonės komercinės, ūkinės,
finansinės veiklos rezultatus ir nemokėti privalomųjų mokesčių į biudžetą. Jis
nesilaikė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respub­likos buhalterinės apskaitos
pagrindų įstatymo Nr. I–2654, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario
24 d. nutarimo Nr. 107 „Dėl supaprastinto buhalterinės apskaitos tvarkymo” ir
Vyriausybės 1994 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 336 patvirtintų „Kasos darbo
organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių” reikalavimų, tyčia pirminiais
dokumentais neįformindavo ir kasos knygoje neįtraukdavo į apskai­tą piniginių
lėšų gavimo iš kreditorių bei jiems priklausančių palūkanų išmokėjimo,
nevedė pajamų–išlaidų knygos, visą įmonės finansinę–ūkinę veiklą įrašydavo į
kom­­piuterio disketes, kurias paslėpė, nebuvo galima tiksliai nustatyti įmonės
komer­cinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, visų apmokestinamų pajamų ir
įvertinti turto.
Pagal BK 1624 str. (1993 01 28 įstatymo Nr. I–57 redakcija)
A. S-is nuteistas už tai, kad būdamas bendros Lietuvos–JAV įmonės
„B-ikam” steigėjas ir generalinis direktorius, pažeisdamas Lietuvos
Respublikos užsienio investicijų įstatymo (1992 02 11, Nr. I–2302) 9 str. ,
nesuformavo įstatinio kapitalo ir per 12 mėnesių nerealizavo leidimo užsienio
investicijai, neperregistravo įmonės, toliau naudodamasis bendros Lietuvos–JAV
įmonės UAB „B-ikam” vardu Kaune ir kituose miestuose vykdė įmo­nės steigimo
dokumentuose nenumatytą neteisėtą finansinę veiklą stambiu mastu – už palūkanas
iš piliečių rinko indėlius užsienio valiuta ir iš 149 asmenų bei bendrovių
surinko 2 mln. 574 tūkst. 310 JAV dolerių (10 mln. 194 tūkst. 267 Lt), 60 tūkst
372 Vokietijos markes (138 tūkst. 855,59 Lt), 122 asmenims grąžino indėlių ir
palūkanų 104 tūkst. 907 JAV dolerius, tokiu būdu 271 atveju pažeidė operacijų
su užsienio valiuta norminius aktus.
Pagal BK 1625 str. (1993 01 28,
įstatymo Nr. I–57 redakcija) A. S-is, V. S-ius ir V. Z-a- nuteisti
už tai, kad, A. S-iui, kaip fiziniam asmeniui bei bendros Lietuvos–JAV
įmonės „B-ikam” steigėjui ir generaliniam direktoriui iš anksto susitarus ir
bendrai veikiant grupėje su įmonės „B-ikam” direktoriumi V. S-e­vičiumi bei
finansininku V. Z-u, jie Kauno m. nusikalstamu būdu užvaldė svetimą turtą –
pinigus ir 1993 m. balandžio–1994 m. lapkričio mėnesiais su šiomis lėšomis
atliko neteisėtas finansines operacijas, naudojo jas UAB „B-ikam” komercinei
ūkinei veiklai, grąžino paskolas, išmokėjo palūkanas užsienio valiuta ir taip
nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis įvykdė neteisėtų finansinių operacijų su 2
mln. 530 tūkst. 500 JAV dolerių (10 mln. 53 tūkst. 497 Lt), 57 tūkst. 872
Vokietijos markėmis (134 tūkst. 969,1 Lt) ir 4 mln. 813 tūkst. 656 Lt, iš viso
su 15 mln. 22 tūkst. 122,1 Lt.
Pagal BK 207 str. 1 d. A. S-is, V. S-ius ir
R. M-us nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant Kauno m. KB „Žemės bankas”
valdybos pirmininku ir bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėju ir
generaliniu direktoriumi, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant su to paties
banko valdybos pirmininko pavaduotoju bei UAB „B-ikam” direktoriaus
pavaduotoju R. M-umi ir įmonės „B-ikam” direktoriumi V. S-iumi, jie
klastojo oficialius dokumentus, būtent: 1994 m. kovo 22 d. A. Sta­šaitis Kaune,
iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupėje su R. M-umi ir
V. S-iumi, suklastojo oficialius dokumentus – įmonės „B-ikam”
direktoriaus V. S-iaus pasirašytus ir įmonės spaudu patvirtintus
įgaliojimą R. M-ui paimti iš KB „Žemės bankas” 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt ir
patvirtinimą, kad R. M-us šiuos pinigus pristatė į įmonę „B-ikam”, bei
R. M-aus pasirašytą KB „Žemės bankas” kasos išlaidų orderį Nr. 34 dėl 2 mln.
942 tūkst. 200 Lt gavimo iš banko, įrašydamas į šiuos oficialius dokumentus
žinomai melagingo turinio neatitinkantį tikrovės tekstą, žinodamas, kad šie
pinigai iš KB „Žemės bankas” nebus paimti ir perduoti įmonei „B-ikam”, bei
pateikė šiuos dokumentus „Žemės banko” buhalterijai.
Pagal BK 207 str. 1 d. A. S-is ir R. M-us nuteisti
dar ir už tai, kad, A. S-iui būnant KB „Žemės bankas” valdybos pirmininku
ir bendros Lietuvos–JAV įmonės „B-ikam” steigėju ir generaliniu direktoriumi,
iš anksto susitarus ir bendrai veikiant su to paties banko valdybos pirmininko
pavaduotoju bei UAB „B-ikam” direktoriaus pavaduotoju R. M-umi, jie klastojo
ir panaudojo žinomai suklastotus oficialius dokumentus: 1994 m. kovo 22 d.
Kaune A. S-is, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupėje su
R. M-umi, suklastojo oficialius dokumentus – R. M-aus pasirašytus pareiškimus
dėl pinigų įnešimo į KB „Žemės bankas”: pareiškimą Nr. 59 apie tai, kad įmonė
„B-ikam” grąžina „Žemės bankui” 2 mln. 24 tūkst. 600 Lt kreditui padengti,
pareiškimą Nr. 60 apie tai, kad individuali I. Švelny­­tės įmonė grąžina „Že­mės
bankui” 680 tūkst. Lt kreditui padengti, pareiškimą Nr. 61
apie tai, kad UADB „Sveikuoliai” grąžina „Žemės bankui” 237 tūkst. 600 Lt
kreditui padengti, ir KB „Žemės bankas” 1994 m. kovo 22 d. kasos žurnalo pajamų
dalį apie 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt gavimą banko kasoje, įrašydamas į šiuos
oficialius dokumen­tus žinomai melagingo turinio neatitinkantį tikrovės tekstą,
žinodamas, jog pagal šiuos dokumentus pinigai į KB „Žemės bankas” nebuvo įnešti
ir užpajamuoti kasoje, bei pateikė šiuos žinomai suklastotus dokumentus KB
„Žemės bankas” buhalterijai.
Pagal BK 207 str. 2 d. A. S-is ir R. M-us nuteisti
už tai, kad, A. S-iui būnant Kauno m. KB „Žemės bankas” valdybos
pirmininku, iš anksto susitarus ir bendrai veikiant grupėje su šio banko
valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-umi, jie suklastojo itin svarbius
dokumentus ir juos panaudojo, sukeldami žymią žalą visuomenės bei piliečių
teisėms ir teisėtiems interesams: A. S-iui nurodžius, R. M-us surašė
žinomai melagingo turinio 1993 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr.
86/88, pagal kurią KB „Žemės bankas” neva suteikė Kauno UADB „Sveikuoliai” 81
tūkst. Lt kreditą, kuris šiai UADB suteiktas nebuvo, ir pateikė žinomai
suklastotą sutartį KB „Žemės bankas” gryniems pinigams gauti; 1993 m. gruodžio
28 d. A. S-iui nurodžius R. M-us surašė ir pasirašė žinomai melagingo turinio
neati­tinkančią tikrovės kreditavimo sutartį Nr. 104, pagal kurią Kauno m. KB
„Žemės bankas” neva suteikė UADB „Sveikuoliai” 156 tūkst. 600 Lt kreditą, kuris
šiai UADB suteiktas nebuvo, ir pateikė šią žinomai suklastotą sutartį KB „Žemės
bankas” gry­niems pinigams gauti; 1994 m. sausio 28 d. A. S-iui nurodžius
R. M-us surašė ir pasirašė žinomai melagingo turinio, neatitinkančią tikrovės
kreditavimo sutartį Nr. 118A, pagal kurią Kauno KB „Žemės bankas” neva suteikia
bendrai Lietuvos–JAV įmonei „B-ikam” 158 tūkst. 529 Lt kreditą, kuris šiai
įmonei suteiktas nebuvo, ir pateikė šią žinomai suklastotą sutartį KB „Žemės
bankas” gryniems pinigams gauti.
Pagal BK 207 str. 2 d. A. S-is, R. M-us ir
V. J-is dar nuteisti už tai, kad, A. S-iui būnant Kauno m. KB „Žemės
bankas” valdybos pirmininku, iš anksto susitarus bendrai veikiant grupėje su
šio banko valdybos pirmininko pavaduotoju R. M-u­mi bei Kėdainių personalinės
įmonės „V-a-” savininku V. J-iu, jie suklas­tojo itin svarbų oficialų
dokumentą ir panaudojo jį, sukeldami žymią žalą visuo­menės bei piliečių
teisėms ir teisėtiems interesams: A. S-iui nurodžius, R. Mei­lus ir
V. J-is 1993 m. gruodžio 22 d. Kauno m. surašė ir pasirašė žinomai
melagingo turinio kreditavimo sutartį Nr. 103, pagal kurią KB „Žemės bankas”
neva suteikia V. J-iui 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt kreditą naftos produktams
pirkti, ir panau­­dojo šį žinomai suklastotą oficialų dokumentą pateikdami jį
KB „Žemės bankas” buhalterijai, taip užmaskuodami svetimo turto pasisavinimą
stambiu mastu.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. S-is prašo
nuosprendį ir nutartį panai­kinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti, jį iš
suėmimo paleisti. Jis teigia, kad patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn ir
išduodant Lietuvos Respublikai, buvo pažeisti BPK 18 ir 221 straipsniai.
Teisėsaugos institucijos privalėjo vadovautis tarptautinių sutarčių
nuostatomis, tarp jų Europos konvencija dėl ekstradicijos, nustatančios, kad
išduotas asmuo gali būti teisiamas tik už tą nusikaltimą, už kurį buvo
išduotas, jo asmeninės teisės negali būti apribojamos dėl jokių kitų
priežasčių. Kasatorius nurodo, kad jo baudžiamąją bylą išnagrinėjo teismas,
kuriam ji neteisminga. Buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis neturėjo
realios galimybės susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Teisminio
bylos nagrinėjimo metu buvo esmingai pažeista V. S-iaus ir V. J-io
teisė į gynybą, nes advokatas V. G-a, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos
teisme, gynė ir V. J-į, ir V. S-ių, nors tarp jų gynybos interesų yra
prieštaravimų.
Nuosprendyje nėra nurodyta, kaip, kada, pagal kokias
sutartis, iš kokių konkrečiai asmenų (fizinių ar juridinių) jis gavo pinigus ir
užvaldė sukčiavimo būdu; jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos išdėstytos
abstrakčiai ir nesuprantamai, todėl jis neturėjo galimybės nuo tokių kaltinimų
apsiginti. Jo apeliacinio skundo ribas apeliacinė teismo instancija įvertino
netinkamai, nesivadovaudama baudžiamojo proceso įstatymo principinėmis
nuostatomis. Apeliaciniuose skunduose jis teigė esąs nekaltas, atkreipė dėmesį
į kai kuriuos įstatymų pažeidimus, nurodė, kad jo apeliacinis skundas visas iki
galo nebuvo išnagrinėtas. Byloje yra pakankamai duomenų teigti, kad 1996 m.
rugpjūčio 14 d. nutarimas patraukti jį kaltinamuoju po jo apklausos buvo
perrašytas, kaltinime nurodant kitas bylos aplinkybes, liečiančias piniginių
sumų dydžius. Tokiu būdu, suklastojus nutarimą patraukti jį kaltinamuoju, kuris
jam nebuvo pateiktas, esmingai pažeista jo teisė į gynybą. Pirmosios instancijos
teismas paliko be įvertinimo esmines byloje nustatytas aplinkybes, o apeliacinė
teismo instancija, igno­ruodama tokias aplinkybes, nepaneigė jo apeliacinio
skundo argumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad „B-ikam” nepriiminėjo
indėlių, o tik saugojo ar skolinosi lėšas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokia
veikla Lietuvoje tuo metu nebuvo uždrausta. Teiginys, jog Lietuvos Respublikos
užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. draudė skolintis
ar saugoti svetimų asmenų pinigus, nėra pagrįstas, nes įstatyme nurodomų
konkrečių draudžiamų veikų – pirkimo, pardavimo, keitimo, paskolų teikimo
„B-ikam” nevykdė, o įstatyme nurodyta „kitos operacijos” sąvoka iš vis
neapibrėžta, todėl pagal neapibrėžtos įstatymu veikos požymius kaltinimo formulavimas
negali būti pripažintas teisėtu. Paskiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą ir
ją pratęsiant, nuo sulaikymo momento iki nuosprendžio priėmimo buvo pažeista
Konvencijos nuostata, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip pagal
įstatymo nustatytą tvarką (5 str. 1 p. ). Tokiu būdu jo sulaikymas ir suėmimas
pagal Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo teisėjo 1994 m. liepos 25 d.
nutartį ir tardytojo S. L-aus 1994 m. spalio 25 d. nutarimą,
sankcionuotus prokuroro, nebuvo teisėti. Pažeidžiant BPK 106 str. , praėjus 18
mėnesių jis iš suėmimo nebuvo paleistas ir buvo kalinamas nuo 1996 m. rugsėjo
21 d. iki 1997 m. sausio 3 d. , nesant jokio teismo sprendimo paskirti ar
pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą.
Konvencijos 5 str. 4 p. nustato, kad kiekvienas asmuo,
kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi teisę kreiptis į teismą,
kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo, ir jeigu
asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti. Tokia teisė iš jo buvo
atimta, nes tuo metu galiojusios BPK normos nenumatė galimybės apskųsti
prokuroro sankcionuotą ar teismo nutartimi pratęstą kardomąjį kalinimą suėmimą.
Teismas tokiais Konvencijai prieštaraujančiais įstatymais rėmėsi nenagrinėdamas
jo skundų dėl neteisėto kardomojo kalinimo suėmimo. Tokiu būdu iki teismo
nuosprendžio jis buvo kalinamas neteisėtai. Byloje yra pakankamai duome­nų, jog
teismas nebuvo nešališkas, o išdėstytos nuosprendyje nusikalstamos veikos nėra
konkrečios. Tai reiškia, kad pažeisti Konvencijos 6 str. 1, 3 punktų
reikalavimai.
Nuteistojo A. S-io gynėjas advokatas L. J-a-
kasaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir bylą perduoti iš
naujo nagrinėti teisme. Jis teigia, kad parengtinio tyrimo ir teisminio
nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad S. D-a-, D. D-i-ė ir A. Coronkus
pinigus skolino ne A. S-iui ar bendrai Lietuvos–JAV įmonei UAB „B-ikam”.
Nukentėjusieji patvirtino, kad nei „B-ikam”, nei A. S-is pinigų pagal
šias sutartis negavo. T-ėl teismas nepagrįstai nustatė, jog teisiamieji
apgaule užvaldė pinigus, atliko su tais pinigais valiutines operacijas ir ope­racijas
su nusikalstamu būdu įgytomis lėšomis, ir civilinius ieškinius patenkino.
Minėtų asmenų ieškiniai galėtų būti nagrinėjami civilinėje byloje. P-enkindamas
civilinius ieškinius, teismas priteisė nukentėjusiesiems pinigų sumas,
nurodytas paskolos ir pasaugos sutartyse, su palūkanomis ir tuo pripažino, kad
tarp nukentėjusiųjų  ir nuteistųjų iš
tikrųjų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Teismas neįvertino visų
aplinkybių ir priteisiamo civilinio ieškinio nesumažino, nors UADB „Sveikuo­liai”
skolingi bendrai Lietuvos–JAV įmonei „B-ikam” pagal keturias sutartis 1 mln.
359 tūkst. 680 Lt, o pats A. S-is, siekdamas atsiskaityti su UADB „Sveikuoliai”,
perleido jų nuosavybėn 30 proc. UAB „G-pis” akcijų. Kasatoriaus nuomone,
neaišku, kodėl iš A. S-io „Senamiesčio banko” steigėjams priteista 427
tūkst. 129 Lt, nors jie civilinio ieškinio nepareiškė ir nebuvo proceso
dalyviais.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. M-us prašo panaikinti
nuosprendį bei nutarties dalį, kurioje jo apeliacinis skundas atmestas, ir tą
bylos dalį nutraukti. Nutarties dalį, kurioje panaikinta apylinkės teismo
nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, iš dalies pakeisti ir ją papildyti
nuoroda, kad jam šalinami kaltinimai sukčiavimu užvaldžius A. K-inskienės ir
M. V-iaus turtą, taip pat asmenų, kurių civiliniai ieškiniai buvo
atmesti – A. V-ūno ir V. M-uvienės.
Skundo argumentai dėl Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsau­gos konvencijos pažeidimų. Kasatorius teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismas ir
Kauno apygardos teismas jam buvo šališki. Nepaisant to, kad buvo paduotas
apeliacinis skundas, jis buvo sulaikytas Vilniaus universitetinės greitosios
pagalbos ligoninės palatoje ir uždarytas į Vilniaus VPK areštinę. Taip buvo
pažeisti BPK 369 str. ir Konvencijos 3 str. ir 6 str. 1 dalis.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. Kasatorius teigia nepasisavinęs 31 000 Lt paskolos pagal
1993 m. lapkričio 15 d. kreditavimo sutartį Nr. 83, o tik vykdęs A. S-io
nurodymą perduoti pinigus V. Z-ui, neturėdamas iš to jokios naudos. Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi
panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje iš jo priteisti
civiliniai ieškiniai A. Coronkui ir kitiems. Tačiau rezoliucinėje nutarties
dalyje pasisakyta tik dėl civilinių ieškinių, o kad iš nuosprendžio šalintini
šie kaltinimai, nėra nurodyta. Taigi nėra aišku, ar jis šioje nutarties dalyje
pripažintas kaltu, ar ne.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 275 str. 3 d. Kasatorius nurodo, kad nepasisavino ir nebendrininkavo
pasisavinant 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt, kuriuos KB „Žemės bankas” gavo pagal
tarpbankinio kredito sutartį iš KB „Senamiesčio bankas”. Ši paskola buvo
suteikta V. J-io PĮ „V-a-”. Tą faktą teisme patvirtino: KB „Žemės
bankas” vyr. buhalterė J. J-ė; 1993 m. gruodžio 21 d. kredito sutartis Nr.
103; 1993 m. gruodžio 23 d. V. J-io pareiškimas sąskaitai atidaryti; KB
„Žemės bankas nebalansinė sąskaita Nr. 9921, iš kurios matyti PĮ „V-a-”
pajamos – 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt; 1993 m. gruodžio 28 d. memorialinis orderis
Nr. 970; terminuotas pasižadėjimas. Apie tai, kad PĮ „V-a-” tikrai gavo paskolą,
galima spręsti ir iš to, kad V. J-is už suteiktą kreditą sumokėjo palūkanas
– 41 713 Lt. V. J-is parengtinio tardymo pradžioje patvirtino, kad gavo
paskolą. Be to, kasato­rius nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas civilinį
ieškinį – 1 mln. 901 tūkst. 500 Lt – šioje dalyje priteisė tik iš V. J-io.
Esant grupei iš anksto susitarusių asmenų, ieškiniai solidariai priteisiami iš
visų kaltais pripažintų asmenų. Jis teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis
yra prieštaringas, nes teismas nebuvo įsitikinęs jo ir A. S-io kaltumu ir
jiems pareikšto ieškinio netenkino.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 207 str. 1  ir 2 d. Kasatorius teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, jog
nuo 1993 m. spalio 14 d. iki 1993 m. lapkričio 3 d. į KB „Žemės bankas”
sąskaitas įstatiniam kapitalui formuoti UAB „Litbaum”, UAB „B-ikam”, KB
„Senamiesčio bankas” V. N-s ir jis įmokėjo 2 mln. 942 tūkst. 207 Lt.
Neįregistravus padidinto banko kapitalo, KB „Žemės ban­kas” turėjo finansinę
prievolę grąžinti įmokėtus pinigus BĮ UAB „B-ikam”, kuri tapo šios sumos
banko kreditoriumi. BĮ UAB „B-ikam”, UADB „Sveikuoliai” ir I. Š-ės IĮ
turėjo finansinę prievolę grąžinti paskolas 2 mln. 942 tūkst. 200 Lt. Taigi
šiuo atveju KB „Žemės bankas” ir BĮ UAB „B-ikam”, UADB „Sveikuoliai” ir
I. Š-ės IĮ turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Viskas buvo
padaryta remiantis CK 245 str. 1 ir 2 dalimis. Tam tikri formalūs pažeidimai,
kuriuos buvo galima įžiūrėti realizuojant įstatymų suteiktą teisę įskaitymui
atlikti, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d. , sudėties, nes nėra
nusikaltimo subjektyviosios pusės – tyčios klastoti dokumentus. Dokumentus jis
taip užpildė dėl nepakankamos kvalifikacijos, būdamas įsitikinęs, kad tai, kas
buvo padaryta, buvo daroma visiškai teisėtai. Tuo niekam nebuvo padaryta žala.
Kasatorius teigia, kad neįmanoma suderinti kaltinimo dėl banko kasoje gautų
pinigų pasisavinimo su kaltinimu surašius neatitinkančias tikrovės sutartis,
pagal kurias kreditai suteikti nebuvo. Taip pat nelaikytina, kad šios sutartys
yra itin svarbūs oficialūs dokumentai BK 207 str. 2 d. dispozicijos prasme ir
kad šių doku­mentų surašymas sukėlė žymią žalą valstybės ar visuomenės
interesams. Žymi žala, sudarant šias sutartis, nebuvo niekam padaryta, nes
realūs pinigai nebuvo išmokami, o minėtų įmonių finansinės prievolės KB „Žemės
bankas” atitinkamai padidėdavo.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S-ius prašo
panaikinti nuosprendį bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba skirti švelnesnę bausmę,
nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, civilinio ieškinio priteisimu ir turto
konfiskavimu. Jis teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą. Advokatas
V. G-a gynė jį ir V. J-į, nors jo gynybos interesai prieštaravo V. Jur­gaičio
gynybos interesams. Be to, advokatas V. G-a nedalyvavo gegužės 4–15 dienomis
vykusiuose teismo posėdžiuose, o vėliau iš viso atsisakė jį ginti.
Kasatoriaus teigimu, buvo pažeistos tardymingumo
taisyklės, nes pareng­­ti­­nis tyrimas turėjo būti atliktas Kauno mieste, kur
ir buvo iškelta baudžiamoji byla. Kadangi parengtinis tyrimas pabaigtas
Vilniaus miesto TD, tai byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės
teisme, o ne Kaune. Teismas pažeidė BPK 12 str. , 18 str. 1 d. ir 3 d. , 71, 74,
75, 76, 98, 99, 104 1043 straipsnius.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. Teismas, apkaltinda­mas jį sukčiavimu, privalėjo įrodyti
tyčios buvimą jo veiksmuose; kasatorius teigia neturėjęs tikslo sukelti pavojingų
pasekmių savo veiksmais. Įmonei vadovavo A. Stašai­tis, jokios įtakos
A. S-io sprendimams jis daryti negalėjęs. Teismo teiginys, kad buvo
veikiama grupėje iš anksto susitarus bendrai nusikalstamai veiklai,
nepagrįstas, nes jis neturėjęs vieningų kėslų, nebuvo informuotas apie
nusikaltimo darymą, tik vykdė A. S-io nurodymus. Teismas apkaltino jį
apgaule, nors nei vienas investito­­rius ar verslininkas neturėjo jam
pretenzijų, kad juos apgavo ar pasisavino jų pinigus. Visi žinojo, kad jų
pinigai bus perduoti A. S-iui. Sukčiavimo sudėčiai būtinas turto
užvaldymas, bet pas jį nebuvo rasta neva sukčiavimu užvaldyto turto, todėl
sukčiavimas neįrodytas.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. V. S-ius teigia, kad nebuvo atsakingas už įmonės
veiklą, kuri galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos pinigų įstatymą ir U-io
valiutos įstatymo reikalavimus. Nei jis, nei įmonė „B-ikam” nevykdė valiutos
pirkimo, pardavimo ar keitimo ir byloje nėra jokių tą faktą patvir­tinančių
dokumentų.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 207 str. 1 d. Kasatorius teigia 1993 m. kovo 22 d. KB „Žemės bankas”
valdytojo pavaduotojui R. M-ui išdavęs grąžintiną kreditą – 2 mln. 24 tūkst.
600 Lt. Taip pat A. S-io nurodymu įgaliojo R. M-ų atsiimti iš įmonės „B-ikam”
depozitinės sąskaitos, esančios KB „Žemės bankas”, įstatiniam kapitalui didinti
pervestus pinigus, kurie, Lietuvos bankui neuž­registravus įstatinio kapitalo
padidinimo, buvo grąžinami. Kadangi sumos buvo panašios, R. M-us saugumo
sumetimais V. S-iaus išduotų grynų pinigų nesi­nešė, o tik dokumentus.
Juos banke sutvarkęs, parnešė depozito grąžinimo dokumentus ir pinigus. Tokius
pačius veiksmus atsiimant įstatinį kapitalą iš KB „Žemės bankas” atliko ir
„Litagra” atstovai.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625
str. Šis straipsnis šiuo metu
atitinka BK 326 str. – pinigų plovimą, t. y. siekimą nuslėpti arba įteisinti
nusikalsta­­mu būdu įgytus pinigus. Kasatorius teigia nepadaręs tokio
nusikaltimo, nes visos inves­tavimo, paskolos bei pasaugos sutartys yra
galiojančios. Pagal jas teismas priteisė civilinius ieškinius, be to, jos buvo
vykdomos. Jis nedisponavęs „B-ikam” įmonės lėšomis, be to, nebuvo jokio
susitarimo įvykdyti tokį nusikaltimą.
Skundo argumentai dėl civilinio ieškinio. V. S-ius nesutinka, kad jam, kaip fiziniam
asmeniui, yra priteistas civilinis ieškinys. Kadangi pinigai buvo gauti ir
išduoti per įmonę (tą patvirtina sutartys), tai atsakovas yra įmonė „B-ikam”.
Jis negali būti atsakingas už pinigus, kurių nepaėmęs ir neskolinęs. Įmonėje
„B-ikam” jis nebuvo materialiai atsakingas asmuo, su juo nebuvo sudaryta
materialinės atsa­komybės sutartis.
Kasaciniu skundu nuteistojo V. S-iaus gynėja
advokatė S. B-elienė prašo panaikinti nuosprendį bei nutartį ir perduoti bylą
iš naujo tirti ar nagrinėti apylinkės teisme.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. V. S-ius buvo pakviestas A. S-io mokytis
verslo, o ne dirbti. Jokia darbo sutartis nebuvo suda­ryta. Taigi nebuvo jokio
susitarimo atlikti neteisėtus veiksmus. V. S-ius atlikinėjo techninį darbą
– pildė sutartis, kurios buvo paruoštos juristo ir su A. S-io faksimile;
priimdavo pinigus iš investuotojų ir juos perduodavo A. S-io žinion. Tą
faktą patvirtino ir A. S-is. Nenustatyta, kad jos ginamasis įtikinėjo ar
apgaudinėjo žmones. Sukčiavimo sudėčiai būtina sąlyga – turto užvaldymas. Bylos
medžiaga nenustatyta, kad V. S-ius būtų pasisavinęs pinigus. Be to, jis
sudarė tik 8 sutartis, tad likusios 132 sutartys yra sudarytos kitų asmenų, ir
jis negali atsakyti už kitų veiksmus. Visą apskaitą tvarkė savininkas
A. S-is.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. V. S-ius parodė, kad nežinojo, jog A. S-io
įmonė neturėjo leidimo valiutinėms operacijoms atlikti. N-­­­jojo BK 329 str.
redakcijoje visiškai nenumatyta atsakomybė už valiutinių operacijų normi­­nių
aktų pažeidimus. Sutartis ruošdavo ir vizuodavo įmonės juristas V. D-a-,
kuris įstatymus žinojo geriau už V. S-ių.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625
str. Šio nusikaltimo jos
ginamasis nepadarė, nes nėra nustatyta, kad A. S-is būtų plovęs pinigus,
t. y. sie­kęs nuslėpti arba įteisinti, legalizuoti pinigus, savo vardu įgydamas
turto. Be to, V. S-ius nedisponavo įmonės „B-ikam” lėšomis, t. y. jokios
sprendimo teisės dėl įmonės lėšų panaudojimo neturėjo.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 207 str. 1 d.  V. S-ius
negalėjo nurodinėti įmonės savininkui kaip įforminti dviejų įmonių tarpusavio
piniginius atsiskaitymus. KB „Žemės bankas”, kurio bendrasavininkiu buvo ir
A. S-is, turėjo prievolę grąžinti pinigus A. S-io įmonei „B-ikam”,
kurią pagal CK 245 str. prieš­priešinio reikalavimo įskaitymu įvykdė.
L-ytojas B-ys teismo posėdyje patvirtino, kad tokiu būdu jie įformindavo
tarpusavio atsiskaitymus ir kad tikrinęs jų veiklą Lietuvos bankas neįžiūrėjo
jokių pažeidimų. V. S-ius neturėjo sprendžiamojo balso teisės, nedisponavo
lėšomis. T-ėl nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, V. S-ius turi būti
pripažintas nekaltas.
Kasaciniame skunde nuteistasis V. Z-a- prašo
panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo
tirti ar nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Jeigu Aukščiausiasis Teismas
vis dėlto įžvelgtų jo kaltės dalį, prašo neskirti bausmės, susijusios su
laisvės atėmimu, turto konfiskavimu, civilinio ieškinio pritei­si­mu, arba
skirti kuo švelnesnę bausmę remiantis BK 45 straipsniu.
Skundo argumentai dėl esminių BPK pažeidimų. Pabaigus parengtinį tardymą, jis nebuvo supažindintas su
bylos medžiaga nuo 17 iki 23 tomo. P-eikus verslininkų sąrašą, kurie yra
skolingi įmonei „B-ikam”, nebuvo atlikta ekspertizė, nors ji būtina. Buvo
pažeistas tardyminis priklausomumas, nes byla buvo iškelta Kaune, todėl paren­gtinis
tardymas privalėjo būti vykdomas Kaune. Parengtinis tyrimas buvo pabaigtas
V-, todėl ir byla turėjo būti nagrinėjama V-.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. Kasatorius teigia, kad jokio turto neužvaldė, visus
pinigus, gautus iš žmonių, perduodavo į įmonės „B-ikam” kasą A. S-io
žinion arba pagal jo įsakymą pinigus iš įmonės „B-ikam” kasos perduodavo
nurodytiems asmenims. Tą patvirtino liudytojai ir pats A. S-is. Įmonėje
V. Z-a- nebuvo įdarbintas, nebuvo materialiai atsakingas, buvo tik mokinys.
Teigia pasirašęs 14 sutarčių, o teismas pripažino jį kaltu dėl 140 sutarčių.
Teismas neįrodė, kad jo veikoje buvo iš anksto apgalvota tyčia, taip pat kad
buvo išankstinis susitarimas ir kad buvo panaudota apgaulė. Apgaulės nebuvimą
įrodo ir tai, kad su investuotojais buvo atsiskaitoma grąžinant indėlius ir
palūkanas 122 asmenims.
Skundo argumentai dėl civilinio ieškinio. Byloje yra įrodymų, jog tikrasis atsakovas yra įmonė
„B-ikam”, o teismas jam priskiria visą įmonei „B-ikam” priklausantį
ieškinį. Tą faktą patvirtina ir visos sutartys, sudarytos būtent įmonės vardu.
P-ai buvo gaunami ir išduodami per įmonę. UADB „Sveikuoliai” yra skolinga
įmonei „B-ikam” 1 mln. 359 tūkst. 680 Lt. Tai teisme patvirtino „Sveikuolių”
gene­ralinis direktorius V. P-is, o teismas į tai neatsižvelgė ir
civilinio ieškinio nesumažino. Civiliniams ieškovams A. V-ui ir
V. M-uvienei iš „B-ikam” priteista 133 tūkst. 512 Lt. Šie civiliniai
ieškiniai visiškai teisėtai priteisti iš „B-ikam”. Taigi nuosprendyje yra
prieštaravimas: pinigai, investuoti į įmonę „B-ikam” pagal identiškas
sutartis, vienu atveju priteisiami įmonei, kitu – fiziniams asmenims.
Kasatorius teigia, kad įmonė „B-ikam” investavo 9 mln. 690 tūkst. 480 JAV
dolerių daugeliui juridinių ir fizinių asmenų (t. 21, b. l. 631–647). Šios
sutartys yra galiojančios. Šie asmenys gautų pinigų negrąžino, todėl
V. Z-a- prašo pripažinti juos bendraatsakoviais su įmone „B-ikam”, kad
būtų užtikrintas pinigų grąžinimas ir civilinio ieškinio atlyginimas.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. Jis negalėjo pažeisti operacijų su užsienio valiuta
norminių aktų, nes nebuvo atsakingas už įmonės veiklą. Be to, byloje nėra
įrodymų, kad įmonė „B-ikam” ar jis asmeniškai vykdė valiutos pirkimą,
pardavimą ar keitimą. N-jo BK 329 str. redakcijoje visiškai nenumatyta
atsakomybė už operacijų su pinigais ir vertybiniais popieriais taisyklių
pažeidimus. Sutartis ruoš­davo ir vizuodavo įmonės juristas V. D-a-, kuris,
V. Z-o supratimu, įstatymus žinojo geriau už jį, dėl to jis net neįtaręs,
kad veikla neteisėta.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625
str. Visos įmonės įgytos lėšos
buvo teisėtos, nes visos investavimo, paskolos, pasaugos sutartys yra
galiojančios, jos buvo vykdomos, išmokami indėliai, palūkanos, priteisti
civiliniai ieškiniai. BK 1625 str. turėtų būti siejamas su 1995 m. kovo 27 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 26 „Informacijos apie galimai neteisėtu
būdu įgyto turto legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį
aptarnavimą pateikimo taisyklės”. Kaip lengvinanti aplinkybė kaltinamojoje
išvadoje nurodyta tai, kad jis buvo priklausomas nuo A. S-io ir lėšomis
disponuoti negalėjo. O iš tiesų, tai įrodymas, kad jis ęsąs nekaltas. Teismas
neanalizavo įrodymų, bet ir jų nesurinko kaltei pagal BK 1625
str. pagrįsti.
Skundo argumentai dėl bausmės skyrimo. Epizode dėl „Žemės banko” jis nedalyvavo ir teismas jam
kaltinimų nepareiškė, todėl tai negali būti traktuojama kaip sunkinanti
aplinkybė. Bausmė galėjo būti sušvelninta, įvertinant tai, kad prokuroras
M-a- atsisakė kaltinimų pagal BK 274 str. 3 d. ir turto konfiskavimo.
Jam neturėjo būti skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Kasaciniu skundu nuteistojo V. Z-o gynėja advokatė
S. B-elienė prašo keisti nuosprendį ir nutartį, skundžiamoje dalyje.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 274 str. 3 d. V. Z-a- buvo pakviestas mokytis verslo, o ne dirbti.
Jokia darbo sutartis nebuvo sudaryta. Nebuvo jokio susitarimo atlikti
neteisėtus veiksmus. V. Z-a- dirbo techninį darbą – užpildydavo sutartis,
kurios buvo paruoštos juristo ir jau su A. S-io faksmile, priiminėjo
pinigus iš investuotojų ir juos perduodavo A. S-io žinion. Tą faktą
patvirtino ir A. S-is. Nenustatyta, kad jos ginamasis būtų itikinėjęs ar
apgaudinėjęs žmones. Sukčiavimo sudėčiai būtina sąlyga – turto užvaldymas.
Bylos medžiaga nenustatyta, kad V. Z-a- būtų pasisavinęs pinigus. Iš byloje
esančių sutarčių matyti, kad jis sudarė tik 14 sutarčių. T- likusios sutartys
buvo sudarytos kitų asmenų ir jis negalįs atsakyti už kitų veiksmus. Visą
apskaitą tvarkė savininkas A. S-is.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 87 str. V. Z-a- teisme tvirtino, kad nežinojo, jog
A. S-io įmonė neturėjo leidimo atlikti valiutinių operacijų. N-jojo BK 329
str. redakcijoje visiškai nenumatyta atsakomybė už valiutinių operacijų nor­mi­­­nių
aktų pažeidimus. Sutartis ruošdavo ir vizuodavo įmonės juristas D-a-, kuris
įstatymus žinojo geriau už V. Z-ą.
Skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 1625
str. Šio nusikaltimo jos
ginamasis nepadarė, nes nėra nustatyta, kad A. S-is būtų plovęs pinigus,
t. y. siekęs nuslėpti arba legalizuoti pinigus savo vardu įgydamas turto. Be to,
V. Z-a- nedisponavo įmonės „B-ikam” lėšomis, t. y. jokios sprendimo teisės
dėl įmonės lėšų panaudojimo neturėjo. V-intelis valdytojas bei disponuotojas
įmonės „B-ikam” lėšomis buvo A. S-is. T-ėl teismas nepagrįstai pripažino
V. Z-ą kaltu ir paskyrė per griežtą bausmę.
Nuteistasis V. J-is kasaciniu skundu prašo panaikinti
Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį bei Kauno apygardos teismo nutartį ir
baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jis nurodo, kad byloje surinkta
medžiaga įrodyta, kad jis nei asmeniškai, nei kaip personalines įmonės
„V-a-” savininkas iš KB „Žemės bankas” 1 901 500 Lt negavo. Tai patvirtino
Finansų ministerijos revizijos darbuotojai bei Lietuvos valstybinis bankas
oficialiu dokumentu (1994 05 13 raštu Nr. 123/29). Kasatorius teigia, kad jo
dalyvavimą pasisavinant KB „Žemės bankas” pinigus tiek tardyme, tiek teisme
neigė A. S-is, kuris vadovavo bankui ir davė nurodymus savo pavaduotojui
R. M-ui paimti pinigus. Apie tarpbankines operacijas jis nežinojęs, jam tik
buvo žada­­ma suteikti paskolą, bet jis buvo apgautas. V. J-is teigia, kad,
tikėdamasis gauti paskolą, sumokėjo dalį palūkanų, kurios vėliau turėjo būti
išskaičiuotos. Apgaulės būdu iš jo buvo paimtas pakvitavimas apie tariamai
gautus iš R. M-aus pinigus. Jam nebuvo žinoma, iš kur ir kokiu būdu R. M-us
gavo pinigus, R. M-us tik prašė padėti, nes jam grėsė areštas. Nuteistasis
teigia, kad jokių dokumentų neklastojo, o sudarė su KB „Žemės bankas”
kreditavimo sutartį, tačiau pagal tą sutartį pinigų negavo, todėl tokios
sutarties sudarymas nebuvo ir negalėjo būti nusikaltimas, nes tai reguliuoja
įstatymai ir galiojantys normatyviniai aktai.
Išnagrinėjusi visų kasacinių skundų argumentus tiek, kiek
jie paduoti BPK 4181 str. numatytais pagrindais, kolegija patikrino pirmosios
instancijos teismo nuos­prendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės
taikymo aspektu, kaip numato BPK 426 str. 1 d. , ir tenkino juos iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl
padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie suvaržė visų
nuteistųjų teises ir su­kliu­­dė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir
paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą (BPK 4181
str. 2 p. ), o apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl
nevisiškai išnagrinėtų apeliacinių skundų.
Kolegija pripažino pagrįstais A. S-io ir V. Z-o
skundų argumentus, kad jiems nebuvo suteikta teisė susipažinti su visa bylos
medžiaga.
Apeliacines instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad
atlikus parengtinį tardymą A. S-is ir jo gynėjas susipažino su visa susiūta
ir sunumeruota bylos medžiaga, kuri susideda iš 17 tomų. To negalima paneigti.
Tačiau po to, kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme, pagal 1997 m. kovo 3 d.
teisėjo nutartį ji buvo papildyta nauja medžiaga, kurią surinko tardymo organai
ir kuri papildė bylą nauju 22 tomu.
Po tos medžiagos pateikimo teisme bylos nagrinėjimas buvo
tęsiamas, tačiau su papildoma bylos medžiaga nei vienas iš teisiamųjų nebuvo
supažindintas. Tuo pažeista visų jų teisė susipažinti su visa bylos medžiaga,
nors ir ne visi dėl to padavė kasacinius skundus.
Teisiamajam A. S-iui tik per teismo 1998 m. gegužės 4
d. posėdį pagal jo prašymą buvo leista susipažinti su papildoma bylos medžiaga.
Apie tai, kad kiti teisiamieji ir jų gynėjai buvo supažindinti su šia bylos
medžiaga, duomenų byloje nėra. Tai privalėjo padaryti teismas savo iniciatyva
iki teisminio tardymo pradžios (BPK 260 str. 4 d. ), tačiau to nepadarė. Tuo
padarytas esminis baudžiamojo proceso įstaty­­mo pažeidimas, numatytas BPK 382
str. 4 p. , ir tokiais atvejais nuosprendis besąly­giš­­kai naikintinas.
Apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarstė, nors pagal BPK 374 str.
3 d. turėjo tai patikrinti.
Pagrįstas yra V. S-iaus skundo argumentas, kad
pažeista buvo jo teisė turėti gynėją.
Pirmosios instancijos teismas pradėjo bylą nagrinėti 1997
m. vasario 12 d. (20 t. b. l. 423). BPK 300 str. tvarka iki 1997 m. kovo 3 d.
buvo apklausta nemažai nukentėjusiųjų ir liudytojų. Po to bylos nagrinėjimas
buvo atidėtas iki 1997 m. gegužės 20 d. Posėdyje, kuris vyko 1997 m. gegužės
20–23 d. toliau buvo apklausinėjami liudytojai ir nukentėjusieji. Visuose
šiuose posėdžiuose teisiamuosius V. S-ių ir V. J-į gynė advokatas
V. G-a. 1997 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi byla perduota tyrimui papildyti.
Nutartis buvo apskųsta apeliacine bei kasacine tvarka ir panaikinta. Bylos
nagrinėjimas buvo tęsiamas nuo 1998 m. gegužės 4 d. iki 15 d. V. S-ių ir
V. J-į toliau gynė advokatas V. G-a, nors jau parengtinio tardymo metu
tapo aišku, kad vieno interesai prieštarauja kito interesams. Taip pat
apeliacinės instancijos teisme juos atstovavo vienas gynėjas (adv.
J. K-us), o kasacinės instancijos teisme – advokatas O. Č-a.
N-s apeliacinės instancijos teismas konstatavo savo
nutartyje, jog visiems teisiamiesiems buvo užtikrinta teisė į gynybą, tokia
išvada prieštarauja įstatymui.
Pagal BPK 54 str. 2 d. nuostatą tas pats asmuo negali
būti dviejų ar daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu
vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Tokio
gynėjo dalyvavimas prilygsta jo nebuvimui, o tai reiškia, kad nemažą bylos dalį
teismas išnagrinėjo be teisiamųjų V. S-iaus ir V. J-io gynėjų, nors
gynėjų jie neatsisakė. Tuo ir buvo pažeista jų teisė į gynybą, o tai pagal BPK
382 str. 2 d. yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Tik teismo posėdyje, kuris tęsėsi 1998 m. rugsejo 10 d. ,
V. S-ių pradėjo ginti advokatė S. B-elienė, o teisiamasis V. J-is
gynėjo atsisakė. Teismas neišsiaiškino, dėl kokių priežasčių įvyko toks
apsisprendimas, tik formaliai užfiksavo protokole teisiamojo pareiškimą ir
toliau bylą nagrinėjo V. J-iui neturint gynėjo. N-s V. J-is savo
kasaciniame skunde šio klausimo nekelia, tačiau esant tokioms aplinkybėms sunku
paneigti V. S-iaus argumentą, jog jis buvo teisėjo priverstas sudaryti
sutartį su advokate S. B-eliene, o V. J-is – atsisakyti gynėjo. Iš posėdžio
protokolo (27 t. b. l. 7) matyti, kad V. J-io atsisakymą gynėjo inicijavo
pats advokatas V. G-a, kuris pagal BPK 631 str. 1 d. nuostatą
negalėjo dalyvauti šios bylos tolesniame nagrinėjime.
Negalima nuginčyti teisiamųjų A. S-io,
V. S-iaus, V. Z-o, R. M-aus ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentų
dėl BPK 71 str. ir 346 str. 1 d. nesilaikymo, nagrinėjant bylą pirmosios
instancijos teisme.
Pagal BK 274 str. 3 d. A. S-is, V. S-ius ir
V. Z-a- nuteisti už tai, kad apgaule užvaldė 15 002 122 Lt iš atskirų
piliečių ir UADB „Sveikuoliai”, „Mūsų senoliai”, „Šviesuoliai”, užmaskuodami
paskolos bei pasaugos sutartimis. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies neaišku,
su kuo, kada, kokiai sumai ir kas sudarė tokias sutartis. Apsiribota vien tik
nurodymu, kad jie visi nuo 1993 m. balandžio iki 1994 m. lapkričio mėnesio
sudarė 140 sutarčių.
Tas pats pasakytina ir apie veikų aprašymą dėl
A. S-io, V. S-iaus ir V. Z-o nuteisimo pagal BK 87 str. ir 1625
str. Toks aprašomosios nuosprendžio dalies surašymo būdas neleistinas,
prieštarauja BPK 71 ir 346 str. 1 d. nuostatoms. Taip surašyto nuosprendžio
pagrįstumą patikrinti faktiškai neįmanoma, todėl kelia didelių abejonių
apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šio nuosprendžio, kuris paliktas
galioti su daliniais pakeitimais, pagristumo. Darydamas šiuos pakeitimus
apeliacinės instancijos teismas taip pat nesilaikė įstatymo reikalavimų.
Šis teismas savo nutartimi panaikino nuosprendžio dalį
dėl A. S-io, V. S-iaus ir V. Z-o nuteisimo pagal BK 329 str.
Tokiais atvejais pagal BPK 380 str. 1 d. 2-3 p. byla turėjo būti perduota iš
naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, arba nutraukta. Apeliacinės
instancijos teismas už tas pačias veikas teisia­muosius pripažino kaltais ir
nuteisė pagal BK 87 str. (1992 10 15 įstatymo redakcija). Tai padarė teismo
nutartimi, nors pagal BPK 389 str. tokiais atvejais priimamas naujas
nuosprendis.
Taip pat nutartimi pagal BK 1622 ir 1624 str. išteisinti
V. S-ius ir V. Z-ė­nas N-s dėl šio pažeidimo kasacinių skundų nėra,
tačiau procesiniu požiūriu toks išteisinimas neteisėtas.
Pagal šio teismo nutarties aprašomąją dalį R. M-us pagal
BK 247 str. 3 d. viena­me iš kaltinimo epizodų išteisinamas, tačiau
rezoliucinėje dalyje dėl to nepa­sisakyta, todėl taip ir neaišku, kokį galutinį
sprendimą priėmė apeliacinės instancijos teismas.
Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį neaišku, už
kokias veikas nuteis­tas R. M-us pagal BK 275 str. 3 d. Nuosprendžio
aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis grupėje su kitais pasisavino 1 901 500
Lt, o motyvuojančioje – kad iššvaistė.
Apie bylos nagrinėjimo nepilnumą sprendžiama ir iš to,
kad nagrinėjant bylą teisme ji buvo papildyta nauja medžiaga, surinkta 21 ir 22
bylos tomuose. Iš šios medžiagos matyti, kad atskiri fiziniai ir juridiniai
asmenys įmonei „B-ikam” skolingi 8 490 480 JAV dolerių. Ši medžiaga liko
neištirta ir dėl to nepasisakyta nei pirmos instancijos teismo nuosprendyje,
bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nors šios aplinkybės ištyrimas
gali turėti įtakos teisingai veikų kvalifikacijai.
Kaip jau buvo paminėta, taip surašyto nuosprendžio
pagrįstumo patikrinimas yra problemiškas. Tai liečia ir civilinių ieškinių
klausimą, nes iš nuosprendžio apra­šomosios dalies nėra aišku, kam ir kokio
dydžio padaryta žala. Aiškiai neteisingai išspręstas KB „Žemės bankas”
civilinis ieškinys 1 901 500 Lt sumai, kurią pirmosios instancijos teismas
priteisė iš vieno V. J-io, nors už šių pinigų pasisavinimą kartu su
V. J-iu nuteisti A. S-is ir R. M-us.
K-inga yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos išvada dėl BPK 221 str. normos taikymo
A. S-iui.
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos
generalinė prokura­tūra 1994 m. spalio 25 d. kreipėsi į Rusijos Federacijos
generalinį prokurorą, reika­laudama išduoti A. S-į. N-s šis reikalavimas
surašytas ir paruoštas nesilaikant BPK 22 str. numatytos tvarkos, tačiau iš jo
nedviprasmiškai matyti, kad reikalaujama išduoti A. S-į, nes jam iškelta
baudžiamoji byla pagal BK 87 str. (V-utos operacijų taisyklių pažeidimas (17
t. b. l. 1-3).
Iš Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 1994 m.
spalio 31 d. nutarimo matyti, kad A. S-is išduodamas už operacijų su
vertybiniais popieriais ar užsienio valiutos operacijų taisyklių pažeidimą,
tačiau nurodytas BK 97 str. T-iau, kaip pasakyta nutarime, remiantis tuo, kas
išdėstyta, vadovaujantis Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartimi
dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose
bylose, patenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą dėl
A. S-io išdavimo ir tolesnio jo patraukimo baudžiamojon atsako­mybėn. Abi
šalys vadovavosi minėta sutartimi, nors ji ir įsigaliojo tik 1995 m. sausio 21
d.
Pagal BPK 221 ir 22 straipsnius asmuo išduodamas ne apskritai
patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, o už konkretų nusikaltimą. Konkretumo
taisyklė veikia ir pagal Europos konvencijos del ekstradicijos 14 str. Tokiu
būdu asmens išdavimas abstrakčiai, o ne už konkretų nusikaltimą, faktiškai
negali būti vykdomas.
A. S-is, be išdavusios ji užsienio valstybės
sutikimo, be BK 87 str. , dar nuteistas ir pagal BK 274 str. 3 d. , 275 str 3 d. ,
1621 str. 1 d. , 1622
str. , 1624 str. , 1655 str. , 207 str. 1
d. , 207 str. 2 d. Tokiu būdu pažeista ne tik BPK 221 str.
norma, bet ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl
teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose
bylose 66 str. nuostata dėl išduoto as­mens baudžiamojo persekiojimo ribos, nes
kaltinimo pareiškimo metu A. S-iui (1996 m. rugpjūčio 14 d. ) ir nuosprendžio
priėmimo dieną Sutartis galiojo.
A. S-is gali būti nuteistas už nusikaltimus, už
kuriuos nebuvo išduotas, jeigu dėl to bus gautas Rusijos Federacijos sutikimas.
Iki šiol tokio sutikimo negauta, tačiau galima bandyti jį gauti ir priklausomai
nuo rezultatų toliau spręsti bylą.
Nuteistųjų 
A. S-io bei V. Z-o skundų argumentai dėl bylos tardyminio
priklausomumo bei teismingumo nustatymo nepagrįsti. BPK 143 str. 3 d. norma
nėra pažeista, nes tardymas pradėtas ir baigtas vidaus reikalų organų tardytojų,
kuriems byla ir yra tardyminga. Tos pačios sistemos struktūriniai padaliniai,
kurie vykdo tardymą, esmės nekeičia.
Taip pat nepažeidžiant įstatymo reikalavimų byla
išnagrinėta Kauno m. apylin­kės teismo pagal nusikaltimo padarymo vietą (BK 4
str. 2 d. ). BPK 382 str. 2 d. 6 p. numatytas esminis baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimas yra tada, kai byla išnagri­nėta teismo, kuriam ji
neteisminga pagal nusikaltimų požymius ir savybes, o ne pagal teritorinio
teismingumo kriterijų, kurio nustatymas liečia teismų sistemos vidaus reikalus,
o apskritai ši byla teisminga apylinkės teismui, kaip teismo rūšiai.
Kasacinių skundų argumentai dėl įstatymo pažeidimų
skiriant kardomąjį kalinimą parengtinio tardymo metu yra už kasacinio
nagrinėjimo ribų, todėl nenagrinėtini.
Nuteistojo V. Z-o argumentai dėl BPK 99, 1041,
1043 ir 1044 straipsnių normų pažeidimų, pakeičiant jam kardomąją
priemonę į suėmimą priimant nuosprendį, taip pat nepagrįsti. Šios normos
reguliuoja kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygas, pagrindus ir tvarką
parengtinio baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje. V. Z-ui suėmimas
parinktas priimant nuosprendį.
Kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
kolegija nenustatė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės
instancijos teismo nutartis yra neteisėti dėl minėtų esminių baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimų, jie naikintini ir byla perduodama iš naujo
nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentus, kiek
jie liečia nuosprendžio pagrįstumą, civilinių ieškinių klausimus ir atskirų BK
normų taikymą, kolegija patikrino visų kitų argumentų kontekste. Pasisakyti
šiais klausimais nėra galimybių, kol nuosprendis laikytinas neteisėtu ir
visiškai nenustatytos faktinės bylos aplinkybės. Neteisėtas nuosprendis kartu
yra ir nepagrįstas.
Naikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir
apeliacinės instancijos teismo nutartį R. M-aus, V. S-iaus ir V.
Z-o atžvilgiu naikintina ir nuosprendžio dalis dėl kardomųjų priemonių jiems
pakeitimo, t. y. sugrižtama prie parinktos priemonės iki nuosprendžio priėmimo
– rašytinio pasižadėjimo neišvykti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 429 str. 3 p. , 430 ir
4301 str. ,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 15 d. nuosprendį
bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m.
kovo 22 d. nutartį A-o S-io, R-o M-aus, V-aus S-iaus,
V-aus Zabu­lėno ir V-o J-io byloje panaikinti ir bylą perduoti iš
naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
R. M-ui, V. S-iui ir V. Z-ui panaikinti
kardomąją priemonę – suėmimą.


Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                                                               L.
Ž-ė

Teisėjai                                                                                                                             V.
P-a-
                                                                            
J. T-ius


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.7099 sekundės -