Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5187: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 34. Tarnybos pareigų
neatlikimas (BK 288 str. )

Atmestas kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos
teismo nuos­prendžio, kuriuo teisiamasis išteisintas pagal BK 288 str. ,
panaikinimo. Byloje nustatyta, kad nėra priežastinio ryšio tarp išteisintojo –
policijos inspektoriaus profesinių pareigų atlikimo ir sunkių pasekmių,
atsiradusių dėl asmeninio konflikto Klaipėdos gyventojo šeimoje, taip pat ir
nusikaltimo, numatyto BK 288 str. , sudėties.

P-šėjas E. B-a-                                                             Kasacinė byla Nr. 2K–575/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. spalio 5 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės I. S-ės,
teisėjų P. K-o ir E. B-o,
sekretoriaujant E. J-ei,
dalyvaujant prokurorui J. O-iui,
išteisintajam A. Dykovui,
gynėjai B. V-ei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Klaipėdos
apygardos proku­ratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8
d. nuosprendžio, kuriuo A. Dykovas išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 288
str. , nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.
Šioje baudžiamojoje byloje yra nuteistas A. Š-us. Jo
atžvilgiu kasacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir išteisintojo bei jo
gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 10 d.
nuosprendžiu A-idas Dykovas buvo nuteistas pagal BK 288 str. vieneriems metams
laisvės atėmimo be teisės atėmimo eiti pareigas VRM sistemoje. Pritaikius BK 471 str. ,
bausmės vykdy­mas atidėtas vieneriems metams. A. Dykovas nuteistas už tai, kad,
būdamas valstybės pareigūnas, neatliko savo tarnybinių pareigų, padarydamas
didelę žalą valstybės interesams ir kitiems asmenims. Dirbdamas Klaipėdos m.
3–iojo policijos komisariato 1–osios nuovados inspektoriumi ir būdamas
atsakingas už nuovados budėtojų da­­lies darbo kontrolę, 1997 m. vasario 14 d.
22 val. budėjimo perdavimo metu, iš budėtojo A. Šim­­kaus gavęs E. R-elienės ir
R. R-elytės pareiškimus, jog B. R-elis sukėlė muštynes ir grasino nužudyti
E. R-elienę, neužregistravo šių pareiškimų, nesiėmė veiksmų juose išdėstytiems
faktams patikrinti, nesiėmė priemonių užkirsti kelią B. R-elio grasinimui ir
taip sudarė jam sąlygas įvykdyti grasinimą. 1997 m. vasario 15 d. apie 9 val.
30 min. B. R-elis nužudė E. R-elienę, R. R-elytei padarė lengvą kūno
sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, o po to pats nusižudė.
Tokiu būdu A. Dykovas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 35 str. 1
d. ir VRM 1992 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 418 
2. 1, 2. 8 punktų reikalavimus.
A. Dykovo apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. balandžio 21 d. nutartimi
atmetė kaip nepagrįstą.
Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija išnagri­nėjo bylą kasacine tvarka pagal A. Dykovo kasacinį
skundą ir savo 1998 m. gruodžio 3 d. nutartimi bylos teisminį tardymą pripažino
neišsamiu dėl nevisiško bylos aplin­kybių ištyrimo ir baudžiamąją bylą perdavė
iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs
bylą apeliacine tvar­ka, 1999 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto
apylinkės teismo nuosprendžio dalį A. Dykovo atžvilgiu dėl esminio baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimo ir tą bylos dalį perdavė iš naujo tirti Klaipėdos
miesto apylinkės vyriau­siajam prokurorui. Nutartyje nurodoma, kad A. Dykovui
pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs ir viršija jo vykdytinų pareigų ribas, dėl
to buvo suvaržyta A. Dykovo teisė gintis, taip pat nenustatytas priežastinis
ryšys tarp nuteistojo netinkamo tarnybos pareigų atlikimo ir atsiradusių
pasekmių.
Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras minėtą
nutartį apskundė kasacine tvarka.
1999 m. gegužės 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacinį skundą tenkino iš dalies,
t. y. panaikino Klaipėdos apygardos teismo 1999 m. kovo 3 d. nutartį ir bylą
perdavė nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui. Nutartyje
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teis­mas neįvykdė kasacinės instancijos
teismo nurodymų, todėl būtinas papildomas teisminis bylos nagrinėjimas.
1999 m. birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų sky­­riaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine
tvarka, panaikino Klaipėdos miesto apy­lin­kės teismo 1998 m. vasario 10 d.
nuosprendį ir pagal BK 288 str. A. Dykovą išteisino nesant jo veikoje
nusikaltimo sudėties.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasaciniame
skunde nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas nepilnai, nevisapusiškai ir
neobjektyviai išaiškino bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, taip padarydamas
esminius baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus. Skunde teigiama, kad teismas
netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes bei priežastinį ryšį tarp
A. Dykovo neveikimo ir atsiradusių pasekmių. Priešingai negu teismo išvadoje,
skunde tvirtinama, kad A. Dykovas neatliko savo tarnybinių pareigų, pažeidė
Policijos įstatymo 35 str. 1 d. bei VRM įsakymo Nr. 418  2. 1, 2. 8 punktus, nes, būdamas atsakingas už
budėtojų dalies darbo organizavimą, priimdamas budėtojų pamainų pasikeitimą,
gavo informaciją apie R-elių bute kilusį konfliktą bei E. R-elienės ir
R. R-elytės parašytus pareiškimus, tačiau nepašalino nustatytų budėjimo
pamainos darbo trūkumų, t. y. neužregistravo minėtų pareiškimų, netinkamai
įvertino situaciją ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią B. R-elio
grasinimo nužudyti E. R-elienę įvykdymui.
Kasaciniame skunde teigiama, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis
yra neteisėtas bei nepagrįstas, ir prašoma Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 8 d. nuosprendį,
kuriuo A. Dykovas išteisintas pagal BK 288 str. , panaikinti ir palikti galioti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998 m. vasario 10 d. nuosprendį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Byloje taikytas BK 288 str. numato vadinamąją
materialiąją nusikaltimo sudėtį, kuri greta kitų būtinųjų požymių apima ir
didelės žalos valstybės interesams ar kitiems asmenims padarymą. Tokia šio
nusikaltimo sudėties konstrukcija reikalauja byloje nustatyti priežastinį ryšį
tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių.
Kasaciniame skunde tvirtinama, kad tarp A. Dykovo
neveikimo ir atsira­dusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kitaip
tariant, norima pasakyti, jog A. Dyko­­vo elgesys, jam atvykus į tarnybą 1997 m.
vasario 14 d. vakare, dėsningai ir neišvengiamai sukėlė vėliau atsiradusius
itin skaudžius padarinius: E. R-elienės nužudymą, R. R-elytės sužalojimą ir
B. R-elio savižudybę.
Byloje surinkti įrodymai taip tvirtinti neduoda pagrindo.
Informaciją apie 1997 m. vasario 14 d. įvykusį konfliktą R-elių šeimoje ir
paaiškinimus apie B. R-elio grasinimus nužudyti savo žmoną A. Dykovas gavo ne
tiesiogiai iš pačių R-elių (nė su vienu iš jų nebuvo susitikęs ir kalbėjęs),
bet iš kitų policijos parei­gūnų. Pastarieji bendravo su R-eliais, matė ir
tiesiogiai vertino situaciją, atliko, jų manymu, būtinus veiksmus: nuvyko į
R-elių butą (t. I, b. l. 55–58), paėmė E. R-e­lienės pareiškimą ir R. R-elytės
paaiškinimą (t. I, b. l. 17,18), pristatė klusniai besielgiantį B. R-elį į
policijos nuovadą, kur paėmė jo paaiškinimus ir išlaikė nuo 18 val. 45 min. iki
21 val. 15 min. (t. I, b. l. 19,20), paaiškino E. R-elienei ir R. R-e­lytei, kad
B. R-elio policijoje ilgai laikyti negalės, o tokiu atveju, jeigu šis grįžęs
vėl grasintų, liepė dar kartą kviesti policiją (t. I, b. l. 45,46). Surinkta
byloje medžiaga rodo, kad susiklosčiusi situacija policijos darbuotojų buvo
įvertinta kaip eilinis šeimyninis konfliktas (t. I, b. l. 20, 41, 63, 67–69, 78,
79, 83–86 ir kt. ).
Paleistas iš policijos nuovados B. R-elis grįžo į namus
apie 23 val. ir vėl pradėjo barnį su žmona, prašydamas atsiimti pareiškimą
policijai, tačiau tuo metu pas R-elius buvo kaimynė Z-a P-ė, todėl
jis apsiramino ir kažkur išėjo iki ryto (t. I, b. l. 43).
Grįžęs apie 6 val. ryto jis žadino žmoną, kvietė
pasikalbėti, o jai atsisakius, nuėjo gulti į miegamąjį. Apie 8 val. jis vėl
pradėjo kibti prie žmonos, priekaištauda­mas dėl neištikimybės ir pareiškimo
policijai. B-nis tęsėsi apie pusvalandį. T-et B. R-elis smogė atsineštu
peiliu jam nepaklususiai E. R-elienei į krūtinės sritį, taip pat dūrė juo ir
sužeidė motiną užstojusią dukterį, po to dar sykį smogė peiliu žmonai. Vėliau tuo
pačiu peiliu pagrasino sūnui T. R-eliui ir, nuėjęs į garažą, pasikorė (t. I,
b. l. 53, 54).
Tokia įvykių seka rodo, kad nors savo žmonai ir vaikams
B. R-elis buvo atvirai agresyvus, tačiau savo veiksmus ir ketinimus vykusiai
slėpė nuo trečiųjų asmenų: policijoje neigė mušęs žmoną, buvo ramus, taikus,
kaimynės P-ės akivaizdoje ginčo su žmona netęsė. Be to, čia svarbus
yra ir laiko aspektas. 1997 m. vasario 15 d. ryto konfliktas tęsėsi ilgokai, o
jo atomazga nukentėjusiesiems buvo visiškai netikėta. Peiliai buvo iš anksto
paslėpti ir niekas iš artimųjų nemanė, kad
B. R-elis gali bent vieną iš jų turėti. S-one kartu nakvojo trys pilnamečiai
R-elių šeimos nariai ir, kilus realiai grėsmei, kuris nors iš jų galėjo
bandyti skambinti policijai, kreiptis į kaimynus ar gal net pasipriešinti B.
R-eliui, gintis bendromis jėgomis. To nebuvo padaryta. Tiktai duktė
R. R-elytė, po pirmojo smūgio peiliu suvokusi, kas vyksta, metėsi motinai į
pagalbą.
Įvertinus visas šias bylos aplinkybes, darytina išvada,
kad A. Dykovo profesinis elgesys įvykio išvakarėse neturi priežastinio ryšio su
tais faktais, kurie buvo konstatuoti 1997 m. vasario 15 d. rytą. Iš policijos
nuovados paleistas B. R-elis, kaip rodo bylos duomenys, neturėjo ir neparodė
ketinimo nedelsiant įvykdyti grasinimą žmonos atžvilgiu. Tik vasario 15 d. rytą
užsitęsusio konflikto situacijoje jis galutinai apsi­sprendė ir smogė peiliu
E. R-elienei, R. R-elytei bei grasino juo T. R-eliui.
Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad A. Dykovas, nors 1997
m. vasario 14 d. vakare ir neatliko visų savo formalių tarnybinių pareigų, buvo
atsidūręs prieš tokias akivaizdžias aplinkybes, kurios neišvengiamai reikalavo
iškelti baudžiamąją bylą B. R-eliui, jį sulaikyti, o vėliau ir suimti, ir taip
užkirsti kelią R-elių šeimos narių žūčiai ir sužalojimui.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija objek­tyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir 1999
m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagrįstai išteisino A. Dykovą, nesant jo veikoje
BK 288 str. numatyto nusikaltimo sudėties.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 4181 str. , 429 str. 1 p. ir 4301
str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą
atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkė                                                                                               I.
S-ė

Teisėjai                                                                                                                             P.
K-s
                                                                            
E. B-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.57905 sekundės -