Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1707: Svečiai
#1: Vartotojai
#5740: Registruoti vartotojai

# lawin1


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 38. Turto
prievartavimas (BK 273 str. 2 d. )

Nuteistosios kasacinis skundas, kuriuo prašoma
perkvalifikuoti nusi­kaltimą iš BK 273 str. 2 d. į BK 16 str. 2 d. ir 274 str.
2 d. , atmestas, nes byloje nustatyta, kad nuteistoji kartu su kitu asmeniu
reikalavo perduoti turtą, o pats reikalavimas buvo susijęs su realiu grasinimu,
kurį nukentėjusysis suprato kaip turto prie­­­var­tavimą. Tuo tarpu esant
sukčiavimui nukentėjusysis suklaidintas savo valia perduoda turtą kaltininko
nuosavybėn galvodamas, kad pastarasis turi teisę į jį.

P-šėjas V. P-a-                                                            Kasacinė byla Nr. 2K-580/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. spalio 5 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko V. A-uko,
teisėjų L. Ž-ės ir V. P-o,
sekretoriaujant E. K-ei,
dalyvaujant prokurorui A. M-ukui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
nuteistosios J-os G- kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo 1999 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. G- nuteista pagal BK
273 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams su pusės turto konfiskavimu ir
3000 Lt bauda, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas G. A-us, tačiau
jis teismo sprendimo kasacine tvarka neskundžia.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 16 d. nutartis,
kuria nuteistosios J. G- apelia­ci­­nis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

G. A-us ir J. G- nuteisti už tai, kad grupėje
iš anksto susitarusių asmenų prievartavo turtą: pirmasis reikalavo perduoti
turtą stambiu mastu, praneš­damas nukentėjusiajam, kad pagrobtas jam artimas
asmuo, ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš pagrobtąjį, o antroji –
pranešdama nukentėjusiajam, kad yra pagrob­­­­­­­­ta ir kad prieš ją gali būti
pavartotas smurtas.
G. A-us, būdamas iš anksto susitaręs su J. G-
padaryti turto prie­vartavimą, 1997 m. lapkričio 18-21 dienomis skambino iš
telefonų automatų, esančių Klaipėdoje prie turgavietės Taikos pr. 80, prie
„V-ungės” viešbučio, esančio Taikos pr. 28, ir I. S-ytės gatvėje,
nukentėjusiajam M-hailui G-ui į namus, esančius Klaipėdoje, R-javiko
g. 1-55, reikalavo iš jo 12 000 JAV dolerių, praneš­damas, kad neva pagrobta jo
duktė J- G-, ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą prieš ją.
J. G- 1997 m. lapkričio 18-21 dienomis skambino iš telefonų automatų,
esančių Klaipėdoje prie „S-o” parduotuvės Taikos pr. 5, nukentė­jusia­jam
M. G-ui, norėdama įtikinti, jog yra pagrobta, kad prieš ją gali būti
pavartotas smurtas, ir ragino jį įvykdyti šiuos turtinius reikalavimus.
Kasaciniu skundu nuteistoji J. G- prašo Klaipėdos
apygardos teismo 1999 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti - jos veiksmus
perkvalifikuoti į BK 16 str. 2 d. bei 274 str. 2 d. ir pritaikyti BK 471 str.
Kasatorė nurodo, kad padaryti veiksmai buvo ne turto
prievartavimas, o suk­čiavimas. Tėvui buvo pateikti melagingi duomenys neva
dukra yra pagrobta, nors iš tikrųjų to nebuvo. Sukčiavimas laikomas baigtu
nusikaltimu, kai turtas yra užval­dytas, ir tas subjektas įgyja galimybę
naudotis bei disponuoti tuo turtu savo nuožiūra. Tačiau turtas nebuvo
užvaldytas, todėl veiksmai kvalifikuotini kaip pasikėsinimas. Tas nusikaltimas
buvo tik noras atkreipti tėvo dėmesį. Jokie pinigai kasatorei nebuvo
reikalingi.
Kasatorė teigia, kad anksčiau teista nebuvo, nepadarė
jokių teisėtvarkos pažeidimų, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Be to, dirba,
moka valstybei mokesčius, balandžio 28 d. susituokė ir mano, kad laisvės
atėmimas sugriaus jos gyvenimą ir šeimą. Kasatorė nurodo, jog padėjo tardymui
ir teismui išaiškinti nusikaltimą. Teismas turėtų šias aplinkybes pripažinti
atsakomybę lengvinančiomis. Jeigu veika nebus perkvalifikuota, ji prašo
neatimti laisvės.
Kasacinis skundas netenkintinas. Kolegija laiko, kad nėra
pagrindo perkva­lifikuoti kasatorės padarytos veikos į BK 16 str. 2 d. bei 274
str. 2 d. ir laikyti tai sukčiavimu. J. G- susitarusi su G. A-umi realiai
reikalavo iš nuken­tėjusiojo pinigų. R-alavimas perduoti turtą yra turto
prievartavimo objektyviosios pusės požymis. Be to, reikalavimas buvo susijęs su
grasinimu pavartoti smurtą prieš nukentėjusiojo artimuosius, t. y. jo dukrą.
Tai, kad grasinimas realus, kasatorė patvir­tino skambindama savo tėvui ir
prašydama sumokėti G. A-ui tiek, kiek jis prašys. R-alavimas paremtas
grasinimu yra ne sukčiavimo, o turto prievartavimo nusikaltimo sudėties
požymis. Esant sukčiavimui, suklaidintas nukentėjusysis savo valia perduoda
turtą kaltininko nuosavybėn, galvodamas, kad pastarasis turi teisę į jį. Byloje
nustatytomis aplinkybėmis nukentėjusysis suprato, kad turtą perduoda vykdydamas
neteisėtus kaltininkų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad
kaltininkų reikalavimai buvo teisėti ir kad nukentėjusysis suvokė tų
reikalavimų teisėtumą. Taigi nukentėjusysis pinigus sutiko perduoti suvokdamas
reikalavimų neteisėtumą. Tai, kad kasatorė kartu G. A-umi suklaidino
M. G-ų dėl grasinimo realumo, nelaikoma faktine klaida ir veikos
kvalifikacijai esminės reikš­mės neturi, nes klaidingai faktines bylos
aplinkybes įsivaizdavo ne kaltininkas, o nukentėjusysis. Veikos kvalifikacijai
svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis, o jis nuteistųjų
veiksmus suprato kaip turto prievartavimą ir dėl to kreipėsi pagalbos į
policiją. Turto prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo reikalavimo
pareiškimo momento. Realus turto užvaldymas nusikaltimo baigtumui reikšmės
neturi.
Kasatorė nurodo, jog padėjo tardymui ir teismui
išaiškinti nusikaltimą, dėl to teismas turėtų šias aplinkybes pripažinti
atsakomybę lengvinančiomis. Tačiau ji savo kaltę pripažino tik iš dalies, o tai
neatitinka BK 40 str. 1 d. 8 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Kasatorė prašo švelninti jos atsakomybę. Teismas jai
paskyrė minimalią trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Skirti švelnesnę bausmę,
negu numatyta įstatymo sankcijoje, teismas turi teisę tik esant BK 45 str.
numatytiems pagrindams. Spren­džiant iš bylos medžiagos, tokių pagrindų nei
Klaipėdos apygardos, nei Lietuvos apeliacinis teismas nerado. Taikyti BK 471 str. ir atidėti
paskirtosios bausmės vykdymą nėra galimybių, nes padarytas nusikaltimas
priskiriamas prie sunkių, o už sunkius nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimas
negali būti taikomas.
Kartu kolegija atkreipia Klaipėdos apygardos teismo
dėmesį į tai, kad pagal BK 32 str. nuostatas bauda yra nustatoma minimaliais
gyvenimo lygiais (MGL). Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas paskyrė baudą
absoliučia pinigų suma, tuo pažeisdamas BK 32 str. reikalavimus. Nusikaltimo
padarymo metu (1997 m. lapkričio mėn. ) vienas MGL buvo lygus 120 litų (1997 10
31 Vyriausybės nutarimas Nr. 1208). Klaipėdos apygardos teismas kaip papildomą
bausmę paskyrė 3000 litų baudą. Tai prilyginama 25 MGL dydžio baudai. Taigi
šioje bylos dalyje Klaipėdos apygardos nuosprendžio rezoliucinė dalis ir
Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įžanginė dalis dėl baudos skyrimo
taisytina. J-i G- paskirta 25 MGL (3000 Lt) bauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. ir
4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Nuteistosios J-os G- kasacinį skundą
atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             V.
A-ukas

Teisėjai                                                                                                                             L.
Ž-ė
                                                                            
V. P-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.53988 sekundės -