Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5276: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 41. Nuosprendžių
priėmimas apeliacinės instancijos teisme
(BPK
380 str. 4 d. )

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes
šis teismas, esant maža­reikšmei veikai, privalėjo vadovaudamasis BPK 380 str.
4 d. ir 389 str. 1 p. priimti naują (išteisinamąjį) nuosprendį, tačiau to
nepadarė. Kasacinės instancijos teismas byloje nustatė ir kitokius įstatymo
pažeidimus (dėl nusikaltimų pakar­totinumo, dėl teistumo išnykimo).

P-šėjas V. P-a-                                                           Kasacinė byla Nr. 2K–596/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. spalio 12 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko S. Č-o,
teisėjų A. R-ės ir V. P-o,
sekretoriaujant D. K-ei,
dalyvaujant prokurorei R. V-ei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Kauno
apygardos proku­ratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. P-o kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
1999 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria nuteistojo S-aus R-zvilavičiaus ir
nukentėjusiosios V. R-vi­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­la­­vičienės apelia­cinius skundus
patenkino, P-ų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d. nuosprendį
panaikino ir baudžiamąją bylą S. R-zvilavičiaus atžvilgiu nutraukė.
P-ų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d.
nuosprendžiu S-us R-zvilavičius pripažintas kaltu pagal BK 271 str. 2 d. ir
nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams su pusės turto
konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija 1999 m. vasario 2 d. nutartimi nuteistojo S. R-zvilavičiaus apeliacinį
skundą atmetė ir pakeitė P-ų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d.
nuosprendį – nutarė nuteista­jam S. R-zvilavičiui bausmę skaičiuoti nuo suėmimo
dienos. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 1999 m. balandžio 6 d. nutartimi nuteistojo S. R-zvilavičiaus
kasacinį skundą tenkino iš dalies – Kauno apygardos teismo 1999 m. vasario 2 d.
nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam
pačiam teismui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

S. R-zvilavičius nuteistas už tai, kad 1998 m. birželio
13 d. apie 21 val. iš V-ai R-enei priklausančios sodybos kiemo,
Klebiškio kaime Šilavoto seniū­nijoje, P-ų rajone, slapta pakartotinai
pagrobė V. R-enei priklausantį 100 Lt vertės bidoną, padarydamas
nukentėjusiajai 100 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 1999 m. gegužės 18 d. nutartį dėl netinkamo baudžiamojo
įstatymo pritaikymo ir palikti galioti P-ų rajono apylinkės teismo 1998 m.
gruodžio 10 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, jog Kauno apygardos teismo 1999 m.
gegužės 18 d. nutar­­tis neteisėta ir nepagrįsta. Apygardos teismas nurodė, kad
pagrobto bidono vertė tik 30 Lt, t. y. nesiekia vieno MGL dydžio sumos, žala
atlyginta, nukentėjusioji neturi jokių pretenzijų, todėl S. R-zvilavičiaus
veika nėra pavojinga visuomenei ir laikytina mažareikšmiu nusikaltimu. Tačiau
iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisiamasis S. R-zvilavičius 1998
m. birželio 13 d. vakare ateidamas pas savo brolį į namus jau turėjo tikslą
pavogti bidoną, nes jo buvo prašiusi D. D-ė (b. l. 13,14). Be to, ir
apygardos teisme teisiamasis parodė, kad bidoną pavogė dar ir dėl to, kad
brolis jam buvo skolingas už vežimo padarymą, todėl jis supykęs ir paėmęs šį
bidoną (b. l. 144). Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad jau tą patį
vakarą pagrobtą bidoną pardavęs D. D-ei už 30 Lt. Visa tai rodo, jog
S. R-zvilavičiaus veika turi būti laikoma nusikalstama, nes pastarasis siekė
pavojingos veikos rezultatų bei nuostolių padarymo ir savo norus visiškai
įvykdė. N-s nukentėjusioji V. R-vi­lavičienė teigė šiuo metu neturinti jokių
pretenzijų teisiamajam – padaryta žala atlyginta, bidono vertė nedidelė. Tačiau
šis pastarosios teigimas atsirado tik tada, kai jai buvo grąžintas bidonas.
Remiantis nukentėjusiosios V. R-enės 1998 m. birželio16 d. pranešimu
apie įvykdytą nusikaltimą, buvo iškelta baudžiamoji byla. V. R-enė tiek
pareiškime (b. l. 5), tiek vėliau tardoma kaip liudytoja (b. l. 18–19) parodė,
jog bidoną pirkusi prieš metus, kad šia vagyste jai padaryta 100 Lt turtinė
žala, dėl šios sumos prašė pripažinti ją civiliniu ieškovu (b. l. 20). T-ėl
pretenzijų nebuvimas, žalos atlyginimas ir jos sumažinimas iki 25–30 Lt negali
būti pagrindas teisiamojo veiką laikyti mažareikšme ir nepavojinga visuomenei.
Be to, nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdis ir
laipsnis neatsieja­­­­mas ir nuo teisiamojo asmenybės. Teisiamasis
S. R-zvilavičius keturis kartus teistas, teistu­mas neišnykęs, dėl to jokių
išvadų nepadaręs vėl pakartotinai užvaldo svetimą turtą, niekur nedirba,
charakterizuojamas neigiamai. T-ėl yra pagrindas manyti, kad S. R-zvilavičius
gali ir toliau tęsti nusikalstamą veiką, jei liktų nenubaustas nei pagal Lietuvos
Respublikos administracinį, nei pagal baudžiamąjį kodeksus, susidarytų
nebaudžiamumo įspūdis.
Be to, jeigu apygardos teismas laiko, jog
S. R-zvilavičiaus padaryta veika formaliai atitinka baudžiamosios veikos,
numatytos BK 271 str. 2 d. , požymius, tačiau dėl mažareikšmiškumo ji
nepavojinga, tai pagal BK 8 str. 2 d. tokia veika nėra nusikaltimas. T-ėl šiuo
atveju teismas, vadovaudamasis BPK 380 str. 4 d. ir 389 str. 1 d. 1 p.
reikalavimais, nagrinėdamas apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje, privalėjo panaikinti
P-ų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį
nuosprendį S. R-zvilavičiaus atžvilgiu.
Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno
apygardos teis­mas padarė pagrįstą išvadą, kad S. R-zvilavičiaus veikoje nėra
nusikaltimo sudėties dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Pagal ATP kodekso
50 str. turto grobimas, pada­­­­rytas slaptos vagystės būdu, laikomas
administracinės teisės pažeidimu, jei pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL.
Nusikaltimo padarymo metu 1998 m. birželio
13 d. 1 MGL buvo lygus 125 Lt (1998 04 01 Vyriausybės nutarimas Nr. 382).
Nukentėjusioji V. R-enė parodė, jog bidoną pirkusi prieš metus ir šia
vagyste jai padaryta 100 Lt turtinė žala. Taigi pagrobto turto vertė nesiekia
dydžio, būtino baudžiamajai atsakomybei už padarytą veiką atsirasti.
Prokuroro kasaciniame skunde pateikiami motyvai, kad
teisiamasis S. R-zvi­lavičius turėjo išankstinį tikslą pavogti bidoną ir kad jį
pavogė supykęs ant brolio, inkriminuoto nusikaltimo sudėties buvimui reikšmės
neturi.
Būtinumą traukti S. R-zvilavičių baudžiamojon atsakomybėn
kasatorius argumentuoja tuo, kad teisiamasis yra keturis kartus teistas,
teistumas neišnykęs, iš to jokių išvadų nepadaręs vėl pakartotinai užvaldo
svetimą turtą, niekur nedirba, charakterizuojamas neigiamai, todėl yra
pagrindas manyti, kad S. R-zvilavičius gali ir toliau tęsti nusikalstamą veiką.
Kolegija laiko, kad kaltininko asmenybės bruožai negali turėti esminės reikšmės
parenkant teisinės atsakomybės rūšį tais atvejais, kai už teisės pažeidimą
numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė. Atsako­mybės rūšies
klausymas sprendžiamas griežtai laikantis principo, kad tik nusikaltimo sudėtis
yra vienintelis asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltininko asmenybė
ir ta aplinkybė, kad asmuo praeityje buvo teistas negali turėti lemiamos įtakos
atribojant nusikaltimą nuo administracinio teisės pažeidimo. BK 271 str. 2 d.
numatytas kvalifikuojantis požymis – vagystė, padaryta pakartotinai, suponuoja
nusikaltimų pakartotinumą, o ne nusikaltimo ir administracinio teisės pažeidimo
pakartotinumą. Šiuo atveju galima kalbėti tik apie anksčiau padaryto
nusikaltimo ir naujo administracinio teisės pažeidimo pakartotinumą. Tuo tarpu
toks teisės pažeidimų pakartotinumas neatitinka pakartotinumo sąvokos
išaiškinimo, pateikto BK 280 str. 2 dalyje.
Be to, kolegija atkreipia P-ų rajono apylinkės ir
Kauno apygardos teismų dėmesį, kad teismai neteisingai apskaičiavo teistumo
išnykimo laiką ir padarė nepa­grįstą išvadą, jog S. R-zvilavičiaus teistumas
neišnykęs. P-ų rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio
įžanginėje dalyje padaryta klaida. S. R-z­vilavičius paskutinį kartą nuteistas
pagal BK 98 str. 3 d. ne 1993 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, kaip parašyta P-ų
rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje,
o 1993 m. gruodžio 3 d. P-ų rajono teismo nuos­prendžiu. 1993 m. gruodžio 3
d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatyta, kad bausmės pradžią laikyti nuo
1993 m. birželio 3 d. 1995 m. birželio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo
nutartimi vadovaujantis BK 542 straipsniu S. R-zvilavičius nuo bausmės atleistas. Taigi
faktiškai jis atliko dvejų metų laisvės 
atėmimo bausmę. Be to, pagal BK 58 str. 3 d. teistumai už atskirus
nusikaltimus nesudedami. Asmuo laikomas teistu už visus anksčiau padarytus
nusikaltimus, kol pasibaigia teistumo už sunkiausią nusikaltimą išnykimo
laikas. Nei už vieną nusikaltimą S. R-zvilavičius nebuvo nuteistas daugiau kaip
trejų metų laisvės atėmimo bausme. Taigi pagal BK 58 str. 1 d. 4 p. ir 2 d.
nuostatas S. R-zvilavičiaus teistumas išnyko 1998 m. birželio 6 d. Kadangi
teistumas išnykęs, atmetama bet kokia galimybė veiką laikyti pakartotine.
Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad panaikinus
nuosprendį S. R-z­vi­lavičius liks nenubaustas nei pagal Administracinių teisės
pažeidimų, nei pagal Baudžiamąjį kodeksą, ir taip susidarytų nebaudžiamumo
įspūdis. Veikos pripažinimas mažareikšme nėra kaltininko visiškas
reabilitavimas. Tai tik išvada dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo. Tačiau veikos
pripažinimas mažareikšme nepanaikina adminis­tracinės atsakomybės už padarytą
veiką, kurią numato ATP kodekso 50 straipsnis. Teismas, nutraukęs bylą, turėjo
spręsti S. R-zvilavičiaus administracinės atsako­mybės klausimą. Tačiau teismas
to nepadarė ir neargumentavo atsisakymo skirti administracinę nuobaudą už
padarytą veiką motyvų.
Kartu kolegija pripažįsta tenkintina tą prokuroro
kasacinio skundo dalį, kur teigiama, kad veiką pripažinus mažareikšme teismas,
vadovaudamasis BPK 380 str. 4 d. ir 389 str. 1 p. reikalavimais, nagrinėdamas
baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą, privalėjo panaikinti P-ų rajono
apylinkės teismo nuosprendį ir dėl S. R-z­vilavičiaus priimti naują
išteisinamąjį nuosprendį. Pagal BPK 389 str. 1 p. apeliacinės instancijos
teismui padarius išvadą, kad teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties,
pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas
nuosprendis. Analogiškai šį klausimą išsprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija V. T-o byloje, kasacine tvarka nagrinėdama
bylą pagal prokuroro kasacinį skundą („Teismų praktika” Nr. 11, p. 126–128).
Mažareikšmė veika tik formaliai atitinka nusikaltimo sudėties požymius. Veikos
pripažinimas mažareikšme reiškia, kad daroma išvada dėl nusikaltimo sudėties
nebu­vimo. Taigi Kauno apygar­dos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 5 p. , 430
ir 4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             S.
Č-a-

Teisėjai                                                                                                                             A.
R-ė
                                                                            
V. P-a-


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.72049 sekundės -