Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5278: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 42. Nužudymas dėl
neatsargumo (BK 109 str. 2 d. )

Atmestas prokuroro, prašiusio panaikinti pirmosios
instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo teisiamasis buvo
išteisintas pagal BK 109 str. 2 d. , kasacinis skundas, nes byloje nustatyta,
jog išteisintasis, vairuodamas automobilį ir nepaklusdamas policijos
reikalavimams sustoti, nesuprato, jog kelia pavojų su juo važiavusių keleivių
gyvybei, nenumatė šių pasekmių, neturėjo ir negalėjo jų numatyti. Tokiu būdu
šio asmens veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 109 str. 2 d. , sudėties
elementų.

P-šėja I. S-ė                                                      Kasacinė byla Nr. 2K–565/1999 m.

N U T A R T I S

1999 m. spalio 12 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko P. K-o, teisėjų E. B-o ir
I. S-ės,
sekretoriaujant R. B-ei,
dalyvaujant prokurorui K. Ž-ui,
nuteistajam R. M-ui,
nukentėjusiesiems R. J. B-ui, R. J-i-ei,
jos atstovui advokatui A. Pali­janskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal Kauno
apygardos teismo l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas kasacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo R-a-
M-us nuteistas pagal BK 2011 str. 2 d. laisvės atėmimu
ketveriems metams. Remiantis BK 43 str. bausmės subendrintos sudėjimo būdu su
pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės
atėmimas šešeriems metams be baudos su 200 Lt vertės turto konfiskavimu (BK 35
str. ), bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutartis, kuria atmestas Kauno miesto
apylinkės prokuroro skundas. Nukentėjusiųjų R. J-i-ės ir R. J. B-aus
apeliaciniai skun­­­­-dai patenkinti iš dalies.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nukentėjusiųjų R. J. B-aus,
R. J-i-ės ir jos atstovo bei nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą
atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

R-a- M-us nuteistas už tai, kad,
pavartodamas smurtą, pasi­priešino policininkams, saugojusiems viešąją tvarką.
1998 m. liepos 24 d. apie 23 val. 30 min. , būdamas girtas, Kaune R-dvario
plentu, N-jakurių ir kitomis gatvėmis vairavo automobilį ,,Ford Escort”
(valst. nr. LKG 005), pažeisdamas kelių eismo taisykles, neturėdamas vairuotojo
pažymėjimo, automobilio registracijos liudi­jimo ir kitų būtinų dokumentų,
kelis kartus nesustodamas, stabdant bei perse­kiojant policijos pareigūnams,
N-jakurių gatvėje ties 60–uoju namu partrenkė viešosios policijos darbuotoją
nukentėjusįjį R. Z-ičių, padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį
trumpalaikio sveikatos sutrikimo, tuo momentu, kai šis kartu su kitais
policininkais S. Gucu, J. M-u, N. B-iu ir E. P-iu nurodytoje vietoje bandė
nutraukti jo daromus administracinės teisės pažeidimus, peraugusius į nusi­kalstamą
veiką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2011  str. 2 dalyje.
R. M-us apylinkės teismo nuosprendžiu buvo
išteisintas pagal BK 109 str. 2 d. , nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties.
R. M-us buvo kaltinamas ir tuo, kad, vairuodamas
automobilį ir veždamas du keleivius, po daugkartinių akivaizdžiai išreikštų
policijos pareigūnų reikalavimų sustoti – specialių garsinių ir šviesos
sig-lų, žodinių nurodymų per garsiakalbį bei perspėjamųjų šūvių į viršų, taip
pat esant realiam pavojui R. Mar­cinkevičiaus bei automobilio keleivių gyvybei,
policijos pareigūnams šioje situacijoje teisėtai panaudojus tarnybinius ginklus
prieš iš įvykio vietos sprunkantį automobilį, nusikalstamai nerūpestingai
nesilaikė elementarių visuotinai priimtinų atsargumo taisyklių – nesustojo bei
toliau vairavo minėtą automobilį, dėl ko, apie 24 val. N-jakurių – Josvainių
gatvių sankryžoje automobiliui patekus į viršilos S. Gucu apšaudomą zoną, buvo
mirtinai sužaloti du automobilio ,,Ford Escort” keleiviai: viena kulka į nugarą
šalia vairuotojo sėdėjęs D. J-is ir viena kulka į nugarą sėdėjęs ant
galinės sėdynės D. B-us.
Kasaciniu skundu l. e. Kauno apygardos vyriausiojo
prokuroro pareigas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo
15 d. nuosprendį dėl netin­kamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir baudžiamojo
proceso įstatymo esminio pažeidimo bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 18 d. nutarties dalį dėl netinkamo
baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka. Kasatoriaus teigimu, apylinkės teismas padarė esminius baudžiamojo
proceso įstatymo pažeidimus (BPK 418 str. 1 d. 2 p. ), nes pilnai, visapusiškai
ir objektyviai neišaiškino, neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių (BPK
18 str. ), o tai sutrukdė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti
teisėtą bei pagrįstą nuosprendį (BPK 382 str. 1 d. ). Be to, nors R. Mar­cinkevičiaus
padarytas nusikaltimas turėjo būti kvalifikuotas ir pagal BK 109 str.
2 d. , teismas Baudžiamojo kodekso straipsnio nepritaikė, t. y. netinkamai
pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 4181 str. 1 d. 1 p. ). Apylinkės
teismas nepagrįstai išteisino R. M-ų, kaltintą pagal BK 109 str. 2 d. ,
darydamas išvadą, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių – D. J-io ir
D. B-aus mirties – nėra priežastinio ryšio, nes R. M-us negalėjo
numatyti, kad dėl jo veikos atsiras tokios pasekmės. Išvada, kad
R. M-us negalėjo numatyti nusikalstamų savo veikos pasekmių, paremta
išimtinai tik įrodymais iš šaltinių, liečiančių objektyviąją inkriminuojamo
nusikaltimo pusę, būtent: 1) kompleksinės kriminalistinės–medi­cininės
ekspertizės akto išvadomis; 2) tarnybinių patikrinimų išvadomis. Sugebėjimas
numatyti pasekmes turi būti preziumuojamas. Nenustatyta jokių subjektyvių ar
objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis būtų negalėjęs suvokti, kad po
daugkar­tinių akivaizdžiai išreikštų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti
bei perspėjamųjų šūvių į viršų, atsirado realus pavojus jo paties bei
automobilio keleivių gyvybei. P-s nuteistasis neneigia ryšio tarp nesustojimo
ir pasekmių. T-ėl R. M-us buvo pagrįstai ir teisėtai kaltinamas, kad
pavojaus akivaizdoje veikė nusikalstamai nerū­pestingai – nesustojo ir toliau
vairavo automobilį, dėl ko, šiam patekus į apšaudymo zoną, buvo mirtinai
sužaloti du asmenys. Teismas rėmėsi išvadomis, neatitinkančio­mis faktinių
bylos aplinkybių.
Kasatoriaus nuomone, Kauno apygardos teismas 1999 m.
gegužės 18 d. nutartyje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 4181 str. 1 d. 1 p. ),
nes netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies 10 str. normas
(BPK 386 str. 1 d. 1 p. ). Nutartyje nurodoma, jog R. M-us formaliai
apkaltintas BK 10 str. 2 d. numatyta veika (nusikalstamu nerūpestingumu), kai
tuo tarpu pagal kaltinimo turinį išeitų, kad jis veikė nusikalstamai
pasitikėdamas (BK 10 str. 1 d. ). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei iš
kaltinimo, nei iš apeliacinio skundo turinio nematyti (nors taip dėstoma
apeliacinės instancijos teismo nutartyje), kad R. M-in­kevičius kaltinamas
tuo, jog, žinodamas apie iškilusį pavojų savo ir automobilio keleivių gyvybėms,
važiavo toliau, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti pavojingų pasekmių. Ten
visur aiškiai pasakyta, jog R. M-us, atsidūręs aprašytoje pavojingoje
padėtyje, privalėjo ir galėjo numatyti, kad tęsti važiavimą pavojinga, tačiau
dėl savo nusikalstamo nerūpestingumo to nenumatė.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog
R. M-us pažeidė taisykles vairuodamas automobilį, t. y. pažeidė
specialiąsias taisykles, kai tuo tarpu kaltinime jo veika traktuojama kaip
elementarių, visuotinai priimtinų atsargumo taisyklių nesilaikymas.
Apygardos teismas neatsižvelgė ir į baudžiamosios teisės
teorijos principus. Nutartyje supaprastintai traktuojamas ir priežastinio ryšio
klausimas. Teigiama, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp vairuotojo
veiksmų ir atsiradusių pavojingų pasekmių. O juk kaltinamojoje išvadoje ir
apeliaciniame skunde kaip tik ir įrodi­nėjama, kad nors šis ryšys dėl
betarpiškumo nebuvimo ir nėra akivaizdus, tačiau jis yra. I- šis ryšys yra
tiesioginis, t. y. jeigu R. M-us būtų numatęs, kad to­liau važiuoti
yra pavojinga ir, kaip jis pats teigė apklausos metu, jei būtų sustojęs,
pavojingos pasekmės nebūtų atsiradusios. Pabrėžiama, jog baudžiamosios teisės
ade­kvataus priežastinio ryšio teorija nurodo, kad žalingos pasekmės tiesiogine
priežastimi gali būti ir veika, nesanti betarpiškame ryšyje su pasekme.
Kasacinis skundas atmestinas, nes jį tenkinti nėra
teisinių pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas R. M-ų pagal BK
109 str. 2 d. išteisino, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties. Tokia
teismo išvada yra teisinga.
Kasacinio skundo argumentas, kad R. M-aus veika
turėjo būti kvalifikuojama ir pagal BK 109 str. 2 d. , yra nepagrįstas, nes jo
veikoje nėra kelių šio nusikaltimo sudėties elementų (objektyviosios ir
subjektyviosios pusės), o nesant bent vieno iš jų, veika negali būti
pripažįstama nusikalstama.
Pirma. R. M-aus veikoje nėra objektyviosios
nusikaltimo sudėties pusės – veikos, nusikalstamų pasekmių ir priežastinio
ryšio tarp veikos bei pasekmių.
Nusikalstamų pasekmių priežastimi gali būti tik nusikaltimo
subjekto veika. Be to, reikia nustatyti, ar tokia veika buvo būtina
nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga, jos būtina priežastimi.
R. M-ui pateikto pagal BK 109 str. 2 d.
kaltinimo esmė yra ta, kad jis, vairuodamas automobilį ir sprukdamas nuo jį
persekiojusių policijos pareigūnų, pateko į viršilos S. Gucu apšaudomą zoną ir
dėl to buvo mirtinai sužaloti du auto­mobilio keleiviai: viena kulka į nugarą
šalia vairuotojo sėdėjęs D-us J-is bei viena kulka į nugarą ant galinės
sėdynės sėdėjęs D-us B-us.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilyje
važiavusių keleivių mirtis įvyko ne dėl R. M-aus, o dėl kito asmens,
panaudojusio šaunamąjį ginklą, teisėtų veiksmų. Tačiau apeliacinės instancijos
teismas policijos pareigūno veiksmų teisėtumu suabejojo ir nutarė, kad turi
būti nuodugniau ištirta, ar šaunama­sis ginklas buvo panaudotas tinkamai, jei
buvo nušauti du niekuo nesusiję su įvykiu asme­nys. T-ėl policijos pareigūnui
S. Gucu iškelta baudžiamoji byla. Tokiu būdu teisminės instancijos nustatė, kad
mirtinos pasekmės atsirado ne nuo R. M-in­kevičiaus tiesioginių veiksmų, nes į
D. J-į ir D. B-ų šaudė ir juos nušovė ne jis. Atkreip­tinas dėmesys dar
ir į tai, kad kaltinime ir kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog
R. M-us, vairuodamas automobilį, pateko į viršilos S. Gucu apšaudomą
zoną. Tai nebuvo policijos pareigūno apšaudoma zona, o šaudymas į automobilį.
Buvo pataikyta į jo saloną, išdaužyti langai, o abiem nukentėjusiesiems
pataikyta į viršutinę nugaros dalį (t. 1, b. l. 12 – 24).
T-ėl teisėjų kolegija laiko, kad R. M-aus
veikoje nėra objektyvaus baudžiamosios atsakomybės pagrindo – priežastinio
ryšio tarp veikos ir nusikals­tamų pasekmių.
Antra. Priežastinio ryšio tarp veikos ir nusikalstamų
pasekmių buvimas yra objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas, tačiau
būtina nustatyti ir subjek­tyvų pagrindą – kaltę, nes šis ryšys gali būti
atsitiktinis.
Kasaciniame skunde teigiama, kad nusikalstamos pasekmės
atsirado dėl to, jog R. M-us, atsidūręs aprašytoje pavojingoje
padėtyje, privalėjo ir galėjo numatyti, kad toliau važiuoti pavojinga, tačiau
dėl savo nusikalstamo nerūpestin­gumo to nenumatė.
Šis kasacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas.
Nusikalstamas nerūpestingumas, kaip viena iš dviejų
neatsargios kaltės rūšių, yra apibūdintas BK 10 str. 2 dalyje. Nusikaltimą
padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, bet turėjo ir galėjo
jas numatyti.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 109 str. privaloma
nustatyti, kad asmuo privalėjo ir galėjo numatyti savo veikos pasekmes, būtent
– kito žmogaus mirtį. Šiuo konkrečiu atveju išeitų, kad R. M-us
privalėjo ir galėjo numatyti, jog D. J-is ir D. B-us bus nušauti kito
asmens.
Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo
nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant
atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga išplaukia iš įstatymo, tarnybos
pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos gyvenimiško patyrimo ir pan. (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimas ,,Dėl teismų
praktikos nužudymo bylose”). Šis teismų praktikos apibendrinimas neduoda
pagrindo išvadai, kad R. M-us turėjo pareigą numatyti, kad jo
keleiviai mirs nuo policijos pareigūno šūvių.
Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvus nusikalstamo
nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą,
galimybę konkrečioje situacijoje numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą, kaip jo
veikos pasekmę. Nusi­kalstamų pasekmių numatymas turi neperžengti asmens
galimybių ribų.
Kasaciniame skunde teigiama, kad R. M-us
nusikalstamai nerūpes­tingai nesilaikė elementarių visuotinai priimtinų
atsargumo taisyklių – nesustojo ir toliau vairavo automobilį. Tačiau nenurodoma
ir neįvertinama, ar policijos pareigūnai laikėsi ne tik visuotinai priimtinų
atsargumo taisyklių, bet ir įstatymų reikalavimų.
Išteisintasis R. M-us teisiamajame posėdyje
teigė žinojęs, kad pana­šiose situacijose policijos darbuotojai panaudoja šaunamąjį
ginklą, tačiau galvojo, kad bet kokiu atveju šaudoma į ratus ir kitas
automobilio vietas, nesukeliant mirtino pavojaus žmonėms. Visus veiksmus atliko
tik siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą neblaiviam.
Toks R. M-aus aiškinimas nepaneigtas.
Pagal Policijos įstatymo 42 str. 5 d. prasmę policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą tik prieš transporto priemonę,
kai jos vairuotojas nepa­klūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam policijos
pareigūnų reikalavimui sustoti.
Šaunamasis ginklas policijos pareigūnų naudojamas tik
tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos, sakoma Policijos
įstatymo 41 straipsnyje.
Byloje nustatyta, kad į automobilį buvo šaudoma tamsoje,
kai jis skendėjo dulkėse, ir vos matėsi jo šviesos atšvaitai.
T-ėl teismas pripažino, kad R. M-us,
vairuodamas automobilį ir nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams
sustoti, nesuprato, jog kelia pavojų su juo važiavusių keleivių gyvybei,
nenumatė šių pasekmių, neturėjo ir negalėjo jų numatyti. Tokia
R. M-aus veika pirmosios instancijos teismo pripažinta įvykiu
(kazusu), ir jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl kilusių
pasekmių.
Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada taip pat
reikėtų sutikti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 1 p. , 430
ir 4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

L. e. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas
kasacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             P.
K-s

Teisėjai                                                                                                                             E.
B-a-
                                                                                                    
I. S-ė

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.7209 sekundės -