Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1093: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# manostogas


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

2. 47. Vagystė (BK 271
str. 3 d. )

Panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalis, kuria nuteistojo veika kvalifikuota pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3
d. , dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo: dėl tos turto dalies, kurią
nuteistasis išsinešė iš buto, teismas veiką kvalifikavo kaip baigtą vagystę (BK
271 str. 3 d. ), o dėl daiktų, kurie buvo paruošti išnešti, tačiau jų užvaldyti
nepavyko, – kaip pasikėsinimą padaryti vagystę (BK 16 str. ). Šioje situacijoje
visa veika turėjo būti kvalifikuota kaip baigta vagystė, nes buvo padaryta
viena veika esant vieningai tyčiai pagrobti turtą.

P-šėjas V. P-a-                           
                                        Kasacinė byla Nr. 2K–702/1999 m.
                  
n u t a r t i s

1999 m. spalio 26 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko V. A-uko,
teisėjų O. A. B-i-ės ir V. P-o,
sekretoriaujant D. K-ei,
dalyvaujant prokurorei J. Z-ei,
gynėjui A. G-ui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kasacinę bylą pagal
nuteistojo R-o Kana­pecko kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto
apylinkės teismo 1999 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. Kanapeckas
pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir
271 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams be baudos, konfiskuojant 200 Lt
vertės turto; pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams ir
vienam mėnesiui be baudos, konfiskuojant 300 Lt vertės turto. Vado­­vaujantis
BK 42 str. bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, ir galu­­­­­­ti­nė
bausmė paskirta – laisvės atėmimas ketveriems metams ir vienam mėnesiui,
konfiskuojant 300 Lt vertės turto, bausmę atliekant sustiprintojo režimo
pataisos darbų kolonijoje.
Be to, iš R. Kanapecko priteista 150 Lt K. G-enei.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 29 d. nutartis,
kuria nuteistojo R. Kanapecko apelia­cinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. P-o
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

R. Kanapeckas nuteistas už tai, kad 1997 m. spalio 17 d.
apie 20 val. įsibrovė į gyvenamąją patalpą – butą, esantį Panevėžyje, Trakų g.
16–4, priklausantį K. G-enei, ir slapta pagrobė svetimo K. G-enei
priklausančio turto – audio magnetofoną 150 Lt vertės bei kėsinosi tuo pačiu
metu pagrobti ir kito K. G-enei priklausančio turto – kavos servizą 100 Lt
vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklaususių nuo jo
valios, nes į butą įėjo A. P-ė.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Kanapeckas prašo bausmę
sušvelninti. Nurodo, jog apylinkės teismas nepritaikė BK 45 str. , kuriuo
vadovaudamasis galėjo skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta įstatyme. Be to,
apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą. Žalos
negalėjo atlyginti, nes sirgo ir paskutinius metus iki teismo niekur nedirbo.
Šiuo metu atlygino 150 Lt vertės žalą. Jo motina yra II grupės invalidė, o jis
pats serga skrandžio opalige, buvo operuotas, jam reikalinga dieta, kurios
neįmanoma laikytis būnant įkalintam. Jis pripažintas III grupės invalidu, reikalinga
kairės kojos klubo sąnario operacija pakeisti sąnarį į protezą. Iki susir­gimo
visą laiką dirbo, turi būstą.
R. Kanapecko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas teisingai pripa­žino R. Kanapecką kaltu padarius vagystę įsibraunant į
K. G-enės butą. Byloje pakanka įrodymų, liudijančių, kad R. Kanapeckas
dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Šio fakto neneigia ir
kasatorius. Tačiau teismas, pripažindamas R. Kana­pecką kaltu, neteisingai
įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą, t. y. neteisingai kvalifikavo veiką ir neteisingai paskyrė bausmę. Dėl
turto dalies, kurią nuteistasis išsinešė iš buto (150 Lt vertės magnetofono),
teismas veiką kvalifikavo kaip baigtą vagystę (BK 271 str. 3 d), o dėl tų
daiktų, kurie buvo paruošti išnešti, tačiau jų užvaldyti nepavyko (100 Lt
vertės kavos servizo), – kaip pasikėsinimą padaryti vagystę (BK 16 str. 2 d ir
271 str. 3 d). Tokią kvalifikaciją kolegija negali pripažinti teisinga. Buvo
padaryta viena veika esant vieningai tyčiai – pagrobti turto už 250 Lt. Šioje
situacijoje veika galėjo būti kvalifikuota kaip vienas nusikaltimas,
priklausomai nuo tyčios kryptingumo bei pagrobto turto vertės – kaip baigta
vagystė arba kaip pasikėsinimas padaryti vagystę. Jei kaltininko tyčia būtų
nukreipta padaryti vagystę stambiu mastu, numatytą BK 271 str. 4 d. , ir jam
nepa­vyktų užvaldyti turto stambiu mastu, jo veika būtų vertinama kaip
pasikėsinimas padaryti vagystę stambiu mastu. Jei kaltininko tyčia buvo
nukreipta į ne stambaus masto vagystę, arba tyčia buvo neapibrėžta, jo veika
kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie
tyčios pagrobti turtą stambiu mastu, t. y. daugiau kaip už 250 MGL, buvimą.
Realiai pagrobto ir paruošto pagrobti turto vertė neviršijo 250 MGL. Taigi net
jei būtų pavykę pagrobti visą turtą, veika vis vien nebūtų kvalifikuojama kaip
vagystė, padaryta stambiu mastu. Vagystė, įsibraunant
į gyvenamąją patalpą, yra baigtas nusikaltimas, jei bent dalis svetimo turto
buvo užvaldyta. Realiai dalis turto buvo užvaldyta. Užvaldyto turto vertė
leidžia kvalifikuoti veiką kaip baigtą vagystę. R. Kanapecko veika atitinka BK
271 str. 3 d. nurodytos vagystės įsibraunant į gyvenamąją patalpą požymius ir
turėtų būti vertinama kaip baigtas nusikaltimas. Kolegija laiko, kad byloje
nurodytomis aplinkybėmis vagystė, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, toje
dalyje, kuri liečia paruoštą pagrobti, bet dar neužvaldytą turtą, kaip atskiras
nusikaltimas nekvalifikuojama. Taip analogišką atvejį įvertino Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacinėje
nutartyje, priimtoje S. Rebrovo byloje (žr. „Teismų praktika”, Nr. 11, p.
73–76). Atitinkamai skiriant bausmę atkrinta būtinybė vadovautis BK 42
straipsnio nuostatomis.
Kasatorius prašo sušvelninti paskirtą bausmę taikant BK
45 straipsnį. Tam, kad galima būtų taikyti BK 45 str. , byloje turi būti
nustatytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytos sąlygos. Teismas nenustatė
nei R. Kanapecko atsakomybę lengvinančių nei ją sunkinančių aplinkybių. Tuo
tarpu iš bylos medžiagos aiškėja, kad R. Kanapeckas pripažino magnetofono
vagystės faktą, paaiškino, kaip padarė vagystę, kaip realizavo pagrobtą turtą.
Tai teismas galėjo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK
40 str. 1 d. 8 punktą. Tas faktas, kad jis neigė norėjęs pagrobti kavos
servizą, dar nereiškia, jog kaltę jis pripažino tik iš dalies. Tačiau taikant
BK 45 str. , nepakanka atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo: reikia dar
nustatyti papildomas aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Kasatoriaus
nurodytos aplinkybės, kad jis nusikalto pirmą kartą, žalą atlygino,
nepakankamos sąlygos taikyti BK 45 straipsnį. Kasaciniame skunde pateikti
duomenys, kad motina yra II grupės invalidė, galėtų turėti reikšmės taikyti BK
45 str. , tačiau jie nepatvirtinti dokumentais, be to, iš bylos medžiagos
neaišku, ar motina yra R. Kanapecko išlaikoma ir dėl jam paskirtos bausmės nebus
kam jos prižiūrėti. Ta aplinkybė, kad kasatorius pats serga skrandžio opalige,
buvo operuotas, jam reika­linga dieta, kurios neįmanoma laikytis būnant
įkalintam, pripažintas III grupės invalidu, reikalinga kairės kojos klubo
sąnario operacija pakeisti sąnarį į protezą, yra reikšminga, tačiau nėra medikų
komisijos išvados, patvirtinančios, jog dėl šių nega­lavimų kasato­rius negali
atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. O tai yra viena iš BK 45 str.
nuostatų taikymo sąlygų.
Kartu kolegija atkreipia Panevėžio miesto apylinkės
teismo dėmesį, kad teis­mas, skirdamas bausmę, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto
pasisavinimo arba iššvaistymo bau­džiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str)” 21
punkto reikalavimų, pagal kuriuos, tais atvejais, kai papildomos bausmės
skyrimas nėra privalomas ir teismas nuspren­džia jos neskirti, apkaltinamojo
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apie papildomų bausmių neskyrimą nenurodoma.
Tuo tarpu Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje
nurodė apie baudos neskyrimą, kaip skirdamas bausmę už atskirus nusikaltimus,
taip ir skirdamas galutinę bausmę, nors bauda pagal BK 271 str. 3 d. numatyta
kaip alternatyvi papildoma bausmė ir jos skyrimas nėra privalomas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 429 str. 6 p. , 430
ir 4301 str. , teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. vasario 26 d.
nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 1999 m. balandžio 29 d. nutartį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio ir
nutarties dalis dėl R. Kana­pecko pripažinimo kaltu pagal BK 16 str. 2 d. , 271
str. 3 d. ir nuteisimo laisvės atėmimu ketveriems metams be baudos
konfiskuojant 200 Lt vertės turto, taip pat nuosprendžio ir nutarties dalis dėl
galutinės bausmės paskyrimo vadovaujantis BK 42 straipsniu. R. Kanapeckui pagal
BK 271 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir vienam mėnesiui
konfiskuojant 300 Lt vertės turto.
Likusias Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m.
vasario 26 d. nuos­prendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. balandžio 29 d. nutarties dalis palikti
galioti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas                                                                                             V.
A-ukas

Teisėjai                                                                                                                             O. A.
B-i-ė
                                                                            
V. P-a-
 

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.46999 sekundės -