|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 1. Dėl darbo sutarčių su seniūnais sudarymo ir garantijų, atleidžiant juos iš darbo, taikymo Garantijų dalyje Vietos savivaldos įstatymo 12 str. ir V-ininkų įstatymo 24 str. , skirtingai reguliuojantys tą patį teisinį santykį, konkuruoja kaip speciali ir bendra teisės norma. T-ėl darytina išvada, kad, atleisdamas iš darbo ieškovą, atsakovas turėjo laikytis Vietos savivaldos įstatymo 12 str. reikalavimų. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 str. seniūną skiria ir iš pareigų atleidžia vykdomoji savivaldybės institucija – meras. S-o įgaliojimai, jeigu jis neskiriamas naujam terminui, po naujų tarybos narių rinkimų tęsiasi iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui. Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkami organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamų organų įgaliojimų laikui (DSĮ 9 str. 3 d. ). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1995 06 27 nutarimu patvirtintą ,,Valstybės valdymo tarnybos ,,A” lygio valdininkų pareigybių sąrašą” seniūnas yra ,,A” lygio savivaldybės valdininkas. Pagal V-ininkų įstatymo 11 str. 1 d. su šios kategorijos valdininkais sudaromos terminuotos darbo sutartys. P-šėjas A. M-is Civilinė byla Nr. 3K–7–2/1999 m. Apeliacinės instancijos teismo pranešėja D. M-ė n u t a r t i s 1999 m. kovo 10 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko A. S-aus, teisėjų: R. Č-os, S. G-aus, A. M-io, V. M-o, A. S-io ir J. Š-o, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – Tauragės rajono mero prašymą pateikti kasacinį teikimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A-o S-aus ieškinį Tauragės rajono merui dėl grąžinimo į darbą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: Ieškovas, kreipdamasis į teismą nurodė, jog Tauragės rajono savivaldybės mero 1995 05 24 potvarkiu Nr. 19 k buvo neribotam terminui paskirtas Tauragės rajono S-vilės seniūnu. Mero 1997 06 09 potvarkiu Nr. 26 k yra atleistas iš einamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 str. 12 d. Atleidimo priežastis nei potvarkyje, nei valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nenurodyta. Buvo atleistas be įspėjimo (DSĮ 34 str. ). N-s merijoje jo atleidimo dieną buvo laisvų etatų, joks darbas jam nebuvo pasiūlytas. T-ėl ieškovas mano, kad yra atleistas iš darbo be įstatyminio pagrindo. Laiko, kad su juo sudaryta darbo sutartis buvo neterminuota. Ieškovas prašė atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, negrąžinant į darbą, kadangi būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką ir 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Tauragės rajono apylinkės teismas 1997 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo A. S-aus ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog Tauragės rajono savivaldybės mero 1995 05 24 potvarkiu Nr. 19 k ieškovas buvo paskirtas Tauragės rajono S-vilės seniūnu. Šios pareigos po reorganizacijos tapo ne renkamos, o skiriamos, tai buvo nauja darbo sutartis ir jos terminas apibrėžtas renkamųjų organų įgaliojimų trukme (DSĮ 9 str. ). Šiuo atveju DSĮ 10 str. nenumato darbo sutarties termino nustatymo. Rašytinės darbo sutarties formos įstatymas nereikalavo. N-jai išrinktas Tauragės rajono meras, realizuodamas savo įgaliojimus, numatytus Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 4 d. 3 p. , ieškovo į seniūno pareigas naujam terminui nepaskyrė, todėl ieškovas buvo atleistas pagal DSĮ 26 str. 12 p. , ir tokiu būdu atleidimo formulavimas atitinka darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Ieškovui kito darbo atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti, nes atleidimo metu nebuvo patvirtinti rajono administracijos etatai. Esamiems laisviems etatams, kurie priklauso ,,B” valdininkų kategorijai, užimti konkursas nebuvo skelbiamas, jie iki šiol nefinansuojami. Įspėjimo termino, nutraukiant darbo sutartį tokiu pagrindu, įstatymas nenumato, todėl ieškovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 1998 m. sausio 14 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, teisingai konstatavo, kad ieškiniui tenkinti pagrindo nėra. Taip pat kolegija nurodė, jog ieškovas apeliacinei instancijai įrodymų, kad atleidimo formulavimas neatitinka darbo sutarties pasibaigimo aplinkybių ir įstatymų, nepateikė. Priešingai, apeliacinio proceso metu jis patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog eidamas seniūno pareigas jis turi vadovautis Vietos savivaldos įstatymu. Kadangi ieškovas buvo atleistas 1997 06 09, t. y. iki naujų etatų sąrašo patvirtinimo, o ir naujų etatų dalis nefinansuojama, tai, kolegijos nuomone, nėra pagrindo tikėti, kad atsakovas turėjo realias galimybes ieškovui pasiūlyti kitą darbą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 1998 m. gegužės 19 d. nutartimi apylinkės teismo sprendimą bei apygardos teismo nutartį panaikino. Priėmė naują sprendimą – pripažino A. S-aus atleidimą iš darbo pagal DSĮ 26 str. 12 p. neteisėtu ir laikė jį atleistu iš darbo pagal DSĮ 28 str. Priteisė A. S-ui iš Tauragės rajono savivaldybės 2650,50 Lt kompensacijos. Išieškojo iš atsakovo į valstybės pajamas 132,52 Lt žyminio mokesčio. Kolegija nurodė, jog teismai neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybės ieškovui pasiūlyti kito darbo. Abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo pareigos pasiūlyti A. S-ui kitą darbą (DSĮ 34 str. 7 d. , V-ininkų įstatymo 24 str. ). Apylinkės teismo teiginiai, kad dėl etatų nepatvirtinimo atsakovas negalėjęs ieškovo įdarbinti kitame darbe, nėra pagrįsti įstatymo. Apygardos teismo kolegija taip pat negalėjo pripažinti apylinkės teismo sprendimą pagrįstu tik tikimybe. Etatų finansavimo tvirtinimas nėra tapatus su darbo vietos buvimu. Apygardos teismo kolegija nesvarstė klausimo dėl ieškovo atleidimo atitikimo DSĮ 34 str. reikalavimams. Pareiškėjas prašyme pateikti teikimą Senatui nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai taikant įstatymus, kuriuos reikėjo taikyti, ir neteisingai vertinant teismui pateiktus įrodymus. Apylinkės ir apygardos teismai, pripažindami, kad meras negalėjo ieškovui pasiūlyti realaus darbo, rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais, o ne tikimybe, kaip tai nurodoma kasacinės instancijos teismo nutartyje. Kasacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo terminuota. Taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ,,Teismų praktika” Nr. 2, 132 p. konsultacijose teisėjams A3–5 nurodomą analogišką atvejį, kad atleidžiant darbuotojus, kurie tam tikram laikotarpiui buvo išrinkti ar paskirti, atleidimo tuo pagrindu, kad pasibaigė jų įgaliojimai, negalima pripažinti neteisėtu net ir tuo atveju, jei nebuvo pasiūlytas kitas darbas, kai tokia galimybė ir darbuotojo sutikimas buvo. Ieškovas žinojo, kad darbo sutartis yra terminuota, o DSĮ 34 str. reikalavimai įspėti apie atleidimą iš darbo taikytini nutraukiant neterminuotą darbo sutartį, nesant darbuotojo kaltės. DSĮ 34 str. 7 d. nuostata, jog atleisti iš darbo darbuotoją leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą, netaikytina tais atvejais, kai darbuotojas dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Atsiliepime į Tauragės rajono mero prašymą ieškovas A. S-us prašo Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gegužės 19 d. nutartį palikti galioti, o Tauragės rajono mero prašymą atmesti. Byla nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (1998 m. gruodžio 10 d. , Nr. VIII– 960) 2 str. 2 p. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gegužės 19 d. nutartis naikintina, o Tauragės rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 2 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo kolegijos 1998 m. sausio 14 d. nutartis paliktini galioti dėl šių motyvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 1995 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas Tauragės rajono S-vilės seniūnu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 str. seniūną skiria ir iš pareigų atleidžia vykdomoji savivaldybės institucija – meras. S-o įgaliojimai, jeigu jis neskiriamas naujam terminui, po naujų tarybos narių rinkimų tęsiasi iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui. Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkami organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamų organų įgaliojimų laikui (DSĮ 9 str. 3 d. ). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1995 06 27 nutarimu patvirtintą ,,Valstybės valdymo tarnybos ,,A” lygio valdininkų pareigybių sąrašą” seniūnas yra ,,A” lygio savivaldybės valdininkas. Pagal V-ininkų įstatymo 11 str. 1 d. su šios kategorijos valdininkais sudaromos terminuotos darbo sutartys, todėl ir ieškovo A. S-aus darbo sutartis yra terminuota, jos terminas apibrėžtas ieškovą seniūnu paskyrusio mero įgaliojimų terminu. N-s Tauragės rajono mero 1995 05 24 potvarkyje Nr. 19 k skirti A. S-ų S-vilės seniūnu darbo sutarties terminas ir nenurodytas, atsižvelgiant į V-ininkų įstatymo 11 str. 1 d. laikytina, kad ieškovo darbo sutartis buvo terminuota. DSĮ 26 str. nustatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, o šio straipsnio 12 p. numato pagrindą atleisti iš darbo darbuotoją, kai jis nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui. Ieškovas kaip tik tokiu pagrindu ir yra atleistas iš darbo. Įspėti darbuotoją apie būsimą atleidimą iš darbo darbdavys privalo tiktai tada, kai jis savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, nutraukia darbo sutartį (DSĮ 29, 34 str. ). Šiuo atveju ieškovas atleistas iš darbo ne dėl to, kad darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, o dėl to, kad, pasibaigus darbo sutarties terminui, ieškovas nebuvo paskirtas į seniūno pareigas naujam terminui, todėl atsakovas neprivalėjo prieš atitinkamą laikotarpį įspėti ieškovą apie būsimą atleidimą iš darbo. Negalima sutikti su kasacinės instancijos teismo išvada dėl to, jog atsakovas turėjo laikytis DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimo, jog atleidimas iš darbo galimas tik tuo atveju, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Minėtoje įstatymo normoje numatytas išsamus pagrindų, kuriems esant taikoma 34 str. 7 d. suformu-luota taisyklė, sąrašas. Plečiamai aiškinti to sąrašo negalima, o jame nėra paminėtas atleidimo iš darbo pagrindas – kai darbuotojas nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui. Taigi atsakovas, atleisdamas A. S-ų iš seniūno pareigų, neprivalėjo laikytis DSĮ 34 str. 7 d. reikalavimų. Be Darbo sutarties įstatymo, šalių darbo santykius reguliuoja Vietos savivaldos bei V-ininkų įstatymų normos, kurios neprieštarauja draudžiamoms DSĮ normoms (DSĮ 1 str. 2 d. ). Tiek Vietos savivaldos įstatyme, tiek V-ininkų įstatyme yra nustatytos atitinkamos garantijos atleidžiamiems iš darbo darbuotojams, tačiau jos sureguliuotos skirtingai. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 str. 3 d. pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. V-ininkų įstatymo 24 str. numato, jog ,,A” lygio valdininkams atsistatydinus, Vyriausybės paskirta institucija turi jiems pasiūlyti valstybės valdymo tarnyboje kitas pareigas, atitinkančias jų profesiją ir kvalifikaciją, o tokių pareigų nesant – kitą darbą valstybės valdymo tarnyboje. Jeigu šių reikalavimų negalima įvykdyti per vieną mėnesį, taip pat ir dėl valdininko nesutikimo pereiti į kitas pareigas ar į kitą darbą, jam išmokama jo trijų paskutinių tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacija. Šių garantijų dalyje Vietos savivaldos įstatymo 12 str. ir V-ininkų įstatymo 24 str. , skirtingai reguliuojantys tą patį teisinį santykį, konkuruoja kaip speciali ir bendra teisės norma. T-ėl darytina išvada, kad atleisdamas iš darbo ieškovą, atsakovas turėjo laikytis Vietos savivaldos įstatymo 12 str. reikalavimų. G-mybės grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą nebuvo, ieškovui išmokėta nustatyto dydžio išeitinė pašalpa. Taigi, atleidžiant iš darbo ieškovą, buvo laikytasi Vietos savivaldos įstatymo 12 str. reikalavimų. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad A. S-us iš S-vilės seniūno pareigų buvo atleistas nepažeidus įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Kasacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 3542 str. 2 d. ), todėl jo priimta nutartis naikintina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. 3 p. , teisėjų kolegija nutarė: 1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti, o Tauragės rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo kolegijos 1998 m. sausio 14 d. nutartį palikti galioti. 2. Pasiūlyti nutartį paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. Teisėjų kolegijos pirmininkas: A. S-us Teisėjai: R. Č-a, S. G-us, A. M-is, V. M-a-, A. S-is, J. Š-a- Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |