Paieška : Teismų praktika LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS NrLIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3015: Svečiai
#1: Vartotojai
#5739: Registruoti vartotojai

# Johny


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ
SKYRIAUS
TEISĖJŲ
KOLEGIJŲ NUTARTYS

1. 1. Dėl darbo sutarčių su seniūnais sudarymo ir garantijų, atleidžiant juos iš
darbo, taikymo

Garantijų dalyje Vietos
savivaldos įstatymo 12 str. ir V-ininkų įstatymo 24 str. , skirtingai
reguliuojantys tą patį teisinį santykį, konkuruoja kaip speciali ir bendra
teisės norma. T-ėl darytina išvada, kad, atleisdamas iš darbo ieškovą,
atsakovas turėjo laikytis Vietos savivaldos įstatymo 12 str. reikalavimų.
Pagal Vietos savivaldos
įstatymo 12 str. seniūną skiria ir iš pareigų atleidžia vykdomoji savivaldybės
institucija – meras. S-o įgaliojimai, jeigu jis neskiriamas naujam
terminui, po naujų tarybos narių rinkimų tęsiasi iki reikalų perdavimo naujai
paskirtam seniūnui. Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą
renkami organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamų organų įgaliojimų laikui
(DSĮ 9 str.
3 d. ). Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1995 06 27 nutarimu patvirtintą
,,Valstybės valdymo tarnybos ,,A” lygio valdininkų pareigybių sąrašą” seniūnas
yra ,,A” lygio savivaldybės valdininkas. Pagal V-ininkų įstatymo 11 str. 1 d.
su šios kategorijos valdininkais sudaromos terminuotos darbo sutartys.

P-šėjas A. M-is                                                            Civilinė
byla Nr. 3K–7–2/1999 m.
Apeliacinės instancijos
teismo
pranešėja D. M-ė

n u t a r t i s

1999 m. kovo 10 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus 
išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko A.
S-aus,
teisėjų: R. Č-os, S.
G-aus, A. M-io, V. M-o, A. S-io ir J. Š-o,
viešame teismo posėdyje
kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo – Tauragės rajono mero
prašymą pateikti kasacinį teikimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m.
gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A-o
S-aus ieškinį Tauragės rajono merui dėl grąžinimo į darbą.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylą,

nustatė:

Ieškovas, kreipdamasis į
teismą nurodė, jog Tauragės rajono savivaldybės mero 1995 05 24 potvarkiu Nr.
19 k buvo neribotam terminui paskirtas Tauragės rajono S-vilės seniūnu. Mero
1997 06 09 potvarkiu Nr. 26 k yra atleistas iš einamų pareigų pagal Lietuvos
Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 str. 12 d. Atleidimo priežastis nei
potvarkyje, nei valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nenurodyta. Buvo
atleistas be įspėjimo (DSĮ 34 str. ). N-s merijoje jo atleidimo dieną buvo
laisvų etatų, joks darbas jam nebuvo pasiūlytas. T-ėl ieškovas mano, kad yra atleistas
iš darbo be įstatyminio pagrindo. Laiko, kad su juo sudaryta darbo sutartis
buvo neterminuota. Ieškovas prašė atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir,
negrąžinant į darbą, kadangi būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti,
priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką ir 12 jo vidutinių
mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.
Tauragės rajono apylinkės
teismas 1997 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo A. S-aus ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, jog Tauragės rajono savivaldybės mero 1995 05 24 potvarkiu Nr.
19 k ieškovas buvo paskirtas Tauragės rajono S-vilės seniūnu. Šios pareigos
po reorganizacijos tapo ne renkamos, o skiriamos, tai buvo nauja darbo sutartis
ir jos terminas apibrėžtas renkamųjų organų įgaliojimų trukme (DSĮ 9 str. ).
Šiuo atveju DSĮ 10 str. nenumato darbo sutarties termino nustatymo. Rašytinės
darbo sutarties formos įstatymas nereikalavo. N-jai išrinktas Tauragės rajono
meras, realizuodamas savo įgaliojimus, numatytus Vietos savivaldos įstatymo 17
str. 4 d. 3 p. , ieškovo į seniūno pareigas naujam terminui nepaskyrė, todėl
ieškovas buvo atleistas pagal DSĮ 26 str. 12 p. , ir  tokiu būdu atleidimo formulavimas atitinka
darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Ieškovui kito darbo
atsakovas neturėjo galimybės pasiūlyti, nes atleidimo metu nebuvo patvirtinti
rajono administracijos etatai. Esamiems laisviems etatams, kurie priklauso ,,B”
valdininkų kategorijai, užimti konkursas nebuvo skelbiamas, jie iki šiol
nefinansuojami. Įspėjimo termino, nutraukiant darbo sutartį tokiu pagrindu,
įstatymas  nenumato, todėl ieškovas iš
darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai.
Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus kolegija 1998 m. sausio 14 d. nutartimi apylinkės
teismo sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Padarė
išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos
aplinkybes bei įvertino įrodymus, teisingai konstatavo, kad ieškiniui tenkinti
pagrindo nėra. Taip pat kolegija nurodė, jog ieškovas apeliacinei instancijai
įrodymų, kad atleidimo formulavimas neatitinka darbo sutarties pasibaigimo
aplinkybių ir įstatymų, nepateikė. Priešingai, apeliacinio proceso metu jis
patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog eidamas seniūno pareigas jis turi
vadovautis Vietos savivaldos įstatymu. Kadangi ieškovas buvo atleistas 1997 06
09, t. y. iki naujų etatų sąrašo patvirtinimo, o ir naujų etatų dalis
nefinansuojama, tai, kolegijos nuomone, nėra pagrindo tikėti, kad atsakovas
turėjo realias galimybes ieškovui pasiūlyti kitą darbą.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus kolegija 1998 m. gegužės 19 d. nutartimi apylinkės
teismo sprendimą bei apygardos teismo nutartį panaikino. Priėmė naują sprendimą
– pripažino A. S-aus atleidimą iš darbo pagal DSĮ 26 str. 12 p. neteisėtu
ir laikė jį atleistu iš darbo pagal DSĮ 28 str. Priteisė A. S-ui iš
Tauragės rajono savivaldybės 2650,50 Lt kompensacijos. Išieškojo iš atsakovo į
valstybės pajamas 132,52 Lt žyminio mokesčio. Kolegija nurodė, jog teismai
neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybės ieškovui
pasiūlyti kito darbo. Abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą dėl
atsakovo pareigos pasiūlyti A. S-ui kitą darbą (DSĮ 34 str. 7 d. ,
V-ininkų įstatymo 24 str. ). Apylinkės teismo teiginiai, kad dėl etatų
nepatvirtinimo atsakovas negalėjęs ieškovo įdarbinti kitame darbe, nėra
pagrįsti įstatymo. Apygardos teismo kolegija taip pat negalėjo pripažinti
apylinkės teismo sprendimą pagrįstu tik tikimybe. Etatų finansavimo tvirtinimas
nėra tapatus su darbo vietos buvimu. Apygardos teismo kolegija nesvarstė
klausimo dėl ieškovo atleidimo atitikimo DSĮ 34 str. reikalavimams.
Pareiškėjas prašyme pateikti
teikimą Senatui nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra
neteisėtas, nepagrįstas, priimtas neteisingai taikant įstatymus, kuriuos
reikėjo taikyti, ir neteisingai vertinant teismui pateiktus įrodymus. Apylinkės
ir apygardos teismai, pripažindami, kad meras negalėjo ieškovui pasiūlyti
realaus darbo, rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais, o ne tikimybe, kaip tai
nurodoma kasacinės instancijos teismo nutartyje. Kasacinės instancijos teismas
neatsižvelgė į tai, kad su  ieškovu
sudaryta darbo sutartis buvo terminuota. Taip pat neatsižvelgė į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ,,Teismų praktika” Nr. 2, 132 p.
konsultacijose teisėjams A3–5 nurodomą analogišką atvejį, kad atleidžiant
darbuotojus, kurie tam tikram laikotarpiui buvo išrinkti ar paskirti, atleidimo
tuo pagrindu, kad pasibaigė jų įgaliojimai, negalima pripažinti neteisėtu net
ir tuo atveju, jei nebuvo pasiūlytas kitas darbas, kai tokia galimybė ir
darbuotojo sutikimas buvo. Ieškovas žinojo, kad darbo sutartis yra terminuota,
o DSĮ 34 str. reikalavimai įspėti apie atleidimą iš darbo taikytini nutraukiant
neterminuotą darbo sutartį, nesant darbuotojo kaltės. DSĮ 34 str. 7 d.
nuostata, jog atleisti iš darbo darbuotoją leidžiama, jei negalima darbuotojo
jo sutikimu perkelti į kitą darbą, netaikytina tais atvejais, kai darbuotojas
dirbo pagal terminuotą darbo sutartį.
Atsiliepime į Tauragės rajono
mero prašymą ieškovas A. S-us prašo Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m.
gegužės 19 d. nutartį palikti galioti, o Tauragės rajono mero prašymą atmesti.
Byla nagrinėjama pagal
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo
įgyvendinimo įstatymo (1998 m. gruodžio 10 d. , Nr. VIII– 960) 2 str. 2 p.
Lietuvos apeliacinio teismo
1998 m. gegužės  19 d. nutartis
naikintina, o Tauragės rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 2 d. sprendimas
ir Klaipėdos apygardos teismo kolegijos 1998 m. sausio 14 d. nutartis paliktini
galioti dėl šių motyvų.
Bylos duomenimis nustatyta,
kad ieškovas nuo 1995 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas Tauragės rajono
S-vilės seniūnu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 12 str. seniūną skiria
ir iš pareigų atleidžia vykdomoji savivaldybės institucija – meras. S-o
įgaliojimai, jeigu jis neskiriamas naujam terminui, po naujų tarybos narių
rinkimų tęsiasi iki reikalų perdavimo naujai paskirtam seniūnui. Su
darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkami organai, darbo
sutartis sudaroma tų renkamų organų įgaliojimų laikui (DSĮ 9 str. 3 d. ). Pagal
Lietuvos Respublikos Seimo 1995 06 27 nutarimu patvirtintą ,,Valstybės valdymo
tarnybos ,,A” lygio valdininkų pareigybių sąrašą” seniūnas yra ,,A” lygio savivaldybės
valdininkas. Pagal V-ininkų įstatymo 11 str. 1 d. su šios kategorijos
valdininkais sudaromos terminuotos darbo sutartys, todėl ir ieškovo A.
S-aus darbo sutartis yra terminuota, jos terminas apibrėžtas ieškovą
seniūnu paskyrusio mero įgaliojimų terminu. N-s Tauragės rajono mero 1995 05
24 potvarkyje Nr. 19 k skirti A. S-ų S-vilės seniūnu darbo sutarties
terminas ir nenurodytas, atsižvelgiant į V-ininkų įstatymo 11 str. 1 d.
laikytina, kad ieškovo darbo sutartis buvo terminuota.
DSĮ 26 str. nustatyti darbo
sutarties pasibaigimo pagrindai, o šio straipsnio 12 p. numato pagrindą
atleisti iš darbo darbuotoją, kai jis nepaskiriamas į tas pareigas naujam
terminui. Ieškovas kaip tik tokiu pagrindu ir yra atleistas iš darbo. Įspėti darbuotoją
apie būsimą atleidimą iš darbo darbdavys privalo tiktai tada, kai jis savo
iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, nutraukia darbo sutartį (DSĮ 29, 34
str. ). Šiuo atveju ieškovas atleistas iš darbo ne dėl to, kad darbo sutartis
nutraukta darbdavio iniciatyva, o dėl to, kad, pasibaigus darbo sutarties
terminui, ieškovas nebuvo paskirtas į seniūno pareigas naujam terminui, todėl
atsakovas neprivalėjo prieš atitinkamą laikotarpį įspėti ieškovą apie būsimą
atleidimą iš darbo.
Negalima sutikti su kasacinės
instancijos teismo išvada dėl to, jog atsakovas turėjo laikytis DSĮ 34 str. 7
d. reikalavimo, jog atleidimas iš darbo galimas tik tuo atveju, jei negalima
darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.  
Minėtoje įstatymo normoje numatytas išsamus pagrindų, kuriems esant
taikoma 34 str. 7 d. suformu-luota taisyklė, sąrašas. Plečiamai aiškinti to
sąrašo negalima, o jame nėra paminėtas atleidimo iš darbo pagrindas – kai
darbuotojas nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui. Taigi atsakovas,
atleisdamas A. S-ų iš seniūno pareigų, neprivalėjo laikytis DSĮ 34 str. 7
d. reikalavimų. Be Darbo sutarties įstatymo, šalių darbo santykius reguliuoja
Vietos savivaldos bei V-ininkų įstatymų normos, kurios neprieštarauja
draudžiamoms DSĮ normoms (DSĮ 1 str. 2 d. ). Tiek Vietos savivaldos įstatyme,
tiek V-ininkų įstatyme yra nustatytos atitinkamos garantijos atleidžiamiems
iš darbo darbuotojams, tačiau jos sureguliuotos skirtingai. Pagal Vietos
savivaldos įstatymo 12 str. 3 d. pasibaigus įgaliojimų laikui, jeigu seniūnas
neskiriamas naujam terminui ir jo negalima grąžinti į ankstesnį darbą, jam
išmokama trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.
V-ininkų įstatymo 24 str. numato, jog ,,A” lygio valdininkams atsistatydinus,
Vyriausybės paskirta institucija turi jiems pasiūlyti valstybės valdymo
tarnyboje kitas pareigas, atitinkančias jų profesiją ir kvalifikaciją, o tokių
pareigų nesant – kitą darbą valstybės valdymo tarnyboje. Jeigu šių reikalavimų
negalima įvykdyti per vieną mėnesį, taip pat ir dėl valdininko nesutikimo
pereiti į kitas pareigas ar į kitą darbą, jam išmokama jo trijų paskutinių
tarnybinių atlyginimų dydžio kompensacija. Šių garantijų dalyje Vietos
savivaldos įstatymo 12 str. ir V-ininkų įstatymo 24 str. , skirtingai reguliuojantys
tą patį teisinį santykį, konkuruoja kaip speciali ir bendra teisės norma. T-ėl
darytina išvada, kad atleisdamas iš darbo ieškovą, atsakovas turėjo laikytis
Vietos savivaldos įstatymo 12 str. reikalavimų. G-mybės grąžinti ieškovą
į ankstesnį darbą nebuvo, ieškovui išmokėta nustatyto dydžio išeitinė pašalpa.
Taigi, atleidžiant iš darbo ieškovą, buvo laikytasi Vietos savivaldos įstatymo
12 str. reikalavimų.
Dėl išdėstytų motyvų
darytina išvada, kad A. S-us iš S-vilės seniūno pareigų buvo atleistas
nepažeidus įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Kasacinės instancijos teismas
netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 3542 str. 2 d. ), todėl jo
priimta nutartis naikintina.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 368 str. 1 d. 3 p. , teisėjų kolegija

nutarė:

1. Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. gegužės 19 d. nutartį
panaikinti, o Tauragės rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 2 d. sprendimą ir
Klaipėdos apygardos teismo kolegijos 1998 m. sausio 14 d. nutartį palikti
galioti.
2. Pasiūlyti nutartį
paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje.

Teisėjų kolegijos
pirmininkas:                                        A. S-us

Teisėjai:    R. Č-a, S. G-us, A. M-is,
V. M-a-, A. S-is, J. Š-a-

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.56043 sekundės -